272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478 Moksllichen
Fo schungs Rich ungen: Leksikologie, Leksikog a ija,
Phone ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-13
LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO
SUPRIEVIKSH WORDS
JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI
PREISTEIKSMIAI BEI J
ADAPTACINS YPATYBS1
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in
he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-
Combina ion and Compound Ad e bs
ANOTATIUM
S aipsnyje analysie we den li auische Sp ache ja gono und neno mines Sp achen
sup ie eiksmėję Wo chen junginiai und suaug iniai p ie eiksmiai (205), a enn zu Lie u ių kalbos
ja gono und neno minės leksikos wo dino. Analize e such zu bes immen sis emiškus
p e eiksmgangs und skolischen adap acinius besonde hei en. De g oße Teil p ielinksnischen
Kons uk ionen, p ie eiksmischen azeologischen Ve bindungen und suaug ischen P e eiksmių
is aus usischen Sp ache phone isch und g a isch adap ie en Skoliniai. Leksika is adap ie
phone isch und g a isch nach emimųische Phonems subs i u ions wie nächs en eigenen
P inzipem. De Teil Ja gonybių auch adap iojamas mo ologisch: in eg eojamas in li auensischen
Sp ache leksines Pa adams. Suaug ische Ja gonische P ie eiksmiai sind aus usischen Sp ache
geliehenin en p ielinksnių und dalelyčių junginiai mi daik a o dnissen, de en p ielinksniai und
dalely ės sa i ai adap ie end pa e s os o dėliais. Un e p sup ie eiksmėjusių Wö e n
ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija.
Ve bindungen und suaug ischen P ie eiksmių iel Vulga izmů. 1 A ikelnis be ei e un e
Du ch üh ung S aa ybliche li auische Sp ache Kommission 20192021 m. inanzie ende P ojek zu Li uäischen Sp ache ja gono ling is ischen Eigenscha en.
A ikeln A icles 273 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
ANOTATION
This a icle analyses 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs om Li huanian
slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims o iden i y and desc ibe
sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o phone ically and g aphically
he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically
and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed
acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes whose p eposi ions and pa icles
as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed
in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e
combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language,
a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo o ulga isms among he
ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs. KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion,
slang, adap a ion.
ĮVADAS
P ie eiksmiu eigena ig sanda os e schiedeni o ä: nich nu Wo , abe und
Wo e bindinys ode Kons uk ion kann pakis i da ybiisch und seman isch, . y.
sup ie eiksmė i. P ie eiksmündung is meh S u en: Wo , Wo zusamminys kann
sein olls ändig sup ie eiksmėjęs ode ad e bialisacija kann sein nu eilliche:
gesilpesz a dažodiškumas, abe noch gib es ollisches sup ieiksmėjimo,
beispielsweise. aus sehimu, ohne pe ūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na ü lich,
dass Wo e bindungen s abili ä s, s aba ėjimo Typen im Sp ach sind und
pe einamige, sumišę ode noch ebe yks an ys, deswegen in aus üh liche en
Un e suchungen e wende we den solche Te mine wie aps aba ėjusi azė (engl.
semi- ossilized ph ase) und pan. (plg. Howa h 1998: 28). Au g und minann en G ünden
en s eh iele Va ian en (u.a. wenn es Skolinys is ), denn pe einan is ode pe ėjęs in
p ie eiksmį Wo ode Wo zusamminys, samplaika kin a nich nu mo ologisch,
abe und phone iisch. Auch ein einziga iges Me kmal p ie eiksmis is nekai ymas (laipsnie nu maža Teil), also geliehen p ie eiksmis iel leich e adap ie
(Paulauskienė 1994: 379).
Bend inėje li auische Sp ache (bk) p ie eiksmio Bedeu ung meis sind įgijusios p ielinksninės
kons uk ionen mi a dažodžiais: ohne end ‘labai, aus paskos ‘pas ale skai ė, Rimku ė 2010:
kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai
samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko-
7982). Tokie aps aba ėję junginiai sind d iwodžiai ode 2 Au g und de Te minen samplaikinis,
junginys, suaug inis de aillie e sie. : Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 8486;
Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64.
ROBERTAS KUDIRKA
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ilgesni, bes ehen aus kai omų ode (i )
nekai omų Sp achen eilen, und s aba ėjimo und p ie eiksmėjimo wich igs es
G und Umgebungliche a osena (plg. Ma cinke ičienė 2010: 130; 2001: 91). Einiebige
Funk ion nepa e ia p ielinksnischen Kons uk ionen ü weiksmiais, g oße
Bedeu ung ha Kons uk ionen leksikalizie ung, eine gemeinsamen Bedeu ungs
En s ehung, me a o iškum. Aus diesem G und ge enn e wähė ini o weiksminige
azeologische Ve bindungen, die nich nu s ändigios sanda os, ien y inėjimuose
isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos
Meinungen wegen solchen Ve bindungen nich imme übe eins immen, die
Bewe ung balanzie ug azeologijas G enze: nich äuße s keis a, dass manche
Daba ischen li auischen sp ach Wodyno o weiksmiai (plg. DLKŽ aus ik o, in
gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas-
ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ,
Wi klichkei p . ‘ ik ai) F azeoločius747) (s. Ma ke.sam. ičius 2014). Ähnliche
S uk u e p ielinksninis Ve bindinys in Wö e büche n kann be ach e we den
und azeologismus, und p ie eiksmiu: aus lė o LKŽ be ach e azeologizmu (♦ aus
lė o ‘pamažu, aus leich wo, neskuban ), und DLKŽ aus yko be ach e p ie eiksmiu
(iš yko p . ‘ yliai; pamažu) (Ma ke ičius 2014: 72). P ie eiksmigung is e bunden
mi ielen e schiedena igen A en ki imų (ypač e kü igung), dann li auische
Sp ache e i o ialen Dialek en häu ige P ie eiksmiai kann haben soga po zehn
Va ian en, plg.: hie (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinke ičius 1981: 178).
Ad e bialisa ion neno min in de sp ache iel s ichiškότερη, abe die Beziehungen zwischen
s anda disiojamas und neno mines Sp achen is nich s ichiški, denn de g öß e Teil solche
Phänomenen is a si Sys emein e weika. Ja goone skolinių adap a ion konsequen lich kann
besch ieben we den olgenden ypen: a) nich adap ie en3, b) adap ie en g a isch und phone isch, c)
adap ie en g a isch, phone isch und mo ologisch (ga ę kai ybinę galūnę, da ybinę p iesagę) (plg.:
Wohlgemu h 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolischen adap i us
in eg a imasis is Sp achen uni e salija, da meis ens konk e i bk is dominoie ende in sie
allkan ige Skolischen Bezug (I win 2011: 4453; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus d ei G ad
adap a imosi können die Bilde bilde paillus ie we den mi einigen Ja gonybg uppen.
Neadap ie en beiweiksmich ig benu z en Wö e n junginių dupe (engl. schnek. supe -dupe )
‘puikiai und k . Diese paa Beispiele weisen dennoch minimalen adap a imąsi neno minėje sp achbei
i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius
iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe
sch eib sich ohne b ūkšnelio, en s eh bekann amai pakis ų: d i e in, body a (Vaicekauskienė
2007: 155). Be nulinė adap ion is ehe heo e isches Thema, e wende e Skolinys selbs
3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea -
phone isch adap ie nach emimųjų phonemü subs i u ions wie nächesnes en eigosiom P inzip.
A ikeln A icles 275 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Va ian e mi umpaisiais Valsien ( i i i i) und pan. Die he schende Sys em e čia
anzupassen und solche Ku zus Dolinien: ♦ oki doki (engl. schnek. okey-dokey) ha Va ian e ♦
okis dokis, und Ve bindinys ♦ supe dupe ha Va ian en schon mi mo ologischen
Adap a ions me kenimis galünen: ♦ supe dupe is und ♦ supe is dupe is (jis e s and a, dass
ongelameij nich da supe dupe is his o ijoj... nu ziedai sie sulygins mi ande en didzigen
zaidejai. // was e ha e gu es me imą, sowie zahlung p o ozie en p ažangas, a nemažai
šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai
a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i
one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone
sla iškos kilmės ža gonybių, kada půjin as junginys, beispielsweise., us. p as . noch херá
‘nieko, is adap ie und als Ve bundinys, und als ein Wo : niche a und ni che a (niche a
nemoka žais i kašės, abe is ien Zei sich bes es ens schein // d ehend s a e iu, dass
duoj g ieb i has , abe ni che a), Je z in diesem Fall Ve bundungs a ian en ni (ne) che a a
a osenoje. So auch nega i ige dalely ė us. ni kann we den adap ie (ausgelös ama) als
nega i e Vo dėlis ne-: neche a (pakei us iske p adejo ma y da ikli be da iklis neche a
ne ode g eicio), dieses požymį schon kann als eine gewisse mo ologische adap a igung
bewe e we den.
Häu ig ne Wo osene geliehen ja gonische Posakiai sind adap io i und phone isch, und mo ologisch,
z. ♦ pa polnai ( us. po plnoj), ♦ pa polnai p og ame (p ag ame) ( us. šnek. po plnoj p og ámme), ♦ pa
polnai ka ūške ( us. p as . po plnoj ka ške) bedeu me ‘maksimaliai. Adap ie en nu phone isch
a oseneje sind sel ene : ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame (p ag ame), ♦ pa (po) polnoi
ka ūške, und selbs p ie eiksmis o ma *polnoi sa a ankiškai lie u ių kalbos ža gone ne a ojamas,
imme nu polnai: es is s anda dinische 6 P äsagos -ai euz egis a au aka , Ide a kiau iska
polnai su alios bukles, polnai eikiidai, laidai isi). No wendig un e s eichen, dass Ja gon ne eden
dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c
Fälle, wann wegen s abilojo Ve bindungs a osenes speci ikos (pas o um) und o e w ojamą
posakį kann bilden nu phone isch adap ie e, speci ines Fo men, beispielsweise.: p og ame, polnoi.
Ja gon sa a ankiisch wi d nu p e wende . polnai isen lich; auch lange bk p igijęs skolinys
p og amm ja gonischem posakije behäl usų k. mo ologisch neadap ie e wie iel ein beispiel
ge enn wi d Zeichenlu // (isch de ail siehe Kudi ka 2012: 35). 5 Alle usiški Wö e , auße
ienskiemenius, suki čiuo i ussisch gesp ochen e wende em einem ki čio ženklu ( ́) (-ё- palik a
4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau-
giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i,
ohne ki čio ženklo, sie imme ki čiuo a). de li auischen sp ach ja gonybių ki čiuo o skiemens
g undas (balsis, d ibalsis, d iga sis) is pab auk as. 6 P iesagos -ai hyb idiniai ediniai aus p eesaginių
usų Sp ache U sp ungs eigwa džių sind da es ens li auischen Sp ache ja gon (Kudi ka 2019: 49).
ROBERTAS KUDIRKA
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p ielinksnischen S ellnehme o m mi p og ame
( us. p og ámme), die selbs einzeli a kiai ha und mo ologisch adap ie , e s ine
ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa-
Fo men: nach ♦ ollną p og ammi, ♦ ganze ( ollna) ka ūške, ♦ an alle ( ollnos) ka ūškės
‘maksimaliai. Ein wei e es illus a i us Beispiel mi Ja gonbe p ikolas ( us. ža g. p kól),
die is mo ologisch adap ie e galūne und linksnie , solche is s anda da is
In eg a is in leksine ode de i acinę Sys eme. Wenn diese Ja gonybės Fo m gehö
s abilisem Ve bindung, solche Ve bindungen egulä en Regeln wi ken beg enz : Fo m,
aussehen zu lassen wie die Fo m, unkcine sinns kann nich sein lus ige ode en s eh
Fo m *p ikolum sa a ankiisch nich ojama, sie isad nu p ie eiksmiško posakio Teil
leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa-
yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i
(ziu iu, einigen denen nich gegese z , dass alles cia po p ikolum geh ? // gimine , dass
mein pam adienis balandzio 1, das alle kazkodel man do anas pa p ikolum do anoja).
Dasselbe Bedeu ung neno minėje Sp achbei is e wende und meh adap ie en
meh e en Va ian en (jau und mo ologisch) Posakio o mä: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom),
♦ wegen p ikolo ( e . aus us. ža g. ü p kóla), ♦ an p ikolo ‘juokais; ohnehin sich.
Neno mines Sp achen p ieweiksmiai un e scheide sich du ch meh e e phe ische
Adap a ionszeichen. Ža gonybėse sys ema isch a iie skolinių scho nies S immen [a]
und [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; seh (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. mi
a osenoje sis emingu achujienai, achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; seh (:
o igienas, o igenas, -a, plg. mi a osenoje sis emingu a igienai, a igenai). So auch
p ie eiksmiškuose Ve bindungen, beispielsweise: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. do ne
могý) ‘iki nemohσης, übe isko, ♦ če ez nemagu (nemogu) ( us. šnek. čé ez ne могý)
‘neno omis, pe p ie a ą. Russische Sp ache Wö e nich i čiuo uose skiemenyse
s a in [o] angebames eduzie [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Go bače ich 1989:
3542). Diese a ies Eigenscha ziemlich konsequen übe imama lendinan is usiškus
Wo e, beispielsweise., suaug iniai p ie eiksmiai mi adap uo u p ielinksniu do ( us. do)
sel en, ja gon e dėsningai adap ie wie o gdėlis da-: dachuja, dach ena, dache a ( us.
ulg. do hu (h ená, херá) ‘labai iel und k . Ga są [o] soien Fällen wende , ma y ,
aš ingesni in o man a, abe solche Va ian en (do iga, doche a, dočio a und pan.)
a esni.
Ein wei e es scha es Phone ische Adap a ionsme kmal is gegenwä ige slaue U sp ungs
Ja gonbeien cha ak e is isch sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas mi di ongizuo ai [ie] ode
sons quali ibisch paki usiais S imien (galima und [e [ie] ni eliacija): padag ie as, padag e as ( us.
kal. ža g. poddog é ) ‘ma e ialinis ėmimas aus eihei ; lie akas, le akas ( us. ža g. le ák)
‘šlamš as; sugnie in i, sugne in i (plg. 7 Bk solche p ie eiksmiems eigenige Fälle auch aki aizdūs,
beispielsweise., p ielinksnischen Kons uk ionen bis šiolei, bis je z die Wo e šiol, šiolei ge enn
nich ojami.

S aipsniai / A icles 277
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
us. azgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i (meh dazu siehe Kudi ka 2012). P ie eiksmiem dieses
a ija imas auch cha ak e is isch: nech en, niech en, niech ien (plg. us. p as . ni хренá) ‘nė a ko,
b auchen; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as . 1976) senosios sla ybės auch angegeben mi
нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до
херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP
a ijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės ( us. p as . séмки, us. sémeчки), pėškom,
peškom, pieškom (lenk. pieszo, us. пешкóm) und k . Į aką solche Va iija ung adap ie ende mach
auch e i o ialen Diek ų [e/ie] di ongiza ions A eala, die sichi spa s ę po de ganzen
li auensischen Sp ache Fläche (Ka delis 2009: 102135; U bana ičienė 2018: 59). Eben alls käme es in
Be ach die Ta sache, dass in spon äne Sp ache a mines Fo men e wende we den soga 20 Mal
häu ige als im be ei e en Sp ach ex (Kačiuškienė 2012: 54). Publikie e Ja gonwö e nai ö de e
eine sys ema isch zu e o schen Ja gonybių g amma ikalischen Adap a imo dėsnius, es zus ellen
innigen No mens Zeichen. Gegenwä ig is du chge üh ein VLKK un e s ü z es P ojek , dessen
Au gabe es is zu besch eiben li auischen Sp achja gons ling is ische Eigenscha en. Dies is ein
A ikel Teil des P ojek s übe p ieweiksmius. Sys ingliche ausanalysiab des Ja gon P ä eiksmių
Be aßages -ai hyb idine edinen und pa ienius sup ie eiksmėjusius Wö ze es ges ell , dass
i lichen P ä eiksmių mo ologischen Eigenscha en sind speci iisch ans o muo en li auischen
Sp achsys em, und adap ional Eigenscha en sind nulm en li auischen Sp ach e i o ialen
Dialek en und bk mi einige nuos ueklum (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). Es wi d auch e such de aillie
zu besch eiben li auische Sp ache Ja gonphänomine, da gib es gajas ausanks liche und
nich ech e Bes immungen (bes imm kommunika i en Kompe enzien moko ų), dass Ja gon kein
eigenes Phone isches und G amma ikalisches Sys em ha , z. B.: Ža gosis emas Teil, d. h. u sp ünglich
das Sys ems Dingen, Beg i ien benennungen, und Ja gonie e wende we den zwei e ohne Sys ems
Wö e (G eblkienė, Večkienė, 2004: 118, 8). Sys emische Eigenscha en ehlen Kommunika ion wü de
nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės
seh ikdy a 17). Ode wie man behaup en kann: [...] įsikliopy i aklai e wende wi d
jugendengeschä , ohnehal ende besonde e ode o iginalios bedeu ungen. Lie u iui įsikliopy i
seman iisch uščia idu is wo (No kai ienė 1984: 39). A pa adoksalu, abe juk įsiklio pin i (plg. lenk.
ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai-
na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005:
wklepać się, bal a us. kljapać) in o malisch genau und e wende wi d wegen 8 Pa adinimas an iniai
i gi neko ek iškas, denn ja gone is solchen ealijų, welche nich bk, beispielsweise, k imi-
eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman-
umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i,
naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’
i k .
ROBERTAS KUDIRKA
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII insispangin i, in akį (ši dį) įk is i und k .,
abe nö ig zu besch eiben und in o mell, neujai, įman iai9...
Wegen mo phologische Komplexi ä o weiksmisch we den sel en analysie
skolinische Un e suchungen, meis sind un e such daik a o džiai, būd a džiai,
eiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011;
Banuše ičienė 2019; Tamaše ičius 2008) ode skolinimohnisch Phänomen nu
allgemein bewe e (Čepienė 2006). Bei de Du ch üh ung de Un e suchung wa
besonde s p a a us bk p ie eiksmių besch eibung, e s ell nach
mo onologischen analyses P inzipien (Pake ys 2002: 510593). Sys ema ischen und
olls ändigene li auische Sp ache Ja gon Leksikos Fo schungen gib es nich .
Diese A ikels Ziele: 1) mo ologisch ausnag inė i li auensische Sp ache
ja gons: (a) sup ie eiksmėjusius Wo zusammlungen, (b) suaug inius
p ie eiksmius; 2) un e suchungsliche Ve bindungen und Wö e zu klassi izie en
nach Typ (pagal apibend in ą o malų požymį, džn. sp ach dono ės šaknį ode
p iešdėlį), du chzu üh en sys ema ische Analyse, mi de ausge äum we den
y ačiusujan p ie eiksmėjimo Modelle, Anpassung an li auische Sp achanlagen; 3)
ziel auch au die Bes immung sys ema isches mo ologischen Eigenscha en und
allgemeine s uk u alische dėsningumus, besp echen adap acine Eigenscha en; 4) auszu o schen, aus welchen Sp achen sup ie eiksmėję Wö e junginiai und suaug iniai p ie eiksmiai sind K edi inami.
Medžiaga (162 sup ie eiksmėję Wo e bindungen und 43 suaug iniai
miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka
2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga
p ie eiks ink a aus zwei Quellen: aus (a) saky inės kalbos und aus (b)
in e ne ischen Fo en und in e ak y ių in e ne ischen Gesp ächs ex lichen
Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i
suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o -
Nach ich en (mIRC, Skype und e c.). (isch olls ändig siehe Aleksand a ičiū ė
2008: 266282). Skolischen He kun angegeben aus e klä lichen Wo ynen (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005;
Mokienko 2000; OED).
9 Ebenso eich e es be ücksich igen in Analogie mi aus ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i und
kliop elė i, kliop e i ‘įkliū i, kliop i ‘suduo i (LKŽ) und e c. 10 Das Ma e ial des Li uäischen
Sp achenja gons und neno minės Leksikos wu de nich aus spausdin ischen (popie inių) Quellen,
menischen (g ožinių) Tex en und e c. ausgewähl , die edaguo ie we den konn en. Bes imm en
s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės
Socialischen Sp achen, pe sönlichen Gesp ächen wäh end au zeichnend Dic o onu au diese Weise und
zusammenges ell as de ganze Leksikos eil aus diesen Be eichen (aus üh liche siehe Kudi ka 2012: 35).
A ikeln A icles 279 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
SUREIVIKSMU WORDSZI JUNGINIAI
De g öß e Teil solche sup ie eiksmėjusių p ielinksnischen Kons uk ionen ode
p ie eiksminių azeologischen Ve bindungen sind auslesin i aus usischen
Sp ache ode e iniai: ♦ da (do) lampočki11 ( us. šnek. o lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ bis
lempu ės ( e . aus us. šnek. bis lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ pa (po) ba abanu ( us.
p as . po барабánu) ‘nes, ienodai, ♦ und ako še ( us. ulsio nek nek i akóje)
wei e so. ♦, ‘ži ( us. š .g. . žópu) ‘ elniop; maximal., ♦ po p os u (lenk. po
p os u) ‘ iesiog, pap as ai, ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. po de ól u, plg. angl.
komp. by de aul ) ‘pagal nu ylėjimą, ♦ pon o ( e . aus. us. ža g. ü pón )
‘ne im ai; juokais, ♦ ne p ikolas ‘p as ai, bögai, ♦ na u a ( us. au урá) ‘kaip
pakliu o, ♦ pa (po) liubomu ( us. šnek. po-любómu) ‘be wem Fall, dennoch, ♦ p os o
ak ( us. šnek. прós o ak) ‘pap asčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno ( us. za odnó)
‘ka u, mi demselben ‘, ♦ gazaskaip selbs ; puikiai, bes es ens, ♦ na se ( se) s o
( us. p as . au alles s o) ‘ ik ai, hun u P ozen , ♦ olka ( olko)12 ak ( us. óлько
ak) ‘kaip eikalas, wie es sein muss, ♦ olko ( olka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be
olko ( us. ohne ókolu) ‘bepe mich ig; pak ikai, ♦ an ollno ( iso) gazo (plg. us.
p as . au póлном gasý) ‘maksimaliai, ♦ ih en chodu ( e . aus us. свoúm хóдом)
‘sa a ankiisch, ih en jägomin, ♦ dalše nekuda ( us. šnek. дáльше
нéкуда) ‘isch is schon, ♦ pa na ū e ( us. po натý e) ‘isch ik o, aus na u im ie, ♦ na ie aps aba ėję
ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’,
♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku-
junginiai mi e ände usi bedeu ung is a klydę in das allgemeinen ja gon aus k iminalinem: ♦ ne
zapadlo ( us. kal. k im. ža g. ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ an ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. po bla u)
zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’,
‘neo icialiai, nelegaliai (ischsam siehe Kudi ka 2014). gib und Kons uk ionen mi sa i ais hyb idischen
Da nissen nach analogie, z. B., aus pe keis o ja goninischem p ie eiksmio be o man o nema ū ‘isch
anss o nepaj ėjus, aklai suda y a p ielinksninė kons uk ion ♦ au neli n a sius i und e e enoda).
Diese hyb idischen Da nisse u bū bilden nach analogie aus ♦ če ez nemagu ( us. schnek. čé ez nich
ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku!
// bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga-
могý) ‘neno omis, pe zwangą, ♦ do nemagu, bis nemagu ( us. schnek. do nich могý) ‘maksimal, bis
nich mes , obwohl nich und baigmens analogija nach bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimi niu. 11
T ansli e u e geliehen Vo weiksminige Ve bindungen we den meis ki čiuojan genauso, wie sie
ki čiuojan in jenen Sp achen, aus denen sind kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g.
pádlu), na ū e
( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k .
12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas.
ROBERTAS KUDIRKA
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
A si ado li auische sp achja gon und nedaug nesla iškos u sp üng
azeologischen e bindungen: ♦ be yšio ‘nesąmoningai, k ailai, ♦ hochyn papais
juok. ‘aukš yn kojom, aukš ielninkai, ♦ au smūgio ‘s aigiai, ♦ alles o e ‘ iskas gu ,
♦ ne auk ū ų laok. ‚p as ai; besse b auch , ♦ au Pilbo ‘be wie, ne im ai, ♦ au o
Kan o ‘ uo Sich u, ♦ pe uksą, au ukso ‘a si ik inai pasisekus. li auische
sp ach ja gon e wende wi d und eu onischen samplaikischen p ieweiksmių,
en usių aus aus ik uken (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk beispiele Ul ydas 2000: 315),
as alle e hal en als skoliniai aus usų kalbos ode pe usų kalbos
zwischenininka imą. Euphonija ( . y. imas, hy hmas, ali e acija) zusä zlich binde
Wo e bindungen in seman isches Eine ą, klambum hil samplaikom ih e Pas o um
zu hal en, umzuwandeln sie in azeologischen Wo e bindungen: iap ♦ liap ( us.
schnek. тяп-ляп) šal ai bal ai ( us. p as . шалт macháj-bol áj) im ai, šnekne šacha
Maka a (šache mache , lenk šache -mache ) k im ai, nelegaliai, šmiku, i i, i i,
šaku. ža g. ú i-mú i ♦ az az ‘g ei ai, iens du, pys pys ‘mikliai, iens du, ♦ cap
‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’),
ca ap ( us. schnek. цáp-царáp ‘pačiup i) ‘ ogčiom, capu lapu, ♦ a am ba am (plg.
us. p as . á y-bá y ‘plepalai) ‘i so wei e , ♦ iu elka iu elku ( us. šnekka el.
in elku) ‘seh genau, ♦ liuksum pi dum laok. oll, wunde blich. P ie eiksmis čiki ( us.
ža g. чки) ‘ge ai bilde meh e e i minge o eiksminių e bindungen: ♦ čiki čiki (plg.
us. ža g. чki-чki) ‘puikiai; genau. Tokias i. Pass e nu ein paa Anglybės: ♦ oki doki,
pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki,
čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba-
okis dokis13 (engl. schnek. okey-dokey) ‘ge ai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘ge ai, ♦ supe
dupe (pupe ) (engl. schnek. supe -dupe ) ‘puikiai, ♦ i y i y, i y i y (engl.
schnek. i y- i y) ‘pusangliau, ♦ op. ip. ip op, yp. us. lyg so. genau. Galūnėmis -is
mo ologisch adap ie en s abilische Ve bindungen Va ian en okis dokis, čikis pikis,
okis pokis sind au ge e en wegen li auische Sp achsys ems Ein luss:
p e aujan es linksniauensys em o am. ačiukas ‘ačiū, okiukas ‘gu en, ok).
kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek.
Eu onische samplaikinie Vo beiksmie mi Vulga izmais: ♦ jaba ( a .: jeba , jiba )
kapa ( us. ulg. ебáть-копáть) sel ene e Vo beiksmich a ojamų eu oniische
‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i
azeologische Ve bindungen, einige die ähnej an P äzodžius: ♦ wede pis , noch
knis ‘nieko; ne eik schon nich s (Juos alle
13 Manchmal in solchen Fällen Ve bindungen liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki und k . Bedeu ung
kann sein sowohl būd a diška ‘puiku, sowohl p ie eiksmiška ‘puikiai, plg.: gu e klipas ane, so und
wei e saunu gu liuksum pi dum (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). // Okis dokis, mi pass , pass engsiu
e schey ho izon e (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai).
A ikeln A icles 287 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
beiweiksmiisch kann we den e wende und suaug iniai keiksmai, beispielsweise.:
job aima (plg. us. ulg. wie ёб тво мáть! ‘be abejoně, wi klich) ‘ ich ig ja, aus ik o
(Pada ysiu, job aima , hie chuinia is . // E is ja du ns aus ik o, job aima !),
kibinima (plg. us. ulg. kibinaboy m e á) ‘ elniop, šalin (Vi š layoks nu kibinima und
be ona o aus neuem eben.)
Mi schaknimi čio nu als suaug iniai p ie eiksmiai e wende we den
skoliniai načio , načio a ( us. au čёртá) ‘ elniop; kam, was des Teu els.
Ilgesnė Fo m načio a a osenoje e ότερη. Mi neiginiais nei ni aip pa sind
P äweiksmių: nečio a, ničio a ( us. ni чёртá) ‘nė elnio.
Mi schaknimi ig a osenoje auch nich wenige suaug ischen p ie eiksmių: na ig ( us.
p as . au ig) ‘ elniop, po galais; kam?, wegen ko?, e wende wi d und seine ilgesnė Fo m
na iga ( us. p as . au igá). So auch pass de o mie en Va ian en schon mi geände em
Schoknies Balsiu: na eg, na ega. Mi negiginiais nei nip ie eiksmiai auch ne e i ne ig ( us.
p as . nich ig) ‘nė a ko, ne iga ( us. p as . nich igá) ‘ne; nich s, nė elnio, ni iga ( us.
p as . ni фигá) ‘ne; nich s, noch eu els. li auische sp ach ja gon is neuada ige o m nach
analogijas p incipą solche is ja gonybė nachalia a ‘nemokamai (plg. us. p as . au hal u) (As
es auch neno eciau en asa o , na, neben nachalia a). Russische Sp ach des solchen
Wo es gib es nich , indi ek solche Fo m G undlage sind Eigennumme n nachalia as, -a,
chalia as, -a ‘nemokamas und p ie eiksmis chalia a ( us. p as . хал a) ‘nemokamai.
Va osenoje apylygiai papli usios d ejopos Fo men Ve bindung mi p ielinksniu und
suaug inė Fo m: nachadu und na chadu ( us. au ход) ‘be egin , g ei omis; e (is papa as o
gewogelio pe ge ich a nameli nachadu pajim u, abe je z a nameli aldo s ambi yba chia
eci a oki suku iau na xadu kai eikejo ish nich s kazhka pada y :D VIKINGO KRUOPAINIS),
nachalia u und na chalia u ( usch p as . na hal u) ‘nemok, abe a oseneje eine kann
wy au i, in diesem all häu igne schnelschnaip suais nis mokes is kann und sein, wenn die
b ü um Li huu iai alles du ch Naxalia machen, e is wi klich g oß, wie iel Fo o, zeig als
alkanen gschel! ).
So auch gib es neige suaug ischen P ieweikscha en mi P ielinksniu do: dachuja
( us. ulg. do ху) ‘labai iel, dach iena, dach ena ( us. p as . do хренá) ‘labai iel,
dache a, dachie a ( us. ulg. do херá) ‘labai iel, dačio a ( us. p as . do чёртá)
‘labai iel, da iga ( us. p as . до много фигá) ‘labai, da elnia (hyb idas analog uss.
p as . до чёртá) ‘labai iel. Va ian en mi o dėliu done nach a į doch ena,
dochuja, do iga und k . a osenoje ge okai e esni. Su p ielinksniu po ( us. po)
p ie eiksmių auch nich wenige . Manche P äbeikmiai usų neno minėje Sp achbei
können e wende we den d ejopai e bindiniu mi P elinksniu und suaug ine
Fo m: po хуй, po ху, пхуй; in diesem Fall in li auische Sp ache ja goną schon
pasiskolin a suaug inė o ma pochui ( us. ulg. phuy) ‘nes a bu, is ein. Auch
dieses P e eiksmis ha einige länggesnius sel enen Benu zens

ROBERTAS KUDIRKA
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai
da , sie auch sind suaug iniai mi P ielinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . p íg, po
фgu). Analogiški is und poch en, poch ien ( us. ulg. ph en, plg. po хрnu), auch
poche ( us. ulg. phe ).
Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely-
e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam,
wa um (nea schöde Ihnen koy i?! a huli dann wals o wenn nich ge äll ? ikiso nosi -
nich ikoi pyzdina is en. // Ma ai welche skylė, und chūlia, wei e neina. // Wenn euch i ig
mein asaliojimai, nich s wunde baus - as selbs olkom nezinu xuli as asineju. Ge ade
sa i aiska). Ghana is a ein P e eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl welche G ünde,
wa um (O chūliš mes u im mokė i? Tegu sie moka O das chulish ziede aziuoja mi placiom
padangom, do das ideo nich . // Ja gon e wende we den und einige suaug iniai
P ä eiksmiai mi usische Sp ache p ielinksniu : icha ia ( us. p as . втихар) ‘slapčiomis,
d ebezgi ( us. вдрбезги) ‘ isiisch, in šukes, pizdu ( us. ulg. в пизд)
‘ elniop, po galais.
Neno minėje sp achgebung sind e b ei e usios o beweiksmiisch e wende en
einge agenen Kons uk ionen: nekažką, ne kažką ‘p as ai, nekaip, neką; schlnai; nelabai
(Va žybos begann begann o sich iglich a žo ů g e os auch neujai su ikiuo as dahe
susižaidimo nich e waską. // Na und ich ih sage, dass nich e was, wenn panele solchen Dinge
beschä ig . Sie na ü lich nich schwieg e, und begann o zuš au i, was Un e schied ob es
männisch, ode weibisch). Analogisch mi ande en einge agenen P ejeksmien: nekažkaip
‘nekaip, p as ai; schwe lich, kebliai, nekažkas ‘p as ai, nekaip; schlnai; nelabai. Tokių
p ie eiksmių nesuaug iniai a ian en nich i gendkaip, nich e was sel enesni.
IŠVADOS
S aipsnyje behandli 162 li auesische sp ach ja gono sup ie eiksmėję wo ze
giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas
junkalbinis einhei , en s andenös ande e sp achkon ex , is ans o muojam
anpassend ihn an kalbines sys em. Ti lichen sup ie eiksmėjusių Ve bindungen
und suaug ischen p ie eiksmių adap ional Eigenscha en sind nulem es aiškių
ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one-
mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža -
dėsningumų: (a) goninės leksikos neige in eg ie sich in li auens Sp ache leksines
Pa adimas, (c) Teil ja gonybių bleib mo ologisch unadap ie nu wegen
p ie eiksmio beg enz em kai imo (a ganz nekai ymo), (d) skolin ų ja gonybių
a ia i i ä en s eh au g und s ichiško adap a imo nach sp ach ecipien ės Besonde hei en.
1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks-
minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i
A ikeln A icles 289 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si-
adusių p ie eiksmischen Ve bindungen wenige (9; 5,6 p ozen ), Skolinien aus
englischen Sp ache nu wenige (4; 2,5 p ozen .).
a. Wegen Exp essi i ä Ja gon populä e p ie eiksmiškos eu onischen
samplaikos (24; 14,8 P ozen .).
b. Neno minėje alboje populia ūs ulga izmai, sie bilden iel p ie eiksmio
bedeu ung e b ojamų e bindungen kapi elie solche skolinių aus usų kalbos
(57; 35,2 p oc.), nemažai und p ie eiksmiškų li auische Sp ache dis emizmů
ode e inių aus usų kalbos mi ulga izmais (13; 8,1 p oc.). c. Neno minėje
alboje ne e i p ie eiksmiški junginiai mi nega i amosiem dalely ėmis ne, ni
( us. ni) (11; 6,8 pe cen .). d. Ža gone seh a ian iški p ie eiksmiški junginiai
mi lenkų kalbos dalely e bele (lenk. byle) (6; 3,7 p ocen .).
e. Nedaug an e eiksmichs ige Ve gleichungs e bindungen (6; 3,7 p ozen ) und
an e eiksmichs ige Ve bindungen mi P ielinksniai bis, pe , če ez ( us. du ch),
do ( us. do-) (5; 3,1 p ozen .). 2. Suaug lichen P ieweikscha en e wachsenen
Ab eilung gausu aus usischen Sp ache geliehenen p ielinkscha en und
dalely schen Ve bindungen mi daik a a dnissen (35; 81,4 p ozen ), p ielinksniai
und dalely ės pa e s os o döllien eigi ai adap ie end: haup sächlich 11 usių
p ieweiksmių mi o dähligen na- ( us. na-), 10 mi nega i en o döllien, nich o
ni- ( us. ni-), nie 6 mi da-, do- ( us. do-), 5 o su- ( us. po-), pai 3 mi - ( us. -), o-
a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.).
b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.).
( us. -). c. Nemaža Teil suaug ischen P ieweiksmių kann sein a ian iisch
e wende we den und wie Ve bindungen.
ROBERTAS KUDIRKA
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
SANTRUMPOS
angl. engl k.
bal a us. bal a ischen k.
bd . būdwa dis
kal. Ge ängnis
k im. k iminalinis
lenk. polkų k.
p as . – p as akalbė
p . p ie eiksmis
us. usų k.
schnek. schnekamosios
e . – e inys
ulg. – ulga us
Sp achen ža g. Ja gon
LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo
Naukowe PWN.
FŽ F azeologijos slo ynas, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudi ka Robe as 2012:
Lie u ių kalbos ža gon und neno minės leksikos slo ynas, Kaunas: Technologija.
Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio und na komanų ja gono slo ynas,
Kaunas: Ki os büche .
LKŽ Lie u ių kalbos žodynas, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Zugang in e ne : h p://www.lkz.l .
OED Ox o d English Dic iona y. Zugang in e ne : h ps://www.oed.com.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: G oßes polkische lie u ių sp ach el. Wo yn, Ma ijampolė:
M. Ma išienės Übe se ze bü o.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского
de Sp ache, Mosk a: As el.
Mokienko Vale ie , Тa jana Никитина 2000: Большой словарь русского Če mák
жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
A ikeln A icles 291 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
LITERATŪRA
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o
Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess,
267–292.
Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz-
mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional
scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU,
26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius:
LKI.
F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma ics. Czech
and gene al ph aseology, P aha: Ka olinum, 73128. DLKG Daba inės lie u ių kalbos
g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005.
G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko-
munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a.
Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231.
Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin-
guis ics 19, 24–44.
I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub-
lishing Company.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės
lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/
bal is ica.0.8.2110.
Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius:
VVPI.
Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil-
nius: VU.
Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių
kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005.
KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
ROBERTAS KUDIRKA
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kudi ka Robe as 2020a: Lie u ių kalbos ža go pawenie sup ie eiksmėję wo e und
p ie eiksmiai be o man ų sowie ih e adap a i en Eigenscha en. Lie u ių kalba 14,
112. Kudi ka Robe as 2019: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių
mo ologija i adap acinės eigenscha en: p iesagos -ai hib idiniai ediniai aus
p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių. Respec us Philologicus 36(41), 4759. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo -
ologische adap ion: p eesagas -ai hyb idische ediniai aus būd a džių mi
p eesaga -ischkas und nep iesaginių būd a džių. Taikomoji sp acho y a 14, 2132. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2.
Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologische i alismus adap a ion de li auischen sp ache. –
Sp achkul u 84, 202213.
LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976.
Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija und ande e s abilūs
Wo gewinnungen. Li uanis ica 4, 8198.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos übe p ielinksnio samp a ą, aišką und
Ve wendung in de bend inėje li auensischen alboje und a mėse. Mensch und
Wo 16(1), 7080. No kai ienė Milda 1984: Au g und Ja gonismus įsikliopy i, ode wie möglich insimillė i. –
Sp achkul u 47, 3941.
Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: ech a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis,
dalely ė, p ielinksnis, kn ukas, geus uk, aus ik ukas, Vilnius: MELI. Pake ys Ju gis 2014:
Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. –
Taikomoji kalbo y a 3, 1–26.
Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n
Li huanian. Bal is ica 51(2), 239269.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas
2005: Kalbos kul u s udios, Vilnius: Gim asis wo . Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė,
Pe Homola 2005: Mo ologischen samplaikoen E kennung und Klassi izie ung.
Li uanis ica 62(2), 5875. Ha ie Sha p 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy
o Two Discou se Domains, S ockholm: AWI.

S aipsniai / A icles 293
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian.
No dic Jou nal o English S udies 17, 71115.
Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is inis šnekamajai kalbai eigingos leksi-
kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217.
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI.
U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongisie ung mi u ische und jeunesniότε es
Gene a ions eas e n aukš aičių ilniškių salboje. Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a und
Ve ände ungen, sud. J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijas kopia, 5982.
Vaicekauskienė Lo e a, Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldienė Lau a 2013: Naujųjų
skolinių kai ybinio und da ybinio adap a imo Modellen P oduk i i ä . Taikomoji
sp acho y a 3, 127.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i
a osena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Ki ų kalbų kilmės Wo e im mo ologischen Sys ememe de
li auischen Sp ache. Lie u ių kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI,
108128. Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De
G uy e Mou on.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва:
Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка,
Москва: Просвещение.
РГ Russische G amma ik. Phone ik. Wo bildung. Mo phologie 1, pedd.
N. Шведова, Москва: Наукa, 1980.
ROBERTAS KUDIRKA
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PRIEDAS.
Sup ieweiksmėjusių Wo e bindungen
a osenos pa yzdžiai1
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS
PELINKSNINS KONSTRUKTIJOS,
PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI
JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai: wie zu sagen p isidi bai das na u a pa
polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus?
Gi nedu na. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai p og ame (p ag ame), pa (po) polnoi p og ame (p ag ame) ‘maksigal
maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a-
e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa-
ollna p og ammi, dann alle ech s hel en wi au dem Shel en, bleib nu seniai
kelle. ♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimaliai: ype g eiciau a sius
und . , weil dhl išsiu bs iska pa polnai ka uške, das is dein a siun a 99% ohne
jokiu p m p aeis // Jaigu p obisim nuspe i bausme, das manau a men a
p a auks po polnoi ka uske!
♦ au alle ( ullnas) ka ūškės, ganze ( ullna) ka ūške ‘maksimal, oll kapasumu:
s iecia saule, a mein name sildymas on ei agen wu de au alle ka uskes
a suk as. // dem dzedulionu de e u au ollnos ka uskes bauda imandolin i. //
Geben nu S a a und alles ka uške denn solche nepasimoko. // d ebulys k ecia,
schein , wie siau es asigaly lebenciau, obwohl sildymas ganze ka uske ijung as //
uz Hil e maziem und mi lichen ukiams, a was i s 500 ha ollna ka uske mokesciu. ♦
pa (po) p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; üb igens sich, wegen smagumu:
Ich nich e wa e ei, dach e ich, pa p ikolu sag e. // ne a ik i, mach das meh pa
p ikolam, denn sai as auch pa p ikolam, ziu ejau ash laida. ♦ wegen p ikolo, au
p ikolo ‘juokais; ohneip sich: Sie nu wegen p ikolo, paa li kos e o. // nzn kann
bu dass do pi a iski game abe as seip ag e ich au p ikolo und e pasake
a ez.
1 Pa yzdzungen wi d nu minimal angegeben, meh siehe li auische Sp ache ja gono und neno minės
leksikos wö de ne (Kudi ka 2012). Im A ikel ex o handene Beispiele Anhang nich wiede holen.
A ikeln A icles 295 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ da (do) lampočki, bis lempu ės ‘ ienodai: man bis lempu es jusu kommen a e. //
alles do lampočki und nes egal noch wie indes du noch wa um so indes du. o
♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su
d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu,
Schulos paue s os Kamp poligonais mi a okien aikuciais. ♦ und sio akje ‘i so
wei e : e minusuok Mi a bei e , ju Gehäl e , A bei splä ze, Gebäudehi auna,
Kommunalkes, se e iu In as uk u und sio akje, und komm asi nich so schon
und iel.
♦ schope 1. ‘ elniop: seh leid, ein ach alle so susine ine, dass meh und bu
können, so sansas und zopu, nu ielleich nächme gedos neapsida ysim. 2.
‘ isiškai: Ga a as zopu.
♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u”
und au dem Holzka kasse.
♦ po de aul u ‘pagal e s illung: Ek anelio esoliucija po de aul u maza - muss
paskel i, abe das seh jun a akumulia o us. ♦ ne p ikolas ‘p as ai, bögi: Nu jo,
♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda-
ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo.
mi diesem ne p ikolas Meh pass usi und uz d audima meh mokesi, neno eciau
selbs okio. // Taxa k ies is? Abe was nich p ikolas mi sa emien axi ode
g ei uske? lb Man neaiskus das Angelag. ♦ na u a ‘kaip pakliu o: Wi uh en na
u a, nich s wuss en. // Und nich kau i e wie sagend na u a, bu inai aziuoki e i
se isa und übe p übinki e enikli und alles ki a.
♦ pa (po) liubomu ‘e was Fall, o zdem: Pa liubomu, was do bebū ų, do is iek
wi d Menschen. // P adedam und alles, und mi allenis po liubomu nesuside insi. **
p os o ak ‘pa asčiausiai, šiaip selbs : a ko ihm küh i, e das konjaka kann und
p os o ak inken, ohne i gendeine p iezas ie, und wi das, sozusagen, is
eikalo... // selbs auch daznai do anoju und ohne p ogos p os o ak:) ♦ za adno
(odno) ‘ka u, dami selbs : E als Vo si zende o ganisie e die
Schulinenkasimą, das za adno und sich. // Ke inu besky is augpjü s 14, das wü de
ich ge ne und ußbola pach e za odno.
♦ selbs gasas ‘kai ik; puikiai, am bes en: Aš uoniolikos Jah es is selbs
gazas. // inale ga osi pan. 2.8m und is ik uju selbs gazas schein g ößesnei
äue. ♦ na sie ( se) s o ‘ ik ai, hundu P ozen : nu seip pacaniukas esi na se s o
// su inku na se s o. Ne a zweieju einodu einen, ne a i isu inkanciu k epalu.
♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina
a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad
e ai leidzia und noch selbs e ai es bes ä igen baudy e olka ak paski s! //
geh no mallich bei mi calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km.
ROBERTAS KUDIRKA
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
♦ olko ( olka) sangnia (piesnia) ‘kai saakas, wie muss sein: alles aisku, ik i
a o i ai, abe üb igen Teams db kausis olka sangnia, soga schwie ig und
p ognozio glückliche ojus // ei en do nich dem o gesehen. uzsidek Rei en,
kiems keliams i aziuosi olko pesnia.
♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo-
ü oodini be olko. nesamones asai, nu ne us ki iem gadini. ♦ au ollno ( iso)
gaso ‘maksimallai: das kama is s a kig sal esne schein obwohl siluma au ollno
gaso a such und die ü imme o enos i ande e kama i // allen wände n
passenden su asi, noch nich übe üll e schi en, obwohl k an e saison schon au
ollno gaso.
♦ ih en chodu ‘sa a ankiisch, ih en jägomen: Wi ie ese ah enuosen seine
chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu.
♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe
lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi
Schule ode ein wenig wissenscha aga o, o s ell sich solche
Bildungsexpe en, dass dalše niekuda...
♦ pa na ū e ‘isch ik o, aus na u n ie: Nuo aukikes supe ines wie pa eiksliukai
pa na u e jauciu wa noch g aziau des o meh dass wa g azus lu . ♦ na ū e
‘isch ik o: galejo zusammen dienele padi be pa ody ka na u e sugeba, a
klyk i sauk i cia mokslu b auch . // abe du minde Du ns Na u e, wenn nich
e s anden, was di gesag . Is a es was p aso, ode siulo uz LR si g ? ♦ au
baje io ‘lach is: Ich nu au baje io sag e ich, abe sie ha nich e s anden,
hal e, hie e ns lich. // Aisku wie euch nich i ia wo ech e musimas ode wo nu
au baje io ka ielleich nich hab ech u mus yniu ode wenigs ens no malaus
smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne skamda: Bis dieses Zei wa wai ano us žuliks,
ad a nich zapadlo men u on e klä imus ašine . // Mi wi klich nich zapadlo
einzukleiden e gangenige Jah es kollek ions džinsus.
♦ au zapadlo ‘siehend speziell zu schädigen, ičia: Ich kann au zapadlo nu eine
Kabine in jenen Räumlichkei en mie en, abe we ihm mie en die ande en? nie- ♦
kas neims! // An zapadlo nuplėšiau.
padlu ‘gėda: Pa azinejas mini enu ode isu eigiu, i sedana lip i is padlu.
♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelegaliai: wi d nu po bla u, wie und magne ische
ez., p isip asy da nich , weil aiskina dass ne eik, und wenn zmogus mi s a
aiskina, dass zei nich ik eipe // Tais Zei enis solche Dinge kon es bekommen nu pe bla ą.
A ikeln A icles 303 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nich siemkos ‘ne juokai: E is nich ganz eine endu o, und so ehe
zwischende Va ian e, kazi ka, abe gib und Glas, und nich B illen. Kaina auch
schmelniai zu sagen nich semkos // Teko mi panachs Fallzus s oppen mi mo u
und b i a ininku, das Ve lus e wa wi klich nich semkos, abe einigen wi und
übe meh e e Male en schädig e. ♦ nich hundens pypas (bi ka) ‘ne sche okai:
Hie di nich hundens pypas! // aigi gp s das cia ne suns bi ka... eu e
♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da
echnologie und b auche no e dass sie bu u uz dyka. auschaičiuo ... // Ma y ,
wi klich p o elio nich on anai. Wie kann man so iele Male s eigen in dasselbe Sh..?
1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki,
pe , če ez ( us. du ch), do ( us. do-) ♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu)
‘pe neno ą, neno omis: Abe das is isiskai nepa ojinga gesunda ai, wich igs e,
dass das nebu u da oma ce ez nemagu. // das sowje ischen zei liekana - oks
wuns zu e scheinen, aidin i idealius ce ez nemogu // Kinde n wi d peila, wenn
manchmal ä e liche p esse če ez nimogu dass nu ein kind bis de e s en
klasses kau i an ände Ta same puikiai s ambių blū iškų kad ų meilės scena
aussi ęsė bis niemagu. und nu übe lauką e miedene beskonigkei en. die
♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a -
kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o,
obuleja s ändig und Regeln ce ez nehociu muss beidi ko eguojamas und ule, wo
begioja nach olg kugoli und so. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki
nich gangs, übe alles: Do ile, du skai yk mane is eziu ismusei und do nemogu
sune a ai wa do nimagu uzknise l ponai welche eine sneka ki a mach // // Küčias
sch ęsime ieni. Denn nu nich ažiuos sesuo mi mažiuku, a alsohasi, nich ažiuos
und ä ai Nezinau Liūdna do nimogu... Nu zha ingas seniukas do niemagu.. Allem
he onu mi ihm eine Sache u e i.
♦ bis nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki nich gangs, übe alles: wi luz am is sein
baje iu:), weil e wi klich smagus zmogus, abe nu 5 minu es, längiau schon iky i
bis nemagu:). // was hie passie e, dass issididino das Sei en bis nemogu? ♦ pe
nemogu ‘pe zwangwa : wenn nich ge äll , so also pasiliki wie a os ogu nama
und is aziuoki , abe nu neliki pe nemogu, no edami kazkam kazka i ody i. //
Abe wenn je z b auche ich gebdy , zu imposs s engciausi ü e n lange.

ROBERTAS KUDIRKA
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ
VARTOSENOS PAVYZDŽII
2.1. Mi P ä eil da-, do- ( us. do-) ♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a ‘labai
iel: Esmė, dass heu zu age gas ies u u doxe a, und di das nedaeina i makaule
min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes
pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u
niekaip. ♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘labai iel: Ki i welche wa en
dach ena ėgėlių pasiga ę, gaudė au s in os. // Nich geiai p eisugue mi ne
balkis o halasis ku iu s o e gesund kaum nich bona o neues p eisoja doh ena //
Dox iena, das hie wie iel ha?
♦ dachuja, dochuja ‘labai iel: G ožio dachuja, o olko nichuja:D. // selbs habe
sena 7 bmw, das a, b auche dohuja kis geldigu wenn alleska da ai zei . ♦
dačio a, dočio a ‘seh iel: Nebūk kleine Kind - asiu... wi klich asiu 30km
Radiuliu he um kauną. Kaimo u izmo - dacio a // pas alieciu gal cia ne a iel,
abe pasa u pas aly das doce a. ♦ da iga, do iga ‘labai iel: Idėjų das da iga
habe. // wenn Menschen haben do iga babkių sie beginnen nich gäu zu hö en
gesundem Ve s and, und gelei u so.. pas manes alles muss sein....
♦ da elnia, do elnia ‘labai iel: Wenn p a es speju max me am und das bu u
meh als men o ius jungen gold iemen ku iu zalgi is da elnia ha . // AC3 con ige
Eins ellung do elnia, schon e inne e ich ka do genauig b auch es ine i.
2.2. Mi P ä ix na- ( us. au -)
♦ nachadu ‘be egin , g ei omis: S a yk gas, nachadu a sipi ks po zehn
ausenden kilome en.
♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben
nachalia a. // Mi sa ydo ine wie und alles bu u gu abe nachalia a nepa yks
nich s no malesnio ma y . en die paa uks anciai kanalu das nu eklamine
siuksles.
♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha-
lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u
go , di alles nachalia u, ieni muss moke i und du nich . ♦ nache a, nachie a
‘kü em galams, wem: o nache a pu le iui as a e i kalining ade po a omke eik
s a y ? // abscie, nahie a uns a backa?
A ikeln A icles 305 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nach ena, nach iena ‘ku iem galams, kam: nach ena die auswahlkos u ny ai,
kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ?
♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais
isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a-
dinimo kei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘wem?, welchen Teu eln: Und im
Allgemeinen, nach ien mi e nö ig!
♦ nachui 1. ‘ elniop: ciaupki es nachui. da gedao . 2. ‘kam?: Spėju Ihnen nich
iel meh als nach ach on Jah en, nachui b auch solche nesamone sch eiben?
Denks du i gendjemand in e essie ?
♦ načio , načio a 1. ‘ elniop: Ande ein b auch cia sp es i p oblema, ans a
is inan iska nacio . // All die Zei wa e e ich o momen , wenn Fisch
en wede un e auks alles načio ode ein ach nusmaus om Kablio be
zaka ėlės. 2. ‘Wosem Teu el: Nacio a dann is is Teleskop kau ? // auße dem,
nacio a e selbs kabinasi bei manes?
♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop: As ges e n a ida iau beau y es a und el uzda iau
sei en, na eg sagiau gana 2. ‘kam?: Audi S6, schni as Heimyninis A an , nu wenn mi
ihm ah uchs ein S ad , das na eg so e o de lich, bes o iai nu g ei į übe schiji
kann nu b auch denk o , a na ega man moke ex a... li u wenn paim und billige .
♦ na ig, na iga 1. ‘ elniop: Wenn Vilnius wi klich keine Mannscha A legoj, es na ig 2.
‘kam?: Na iga asy oki selbs sakini du ka ?
2.3. Mi nega i en P ä äk en ne-, ni- ( us. ni-), nie- ♦ neche , neche a ‘nė a ko;
nich s, noch helnio: is iek appa a ai e häl asi ziemlich eue us und neche pyzde
// Pas uns masinoj wie nu solche summon ue e, na nesima o was pe e bind is. //
Weiß jemand wo kann gewo en diese Sendung A chi e? Wi e such en zu sehen
ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a.
♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e-
übe LRT Websi e, abe do nech ena nich unk ionie . so und gepigaun en
allsei en Za zen. ♦ nechui, nechui ‘nė a sinns, gib ko, b auche: Nechui bu inginiui
♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en
eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę,
und no e g ei o e ek o manau iel besse bu u obwohl und nich so g ei
pasi enkin pap asciausiai Nah ungsmi el papildais // nechuj okiam debilui eises
duo ,o nachbei a imine eik.
♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; kein eu el; öllig: Νομίζω
we e a und ande en Ra schläge eil , wenn selbs nechuja übe maschine neišmanai. //
ROBERTAS KUDIRKA
306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kla lich sch ieb ich dass ENG, ode LT, usiisch niehuja nesup an u. // Ich ie ,
abe nichuja nieks niehel. // und is solche beda. masi edi masina pa aziuoji seh
kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda.
♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne-
en sie iko, und ne alo necio a // spo uoju jede age, und isokius
a bu ne ius ge iu und mi elbos plan zusammengese z abe uzso a nich s
nich s nesigauna. ♦ ne ig, ne iga, ni iga ‘ne; nich s, auch eu eli: As manau, dass
e ekjusiem is iso ne ig gebüh en, und Mädchen b auchen Männe zu
susi as i // Wenn eziesi no malu lagamina, das ne iga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; kebiai, kebliai: di im leben nekazkaip iseis man
susi as wenn du bis Lenkes deg ados ge beja ein ach mi soga g audu
pasida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip und ea o pa adede, gu dass
einodina schwie inimus.
♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; schlnai; nelabai: mi einem ulano u nekazkas
eu olygoj. Daznai p i e e zmogaus de pa emp u wenn ganz eam s inga,
aspac p ies a le iskas Teams. // mi die che ole ai nich kokie nu galios has
nemazai o nu zen nekazkas neben mi ihnen gu canjonus i eikine i. ♦ nekažką
‘p as ai, nekaip, neką; schlnai; nelabai: Ve s unde ich dass paspo a us halme i
schon allen pasida o aisku wo was, abe p adzioj nekazka // ein mach e minėjo -
1.5kg pe Mona max kann g yno aumens p iaug i, eils das kg mi halbę au
ganz kö pe und gausi wi klich nekažką. ♦ ne emu, ni emu ‘keis ai,
nich e s ändamai; s a ne: mi is es ū e is pe yškus, wenn wo zwischenü
ehl , o und logo.. i gendku ne emu nug ūs as // Tada ni p isikalk, aziuok
emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo.
♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius,
diena, nepazeidinedamas aisykliu.. und nezahui niemand nes abdys und ne ik ins
// Men ai können s oppus ie en nu dann und do wo is publizie sie können
men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik-
nich .
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a gėda: wenn šikna s yla es schon pasida ė
nezapadlo und pas men us lėk i, nich nach pane kes i gendkaip... // doch mi
nizapadlo und an am pabu .
♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni-
che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie-
a nich pass , ielleich was zino genaue ? ♦ nich ena, nich ina, nich iena
‘nieko, nė eu els; olls ändig: Tipinė žinan i, was will, abe nich ena
nejaučian i Möglichkei en... // zhiu ek du ja wie will, le z em
Zwei-Cylind u-Ve eilungs eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, ab ikine
nedadielka.
A ikeln A icles 307 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki
nenu aukia .
♦ ničio a ‘nieko, nė de ono: Vadinasi, ničio a nesusigaudai se i oje
an as ikoje, nu o ge äus i solchen; )
2.4. Mi P ädöllien po- ( us. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘ is ein, gleichodai: wie iel
no inciu e schein . Und pachuju ihnen, dass du nich alleine, und nich zwanzig
km pesciomen nukulnia es , bis sie au ake . // Pochuju cia ielem au
Gesundhei je ka. ♦ poche ‘ is ein, gleichodai: mi isiskai poxe jusu meinung. ♦
poch en, poch ien ‘ is ein, gleichodai: Wichbu haus o e i o ium, und ü
o os poch en. // kaune es zumindes jene bedauė inien ma kie ungungen
häl sich wenigs ens i gendkiek... und ilniuje es poch ien ode sch ieso o ai,
ode leos os. ♦ pochui ‘ is ein, gleichodai: Wenn di pochui, das mi des o meh . ♦
pochuju ki ‘ is ein, gleichodai: wenn di ge äll , anzieck und ažinėk:) poxuju ki
was ande e sag und denk :D
♦ po ig, po iga ‘ is ein, gleichodai: Kam cia s aig übe ziemelius, kai
jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a
einigkei .
2.5. Mi P ädöllien - ( us. в-), o- ( us. вo-) ♦ abšče, abščie ‘isch iso, apsk i ai:
Ich das abšče nesup a au. // Le z im minu inėm, abščie pazo as sein gewesen,
so s a k üh eo o und e hiel au galo, abe leide , endėsi wie endėsi.
♦ d ebezgi 1. ‘į šipulius: Nun abe nich s baisaus nich gezählend einige
mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau-
ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude-
nub ozdinige, und balion gesund, nesp go, i eine ande e masina o e de i wi d
möglich eine is ju p i e ciau inken mi mi imi und e a gsas nusige e
d ebezgi. ♦ obščim ‘apsk i ai, allgemein sp echend: eik und Schluckum und
zugleich schmücklich und genug ene gisch di b obščim A bei kaum nich wie
mi eine F au; ) ♦ pizdu ‘ elniop, po galais: wenn noch und has nich einen
einzigen F eund de emig a o pyzdu nach en und dein A sene b auch moke
inga i da belekiek uzh mui a.
+500 ex a lie u ishku uzh pos- icha ia ‘slap im: ♦ sodybos keine wa uz
50m, nu ukiniai. negi spiai pasis a y icha ia?
ROBERTAS KUDIRKA
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs
in he Li huanian Language:
Ad e bialized Wo d-Combina ion
and Compound Ad e bs
SUMMARY
The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in de e mined by
Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings
adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is
ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he Li huanian
language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e, pa ial and
semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo dcombina ion and
compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew bo owed om English.
Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language. Adap a ion can be desc ibed
wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically and phone ically, c) adap ed
g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing an in lec ional ending). Mo e
commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs which a e adap ed
phone ically and mo phologically a e used. Those which a e adap ed only phone ically a e less
commonly in use. A equen ly used ad e bialized wo dcombina ion due o he speci ics o use
can only consis o phone ically adap ed o ms. I he o m belongs o ad e bic ph aseological
compounds, such compounds a e limi ed by egula ules.
The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o Li huanian
slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon is adap ed
phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes as
close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he lexic
pa adigms o he Li huanian language. Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic
ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he
Russian language (88; 54.3 %. The e a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6 %) and only a ew
bo owings om he English language (4; 2.5%). Exp essi e and euphonic ph aseological
compounds a e popula in slang (24; 14,8 %. Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo
o ulga isms: he e a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e
ew dysphemisms om he Li huanian language and calques om he Russian language (13; 8.1
%. Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om he
Russian language (35; 81.4 %. P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic
adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e ew
ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3).

S aipsniai / A icles 309
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8 %. The majo pa o
compound ad e bs can be used as wo d-combina ions.
Eingelie e 2020 m. Sep embe 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
Mui liche g. 8, LT-44280 Kaunas, Lie u a
obe as.kudi ka@kn . u.l