S aipsniai / A icles 293
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818 Ce e in o ma ion es ou nie pa l'au o i é compé en e du pays d'o igine.
Les di ec ions de eche ches scien i iques:
neologija, no minamoji kalbo y a, socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-15
ANDEAGOS -IETIS, -
VEDINIAI OBLATINGE
LIETUVI KALTOVIE: NORMA IR
VARTOSENOS POKYČIAI
De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he
Li huanian Language: No m and Changes in
Usage
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle ai e dans les commun ines des p oblèmes de codi ica ion de la langue li uanienne
kelian s p éposages -ie is, -ė ediniai, é èle les no mes codi ikuées ela ion a ec les polinkies
ac uelles de ces edinių a osenas. Selon o maliuosius e séman iques da ybos pama o signesus
discu ables cinq p ésesages -ie is, -ė edinių g upi. Ex inc ions les plus impo an s p éposages
-ie is, -ė edinių kodi ikacijos du momen en s e indiquen les ac eu s, demian ys ces edinių
no ms ins abili é e changemen s di ec ionis. Siūloma possibles codi ika ions de change de
solu ions, qui laissen édui e éme gées no mes codi iées e a osenos con e a as. L'a icle
cons i ue la base pou sui e app o ondi les eche ches, su la base des susys émisés
p éposages -ie is, -ė edinių pa icula i ésmis e é ilškin a leu codi ikacijos p oblema ika.
ESMINIAI VOODŽIAI: bend inė kalba, mo s de da yba, p éesaga, codi ikacija, des an da i zacija.
ANNOTATION
The a icle add esses p oblema ic (as a as he codi ica ion o he s anda d Li huanian
language is conce ned) de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, e eals he ela ionship be ween
he codi ied no ms and he ends in he con empo a y usage o hese de i a i es. Fi e
RITA MILIŪNAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e
discussed on he basis o he o mal and seman ic a ibu es o hei de i a ional base. The
key momen s in he de elopmen o he codi ica ion o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė
a e iden i ied and he ac o s The a icle lays he ounda ions o u he in-dep h esea ch
ha de e mine he ins abili y o he no ms o hese de i a i es and he cou se o hei
ans o ma ion a e speci ied. A numbe o po en ial solu ions o al e ing he codi ica ion
a e sugges ed o minimise he esul ing con as be ween he codi ied no m and usage.
g ounded on he s uc u ed a ibu es o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė and he
highligh ed p oblems o codi ica ion.
KEYWORDS: s anda d language, wo d- o ma ion, su ix, codi ica ion,
des anda diza ion.
ĮVADAS
Ces de niè es décennies dé e minen la globalisa ion des p ocessus de
pos s anda iza ion des communs langues eu opéennes (ž . Coupland,
K is iansen 2011: 161176; Ghyselen e al. 7591; Ay es-Benne 2021: 4950) e les
langues li huaniennes (ž . Miliūnai ė 2019: 129). Les on iè es en e bend ines
langue e non bend ins a maines doosi ne son pas oujou s dé inies. Quelle que
soi la e sion des changemen s des langues communes liaudiškėjimo
(demo izacijos), du nou eau s anda d de c éa ion ( es anda izacijos) ou des
limi es des langues communes é i emen s e nebend inių a mainų pli imo
(des anda izacijos) se ai ca ac é is ique aux di é en es langues, la a osena publique subi nemajų pe mainų.
En aison bend ines des langues li uaniennes e subs anda e (ž . Miliūnai ė 2019: 816)
des in e ac ions iešojoje a osenoje, incluan médiaidą, padaugėjo šnekamojo
s iliaus ou nelaikomų bend inės kalbos no ma eiškinių. Au même emps cela a
augmen é la a ian iškumu de la publique a osenne, qui, é an un na u el
ca ac é is ique du langage i e a iiklis des changemen s (plg. Ai chison 2013: 99),
son ou ne pose e la ques ion kai os des no mes. En aison de la codi ica ion
ca ac é is ique ine ie n'a i e qu'elle e éelle a osens con e a es, donc
codi ica ion pa ois au éexamine e de nou eau pas é e no mes limi e
b ėžiančius a gumen s. Ce aines décisions no mmin ojs indiquen que la codi icació
de ien plus souple, en e iensama plus jusqu ol neno miniais considé e ai ,
bend inę kalbą galima pag įs i unkciniu ikslingumu i iš dalies – idine lie u-
cependan lib eosiè es s yles pa iculiè emen épé és des a ian s. Leu admission en is sys ème linguis ique dé eloppe1.
1 Plg. ja gonine considé ées les p éposages -iokas, -ė ( ediniuose klasiokas, -ė, g upiokas, -ė e
e c.) codi ikacijos pokyčius (eKP: Mo žių sanda a, p eesaga -iokas, -ė). Accès in e ne :
h psekalba.l /
langues-pa a imai/II.%://C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-b 687c91e12 [ ue du 30 sep emb e 2021].
A icles A icles a icles 295 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Sis eminė lie u ių kalbos žodžių da ybos no mų pe ueū a a essen iellemen é é
e ec uée enco e XX a. II mi. en p épa an Kalbos p ak ikos pa a imus (KPP1 1976;
KPP2 1985). S a ybna komisija lie u ių kalbos ( VLKK) examine éguliè emen les
no mes de ki čia imo, lexiques, g amma icos, ašybos, sky ybos e enou elle
leu s ecommanda ions de consomma ion. Les suje s de doig s de mo s au
de nie emps n'on pas consis ammen e oi imi.
L'a icle soulè e un objec i de discu e d'une des no mes ela i emen
p oblémiskiausių p ésesagas -ie is, -ė edinių codi ikaciju e panag inė i
kodi ikuo ų no ms ela ion a ec la ac uelle a osena polinkiais. À ce e in,
a eind e les objec i s sui an s son en isagés:
1) déc i e au-delà de la no me ou au pa ibie des p é ixes -ie is, -ė e-
dinius i a skleis i s a biausias jų da ybos, unkciona imo bei kodi ika imo
ypa ybes;
2) éclai škin i ac eu s, lemiančius p éposages -ie is, -ė edinių no ms
ins abili é ainsi di ec ion des changemen s;
3) é oque les plus impo an s p éposages -ie is, -ė edins p oblèmes de
codi ica ion e discu e ses possibili és de changemen .
Pa ailleu s impo an cou i sys éma iquemen les p éposages -ie is, -ė edinių
uni e sali é, donc examiné hème es la ge, e cela comp enan dans l'a icle se
limi e seulemen à des suje s essen iels, qui dans les eche ches ul é ieu es
peu en ê e éla gis e conc é isés. Applique la mé hode d'enquê e quali a i e: cas
( edinių su p eesaga -ie is, -ė ealiosios a osenos e codi ikacijos būklės) é ude,
isan donne de si ua ion analysees kylančią p oblema iką. Ce examen comp end
ois pièces des […] a osens p incipaux, des données desc ipomées eikales e des
ecommanda ions de langue analyse du con enu. Compa en ces a iables:
s uc u elles e onc ionnelles edinių a ec p éposage -ie is, -ė signes, ela ion
a ec commun inès langue no me e no mminès aleu a gumen a ion; dé e minen
leu s in e ela ions e les di ec ions possibles des changemen s. Les données
ecueilli de di e ses sou ces numé iques e bases de données: DVK, RekB, ND, eKP,
in e ne o paieškos į ankį „Google“. Iš i in gausių a osenos i knyginės no -
minamosios li e a ū os šal inių šiam s aipsniui a ink i ik esmingiausi ak ai i
VLKK KB2, ainsi que a osenes ai s de é i ica ion u ilisan des ecommanda ions de langue eigeniai.
2 Išanalisée dans ces sou ces accumulée in o ma ion su les annexes -ie is, -ė edinius: DVK en i on
100 sélec i s publici és a osenes depuis 1998 m. ai s, con enan s codi ica ion signi ica i e des
ai s); RekB 152 ecommanda ions de langue depuis 1983; ND 25 nou eaux mo sodžiai; eKP 16 lexique-
lizuo ų i 5 bend osios ekomendacijos iš d iejų kodi ikacijos da bų. Konk ečių šal inių suda ymo
p incipai pa eikiami pačių šal inių ap ašuose.
RITA MILIŪNAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
1. NORMINIAI PRIESAGOS -IETIS, -
VEDINIAI
P iesagos -ie is, -ė edins no ms limi e dé ini deux lignes: desc ipomųjų g a ikų
eigniai, déc û an no minę a oseną, e des langues ecommanda ions iami noms
pa eikiamas neno minių a ejų e inimas.
Pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose p iesagos -ie is, -ė ediniai p iski-
des pe sonnes selon leu o igine e ésidence lieu de ab ica ion ca égo ie (LKG 1965:
411412; DLKG 2006: 139140). Enag inėjus quelques p incipaux dic ionnai es de la langue
li uanienne (LKŽe, DLKŽ7, BŽ) en aš ynus, oi que lių (Zapyškis → zapyškie is, -ė),
pama iniai šių edinių žodžiai gali bū i mies ų (Kaunas → kaunie is, -ė), mies e-
kaimų (Gudiškiai → gudiškie is, -ė) noms ou s ambesnių obje s des uni és
adminis a i es (kaimas → kaimie is, -ė; mies as → mie ie is, -ė), egions (Su alkija →
su alkie is, - als ybių), panynų (Kanada → kanadie is, -ė), con inus (Eu ope →
eu opie is, -ė), lieux de cul o ies (kalnas a nie is, -ė; šiau ė e is, -ė); locali és
užsienie is -ė) nom. Ainsi ondamen al mo ju a séman iquemen assez dé ini e
g oupe é i iées e commun ines dik a a džiai pe sonne d'o igine ou de lieu de
ésidence nommés. Dans les s yles libé aux pa ien e pas ou à ai habi uels des
pa ienies edins, main enan du mo onda i un lien séman ique a ec le nom du lieu,
pa exemple: O a pylus penke ius me elius pou nukniauk ą mil és maišą, hommeelis
es pa ėjęs de elles g ouž iečių3 pays academies, que nagai i ž i p end e im o
biznis! (Ju gis
Kunčinas, Li uania aidas, 1999-02-12)
De même dans les men ionnées g ammai es indiquai lo s e okes d'au es de ces p éposages
edins: Ici même il es possible d'é oque e ceux compa apy ečius p éposages -ie is, -ė edinius
(habi uellemen naujada us), qui ma quen non pas la ela ion d'une pe sonne a ec un lieu
(pasaky a su ou ik iniu, ečiau bend iniu p incipal daik a a džiu), e son appa enance (sa
panie, ac i i és, giminie...) à un collec i , g oupes ou pe sonnes, comme, pa exemple, -lie is, -ė,
giminie is, -ė, g a die is, -ė, leninie is, -ė, wo ld, -ė, spa akie is, -ė, šeimynie is, au, -ė. (LKG 1965:
412) 3 T. i. de ceux qui i en empo ai emen de iè e les g illes (kalėjime). Pama inis mo peu
ê e composinys pou g o es ou zag o is, bien que ce LKŽ ne soi lié qu'a ec l'église aplinka ( . 1.
al o ius; 2. place, sépa ée g o es: liuosius e séman iques ai s e appa enance le doybos
ca égo ie. Selon ces pa icula i és, aussi bien p oblemique ela ion à la commune langue no mes
Bobnyčios užg o is).
A icles A icles A icles 297 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
A ski esni son ceux ediniai (géné alemen naujada ai) qui ma quen pas la ela ion
d'une pe sonne a ec le lieu, e son appa enance (sa p op e idéologie, ac i i és, sang
giminis e...) à quelque ensemble quelconque de pe sonnes el qu'un ensemble ou e c.,
comme.: šelie is, -ė, šeimynie is, -ė, au ie is, -ė. (DLKG 2006: 140) Ainsi g amma icos en
essence ixe e au eõs ca égo ie de da ybos possibili é, seulemen elles clai emen
neap inégie, ma quan an de els edinių nou eau é e a ski umą. Dans l'ac uelle
a osenoie ils beaucoup quoi di e si esni e déjà pas nou eaux ou apy ečiai, e au con ai e abondūs.
2. UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE UŽ
ESANTYS PRIEGAGOS -IETIS, -
VEDINIAI4
Ap ašomuosiuose i no minamuosiuose eikaluose p iesagos -ie is, -ė edi-
niams da y i pažymimi keli ap ibojimai5, a siž elgian į da ybos pama o o ma-
a osenoje onc ionnuojančius p ésesagas -ie is, -ė edinius peu ê e subdi isé en quelques
g oupes.
2.1. P iesagos -ie is, -ė ediniai du būd a džių noms de pe sonnes selon la
pa icula i é in e ne XX a. in de la langue li aoue a osenoje appa u des
p ésagas -ie is, -ė edinių, don da ybos ondemen ne g amma icos indiquéomas
daik a a dis, e būd a dis. Tokių edinių éellemen onc ionne onc ionne à peine
quelques, mais ils a oseneje non seulemen quo idienée dans le discou s, mais
aussi dans média, ès épi ées: ge ie is, -ė (ge as + -ie is) ‘qui ai bonne, bien se
compo e e blogie is, -ė (blogas + -ie is) ‘qui ai mau aise, mal se compo e. Pa
exemple:
4 L'a icle con ien u ilisé le e me ediniai, ca des mo s a ec p éposages -ie is, -ė la majo i é
cons i uen edybos maniè e appa udées nou eaux mo s. Le e me da iniai es u ilisé seulemen Dans le
chapi e 2.2 discu é des mo s composés de maniè e mix iellemen in odui e.
5 A ec da ybos ondamen sanda os e séman iques limi a ions liées ne seulemen les p éposages
-ie is, -ė ediniai. C'es ne e a des mo s de langue li uaniennes daybos éškinys. Pa exemple, un
ce ain nomb e de ces es ic ions a ex êmemen p oduc i s des a ibu s doybos p eposaga -inis, -ė (plačiau oi Kniūkš a 1976: 755).

RITA MILIŪNAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
[...] ašy ojas, pasi elkęs s ebuklinės pasakos adicijas, pamažu iš ina didak inę „ge-
ieches e blogiečių schemą. (Li ua os aidas, 1998-10-17, DVK) Es il ge ie is ou blogie is?
écou ai mama. (Li e a u e e a as, 2007-05-25, DVK) Ce e phobie i in sou en se
encon e pa mi ces hommes, qui ne eulen pas ê e mau aisiečiais aux yeux de celle
emme, a ec laquelle ils commencen o me in ymų con ac , e pa la sui e laisse e
e ou ne chez son ex. (l y as.l , 2011-11-10, DVK) Mais pas ous les i us son
mau aisiečiai. Sans un ce ain ype de i us nous ne pou ions su ie à la ca égo ie pas
des noms de pe sonnes selon l'o igine e appa enance, e des noms des i ulai es des
i, nes kai ku ie naudojami bio echnologijoje akcinoms ku i“, – aiškina biologijos
moky oja. (del i.l , 2020-04-19, DVK)
Da ybos pama as šiuo a eju lemia i okių edinių p iklausymą ki ai da y-
ca ac é is iques a dažodines. Ainsi peu ê e in odui s non seulemen des
pe sonnes, mais e kune des ê es i an s ou cohabi ées. D'un poin de ue d'ou abo,
ces p eposages -ie is, -ė ediniai similai es à no minius p eposages -uolis, -ė edinius
(plg. ge uolis, -ė; sma kuolis, -ė, baikš uolis, -ė e e c.).
Pas plus a d que depuis 1992 de els p écep es -ie is, -ė edinius empo és
co ige dans di e ses publica ions de p a ique de la langue e a icles (KPP2
1985 de els aisymų n'é ai enco e). Mo i ée pa le ai que a ec le p e ix -ie is,
-ė se on des noms de pe sonnes selon habi a ion ou lieu d'ascension, e pou
souligne l'abondance de la quali é ou du mal humain, ce e p e ix ediniai ne
con ien pas (RekB 1992, 1999). Menim e de didybos ondée limi a ion: a ec le
p é ixe -ie is, -ė commun inée le langage neda omi ediniai de būd a džių (VLKK
KB). Son ou nis ces co espondmen s: blogie is, -ė n k. = blogasis, -oji; bloguuk,
-ė; blogolis, -ė; blogu is, -ė; ge ie is, -ė n k. = ge asis, -oji; ge uolis, -ė; ge u is, -ė;
ge iukas, -ė. Va osenos données mon en que les édaguojés édi ions le langage
s'e o ce ces co espondmenis implé e , jus e pas oujou s
sys éma iquemen . On a eu des a ia ions e ame
pačiame eks e:
[...] manage ie du s udio de ne il ie s'igno a un con a a ec p esque anima ion
classique e a ec cela é eigne le e lumiè e non seulemen ge uoliens Rokiu e
Bul inkliu, mais e mau aisieciaux, sans lesquels ne se ai e ce ilmmo. (Respublika,
annexe Plius TV, 2021-03-23, DVK) Il es à no e que le p ésiden de la République s'es exp imé en a eu de l'ab oga ion de la loi su les d oi s de l'homme.
S aipsniai / A icles 299
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Les s yles lais ues (kasdienée kalboje, élec onique communica ion, e e c.)
neno mines ediniai son enco e papli ées. L'une de leu gajumo aisons es que les
co espondances ou nies, pa iculiè emen badiecius, -ès, aux u ilisa eu s de
langue ne semblen pas oujou s app op iées, sonne a i iciokai, pa exemple:
Gy enime esa e ge iukas a blogiukas? (Lie u os žinios, 2001-08-18, DVK)
Tes es pou abonnés: pou ez- ous connaî e au moins 9 des 12 plus célèb es cinéma blogiukų?
(15min.l , 2021-06-30, DVK)
Vedinys blogie is, -ė a sou en o es néga i e séman i ine cha geį (pa y exemple, en 'appelan
des œu es adul es aux ac eu s), e co espondonnys blogiuk, -ė, blogu is, -ė ai e a ec
deminu y inėmis p éposages; des p é ixes -uolis, -ė ediniai signi ien sou en posi i des
pa icula i és (plg. da bš uolis, šaunuolis, g ažuolis e e c.). Sudaik a a dėję į a džiuo iniai
būd a džiai blogasis, -oji, bonasis, -oji aussi bien pas oujou s dans le p opos inka. Ainsi a osena
indique que la no me ou nie n'es pas i in du a i. Quel es la codi ica ion so ie? Dans le bu de
main eni des edins pa lan s ondée e daybos signi ica ion sys èmeškumu, commun inée le
langage de els edinių, juolab séman iquemen ès limi és, eikė ų e con inue ne econnaî e
no me laisse les subs anda ui. À la eche che adequ a des co espondmenes, da an age
exploo ines possibili és de doig s de mo s de langues Li uanies. Menkinamąjį a spal į con enan des
p eesagų peu ê e ou é pas un (ž . ŽDV): blogūnas, -ė, blogišius, -ė (ND) e k . 2.2. P iesagos -ie is,
-ė da iniai iš keliažodžių junginių noms de pe sonnes selon le lieu de ésidence ou appa enance à
communau é Va osenoje exis a p iesagos -ie is, -ė noms de pe sonnes, pada y ų miš iuoju
dū ybos-p iesagų (Keinys 1999: 23 2020), ou kompozicijos-su iksa, maniè e où o my as a p iesaga
sykiu su dū ybos o ma (sandū a) (U bu is i gus p opaguo ojas), o man des mo s du p iesagos
inka i da -ie is6 (c . -mula Mu i y ė: 4). des desc ip ions de mo s Li uiniens de la doi e es no é que
i s de el doi e de mo s isai peuug ė a, 6 Beje, ND es e de la même signi ica ion doi e a ian
a ec p ésague -ininkas, -ė: lais a inkininkas, -ė. Da plg. plokščiažemininkas, -ė eo ijos, kad Žemė
2009: 341). Pa yzdžiui, į ND į auk as naujažodis lais a inkie is, -ė (‘lais osios
plokščia, šalininkas, composé du composé plokščia žemė e p ésagos -ė, -ė (ND).
RITA MILIŪNAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
pa exemple, ke u ėjininkas, -ė, pelėkau ai e k . (Keinys 1999: 23), e son
aidmuo des mo s de langue li ou ienne da yboje assez menkas (U bu is: 2009:
341). Ces ap ašues e lé ée no minée XX a. pab. a osena des langues
Li uiniens. Cependan éellemen à ce momen els da iniai pli o non sans uses
langue in luence7, donc so ie mecius langue p a iques édi ions gausu leu s aisymų.
KPP1 insé ée une a oseną limi an ecommanda ion: les p énoms des pe sonnes
compose de d ižodžių habi a ions, lieux de a ail noms. Taisomi ipiški de la
pé iode so ié ique exemples naujagy enimie is e ougeonž aigždie is (KPP1 1976:
88). La même ecommanda ion épé ée e à sudu ins mo s, seulemen dé ini ion is
combien éla ies a (KPP1 1976: 255): [Ne a .] 1. sudu . les noms de pe sonnes, ai de
d ižodžių e keliažodžių gy e- (p iesagos -ie is e sudu inių mo s dans les
namųjų a ba da bo ie ų, įs aigų, įmonių a ba o ganizacijų pa adinimų“.
KPP2 ši ekomendacija kiek ko eguo a i aip pa pa eik a d iejose ie ose
a icles), à des exemples p écèden s ajou é me alokons ukcijie is (KPP2 1985: 89;
283): 1) -ie is ne a . pou les noms de pe sonnes de d ižodžių collec i s ou noms de
lieux habi ables: naujagy enimie is (= Naujojo ži ljenja kolūkio membe ),
audonž aigždie is (= Raudonosios ž aigždės ab iko da binikas).
2) Sudu iniens mo s. III. P iesagos.
3. pe sonnis éiskian s sudu . des mo s ai s de deux mo s ou de oyageodges de
lieux d'habi a ion ou de a ail, d'é ablissemen s, d'en ep ises ou d'o ganisa ions:
nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), naujagy enimie is (= Noujojojo
gy enimo kolūkie is, Noujojojo gy enimo kolūkio da binys), audonžždie is (=
Raudonosios ž aigždės a elės), me alokons ukciije is (= me al kons uk o is).
Dans aisomues exemples p édominen les p éposages -ie is, -ė da iniai de lieux de
a ail, collec i es dénomina ions. Des noms de lieux d'habi a ion déplajods
co ecomas seulemen un da inys nauja ilnie is.
DKKS (1997) ep is une elle même app éciée app oche à l'éga d des sui an s da ins: eko iek le
mendacija panaši, ik, be nauja ilniečio, p idė i da du da iniai – iš d ižodžio
gy enamosios ie os pa adinimo i iš žodžių junginio aikų namai, ku is eiškia
lieu d'habi a ion, an appa enance conc è emen à la communau é: 7 Les dic ionnai es
p incipaux à l'époque é aien à légisin i e iniai du usų kalbos jaunag a die is, -ė (Jaunoji
g a dija) i ona audmie is, -ė (Raudonoji A mija) (Simonai y ė 1979: 44).
A icles A icles a icles 301 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
2.3. Ne eik ini sudu iniai žodžiai
2.3.1. Pe smenis éškian ys p éposages -ie is, -ie ė mo s, ai e de d ižodžių ou
keliažodžių ésiden iels, lieux de a ail, é ablissemen s, en ep ises ou
o ganisa ions nommés, eg.: nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas),
kazlų ūdie is (= Kazlų Rūdos gy en ojas, kazlinis), aiknamie is (= en an s du maison
auklė inis). Ac uelle dans a osenoie exis ai abejopes de ce da ybos ype da inių.
1) Da iniai asmenims pa adin i su p iesaga -ie is, -ė suda omi iš keliažo-
džių iek Lie u os, iek ki ų šalių gy enamųjų ie ų pa adinimų (plačiau ž .
Liu ke ičienė 2008: 80102). On le adui géné alemen de deux açons: a) les noms de
pe sonnes se composen seulemen du second mo , de so e que les p é ixes -ie is, -ė
edinys dans ce cas ne no mes iolen pas, pa exemple:
Kudi kos Naumies is – naumies ie is, -ė8 (RekB, DLKŽ);
des îles Ma shall Ma shalie is, -ė (VGP);
Timo de l'Es imo ie is, -ė (VGP); b) la limi e de la no me codi iée es iolée
lo sque les noms de pe sonnes son composés de deux combinaison mo s
des châ eaux ou pa ois du p emie ou mo 9. DVK ixée:
Kazlų Rūda kazlų ūdie is, -ė10, Naujoji
Akmenė no aakmenie is, -ė, Naujoji
Vilnia nauja ilnie is, -ė
Nou elle O léans naujao leanie is, -ė, Naujoji Zelandija naujazelandie is, -ė11. 8 Les ésiden s de
Zemaičių Naumiesčio ou apilinkių appellen u ilisé les p é ixes -iškis, -ė edinys: naumies iškis, -ė
(DLKŽ).
9 Ce cas ne comp end pas des da ines, cons i uées de déplazodges noms de lieux habi ables, don
p emie dėmen es nekai omas, ca un el nom composé condi ionnellemen ai ué comme
mono- e dis, plg. : Fasas bu kina asie is, -ė; Cos a Rica kos a ikie is, -ė, San Ma inas
sanma inie is, -ė e k . (VGP).
10 Ce es, VLKK KB à cause de ce mo es ai e une ése e: siūlomas kazlinis ( a osenoje sou en
nécessi e unonociel en a dijimo) nep igijo, Kazlų Rūdos habi an s u ilisai kazlų ūdie į, aigi
kazlų ūdie is pou ai ê e in e p é é comme exemp ion ho s ègles. [ ui é 2021-08-27]. 11 VGP
lis eche insé é seulemen le nom composi e Naujosios Zelandijos gy en ojas, cependan dans BŽ
an aš yną es inclus e naujazelandie is (kol kas be s aipsnio), ad possible espé e des
changemen s de codi ikacijos.
RITA MILIŪNAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pog upio edinių seman inis champas XXI a.
pačių ie o a džių suda omi su p iesaga -ie is, -ė (p z., salan iečiai) (Simonai y ė
1979: 40). Išeinan iš so ie inės sis emos i ėmus ku is p i a iems ūkiams, šio
p . yškiai kei ėsi. Quelle aujou d'hui ac ualiens collec i s appa enan aux
pe sonnes dénomina ions da yba a ec p eesage -ie is, -ė de lieuo a džių, egis,
n'es pas plus la gemen é udiée. 2) Des noms de pe sonnes, ai e de collec i es
(spo , a , édi ions, édykles e e c.) des noms symboliques. Ce pog upis de
dénomina ions de pe sonnes ex êmemen gausus e cons ammen a snou e.
So ie mečiu els edins encou agen e e iniai de usses langue, où ils on le
p éesagą -ец, a e Li uiniens pa ables selon ce exemple pasidissen ediniai
užgožia au es o mes, su ou daik a a džius a ec le p éesaga -ininkas
(Simonai y ė 1979: 41). An y uoi pé iode pos -so ié ique DVK ixée beaucoupybė
pa eils exemples (dažnai comme kuopinių pa adinimų), exemple.: (o ganisizacijos
plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo na iai), he miečiai (banko „He mis“
da buo ojai), espublikiečiai – dien aščio „Respublika“ da buo ojai, san a iečiai
San a a-Š iesa члены), aidiliečiai (Vilosaid ea o ak o iai) e k . Ils en abonden
e aujou d'hui dans la a osène, pa exemple: pegasiečiai (knygų p ekybos inklo
Pegasas klubo na iai, ND), bohemiečiai (ope os meno upė selon la p emiè e
cons ui ée ope ą Bohema, ND) e k . 3) Des noms de pe sonnes, ai s de
daik a a džių ( ečiau būd a džių), qui in oeinaien composi es en noms
d'en ep ises e indiquen leu p oduc ion; elles ediniai e so ie mečiu é éées
e i, inaccous iques e géné alemen non jus i iées, exemple.: hyd aulie is, -ė
(Hid aulinių pa a ų gamykla) (Simonai y ė 1979: 4243). So ie mečiu aisi y
au okomp esso ie is (Au okomp esso ių gamykla), g ąž ie is (G ąž ų gamykla),
me alie is (Me alo di binių gamykla) (RekB 1983) e k . A kū us indépendomybę en
Li uanie appa u des en ep ises a ec nelie u iškais ou hyb idiniais
dénomina ions. Comme s'appellen les employés de ces en ep ises, oud ai des
eche ches dis inc es, basées su des enquê es.
4) Des p énoms des pe sonnes, ai s de pe sonnages, auxquels les signes des
pe sonnes p énoms appellen collec i , mo ėjimai e e c., exemple.: čiu lioniečiai
(Čiu lionio idu inės meno mokyklos auklė iniai), janoniečiai (Janonio papie iaus
ab iko da bininkai). V. Simonai y ės a i me, c'es nou eau, inhabi uel
exp ession du langage; lui plis i peu aide les usses langue (Simonai y ė 1979: 42).
Recommanda ions de la pé iode so ié ique co ec e kudi kie is, -ė (=
kudi kai is, -ė; kudi kininkas, -ė; kudi kinukas, -ė), mai onie is, -ė (= mai onai is, -ė)
(RekB 1989) e k ., aussi bien des pe sonnali és d'o igine su nomnée des écoles de
philosophie shalininkų ou sekėjųinimai, exemple, be klie is (= be klininkas) (RekB
1987). Reckū us indépendance, é ei ées di e ses socié és eligieuses, aisi i e
leu s noms: bi u ie ės (= bi u ininkės), u šulie ės (= u šulininkės), zi ie ės (=
zi ininkės) (RekB 1994, 1996). Šių dienų a osenoje de noms pe sonnels de ai s
pe sonnels des noms de pe sonne exis e égalemen , p z. (DVK): daukan iečiai (1. Vilniaus Simono Daukan o gymnasies auklė iniai,

S aipsniai / A icles 309
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
2. Simono Daukan o biblio ilų klubo memb es e k .), ydūniečiai (1. Vydūno
d augijos na iai, 2. Šilu ės Vydūno gimnazijos auklė iniai) e pan. Ils on aussi
endance à concu ence a ec d'au es p ésagas ediniais. DVK ixée
čiu lioniukai (Čiu lionio menų mokyklos auklė iniai), naujaliukai (Kauno Juozo
Naujalio gimnazijos muzikos auklė iniai).
5) Des p énoms des pe sonnes, ai s de di e s collec i s e o ganisa ions
communines nommés, eg.: da želie is, -ė (da želio auklė inis), leidyklie is, -ė (leikad
dyklos da buo ojas), š ie imie is, -ė (liaudies š ie imo da buo ojas) i pan.
(Simonai y ė 1979: 43). Da želiečiai (g e a a ian o da želinukai) i š ie imie-
čiai plačiai papli ę i šiandieninėje a osenoje, no s ekomendacijose aiškin a,
de nie a asis es usų kalbos просвеще e нецinys (RekB 1990). Reconnaî ue à
l'é a des en e ien des excep ions (ansamblie is, au ie is), mais daugin i de
els excep ionnels da ins nonikslinga (RekB 1992). Va osenoje ensembliečiai
jusqu šiol concu ence a ec dieg u a ian u ensembleininkai.
S ip i no minamoji koba u ilisé à long emps a eu lieu su le e me des a ailleu s
des anspo s e o iai es nomme : e o inkelie is, -ė ou e o inkelininkas, -ė.
Comme no e S. Keinys, no minis a ian e o inkelininkas, -ė é ai déjà ou ni pa
la 1926 m.usios als ybinės konku ologijos komisijos, e son Te minen as
geležinkelie is, -ė eje é, ca dans le langage li uanien aux pe sonnes selon leu
domaine de a ail ou d'ac i i é, ainsi que le lieu, son ou il, son obje e panamies -
-ininkas, -ė edagos (Ke 1921 2000). Les p incipaux dic ionnai es de la langue
li uanienne ou nissen les p éposages -ininkas, -ė edinį comme p incipal a ian ą
(LKŽe) ou comme seul seul no minį17, e minijoje seulemen il e es ou ni
u ilise , cependan lib es des s yles a osenoje ces deux ediniai ebekonku uoja.
In uc ueusemen en é de co ige les mo s olimpie is, -ė (= olimpininkas, -ė,
olimpiadininkas, -ė), pasienie is, -ė (= on iinie , -ė; on iinkas, -ė) (RekB 1993, 1996,
2000). Olympiie is, -ê n' é ai ajou é à DLKŽ, di as seulemen olympiadidininkas, -ê
ninkas, -ė, ačiau daba inėje a osenoje šių žodžių eikšmės išsisky ė: olimpia-
signi ie ‘mokinį ou s uden ą, scien i ique olympiadas pa icipan į, e olimpie is, -ė
‘olimpischen gamesynių pa icipan į e habi an s de la G èce du mon Olimpo, l'un
des dieux de l'ancienne g ec mi ologijoje (BŽ). Pasienie į, -ę à l'o igine
ecommandée de laisse seulemen les habi an s on iè e appele , cependan
y i abiejų a ian ų konku encija i nusis o in is eikimas šį edinį a o i eikš-
me ‘šalies pasienio sa gybos ka ys’ (DLKŽ7). Da plg.: klubie is, -ė ‘klubo na ys’
a osenoje dažnesnis už a ian ą klubininkas, -ė (ND). Tai odo, kad p iesagos
dans les dic ionnai es p incipaux ma- -ie is, -ė ediniai pou appele di e s
memb es des collec i és occupe sou en du plus o concu en posé į.
17 Plg. :DLKŽ à pa i de la 3e publica ion
(1993) ou nie: e o inkelie is, -ė n k. = e o inkelininkas.
RITA MILIŪNAITĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 310
6) A ski ą pog upį, qui so ie mečiu a é é pasi aukęs dans passy iąją a oseną,
cons i ue les noms des memb es des pa is, à eux schliejasi e noms des memb es
des mou emen s sociaux. Dans les dic ionnai es p incipaux ixé seulemen le mo
pa ie is, -ė a ec é é ence ž . dans ge ėlesnį a ian ą pa inis, -ė. Le mou emen
social […] Li uanie Pe si a kimo Sąjūdžio qui es appa u is aka ėse de la
é ablissemen de l'indépendance de Li uanie les pa icipan s son jusqu šiol
sou en appelés sąjūdiečiais, bien que ce edinys soi sou en aisi e concu e
a ec l'o icielle a ai di einesnie a ian e sąjūdininkai, e pa ois e a ec ediniu
sąjūdis ai18 ayan une nuance néga i e. Res ū an l'indépendance de la Li uanie e
simul anémen commençan à ai i les pa is i an s à l'ennuska iu, aussi bien
s eig i nou eaux, leu s memb es appele géné alemen collkomasi p éjages -ie is, -ė
ediniai, on de noms de pa is ou sépa és de leu s mo s, exemple.19: da biečiai
(memb es du pa i démoc a ique du a ail de Li uanie, plus a d memb es du Pa i
Du T a ail); p islieikėčiai (Tau os memb es du pa i de la ésu ec ion); a kiečiai
(memb es du pa i T a ka i eisingumas); libe iečiai (Lais ės pa is memb es)20
e k . Voi aussi: ma šiečiai de lé énemen Didys amilia de imo ma šas e de son
besi u uliojančio mou emen pa icipan s21. En géné al pa is dénomina ions
compila ion, leu s a ian s concu ence pe spec i esi i suje s d'é udes dis inc es.
Tou e se ic oji edinių g upė noms de pe sonnes selon bū imąsi quelque quel
jusių išimčių, iek dėl ibų a p no mos i klaidos nykimo, iek dėl nuola inio i
commun aisonnemen es complikuočiausia en ce qui conce ne les no mes an à cause acquisalėgausaus nou eaux edinių adimosi.
Comme l'éc i une ecommanda ion, p éesagų -ie is, -ė e -ininkas, -ė eikšmių sis ema
sua dy a (RekB 1996). Ainsi ac uelle a osena ma que longus années qui se dé oule p ocessus
p éesagos -ie is, -ê augmen a ion de p oduc i i é22 e doybos possibili és dé elopp , simul an
dis animą de la no me codi iée. Au cou s de plus de cen cen années de dé eloppemen des
no mes de langue commun ines dans ce ains cas codi ikacija š elnėjo, de ai ê e é alués
ačiau keli yškūs a osenos polinkiai jai iki šiol p ieš a auja. Kodi ikacija u ė-
ų a spindė i ik bend uosius ealiosios no mos polinkius, o konk e ūs ediniai
en onc ion de chacun de leu s concu en iels ai s 18 Plus la gemen pou ce e châ ie
edines de ab ica ion e consomma ion de équence oi . Čižik-P okaše a 2018: 149
150; 161–162.
19 P ésen é e de els noms de pa is, qui ixés DVK e ND, mais olguini même des pa is n'ilco.
20 ND ixée e plus de op ions pou les memb es de ce e pa ie nomme : lais is ai, lais ūnai,
lais ininkai. 21 ND ixée e plus de a ia ions de ce mou emen memb es nomme : ma šininkai,
ma šis ai, šeimama šininkai, šeimama šiai.
22 Pou la p oduc i i é du concep des mo s dans la ab ica ion oi U bu is 2009: 309314. Ti iamam
casjui impo an le pou oi a ec ce e annexaga c ée nou eaux edinius.
A icles A icles A icles 311 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
(dažnumą, no mminim adi ion, nou elle signi ica ion ou sa
s ylis ino- onc ionnel nuance du dégagemen e k .).
2.5. P iesagos -ie is, -ė ediniai à ce ains noms de
pe sonnes selon la ésidence ou le lieu d'o igine
ai e
No minémen p éésages -ie is, -ė ediniai comme jus e con ien aux pe sonnes selon
habi a ion ou lieu d'o igine nomme . Ce aines eas e n aukš aičių no d eas e n e
g e imos šnek os adi ionnellemen u ilisée pas aliečiai, pak uojiečiai, joniškiečiai
e pan. Cependan ce annexe aux langues, di é emmen de la langue commune, n'es
pas ès ca ac é is ique (No kai ienė, Gi denis 1987: 13). Dans Di e ses égions de
Li uanie habi uels au es p é ixes, pa exemple, -ėnas, -ė; -iškis, -ė; -, -ininkas; -u is, -ė;
-inis, -ė e k . Pa exemple, zemaiciens pa iculiè emen ca ac é is iques des
p éposages -iškis, -ė ediniai ( elšiškis, -ė; salan iškis, -ė; au agiškis, -ė e k .),
Eas e n Li uanie équen e le p éposage -ėnas, -ė (anykš ėnas, -ė; kupiškėnas, -ė;
запалėnas, -ė e k .). En aison de la p ésage -ie is, -ė p oduc i i é e de l'ac ion
ex e ne épi usies mig a ions ce e p ésagés a ié éé a ec les a mées
ba dažniausiai i links ama da y i okius pa adinimus (apeinan i 2.3 sky iuje
ap a ą o malųjį ap ibojimą). Todėl a osenoje a si anda konku uojančių a-
adi ionnelles nyks a. A ec ja da ian ų, pa exemple, linku is, -ė linku ie is, -ė,
elšiškis, -ė elšie is, -ė e pan. Tan so ie mecius, que les de niè es décennies de la
langue ecommanden dans la commun inée de ga de au hen iques dans la langue
di e ses égions de Li uanie ca ac é is iques di é en s p éesagų ou galūnių
mos šnek os a s o ą, pa yzdžiui:
1) -ėnas, -ė:
anykš ėnas, -ė ‘Anykščių a jo apylinkių gy en ojas’;
edinius, qui géné alemen signi ien e co espondab žėnas, -ė ‘Bi žų ou son apilinkių
gy en ojas; a nyčėnas, -ė ‘Ra nyčios illageois;
2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės ou ses alen ou s habi an ; skuodiškis, -ė ‘Skuodo ou
son en ou age d'habi an s; nidininkas, -ė ‘senasis ésiden de Nidos; en ininkas, -ė
‘Ven ės kaimoonismen; u. Il nous semble que pou l'ins an ce e di ision se ai
skaud iliškis, -ė ‘Skaud ilės a jos apylinkių gy en ojas’;
3) -ininkas, -ė:
assez a i icielle, b ukamas langbai pa
4) -u is, -ė:
RITA MILIŪNAITĖ
312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV linku is, -ė
‘Linku os ou son ap iinkies habi an ; šedu is, -ė
‘Šedu os ou son en i ons habi an s des en i ons;
5) -inis, -ė: sen. ma ijampolinis, -ė | ma ijampolie is, -ė ‘Ma ijampolės ou son
ap iunkies habi an ; sen. šakinis, -ė | šakie is, -ė ‘Šakių ou son en ou inkies habi an ;
) -is, -ė: baisogalis, -ė ‘Baisogalos ou ses a oilquia esiden . XX a. II pa de la langue
ecommanda ions men ionnes a osenos polinkis donne men ionné us les noms
adi ionnels des habi an s de illes e d'au es ambilleu s lieux habi ables noms
des habi an s. Au emen di , si on pa le de la ille ou du can on habi an s, peu en
ê e u ilisés les p éésages -ie is, -ė ediniai, e si au souligne le lieu kilmę e
a mę ou šnek ą, u ilisés, si es , adiciniai au es p éésagų ediniai. Plg.:
kupiškie is, -ė ‘Kupiškio ésiden de la ille, -a e kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio e ses
apilinkių ésiden , app enan ce e place šnek ą. 1987 m. magazine Mūsų kalba Milda
No kai ienė e Aleksas Gi denis ašė (No kai ienė, Gi denis 1987: 1315): Telles
šnek os, qui a plus de po un p éesagą, leu s edinius ends ama à donne selon
signi ica ion. Pa exemple, des lieux en hau s pla eaux les p é ixes -ėnas, -ė ediniai
peu en signi ie une ce aine en i onnen és ou šnek os žmogų, o -iškis, -ė a -ie is,
-ė ediniai l'habi an de la ille ou du can on conce né [...].
Ką da y i su d ejopų edinių eikšminio skaidymosi polinkiu, sunku daba pasaky-
p ie a ą – jį galė ume pag įs i ik ais a si ikimais, kai ienas iš edinių y a specia-
lus mokslo e minas.
Ainsi ces p écep ages -ie is, -ė edinių e leu s a ian s de ela ions ne son pas
du ables, c'es longues unkan is p ocessus, besi êsian e nos jou s. Aiškios
sys èmes ne oien e dans les dic ionnai es no mminumioses (DLKŽ, BŽ).
Changičius di ec ion indique aiškos ni eliaciju e peu ê e combien co igée
codi ikacijos, en main enan an au hen iškus noms des habi an s locaux, an
o i ian šnek ų noms comme kalbo y os e minus.
IŠVADOS
1.No minemen les p écepags -ie is, -ė ediniai dans les p incipales g ammai es de
la langue li uanienne a ibuen des noms de pe sonnes selon leu ascension e
A icles A icles A icles 313 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
leu lieu de ésidence à la ca égo ie de da ybos, e les sou ces de codi ikacijos
indiquen ce aines limi es de base de da ybos. Les ac uelles Li uaniennes de la
langue a osens e des données de la langue ecommanda ions mon en que
ealemen onc ionnan les p éposages -ie is, -ė ediniai ne co esponden pas
oujou s codi ikuo ą no mą, donc o me de codi ikacijos e a osens p ieš a ų.
2.L'ac uelle p éesagas -ie is, -ė edinių į ai o ė e lè e longs années en cou s
p ocessus l'expansion des possibili és de da ybinių de ce e p éesagas, i. i. la
égula i é e gausėjimą edinių, en dépi des g amma ica s o i iés no ms. Ce
p ocessus a en o cé dans les pays eu opéens dans la de niè e décennie un
ex êmemen yški pos s anda d izacijos banga, lemian i communines langues
šnekiškėjimą, s anda d o e nebend inių a mainų on iè es nykimą.
2.1. Va osenoie p éésagas -ie is, -ė edinių da ybos ondemen se ai plus
complexe e a iés, que indiqué dans les desc ipomaces: ces edinių da omasi non
seulemen de da ybiquemen simple sanda os, mais e de plus complexes
ondemen s mo s kamienų, un au e cas pas seulemen de daik a a džių, mais e
de būd a džių. 2.2. La Pa ie du p écepaga -ie is, -ė edinių appa ien non
g amma ikų indiomai noms de pe sonnes selon leu ascension e lieu de ésidence
le domaine de la ca égo ie, e ki ai a dažodinės pa icula i és eni eu s noms de
la ca égo ie du domaine. 2.3. Ce p océdé es accompagné gausi des a ian iques
edins concu ence, dans laquelle les p ésesages -ie is, -ė ediniai son
géné alemen endé occupe s ip esnę posi ion e acquisalė i a osenoje. Cela
dé e mine les p écep es -ie is, -ė p oduc i i é, p incipe de la économie
(kazlų ūdie is, -ė pa ogiau que Kazlų Rūdos esiden , -a), dans ce ains cas dis inc y umas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpie is, -ė).
3. Su la base des mo s ondamen aux o maliaisiais ai s e séman ique, ainsi
que edinių appa enance à ski ing ca égo ies de mo s de daybos, il es possible
dis ingue cinq codi ikacijos éga d p oblemiškas p éesagas -ie is, -ė edinių
g oupes. Pa u, comp e enu de le sys ème de doig sningums de mo s,
a osenes polinkius ( edinių a ojimo dažnumą) e changemen s di ec ionn, il
es possible de p opose quelques codi ikacijos pa žiū os solu ions.
3.1. La codi ica ion con edi le açonnemen des noms de pe sonnes de
déplazodžių junginių selon la pe sonne habi a ionnelle place ou appa enance à la
communau é (p z., kazlų ūdie is, -ė, naujazelandie is, -ė). Codi icacija š elnin ina
(e cela de maniè e excep ionnelle déjà commencée ai e), ca a osens
change na u el e onc ionciellemen dé e minan due à la langue économie.
3.2. La codi ica ion s'oppose aux noms de popula ion de noms des É a s a ec -ija
da yba (kinie is, -ė), quand il exis e un nom adi ionnel nonp ixagine (kinas, -ė).
Išlaiky inas ac uel bâ imen de codi ika ion, basé su le p incipe de s abili é des
no mes.
3.3. P oblemiška, sans aiškių no mos bo nų son des pe sonnes selon bū imąsi
quelqu'un ondemen (pagal p o ession, domaine ac i i és, o ganisa ion, collec i e, e c.)

RITA MILIŪNAITĖ
314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
pa adinimų da yba (š ie imie is, -ė; da želie is, -ė; mai onie is, -ė; lais ie is, -ė).
Puisque la codi icació econnaî ce aines ése a ions e excep ions, e la
a osenne de els edins ex êmemen abondan s, éche o ina de plus clai s
c i è es, commen é end e e plus clai emen dé ini les limi es des no mes.
3.4. P iesagos -ie is, -ė ediniai ni eliuoja egions des di é ences e lé an des
nommemen s adi ionnels des pe sonnes selon la ésidence la place da ybą
(salan ie is, -ė salan iškis, -ė). T adi ionniquemen é abli inusių au es
p éesages (-ėnas, -ė; -iškis, -ė; -ininkas, -ė; -u is, -ė; - palaikinis, -ė e k .) ediniai
4. Pe daugiau kaip šim ą bend inės kalbos no mų aidos me ų susiklosčiusi
p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacija u ė ų ge iau a liep i na ū alius a ose-
noje iš yškėjančius žodžių da ybos polinkius. Kodi ikacijos s abilumas išlaiky-
kodi ikaciškaiy ini. inas là, où a osenos changemen s son appa uses due aux
au es langues e n'a pas sys éma ique e onc ionnel ondemen pau e dans les langues li au es.
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė,
V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed.
D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zo-
dynas [žiū ė a 2021-09-01–09-30].
DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i -
in as 1997-12-18. N . 68. 2019-01-31 nu a imas a šauk as. P ieiga in e ne e: h ps://
www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.E6FA99389109.
DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DLKŽ6 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidi-
mas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidi-
mas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. P ieiga in e ne e: ekal-
ba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas.
DVK – Daba inės a osenos ka o eka, asmeninis e. iš eklius.
eKP – Kalbos pa a imai. Kalbos ekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /kalbos-pa-
a imai/ [žiū ė a 2021-09-16].
S aipsniai / A icles 315
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
KP 1939 – Kalbos pa a ėjas, pa . L. Damb auskas, ed. A. Salys, P. Ska džius, Kaunas:
Lie u ių kalbos d augija.
KPP1 1976 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, au . A. Paulauskienė, V. Labu is,
A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas.
KPP2 1985 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, y . ed. Z. Zinke ičius,
au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius:
Mokslas.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis
in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai [žiū ė a 2021-10-02].
RekB – Kalbos ekomendacijų kompiu e inė bazė. [Ne i ažuo a kompak inė plokš elė],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
VGP – Rekomendacija „Dėl als ybių gy en ojų pa adinimų“. Pa i in a Vals ybinės lie-
u ių kalbos komisijos 2008-10-02 p o okoliniu nu a imu N . PN-6; pasku inį ka ą
keis a 20201221, N . PN11. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/
s e im a dziai/ als ybiu-gy en oju-pa adinimai [žiū ė a 2021-09-01].
VLKK KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos kalbos konsul acijų bankas. P ieiga in-
e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos.
ŽDV – Mu mulai y ė D., Aleksai ė A. Žodžių da ybos edlys. [Elek oninis iš eklius],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y-
bos- edlys/ [žiū ė a 2021-09-10].
RITA MILIŪNAITĖ
Ac a Linguis ica 316 Li huanica LXXXV
LITERATŪRA Il es
Ai chison Jean 2013: Language Change: P og ess o Decay? 4
h ed., Camb idge:
Camb idge Uni e si y P ess.
Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. Ay es-Benne Wendy 2021 is a modeling language s anda diza ion. The Camb idge
Handbook o Language S anda diza ion (Camb idge Handbooks in Language and
Linguis ics), eds. by W. Ay es-Benne , J. Bellamy, Camb idge: Camb idge Uni e si y
P ess, 2764.
Balčikonis Juozas 1978: Rink iniai aš ai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland
Nikolas, K is iansen To e 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language
(De)s anda diza ion. S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing
Eu ope, eds. by T. K is iansen, N. Coupland, Oslo: No us P ess, 161176. Čižik-P okaše a
Vesla a 2018: Są okos sąjūdis įsišaknijmas lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica
Li huanica 79, 144176.
Ghyselen e al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Dela ue S e en, Lybae Chloé.
S udying S anda d Language Dynamics in Eu ope. Taal en Tong al 68(2), 7591.
Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Des pa oles choses. Esp ie annexe 3, 8194;
4 118128. Aussi: Jablonskio éc i s 4. Des suje s de pa oles, ed. J. Balčikonis,
Akcinė „Ry o“ bend o ė, 1935, 147–173.
Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os
Kaunas: ques ions 16: Lie u ių e minologija, 756.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2000: Kele as éponses aux ques ions. Geležinkelininkas, oc ob e 16 d.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, signi ica ions,
g ama inai es synonymes, Vilnius: Mokslas.
Liu ke ičienė Danu ė 2001: À p opos des na ionali és e noms de habi an s a ec p éposage
-ie is, -ė. Cul u e de la langue 74, 6064. Accessible su in e ne : h p://www.bend inekalba.l
S aipsniai/Liu ke iciene_KK_74_s aipsnis.pd . Liu ke ičienė Danu ė 2008: Les noms des
habi an s des É a s e au o a s. Cul u e de la langue 81, 80102. P ieiga su in e ne :
h pwww.bend inekalba.l / S aipsniai/81/://Liu ke iciene_KK_81_s aipsnis.pd . Miliūnai ė
Ri a 2019: Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e. Bend inė
pa le 92, 129. P ieiga su in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/92/Miliunai e_BK_92_s aipsnis.pd . DOI:
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10. Il a é é décidé que la Commission se ai cha gée de l'examen de l'applica ion de la p ésen e décision.
A icles A icles A icles 317 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujieji noms de pe sonnes nommées da ybos e
seman iniu aspec . Li uiniens pa le 10, 122. P ieige su in e ne :
h pswww.zu nalai. u.l / lie u iu-kalba://a icle/ iew/22591/21824.
No kai ienė Milda, Gi denis Aleksas 1987: Pou le nommage des pe sonnes selon gy-
enamąją ie ą. – Mūsų kalba 1, 13–15.
Pi očkinas A noldas 1986: Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas: Š iesa.
Pi očkinas A noldas 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Simonai y ė Vida 1979: P iesagos -ie is, -ė daik a a džiai pa ybinių me ų aš ų le
langage. Cul u e de la langue 36, 3844. P ieiga su in e ne :
h pwww.bend inekalba.l / S aipsniai//36://Simonai y e_KK_36_s aipsnis.pd .
U bu is Vincas 2009: Wo džių da ybos eo ija, 2- asis édi ion, Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he
Li huanian Language: No m and Changes in
Usage
SUMMARY
Le objec o he a icle is he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, which a e p oblema ic as
om he poin o iew o he codi ica ion o he s anda d Li huanian language. As a
hei o ma ion is conce ned, no ma i e de i a i es wi h his su ix in he mains eam
g amma s o he Li huanian language a e classed as pe sonal names based on he pe sons place
o o igin o esidence. Codi ica ion sou ces also poin o ce ain es ic ions o he
de i a ional base. The de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha a e ac ually in use in he
con empo a y Li huanian language do no always con o m o he codi ied no m. Based on he
o mal and he seman ic a ibu es o he de i a ional base, he e a e i e g oups o
de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha all ou side o exis in he ma gins o he codi ied
no m. Les momen s clés dans le dé eloppemen de la codi ica ion des dé i és son soulignés e
les ac eu s qui dé e minen l'ins abili é des no mes de ces dé i és e le cou s de leu
ans o ma ion son spéci iés. The usage da a ha e been collec ed in he da abases and o he
digi al esou ces lis ed among he e e ences. La a ié é de de i a i es wi h he su ix -ie is,
-ė in usage e lè e he expansion o he de i a ional po en ial o his su ix he egula i y o
de i a i es and he inc ease in hei numbe ega dless o he adi ional no ms oo ed in
g amma s a p ocess ha has been aking place o yea s. The de i a ional base o he
de i a i es wi h he su ix