200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7990-2968 Ce e in o ma ion es ou nie pa l'au o i é compé en e du pays d'o igine.
Les di ec ions de eche ches scien i iques: oponymika, accen ologie.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-11
PASVSTYMAI DL KELI
LIETUVI UPI IR LÉZER
NARD KILMS
Conside a ions on he O igin o Se e al
Names o Li huanian Ri e s and Lakes
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle en isage des nou elles ou p écisen des exis an es a aux de oponymique déjà
analysés M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas,
Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà, Šẽkš is, Šėkš ėkš is,
Šẽs ỹs Šẽkš is, Šẽ lpėyn, U šulis, Žadik, Žadã, Žadikis Žadikã Žadikė Žadik, Žadikū, Žadikū, Žadikū,
Žadū, p iedus. Al e na i us in e p é a ions d'o igine son soule ées su base de
anden a džių ki čia imo, leu mo i y acijos, oponyminio con ex e e au es données
linguis iques analyse. ESMINIAI VOODŽIAI: onomas ique, oponymika, anden a džių kilmė,
anden a džių mo y acija, anden a džių ki čia imas.
ANNOTATION
The a icle considè e new o e ises exis ing assump ions conce ning he o igin o he
hyd onyms M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas,
Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyks Ske diks Ski dyks, Šnàkš is, Šẽkš ė, Šėkš ỹs Škš is,
Š lpynė, U šulis, Žadãlis, Žadãdikė Žadik Žadikīks Žadikãs, Žadup, which ha e al eady been analyzed
in he p e ious oponym o s udies. Al e na i e in e p e a ions o hei o igin a e p oposed
e e ing o he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms, he oponymic
con ex and o he linguis ic da a. KEYWORDS: onomas ics, oponymy, o igin o hyd onyms,
mo i a ion o hyd onyms, accen ua ion o hyd onyms.
S aipsniai / A icles 201
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
Lie u ių upių i eže ų a dų kilmė y a sulaukusi nemažai iek Lie u os, iek
des linguis es é ange s e es assez en dé ail explo ée. Li u iens
hyd onimikai impo an s Kazimie o Būgos, P ano Ska džiaus, B onio Sa ukyno
e au es kalbininkų anden a džių e imologiniai eche ches, mais
dé aillémen hyd onimai (jų da yba, seman ika, kilmė) analyse onomas o
Aleksand o Vanago (1970; 1981; 1981a). Ce aduc eu a p épa é dans Li uanien
hid onimų e imologiniame žodyne (1981) išnag inée la plupa des Li uiniens
i ie s e eže ų nomų kilmė, apibend in i lig oliniai y imai.
Dans les a aux de oponymique ac uels, p écéden s des inés de anden a džių
mės aiškinimai y a ko eguojami, s a s omos ki okios jų kilmės galimybės, nes
kila si anda nou eaux données su hyd onimų susda ymą, liaison a ec d'au es
oponimais e e c. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Ga liauskas 2013 e k .). En é udian
p éesagines hyd onimes ki chiaissemen dėsningumus e les les dėmusius
ac eu s on é é a en i emen é aluées oponymiques a aux p ésen ées des
anden a džių da ybos ainsi o igine hypo heses. Di e ss aspec s en examinan
hyd onimes a é é ema qué que l'o igine de ce ains i ie s e eže ų noms
pou ai ê e expliquée e di é emmen que d'au es che cheu s (ž . Tamulai ienė 2020).
L'objec i de l'a icle éme e nou eau e é i ie les exis an s dans plusieu s oponymiques
a aux déjà ai e aien des p émisses d'o igine des noms des i iè es e eže ų. Considé é une
hypo hèse an é ieu e de l'o igine anden a dji, des in e p é a ions al e na i es son considé ées
su base de hyd onimų ki čia anja (e de son appo a ec ondamen a mo s akcen uacija),
mo i a ion, s uc u a ion, oponyminio con ex e, geoling is inių e au es linguines données analyse.
Ce aines données aupa a an che cheu s n'on pas ixées (p.ex., pa ie commun ašaknių oponimų)
ou eçue insu isammen leu a en ion (p.ex., anden a džių ki čia imas). Ti iamajai ma é iaux
appliqués desc ipomasse analy ique, s uc u u ines analyses, compa a i amasse, geoling is inis
mé hodes. Hyd onimų ki chiaissemen analyseé ondée e mo onologiques accen ologies p incipaux.
M glonas M glius up. NmŽ (C. Hennenbe ge io XVI a. (1584 e 1595 m.1) dans les ca es de P ussie2 indique
ly is Mi gla3)4. Là même M glonai plk. (VK5). Upė a džiai kildinami de plu. mi g i ‘š ies i, žibė i mi ksinčia
š iesa; 1 S aipsnyje epose su 1584 m. e ul é ieu s selon C. Hennenbe ge 's ca espius p épa és
mapes de P ussie, accessibles su in e ne (ž . Hennenbe ge 1584, 1634, 1638). 2 Plačiau.
www.mlimuziejus.l /l /mazosios-lie u os-is o ijos-muziejus/mazoji-lie u a-i p usija-senasiiuose-ze-
melapiuose/; h ps://www. le.l /s aipsnis/hennenbe ge io-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) comme
sou ce indique (peu -ê e aussemen ) Ha nocho II mapėlapį.
4 Pė e ai is (1992: 126) indique que enco e es appelée e M glonė. PKK e P ano Ska džiaus (1943:
282) indique ly is M gluonas.
5 Už ašy a Palend ių (1960 m.) i Degučių k. (1981 m.).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV mudė i, i pė i, ma guliuo i, kai aliojan is aux
couleu s ou lumiè e e šešėli6. Jų mo i acija es liée à l'eau mi gėjim, lumiè eum ou
e c. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pė e ai is 1992: 126, 203; oi e aussi LV GDB). Tokia
possibili é d'o igine ou à ai p é isible, en aison mo i a ion plg. lie . Ma à up. Kpč
(: bal . *ma ā- ‘mi gan i) (Mažiulis 2013: 611612 [=1996: 149151])7, Žibà Žibãlė up. Plng,
Žibùlė up. Lb , Žbilas up. Lb (: lie . žib i ‘š y ė i a mušama š iesa, blizgė i, spindė i,
lie . žibùs ‘blizgus, spindin is) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). Néanmoins, éla gie
châ imen mi gl-8 pe me considé e , que hyd onimai ou d'abo d g e in ini a ec les
pluies. m gla ‘kas nep ima o, spangys, lie . mi glin i ‘me k is, ma ks y is (apie akis),
lie . miglin i: Mi glin i es sou en p isime k (LKŽe)9, plg. mi glius10: J'ai ega dé dans
des hommes, ès densémen mi kchi da ka (Juška), 2020 mkas, nes e, mi ksi, mi ks,
mi ks, lie . mi klini, - mi ksi, mi ksi, mi ks, mi ks. dans ce cas upė a džių M glonas
ku ie oliau jau sie ini su mi g i. Dėl a dažodžių analogijos plg. lie . m kla
M glius mo i y acija pou ai ê e liée a ec les ca ac é is iques du cou s de l'eau,
. i. nes ip ios s o ės a pan. upė, plg. Pãspi is up. Šd (: lie . paspi ió i ‘kiek
nep ima y i, lie . paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is) (Bilkis 2014: 151)11, Ku inỹs
up. Rg (: lie . ku inas ‘ku čias, lie . ku ina ‘aklinai, complè emen ) ( en pa )12, klė
up. Dbg, Imb , K š (: lie . ãklas, -à ‘ amsus; e mé, aklinas) (Vanagas 1981:
37; LVŽ 1: 34–36). Dėl ap a iamųjų hid onimų šaknies ki čio i akū inės p ie-
gaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. m gla (1 a. p.) (LKŽe) (da ž . Tamulai ienė
2020: 92).
Da ine a a i é l'a en ion à une possible ela ion des hyd onimes en ques ion a ec lie . migly i
‘smulkiai ly i, pu kš i Šll (ž . LKŽe), ixée dans la même a mes plo e14, dans lequel se ou e une
i iè e. Gene iquemen ce ac ionmajoodis es aussi sie inas a ec lie . mi g- 6 Si n'es indiquée
au emen , les signi ica ions des mo s données de la langue Li uanie a ian e élec onique du dic ionnai e
( sui an e LKŽe).
7 Vanagas (1981: 204) anden a dį elie a ec lie . mã ės, mã ios ‘jū a. 8 Vanagas hid onimą
M glonas a ibue au p éposage -onas edinių, mais p iebalsio l appa idimo šaknyje plačiau
nekommen oja (ž . Vanagas 1970: 188; enco e oi . LV GDB; Ska džius 1943: 282 (čia exclusée
p éposaga -uonas)).
9 Veiksmajodį miglin i ‘ei i p isime kęs < mi gan judė i, aussi bien migly i ‘smuliai ly i, pu kš i
compa aison pou la acine mi g-lnu odo e Pė e ai is (1992: 126).
10 L'homme p énominique déc i ison.
11 Vanagas (1981: 247) hid onimen ga de p édélio pa ediniu de a d. Sp is, Spi ỹs.
12 Vanagas (1981: 175) elie a ec lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is.
13 La a ian e M glius ici na pas en egis é.
14 S aipsnyje a mių les limi es son é ablies su base des ca es maps données dans ch es oma ijoje
(2004) des a miques de langue Li uanien.
A icles A icles a icles 203 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
i, plg. la. mi go ‘mi gulie , mi gė i, aibulie , spindė i, iskė i, blykčio i, žybčio i;
lyno i, k apno i, dulk i, dulksno i, la. mi dzinā ‘mi gin i, iskin i, blisgin i; lyno i,
k apno i (LLKŽe). En aison de analogie plg. upė a dį Mu gãlis Klp, qui g e a sąsajs
a ec la. mu ga ‘neš a us eau, bala (ME 2: 669), lie . mu glà ‘ i š a migla; ès
smulkus lie us, lie . mu gló as, -a ‘su smulkiu lie umi, miglo as e e c. (Kiseliūnai ė
2020: 48; Pė e ai is 1992: 127)15 peu ê e g a iné a ec lie . mu g i, mù ga ‘smulkiai
ly i, pu kš i G g. Néanmoins des dou es su les eaux a dages M glonas M glius e
ac ionmajo dio migly i yšio pose leu s acines
p iegaidžių ski umas.
Mùmelis ež. Gl. Là aussi es Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksand as Vanagas (1981: 221) dou eusemen
anden a dį elie a ec lie . mùmėlis ‘ ylus, ne pa lus homme, ylenis; ap ingès, ne angus homme, lie .
mùmas ‘maumas; n'au a; peu ê e plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Ki us shaknį mum u inčius
onimus Mumia mš., p . R (i Mùmiškė upl. R 17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) plus pag indo es sie i a ec
a d. Mùmas (Zinke ičius 2008: 119), *Mumis a pan., plg. is . a d. Ch is opho i Mumis Ad 1657 m. (IAK),
p d. Mumà D (Bu kus 1995: 317), quoi ne eje eina e possibili é d'appella i i é de l'o igine. Tan
hyd onimo Mùmelis, an helonimo Mumẽlė lien a ec mùmas, mùmėlis dou eo ins mo i a ion du poin
de ue19, quoique analogies esama, plg. Sa lis up. Pk (: lie . sa lis ‘kas incomplno p o o, nepas abus,
žioplys), Lebedà up. Dbk, Pb d (: lie lebedà ‘iš ižęs, ne angus, apsileidęs žmogus, iš ižėlis, liu bis)
(Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Peu -ê e plus aisemblable (especiellemen balos nom de) liaison
a ec a dažodžiu mùmas ayan en ê e sa signi ica ion ‘ aikų baidyklė, baubas. Ce se ai un lieu
(bala, eže as) dans laquelle exis e mumų ou e c., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b., s . Skm, s . An, Čln
e hyd onimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: lie . adas ‘ aiduoklis, šmėkla,
aidalas) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; aussi oi Vanagas 1981a: 11011). Vanden a džio Mùmelis
g e issemen a ec mùmas, mùmėlis pose combien de dou es e à cause des appelia i es p é alence
de su ace. D'ap ès LKŽe données, ces daik a a džiai polli é eas e n aukš aičių u eniškių e
pane ėžiškių a mėse. Da plg. des mêmes 15 Vanagas (1981: 221222) hid onimą classe ediniu de
ge manisme mù gas ‘ma gas, e e ma as. 16 Leičiausiai le même obje 1983 m. (VK) ixé comme bala.
17 Vanden a dis LUEV e Vanago dans les a aux n' ixé. Insc i dans le en euka io Telšių coun ie
Rie a o alsčiaus S i biškės illage du e ain a dyno sondage (1937 m.). 18 Vanden a dis LUEV e
Vanago dans les a aux n' ixé. Insc i en euka io Šiaulių apsk i ies e alsčiaus Žadžiūnų illage
dans le sondage a dyno des e es (1935 m.). Dans le ques ionnai e comme obje es indiqué ekmė,
l'une des signi ica ions de ce mo es ‘upė, upelis (ž . LKŽe).
19 Vanden a dis es classé à des signi ica ions hyd onimes déc i an la physique é a de l'eau
(Vanagas 1981a: 8386).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV chaknies maũmas, maũmė ‘ aikų baidyklė,
baubas; silus, nekalbus žmogus, ylenis, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas,
maumõkas ‘ aikų baidyklė, baubas la gemen u ilisés à l'es e aux sud des
aukš aičių, connus pou les pak aš iniams žemaičiams (LKŽe; da ūna Jasii ė 2000:
176177). Hid onimas es des aka ų aukš aičių kauniškių a mės plo e20
(Užnemunėje). Ne ecule la possibili é, que pa lés appella i s pou aien ê e
u ilisés e dans ce e Li uane a eale. Une au e pa us, considé s y ina in okia
anden a džio Mùmelis o igine p élude. ( o. Mummel) ‘lūgnė (Nupha ), qui es ixé
Eže o a das gali bū i g e inamas su andens augalo pa adinimu lie . mùmelė
dans les éc i s d'Eas e n P ūsie e Klaipėda k aš o, F. Ku šaičio, G. H. F.
Neselmano dicynuose (ž . LKŽe; enco e oi AK 2: 1438). Ge manisme pou ai ê e
connu e Užnemunėje (Gelgaudiškio apylinkėse21), qui XVIII a. appa in à P ūsie
(plačiau ž . VLEe; MLEe). Du poin de ue de mo i sa ion ce se ai un lac, dans
lequel pousse beaucoup de mumelles ou pan. A ec noms de plan es sieja s
anden a džių Li uanie es gausu (ž . Vanagas 1981a: 9094), plg. eže ų a dus
Ind alis ež. Ds (: lie . nd ė ‘nend ė), Lùkš inis ež. Ml , Smal (: lie . lùkš as ‘ andens
lelija), Š óginas ež. Ign (: li . š ógės ‘ okios balų žolės, nend ės) (Vanagas 1981: 130,
198, 338). Il es égalemen connu sous le nom de Ign. En aison de la s uc u e
hyd onime plg. Žiežùl-is ež. K k, Sem, V n (: lie . žiežul ‘ audė, mekš as), Lapk-is ež.
Rdm (: lie . lapkas ‘ a nalėša; eau lelija; pu iena; lūgnė; pelkinis žinginys)
(ž . Vanagas 1970: 6566). Kilmės iš mùmelė (1 a. p.) possibili éali é nep ieš a auja e cons an us
hyd onimo Mùmelis p imi i skiemens ki is (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgi is (Pasódgi is?22) up. KzR. On
pense que le upė a dis es enu de spėjamo quelle au e place (miško ou pan.) sudu inium nom
*Pasod-gi is, don le p emie dėmen o se ai de Pasóda p . < lie . pasóda ‘zemės sklypas miške, donné
au eiguli; e e, où se ien sodyba (Vanagas 1981: 247). Vie o a džių assemblés de données de langue
i ie analyse indique que hyd onimas kildin inus de pâ es ou ais o nom Pasõdgi is. Le nom de pie a es
insc i en euka io Kazlų alsčiaus Ma ackų illage dans le sondage a dyno de la e e (1935 m.)23, e
helonimas 20 Vaka ų Li uanie son encon és des daik a a džiai lie . mėm ‘ ylus, lė as, mažakalbis
žmogus, ne ykėlis, žioplys, užaušėlis, mèmelis, mèmelis ‘ka neaiškiai, kalba, memeklis, Rs J b, mem e
(ž . LKŽe).
21 No e qu'il au Gelgaudiškio d a ą XVIII a. acquisio ba onų on Keudellių giminė e dans
apylinkes a sikėlė beaucoup okiečių (plačiau oi h p.www.gelgaudiskis.l /is o ija;
h ps://www.mle.l / a icles h ps:pap use).
22 Ainsi suki čiuo a Vanago (1981: 247) (ma y , basé su pâ es nom Pasóda e apelia y o pasóda
ki čia imu), cependan akū inės p iegaidės au en iškumas dou eo ines. LUEV: 119 indique ly is
Pasõdgi is. Tokį ki čia imą émoigne e les données de langue i e. 23 Už ašė enseignan e
Pe onėlė Pajaujy ė.

S aipsniai / A icles 205
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
iksuo as o pa ies alsčiaus Jū ės gi ininkijos anke oje (1936 m.)24, ku ioje nu-
on a mon é que ais as25 es p ès du illage Jū ės (VK; aussi oi LV GDB). Quan
plus p obable, que le uisseau ep i le nom de la p ai ie si uée dans le même illage.
Cependan Ma ackų e Jū ės kaimai limi ojasi, donc eje e les souchences a ec
ais o nom impossible. Du poin de ue de mo i a ion ce se ai pe (p o) pie ą ou
ais ą Pasõdgi is coulan uelis ou pan. N'oublions pas que dans le sondage des noms
de e es, la colonne des no es du p é is nom de la p é is a es no ée qu'il y
galima eig i, kad onimo Pasõdgi is pi masis dėmuo y a iš apelia y o pasodà, o
ne iš pie os a do Pasóda kaip many a Vanago. Beje, duomenų odančių, kad
"senuai é é pasoda (miškų sa gybos). Ainsi, dans les menés illages ou g e a si ués
dans les é ablissemen s exis ai des p ai ie sous ce nom, l'au eu de l'a icle n'a pas éussi à cap e 26.
Pã y alis up. Ž . Vanden a dis es considé é p édélio pa edinium de *Ty alis, qui es
a ec mažybine apposaga -alis ai du nom de p ai ie Tý ai ou Tý as (Vanagas 1981: 249).
Les données su les i iè es ( iksliau upelio28) e d'au es obje s localisa ions
données dans le sondage du nom de e e du d a o Medingėnų du com é de Telšių
Ža ėnų alsčiaus (1935 m.)27 pe me en de décide que anden a dis kildin inas de ne
loin se ou an miško a do Ty alis. Ce se ai un uisseau qui coule p o o ê ou
a es e de lui. Da plg. Pã y alis a ., d p. Ž (VK; aussi oi LV GDB). P šenas29 ež.
Blnk30. Vanden a dis g e inamas a ec hyd onimais Pesas ež. S j, Pe škė up. B b,
Pe šokšnà up. Š nčl, Pa s as ež. Dkš e k ., qui son ici associés a ec lie .
p ã-pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘neužšalusi place lede; a esnė place miške, plg. s. i.
pá ś-āna- ‘ a peklis, bedugnė, p a aja < ide. *pe -/*p-. Šaknis pi š e in ina comme
des apophonies bal es pa š-/pe š-pi š ezul a as (Савукинас 1966: 169170; Vanagas
1981: 260, 245246; 1981a: 70). Cependan ne exclu pas la possibili é que le nom de lac
P šenas es appa en é a ec lie . (pl.) p šys, p šės, p šiai ‘a klio k ū inė, plg. s. sl.
(pl.) p ъsi, le. pie si ‘k ū inė, qui kildin ini de bal .-sl. *pi śi- ‘k ū inė; a an is < ide.
*pe - ‘šonkaulis, k ū inė < *pe k- ‘ . p. (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis e e c.); enco e
24 Už ašė gi ininkas Juozas Ju kėnas iš An ano Mi kaus.
25 Ma y , as pa s objek as nu ody as kaip balos 1982 m. už ašy oje VK ko elėje (už ašė A. Mėdžiū ė).
26 A čiausiai o plo o pie a iksuo a Kup eliškių kaime (Pil iškių apyl.) (VK; 1981 m., už ašė
K. Eigminas). Égalemen ixées des domaines Gulioniškių e Ka ališkės kaimuose (VK; 1982 m.,
за ašė O. A minienė). Mais ou de même la p ai ie e les plan a ions son (on é é) su isammen éloignées de Ma ackų e
Jū ės kaimes si ués des obje s.
27 Už ašė enseignan e Anelė Lau use ičiū ė de eme cé Pe o Vi kaus. 28 Il es insc i que Teka pa
mi u į d a o. 29 Kazimie o Būgos (Būga RR 3: 537) ixée ly is Pi šėnas. 30 Ta puka io Ukme gės apsk i ies
Žemai kiemio gi ininkijos enquê e en insc i ue apsla in a eže o nom du ly is Pi šanka. Už ašė gi ininkas
An anas Lukošiūnas.
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plg. giminiškos kilmės lie . piš as, la. p (k)s s
(Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286287]; Smoczyński 1982: 222223; aussi oi BEŽK). Les
langbamieji a dažodžiai épli en aka inėse a mėse (žemaičių i aka ų
aukš aičių kauniškių), mais daik a a dis p šys ixé e eas e n aukš aičių
pane ėžiškių a mės plo e (apie Smilgius (Pane ėžio .)) (ž . LKŽe). Apelia y ai
pou ai ê e connus e dans le y mique Li uane a eale, dans lequel se ou e l'éze .
Hid onimo P šenas mo i a ion se ai sou enue son con igu u acija, . i. écikišęs,
de an é an , similai es à k ū ine o mes ou pan. eže as. A ec les nommés des
pa ies du co ps g e inames anden a džių esama e plus, plg. eže ų a dus Pãpis
Rdš (: lie . pãpas ‘k ū is; spenys; quel inégume, a sikišimas), Pãkalas Lkm (: lie .
pãkalas ‘nuga a, zapakalis), Pakalỹs Š (: lie . pakalỹs ‘užpakalis) (Vanagas: 244, 1981;
oi aussi 239a: 65). Peu ê e enco e plg. P ša is p . Kpč (VK). Tokï l'assump ion
d'o igine pa emia e cons an o us anden a džio P šenas šaknies ki is (1 a. p.)
(LUEV: 125), qui peu ê e lié a ec p šys, p šės, p šiai ba i oniniu ki čia im (1 a. p.)
(LKŽe; su le ki čia im enco e oi Tamulai ienė 2020: 117).
Rū elỹs up. K š. Là même Rū elia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau i d a as). Hid onimas
es compa é a ec onimais Ru elia (a Rù eliai?) mš. K š, Ru elė mš. Lnk , Ru elnė
plk. Pln, Rù elio kálnas kln. Ž , R eliškė mš., gn. Ž , Ru élkas (a Ru élkos) mš. T , p .
Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Ben ce ains des di es lieuxo a des (p.ex., Rù elio
kálnas) peu ê e sie i a ec a d. Rù elis (LPDB), Ru ẽlis, Rù elas (Zinke ičius 2008:
237, 130) ou lie . ù elis ‘pik as žmogus, sukčius; e ksnys. Vanagas (1981: 285)
upė a dį dou eusemen elie a ec le de nie su dažodžiu, indiquan e LKŽe
non ixé sa signi ica ion ‘s o as, obukęs žmogus31. Le lien a ec l'appelia i semble
dou eux à cause de mo i a ion ( empsommé con igu ū acinės signi ica ions
hyd onime) (Vanagas 1981a: 61). Telle à l'assump ion d'o igine con es euja e
kilnojamasis hyd onimo ki čia (3b a. p.) (LUEV: 140), acijos e s uc u a ion
nes a dažodis ù elis u i pas o ų ki į šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl ų pačių
p iežasčių kilmė iš a d. Rù elis aip pa labai abejo ina. Labiau pag įs a mo y-
(aup ès même ki čia anja) poin de ue semble hyd onimo souceja a ec la.
u ê iês ‘nu im i, nu il i, nuščiū i (ME 3: 565), plg. Ru esỹs up. Tj (Vanagas
1981: 285).
A en ion a ec p écau ion il au conside i que hyd onimas e lec e p iebalsio
s a e ezę e es ésès de lie . s i, s a ‘s u en i, ekė i, da plg. s is
‘ ekėjimas, plūdimas. P iebalsio s é anouissemen dans ce cas considé y inus
spo adišku, plg. lie . angùs, - ‘nepasiduodan is cou k i, lexy i, nelanks us; du ,
igueux; e k . < s angùs, - (ž . Zinke ičius 1966: 178; LKŽe). Mo i acija liée a ec
izine de l'eau būsena ( andens ekėjimu e pan.) hyd onimams es ex êmemen
ca ac é is ique (ž . Vanagas 1981a: 8390), plg. Alma upjà. Lkm, Amajas ež. Lkm,
Amenas ež. Lkm (: lie . alm i 31 Comme sou ce es indiquée Li uanien langue dicodyno ka o eka.
A icles A icles A icles 207 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
‘sunk is peu à peu, a ė i, pūliuo i; pamažu s o en i), Sál a Sal ùkas up. Bsg, Sál is
up. Pk (: lie . sal i ‘pamažu ekė i, sunk is) (Vanagas 1981: 39, 289; Sa ukynas 1960:
294; LVŽ 1: 7576). En aison de la s uc u e hyd onime e du le nojamojo
chi chiaissemen plg. Me elỹs 3b ež. S j, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV:
102, 172; conce nan le ki chiaissemen enco e oi Tamulai ienė 2020: 61). Ské dynas
up. K , Ské džia up. Ml , Ske dumà Ske dùmė up. K k, Ske dyksnà Ske diksnà
Ski dyksnà up. Pb d. Hid onimo Ské dynas ( en même b., p . Pšl, Plk, Pn, mš. Dj,
Ske dýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne isiškai aiškia. Dėl edinių
su ske dyn- populia umo, plg. Ske dýnas b. Pk , Ske dỹnbalė b. Rk, Ske dỹnė
Ske dỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981: 302) considè e que u a du physiog aphe
e me *ske dynas ‘ske dimas ou pan., plg. ske dmas ‘iški s a miške mjes o,
skynimas, qui con inue sie inas a ec eiksmajodiju lie . skes i *‘s iki a b es,
pjau i a bus ou pan. (da oi . Kazlauskas 1968: 61). Tokia hypo hesé d'o igine semble
aisemblable, cependan des ques ions soulè e di é en es hyd onime e
ac ionma odie chaînes p iegaidées. On peu considé e que l'hid onime Ské dynas
šaknies akū as es appa u à cause du ac ionmajo i i lie . ské dė i, -ėja (-i), -ėjo
‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; ski s i, skil i (apie odą) ki chiaissemen analogies,
ixéo o e K ėda noje (ž . LKŽe). De même n'exclu pas la possibili é que ce
e bemodi soi en géné al considé é comme le mo de base de upė a džio
Ské dynas; enco e plg. abe dynas ‘sma quemen dépa ieuse place (même oi
Tamulai ienė 2020: 47). Ne a ec eiksmažodžiu skes i (Vanagas 1981: 302303; 1981a: 71;
Kazlauskas 1968: 61), e a ec ské dė i pou aien ê e liés e upė a džiai (ou au
moins ce ains d'en e eux) Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà
Ski dyksnà. Tokiou de ce de nie hyd onime possibili é d'o igine pa emia ly is
Ski dyksnà, à cause don châ eaux ski dplg. lie . skis i, skido ‘eižė i, skeldė i,
daužė i, pleišė i; skil i, ske dė i (apie odą), lie . ski dýnas ‘sma kiai suski dusi ie a,
lie . ski dùs, - ‘ske dėjan is, apus, lie . ski dà ‘suski dusi ie a odoje; e ical
issy du pain kepale. dans ce cas d'o igine en aison hyd onimų mo i a ion plg. anden a džius
Skis upis up. P n , Skis upelis up. Škn, Ski ziùs ež. Lp (: lie . skis i, skido)
(Vanagas 1981: 304; 1981a: 61). Il s'agi d'une é ude éalisée pa le g oupe de eche che su les maladies neu odégéné a i es.
Vanagas (1981: 328) anden a džius Šẽkš is ež. Als, Šẽkš ė up. S lp, Šėkš ỹs Škš is up. K š
dou eodamas a an ou elie a ec plu. šẽkš is ‘šakės pakumpusiais nagais pelams sem i34
(égalemen oi Būga RR 2: 314). Ce e o igine la possibili é pe me 32 Dans le sondage du nomyno de la
e e de ce illage (1935 m.; zap ašė moky oja Ma ija Jagminai ė) ixée sudė inė anden a džio ly is
Ske dýnų upẽlis laiky ina an ine, appa ue du nom du illage Ske dýnai. 33 Pou les helonimes oi
aussi Bilkis 2008: 183, 184. 34 Pa con e, con inue de je e a ec Šekš as ež. JnšM (alo s même).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plus ondés Vanago n iksuo a su dažodžio
eikšmės35 ‘šako as pagalys; d išakas pagale a à qui s'appuye ; spy ys, enco e plg.
šẽkš ė ‘ilga ka is. Mo i a ion se ai basée eže o i upių kon igū acija
(išsišakojimu ou pan.), plg. Šaká nė up. B ž, Šaka ns up. (: ps lie . šakanis ‘šako as),
Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al e k . (: lie . lùknas ‘ku io agai a dans les
pays) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59).
Š lpynė up. E ž. Vie o a džių ecueillies de langue i ose au dossie ixée plus de 70 šaknį
š ilp u inčių lieux noms, exemple., Š lpa gn., p . B ž, Š ipinė a . Šauk, kln. T , Š ilpỹnė d . Rs, k.
J b, l. Klm, mš. S č, Šll e k . Ben une pa ie d'en e eux (y comp is e eė a džius) peu se
noue a ec lie . š ip i ‘lūpomis, š ilpyne ou quoi au e donne son; ęsiamai čiulbė i;
z imbian ole i, sk ie i o u. Dans les a aux de oponymika de ce ac ionmajo i i
kildinami loco a ses Š lpė up. (Van K agas 1970: 61; plg. Vanagas 1981: 338) e Š ilpiškė36 b. Slk
(Bilkis 2008: 86; enco e ž . LV GDB) ne doujan une elle possibili é d'o igine. Upė a džio Š lpė
mo i a ion es sou enue d'au es de la même s uc u e hid onimai, eliés a ec le son
scissionnemen žyminčiais eiksmažodžiais, plg. Klikée up. Nmk (: lie . c ik i ‘ ėk i, šauk i),
Kniáukė up. T š (: lie . kniáuk i ‘miauk i, ėk i), K okš up. Onš (: lie . k õkš i ‘k iok i) e pan.
(Vanagas 1970: 6061; 1981: 160, 161, 167). Le possible lien des noms de lieux a ec sh ip i émoigne
e des données de langue i ie, exemple, VK ko elėje (1978 m.) à cô é du nom de mon agne
Š ilpiakalnis Dbg es insc i e niekas neauga, š ilpia ėjas37. Néanmoins hyd onimo Š lpynė
up. E ž (plg. Š lpė up. K ) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) e helonimo Š ilpỹnė plk. Kž (plg. Š lpa b.
Žml) (Bilkis 2008: 189) l'o igine es considé ée pas ou à ai clai e, in e connexion a ec
š ip i es considé ée a ec p udence. Upė a džio Š lpynė je imen a ec š ip i susci e des
dou es pou cause ac ionmažodžio e hyd onimo châ eaux p iegaidės di é ence. Onimai
Š lpė up. (LUEV, 170; Van K agas 1981: 338), Š lpa b. Žml, gn. B ž, p . Rg (Vanagas 1981: 338)
šaknyje a égalemen akū ą, mais le, appa y , lėmė me a onija ca ac é inga galūnių
ediniams, plg. š lpa ‘š ilpynė; qui sh ilpauja, sh ilpau ojas. P iesagos -ynée edins
chacnies p iegaidžių kai a ne u ing. Possible que upė a džio Š lpynė pe ūkiais
(géné alemen en aisan quelle que soi mélodiją) š ilp i; p a isai, a ec pe ūkiais čiulbė i,
daik a a džio š lpa ou pan. ki čia imo analogies. Hid onimas aussi pou ai ê e g e ené
akū as y a a si adęs dėl iš es inių eiksmažodžių š lpau i, š lpuo i, š lpiuo i ‘su
a ec akū inės šaknies eiksmažodžiu lie . š lp i, -s a (?), -o ‘skleis i aukš ą, šaižų ga są,
mais son a osenos a ealas neaiškus, LKŽe p ésen és 35 Peu ê e su eux ne u ė a
données. 36 Balos nom peu ê e g e inamas e a ec a d. Š lpa, Š ilpà (Bilkis 2008: 86; aussi
oi LV GDB). 37 Ko elę записала Pe ku ė e Pės iniakai ė.
A icles a icles 215 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
e. a ian as, Vilnius: Li u iens langues ins i u , 2008 (a naujin a e sion, 2017). P ieiga su
in e ne : h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLKŽe G andis Li uiniensla ių kalbų
žodynas: édi ion numé ique, pa . J. Balke ičius, J. Kabelka, E. Š age is, A.
Na ickai ė-Klišauskienė, G. Nešpo e. P ieige su in e ne :
h ps://ekalba.l /la iu-lie u iu-kalbu-zodynas/. LV GDB Li uanie loco a džių
geoin o macinée base de données. Accès in e ne : h ps://
ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LPDB Li uanie su noms
base de données. P ieige su in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/.
LUEV Li uanie SSR i ie s e eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla, 1963.
LVŽ 1 Dic ionnai e Li uanien des loco a ds 1, collègia des édac eu s: L. Balode, V.
Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius:
édi eu de l'ins i u de langues Li uaniennes, 2008.
LV 3 Dic ionnai e Li uanien des lieux-noms 3, au eu s V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D.
Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė,
éponse. édac ion L. Bilkis, Vilnius: édi eu de l'ins i u des langues Li uaniennes, 2018.
Mažiulis Vy au as 2013: Mokslas ( . 1), Mokslo e encyclopedijų leidykla ( . 23), Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as ( . 4), 19881996]. V. Rinke ičius, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as [= Mokslo e encyclopedijų leidybos cen as] [= Mokslo e
encyclopedijų leidybos cen as] [= Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as] [= Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as] [= Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as] [= Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as] [= Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as]] [= Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as]] [= Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as] Mažosios Lie u os is o ijos muziejaus si e web. P ieiga su in e ne : h ps://www.mlimuziejus.l [ ue 2021-10-15].
Kā lis Mülenbachs, La iešu alodas ā dnīca ME 14, ediģējis, papildinājis, u pinājis
J. Endzelīns, Rīgā, 19231932.
MLEe Mažosios Lie u os enciklopedija: édi ion élec onique, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga su in e ne : h ps://www.mle.l / [ ue ai e
2021-10-01].
Pė e ai is 1992: Mažoji Lie u a e T anks a p abal ų i p alie u ių laikais, Vilnius:
Mokslo e encyclopedijų édi eu .
PKK Namu žių i ie o a džių komisijos su ink ų ie o a džių ka o eka, Lie u ių kalbos
ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. Sa ukynas B onys 1960: Eže ų a dai.
Li uanien pa lo y os ques ions 3, 289300.

DOVILĖ TAMULAITIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų aka-
demija, Ins i u de la Li uanie.
Smoczyński Wojciech 1982: Indoeu opejskie pods awy slownic wa bal yckiego. –
Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211240. Elle a é é adop ée pa le Pa lemen eu opéen e le Conseil.
Tamulai ienė Do ilė 2020: Lie u ių p iesaginių hid onimų ki čia imas: dak a o
dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Vanagas Aleksand as 1970:
Li uanie TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius:
Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1981a: Li uiniens hyd onimų séman icka. Li uiniens
pa lo y os ques ions 21, 4153.
Vanagas Aleksand as 1992: Į adas. Il a é é nommé p ésiden de la République. Dic ionnai e Li uanien des lieuxo a des 1, Vilnius:
Li u iens Ins i u du langage, 2008, XIXXXI.
VK Vie o a džių de i euse langue ka o eka, Li uiniens langue ins i u du Bal es
langues e a dyno eche ches cen o ondas.
VLEe Visuo inė lie u ių enciklopedija (20012015): e. a ian , Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga su in e ne : h ps://www. le.l / [ ue ai e
2021-10-01].
VŽe Vie o a džių žodynas: édi ion en ligne, sud. M. Razmukai ė, A. Pupkis, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. P ieiga su in e ne : h p://www. ie o a dziai.
lki.l .
Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2008: Li u iens pe sonn a džiai, Vilnius: Li u iens ins i u du langage. Landės
a dyno anke os (19351940 m.), Ins i u de langue Li uanien Bal ų kalbų i a dyno
eche ches cen o ondas.
Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в
yugozaapadной Литве. Bal is ica 1(2), 165176. Elle es si uée dans la égion de l'A c ique.
A icles A icles a icles 217 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
Conside a ions on he O igin o Se e al
Names o Li huanian Ri e s and Lakes
SUMMARY
Based on he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms as well as hei links
wi h o he oponyms, he a icle conside s new o e ises exis ing possibili ies conce ning
he o igin o se e al hyd onyms, which ha e al eady been add essed in oponymic s udies.
The hyd onyms M glonas M glius (a i e in Žemaičių Naumies is) a e linked wi h Li h.
é incel i ‘ o shine, winkle; o mo e, ib a e, spa kle wi h changing colou s o ligh and
shadows, bu he expanded oo mi glen ails a possibili y o compa ison wi h Li h. he eyes
m gla ‘someone who does no see well, a weak-sigh ed pe son’, Li h. mi glin i ‘ o look wi h
pa ly closed, squin , Li h. miglin i ‘ o go wi h he eyes pa ly closed. The link be ween he
i e names and Li h. migly i ‘ o ain ligh ly, d izzle should no be ejec ed as well.
The e ymological connec ion be ween he lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Li h. mùmélis ‘a
silen , incommunica i e, ese ed pe son; a lazy, clumsy pe son, Li h. mùmas ‘a silen , dumb
pe son aises ce ain doub s as o he mo i a ion and he dis ibu ion a ea o he
appella i es. I is conside ed whe he he hyd onym could be ela ed o Li h. mùmelée
(Ge . Mummel) ‘Nupha .
P esumably, he hyd onym Pasõdgi is (a i e in Kazlų Rūda) de i e om he name o ano he
place *Pasod-gi is. The da a on p ope names collec ed du ing he in e wa pe iod enable us
o e ise his assump ion and o ace he i e name o he meadow o ma sh name
Pasõdgi is.
The da a om he Land Names Ques ionnai es show ha he i e name Pã y alis (Ža ėnai)
does no de i e om he diminu i e o m *Ty alis o he meadow name Tý ai o Tý as bu
om he name o he nea by o es Ty alis. The e ymological link be ween he lake name
P šenas (Balninkai) and Li h. p ãpa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘an un ozen c ack in he ice;
an open place in a o es (< IE *pe -/*p-) is con incing. Howe e , he possible link wi h Li h. (pl.)
p šys, p šės ‘a ho ses ches < Bal .-Sla . *pi śi- ‘ches ; on < IE *pe - ‘ ib, ches < *pe k-
‘idem is wo hy o conside a ion.
The connec ion be ween he hyd onym Rū elỹs (a i e in Ku šėnai) and Li h. ù elis ‘an ang y
pe son, chea ; weepe o he pe sonal name Rù elis is doub ul. The possibili y o acing i o La .
u ê iês ‘ o calm down, become quie is mo e likely. We can ca e ully conside ha he hyd onym
may ha e o igina ed om Li h. s i, s a ‘ o ickle, low. The hyd onym Ské dynas (a i e in
K ėda na) is aced o Li h. *ske dynas ‘slaugh e < Li h. skes i ‘ o slaugh e , disembowel, bu
he accen ua ion o he i e name allows us o conside he Li huanian e b ské dė i, - (-ėjai),
-ėjo ‘ o c ack, chap; o ge chapped (abou skin) o be he base wo d. The hyd onyms Ské džia (a
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
i e in Molė ai), Ske dumà Ske dùmė (a i e in K akės), Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà (a
i e in Pab adė) may also be e ymologically ela ed o he la e e b. The possibili y o acing
he hyd onyms Šẽkš is (a lake in Alsėdžiai), Šẽkš ė (a i e in S alupėnai), Šėkš ỹs Škš is (a i e in
Ku šėnai) o Li h. šẽkš is ‘a o k wi h hooked p ongs o aising cha , which has p e iously been
aised, is u he suppo ed by he meanings o he p ope name ‘a b anched pole; a o ked pole
o p opping up some hing; p op. The link be ween he i e name Š lpynė (E ž ilkas) and Li h.
š ip i ‘ o p oduce sound by lips, a whis le o in ano he way; o chi p con inually; o mo e quickly
h ough he ai wi h a whis ling sound aises doub s as o he di e ence be ween he oo
accen o he e b and he hyd onym. I is mo e likely ha he hyd onym de i es om Li h. š lpas
‘ho se ail o Li h. š ipis, š lpis ‘Typha.
The hyd onym U šulis (a i e in Skiemonys) is associa ed wi h he pe sonal name
U šùlė. Howe e , he link be ween he i e name and Li h. uš i ‘ o g owl ang ily; o buzz,
hum; o be ang y, g umble; o aise noise, blus e , din is also possible. Due o hei s uc u e,
he e a e mo e g ounds o associa e he hyd onyms Žadãlis (a i e in Šilalė), Žãdikė Žadik
Žãdikis Žỹadiks (a i e in Pašuš ys), Žadupỹs (a i e in Alan a) wi h Li h. žãdas ‘ oice,
speech, sound a he han he p e ixed Li huanian e b žãdin i ‘ o wake someone up.
Mise à disposi ion 2021 m. oc ob e 18 d.
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
do ile. [email p o ec ed]