200 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-7990-2968
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Toponymik, Akcen ologie.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-11
PASVSTYMAI DL KELI
LETUVI UPI UND EZER
NARD KILMS
Conside a ions on he O igin o Se e al
Names o Li huanian Ri e s and Lakes
ANOTATIUM
Im A ikel we den be ach e neue ode spezi izie bes ehende Toponymiksa bei en be ei s
analysie en Hyd onimen M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs,
Ské dynas, Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà, Šẽkš is,
Šẽkš ė, Šẽš ys Šẽkš ys, Šẽ lpėyn, U šulis, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik,
Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik, Žadik. Al e na i ūs U sp ungse klä ungen e hoben basie end
au andenwa dischen Ki chiauens, ih en Mo i a ionen, oponymischen Kon ex und ande e
lingu is ische Da en Analyse. ESMINIAI WORDŽIAI: onomas ika, oponimika, anden a džių kilmė,
anden a džių mo y acija, anden a džių ki čia imas.
ANNOTATION
The a icle conside s new o e ises exis ing assump ions conce ning he o igin o he
hyd onyms M glonas M glius, Mùmelis, Pasõdgi is, Pã y alis, P šenas, Rū elỹs, Ské dynas,
Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyks Ske diks Ski dyks, Šnàkš is, Šẽkš ė, Šėkš ĩs Š
Škš š š is, Š lpynė, U šulis, Žadãlis, Žadãdikė Žadik Žadik Žadikãs, Žadup, which ha e al eady been
analyzed in he p e ious oponym o s udies. Al e na i e in e p e a ions o hei o igin a e
p oposed e e ing o he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms, he
oponymic con ex and o he linguis ic da a. KEYWORDS: onomas ics, oponymy, o igin o
hyd onyms, mo i a ion o hyd onyms, accen ua ion o hyd onyms.
S aipsniai / A icles 201
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
Lie u ių upių i eže ų a dų kilmė y a sulaukusi nemažai iek Lie u os, iek
emden Linguis en's Au me ksamkei und is ziemlich aus üh lich e o sch .
li auischen hyd onimikai wich igüs Kazimie o Būgos, P ano Ska džiaus, B onio
Sa ukyno und ande e kalbininkų anden a džių e imologische
un e suchungen, abe de ailha hyd onimai (jų da yba, seman ika, kilmė)
analysie e onomas o Aleksand o Vanago (1970; 1981; 1981a). Dieses
sp achenaa s o be ei e ename Lie u ių hid onimų e imologiniame žodyne
(1981) ausnag inüg de meis en li auischen upiü und eže ų namens he mė, beschend in i lig oliniai y imai.
Gegenwä igen Toponymikas A bei en in ühe en paski ų anden a džių
mės aiškinimai y a ko eguojami, s a s omos ki okios jų kilmės galimybės, nes
kila si anda neuen Da en übe hyd onimų sus a ymą, Ve bindung mi ande en
oponimais und e c. (Bilkis 2006, 2011, 2014; Ga liauskas 2013 und k .). Ti iend
p eesaginių hid onimų ki chiauens dėsningumus und sie lėmüsigen eiksnius wu den
so g äl ig bewe e oponymikas we ken o ges ell e anden a dsche da ybos
sowie u sp üng Hypo hzä. Ve schiedenen Aspek en un e suchend Hyd onimus
wu de beme k , dass einige Flüssen und Eže e namen He kun könn e we den
e klä und ande s als ande e Fo sche (ž . Tamulai ienė 2020).
Ziel des A ikels auszulegen neues und zu p ü en bes ehende in meh e en oponymikas A bei en schon
behandel e U e und eže s Namen U sp ungs Vo läu e. Eingewe e nach ühese en Hypo hesen des
U sp ungs on Wasse wa dnissen we den al e na i e E klä ungen be ach e basie end au
hyd onimų ki chiauens (und seines Ve häl nisses mi g undlichen Wö e n akzen ua ion),
mo i a ionen, S uk u en, oponyminem Kon ex , geoling is ischen und ande e sp achlichen Da en
Analyse. Einige Da en zu o Fo sche nich ixie wu den (p.g., Teil bend ašaknių oponimų) ode
e hiel nich aus eichend ih e Au me ksamkei (p.g., anden a džių ki chia ung). Ti iamajai
Ma e ialien angewende besch eibomasis analy is, s uk u ū ines analäses, e gleichamasis,
geoling is inis Me hoden. Hid onimų ki chiauens Analyse basie mo onologische akzen ologies
P inzipien. M glonas M glius up. NmŽ (C. Hennenbe ge io XVI a. (1584 und 1595 m.1) e s ell en in
P ūsia-Ka en2 den Ly is Mi gla3)4. Do auch M glonai plk. (VK5). Upė a džiai kildinami aus lie . mi g i
‘š ies i, žibė i mi ksinčia š iesa; 1 S aipsnyje be uh au 1584 m. und spä e en nach C.
Hennenbe ge is Ka älapius be ei en P ūsijas Ka en, zugänglichen in e ne (z . Hennenbe ge 1584,
1634, 1638). 2 Plačiau ž .
h ps://www.mlimuziejus.l /l /mazosios-lie u os-is o ijos-muziejus/mazoji-lie u a-i p usija-senuosi-
uose-zemelapiuose/; h ps:www. le.l /s aipsnis/hennenbe ge io-zemelapiai/. 3 Vanagas (1981: 218) als
Quelle gib an (guns ig alschingai) Ha nocho II ka ėlapį.
4 Pė e ai is (1992: 126) weis an, dass noch genann wi d und M glonė. PKK und P ano Ska džiaus
(1943: 282) angegeben ly is M gluonas.
5 Už ašy a Palend ių (1960 m.) i Degučių k. (1981 m.).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
202 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV judė i, i pė i, ma guliuo i, kai aliojende
Fa be n ode Lich und šešėlien6. Jäu mo i acija e bunden mi Wasse mi gėjim,
Lich um ode e c. (Vanagas 1981: 218; 1981a: 99; Pė e ai is 1992: 126, 203; auch siehe
LV GDB). Tokia U sp ung Möglichkei öllig zu e wa en, wegen mo i i acijos plg. lie .
Ma à up. Kpč (: bal . *ma ā- ‘mi gan i) (Mažiulis 2013: 611612 [=1996: 149151])7, Žibà Žibãlė
up. Plng, Žibùlė up. Lb , Žbilas up. Lb (: lie . žib i ‘š y ė i a mušama š iesa, blizgė i,
spindė i, lie . žibùs ‘blizgus, spindin is) (Vanagas 1981: 400; 1981a: 100). T o zdem
e wei s mi mi gl-8 e laub übe legen, dass hyd onimai o allem g e in ini mi lie .
m gla ‘kas nep ima o, spangys, lie . mi glin i ‘me k is, ma ks y is (apie akis), lie .
miglin i: Mi glin i is s ändig p isime k (LKŽe)9, plg. mi glius10: Žehndend in einen
Menschen, geh e seh dich mi klachi da (Juška), 2020 mi k, neskasse, mi knys,
mi knys, lie . mi klini, - mi k mi k, mi k, mi k, mi k mi k mi k. einem solchen Fall
ku ie oliau jau sie ini su mi g i. Dėl a dažodžių analogijos plg. lie . m kla
upė a džių M glonas M glius mo y acija könn e sein e bunden mi Wasse leckungs
besonde hei enmis, . i. nes ip ios s o ės a pan. upė, plg. Pãspi is up. Šd (: lie .
paspi ió i ‘kiek nep ima y i, lie . paspi ỹs ‘gana spi as, nep ima an is) (Bilkis
2014: 151)11, Ku inỹs up. Rg (: lie . ku inas ‘ku čias, lie . ku ina ‘aklinai, öllig) ( en
pa )12, Ãklė up. Dbg, Imb , K š (: lie . ãklas, -à ‘ amsus; geschloss, aklinas) (Vanagas
1981:
37; LVŽ 1: 34–36). Dėl ap a iamųjų hid onimų šaknies ki čio i akū inės p ie-
gaidės (1 a. p.) (LUEV: 10413) plg. m gla (1 a. p.) (LKŽe) (da ž . Tamulai ienė
2020: 92).
Da inas Au me ksamkei in ein mögliches ums i ene Hyd onie ungen Bezug mi lie . migly i
‘smulkiai ly i, pu kš i Šll (ž . LKŽe), ixsuo ą de selben a mės plo e14, in dem is i e , au . Gene iisch
dieses Handmachewo d auch sie inas mi lie . mi g- 6 Wenn nich unbeding ande s, Wo zes
Bedeu ungen angegeben aus Lie u ių kalbos Wo dino elek onischen Va ian e
(wei e LKŽe).
7 Vanagas (1981: 204) anden a dį e binde mi lie . mã ės, mã ios ‘jū a. 8 Vanagas hid onimą
M glonas zusch eib zum P äsenagas -onas edinių, abe p iebalsio l e scheinimo šaknyje plačiau
nekommen oja (ž . Vanagas 1970: 188; noch sieh. LV GDB; Ska džius 1943: 282 (čia ausgeschlossen
Beansag -uonas)).
9 Ve iksmajodį miglin i ‘ei i p isime kęs < mi gan judė i, auch migly i ‘smulkiai ly i, pu kš i
e gleichigung wegen schänis mi g-lnu odo und Pė e ai is (1992: 126).
10 Menschen p änominliche Besch eibung.
11 Vanagas (1981: 247) hid onimą häl Vo dėlio pa ediniu aus a d. Sp is, Spi ỹs. 12
Vanagas (1981: 175) bezieh mi lie . ku inỹs ‘ e e inų šeimos paukš is.
13 Va ian e M glius hie un iksie .
14 S aipsnyje a mių G enzen we den es geleg basie end au li auischen Sp ache a mių
ch es oma ijoje (2004) angegebenen Ka happen.
A ikeln A icles 203 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
i, plg. la. mi go ‘mi gulie en, mi gė i, aibuliie en, spindė i, iskė i, blykčio i,
žybčio i; lyno i, k apno i, dulk i, dulksno i, la. mi dzinā ‘b gin i, iskin i, blizgin i;
lyno i, k apno i (LLKŽe). Wegen Analogies plg. upė a dį Mu gãlis Klp, de g e a
sąsajų mi la. mu ga ‘neš a us anduo, bala (ME 2: 669), lie . mu glà ‘ i š a migla;
seh smulkus lie us, lie . mu gló as, -a ‘su smulkiu lie umi, miglo as und so.
(Kiseliūnai ė 2020: 48; Pė e ai is 1992: 127)15 kann sein g e inamas mi lie . mu g i,
mù ga ‘smulkiai ly i, pu kš i G g. T o zdem Zwei el übe Wasse wa dzungen
M glonas M glius und eiksmawo ds migly i yšio s ell ih e Wu zeln
p iegaidžių ski umas.
Mùmelis ež. Gl. Da auch is Mùmelis ln.16 (PKK). Aleksand as Vanagas (1981: 221) zwei elnd anden a dý
e binde mi lie . mùmėlis ‘ ylus, nekalbus mensch, ylenis; ap ingęs, ne angus mensch, lie . mùmas
‘maumas; gewesenys; mögliche weise plg. Mumẽlė b. Ps (Bilkis 2008: 114). Ki us šaknį mum u inčius
onimus Mumia mš., p . R (i Mùmiškė upl. R 17), Mumiškis upl. Šl18 (VK) meh G undindo is sie i mi
a d. Mùmas (Zinke ičius 2008: 119), *Mumis a pan., plg. is . a d. Ch is opho i Mumis Ad 1657 m. (IAK),
p d. Mumà D (Bu kus 1995: 317), obwohl nich mes ina und apelia y ine es U sp ung Möglichkei .
Sowohl hyd onimo Mùmelis, wie helonimo Mumẽlė Ve bindung mi mùmas, mùmėlis zweo ins
mo i acijos Sich weise19, obwohl analogijų esama, plg. Sa lis up. Pk (: lie . sa lis ‘kas ollno p o o,
nepas abus, žioplys), Lebedà up. Dbk, Pb d (: lie . lebedà ‘iš ižęs, ne angus, apsileidęs άνθρωπος,
iš ižėlis, liu bis) (Vanagas 1981: 292, 184; 1981a: 87, 86). Vielleich meh wah scheinliche (speciell balos
Namens) Ve bindung mi a dažodžiu mùmas ha in im Kop seine Bedeu ung ‘waikų baidyklė,
baubas. Das wä e O (bala, eže as), welche esama mumų ode pan., plg. helonimus Vaidùlė b. Sug, b.,
s . Skm, s . An, Čln und hid onimus Vadulė up. Dbk, Vaidùlis up. Šd, Vaidẽnis up. Sd (: lie . adas
‘ aiduoklis, šmėkla, aidalas) (Bilkis 2008: 101; Vanagas 1981: 358; auch siehe Vanagas 1981a: 11011).
Vanden a džio Mùmelis g e igung mi mùmas, mùmėlis s ell wie iel Zwei el und wegen apelia i ų
Ve b ei ungs läche. Basie end au LKŽe Da en, diese Daik a a dnisse e b ei e e eas e ne
hochsch ai ige u eniškių und pane ėžiškių a mėse. Da plg. de selben 15 Vanagas (1981: 221222)
hid onimą zei ediniu aus ge manismus mù gas ‘ma gas, jo des ma as. 16 Reičiausiai dasselbe
Objek 1983 m. (VK) ixie als bala. 17 Vanden a dis LUEV und Vanagos A bei en un iksie .
Eingesch ieben zwischenuka io Telšių Bezi ks Rie a o alsčiaus S i biškės Do lands a dyno
Um age (1937 m.). 18 Vanden a dis LUEV und Vanagos A bei en un iksie . Eingesch ieben
zwischenuka io Šiaulių umk eises und alsčiaus Žadžiūnų do land a dyno enque e (1935 m.). In de
An age als Objek angegeben ekmė, eine de Bedeu ungen dieses Wo es is ‘upė, upelis (ž .
LKŽe).
19 Vanden a dis zähl zu den physikalischen Wasse zus and besch eibenden Bedeu ungen hyd onimų
(Vanagas 1981a: 8386).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
204 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV šaknies maũmas, maũmė ‘ aikų baidyklė,
baubas; s illus, nekalbus mensch, ylenis, maũmelis, maumà, maumỹs, maumūzas,
maumõkas ‘ aikų baidyklė, baubas b ei e e e wende ami eas e n und südliche
aukš aičių, bekann omi pak aš iniams zemaičiams (LKŽe; da . Jasiūnai ė 2000:
176177). Hid onimas is wes liche hochsch ai ige kauniškių a mės plo e20
(Užnemunėje). Neu om die Möglichkei , dass sp achige Appellia i i konn en sein
e wende we den und in diesem li auischen A eale. Ande e sei s, e ws y ina ein
ande es andenwa dzes Mùmelis U sp ungs P ämisse. ( o. Mummel) ‘lūgnė
Eže o a das gali bū i g e inamas su andens augalo pa adinimu lie . mùmelė
(Nupha ), de ixie is in Oos en P ūsijas und Klaipėda k aš o sch i en, F.
Ku šaičio, G. H. F. Neselmano wo ynnissen (ž . LKŽe; auch z . AK 2: 1438).
Ge manismus konn e sein bekann und Užnemunėje (Gelgaudiškio apylinkėse21), die
XVIII. c. gehö e P üsijai (plačiau seh. VLEe; MLEe). Mo i acijos aus Sich wä e es
ein See, in dem wächs iele mumelių ode pan. Mi P lanzenenninig en siejamų
anden a džių Li uanien is gausu (ž . Vanagas 1981a: 9094), plg. eže ų a dus
Ind alis ež. Ds (: lie . nd ė ‘nend ė), Lùkš inis ež. Ml , Smal (: lie . lùkš as ‘ andens
lelija), Š óginas ež. Ign (: lie . sch ógės ‘ okios balų žolės, nend ės) (Vanagas 1981:
130, 198, 338). Wegen Hyd onimo S uk u plg. Žiežùl-is ež. K k, Sem, V n (: lie . žiežul
‘ audė, mekš as), Lapk-is ež. Rdm (: lie . lapkas ‘ a nalėša; Wasse lelija; pu iena;
lūgnė; pelkinis žinginys)
(ž . Vanagas 1970: 6566). Kilmės aus mùmelė (1 a. p.) Möglichkei nich ieš a auja und bes o us hyd onimo
Mùmelis u sp ünglichen skiemens ki is (1 a. p.) (LUEV: 106). Pasõdgi is (Pasódgi is?22) up. KzR. Man
nimm an, dass upė a dis is en s anden on spėjam welche ande e O ( miško ode pan.)
sudu inen Namens *Pasod-gi is, dessen e s e dėme n wä e aus Pasóda p . < lie . pasóda ‘zemės
sklypas miške, gegeben an eiguli; g ondė, wo s eh sodyba (Vanagas 1981: 247). Vie o a dzungen
eingesamm en aus lebendes Sp ache Da en Analyse zeig , dass hyd onimas kildin inis aus mews ode
ais o o name Pasõdgi is. Pie as Name eingesch ieben is zwischenuka io Kazlų alsčiaus Ma ackų
Do lands a dyno enke e (1935 m.)23, und helonimas 20 Vaka ų Lie u oje i en sich nahim
Bedeu ungs daik a a džiai lie . mėm ‘ ylus, lė as, mažakalbis žmogus, ne ykėlis, žioplys, zaaušėlis,
mèmelis, mèmelis neaiškiai, kalba, memeklis, Rs J b, memeklis und . (ž . LKŽe).
21 Es beobach e wi d, dass Gelgaudiškio d a zu XVIII a. e wa ijo ba onų on Keudellių giminė und
in apylinkes a sikėlė iel okiečių (plačiau ž . www.gelgaudiskis.l /is o ija; h ps://www.mle.l /
A ikel h ps:pap use).
22 So suki čiuo a Vanago (1981: 247) (ma y , basie end p leis namen Pasóda und apelia i o pasóda
ki čia imu), abe akū inės p iegaidės au en iškhei zwei innig. LUEV: 119 angegeben ly is
Pasõdgi is. Tokį ki chia ung bezeug und lebosios Sp achenda en. 23 Už ašė Leh e in Pe onėlė
Pajaujy ė.

S aipsniai / A icles 205
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
iksuo as o pa ies alsčiaus Jū ės gi ininkijos anke oje (1936 m.)24, ku ioje nu-
angezeig wu de, dass ais as25 is in de Nähe Jū ės Do (VK; auch siehe LV GDB).
Wie ehe wah scheinlich, dass de Bachel übe nahm den Namen des in demselben
Do liegenden Weides. Alle dings Ma ackų und Jū ės Kaimai beg enzasi, dahe
ablehnen Ve bindungen mi ais o Namen nich . Mo i acijos Sich weise wä e es pe
(p o) pie ą ode ais ą Pasõdgi is ließende Bachelis ode pan. Nähe nd is , dass
Landnamen-An age in anme kungen schil in de Wiesesamennaschau s elle in
galima eig i, kad onimo Pasõdgi is pi masis dėmuo y a iš apelia y o pasodà, o
ne iš pie os a do Pasóda kaip many a Vanago. Beje, duomenų odančių, kad
ma kie is , dass do senige wa pasoda (michsche sa gybos). Dahe in den
e wähn en Dö e n ode g e ageleg en Siedlungen hiel sich eine Weide un e diesem Namen, A ikelau o in konn e nich zu e assen26.
Pã y alis up. Ž . Vanden a dis gil Vo eile s pa ediniu on *Ty alis, de is mi
kleinybine Zu age -alis gemach on Wiese Namens Tý ai ode Tý as (Vanagas 1981:
249). Telšių umsk i ies Ža ėnų alsčiaus Medingėnų d a o Landes a dyno anke e
(1935 m.)27 angegebenen Da en übe upės ( iksliau upelio28) und ande e Objek en
lokaliza ionen e laub zu en scheiden, dass anden a dis kildin inas aus no lieseen
liegenden miško o n Ty alis. Es wä e ein Bäche, de ließ p o Wald ode en komm
aus ihm. Da plg. Pã y alis a ., d p. Ž (VK; auch z . LV GDB). P šenas29 ež. Blnk30.
Vanden a dis g e inamas mi hyd onimais Pesas ež. S j, Pe škė up. B b, Pe šokšnà
up. Š nčl, Pa s as ež. Dkš und k ., die wei e e bunden we den mi lie .
p ã-pa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘neužšalusi S elle lede; e igs e S elle miške, plg.
s. i. pá ś-āna- ‘ a peklis, bedugnė, p a aja < ide. *pe -/*p-. Šaknis pi š e in ina als
bal ische Apophonijas pa š-/pe š-pi š ezul a as (Савукинас 1966: 169170; Vanagas
1981: 260, 245246; 1981a: 70). Alle dings nich ausschließ Möglichkei , dass de See-Name
P šenas is e wand mi lie . (pl.) p šys, p šės, p šiai ‘a klio k ū inė, plg. s. sl. (pl.)
p ъsi, le. pie si ‘k ū inė, die kildin ini aus bal .-sl. *pi śi- ‘k ū inė; o is < ide. *pe -
‘šonkaulis, k ū inė < *pe k- ‘ . p. (plg. s. i. pṣṭi ‘šonkaulis und e c.); noch
24 Už ašė gi ininkas Juozas Ju kėnas iš An ano Mi kaus.
25 Ma y , as pa s objek as nu ody as kaip balos 1982 m. už ašy oje VK ko elėje (už ašė A. Mėdžiū ė).
26 A čiausiai o plo o pie a iksuo a Kup eliškių kaime (Pil iškių apyl.) (VK; 1981 m., už ašė
K. Eigminas). Eben alls ixie e Hodie ungen Gulioniškių und Ka ališkės kaimes (VK; 1982 m.,
zá ašė O. A minienė). Abe imme noch Wiese und Ho denscha en sind (wa en) aus eichend en e nusios on Ma ackų und
Jū ės kaimes liegende Objek en.
27 Už ašė Leh e in Anelė Lau use ičiū ė aus dankėjo Pe o Vi kaus. 28 Au gesch ieben, dass Teka pe
mi u į d a o. 29 Kazimie o Būgos (Būga RR 3: 537) iksie e Ly is Pi šėnas. 30 Ta puka io Ukme gės
umsk i ies Žemai kiemio gi ininkίας Um age ingesch ieben apsla in a eže o names ly is Pi šanka.
Už ašė gi ininkas An anas Lukošiūnas.
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
206 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV plg. giminiškos kilmės lie . piš as, la. p (k)s s
(Mažiulis 2013: 715 [=1996: 286287]; Smoczyński 1982: 222223; auch z . BEŽK). Kalbamelige
a dažodžiai papli e aka inėse a mėse (zemaičių i aka ų aukš aičių kauniškių),
abe daik a a dis p šys ixio und y ų aukš aičių pane ėžiškių a mės plo e (apie
Smilgius (Pane ėžio .)) (ž . LKŽe). Apelia y ai konn e bekann sein und im ös lichen
Lie u os a eale, dem gib es eže . Hid onimo P šenas mo i acija wä e
un e s ü z e seine kon igū acija, . y. ausgikišęs, o ige sichende , ähnliche in
k ū ine Fo men ode pan. eže as. Mi Kö pe eilennamen benennungen g e iname
Wasse wa dzungen esama und meh , plg. eže ų a dus Pãpis Rdš (: lie . pãpas
‘k ū is; spenys; welche Nelegenhei , a sikišimas), Pãkalas Lkm (: lie . pãkalas
‘nuga a, zapakalis), Pakalỹs Š (: lie . pakalỹs ‘užpakalis) (Vanagas: 244, 1981; siehe
auch 239a: 65). Vielleich noch plg. P ša is p . Kpč (VK). Tokin U sp ungs o ausschlag
pa emia und pas o us anden a džio P šenas šaknies ki is (1 a. p.) (LUEV: 125), de
kann sein e bunden mi p šys, p šės, p šiai ba i onischem ki čia im (1 a. p.) (LKŽe;
übe ki čia ing auch siehe Tamulai ienė 2020: 117).
Rū elỹs up. K š. Do pa Rū elia k. (ATSŽ: 269; VŽe) (anksčiau i d a as). Hid onimas
e gleich mi onimais Ru elia (a Rù eliai?) mš. K š, Ru elė mš. Lnk , Ru elnė plk.
Pln, Rù elio kálnas kln. Ž , R eliškė mš., gn. Ž , Ru élkas (a Ru élkos) mš. T , p .
Ruwewange (Vanagas 1981: 285). Ben ein paa aus gesag en O o a dzungen (p z.,
Rù elio kálnas) kann man siehen mi a d. Rù elis (LPDB), Ru ẽlis, Rù elas
(Zinke ičius 2008: 237, 130) ode lie . ù elis ‘pik as mensch, sukčius; e ksnys.
Vanagas (1981: 285) upė a dį zwei elha e binde mi dem le z en o dažodžiu,
angegeben und LKŽe un iksie e seine Bedeu ung ‘s o as, e ukęs žmogus31. Die
Ve bindung mi apellia i em schein zwei elha wegen mo y acijos (laikoms
kon igū acinės bedeu ungs hyd onimu) (Vanagas 1981a: 61). Solch eine
U sp ungsp ämisse wide s eug und kilnojamasis hyd onimo ki čia (3b a. p.) (LUEV:
nes a dažodis ù elis u i pas o ų ki į šaknyje (1 a. p.) (LKŽe). Dėl ų pačių
p iežasčių kilmė iš a d. Rù elis aip pa labai abejo ina. Labiau pag įs a mo y-
140), acijos und s uk ū as (auch auch ki čia imo) Sich weise schein hyd onimo
eine Ve bindung mi la. u ê iês ‘nu im i, nu il i, nuščiū i (ME 3: 565), plg. Ru esỹs up. Tj (Vanagas
1981: 285).
Vo sich ig be ach e s i e wi d, dass hyd onimas e lek ie p iebalsio s
a e ezę und is en ęs aus lie . s i, s a ‘s u en i, ekė i, noch plg. s is
‘ ekėjimas, plūdimas. P iebalsio s Auss e ben in diesem Fall gel eny inis
spo adišku, plg. lie . angùs, - ‘nepasiduodan is lenk i, lexy i, nelanks us; es es,
s andus; und k . < s angùs, - (ž . Zinke ičius 1966: 178; LKŽe). Mo i acija im
Zusammenhang mi izine Wasse s būsena ( andens ekėjimu und pan.)
hyd onimams is i in cha ak e is isch (ž . Vanagas 1981a: 8390), plg. Alma upjà.
Lkm, Amajas ež. Lkm, Amenas ež. Lkm (: lie . alm i 31 Kaip šal inis angegeben Li uäischen Sp ache Wodyno ka o eka.
A ikeln A icles 207 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
‘sunk is pamažu, a ė i, pūliuo i; pamažu s o en i), Sál a Sal ùkas up. Bsg, Sál is
up. Pk (: lie . sal i ‘pamažu ekė i, schwe is) (Vanagas 1981: 39, 289; Sa ukynas
1960: 294; LVŽ 1: 7576). Wegen Hyd onimo S uk u und kelnojamojo Ki chiauens plg.
Me elỹs 3b ež. S j, Temelỹs 3b up. Gdž (Vanagas 1970: 124; LUEV: 102, 172; wegen
ki chia ung noch siehe Tamulai ienė 2020: 61). Ské dynas up. K , Ské džia up. Ml ,
Ske dumà Ske dùmė up. K k, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà up. Pb d. Hid onimo
Ské dynas ( en pa b., p . Pšl, Plk, Pn, mš. Dj, Ske dỹnės l. Vdk, b. Rd33, Vanagas (1981:
Ske dýnai k.32 (ATSŽ: 279; VŽe)) kilmė laikoma ne isiškai aiškia. Dėl edinių
su ske dyn- populia umo, plg. Ske dýnas b. Pk , Ske dỹnbalė b. Rk, Ske dỹnė
302) be ach e , dass geb a des physiog aphischen Beg i s *ske dynas
‘ske dimas ode pan., plg. ske dmas ‘iški s a miške s elle, skynimas, de wei e
sie inas mi eiksmawodžiu. lie skes i *‘s iki bäume, p au i busme ode pan. (da
z . Kazlauskas 1968: 61). Tokia U sp ungs Hypo hesä schein wah scheinlich, jedoch
F agen s ell un e schiedliche Hyd onims und Wi kmawo ds Shackenies p iegaidės.
Man kann e wa en, dass Hid onimo Ské dynas šaknies akū as is en s andenes
wegen Wi kmazwo ds lie . ské dė i, -ėja (-i), -ėjo ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i;
ski s i, skil i (apie odą) ki chiau ungs analogien, ixio o und K ėda noje (ž . LKŽe).
Ebenso wi d nich ausgeschlossen die Möglichkei , dass dieses Ve bewo d im
Allgemeinen als angesehen wi d upė a džio Ské dynas G undwo ; noch plg.
sche dynas ‘sa klich ze eilusi O (noch siehe Tamulai ienė 2020: 47). Nich mi
eiksmažodžiu skes i (Vanagas 1981: 302303;1981a: 71; Kazlauskas 1968: 61), und mi
ské dė i könn en seinie e bunden und upė a džiai (ode wenigs ens einige on
ihnen) Ské džia, Ske dumà Ske dùmė, Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà. Tokią
le z e hohes Hyd onym-He kun smöglichkei pa emia ly is Ski dyksnà, wegen
welche Scho nies ski dplg. lie . skis i, skido ‘eižė i, skeldė i, daužė i, pleišė i; skil i,
ske dė i (apie odą), lie . ski dýnas ‘sma kiai suski dusi s elle, lie . ski dùs, -
‘ske dėjan is, apus, lie . ski dà ‘suski dusi s elle odoje; e ikalus spišys
b oonos kepale. solchen U sp ungs Fall wegen hyd onimų mo i i acijos plg. anden a džius
Skis upis up. P n , Skis upelis up. Škn, Ski ziùs ež. Lp (: lie . skis i, skido)
(Vanagas 1981: 304; 1981a: 61).
Vanagas (1981: 328) anden a džius Šẽkš is ež. Als, Šẽkš ė up. S lp, Šėkš ỹs Škš is up. K š
doub odamas o allem e binde mi lie . schẽkš is ‘šakės pakumpusiais nagais pelams sem i34
(auch siehe Būga RR 2: 314). Diese U sp ünglichkei e laub 32 Dieses Do Landes a dyno enke eje
(1935 m.; записала учия Мария Jagminai ė) ixio e zusammengese z e andenwa džio ly is Ske dýnů
upẽlis laiky ina an ine, en s anduse aus dem Do o name Ske dýnai. 33 Fü helonimų auch siehe
Bilkis 2008: 183, 184. 34 Ande e sei s, wei e gene inama mi Šekš as ež. JnšM ( en Pa ).
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
208 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV ehe basie en Vanago un iksuo as
o dazwo ds bedeu ungen35 ‘šako as un e ys; d išakas pagalys wem zu pass ;
spy ys, noch plg. šẽkš ė ‘ilga ka is. Mo i acija wä e un e s ü z e eže o i
upiųkonigū acija (išsišakojimu ode pan.), plg. Šaká nė up. B ž, Šaka ns up. (: lie .
Psakanis ‘šako as), Luknà up. Kl, Rdš, Skm, Vžns, Lùknis ež. Al und k . (: lie . lùknas
‘ku io agai geh in lände ) (Vanagas 1981: 324, 197; 1981a: 62, 59).
Š lpynė up. E ž. Vie o a dzungen zusammen e aus lebliche Sp ache Ka ö e ixie meh
als 70 šaknį sch ilp u in igen O snamen, beispielsweise, Š lpa gn., p . B ž, Š ipinė a . Šauk,
kln. T , Š ilpỹnė d . Rs, k. J b, l. Klm, mš. S č, Šll und k . Ben einen Teil on ihnen (ypač
zemė a džius) läss sich wei i mi lie . š ip i ‘lūpami, š ilpyne ode womi ande es
ausgu en ga s; ęsiamai čiulbė i; z imbian Flug i, sk ie i o u. Toponymikas A bei en aus
dieses Geschmazwo ds kildinami O swö zey Š lpė up. (Van K agas 1970: 61; plg. Vanagas
1981: 338) und Š ilpiškė36 b. Slk (Bilkis 2008: 86; noch ž . LV GDB) nich bezwejojan eine solche
U sp ünglichkei . Upė a džio Š lpė mo y aciju pa emia ande e de selben S uk u es
hid onimai, e binden wi mi Sound skleidung me kinčiais eiksmažodžiais, plg. Klikė up. Nmk
(: lie . klk i ‘ ėk i, šauk i), Kniáukė up. T š (: lie . kniáuk i ‘miauk i, ėk i), K okš up. Onš (:
lie . k õkš i ‘k iok i) und so. (Vanagas 1970: 6061; 1981: 160, 161, 167). Einen möglichen
O snamen Zusammenhang mi sch ip i bezeug und lebliche Sp ache Da en, z. VK ko elėje
(1978 m.) neben dem Be gnamens Š ilpiakalnis Dbg eingesch ieben niekas neauga, sch ilpia w
wind37. Dennoch hyd onimo Š lpynė up. E z (plg. Š lpė up. K ) (Vanagas 1981: 338; 1970: 167) und
helonimo Š ilpỹnė plk. Kž (plg. Š lpa b. Žml) (Bilkis 2008: 189) He kun gil nich ganz kla ia, die
Ve bindung mi sch ip i we e sich o sich ig. Upė a džio Š lpynė g e igung mi š ip i
s ell Zwei el wegen Wi kmažodžio und hyd onimo scho nies p iegaidės un e schiedum.
Onimai Š lpė up. (LUEV, 170; Van K agas 1981: 338), Š lpa b. Žml, gn. B ž, p . Rg (Vanagas 1981:
338) šaknyje ha auch akū ą, abe ihn, ma y , lėmė me a onija cha ak e iga galūnių
ednissen, plg. š lpa ‘š ilpynė; was schwelpauja, schwelpau ojas. P iesagos -ynė edlichen
schaknies p iegaidžių kai a nebūdinga. Möglich, dass upė a džio Š lpynė pe ūkiais
(no male weise bei de Aus üh ung welche Meledie) sch ilp i; p a isai, mi pe ūkien
čiulbė i, daik a a džio š lpa ode pan. ki čia imo analogies. Hid onimas könn e auch sein
akū as y a a si adęs dėl iš es inių eiksmažodžių š lpau i, š lpuo i, š lpiuo i ‘su
g e enams mi akū ischen šaknies eiksmažodžiu lie . š lp i, -s a (?), -o ‘skleis i aukš ą,
šaižų ga są, abe sein a osenes a eal neaiškus, LKŽe angegeben 35 Vielleich übe sie
keine Da en. 36 Balos Name kann sein ge e inamas und mi a d. Š lpa, Š ilpà (Bilkis 2008: 86;
auch siehe LV GDB). 37 Ko elę za ašė Pe ku ė und Pės iniakai ė.
A ikeln A icles 215 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sion, 2017). P ieiga
in e ne : h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas. LLKŽe G oßis li auische la ių
sp achens Wö e wö e : digi ale Ausgabe, pa . J. Balke ičius, J. Kabelka, E. Š age is, A.
Na ickai ė-Klišauskienė, G. Nešpo e. P ieiga in e ne :
h ps://ekalba.l /la iu-lie u iu-kalbu-zodynas/. LV GDB Lie u os ie o a džių
geoin o macinė Da enbank. Zugang in e ne :
h ps://ekalba.l /lie u os- ie o a dziu-geoin o macine-duomenu-baze/. LPDB Li huanian
su nžių Da enbankė. P ieiga in e ne : h ps://ekalba.l / pa a dziu-duomenu-baze/.
LUEV Lie u os SSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla, 1963.
LVŽ 1 Lie u os ie o a džių žodynas 1, edak o ių kolegija: L. Balode, V. Blažek, G.
Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o izde ykla, 2008.
LV 3 Lie u os ie o a džių žodynas 3, Au o en V. Adamony ė, L. Bilkis, G. Blažienė, D.
Kačinai ė-V ubliauskienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė,
An wo . ed. L. Bilkis, Vilnius: Ve lag des Ins i u s Lie u ių kalbos, 2018. Mažiulis Vy au as
2013: Mokslas ( . 1), Mokslo und encyclopedijen e lag ( . 23), Mokslo und encyclopedijen
e lagsins i u ( . 4), 19881996]. Mažosios Lie u os is o ijos muziejaus Ne zsei eis. P ieiga
in e ne : h ps://www.mlimuziejus.l [sieh 2021-10-15].
Kā lis Mülenbachs, La iešu alodas ā dnīca ME 14, ediģējis, papildinājis, u pinājis
J. Endzelīns, Rīgā, 19231932.
MLEe Mažosios Lie u os enciklopedija: elek onische Ausgabe, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as, 2021. P ieiga in e ne : h ps://www.mle.l / [sieh e
2021-10-01].
Pė e ai is 1992: Mažoji Lie u a und T anks a p abal ų i p alie u ių laikais, Vilnius:
Mokslo und enzyklopedien Publikla.
PKK Nama džių und ie o a džių komisions zusammen e lokaleno džių ka o eka, Lie u ių
kalbos ins i u o Bal ų kalbų und a dyno Fo schungs cen o ondas. Sa ukynas B onys 1960:
Eže ų a dai. Lie u os kalbo y os F agen 3, 289300.

DOVILĖ TAMULAITIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Lie u os mokslų aka-
demija, Lie u ių kalbos ins i u as.
Smoczyński Wojciech 1982: Indoeu opejskie pods awy slownic wa bal yckiego. –
Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211240.
Tamulai ienė Do ilė 2020: Lie u ių p ieesaginių hid onimų ki čia imas: dak a o
dise acija, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä s Ve lag. Vanagas Aleksand as 1970:
Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius:
Mokslas.
Vanagas Aleksand as 1981a: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u os kalbo y os
F agen 21, 4153.
Vanagas Aleksand as 1992: Į adas. Lie u os ie o a džių žodynas 1, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, XIXXXI.
VK Vie o a džių aus lebosios Sp achs ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų
und a dyno Fo schungs cen o ondas.
VLEe Visuo inė lie u ių enciklopedija (20012015): e. a ian , Vilnius: Mokslo und
encyclopedijų publikie ungs zen as, 2021. P ieiga in e ne : h ps://www. le.l / [sieh e
2021-10-01].
VŽe Vie o a džių slo ynas: in e ne ische Ausgabe, sud. M. Razmukai ė, A. Pupkis,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2007. P ieiga in e ne : h p://www. ie o a dziai.
lki.l .
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija, Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. E dės a dyno
anke os (19351940 m.), Li uäischen Sp achins i u s Bal ische Sp achen und a dyno
Fo schungszen us Fundas.
Савукинас Бронис 1966: К проблеме западнобалийского субстрата в
südgozawes liche Li u e. Bal is ica 1(2), 165176.
A ikeln A icles 217 /
Pas a s ymai dėl kelių lie u ių upių i eže ų a dų kilmės
Conside a ions on he O igin o Se e al
Names o Li huanian Ri e s and Lakes
SUMMARY
Based on he analysis o he accen ua ion and mo i a ion o hyd onyms as well as hei links
wi h o he oponyms, he a icle conside s new o e ises exis ing possibili ies conce ning
he o igin o se e al hyd onyms, which ha e al eady been add essed in oponymic s udies.
The hyd onyms M glonas M glius (a i e in Žemaičių Naumies is) a e linked wi h Li h. blg i
‘ o shine, winkle; o mo e, ib a e, spa kle wi h changing colou s o ligh and shadows, bu
he expanded oo mi glen ails a possibili y o compa ison wi h Li h. he eyes pa ly closed,
m gla ‘someone who does no see well, a weak-sigh ed pe son’, Li h. mi glin i ‘ o look wi h
squin , Li h. miglin i ‘ o go wi h he eyes pa ly closed. The link be ween he i e names
and Li h. migly i ‘ o ain ligh ly, d izzle should no be ejec ed as well.
The e ymological connec ion be ween he lake name Mùmelis (Gelgaudiškis) and Li h. mùmėlis ‘a
silen , incommunica i e, ese ed pe son; a lazy, clumsy pe son, Li h. mùmas ‘a silen , dumb
pe son aises ce ain doub s as o he mo i a ion and he dis ibu ion a ea o he
appella i es. I is conside ed whe he he hyd onym could be ela ed o Li h. mùmelė
(Ge . Mummel) ‘Nupha .
P esumably, he hyd onym Pasõdgi is (a i e in Kazlų Rūda) de i es om he name o
ano he place *Pasod-gi is. The da a on p ope names collec ed du ing he in e wa pe iod
enable us o e ise his assump ion and o ace he i e name o he meadow o ma sh
name Pasõdgi is.
The da a om he Land Names Ques ionnai es show ha he i e name Pã y alis (Ža ėnai)
does no de i e om he diminu i e o m *Ty alis o he meadow name Tý ai o Tý as bu
om he name o he nea by o es Ty alis. The e ymological link be ween he lake name
P šenas (Balninkai) and Li h. p ãpa šas, p a-pe šà, p ó-pe ša ‘an un ozen c ack in he ice;
an open place in a o es (< IE *pe -/*p-) is con incing. Howe e , he possible link wi h Li h. (pl.)
p šys, p šės ‘a ho ses ches < Bal .-Sla . *pi śi- ‘ches ; on < IE *pe - ‘ ib, ches < *pe k-
‘idem is wo hy o conside a ion.
The connec ion be ween he hyd onym Rū elỹs (a i e in Ku šėnai) and Li h. ù elis ‘an ang y
pe son, chea ; weepe o he pe sonal name Rù elis is doub ul. The possibili y o acing i o La .
u ê iês ‘ o calm down, become quie is mo e likely. We can ca e ully conside ha he hyd onym
may ha e o igina ed om Li h. s i, s a ‘ o ickle, low. The hyd onym Ské dynas (a i e in
K ėda na) is aced o Li h. *ske dynas ‘slaugh e < Li h. skes i ‘ o slaugh e , disembowel, bu
he accen ua ion o he i e name allows us o conside he Li huanian e b ské dė i, - (-ėjai),
-ėjo ‘ o c ack, chap; o ge chapped (abou skin) o be he base wo d. The hyd onyms Ské džia (a
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
i e in Molė ai), Ske dumà Ske dùmė (a i e in K akės), Ske dyksnà Ske diksnà Ski dyksnà (a
i e in Pab adė) may also be e ymologically ela ed o he la e e b. The possibili y o acing
he hyd onyms Šẽkš is (a lake in Alsėdžiai), Šẽkš ė (a i e in S alupėnai), Šėkš ỹs Škš is (a i e in
Ku šėnai) o Li h. šẽkš is ‘a o k wi h hooked p ongs o aising cha , which has p e iously been
aised, is u he suppo ed by he meanings o he p ope name ‘a b anched pole; a o ked pole
o p opping up some hing; p op. The link be ween he i e name Š lpynė (E ž ilkas) and Li h.
sch ip i ‘ o p oduce sound by lips, a whis le o in ano he way; o chi p con inuously; o mo e
quickly h ough he ai wi h a whis ling sound aises doub s as o he di e ence be ween he
oo accen o he e b and he hyd onym. I is mo e likely ha he hyd onym de i es om Li h.
š lpas ‘ho se ail o Li h. sch ipis, sch lpis ‘Typha.
The hyd onym U šulis (a i e in Skiemonys) is associa ed wi h he pe sonal name
U šùlė. Howe e , he link be ween he i e name and Li h. uš i ‘ o g owl ang ily; o buzz,
hum; o be ang y, g umble; o aise noise, blus e , din is also possible. Due o hei s uc u e,
he e a e mo e g ounds o associa e he hyd onyms Žadãlis (a i e in Šilalė), Žãdikė Žadik
Žãdikis Žỹadiks (a i e in Pašuš ys), Žadupỹs (a i e in Alan a) wi h Li h. žãdas ‘ oice,
speech, sound a he han he p e ixed Li huanian e b žãdin i ‘ o wake someone up.
Eingelei e 2021 m. Ok obe 18 d.
DOVILĖ TAMULAITIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
do ile. [email p o ec ed]