RENCONTRES DANS LES PAYSAGES DE L’ÂME ET HISTOIRE D’UN MOT
DOI: 10.35321/all84-14
Research papers localized into French
Browse AI-localized academic documents available in French.
2222 documents
Dernier entretien d’Algirdas Vaclovas Patackas (1943-09-28–2015-04-03)
DOI: 10.35321/all84-13
MOTIVATION ET SÉMANTIQUE DES OPPOSITIONS TOPONYMIQUES CONTEMPORAINES DU COMTÉ DE VILNIUS : LE CONCEPT DE LA POSITION DE L’OBJET DANS L’ESPACE
The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…
DOI: 10.35321/all84-12
Évolution des noms empruntés se terminant en « -ij- » dans l’onomastique lituanienne (sous l’angle de l’origine)
Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…
DOI: 10.35321/all84-11
EDUARD BEREND ET LES DÉBUTS DE L’ONOMASTIQUE LITTÉRAIRE ALLEMANDE
Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…
DOI: 10.35321/all84-10
REMARQUES SUR QUELQUES NOMS LITUANIENS DE COURS D’EAU COMMENÇANT PAR AN ET LEURS APPARENTÉS EXTRABALTIQUES
Die litauischen Gewässernamen des Typs Anatà, Anýkštė etc. werden traditionell auf eine Wurzel idg. „*en/*on“ zurückgeführt (in moderner Notation uridg. *h1en(H)-), der oft eine Bedeutung ‘fließen, Fluss’ zugeschrieben wird. Diese Wurzel bucht nicht einmal Pokornys…
DOI: 10.35321/all84-09
SUR L’ACCENT RYTHMIQUE SECONDAIRE EN LITUANIEN STANDARD
Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…
DOI: 10.35321/all84-08
ÉVOLUTION DU TRAIT DIFFÉRENTIEL DES HAUTAITIENS ORIENTAUX DE PANEVĖŽYS : ASPECT GÉOSPATIAL
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…
DOI: 10.35321/all84-07
Le Russe dans la vision du monde du « Lietuvių kalbos žodynas »
Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…
DOI: 10.35321/all84-06
TERMES ET NON-TERMES DANS LES MÉDIAS POPULAIRES
Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…
DOI: 10.35321/all84-05
TERMES MÉDICAUX DANS UN TEXTE DE FICTION
Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…
DOI: 10.35321/all84-04
LES DÉVERBATIFS DU CATÉCHISME DE M. PETKEVIČIUS (1598)
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…
DOI: 10.35321/all84-03
Baltique « *jūrā-/-(i)i̯ā- » ‘mer’ et « *jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆ » ‘sol humide, marécage, eaux profondes’
This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…
DOI: 10.35321/all84-02
CAUSTIQUE ! SUR L’HISTOIRE DES VERBES ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN
In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…
DOI: 10.35321/all84-01
DÉRIVÉS DE LA SUFFIXE –IETIS, –Ė EN LITUANIEN CONTEMPORAIN : NORME ET ÉVOLUTION DE L’USAGE
DOI: 10.35321/all85-15
LA SÉMANTIQUE DES FRAMES COMME MODÈLE EXPLICATIF DE LA FORMATION DES NOMS COMMERCIAUX
DOI: 10.35321/all85-13
RÉFLEXIONS SUR L’ORIGINE DE QUELQUES NOMS DE RIVIÈRES ET DE LACS LITUANIENS
DOI: 10.35321/all85-11
DE L’ORIGINE DES TOPONYMES LITUANIENS COMPORTANT LES RACINES JUJ-/JŪJ-
DOI: 10.35321/all85-10
Siens « foin » dans les noms de lieux de Lettonie
DOI: 10.35321/all85-09
Baltismes toponymiques près des lacs du cours supérieur de la Volga
DOI: 10.35321/all85-07
LITHUANICA ALITER: L’APPLICATION DE LA PHILOLOGIE ENGLOBANTE AUX ÉTUDES LITUANIENNES
DOI: 10.35321/all85-06
CHAPITRE SUR L’ACCENTUATION DANS LA GRAMMAIRE LITUANIENNE DE 1737
DOI: 10.35321/all85-03
DÉRIVÉS DÉDURATIFS INFIXÉS ET À STA -THÈME DANS LES ÉCRITS LITUANIENS DES XVIe–XVIIe SIÈCLES
DOI: 10.35321/all85-02
L’origine du vieux-prussien « dūrai »
DOI: 10.35321/all85-01
INSCRIPTIONS LATINES SUR LES ŒUVRES D’ART ALLÉGORIQUE
The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…
DOI: 10.35321/all86-11
Mathématiques, langue, poésie : interactions et attractions
Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…
DOI: 10.35321/all86-10
AVANTAGES DES EMPRUNTS INTERNATIONAUX POUR LES APPRENANTS DE LITUANIEN ANGLOPHONES
This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…
DOI: 10.35321/all86-09
ÉGALITÉ DES LANGUES EUROPÉENNES À L’ÈRE NUMÉRIQUE : LE CAS DE LA LITUANIE
The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European…
DOI: 10.35321/all86-08
UNE NOUVELLE FOIS SUR LA TRANSCRIPTION DES SOUS-DIALECTES AUKŠTAITIENS AU MOYEN DES SYMBOLES DE L’ALPHABET PHONÉTIQUE INTERNATIONAL (QUELQUES CAS À PRÉCISER)
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…
DOI: 10.35321/all86-07
Les prénoms féminins lituaniens comme noms culturels dérivés de noms communs, du point de vue des locuteurs du lituanien comme langue d’héritage
There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…
DOI: 10.35321/all86-06
NOMINA GEOGRAPHICA EUROPAEA. COLLECTION BIBLIOGRAPHIQUE DES NOMS DE LIEUX, DE PARCELLES ET DE COURS D’EAU EUROPÉENS
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Sur les circonstances d’apparition, l’origine et la motivation de certains noms de lieux lituaniens « Gùdas »
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
LA FORMATION UKRAINIENNE DANS L’HÉRITAGE SCIENTIFIQUE DE MIKOŁAJ KRUSZEWSKI
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
SUR LA BASE TEXTUELLE DE L’ ENCHIRIDION VIEUX-PRUSSIEN CHEZ VATER (1821), OU SUR L’EXEMPLAIRE « VH » * DISPARU
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
NOMS DE LIEUX ENTRE LE RHIN ET L’ELBE – ONOMASTIQUE DANS L’ESPACE EUROPÉEN. UN PROJET DE RECHERCHE DE L’ACADÉMIE DES SCIENCES DE GÖTTINGEN
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
QUAND MIKALOJUS DAUKŠA EST-IL VRAIMENT MORT ?
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15
Assimilation régressive des voyelles : évolution des caractéristiques nomenclaturales du point de vue des habitants de Plungė
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…
DOI: 10.35321/all87-14
Évolution du caractère dialectal de la partie nord du parler raseiniai du samogitien du Sud (de la seconde moitié du XXe siècle à la deuxième décennie du XXIe siècle)
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…
DOI: 10.35321/all87-13
EN CE QUI CONCERNE CONSTRUCTION SOUS L’ANGLE DE LA VALENCE
Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…
DOI: 10.35321/all87-12
NOUVELLES DÉNOMINATIONS SELON LA DISTINCTION DE SEXE
Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…
DOI: 10.35321/all87-11
L’HOMONYMIE DES FORMANTS DÉRIVATIONNELS ET SON MARQUAGE DANS LE MANUEL DE FORMATION DES MOTS
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…
DOI: 10.35321/all87-10