S aipsniai / A icles 293
RITA MILIŪNAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818
Mokslinių ice che di ezioni: neologija,
no minamoji kalbo y a, socioling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-15
APPEGAGOS -IETIS, -
VEDINIAI OPERATGE
LITUVI KALTOVIA: NORMA IR
VARTOSENOS POKYČIAI
De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he
Li huanian Language: No m and Changes in
Usage
ANOTATIA
Lo a icolo esaminano comunine p oblemi di codi icazione della lingua li uani solle an i p eesaggi
-ie is, -ė ediniai, i ela o appo o delle no me codi icuo e con le a uali polinkie di ques e edinių
a osenas. Secondo o maliuosi e seman ici da ybos pama o segnius discussiamo cinque
p eessaga -ie is, -ė edinių g upės. Iskylinkina i più impo an i p eesaga -ie is, -ė edinių
kodi ikacijos s iluppos momen i e indica i a o i, lemian ys ques i edinių no mų nes abili à
nonché cambiamen i di ezioneis. Siūloma possibili codi icazioni di cambio isoluzioni, che le
pe me esse o idu e eme se no me codi icuo a e a osena con o a os. L'a icolo
cos i uisce base ul e io men e app o ondi e ice che, sulla base susis ema e di p ecessaga
-ie is, -ė edinių peculia i àmi e esiliškin a la lo o codi icazione p oblema ica. ESMINIAI VODŽIAI:
bend inė lingua, pa ole di da yba, p eesaga, codi ikacija, des an da i zacija.
ANNOTATION
The a icle add esses p oblema ic (as a as he codi ica ion o he s anda d Li huanian
language is conce ned) de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, e eals he ela ionship be ween
he codi ied no ms and he ends in he con empo a y usage o hese de i a i es. Fi e
RITA MILIŪNAITĖ
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV g oups o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė a e
discussed on he basis o he o mal and seman ic a ibu es o hei de i a ional base. The
key momen s in he de elopmen o he codi ica ion o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė
a e iden i ied and he ac o s The a icle lays he ounda ions o u he in-dep h esea ch
ha de e mine he ins abili y o he no ms o hese de i a i es and he cou se o hei
ans o ma ion a e speci ied. A numbe o po en ial solu ions o al e ing he codi ica ion
a e sugges ed o minimise he esul ing con as be ween he codi ied no m and usage.
g ounded on he s uc u ed a ibu es o he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė and he
highligh ed p oblems o codi ica ion.
KEYWORDS: s anda d language, wo d- o ma ion, su ix, codi ica ion,
des anda diza ion.
ĮVADAS
Negli ul imi decenni de e mina i dalla globalizzazione sono i p ocessi di
pos s anda izazione delle comuni lingue eu opee (ž . Coupland, K is iansen 2011:
161176; Ghyselen e al. 7591; Ay es-Benne 2021: 4950) e nel linguaggio li uano (ž .
Miliūnai ė 2019: 129). I con ini a bend inesa lingua e nebend inių a mainų da osi non
semp e de ini e. Qual che e' e sione dei cambiamen i dei comuni linguaggi
liaudiškėjimo (demo izazione), del nuo o s anda d di c eazione
( es anda izazione) o dei limi i dei comuni linguaggi is u amen o e nebend inių
a mainų pli imo (des anda izazione) sa ebbe ca a e is ica a a ie lingue, la
pubblica a osena subisce nemažų pe mainų.
A causa bend inesa dei linguaggi li uani e subs anda o (ž . Miliūnai ė 2019: 816)
dell'in e eiko ešojoje a osenoje, incluso mediaidą, padaugėjo šnekamojo s iliaus
o nelaikomų bend inės kalbos no ma eiškinių. Al con empo ques o aumen ò la
a ian iški à della pubblica a osena, che, essendo na u ale ca a e is ica del
linguaggio i o e a iklis dei cambiamen i (plg. Ai chison 2013: 99), a sua ol a pone e
p oblema cai o delle no me. A causa della codi ica ca a e is ica ine zia non a i
eme ge sua e eale u ilizosena con o a ì, quindi codi icazione a ol e bisogna
i ede e e da nuo o pasce e no me limi e b ėžiančius a gomen i. Alcune decisioni
no mmin oji indicano che la codi icazione di en a più lessibile, ingius i ica a più ino
ol neno minii conside a e, pe ò libe iosi negli s ili pa icola men e di uli delle
bend inę kalbą galima pag įs i unkciniu ikslingumu i iš dalies – idine lie u-
a ian i. La lo o ammissione in i sis ema linguis ico s iluppa1.
1 Plg. ge gonine i enu e p e saga -iokas, -ė ( ediniuose klasiokas, -ė, g upiokas, -ė e e c.)
codi icacijos pokyčius (eKP: Žodžių sanda a, p eesaga -iokas, -ė). Accesso in e ne :
h psekalba.l /
lingua-pa a imai/II.%://C5%BDod%C5%BEiai%20su%20baigmenimis:%2055.%20-iokas,%20 -%C4%97?paieska=-iokas*&i=484ab071-33d3-4ed0-8a33-b 687c91e12 [ isualizza a 2021-09-30].
A icoli A icles 295 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Sis emica e isione delle no me di da ybos pa ole della lingua Li uania è s a a
sos anzialmen e e e ua a anco a XX a. II me à, p epa ando Kalbos p ak ikos
pa a imus (KPP1 1976; KPP2 1985). S a ybna li e ianskoj kalbos komisija ( oliau
VLKK) cos an emen e alu a ki čia imo, leksikos, g amma icos, ašybos,
sky ybos no me e inno a le lo o accomandazioni di consumo. Le cose del ge bo
delle pa ole negli ul imi empi non è s a a consis en emen e pe žiū imi.
L'a icolo solle a obie i o di discu e e una delle no me igua do
p oblemiškiausių p eesaga -ie is, -ė edinių codi icaciju e panag inė i
codi ikuo ų no mų san ykį con a uali a osenos polinkiais. A ale scopo si
p e edono i seguen i obie i i:
1) desc i e e al di uo i della no ma o pa ibije i p egiudizi -ie is, -ė e-
dinius i a skleis i s a biausias jų da ybos, unkciona imo bei kodi ika imo
ypa ybes;
2) esiliškin i a o i, lemiančius p e saga -ie is, -ė edinių no mų ins abili à
nonché cambiamen i di ezioneis;
3) alza e i più impo an i p eesaga -ie is, -ė edinių codi icazione p oblemi e
discu e e le sue possibili à di cambiamen o.
P esen ando ques o insieme è impo an e cop i e sis ema icamen e p ecessaga
-ie is, -ė edinių in e o, quindi a a a ema è la ga, e ques o comp endendo
nell'a icolo limi asi solo a ma e ie essenziali, che in ul e io i s udi possono esse e
espandia i e conc e izza i. Applica o me odo di s udio quali a i o: caso ( edinių su
p eesaga -ie is, -ė ealiosios a osenos e codi ikacijos būklės) esame, allo scopo
o ni e da si uacijos analizės kylančią p oblema iką. Ques o esame comp ende i e
dėmen a osene ondamen ali, i da i desc i omųjų eikal e le accomandazioni
linguis iche analisi del con enu o. Si pa agonano le seguen i a iabili: s u u ali e
unzionali edinių con il p e ix -ie is, -ė segni, appo o con comun inè lingua no ma e
no minè alo e a gumen azione; si de e minano le lo o in e connessioni e le possibili
di ezioni dei cambiamen i. Da i accoglie e da a ie on i digi ali e banche da i: DVK,
RekB, ND, eKP, VLKK KB2, anche a osenes a i di e i ica u ilizzando la lingua
in e ne o paieškos į ankį „Google“. Iš i in gausių a osenos i knyginės no -
minamosios li e a ū os šal inių šiam s aipsniui a ink i ik esmingiausi ak ai i
accomandazioni eiginiai.
2 Išanalizza o in ques e on i accumula a in o mazione su appendaga -ie is, -ė edinius: DVK ci ca
100 selec ionnei pubblici a osenen dal 1998 m. a i, con enen i codi icazioni signi ica i i dei segni);
RekB 152 accomandazioni linguis iche dal 1983 m.; ND 25 nuo e pa oleodžiai; eKP 16 lexicika-
lizuo ų i 5 bend osios ekomendacijos iš d iejų kodi ikacijos da bų. Konk ečių šal inių suda ymo
p incipai pa eikiami pačių šal inių ap ašuose.
RITA MILIŪNAITĖ
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
1. NORMINIAI PRIESAGOS -IETIS, -
VEDINIAI
P iesagos -ie is, -ė edinių no mų con ine de inisce due linee: desc i omųjų g a ikų
eiginiai, desc ūbian i no minę a oseną, e nelle accomandazioni linguis i iami nomi
pa eikiamas neno minių a ejų e inimas.
Pag indinėse lie u ių kalbos g ama ikose p iesagos -ie is, -ė ediniai p iski-
di pe sone secondo i lo o o igine e abi azione luogo del allimen o (LKG 1965: 411412;
DLKG 2006: 139140). Ag inėjus di di e si p incipali dizionini di lingua li uana (LKŽe, DLKŽ7,
BŽ) an aš ynus, ede e che lių (Zapyškis → zapyškie is, -ė), kaimų (Gudiškiai →
pama iniai šių edinių žodžiai gali bū i mies ų (Kaunas → kaunie is, -ė), mies e-
gudiškie is, -ė) nomi o s ambionali ogge i delle uni à amminis a i e (kaimas →
kaimie is, -ė; mies as → mie ie is, -ė), egionų (Su alkija → su alkie is, - als ybių),
žemynų (Kanada → kanadie is, -ė), eu opiėnias (Eu opa → eu opie is, -ė), kalokių ki ų
ie ų (kalnas a nie is, -ė; šiau ė e is, -ė; ėsienė užsienie is -ė) nomi. Quindi
ondamen ale pa olaggio a seman i icamen e abbas anza de ini a g uppo e i icie
e gene inie daik a a dzii nomeggio di o igine o abi azione di indi iduo. Negli s ili
libe ici accade e non del u o usuali pa ieni dei edini, che man engono della pa ola
base un legame seman ico con il nome del luogo, ad esempio: O a pylus penke ius
me elius pe nukniauk ą mil ei maišą, uomoes iene paėjęs alias g ouž iečių3 страны
academies, che nagai i ž i p ende e se o business! (Ju gis
Kunčinas, Lie u os aidas, 1999-02-12)
Allo s esso modo menziona e g amma iche indicano p esso e okų ki okių ques a p eesaga edinių:
Qui s esso si può menziona e e quelli con on apy ečius p eesagi -ie is, -ė edinius (spesso
naujada us), che segna non la elazione di un indi iduo con il luogo (pasaci a più spesso ik iniu,
ečiau bend iniu daik a a džiu), ma il suo appa enimen o (la p op ia panija, a i i à, giminie...) a un
ideologio colle i o, g uppo di pe sone o g uppo, ad esempio: koklie is, -ė, giminie is, -ė, g a die is, -ė,
leninie is, -ė, wo ldis, -ė, spa akie is, -ė, šeimye is, au i, -ė. (LKG 1965: 412) 3 T. i. di quelli che
empo aneamen e i ono die o le g a e (kalėjime). Pama ic pa ola può esse e combininys pe
g o e o zag o is, sebbene ques o LKŽ si leghi solo con la chiesa aplinka ( . 1. al o ius; 2. luogo,
sepa a a g o e: liuosius nonché seman inici segni e appa enimen o daybos ca ego ia. Secondo
ques e peculia i à, anche p oblema ico appo o con bend inesa no me della lingua a osenoje
Bobnyčios užg o is).
A icoli A icles 297 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
A ski esni sono quei ediniai (gene almen e naujada ai) che segna non la elazione di
pe sona con il luogo, e il suo appa enimen o (la sua ideologia, a i i à, ginnis e di
sangue...) a qualche ensemble di pe sone o pan., ecc.: šelie is, -ė, šeimynie is, -ė,
au ie is, -ė. (DLKG 2006: 140) Così la g amma ica in sos anza issa e al eõs ca ego ia
di da ybos possibili à, solo ques e chia amen e non delimėgia, segnalandosi ali edinių
no i à e a ski umą. Nell'a uale a oseno sono ia che di e sii esni e già non nuo i o
apy ečiai, e al con a io gausūs.
2. UŽ NORMOS RIB ARBA PARIBYJE
ESANTYS PRIESAGOS -IETIS, -
VEDINIAI4
Ap ašomuosiuose i no minamuosiuose eikaluose p iesagos -ie is, -ė edi-
niams da y i pažymimi keli ap ibojimai5, a siž elgian į da ybos pama o o ma-
unzionuojančius p eesaggi -ie is, -ė edinius si può scompa s y i in qualche g uppi.
2.1. P iesagos -ie is, -ė ediniai om būd a džių nomi di pe sone secondo la
ca a e is ica in e na XX a. ine della lingua li a ia a osenoje appa so
p eesagos -ie is, -ė edinių, il cui da ybos ondamen o non g amma icose indica o
daik a a dis, e būd a dis. Tokių edinių ealmen e unziona a appena pochi, ma
essi a oseneje non solo quo idianeggia a pa lanza, ma e nei mezzi di
comunicazione, mol o spali ę: ge ie is, -ė (ge as + -ie is) ‘chi a buona, bene abgiasi
e blogie is, -ė (blogas + -ie is) ‘chi a ca i a, ca i a abgiasi. Ad esempio:
4 A icoli usa o e mine ediniai, pe ché pa ole di con p e saga -ie is, -ė la maggio pa e cos i uiscono
edybos modo appa de e nuo e pa ole. Te mo da iniai iene usa o solo Nel capi olo 2.2 discussi ai pa ole
compos i in modo mis iuo innomina e.
5 Con i da ybos onda sanda os e seman is ici limi imen i ela i i non solo p ecessaggi -ie is, -ė
ediniai. Ques o ne e e delle pa ole della lingua li uanee daybos eiškinys. Ad esempio, non poche ali
limi azioni ha pa icola men e p odu i i a ibu i i da ybos p eesaga -inis, -ė (plačiau ž . Kniūkš a 1976: 755).

RITA MILIŪNAITĖ
298 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
[...] ašy ojas, pasi elkęs s ebuklinės pasakos adicijas, pamažu iš ina didak inę „ge-
iečių e blogiečių schemą. (Li ua os aidas, 1998-10-17, DVK) È egli ge ie is o blogie is?
ascol a a mama. (Li e a u a e a e, 2007-05-25, DVK) Ques a obia i in spesso si
incon a a quei uomini, che non ogliono esse e maliečiais agli occhi essa mo he s,
con cui essi inizialmen e za ezza in ymų con a o, e pasquale lascia e i o na pas sua
exusia. (l y as.l , 2011-11-10, DVK) Ma non u i i i us sono badiečiai. Senza un ce o ipo
di i us noi non po emmo sop a i enza alla ca ego ia non ai nomi di pe sone secondo
linmę e appa enenza, e ai nomi dei de en o i ca a e is iche a dazodinie. Quindi può
i, nes kai ku ie naudojami bio echnologijoje akcinoms ku i“, – aiškina biologijos
moky oja. (del i.l , 2020-04-19, DVK)
Da ybos pama as šiuo a eju lemia i okių edinių p iklausymą ki ai da y-
esse e a icina i non solo pe sone, ma e k e i en e o conci i a en i à. Da ibos
ela i amen e ques i p ecessi -ie is, -ė ediniai similiūs agli no minius p ecessagi -uolis,
-ė edinius (plg. ge uolis, -ė; sma kuolis, -ė, baikš uolis, -ė e e c.).
Non più a di che da 1992 m. ali p eesaggi -ie is, -ė edinius p es a a co egge e
in a ie pubblicazioni di p a ica linguis ica e a icoli (KPP2 1985 ali aisymų anco a
non esis e a). Mo i a a dal a o che con il supplice -ie is, -ė si anno i nomi di
pe sone secondo abi azione o luogo di ascensione, e pe so olinea e
l'abbondanza di quali à di bon à o ca i e ia umana, ques a supplica ediniai non
unziona (RekB 1992, 1999). Menim e a ybos onda limi azione: con il p e ix -ie is, -ė
ben inėje pa liamo neda omi ediniai da būd a džių (VLKK KB). Vengono o ni e
ques e co ispondenze: blogie is, -ė n k. = blogasis, -oji; blogiuk, -ė; blogolis, -ė;
blogu is, -ė; ge ie is, -ė n k. = ge asis, -oji; ge uolis, -ė; ge u is, -ė; ge iukas, -ė.
Va oseno da i indicano che edaguoga i pubblicazioni linguaggio si s o za ques i
co ispondmenis in odo i, solo non semp e sis emicamen e. Occo so a iazioni
i ame
pačiame eks e:
[...] ges ice dello s udio uo i ne il ia s'isc isse con a o con quasi animazione
classica e col suo spegne il e de luce non solo ge uoli a Roki e Bul inkli, ma e
maliečiams, senza i quali non sa ebbe e cio o ilm. (Respublika, appendice Plius TV,
2021-03-23, DVK)
S aipsniai / A icles 299
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Lais uosi s ili (kasdienėje kalboje, elek oninėje komunikacijoje e e c.) neno minie
ediniai ebė a papli ę. Una di ques e gajumo agioni è che i o ni i co isponden i,
in pa icola e badiezio, -és, u en i della lingua non semp e semb ano adegua i, suona
a i iciokai, ad esempio: Tes pe abbona o i: po e e conosce e almeno 9 delle 12
Gy enime esa e ge iukas a blogiukas? (Lie u os žinios, 2001-08-18, DVK)
amose cinema blogiukų?
(15min.l , 2021-06-30, DVK)
Vedinys blogie is, -ė spesso ha o e o e nega i o seman ico ca icoį (pa y example, a icinando
ope e agli adul i eikėjus), e co ispondimnis blogiuk, -ė, blogu is, -ė a e con deminu y inėmis
p eges ione; p e ix -uolis, -ė ediniai spesso signi ica posi i i pa icola i à (plg. da bš uolis,
šaunuolis, g ažuolis e e c.). Sudaik a a dėję į a džiuo iniai būd a džiai blogasis, -oji, ge asis, -oji
anche non semp e sen inyje inka. Quindi a osena indica che la no ma o ni a non è
pa icola men e dua i. Qualia codi ica exi ? Ai ini di man ene e pa la i i edinių pama o e da ybos
signi ica o della sis emiškumą, gene inessa colboje ali edinių, juolab seman i icamen e mol o
limi o i, eikė ų e ul e io men e non iconosce e no ma lascia li subs anda ui. Ce chando
adek aci co ispondmen di, più s u o ine delle pa ole della lingua li uanee doybos possibili à.
Menkinamąio a spal ì con enen i p eesaghi dei si può o a e non uno (ž . ŽDV): blogūnas, -ė,
blogišius, -ė (ND) e k . 2.2. P iesagos -ie is, -ė da iniai iš keliažodžių junginių nomi di pe sone secondo il
luogo di esidenza o appa enimen o comuni àomene Va osenoje esis a p eesagos -ie is, -ė nomi di
pe sone, pada y ų miš iuoju dū ybos-p iesagų (Keinys 1999: 23 2020), o kompozicijos-su iksa, modo in
cui o min as o a p eesaga sykiu su dū ybos o ma (sandū a) (U bu is i gus p opaguo ojas),
cos i ui o da pa ole del junglio p eesagos inka i da ė -ie is6 (da -mula Mu i y ė: 4). delle pa ole
li e is e desc i izioni del da ybos iene no a o che i ių ale da ybos būdo pa ole […] isai nedaug
ė a, 6 Beje, ND è e della s essa signi icazioni da ybos a ian e con p eesaga -ininkas, -ė:
lais a inkininkas, -ė. Da plg. plokščiažemininkas, -ė eo ijos, kad Žemė plokščia, šalininkas,
2009: 341). Pa yzdžiui, į ND į auk as naujažodis lais a inkie is, -ė (‘lais osios
compos o dal compound plokščia žemė e p eesagos -ininkas, -ė (ND).
RITA MILIŪNAITĖ
300 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
pe esempio, ke u ėjininkas, -ė, pelėkau ai e k . (Keinys 1999: 23), e il suo aidmuo
lie u ių kalbos žodžių da yboje isai menkas (U bu is: 2009: 341). In ques e
ap ašue i lessa s a a no minė XX a. pab. a osena della lingua li e ians.
Tu a ia ealis icamen e all'epoca ali da ini pli o non wi hou usų kalbos
į akos7, quindi nelle pubblicazioni p a iche della lingua so ie mečio gausu lo o aisymų.
KPP1 inse i a una a oseną limi ogan i accomandazione: p omenami di pe sone
cos i ui i da d ižodžių esidenziali, luoghi di la o o nomi. Taisomi ipiški del pe iodo
so ie ico esempi naujagy enimie is e audonž aigždie is (KPP1 1976: 88). La s essa
accomandazione ipe u a e pe sudu ini pa ole, solo de in is quan o espės a
(KPP1 1976: 255): [Ne a .] 1. sudu . nomi di pe sone, a o da d ižodžių bei
keliažodžių gy e- (p iesagos -ie is e sudu inių žodžių s aipsniuose), a p eceden i
namųjų a ba da bo ie ų, įs aigų, įmonių a ba o ganizacijų pa adinimų“.
KPP2 ši ekomendacija kiek ko eguo a i aip pa pa eik a d iejose ie ose
esempi aggiun o me alokons ukcijie is (KPP2 1985: 89; 283): 1) -ie is ne a . pe i
nomi di pe sone da d ižodžių kolek i ų o nomi di abi azioni: naujagy enimie is (=
Naujojo gy enimo kolūkio membe ), audonž aigždie is (= Raudonosios ž aigždės
ab iko da binikas).
2) Sudu ini pa ole. III. P iesagos.
3. pe sonis eiškian i sudu . pa ole a e da due pa ole o iaggiodži dei nomi
esidenziali o di la o o, is i u i, imp ese o o ganizzazioni: nauja ilnie is (= Naujosios
Vilnios gy en ojas), naujagy enimie is (= Noujo gy enimo kolūkie is, Noujo
gy enimo kolūkio memb o), audonždie is (= Raudonosios ž aigždės a elės s a ),
me alokons ukciije is (= me al cos u o e di abb ica). Nei aisomu esempi
p e algono i p ecessaggi -ie is, -ė da iniai da pos i di la o o, coll i ų pa adinimų. Dal
keliazodžių nomi di luoghi abi a i aisomas solo uno da inys nauja ilnie is.
DKKS (1997) ado a o lo s esso alu a o app occio a ques i da ini: eko iek luogo di i a, sia
mendacija panaši, ik, be nauja ilniečio, p idė i da du da iniai – iš d ižodžio
gy enamosios ie os pa adinimo i iš žodžių junginio aikų namai, ku is eiškia
appa enimen o conc e amen e comuni à: 7 P incipali diziona i all'epoca e ano į eisin i e iniai
da usų kalbos jaunag a die is, -ė (Jaunoji g a dija) i ona audmie is, -ė (Raudonoji A mija)
(Simonai y ė 1979: 44).
A icoli A icles 301 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
2.3. Ne eik ini sudu iniai žodžiai
2.3.1. Pe smenis eiškian ys p eesagi -ie is, -ie ė pa ole, a o da d ižodžių o
keliažodžių esidenziali, pos i di la o o, is i u i, aziende o o ganizzazioni
denominazioni, eg.: nauja ilnie is (= Naujosios Vilnios gy en ojas), kazlų ūdie is (=
Kazlų Rūdos gy en ojas, kazlinis), aiknamie is (= aikų namų auklė inis). Nell'a uale
a osenoia esis a abejopų ques o da ybos ipo da inių. Liu ke ičienė 2008: 80102). Di
1) Da iniai asmenims pa adin i su p iesaga -ie is, -ė suda omi iš keliažo-
džių iek Lie u os, iek ki ų šalių gy enamųjų ie ų pa adinimų (plačiau ž .
soli o si aduce di due modi: a) i nomi delle pe sone sono cos i ui i solo dalla seconda
pa ola, quindi i p e ix -ie is, -ė edinys in ques o caso no me non in angono, pe
esempio:
Kudi kos Naumies is – naumies ie is, -ė8 (RekB, DLKŽ);
isole Ma shall ma salie is, -ė (VGP);
Eas Timo imo ie is, -ė (VGP); b) i con ini della no ma codi ica a engono
iola i, quando i nomi di pe sone sono cos i ui i da en ambi il compos o
pa ole ze e o al ol a dalla p ima pa ola o ale9. DVK issa a:
Kazlų Rūda kazlų ūdie is, -ė10, Naujoji
Akmenė naujaakmenie is, -ė, Naujoji
Vilnia nauja ilnie is, -ė
Nuo o O leanas nuo ao leanie is, -ė, Naujoji Zelandija naujazelandie is, -ė11. 8 Gli abi an i di
Žemaičių Naumiesčio o apilinkių chiama e usa o i p e ix -iškis, -ė edinys: naumies iškis, -ė (DLKŽ).
9 Ques o caso non comp ende da inien, cos i ui i da keliažodžių nomi di luoghi abi a i, il cui p imo
dėmeno è nekai omas, pe ché ale nome compos o condizionalmen e a a o come unica e odis,
plg. : Fasas Bu kina bu kina asie is, -ė; Cos a Rica kos a ikie is, -ė, San Ma inas sanma inie is, -ė e
k . (VGP).
10 Gius o, VLKK KB pe ques a pa ola si a esclusione: siūlomas kazlinis ( a osenoje spesso p i equia
una o dio innominijimo) nep igijo, Kazlų Rūdos esiden i us a a kazlų ūdie į, aigi kazlų ūdie is
po ebbe esse e in e p e a o come esemp i uo i egole. [ edu o 2021-08-27]. 11 Lis a VGP inse i o
solo il nome compos o Naujosios Zelandijos gy en ojas, u a ia in BŽ an aš yną è incluso e
naujazelandie is (kol kas be s aipsnio), ad si può aspe a e codi ikacijos pokyčių.
RITA MILIŪNAITĖ
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV pog upio edinių seman ino campoas XXI a.
pačių ie o a džių suda omi su p iesaga -ie is, -ė (p z., salan iečiai) (Simonai y ė
1979: 40). Išeinan iš so ie inės sis emos i ėmus ku is p i a iems ūkiams, šio
p . yškiai kei ėsi. Quan o oggi a uali i nomi di pe sone appa enen i ai colle i i
da yba con p eesaga -ie is, -ė da loco a džių, egis, non esis e piú s udia a. 2) Nomi
di Pe sone, a i da colle i ì (spo o, a e, edizioni, edi o iù e e c.) simboli dei
nomi. Ques o pog uppo di denominazioni di pe sone pa icola men e gausus e
cos an emen e si inno a. So ie mečiu ali edini p omuo ono e e iniai da usų
kalbos, do e essi hanno p eesagą -ец, a li e ius pa boje secondo ques o esempio
pasidi e ediniai užgožia al e o me, sop a u o daik a a džius con p eesaga
-ininkas (Simonai y ė 1979: 41). In an ico pe iodo pos -so ie ico DVK issa a
mol issima paesaggi (dažnai come kuopinių pa adinimų), ecc.: (o ganizazioni
San a a-Š iesa memb i), aidiliečiai (Vilosaid ea o a o i) e k . Iu abbusu e oggi
plekšniečiai (menininkų „Plekšnės“ klubo na iai), he miečiai (banko „He mis“
da buo ojai), espublikiečiai – dien aščio „Respublika“ da buo ojai, san a iečiai
nella a osena, ad esempio: pegasiečiai (knygų p ekybos inklo Pegasas klubo
memb i, ND), bohemiečiai (ope os meno upė dopo la p ima cos uy ą ope à
Bohema, ND) e k . 3) I pe sonni nomi, a i da daik a a džių ( ečiau būd a džių), che
in oeina composi i in nomi di aziende e indica la lo o p odo a p oduzione; ali
ediniai e so ie mečiu osse o s a e e i, non abi uali e spesso non gius i ica i,
ecc.: id aulie is, -ė (Hid aulinių pa a ų gamykla) (Simonai y ė 1979: 4243). So ie mečiu
aisi i au okomp esso ie is (Au okomp esso ių gamykla), g ąž ie is (G ąž ų
gamykla), me alie is (Me alo di binių gamykla) (RekB 1983) e k . A kū us
indipendemybę in Li uania appa so delle aziende con nelie u iškai o hib idiniais
nomiinimen i. Come si chiamano gli dipenden i di ques e aziende, sa ebbe necessa ia
singole ice che, basa e sulle in e is e.
4) Nomi di Pe sone, a i da pe sonaggi, con cui signi icimi nomi di pe sone
chiama i colle i i, mo ėjimai ed ecc., ecc.: čiu lioniečiai (Čiu lionio seconda ie
scuole a e aklė iniai), janoniečiai (Janonio papie iaus ab iko da bininkai). V.
Simonai y ės sos ene a, è naujas, neįp a o linguis iche eiškinys; gli plis i può
aiu a e usų kalba (Simonai y ė 1979: 42). Recommandazioni del pe iodo so ie ico
aisi i kudi kie is, -ė (= kudi kai is, -ė; kudi kininkas, -ė; kudi kinukas, -ė),
mai onie is, -ė (= mai onai is, -ė) (RekB 1989) e k ., anche pe sonali à di o igine
sop annomina i a delle scuole iloso iche šalininkų o sekėjųinimai, p z., be klie is
(= be klininkas) (RekB 1987). A kū us indipendemybę, i ai i e a ie socie à
eligiose, aisi i e i lo o nomi: bi u ie ės (= bi u ininkės), u šulie ės (=
u šulininkės), zi ie ės (= zi ininkės) (RekB 1994, 1996). Šių dienų a osenoje da
pe sonali nomi di pe sona daomi anche esis a, p z. (DVK): daukan iečiai (1. Vilniaus
Simono Daukan o gimnazijos auklė iniai,

S aipsniai / A icles 309
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
2. Simono Daukan o biblio ilų klubo memb i e k .), ydūniečiai (1. Vydūno
d augijos na iai, 2. Šilu ės Vydūno gimnazijos auklė iniai) e pan. Essi endono
anche a compe e e con al i p eesagi ediniais. DVK issa a čiu lioniukai
(Čiu lionio menų mokyklos auklė iniai), naujaliukai (Kauno Juozo Naujalio
muzikos gimnazijos auklė iniai).
5) Nomi di Pe sone, a i da a i colle i i e o ganizzazioni comunini nomi, eg.:
da želie is, -ė (da želio auklė inis), leidyklie is, -ė (leikad l'ul imoa asis è usų
dyklos da buo ojas), š ie imie is, -ė (liaudies š ie imo da buo ojas) i pan.
(Simonai y ė 1979: 43). Da želiečiai (g e a a ian o da želinukai) i š ie imie-
čiai plačiai papli ę i šiandieninėje a osenoje, no s ekomendacijose aiškin a,
kalbos просвеще e нецinys (RekB 1990). Riconosciu a so o inse i i eccezioni
(ansamblie is, au ie is), ma daugin i ali eccezionali da ini nonikslinga (RekB 1992).
Va osenoje ansambliečiai ino adesso conco e con dieg u a ian u
ansamblininkai.
S ip i no minamoji ko a consuma o a lungo è a enu o pe il e mine e o ia i
aspo impiega i chiama i: e o iinkelie is, -ė o e o iinkelininkas, -ė. Come
no a S. Keinys, no minis a ian e e o iinkelininkas, -ė e a già o ni o eik1926
m.usios als ybinės konku ologijos komisijos, e suo Te minen as geležinkelie is, -ė
i iu a o, pe ché nei linguaggi li uani alle pe sone secondo il lo o la o o o a ea di
a i i à, nonché il luogo, il suo s umen o, l'ogge o e i panami di la o o -ė -ė
edagos (Keinys 1921 2000). I p incipali diziona i della lingua li uani o niscono
p eesaggi -ininkas, -ė edinį come p incipale a ian e (LKŽe) o come unico no minį17,
e minijoje solo egli e iene o ni o usa e, pe ò libe i degli s ili di a osenoje
ques i en ambi ediniai ebekonku uoja.
Non iusci i en a i co egge e le pa ole olimpie is, -ė (= olimpininkas, -ė,
olimpiadininkas, -ė), pasienie is, -ė (= pasienininkas, -ė; pasieninkas, -ė) (RekB 1993,
1996, 2000). Olimpie is, -ė non deda o in DLKŽ, de oas solo olimpiadidininkas, -ė
ninkas, -ė, ačiau daba inėje a osenoje šių žodžių eikšmės išsisky ė: olimpia-
signi ica ‘mokinį o s uden ą, pa ecipi ados scien i iche olimpiadas, o olimpie is,
-ė ‘olimpijski ig ynių dali į e esiden e della G ecia mon e Olimpo, uno dei dei an ica
g eikos mi ologijoje (BŽ). Pasienie į, -ę inizialmen e accomanda a lascia e solo
esiden i del con ine chiama i, u a ia nei diziona i p incipali ma- -ie is, -ė ediniai
y i abiejų a ian ų konku encija i nusis o in is eikimas šį edinį a o i eikš-
me ‘šalies pasienio sa gybos ka ys’ (DLKŽ7). Da plg.: klubie is, -ė ‘klubo na ys’
a osenoje dažnesnis už a ian ą klubininkas, -ė (ND). Tai odo, kad p iesagos
memb i di di e si coll i ì spesso occupa di s esnino conco en e posė ì.
17 Plg. :DLKŽ dal 3o ilascio
(1993) o ni a: e o iinkelie is, -ė n k. = e o iinkelininkas.
RITA MILIŪNAITĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 310
6) A ski ą pog upį, che so ie mečiu e a pas aukęs in o pasy iąją a oseną,
cos i uisce nomi dei memb i dei pa i i, a lo o schliejasi e nomi dei memb i dei
mo imen i sociali. Nei diziona i p incipali issa o solo la pa ola pa ie is, -ė con
i e imen o ž . in ge ėlesnį a ian ą pa inis, -ė. Il mo imen o sociale […] Li uania
Pe si a kimo Sąjūdžio , so o iscu a ėse dell'indipendenza della Li uania, i
pa ecipan i ino a šiol spesso engono chiama i sąjūdiečiais, anche se ques o
edinys spesso aisi o e conco e con l'u icialia a ai eik inesniu a ian e
sąjūdininkai, e qualche e con ediniu sąjūdis ai18 con ingue nega i o. Ris au a o
l'indipendenza della Li uania e con empo aneamen e cominciando a ai in i niška iu
i i i pa i i, anche s eig i nuo i, i lo o memb i chiama i spesso collcomasi p egiaggi
-ie is, -ė ediniai, a i dai nomi dei pa i i o sepa a i dei lo o pa ole, p z.19: da biečiai
(memb i del pa i o democ a ico del la o o li uano, più a di memb i del Pa o Delbo);
p islieikėčiai (Tau os esusci imo pa i o memb i); a kiečiai (memb i del pa i o
T a ka i eisingumas); libe i iečiai (Lais ės memb i del pa i o)20 e k . Sg. Anche:
ma šiečiai dell'e en o Didysis amiglia di imo ma šas e da lui besi u uliojančio
mo imen o pa ecipan i21. In gene ale nomi dei pa i i compilazione, lo o a ian i
conco enza p ospy i opic di s udi sepa a i. L'in e a se oji edinių g upė
denominazioni di pe sone secondo bū imąsi qualcheuom comune pag indu è
complikuočiausia no ma igua do sia a causa acquisalėgausaus nuo i edinių adimosi.
jusių išimčių, iek dėl ibų a p no mos i klaidos nykimo, iek dėl nuola inio i
Come sc i e in una accomandazione, p eesagų -ie is, -ė e -ininkas, -ė eikšmių sis ema
sua dy a (RekB 1996). Quindi a uale a osena segna lungus anni s ol oso p ocesso -ie is
p eesaga, -ė p odu i i à22 inc emen azione e a ybos possibili à s ilup à,
con empo aneamen e allimą dalla no ma codi ica a. Nel co so di più di un cen inaio di comuni
lingua no me di s iluppo anni in alcuni casi codi icacija š elnėjo, do ebbe o esse e alu a i in
ačiau keli yškūs a osenos polinkiai jai iki šiol p ieš a auja. Kodi ikacija u ė-
ų a spindė i ik bend uosius ealiosios no mos polinkius, o konk e ūs ediniai
base a ciascuno di lo o compe en i a ibu i 18 Più ampiamen e pe ques a spicnia edinių
a ybos e consumo di equenza c. Čižik-P okaše a 2018: 149
150; 161–162.
19 P esen e a e ali nomi di pa i i, che issa i DVK e ND, ma ol ui messi dei pa i i non lioco.
20 ND issa a e più a ian e dei memb i di ques a pa e chiama e: lais is ai, lais ūnai, lais ininkai. 21 ND
issa a e più a i di memb i di ques o mo imen o chiama e: ma šininkai, ma šis ai, šeimama šininkai,
šeimama šiai.
22 Pe la p odu i i à del conce o di pa ole nell'accibio c. U bu is 2009: 309314. Ti iamam casojui
impo an e galazione con ques a p eesaga c ea e nuo ius edinius.
A icoli A icles 311 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
(dažnumą, no minamen o adizione, nuo a signi icazione o la sua
s ilis ico- unzionale s uma u o dispe sione e k .).
2.5. P iesagos -ie is, -ė ediniai a alcuni nomi di
pe sone secondo esidenza o luogo di o igine a e
No minamen e p eesagi -ie is, -ė ediniai come solo con ena pe sone secondo
abi azione o luogo di o igine chiama e. In alcune eas e n al oš aičių no d e e imose
šnek os adizionalmen e u ilizza a pas aliečiai, pak uojiečiai, joniškiečiai e pan.
Tu a ia ques 'appesago alle lingue, a di e enza di una lingua comune, non è mol o
ca a e is ica (No kai ienė, Gi denis 1987: 13). In Di e se egioni della Li uania usuali
al i p e ix, pe esempio, -ėnas, -ė; -iškis, -ė; -, -ė; -u is, -ė; -inis, -ė e k . Ad esempio,
zemaici pa icola men e ca a e is ici i p ecessaggi -iškis, -ė ediniai ( elšiškis, -ė;
salan iškis, -ė; au agiškis, -ė e k .), E o ien ale Li uania equen e il p ecessaggio
-ėnas, -ė (anykš ėnas, -ė; kupiškėnas, -ė; užpalėnas, -ė e k .). A causa del p eessago
-ie is, -ė p odu i i à e dell'agen e es e no di i usies mig a ions ques a p eessagų
di e si o è insieme con adizionali a mėmis nyks a. Con ja da ian ų, ad esempio,
ba dažniausiai i links ama da y i okius pa adinimus (apeinan i 2.3 sky iuje
ap a ą o malųjį ap ibojimą). Todėl a osenoje a si anda konku uojančių a-
linku is, -ė linku ie is, -ė, elšiškis, -ė elšie is, -ė e pan. Sia so ie mečio, sia degli ul imi
decenni della lingua accomandazioni consiglia in comun ine a lingua man ene e
au en iškus a i alle a ie egioni della Li uania ca a e is ici di e si p eesaghi o
galūnių edinius, che soli o signi ica e co ispondab žėnas, -ė ‘Bi žų o suo apicolkių
mos šnek os a s o ą, pa yzdžiui:
1) -ėnas, -ė:
anykš ėnas, -ė ‘Anykščių a jo apylinkių gy en ojas’;
gy en ojas; a nyčėnas, -ė ‘Ra nyčios illaggio esiden e;
2) -iškis, -ė: kelmiškis, -ė ‘Kelmės o suo i ainkių esiden e; skuodiškis, -ė ‘Skuodo o
suo i ainkių esiden e; nidininkas, -ė ‘senasis esiden e di Nidos; en ininkas, -ė
‘Ven ės kaimo gy en ojas; i. Ci semb a che ino a ques a scissione sa ebbe
skaud iliškis, -ė ‘Skaud ilės a jos apylinkių gy en ojas’;
3) -ininkas, -ė:
piu os o a i iciale, b ukamas lingubai pe
4) -u is, -ė:
RITA MILIŪNAITĖ
312 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV linku is, -ė
‘Linku os o suoi apicolkii esiden e; šedu is, -ė
‘Šedu os o suo i aio esiden e;
5) -inis, -ė: sen. ma ijampolinis, -ė | ma ijampolie is, -ė ‘Ma ijampolės o i suoi apicchi
abi an i; sen. šakinis, -ė | šakie is, -ė ‘Šakių o i s ap iinkies esiden ; ) -is, -ė:
baisogalis, -ė ‘Baisogalos o i suoi apicchi esiden i. XX a. II pa e della lingua
accomandazioni menziona o a osenos polinkis assegna e menė uosi adizionali
nomi dei esiden i dal ci à e al i s ambe oli nomi dei abi an i dei luoghi. In al e
pa ole, se si pa la di ci à o ci adello abi an i, possono esse e u ilizza i p eesaggi
-ie is, -ė ediniai, a se se e so olinea e il luogo kilmę e a mę o šnek ą, engono
u ilizza i, se c'è, adiciniai al i p eesaghi ediniai. Plg.: kupiškie is, -ė ‘Kupiškio
ci adino esiden e, -a e kupiškėnas, -ė ‘Kupiškio e i suoi apicinkių esiden e, che
pagan is quella local šnek ą. 1987 m. i ale Mūsų kalba Milda No kai ienė e Aleksas
Gi denis ašė (No kai ienė, Gi denis 1987: 1315): Tose šnek os, che ha non po uno
p eesagą, i lo o edinius ends ama assegn secondo signi ica o. Pe esempio, in
luoghi al i ichi i p e iaggi -ėnas, -ė ediniai possono signi ica e de e mina a
icininkės o šnek os žmogų, o -iškis, -ė o -ie is, -ė ediniai l'abi an e del
co isponden e comune o ci à [...].
Ką da y i su d ejopų edinių eikšminio skaidymosi polinkiu, sunku daba pasaky-
p ie a ą – jį galė ume pag įs i ik ais a si ikimais, kai ienas iš edinių y a specia-
lus mokslo e minas.
Quindi ques i p eesagi -ie is, -ė edinių e le lo o a ian i dei appo i non sono
sos enūs, è a lungo unkan is p ocesso, besi ęsian is e nos i gio ni. Aiškio
sis emi non ede e e nei diziona i no mminamuosi (DLKŽ, BŽ). Pokičius di ezione
indica aiškos ni eliazione e può esse e quan o co eguja a codi icacijos,
man enendo sia au en iškus nomi dei esiden i locali, sia consolidando šnek ų nomi
come e minus pa lo y os.
IŠVADOS
1. No minamen e p ecessaggi -ie is, -ė ediniai nelle p incipali g amma iche della
lingua li uanea assegna i nomi di pe sone secondo la lo o o igine e luogo di
A icoli A icles 313 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
abi azione a condizione di da ybos ca ego ia, e on i di codi ica indicano
de e mina i limi i di base del da ybos. Gli a uali da i della lingua li uani a osena e
delle accomandazioni linguis iche indicano che ealmen e unzionaggian i
p ecessaggi -ie is, -ė ediniai non semp e co ispondono codi ikuo ą no ma, quindi
so ge codi ikazioni e a osena con o a ų.
2.Labo inė p eesaga -ie is, -ė edinių į ai o ė i le e lungus anni in co so
p ocesso possibili à di da ybinių plė ą, i. i. della p esen e p eesaga, i. i. edinių
egola ia umą e gausėjimą, nonos an e le g amma ica e o i ica e no m.
Ques o p ocesso ha a o za o nei paesi eu opei nell'ul imo decennio
pa icola men e chiški pos s anda d izazione banga, lemian i comunini linguì
šnekiškėjimą, s anda d o e nebend inių a mainų bo du nykimą.
2.1. Va osenoje p eesaga -ie is, -ė edinių da ybos ondamen o di en a più
complesso e a ia isco, di quan o indica o in desc i omosi g amma ici: ques i
edinių da omasi non solo da da ybiamen e semplice sanda os, ma e da
complessioni ondamen ali pa ole kamienų, un al o caso non solo da daik a a džių,
ma e da a ibu a džių. 2.2. Pa zi p eesaga -ie is, -ė edinių appa engono non
g ama ica indicomai nomi di pe sone secondo i lo o o igini e abi azione luogo alla
ca ego ia del da e dei nomi, e al ai a dazodinei pa icola i à del da dei nomi. 2.3.
Ques o p ocessoà accompagna gausi a ian i degli edini conco enza, nella quale
p eesaga -ie is, -ė edini no malmen e sono endè occupa e s ip esnę posizione e
acquis ale si a osenoje. Ques o decide p eceden e -ie is, -ė p odu i i à,
p incipio di economia della lingua (kazlų ūdie is, -ė pa ogiau che Kazlų Rūdos
esiden , -a), in alcuni casi dis ink y umas (olimpiadininkas, -ė nelygu olimpie is, -ė).
3. Sulla base dei segni o maliaisiais e seman ica delle pa ole ondamen ali, nonché
edinių appa enenza a ski ing ca ego ie di pa ole doybos, è possibile assegna e
cinque p oblemicia p eesagga -ie is, -ė edinių g uppe igua do codi icazione. Al u,
enendo con o al dėsningumus del sis ema di e imen o delle pa ole, a osenos
polinkius ( edinius consumo eqünumą) e cambiamen i di di ezione, è possibile
sugge i e qualche codi icazione pe žiū os soluzioni.
3.1. La codi ica con as a la o mazione dei nomi delle pe sone da keliažodžių
junginių secondo la pe sona abi an e o appa enenza alla comuni à (p z.,
kazlų ūdie is, -ė, naujazelandie is, -ė). Codi icacija š elnin ina (i ques o in modo
eccezionali già comincia a a e), pe ché a oseno mu a e na u ale e
uncialmen e mi an e a causa della lingua economia.
3.2. La codi ica oppone nomi di popolazione da nomi degli s a i con -ija da yba
(kinie is, -ė), quando i è un nome adizionale non p iesagino (kinas, -ė). Išlaiky ina
a uale s a o di codi icazione, sulla base del p incipio di s abili à delle no me.
3.3. P oblemiška, senza aiškių no ma limi ių sono pe sone in base bū imąsi
qualcheuoggio (pago p o essione, a ea a i i à, o ganizzazione, colle i a ed ecc.)

RITA MILIŪNAITĖ
314 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
pa adinimų da yba (š ie imie is, -ė; da želie is, -ė; mai onie is, -ė; lais ie is, -ė).
Poiché la codi ica iconosce alcune ise e e eccezioni, e nella a osena ali
edinių pa icola men e abbondan i, si ce chio ina c i e i più chia i, come
espande e e più chia amen e de ini e i con ini delle no me.
3.4. P iesagos -ie is, -ė ediniai ni eliuoja egionų ski umus i le enčių
adicinių asmenų pa adinimų pagal gy enamą ie ą da ybą (salan ie is, -ė
salan iškis, -ė). T adizionalmen e a e minusi al i p eesaghi (-ėnas, -ė; -iškis, -ė;
-ininkas, -ė; -u is, -ė; - palaikinis, -ė e k .) ediniai kodi ikaciškaiy ini. inas là, do e
4. Pe daugiau kaip šim ą bend inės kalbos no mų aidos me ų susiklosčiusi
p iesagos -ie is, -ė edinių kodi ikacija u ė ų ge iau a liep i na ū alius a ose-
noje iš yškėjančius žodžių da ybos polinkius. Kodi ikacijos s abilumas išlaiky-
a osenos cambiamen i sono appa siè a causa degli al i linguaggi e non ha
sis ema ico nonché unzionale ondamen o la s essa delle lingue Li uanee.
ŠALTINIAI
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas, ed. kolegija D. Liu ke ičienė, D. Mu mulai y ė,
V. Sakalauskienė, A. G i ėnienė, A. Gaidienė, D. Daugi dienė, L. Jonušys, y . ed.
D. Liu ke ičienė. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.lki.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zo-
dynas [žiū ė a 2021-09-01–09-30].
DKKS – Didžiųjų kalbos klaidų są ašas. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i -
in as 1997-12-18. N . 68. 2019-01-31 nu a imas a šauk as. P ieiga in e ne e: h ps://
www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.E6FA99389109.
DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, 4-oji pa aisy a laida, ed. V. Amb azas,
Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
DLKŽ6 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 6-asis (3-iasis e.) leidi-
mas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
DLKŽ7 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys, 7-asis (4-asis e.) leidi-
mas, a naujin a e sija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2017. P ieiga in e ne e: ekal-
ba.lki.l /daba ines-lie u iu-kalbos-zodynas.
DVK – Daba inės a osenos ka o eka, asmeninis e. iš eklius.
eKP – Kalbos pa a imai. Kalbos ekomendacijų duomenynas, sud. R. Miliūnai ė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /kalbos-pa-
a imai/ [žiū ė a 2021-09-16].
S aipsniai / A icles 315
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
KP 1939 – Kalbos pa a ėjas, pa . L. Damb auskas, ed. A. Salys, P. Ska džius, Kaunas:
Lie u ių kalbos d augija.
KPP1 1976 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, au . A. Paulauskienė, V. Labu is,
A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius: Mokslas.
KPP2 1985 – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, y . ed. Z. Zinke ičius,
au . A. Paulauskienė, V. Labu is, A. Pupkis, J. Šukys, A. Vanagas, J. Žemai is, Vilnius:
Mokslas.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965.
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002), ed. kolegija G. Nak inienė,
J. Paulauskas, R. Pe okienė, V. Vi kauskas, J. Zaba skai ė, y . ed. G. Nak inienė,
e. a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga
in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iu-kalbos-zodynas.
ND – Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [Tęs inis
in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], sud. R. Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai [žiū ė a 2021-10-02].
RekB – Kalbos ekomendacijų kompiu e inė bazė. [Ne i ažuo a kompak inė plokš elė],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
VGP – Rekomendacija „Dėl als ybių gy en ojų pa adinimų“. Pa i in a Vals ybinės lie-
u ių kalbos komisijos 2008-10-02 p o okoliniu nu a imu N . PN-6; pasku inį ka ą
keis a 20201221, N . PN11. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/
s e im a dziai/ als ybiu-gy en oju-pa adinimai [žiū ė a 2021-09-01].
VLKK KB – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos kalbos konsul acijų bankas. P ieiga in-
e ne e: h p://www. lkk.l /konsul acijos.
ŽDV – Mu mulai y ė D., Aleksai ė A. Žodžių da ybos edlys. [Elek oninis iš eklius],
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. P ieiga in e ne e: ekalba.l /zodziu-da y-
bos- edlys/ [žiū ė a 2021-09-10].
RITA MILIŪNAITĖ
Ac a Linguis ica 316 Li huanica LXXXV
LITERATŪRA
Ai chison Jean 2013: Language Change: P og ess o Decay? 4
h ed., Camb idge:
Camb idge Uni e si y P ess.
Ay es-Benne Wendy 2021: Modeling Language S anda diza ion. The Camb idge
Handbook o Language S anda diza ion (Camb idge Handbooks in Language and
Linguis ics), eds. by W. Ay es-Benne , J. Bellamy, Camb idge: Camb idge Uni e si y
P ess, 2764.
Balčikonis Juozas 1978: Rink iniai aš ai 1, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas. Coupland
Nikolas, K is iansen To e 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language
(De)s anda diza ion. S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing
Eu ope, eds. by T. K is iansen, N. Coupland, Oslo: No us P ess, 161176. Čižik-P okaše a
Vesla a 2018: Są okos sąjūdis įsišaknijmas lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica
Li huanica 79, 144176.
Ghyselen e al. 2016: Ghyselen Anne-Sophie, Dela ue S e en, Lybae Chloé.
S udying S anda d Language Dynamics in Eu ope. Taal en Tong al 68(2), 7591.
Jablonskis Jonas 1914: Rygiškių Jonas. Pa bos cosechi. Ul ie allega o 3, 8194; 4
118128. Analogamen e: Jablonskio sc i e 4. Talbo cosechi, ed. J. Balčikonis, Kaunas:
Akcinė „Ry o“ bend o ė, 1935, 147–173.
Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os
domande 16: Lie u ių e minologija, 756.
Keinys S asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių
uni e si e o leidykla.
Keinys S asys 2000: Kele as s a ų į klausimus. Geležinkelininkas, o ob e 16 d.
Kniūkš a P anas 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, signi icazioni, g ama iniai
sinonimi, Vilnius: Mokslas.
Liu ke ičienė Danu ė 2001: Su nazionali à e nomi di abi an i con p eesaga -ie is, -ė. Cul u a
di lingua 74, 6064. P iega in e ne : h p://www.bend inekalba.l /
S aipsniai/Liu ke iciene_KK_74_s aipsnis.pd . Liu ke ičienė Danu ė 2008: I nomi dei
esiden i degli S a i e au o a dzii. Cul u a di lingua 81, 80102. P iega in e ne :
h pwww.bend inekalba.l / S aipsniai/81/wwwLiu ke iciene_KK_81_s aipsnis.pd .
Miliūnai ė Ri a 2019: Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos s anda izacijos
kon eks e. Bend inė pa la 92, 129. P iega in e ne :
h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/92/Miliunai e_BK_92_s aipsnis.pd . DOI:
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10.
A icoli A icles 317 /
P iesagos -ie is, -ė ediniai daba inėje lie u ių kalboje: no ma i
a osenos pokyčiai
Mu mulai y ė Dai a 2016: Naujieji nomi di pe sone da ybos e seman iniu aspe o.
Lie u ių kalba 10, 122. P iega in e ne : h pswww.zu nalai. u.l /
lie u iu-kalba://a icle/ iew/22591/21824.
No kai ienė Milda, Gi denis Aleksas 1987: Pe il nomeamen o di pe sone secondo gy-
enamąją ie ą. – Mūsų kalba 1, 13–15.
Pi očkinas A noldas 1986: Jono Jablonskio kalbos aisymai, Kaunas: Š iesa.
Pi očkinas A noldas 1990: Adminis acinės kalbos kul ū a, Vilnius: Min is.
Simonai y ė Vida 1979: P iesagos -ie is, -ė daik a a džiai pa ybinių me ų aš ų
kalboje. Cul u a della lingua 36, 3844. P iega in e ne : h pwww.bend inekalba.l /
S aipsniai//36://Simonai y e_KK_36_s aipsnis.pd . U bu is Vincas 2009: Ve odžių
da ybos eo ija, 2- asis leidis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
De i a i es wi h he Su ix -ie is, -ė in he
Li huanian Language: No m and Changes in
Usage
SUMARY
Il objec o he a icle is he de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė, which a e p oblema ic as
om he poin o iew o he codi ica ion o he s anda d Li huanian language. As a
hei o ma ion is conce ned, no ma i e de i a i es wi h his su ix in he mains eam
g amma s o he Li huanian language a e classed as pe sonal names based on he pe sons place
o o igin o esidence. Codi ica ion sou ces also poin o ce ain es ic ions o he
de i a ional base. The de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha a e ac ually in use in he
con empo a y Li huanian language do no always con o m o he codi ied no m. Based on he
o mal and he seman ic a ibu es o he de i a ional base, he e a e i e g oups o
de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė ha all ou side o exis in he ma gins o he codi ied
no m. I momen i chia e nello s iluppo della codi icazione dei de i a i sono e idenzia i e i a o i
che de e minano l'ins abili à delle no me di ques i de i a i e il co so della lo o as o mazione
sono speci ica i. The usage da a ha e been collec ed in he da abases and o he digi al
esou ces lis ed among he e e ences. La a ie y o de i a i es wi h he su ix -ie is, -ė in
usage i le e he expansion o he de i a ional po en ial o his su ix he egula i y o
de i a i es and he inc ease in hei numbe ega dless o he adi ional no ms oo ed in
g amma s a p ocess ha has been aking place o yea s. The de i a ional base o he
de i a i es wi h he su ix