Asta Leskauskaitė (Hrsg.). „Texte aus der Umgebung von Leipalingis“
DOI: 10.35321/all81-14
Research papers localized into German
Browse AI-localized academic documents available in German.
2144 documents
Laima Kalėdienė (Hrsg.). „Valerijus Čekmonas: Sprachkontakte und Soziolinguistik“
DOI: 10.35321/all81-13
SPRACHE IN DER POESIE: PHILOLOGIE VS. BIOPHILIE
DOI: 10.35321/all81-11
DAUKANTAS’ ATEMSCHREIBEN BEI GRANAUSKAS
The article considers the impact of Lithuanian national historiography initiator and literary reformer Simonas Daukantas (1793–1864) on the creative writings of Romualdas Granauskas (1939–2014); it analyzes the short story of the writer with the focus on his Jaučio aukojimas…
DOI: 10.35321/all81-10
IDEOLOGISCHE KONTEXTE DER WISSENSCHAFTLICHEN TÄTIGKEIT VON ANTANAS UND JONAS JUŠKA IN KASAN
The article attempts to answer the question why Kazan was the place where the works (Lithuanian folklore) compiled by the Juška brothers could be published in the Latin script in the period 1878–1882. The research focuses on the sociocultural conditions and ideological contexts…
DOI: 10.35321/all81-09
DIE VORSTELLUNGEN JUNGER OSTHOCHLITAUER – DER KUPIŠKĖNER UND UTENER – VON IHRER SPRACHLICHEN HEIMAT
The article presents a research study addressing the images of the linguistic homeland of the young Eastern Aukštaitians of Kupiškis and Utena. The material surveyed in the study consists of the data from the research conducted under the principles of perceptual dialectology…
DOI: 10.35321/all81-08
DIE KATEGORIE DER WIEDERHOLUNG IM LINGUISTISCHEN DISKURS
The article deals with the phenomenon of categories, type description of linguistic categories in the structure of the language, as well as the history of their study. Due to the fact that modern science is characterized not only by the formation of new concepts, but also by…
DOI: 10.35321/all81-07
MOTIVATION SUFFIXALER HELONYME DES KREISES MARIJAMPOLĖ
The article addresses suffixal helonyms, which constitute a peculiar and interesting layer of the so called non-equivalent lexis. In order to reveal the motivated connection between their formal structure and meaning, these representatives of the hydronym class are analysed…
DOI: 10.35321/all81-05
DIE WOLGA – DER ERSTE FLUSS EUROPAS
The present study summarizes all designations of the Volga River and when it is possible, in wider context of primary texts, arranged in Appendix. The second task is a survey and discussion of existing etymologies. The third goal consists in offer of new solutions, if those…
DOI: 10.35321/all81-03
DER ÄLTESTE BALTISCHE TEXT UND SEINE ANTHROPONYME
In 2013, a new linguistic and genre-related interpretation of the Trace of Basel (Dini 2004; 2014: 553–558) based on analogy with singing, recitative, texts akin to Christmas carols was put forward in the pages of Acta Linguistica Lithuanica (Lemeškin 2013: 11–29). The new…
DOI: 10.35321/all81-01
Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė. Wörterbuch der Mundarten der südlichen Süd-Aukštaiten
DOI: 10.35321/all82-13
GEDICHTE AUS DER MEISTERWERKSTATT
DOI: 10.35321/all82-10
Die katalanische „mittelgroße“ Sprache (mögliche Parallelen zum Litauischen)
DOI: 10.35321/all82-09
Die Frage der Autorschaft des handschriftlichen „Wörterbuchs der litauischen Sprache“: neue Erkenntnisse aus einem graphologischen Gutachten
The archival document Dictionary of the Lithuanian Language (shelfmark IV A 11) is kept at the Department of Manuscripts and Early Printed Books of the Czech National Museum Library. This handwritten lexicographic relic is dated to the first half of the 19th century and contains…
DOI: 10.35321/all82-08
Personennamen in lettischen Familien aus Būtingė und Šventoji im 20.–21. Jahrhundert
The article covers the most popular Latvian personal names in the borderline area of Lithuania in the early 20th century. The ancient tradition of giving names in Kurzeme is explained, which is also noticeable in the Būtingė and Šventoji native. A study has been performed in the…
DOI: 10.35321/all82-07
DIE MORPHOLOGIE LITAUISCHER TOPONYME – UNTERSCHIEDE UND PARALLELEN VERSCHIEDENER NAMENKLASSEN
The participation in the project “Vakarinių pietų aukštaičių vietovardžių integravimas į Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę ir jų kilmės bei motyvacijos tyrimai” [The integration of Western South Aukštaitian toponyms into the Lituanian geoinformational database…
DOI: 10.35321/all82-06
DAS KONZEPT DES WORTES AUGALAS (AUF DER GRUNDLAGE EINER STUDENTENUMFRAGE)
Lithuanian explanatory dictionaries (Dictionary of Modern Lithuanian, Dictionary of the Lithuanian Language) usually define the word augalas (plant) as a botanical term by mentioning its essential features: ‘organism’, which feeds on ‘inorganic nutrients’ and requires ‘the…
DOI: 10.35321/all82-05
SYNTAKTISCHE BESONDERHEITEN DES ŽAGARĖ-DIALEKTS (AUF DER GRUNDLAGE VON AUFZEICHNUNGEN AUS DEN JAHREN 1998–2003)
By this article the author finishes the description of Žagarė local dialect. The article analyzes its syntactic phenomena and discusses morphosyntactic constructions (perficientive, expression of necessity and condition, arthroid), which can also be found in another Baltic…
DOI: 10.35321/all82-04
DIE LEXIKALISCH-SEMANTISCHE GRUPPE „AUSSIE“ IM ZEITGENÖSSISCHEN AUSTRALISCHEN SLANG
The aim of the article is to study the lexical-semantic group ‘Aussie’ in contemporary Australian slang (also strine). The objectives of the article are to determine the semantic structure of the lexeme Aussie and relations between its LSVs, to reconstruct the LSG ‘Aussie’ and…
DOI: 10.35321/all82-03
Rätsel der Analyse und Klassifikation neuer Komposita
The paper aims to review the atypical cases of Lithuanian neologisms that are coined from two or more words. The nouns, i.e. compounds and blends, collected in “The Database of Lithuanian Neologisms” until the beginning of 2019 are under investigation. The types of indigenous…
DOI: 10.35321/all82-02
NEUE TRENDS IN DER LITAUISCHEN DIALEKTOLOGIE: MULTIMODALES FORSCHUNGSMODELL
The modern trend of dialectology recognizes the shift and vitality of traditional dialects. The aim of this study is to submit a new dialect research model for modern language variations used by the researchers of the Centre of Geolinguistics in the Institute of the Lithuanian…
DOI: 10.35321/all82-01
Eugenijus Jovaiša. „Gräber und Menschen. Aisčiai, Römer, Goten und andere Geschichten“
DOI: 10.35321/all83-18
Bedeutung, mit Klang legiert: Poesie als Musik
DOI: 10.35321/all83-15
Zur Frage des Begriffs „žemė́vardis“
Straipsnyje aptariamas tarpukario mokslininko Kazimiero Alminauskio vartosenoje funkcionavusio savakilmio žodžio žemvardis terminologizavimosi procesas ir rezultatas, sąvoka, termino vieta savos terminijos sistemoje, santykis su kitais lietuvių toponomastikoje vartojamais…
DOI: 10.35321/all83-14
Adverbialisierte Wortverbindungen und zusammengewachsene Adverbien im litauischen Jargon sowie ihre Anpassungsmerkmale
Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių…
DOI: 10.35321/all83-13
DIALEKTNOMINATIONEN UND -BEWERTUNGEN DER SÜDSAMOGITISCHEN RASEINIAI-SUBDIALEKTE
Straipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir…
DOI: 10.35321/all83-11
DIE AKZENTRÜCKZIEHUNG IN DEN TEXTEN DES OSTHOCHLITAUISCHEN ANYKŠČIAI-SUBDIALEKTS
Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų…
DOI: 10.35321/all83-10
VOR DEM SPATIAL TURN: DER AREALE ASPEKT IN DER DEUTSCHEN ONOMASTIK DER 1980ER-JAHRE UND SEINE ANWENDUNG IN DER AKTUELLEN FORSCHUNG
Mapping isn’t just mapping. Far from an easy matter, presenting and analysing place names on maps is theoretically and practically challenging. In onomastic research at Leipzig, the areal aspect was concluded decades ago to be one of three main aspects useful for investigating…
DOI: 10.35321/all83-09
ZUR HERKUNFT DES DORFNAMENS ÝVOLIAI
Remiantis gyvosios kalbos ir istorijos šaltinių duomenų analize straipsnyje išsamiai aptariama Kelmės r. Kražių seniūnijoje esančio kaimo vardo Ývoliai kilmė ir raida. Apžvelgus oikonimo užrašymus iš gyvosios kalbos, įvertinus jų patikimumą daroma išvada, kad vardo forma su…
DOI: 10.35321/all83-08
Einige mögliche ungarische Lehnwörter im Litauischen
Straipsnyje apžvelgiamos lietuvių kalbos leksemos, kurios yra vengrų kilmės arba buvo paskolintos iš kitų kalbų per vengrų kalbą. Dauguma šių leksemų į lietuvių kalbą pateko XVI–XVIII amžiais, dažniausiai netiesiogiai, tarpininkaujant lenkų, rečiau vokiečių, baltarusių arba rusų…
DOI: 10.35321/all83-04
Kristupas Ernestas Tydkė: Gesuch vom 12. Dezember 1747: neue Fakten zum Litauisch-Seminar der Universität Halle
Straipsnyje analizuojamas ir publikuojamas Prūsijos kultūros paveldo Slaptajame valstybiniame archyve (vok. Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz) Berlyne rastas dokumentas, atskleidžiantis naujų faktų apie 1727 m. Halės universitete įsteigtą Lietuvių kalbos seminarą…
DOI: 10.35321/all83-03
“Cimbri” et “Teutoni”
The well-known names Cimbri and Teutoni / Teutones are traditionally said to denominate two different Germanic tribes. Here a new idea is proposed, namely that they originally formed a syntagm consisting of both words, PGmc. *þeu̯đanōz kumƀrii̯ōn ‘chieftains of tribes’, which…
DOI: 10.35321/all83-02
Lit. „mirti“ / Lett. „mirt“ ‚sterben‘ und Lit. „miršti“ / Lett. „mirst“ ‚vergessen‘ im Ostbaltischen
The verbs Lith. miti / Latv. mirt ‘to die’ and Lith. (-)mišti / Latv. (-)mrst ‘to forget’ share several features in historical morphology: both take sta-present stem, in spite of their Indo-European cognates in the *-ye/o- present stem; the root-aorist in the middle voice…
DOI: 10.35321/all83-01
DER GEIST DER ŽEMAITISCHEN SPRACHE IM SCHAFFEN ROMUALDO GRANAUSKAS
DOI: 10.35321/all84-19
Informations- und Wissensumgebung: Struktur und Funktionsweise
DOI: 10.35321/all84-17
SPRACHE UND WIRKLICHKEIT
DOI: 10.35321/all84-16
Aus Pastogės den Trollen in die Zähne
DOI: 10.35321/all84-15
BEGEGNUNGEN IN SEELENLANDSCHAFTEN UND DIE GESCHICHTE EINES WORTES
DOI: 10.35321/all84-14
Das letzte Interview von Algirdas Vaclovas Patackas (1943-09-28–2015-04-03)
DOI: 10.35321/all84-13
MOTIVATION UND SEMANTIK DER TOPONYMISCHEN OPPOSITIONEN DER HEUTIGEN VILNIUS-REGION: DAS KONZEPT DER POSITION DES OBJEKTS IM RAUM
The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…
DOI: 10.35321/all84-12
Wandel entlehnter Namen mit der Endung „-ij-“ im litauischen Namensbestand (unter dem Aspekt der Herkunft)
Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…
DOI: 10.35321/all84-11
ÜBER DEN SEKUNDÄREN RHYTHMISCHEN AKZENT IM STANDARDLITAUISCHEN
Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…
DOI: 10.35321/all84-08
DER WANDEL DES DIFFERENZIALMERKMALS IM OSTHOCHLITAUISCHEN SUBDIALEKT VON PANEVĖŽYS: DER GEO-RÄUMLICHE ASPEKT
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…
DOI: 10.35321/all84-07
Der Russe im Weltbild des „Wörterbuchs der litauischen Sprache“
Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…
DOI: 10.35321/all84-06
TERMINI UND NICHT MEHR TERMINI IN DEN POPULÄREN MEDIEN
Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…
DOI: 10.35321/all84-05
MEDIZINISCHE TERMEN IN EINEM FIKTIONALEN TEXT
Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…
DOI: 10.35321/all84-04
Deverbativa im Katechismus von M. Petkevičius (1598)
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…
DOI: 10.35321/all84-03
Baltisch „*jūrā-/-(i)i̯ā-“ ‘Meer’ & „*jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆“ ‘feuchter Boden, Sumpf, tiefes Wasser’
This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…
DOI: 10.35321/all84-02