scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Žemaičių kalbos dvasia Romualdo Granausko kūryboje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Žemaičių kalbos dvasia Romualdo Granausko kūryboje

Author: Juozas Pabrėža
Year: 2021
DOI: 10.35321/all84-19
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2094/2202
S aipsniai / A icles 357
JUOZAS PABRĖŽA
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: li auische Sp ache
Phone ik, dialek ologija, un e aičių kalba, ih e a mės, pa a mės, šnek os.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-19
ŽEMAIČI KALBOS DVASIA
ROMUALDO GRANAUSKO
KŪRYBOJE
0. INŽANGA
Übe alen ie en Sch i s elle s zemaicius Romualdo G anausko k ea i um
p i ašich wi klich nich iel. Und wah scheinlich ganz e s ändlich, dass mi ,
zemaichi, selbs annehm s e, e s ändams e und liebes e We ke übe meinen
Lieblingsscha e n We be sind gesch ieben zemaičių, solche als Ma celijus
Ma inai is, Elena Bukelienė, Vik o ija Daujo y ė, Liud ikas Gadeikis. Bene
olls ändigs e und neues e S udie übe R. Ga anausko Leben und K ea i i ä
G anas: į ūks an i ik o ė 2017 m. is pa ašiusi und ausgegebene Vik o ija
Daujo y ė. Üb igens, alle e wähn en zemaičiai puikiai kann e und is iel
gesund a ę mi Sch i s elle , insbesonde e E. Bukelienė und V. Daujo y ė.
Seh schä ze ich und s olze mich, dass upu į Glück wi d babande u i mi
Romualdu G anausku sind ekę und mi . Das, na ü lich, o allem is nu iken du ch
mein Didįjį moky oją kalbininką p o eso ių Aleksą Gi denį. A. Gi denis und R.
G anauskas wa en seh nahemi ee eliai, s amę aus dem gleichen Mažeikių
k aš o und iel un e a ę lebendig in Vilniuje. Das e s e unse T e en e olg e
m. Somme 1975ą. Ich, Vilniaus Uni e si ä s an aku sis, und unse Dozen A.
Gi denis zu ück kamen wi on dialek ologische Expedi ion in Žaga ėje und
s oppel el en wi Mažeikiuose. Von do benö ig e ich wei e zu eisen in
geb liches Skuodą, und Gi deniu schon hie gleich handbe eich sind Dauba iai, wo
leb e seine mama und sese s heimyna. Be ei s au obusen s a ionen zwei
zemaičiai woll en wi abschieden, abe une wa e sahen wi d i iges zemaii į
Sch i s elle in Romualdą G anauską. Tą ka s ą somma ag e olls ändig bas,
bis je z e g ünde ich nich wa um, schmi inėjo nach Mažeikių au obusų s o į
und, na ü lich, zwei ečiuliai mažeikiškiai mi nich usakamu en uziazmu puolė
einande am in glėbį. Sch eibhe zum wu de ich o ges ell und ich. Ką nu schwa z wa ausgegangen be ühmji R. G anausko Buch Duonos algy ojai. R. G anauskas übe dies seh au hilwe be ich e e, abe sogleich
JUOZAS PABRĖŽA
358 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV schon e was aūdniau paapgailes a o, dass
nich e u įs noch eine Buchesa, die wünsch e au zusch eiben und uns. Abe
G anauskas wä e nich G anauskas, wenn uch uojau wä e nich su adęs išei ies.
Plö zlich üh e en uns in Mažeikien ö en liche Biblio hek und be ehlmische en
be iehle en biblio ekininkei zu geben zwei schon Biblio hekes such au ie e
Büche . Und das siebzehn en Sei e au de siebzehn en Buch Duonos algy ojai mi
į ašu i au og a u y a man ypa ingai miela i b angi.
Sch i s elle s Spä e meh e e Male haben wi gewesen ge o en in Vilniue,
einmal Šiauliuose. Wa ich eine on jenen zemaißen, dem Romualdas G anauskas,
besonde s zule z iaisiais in seinem Lebens, nich einmal an ie Tele on aus seine
Flie e Vilniuje in Šiaulius. Die klambučiai wa s wa en meis seh spä ly i und,
na ü lich, am meis en sp achäda en wi übe Žemai iją, zemaičių kalbą, žemai išką
aš ą, ande e wich igeus zemaičių iden i ä ssachen. O einen giliä Nach au beide
Tele on zogхме Romualdos lieblingss ehs die zemai išką Liede I paauga g ali lėipa.
Und noch ein unse zemai ige ijulės une wa e e Zu all. Ve abschiede e ich
mi Romualdu G anausku 2014 m. 30. Ok obe Tag, als E be ei e is le z e Reise
ließ Vilniaus Uni e si ä s S . Jonų Ki che. Legenlich den selben Tag ganz g e a,
Vilniaus Uni e si ä s philologischen Fakul e s Donelaičio skai ykloje, hiel eine
in e na ionale wissenscha liche Kon e enz R. G anausko bend ažygiui P o esso
Aleksu Gi deniui zu gedenken. Pe skai ę Be ich e mi P o esso Danguole
Mikulėniene lugel en i gendwo Pilies s a e blüh und gingen in S . Jonų Ki che
abschieden mi Sch i s elle n. Und ka s e Romualdas G anauskas mi e schein e
wie selbs kiečiauses e und ewiglich ausbleibende unbewegba e Žemai ijos
Kö pe . Sch eibend ein Buch übe un e aiische Sp ache und Sch i bau nich
einmal s opp elda au imme sich selbs agend, wo gi die a R. G anausko
We kungen K a , aus welche so na ü lich aus ließ und wah eiche,
nepaka ojamoji g anauskiškoji un e aiische Sp ache geis . Viele ašiusių übe
R. G anausko K ea i i ä beme ken und auskel en ih ausschließliches
Žemai iškumus. Rašy oją gu kennengele n und sein li e a isches Ve mäch nis
aus üh lich un e such habe Elena Bukelienė beme k , dass R. G anausko kü ybą
wie welche au a gaubia besonde es žemai iškumas. Vielleich is e nich imme
o ensich lich, denn es bes eh nich nu obe lächliche egionalinische
Colo i as, ein ande es Wo lich mi In ona ion, und seh ie s, nich leich e
oją kaip „Žemai ijos i žemai iškumo kū ėją“, labai iksliai i aikliai apiben-
unsagomi Dinge und his o ische, und geisiniai (Bukelienė 1999: 136). R. G anausko
We ken sich gewidme en Vik o ija Daujo y ė auskele sch eyd indam: Jei ne G anauskas, menkiau e wok ume zemaičius, ih en na u ig ü, ih en gen es ju im (Daujo y ė Daug 2017: 18).
Aus Mosėdžio k aš o, in dem lange Zei das leb e und den so wa m, ik o iškai, mi
Liebe besch ieb R. G anauskas, sp ęs ande e zemai is Sch i s elle Liud ikas
Gadeikis so o enbai und au s He zzlich p isiche : Iki pik umo man a ima
Romualdo G anausko k ea i ba. Rodos, kiau ai bekann ama un e aičių landä, und
ich so ühl e, das gleiche egiu und e wokiu. Nu sagen so genau und deu lich kann
Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
ich nich . alen ingai, Įž algos Taip Insigh s 359 dass jede Wo e schein einzig,
nepakeičiamas. Solch sinn olle und ausd ucks oll (gal nu nied igaißen?), dass
nich inwill agen: wa um nich so gesag wu de, und was anas bedeu e ? Reich
nu zu lesen (Gadeikis 1989: 138). Nich ein R. G anausko k ea i es
E o schung oje s beme k und yische Sch i s elle s gim oišsamesnių
sios šiau ės žemaičių a mės, apsk i ai žemaičių kalbos a spindį kū yboje. Tačiau
S udien, A ikelnisse übe R. G anausko We kungen Sp ache, besonde s jene
Sp ache yische Zemai iškumu, gib es iel. P ob ėkšminių užuominų apie R.
G anausko kū inių kalbos išski inumą, žemai ybes is schon e wähn en und
ande e au o iä A bei en. Elena Bukelienė insieh , dass Sch i s elle s
li e a ische Tex ai sind sa o iški e imai aus zemaičių į bend inę kalbą
pama iniai žodžiai, sakinio sanda a“ (Bukelienė 2000: 25).
Ma celijus Ma inai is s ip iąją ašy ojo R. G anausko au o ys ę pi miau-
gehal e en zemaičių šnekos in onacijos, siai e binde mi suge a o k aš o kalba, ilgaamže pa i imi, heiligums pasiilgimu
(Ma inai is 2002: 207).
Kalbinis Jonas Palionis, de Sch i s elle in als un e aiße Li e a u ene S a ze
besch ieben ha , beme k , dass R. G anausko in Sch i en žė ė e žė i seine
Geb osios a mės pe liukai, aiškūs und bildendige Wö e sowie
Wo e bindungen, können unse e gemeins inende Sp ache p ä in ie en (Palionis 2014: 86).
Aßi ai e wähė ini G ažinas Akelai ienės, Dainos Žiliū ės-Ba ašienės, Inos
Pošku ienės A bei en übe R. G anausko k ea i es Leksine a mybes
(Akelai ienė, Ba ašienė 2011: 515; Pošku ienė 2013: 211).
Šieke so übe R. G anausko žemai ybes, seine Gebu ssp achs Bedeu ung ü
A bei is gesch ieben Juozas Pab ėža (2017: 164166; 2018a: 133135). Dahe das
ausschließliche R. G anausko k ea i es žemai iškumus, geb liches Sch i s elle s
k ach ü e lindi i Sp ache is nich eines beme k und bewe e . Alle dings mi
länglich nich gieb Ruhe F age, wa um nu beim Lesen G anauską gescheh solch
ein Wunde : nejuchiom gewoki, pagauni selbs , dass pasąmonėje de ganze Lesoms
G anauskos Tex eke un e aičių kalba. Nich aus einem E daiß habe ich gehö
e leuch end ähnliches Ge ühl. O juk kö inie gesch iebenen li auens gemeinsine
Sp ache. Hadinasi, jene p lächlichen bend ines Sp achen phe ikoje, ašyboje wo
was ie e slypi und seh s ip i, besonde s lebybinga un e aičių Sp achen geisia.
Wie e end is V. Daujo y ė beme k , G anausko Sp ache ha keine s ändige
Fo m, mi jedem We biem sie neu ausgebilde wi d E ah ungssp abai [...] einsilbe end in gemeins inę, abe nich unsilbe en
(Daujo y ė 2017: 285286).
P obie en wi zu ö nen eine ande e R. G anausko k ea i es
žemai iškosios Sp ache klod. In diesem A ikel wi d basie au Beispielen
aus diesen Romualdo G anausko Büche n: Duonos algy ojai, 1975 (DV),
Bal as ainikas juodam ga ežiui, 1987 (BV), Vaka as, paskui y as, 1995 (VR),
Gy ul's daina imas, 1998 (GD), Šunysuje, 2005 (ŠD), Rūkas i š slėnių, 2007 (RS),
Raudonas an bal o, 2010 (RB), T ysa a y, 2012 (TV), Iš ien ie
JUOZAS PABRĖŽA
360 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
2013 (I), T ečias gy enimas, 2014 (TG), Š en ųjų gy enimai, 2014 (ŠG).
Le z ige ige ige Jah e Juozo Pab ėžas We ken e such sich zu beg ünden,
dass das selbs wich igs e und ausschließns e Iden i ä szeichen niede aiische
Sp ache is , die ha alle wich igs en jede Sp achen no wendinen Ebenen,
lis: one iką, mo ologiją, sin aksę i leksiką (ž . Pab ėža 2017: 43–113; 2018:
sudedamu ige da187195; 2019: 141152; 2020: 273280). Alline jene Ebenen de yškien
Re indzungen andame und R. G anausko k ea i .
1. FONETINS ZEMAITYBS
Aus e s em Blicke e scheinen wü den schwe möglichome und ikė ine Sache zu
inden li e a u lichen Tex ens a mei eigen lichen phe ischen Eigenscha en. Juk
no male weise alle de minie Lau e sind ansponue in suno min us Bend ines
Sp achen Lau e. Alle dings und in diesem Be eich R. G anauskas sucka
auszusp echen zemai ilichkei . 1.1. Häu nokai zemai isch abgekü z en galūnä, z. e.: y
‘y a, bė ‘bė a, ė ‘ ė a, ebė ‘ ebė a, nė ‘nė a, nebė ‘nebė a, pondie s
‘pondie as, šūds ‘šūdas, žyds ‘žydas, nieks ‘niekas, elpaki‘s ‘ elnias, pakiš s
‘šš as, gy s ebė gy as ebikia, ‘Ku eže, užein ‘uina, meluo‘m, ‘ne‘s ne!‘s ne!‘s
ne! meluja!
1.2. Auswe umpasis S imme e Vo eilungen, z. B.: eb u i ‘ ebe u i, neb u iu
‘nebe u iu, nebgaliu ‘nebegaliu, nebišeina ‘nebeišeina, neb eikia ‘nebe eikia,
neb aisau ‘nebe aisau, nebde a ‘nebede a, nebno ėjo ‘nebeno ėjo, nebkišk
‘nebekišk.
1.3. Hinzu ügen ode einge üg we den P iebalsie j, , n, z. B.: jema ‘ima (Eisiu,
bi eysiuos de , lai jema1, lai eža in o kokius senelių namus ode ku . 23 jem
‘ima (Šal is VR jemakančiai. 238), jemi ‘imi, apsi obuluoja ‘apsiobuliuoja (Moja
papie inė ( . y. obelis) in de S ad . 29), kninga ‘knyga, piningų ‘penigų, piningus
‘penigus, sodnas ‘sodas. 1.4. Einges eue we den S immen i, e, beispielsweise
lopišy ‘lopšyje, pali ą ‘pal ą, li e ius ‘li us (T is li e ius sme onos bu au
susi aisiusi. TV 94).
1.5. Mi wechselnden Sackels immen gesch ieben we den solche niede aiischen
ypischen Wö e : ly ai ‘lie ūs, ly aus ‘lie aus, ly o os ‘lie ingos (Ji seh
nemägo ly o ų dienų. I 31), šilima ‘šiluma (Man iel šilimos ne eik. I 82), neuynos
‘naujienas, pagelba ‘pagalba, agūlės ‘kadulės, kamį ‘kamuolį (Tu nu ü simelk
mi deinen cen yme e n, ži kles, kamį mi p i ady ami lippen... Ššiši 15),
Pa yzdu a ausgeschlossen, d. y. j. juod, om Au o en.
Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
Įž algos Insigh s 361 /
‘liep as (Čia sie ganz nepla i, deshalb pe sie pe mes as lip as d i isilgai
pe pjau o ąs o pusės. ŠD 158).
1.6. Manchmal we den soga e se z den al en niede aiischen emden neue p ibalsie ,
h, ch und gesch ieben: pigū a ‘ igū a, pu monas ‘ ežikas, po ig apčikas ‘ o og a as,
po ig apuo i ‘ o og a uo i, pijalkos ‘žibu ės,Johimana ‘Fena, bugalilom ‘buhal e is,
jek a ėlius ‘hek a ėlis, Jogana ‘ana, ka ak e is ‘cha ak e e
is’, zo e nikas ‘zoo echnikas’, Mikalina ‘Michalina’.
1.7. Passie und s a in a ika e č, dž žemai iisch ge ede und au gesch ieben , d
klänge, beispielsweise.: e ysis ‘ ečiasis, mi saugs u Milchen ‘su ūgščiu milenu,
ūgš os uogos ‘ ūgščios uogos, ūgš ų kopčiųų ‘ ūgš kopūs ų, meldamoji
‘meldžiamoji. Und gegen eils s a mi zemaißen ypischem Ge uch č andame
G anausko's Lieblings und meh mals ge undenes Wo koplyčėlė ‘koply ėlė2.
1.8. Kann sein, dass Sch eis e und nich gezeig welche nied igaißen eigene Ton
beim Lesen hö imas (gal pasąmonėje?) nu nied igaii iisch. Beispielsweise, R.
G anausko be o zug e Wo alksnynas und seine ande e Fo men alksniai,
alksniukai, juodalksniai nied igaičiams hö imi nu mi s ee ai aus a iamu p iebalsiu l.
1.9. Randame zemai iisch e sch ieben nich nu pauschenie s Ge äusche , sonde n und ausgese e
Ph asen, z.B.: b ongiausis b olėli ‘b angusis b oleli, b ongiąjį b olėlį ‘b angųjį b olelį GD 47, neožmė šk
uo ega! ‘neužmi šk bo ago TG 39, ėsi nomei! isi nach TG 92, päimenys nomei! hi emen heim TG 93. O
Roman Rūkas übe slėnių Cha ak e Pe ošius aus e z das ganze Dialog zu aus äg öllig zemai iisch,
denn, lau Sch i s elle s, ki aip e doch nich ėjo: Vakale mona!.. iele jah e sunke Ich dė bau
Ame ikuo, p essiau peninga p i peninga, onke selbs g iauždams ėn jouda plo a. Negaliejau u ie e
diel dami ni pa iuos, ni seinen akū. Ih wäsä seid wie je und mona aka, Ihnen ich i bau iau šiou
muokykla. Wenn sein pa suo u iejeses didiesni muoksla ich i dem pininga seinuo meh zdė bes, o eu en
muokykla seinom daba poikesne. Nu diese dėinuos muokyki ies uokiuo, kuoki y . Ne onkykė soulu,
neb aižykė sėinu, nelaužykė uobilieliu, ich anas wegen eu en pa iū padėigiau. Nešuokinieke a pa
das ėgleles, dass nich laužy omě ė šūnieliu, ki ep anuos nebožaugs dädėlės, neužs uos nu iejė...
Muokyki ies, nu maža būkė aupė, dass nach selėi habenė koue om i kė ėms lėk ė... RS 16173. 2
Vik o ija Daujo y ė dieses Wo ein a dige als no wendinąją phone ische žemai ybę (Daujo y ė 2017:
1314). 3 G anauskas in diesem Tex , sowei zu diese Zei e laub e d uas u es Möglichkei en, häl
eilweise gehal en A. Gi denio und J. Pab ėžos suno min os zemaičių ašybos (ž . Gi denis, Pab ėža
1998: 180).

JUOZAS PABRĖŽA
362 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
2. MORFOLOGINĖS ŽEMAITYBĖS
Žemai iische mo ologische Fo m einzelne Sp ach eilen einige linksnių, Pe sonen,
ande e Fo m, Da ybos Un e senscha en esama dažname R. G anausko We kinyje.
Im Allgemeinen mo ologischen Zemai ybės Sch i s elle s sind be o zug en und
eine on k ä ige en zemaichsischen Sp achen e likie ungs Zeichen in seine K ea i i ä .
2.1. Ryškaus Au hen iškumo und Fa benigkei gib ziemlich lebha e žemai iška
d iskai a. Espach häu igne einwe zungen und eiksmažodžių d iskai a. S a uj
einnamžių mudu, mud i ne zai inden wi äl ene e Fo men edu, ed i,
beispielsweise. : Vedu kannka ! Wie nu ausge ia ü ka o dumni e lassen a !..
‘Wus können nich ! Wie e s inken wi so o k aili bleiben wi !.. TV 63; Ved i
nich au denen Papie ien ed i au seinem sme ius un e sė !.. Mud i nich au
diesen Papie e n wi i au ih en Tod un e sch ieben!.. I 138; Niekas Hochwände n
neginien! ‘Niekas mud iejų nesiginė GD 72; Abudu žino , ü was ausge sia ! ‘Abude
wissen wi , wo ü wi aus inken ŠG 126. Dwiskai a is cha ak e is isch
e schiedene Ve bmawodscha szei en sowie Zusakungs o men, z. B.: gehen
‘einame, gali ‘galime, augo ‘augome, nema ė ‘nema ėme, pasimelsia
‘pasimelsime, ausschi e ksia ‘si e ksime bepasima ysi ‘bepasima ysime,
gal okia ‘gal okime, nebge ‘kiaegnebe kime; Aus kia , e inninkia seine Liebe
und lai eu lias auki alles. Lass uns inken, gedenken wi unse e Liebe und mög de Teu el zieh alles RS 257.
Wie sel en, abe paue ojama und daik a a džių, būd a džių, soga eilnehme
d iskai a, z.: p idėk me du ubliu RV 257; duonos du kepalu VR 257; schon zwei
zimemi schalo 186; zwei weiß u Tu m mi pe egimais k eizei GD 35; wäh end
diesen zehn Jah en sieedu wa nich ü einen einzigen ag ausgesp y usiu VR I
72. 2.2. Häu ne zemai ichs Wes iges häu igen Zei o men, wenn an nich s
ne eiškian iges Hil sgedich liuobė i des gegenwä igen Zei es hinzuge üg
bend a is ode zukün iges Zei , z. B.: liuobu nusuk i ‘nusukda au, liuobu
denken o i ‘pagal oda au, liuobi palik i ‘palikda ai, liuobi apsi y u i ‘aps
pasakoi ynioda ai, liuob i ‘pasakoda o; E inne n Sie sich, wie liuob zu inken?
‘A me ni, wie ge ada ? RV 213; liuob pasisakys ‘pasisakyda o, liuob pa odys
‘pa odyda o, liuob ilps ‘ ilpda o, liuob pa eš ‘pa ešda o; Und danach liuob
bei Ve sammlungen alle ü e ück häl e ! ‘Und anschließend bei den Ve sammlungen alle ü wahnsinnig hiel e !
GD 56.
Žemaičiams būdinga ai, kad ilgesniame eks e bū ąjį dažninį laiką, nebeka -
ojan des Hil sinhal swo s liuob, kann ände n nu des Zukun s Zei Fo men. Hie
is i isa g oßulė solches ypisches Beispiels Absa z aus No ellen apysakos B užas:
A eis Jonkus, nešinas bo eliu, a eis Galdikas, nešinas d iem: Galdikas, wie imme ,
e u ės kišenėje einen, und an ąjį paslėps a eidamas B užo miežiuose, dass
B užienė neba ų, kam so iel a enešė. Wenn schon alle d ei wi d ausgė ę po bo elį,
und B užienė meh nich duos, aus adnis d uokliais und lieps ski s y is Įž algos
Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
Insigh s 363 bei Ehehünen, Galdikas mi k els, und ims g abinė is kepu ės. Alle d ei
ausboe 's in den auch enden kiemą. Jonkus mi Galdiku eis susikabinę pi ma, B užas,
sie beglei end, aus pascha, bis p iis diejenigen miezis. Keikdamasis Galdikas b aidys
alles pak aščiu, B užas mi Jonkum auch so, nėmaž nich gedankend, wie mo gen
mo gigen m i en B užienei e scheinen wi d die d ei Männe n ausb eidžio i und
ausg iu inė i miezii. BV 1718. 2.3. Mėgs aman sind liepiamliche Sedakas o men mi
Wo el lai, beispielsweise. : Eisiu, bi eysios Behö den, lai jema, lai eža in welche
G ennelių Häuse ode ku . ‘Eisiu, bi eysiuos de Behö den, egul ima, egul eža in
welche Senelių Häuse ode wo VR 238; lai kinko in ages a klį ‘ egul kinko in oges
a klį TG 39; Lai sau mano, lai sau laido liežu ius. ‘Tegul sau mein, egul sau laido ližu ius
RS 125; lai a sigauna He zen ü alle d ei Mona e ‘ egul a sigauna He zen ü alle
d ei Mona e VR 258. Viele Male au e ende is das sagen, lai sein ‘ egul wä e.
2.4. Vo handen und un e aiße e wende en äl e en Ve bwo ms a ema ischen
Fo men, z. B.: geschla a pe Tage ‘niega pe Tage GD 55; e lassen a ‘bleieka; und
jene Kuageleien mag gelassen wo den sein ü mo gen ‘und jene Kuageleien mag
gelassen we den ü mo gen I 137. 2.5. Gana F equenzen sind e schiedene
žemai iškosios eiksmažodžių sang ąžinės Fo men. S a gemeinsoja ies
sang ąžines Fo men - is e wende e Fo m mi - ies, z. B.: mels ies ‘mels is,
kinky ies ‘kinky is, p ašy ies ‘p asy is, ski s y ies ‘ski s y is, okuo ies
‘kalbė is, eike sich um zu s e ben wie pe ka ą ‘ eikes um zu s e ben wie pe ka ą
GD 49; ich bin nugal ojusi hie pa ely laido ie ‘esu nugal ojusi hie pa el e s ad s
laido is GD 49. O he s sang ąžinės eiksmažodžių Fo men: pa algykis ‘pa algyk,
gulusys ‘a sigulusi, Pa nešusys so o pa g įžk! ‘Pa nešusi so o pa g įžk! GD 71;
neslauksiuos ‘neslauksiu, [...] und we mich ück bepa eš aus dem Vilniaus, wenn do
umi siuos? ‘und we mich ück bepa eß aus dem Vilnius, wenn do s e be ich? GD
lauksiu?’ VR 257; [...] be jūs, ubagai, su mano Juodžiu ne ažiosi ės. ‘be jūs,
49; Das wanne ich dich induksuch? ‘Tai wann ich dich suubagai, mi meinem Juodžiu
ne ažinėsi e RB 52; Pa ėjo os mi Kaziūne namie [...]. Wi pa en mi Kaziūne nach GD
77. 2.6. Es gib e schiedene zemai iisches Ve bwö e beng i ‘baig i o ms, z.
Bengia ‘baigia, bengsi ‘baigsi, pabengsi ‘pabaigsi, pabengęs ‘pabaigęs, pabengsia
‘pabaigsime, pabenkim ‘pabaikime, Amžių bengu ‘baigiu nugy en i, a nich i dėjau,
dass ein Mensch schla end was willig machen könn e!.. TV 149.
2.7. S a Eing äume zijes e , sie i in häu ig e wende we den ans, uns, ana. By he
mienas gali bū i išlaiky as isų linksnių o mose, p z.: ans ‘jis’, ano ‘jo’, anam
way, so ka- ‘jam, ana ‘ji, anos ‘jos, anai ‘jai, aną ‘jį, ją, anie ‘jie, anų ‘jų, aniem
‘jiem. 2.8. Rodomieji Vo wö e as, a in zemaičius Sp achen o e ledig des
ma kie enden A ikels Funk ionen und gehal ini a oidais4. Das e leih sakini ein
eigi os Lebuma, zusä zlichen Exp essionen. Tokių sakinių sind gausu R. G anausko
A bei en, beispielsweise.: 4 Übe das siehe. Rosinas 2009: 8493; Vaskelienė 2016: 210.
JUOZAS PABRĖŽA
364 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Und das Da zs, und jene Ka o el soll e uns alle d ei lebend hal en kommenden
Win e mi . 29; Du niau!.. subliu o de ilgasis, de Vaclo as. 105; Das plzdigung, das
Gümus und das, was niemandem nich säußs . BV 112; F eund lei enan e,
nu ė e en die Be žonskių yšininken. ŠG 18; Viele Male habe ich dich ge äum
ame Sibi e. GD 49; Ne ma ema iškai gal ojan , jiedu niekaip negalėjo susi ik i
ame Vilniuje. ŠG 94; Nebesik a ysiu aš an o a o d i ačio pakalnėj pe duo-
bes! RS 103; Milda!.. Bis du a ėsi die bul es, ode en schlossen s ehendes lieb
auch abends? RS 107; Nich einen Mal woll e o og a ie en die Rauką übe slėnių.
198 RS. 2.9. Gana häu nes nied igaißen cha ak e is isches einwe zungen ka as,
ka a ( ie oj bend inės Sp ache de , die) e wendung, beispielsweise. : Ka as
willi si zen zu dem Fens e ? RB 32; Du be niūkščiai ampė ka as in sich al ą
ä o naginin. GD 39; Je z ka a ik jaunesnė, ka a ik dailesnė alle anam
mikalinos. ŠG 82; O bei ka o Ende kabinsi ? BV 15; Mies elis o gonininkas pabandė,
e klä e, in ka ą galą pūs i. RB 75; Na, wähl, ka oje wills liegen! GD 93; Pa i a,
ka oje dieili Ge ühlme und egali passläp i. RS 94; Ein Ged ims ausblai ėjo und
sukinėjos in alle Sei en, um zu be eämen zu wollen, ka ie hie je z sieda?.. GD 76.
2.10. S a Eing i s ku , meis agsiamuosich en Sä zen, inde sich
Eing i is kame, beispielsweise. : Kame B ude y ? GD 211; Wo au b auch e
so abzu ie en? RB 79; O wo je z das anos Kind? RS 223; Tai wem so lange
wa s ? VR 74; O wem du bekomms ? VR 236, Wann anie di so und bes eh ? ŠG
54; Hie kame du be upįs. TV 177; Kažkame s ibokai schießen. ŠG 80. 2.11.
Eingebildis kada wi d manchmal e se z eingebildžiu kuome , beispielsweise. :
O wanne wa nich ? TG 100; Mamy e, o wanne ich kannėsiu Mildai e schei i?
RS 45; Gen eli, Gen eli, und wanne noch bee eisi an welchem A bei eli? RS 100;
Also wanne ich dich willuksiuos? RV 257.
2.12. Mögs amen Eingabe s und Eignungs einga džiuo ische Fo men,
beispielsweise : Re asis mann eiš e ia so kas i. I 89; Kad ich nesup asiu nächis
noch so. GD 54; Nu and ige ganz aus elnėjo. GD 61; Ta p usų sind Menschen ü
ande e unse enosius hunde mal besse en. GD 54; Sie eine euchąsias zwei
a s oja. 72; Juk ü sein eigenes ege ich, nich ü deines. GD 69; Pa nešiu aus miško maišą medinųjų ( . y. obuolių).
VR 192.
2.13. Zemaičių sp achbei ge okai apnikussi sind daik a a džių IV-oji und V-oji
linksniuo ės, de en meis en linksnių übe ėjüe in I-ąją und III-iają linksniuo es. Hie
R. G anausko gewando e Fo men: Alle d ei Be žonskių sūnai ‘sūnūs ebebu o du
ne edę. ŠG 8; su abiem sūnais ‘su abiem sūnumis’, su sūnu ‘su sūnumi’, su me-
‘su medumi, Dideliai skųs is nich u, abe nė nė manasis med ‘aismedumis ep as.
VR 238; Leben wie mi Ehemann ‘žmogumi woll e ich! VR 213; Abendai ‘pie ūs schon
au dem Tisch! TV 68; schunies ‘šuns, akmenio ‘akmens, sese ies ‘sese s. Vie oj
bend ines Sp ache Wo es Mensch meh iskai ige Fo m Menschen u ima Fo m
Menschenys, beispielsweise. : Has du gehö , was die F au sag ? I 120; Man nedaug
Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
Įž algos Insigh s 365 ge eich und kindelius šiaip nich so ausmai inu, ays duoda. /
ŠG 52; Na, F auen! Nämlich Dingen ließ ich nich s ehen! ŠG 89. 2.14. Būd a džių II-osios
linksniuo ės Übe gang in I-ąją zeig solche R. G anausko Beispiele: smulki debesys
‘smulkūs debesys TV 89; gili jausmai ‘gilūs jausmai RS 94; ode dideliai saldi y ? ‘a
seh süß sind? I 137; junge, sma ki Männe ‘jauni, sma küs Männe ŠG 10; nu baisio
pe sigė imo ‘nuo baisaus pe sigė imo RS 233; schla io andenio ‘schwa aus
Wasse s ŠD 175. 2.15. Būd a džių be a dė giminė wi d manchmal gewechsel
beiweiksmien, beispielsweise. : Is schwe y zu s e ben? ‘A schwe zu s e ben?
RS 195; Abe ha di schwe y zu sagen... ‘Bu ha di schwe zu sagen... ŠG 34; Lai
els a ima, wie y bjau iai! ‘Tegul eu lien a ima, wie is bjau u! ŠG 131; Wa seh
sch ecklich wa ? ‘Wa seh sch ecklich wa ? RS 48.
2.16. Manche nied igaičių p ie eiksmiai, ande s als on bend ines Sp ache, ha
o man us -uo, -ie, beispielsweise: iduo ‘ iduje, olie ‘ oli, Išsigandai amsie
‘ amsumoje gehen du ch mišką und pag įžai ück. ŠG 15; [...] ges e n uns die
Elek a nu plyks , plyks zwei zusammen! und liekom amsie ‘ umsumoje... RS
9394; Selbs wegen sichie ‘sau sp agčioja pasiėmęs. RS 203; Alle pap a usios po
sichie ‘sau, wegen selbs leben. ŠG 129; Eik, Šimkau, numie ‘namo. ŠG 132; Tik ai mauk namie
‘namo! RS 251.
2.17. Aus den Wö e n da ybos e wähn niede aißen cha ak e isch und R.
G anausko k ea i zu äll P äseaga -alis, -alė, beispielsweise.: k ėslalis, mamalė,
būdalė; Komm hie , akali! RS 23. Mi diesem Beansagung inden wi solche
O snamen: Mon ekalės obluoka, D a alis (Do ), Upalis (upė). P iesaga -alė is
ipiška zemaičių me gau ischen Nachnamen, beispielsweise. : Šopalė ‘Šopai ė,
Be ašalė ‘Be ašiū ė. 2.18. Bündiga und be o zugama is Handlungs
Bedeu ungs Be angenhei -sen-, beispielsweise. : Und selbs wa e e ich, wann
im Zimme pasige n bliausena ‘ e ksmas. TG 26; [...] meluosena es Bi u ei pe
Augis! VR 249; Wenn komm' di explossena, hunies s imu manęs sch euksies! RS 251.
2.19. Randame R. G anausko kū yboje i žemaičių a ojamas p iešdėlines
dalely es pa, p a, pa , aus, ü s a in o délė o eiksmažodžio ode p ielinksnius
aus, pas, mi , an wo end an F age und wiede holend diese dalely e ode p ielinksnį
gewissem Vo gang zu e s ä ken, beispielsweise. : Has du mi genommen Passe? Pa.
I 39; Kennen Sie schon die Uh ? Pa. I 153; Bis pawlgei? Pa. RS 151; Is Fenas p a i as?
P a. DV 170; Pa nešei? Pa . ŠG 120; Išėjo? Aus. BV 77; Ha schon geha z a dieodega?
schon ü . I 153; A aus mili ionen we densi ? Aus. TV 105; Bis bei Plesnį bis ? Pas. ŠG
75; Doch dein Va e , als e leb e, a bei e e mi P e den? Su. RS 151.
JUOZAS PABRĖŽA
372 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV gaspado ius ‘šeimininkas, susiedas
‘kaimynas, kūmai ‘k ikš a ė iai, baba, babūnė ‘močiu ė, ciocė ‘ e a, du nius,
du nė ‘k ailas, k ailė, ka o i ‘slėp i, nadzo child en, okuo is p i ‘kalbė is,
šnekė is, aksy i ‘ba i. Wo was wenige gib es Ge manismen, z. B.: inkis
‘lankas, in inkį ‘ a u, und, šnapsė ‘deg inė, š akas ‘menkas, silpnas, biški,
biškilėlį ‘ upu į, upu ėlį. 4.9. Viel wa mes au hen isches Lebenum R. G anausko
Tex em e leihen O swö ze . Besonde s ausnahmslos und mi Liebe
besch eiben sich Gebu shause und nich nu Zei des Sch i s elle s gy en ů
Mosėdžio umlieinkių O snamen: lės und bäeliai Aiškūnas, Ba u a, E la, Salan as,
No ė, Ša a, Ne puolė; Šauklių, Šaučikų, Ne očių, K akių, Sodos, Ša aminių, Tė elių
kaimai, Leks učio, Valančiaus, Gaubų kalnai, Ta paliai (senos Sch y ijos),
Mos eikinė, Juodeikinė, Anužinė (maudyklos), Mon ekalės apluoka, Šauklinės
miškas, Naujokų ab ika, Da a kų, Kapų, Šačių ga ės, Sk užio ind, Ka a ,
And ieško, S ibokynas und k . Ano E. Bukelienės, Gebu so snamen, ku šiški
und žemai iški o o a džiai au o u kling wie schönusia muzika, wie gu e
Poesien posmas (Bukelienė, Juknai ė 2004: 96).
5. VIETOJ IŠVAD
Vieligkei besch iebene Romualdo G anausko k ea i es Phone ika, Mo phologien,
Syn axės, Leksikos žemai ybių aus Teil ansag in den A ikel beg i en kel e en F age,
wo is auch wi kliche g anauskiškoji zemaičių Sp ache Geis . Alle dings noch kla e
au die F age an wo e de Sch i s elle selbs , nich einmal gesp ochen,
gesch ieben übe seine Heima liche nö dliche un e aiische a m, seine
Mu e scha ssp ache ausschließliche S elle und besonde ne Bedeu ung im Leben und
K ea i . Hie wie einga aig , au gehä e und wa m da übe sch eib esė Wo es
paglos ymas: Mes sp achėjom, klegėjom und šnibždėjomės a miškai. In de Schule
nu a my nich b auch e zu le nen, sie s e s wa mi unsis wie welche kö pe eil:
lūpos, bu na, ležu is... Ja sp achend niekuomm nich žsiki sda om und ne aukyda om
kak ų, leškodami passames e es wo . jedes wo dasselbe mi ksnį a spe wü de
au dem zungenendel, wenn nu ai ihn ge eik en. Ta mė wie un e nige Ma škinie,
zugluend an Kö pe , wi sie soga nich ühlchem. O bend inė sp ich ganz was ande es.
Es is schon Hosnäs und Schwa kas, mi denen no wendig anzuziehen, wenn eisi an wo inė .
Nieke uns nich aude e sp echen a miisch, es wa so na ü lich und
e s ändama wie alsu i. Ta mėje wi wa en ei und glücklich und nie
nesusimąs e en, wa um so is . Niemals sie nich imokę, alle p ikiausiai mokėjom
<...>. Wi wuss en, dass man le nen muss li auischen Sp ache. Und wa um
wuss en wi , abe die ganze Zei a um was passišiaušda o ši dyje. Lieg on
uns e was wollen nehmen, und wi können es nich hingeben, noch ü was nich können. Niemand e zähl e unsė, dass a mė is

Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
Įž algos / Insigh s 373
mūsų u as. Mokėmės i apie ki as a mes, isokius en o ininkus, žalinin-
kus, sp adininkus, abe die uns nelabai so ge e. Ausle nen und e gessen, und
seine a messe wi leben, wa en wi , wachsen, wo ande su konn e wi sein? (G anauskas
2014: 140–142) 8.
Und öllig e s ändlich, dass pačiai pabaigai am bes en pass selbs Romualdo
G anausko žemai ično sagen wo e in einem on pokalbių: Žemai ėška
pasauliejau a, pasaulie aizda, a a kalba, a a žemai ėška a mie esi du selbs .
Vėsa a mie susigniauž i a i, i u paskou ašydams anou ple ė. O zu F age, ob
a mė, ob bend inä Sp ache einem is wich igότερη, R. G anauskas an wo e :
Ta mie, diel dem, ka a mie mensch gebs , a miškā uns muokuos eikš ė min is,
a miškā īs uos anuo p uo s. Ta mie ī albuos pag indu g unds. Gebiejėms
žuodēs eiks e e pasauli a ein aus a mies. Ta mie iein i pasāmuoni, i k auji. Be
a mies nie albuos (Žiliū ė 2011: 14).
Ge ade das besonde s s a ke Mu e sp achs pauseu a, neabejo inai und
ausschließliche Sch i s elle alen sowie absoliu i muzikinä klausa e laub
Romualdui G anauskui in seine K ea u einzu lie i so iel žemai iškumo, dass
nejučia als eadend selbs eini, plauki, sk endi du ch Žemai iją und pasąmoně kling leb ios i zemaičių kalba.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Akelai ienė G ažina, Žiliū ė-Ba a ičienė Daino a 2011: Romualdo G anausko
We kungen leksinės a mybės. De Mensch und das Wo 13, 512. Bukelienė Elena
1999: Romualdo G anausko plunksna. P ozos keliai keleliai, Šiauliai: Lie u ių kul ū os
ondo Šiaulių k aš o išykla Saulės del a, 132136. Bukelienė Elena 2000: Zemaičių
Sch i s elle . Kü yba S udionen und In e p e a ionen: Romualdas G anauskas,
Vilnius: Bal os lankos, 2529. Bukelienė Nijolė Elena, Juknai ė Vanda 2004: Saulėlydžio
senis, Vilnius: Alma li e a.
Daujo y ė Vik o ija 2000: Romualdo G anausko senoji mi juoda ska ele. Kü yba S udionen und
In e p e a ionen: Romualdas G anauskas, Vilnius: Bal os lankos, 8183. Daujo y ė Vik o ija 2017:
G anas: į ūks an i ik o ė, Vilnius: Odilė. Gadeikis Liud ikas 1989: Nekalbėkime wä eoju Zei . Pe galė
4, 138141. 8 Übe un e aičių sp ache, a minę kalbėseną und ih e kommen aie ung in kuns lichen
Tex en siehe auch Župe ka
2012: 306–310.
JUOZAS PABRĖŽA
374 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Gi denienė Danu ė 1997: Vo namen und Vo namess gegensei ige O dnung (šiau ės
žemaičių a mės Da en). Kalbo y a 28, 8083.
Gi denis Aleksas, Pab ėža Juozas 1998: Žemaičių ašyba, Vilnius, Šiauliai:
Žemaičių kul ū os d augijos edakcija.
G anauskas Romualdas 1975: Duonos algy ojai, Vilnius: Vaga. G anauskas
G anauskas Romualdas 1987: Bal as ainikas juodam ga ežiui, Vilnius: Vaga.
Romualdas 1995: Abend, anschließend y as, Vilnius: Leidybos cen as. G anauskas
Romualdas 1998: Gy ulėlių daina ung, Vilnius: P es ika. G anauskas Romualdas 2005:
Šunys danguje, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos Ve lag.
G anauskas Romualdas 2007: Rūkas übe slėnių, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag.
G anauskas Romualdas 2010: Raudonas an bal o, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag.
G anauskas Romualdas 2012: T ys eina ės, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag.
G anauskas Romualdas 2013: Iš a y ieji, Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjungos
Ve lag.
G anauskas Romualdas 2014: T ečias gy enimas, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag.
G anauskas Romualdas 2014a: Š en ųjų gy enimai, Vilnius: Lie u os ašy ojų
sąjungos Ve lag.
Ma inai is Ma celijus 2002: Laiškai Sabos ka alienei, Vilnius: Ty o alba. Pab ėža
Juozas 2017: Zemaičių kalba i ašyba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o biblio ekos
Leidybos sky ius.
Pab ėža Juozas 2018: Zemaičių Sp ache Iden i ä szeichen. Ac a humani ica
uni e si a is Saulensis 25, 187195.
Pab ėža Juozas 2018a: Žemai iško laš o ausgänge und adi ionen. Sp achgeschich e
und Dialek ologies p oblemas 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 119139.
Pab ėža Juozas 2019: The pas and p essen o Samogi ian language. Bal u ilologija
28(1), 141152.
Žemaičių kalbos d asia Romualdo G anausko kū yboje
Įž algos Insigh s 375 /
Pab ėža Juozas 2020: Žemaičių kalba a žemaičių a mė?, Samogi ian Language o
Samogi ian Dialec ? Žemai ija. Samogi ia, sud. A. Bu imas, M. I šėnas, Vilnius:
Vilniaus dailės akademijos Ve lag, 273280.
Palionis Jonas 2014: Lie u iškojo Wo es glos y ojas. Me ai 12, 8691.
Pošku ienė Inga 2013: Leksikos besonde hei en Romualdo G anausko omane
Rūkas übe slėnių. Gim asis Wo 1, 211.
Rosinas Albe as 2009: Bal ų kalbų į a džių seman inė i mo ologinė s uk ū a.
Sinch onija und diach onija, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų
e ö en lichungsins i u . Sabaliauskas Algi das 1966: Lie u ių kalbos leksikos
aida. Lie u os kalbo y os F agen 8, 5141.
Sp indy ė Jū a ė 2000: Romualdo G anausko apysaka. Kü yba S udionen und
In e p e a ionen: Romualdas G anauskas, Vilnius: Bal os lankos, 3041. das. Ac a
Vaskelienė Jolan a 2016: Romualdo G anausko „Š . Paulina“: eks as i kon eks-
humani a ica uni e si a is Saulensis 22, 207224. Žiliū ė Daino a 2011: Pokalbis mi
Romualdu G anausku. De Mensch und das Wo 1, 1315. Župe ka Kazimie as 2012:
Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ Šiaulių uni e si e s Ve lag.
Eingelei e 2021 m. Feb ua 16 d.
JUOZAS PABRĖŽA
Vilniaus uni e si e o Šiaulių akademija
Po ilo Višinskio g. 38, Šiauliai LT-77160, Lie u a
juozas.pab eza@sa. u.l