ROBERTAS KUDIRKA
Fakultät Kaunas der Universität Vilnius
ORCID-ID: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478
Forschungsgebiete: Lexikologie, Lexikografie, Phonetik.
DOI: doi.org/10.35321/all83-13
ADVERBIALISIERTE WORTVERBINDUNGEN UND KOMPOSITE ADVERBIEN DER LITAUISCHEN SLANGSPRACHE SOWIE IHRE ADAPTATIONSMERKMALE1
Adaptationsmerkmale der Slangadverbien in der litauischen Sprache: adverbialisierte Wortverbindungen und Kompositadverbien
ZUSAMMENFASSUNG
Im Artikel werden adverbialisierte Wortverbindungen und Kompositadverbien (205) der litauischen Slang- und nichtstandardsprachlichen Lexik analysiert, die aus dem Wörterbuch des litauischen Slangs und der nichtstandardsprachlichen Lexik ausgewählt wurden. Ziel der Analyse ist es, systematische Adaptationsmerkmale der Adverbialisierung und der Entlehnungen festzustellen. Der größte Teil der Präpositionskonstruktionen, adverbialen phraseologischen Verbindungen und Kompositadverbien sind phonetisch und grafisch adaptierte Entlehnungen aus dem Russischen. Die Lexik wird phonetisch und grafisch nach dem Prinzip der Substitution fremder Phoneme durch möglichst ähnliche eigene Phoneme adaptiert. Ein Teil der Slangausdrücke wird auch morphologisch adaptiert: Sie werden in die Flexionsparadigmen der litauischen Sprache integriert. Komposit-Slangadverbien sind Verbindungen aus dem Russischen entlehnter Präpositionen und Partikeln mit Substantiven, wobei die Präpositionen und Partikeln durch eine eigenartige Adaptation in Präfixe umgewandelt wurden. Unter den adverbialisierten Wortverbindungen und Kompositadverbien gibt es viele Vulgarismen.
SCHLÜSSELWÖRTER: Adverbien, Adverbialisierung, Slang, Adaptation.
1 Der Artikel wurde im Rahmen des von der Staatlichen Kommission für die litauische Sprache 2019–2021 finanzierten Projekts Linguistische Merkmale des litauischen Slangs erstellt.
272
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Adverbialisierte Wortverbindungen und zusammengesetzte Adverbien der litauischen Slang- und Umgangssprache sowie ihre adaptiven Merkmale
ZUSAMMENFASSUNG
Dieser Artikel analysiert 205 adverbialisierte Wortverbindungen und zusammengesetzte Adverbien aus dem Wörterbuch des litauischen Slangs und der nichtstandardsprachlichen Lexik (Kaunas, 2012). Ziel der Analyse ist es, systematische Prozesse der Adverbialisierung und Adaptation zu ermitteln und zu beschreiben. Die meisten präpositionalen Konstruktionen oder adverbialen phraseologischen Verbindungen sind phonetisch und grafisch adaptierte Entlehnungen aus dem Russischen. Die Adverbien werden phonetisch und grafisch nach dem Prinzip der Substitution fremder Phoneme durch möglichst ähnliche eigene Phoneme adaptiert. Ein Teil der Adverbien wird auch morphologisch adaptiert: in die Flexionsparadigmen der litauischen Sprache integriert. Die meisten zusammengesetzten Adverbien sind Verbindungen aus dem Russischen entlehnten Präpositionen und Partikeln mit Substantiven; ihre Präpositionen und Partikeln werden durch die Adaptation in Präfixe umgewandelt. Unter den adverbialisierten Wortverbindungen und zusammengesetzten Adverbien gibt es zahlreiche Vulgarismen.
SCHLÜSSELWÖRTER: Adverbien, Adverbialisierung, Slang, Adaptation.
EINLEITUNG
Das Adverb zeichnet sich durch eine vielfältige Struktur aus: Nicht nur ein Wort, sondern auch eine Wortverbindung oder Konstruktion kann sich morphologisch und semantisch verändern, d. h. adverbialisiert werden. Die Adverbialisierung erfolgt in mehreren Stufen: Ein Wort oder eine Wortverbindung kann vollständig adverbialisiert sein, oder die Adverbialisierung kann nur teilweise erfolgen: Die Nominalität ist abgeschwächt, eine vollständige Adverbialisierung liegt jedoch noch nicht vor, z. B. matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Es ist natürlich, dass die Arten der Stabilität und Erstarrung von Wortverbindungen in der Sprache auch Übergangsformen, Mischformen oder noch andauernde Prozesse umfassen; deshalb werden in ausführlicheren Untersuchungen Begriffe wie apstabarėjęs frazė (engl. semi-fossilized phrase) u. Ä. verwendet (vgl. Howarth 1998: 28). Aus den genannten Gründen entstehen viele Varianten (insbesondere wenn es sich um eine Entlehnung handelt), denn ein Wort oder eine Wortverbindung beziehungsweise ein Kompositum, das in ein Adverb übergeht oder übergegangen ist, verändert sich nicht nur morphologisch, sondern auch phonetisch. Ein weiteres herausragendes Merkmal des Adverbs ist seine Unveränderlichkeit (nur ein kleiner Teil wird gesteigert), daher lässt sich ein entlehntes Adverb wesentlich leichter adaptieren (Paulauskienė 1994: 379).
In der litauischen Standardsprache (bk) haben präpositionale Konstruktionen mit Nomina meist die Bedeutung eines Adverbs erlangt: be galo ‚sehr‘, iš paskos ‚danach‘, iš paskutiniųjų ‚schwer‘ u. Ä. (Pakerys 2002: 547–552). Außerdem gibt es zahlreiche aus mehreren Bestandteilen bestehende² Adverbien mit Partikeln: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Solche erstarrten Verbindungen sind zweiwörtig oder
² Zu den Begriffen samplaikinis, junginys, suaugintinis siehe ausführlicher: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.
Straipsniai / Articles
273
ROBERTAS KUDIRKA
die länger sind, aus flektierbaren oder (und) unflektierbaren Wortarten bestehen, wobei die wichtigste Ursache der Versteinerung und Adverbialisierung der adverbiale Gebrauch ist (vgl. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Allein die adverbiale Funktion macht Präpositionalgefüge nicht zu Adverbien; von großer Bedeutung sind die Lexikalisierung des Gefüges, das Entstehen einer einheitlichen Gesamtbedeutung und die Metaphorizität. Daher sind die adverbialen phraseologischen Verbindungen gesondert zu erwähnen, die nicht nur eine feste Struktur und eine unteilbare Bedeutung haben, sondern auch bildhaft sind (vgl. Ulvydas 2000: 141–143). In den morphologischen Untersuchungen stimmen die Auffassungen zu solchen Verbindungen nicht immer überein; die Bewertung bewegt sich an der Grenze zur Phraseologie: Es ist keineswegs ungewöhnlich, dass einige Dabartinės lietuvių kalbos žodyno-Adverbien (vgl. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų pr. ‘tikrai’) Frazeologijos žodyne als Phraseologismen gelten: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (ausführlicher siehe Markevičius 2014). Eine Präpositionalverbindung ähnlicher Struktur kann in Wörterbüchern sowohl als Phraseologismus als auch als Adverb gelten: iš lėto gilt im LKŽ als Phraseologismus (◆ iš lėto ‘pamažu, iš lengvo, neskubant’), während DLKŽ iš tyko als Adverb gilt (iš tyko pr. ‘tyliai; pamažu’) (Markevičius 2014: 72). Die Adverbialisierung ist mit zahlreichen Veränderungen unterschiedlicher Art verbunden (insbesondere mit Kürzungen), sodass häufigere Adverbien in den territorialen Dialekten des Litauischen sogar zehn Varianten haben können, vgl.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178).
Die Adverbialisierung ist in der nichtstandardsprachlichen Sprache weitaus spontaner, doch die Beziehungen zwischen standardisierter und nichtstandardsprachlicher Sprache sind nicht spontan, da der größte Teil solcher Erscheinungen gleichsam ein Zusammenwirken von Systemen darstellt. Die Anpassung von Entlehnungen im Jargon lässt sich systematisch in folgende Typen gliedern: a) nicht angepasst3, b) grafisch und phonetisch angepasst, c) grafisch, phonetisch und morphologisch angepasst (mit Flexionsendung oder Wortbildungssuffix versehen) (vgl.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Die Integration angepasster Entlehnungen ist eine sprachliche Universalie, da die jeweilige Sprache gegenüber den in sie gelangenden Entlehnungen gewöhnlich dominant ist (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88).
Die genannten drei Anpassungsgrade lassen sich anschaulich anhand einiger Jargonismen-Gruppen illustrieren. Nicht angepasste adverbial gebrauchte Wortverbindungen und verschmolzene Adverbien gibt es nur sehr wenige; bedingt lassen sich Entlehnungen aus dem Englischen zuordnen: ◆ fifty fifty, fifty fifty (engl. umgangssprachlich fifty-fifty) ‘halb und halb’, ◆ super duper (engl. umgangssprachlich super-duper) ‘hervorragend’ usw. Diese wenigen Beispiele verweisen dennoch auf eine minimale Anpassung – in der nichtstandardsprachlichen Sprache werden sie ohne Bindestrich geschrieben; es erscheint
³ Fremdwörter können bisweilen auch aus phonetischen Gründen nicht angepasst werden – bei ihrer Litauisierung würden sie sich bis zur Unkenntlichkeit verändern: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Eine Nullanpassung ist jedoch eher ein theoretischer Begriff; die verwendete Entlehnung wird selbst phonetisch nach dem Prinzip der Substitution fremder Phoneme durch möglichst ähnliche eigene Phoneme angepasst.
274
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Adverbialisierte Wortverbindungen und verschmolzene Adverbien des litauischen Jargons sowie ihre Anpassungseigenschaften
eine Variante mit kurzen Vokalen (fifti fifti) usw. Das vorherrschende System zwingt auch kurze Entlehnungen zur Anpassung: ♦ oki doki (engl. umgangssprachlich okey-dokey) hat die Variante ♦ okis dokis, während die Verbindung ♦ super duper bereits Varianten mit morphologischen Anpassungsmarkern – Endungen – aufweist: ♦ super duperis und ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Adverbial gebrauchte Verbindungen und verschmolzene Adverbien russischer Herkunft werden stets grafisch und phonetisch angepasst: ♦ za adno (odno) (russ. за одно)⁵, nafig (russ. derb. на фиг). Im Jargon gibt es zahlreiche Jargonismen slawischer Herkunft: Wenn eine entlehnte Verbindung, etwa russ. derb. nu chera ‘nichts’, sowohl als Verbindung als auch als ein Wort angepasst wird: nichera und ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). In diesem Fall sind die Varianten der Verbindung ni (nė) chera im Gebrauch selten. Auch das russische Negationspartikel nu kann angepasst (übersetzt) werden, und zwar als Negationspräfix ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio); dieses Merkmal kann bereits als eine gewisse morphologische Anpassung bewertet werden.
Häufiger im Sprachgebrauch vorkommende entlehnte Jargonausdrücke sind sowohl phonetisch als auch morphologisch adaptiert, z. B.: ♦ pa polnai (russ. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (russ. umg. по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (russ. vulg. по полной кату́шке) in der Bedeutung „maximal“. Nur phonetisch adaptierte Formen sind im Sprachgebrauch seltener: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, während das Adverb selbst in der Form *polnoi im litauischen Jargon nicht selbstständig verwendet wird, sondern stets nur polnai: Dies ist eine standardmäßige⁶ Ableitung mit dem Suffix –ai vom Adjektiv polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Es ist hervorzuheben, dass im Jargon nicht selten Fälle vorkommen, in denen aufgrund der Gebrauchsspezifik (Konstanz) einer festen Verbindung ein häufig verwendeter Ausdruck nur aus phonetisch adaptierten, spezifischen Formen bestehen kann, z. B.: programe, polnoi. Im Jargon wird selbstständig nur das Adverb polnai „vollständig“ verwendet; auch das seit Langem in der Standardsprache etablierte Lehnwort programa bewahrt im Jargonausdruck die morphologisch nicht adaptierte Form des Russischen
⁴ Im Text des Artikels werden wegen eines genaueren Verständnisses der Bedeutung im Kontext nur einige Beispiele angeführt; weitere Gebrauchsbeispiele finden sich im Anhang des Artikels. Die illustrativen Beispiele wurden nicht redigiert; jedes Beispiel wird durch das Zeichen // abgetrennt (ausführlicher siehe Kudirka 2012: 3–5).
⁵ Alle russischen Wörter, mit Ausnahme der einsilbigen, sind mit dem einen in der russischen Sprache verwendeten Akzentzeichen (´) akzentuiert (–ė– bleibt ohne Akzentzeichen; es ist stets betont). Die Grundlage der betonten Silbe der litauischen Jargonismen (Vokal, Diphthong, Doppelklang) ist unterstrichen.
⁶ Hybride Ableitungen auf –ai aus adjektivischen Ableitungen russischer Herkunft sind im litauischen Jargon am häufigsten (Kudirka 2019: 49).
Straipsniai / Articles
275
ROBERTAS KUDIRKA
die Form des präpositionalen Lokativs programe (russ. противи́мме), die selbstständig im Jargon nicht verwendet wird⁷ und im Standardlitauischen als solche Kasusform nicht existiert. Die genannten Wendungen haben auch morphologisch adaptierte, übersetzte Formen: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės „maximal“.
Ein weiteres anschauliches Beispiel ist die Jargonbildung prikolas (russ. Jarg. прико́л), die durch eine Endung morphologisch adaptiert und flektiert wird – dies ist die standardmäßige Integration in das Flexions- oder Derivationssystem. Wenn die Form dieser Jargonbildung zu einer festen Verbindung gehört, wirken reguläre Regeln auf solche Verbindungen nur eingeschränkt: Eine Form, die wie eine Kasusform aussieht, muss funktional keine Kasusform sein, oder es tritt lexikalische Idiomatisierung auf (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Beispielsweise wird in der Verbindung ♦ pa (po) prikolum (russ. Jarg. по прико́лум) „zum Spaß“ die Form *prikolum selbstständig nicht verwendet; sie ist stets nur Bestandteil einer adverbialen Wendung (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). In derselben Bedeutung werden in der nichtstandardsprachlichen Verwendung auch weitere, in mehreren Varianten (nunmehr auch morphologisch) adaptierte Formen der Wendung gebraucht: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (Übersetzung aus dem russ. Jarg. для прико́ла), ♦ ant prikolo „zum Spaß; einfach so“.
Die Adverbien der nichtstandardsprachlichen Verwendung zeichnen sich durch mehrere Merkmale der phonetischen Adaptation aus. In den Jargonbildungen wechseln die Stammvokale [a] und [o] der Entlehnungen systematisch: ochujienai, ochujenai „ausgezeichnet; sehr“ (: ochujenas, ochujenas, -a, vgl. das im Sprachgebrauch systematisch vorkommende achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai „ausgezeichnet; sehr“ (: ofigenas, ofigenas, -a, vgl. das im Sprachgebrauch systematisch vorkommende adfigienai, afigenai). Ebenso in adverbialen Verbindungen, z. B.: ♦ do nemagu (nemogu) (russ. umgangssprachl. до не могу) „bis zur Unmöglichkeit, über alle Maßen“, ♦ čerez nemagu (nemogu) (russ. umgangssprachl. через не могу) „widerwillig, unter Zwang“. In unbetonten Silben des Russischen wird anstelle von [o] ein reduziertes [a] ausgesprochen (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Diese Ausspracheeigenschaft wird bei der Entlehnung russischer Wörter ziemlich konsequent übernommen; so sind zusammengesetzte Adverbien mit dem adaptierten Präpositionsbestandteil do (russ. до) selten, im Jargon wird er regelmäßig als Präfix da- adaptiert: dachuja, dachrena, dachera (russ. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) „sehr viel“ usw. Den Laut [o] verwenden in solchen Fällen offenbar gebildetere Informanten, doch solche Varianten (dofiga, dochera, dočiorta u. a.) sind seltener.
Ein weiteres auffälliges Merkmal der phonetischen Adaptation ist die für Jargonbildungen slawischer Herkunft der Gegenwart charakteristische systematische Variation des Stammvokals [e] mit diphthongierten [ie] oder qualitativ anderweitig veränderten Vokalen (auch eine Nivellierung von [ę], [ié] ist möglich): padagrievas, padagrevas (russ. Jarg. podogrev) „materielle Unterstützung aus der Freiheit“; lievukas, levukas (russ. Jarg. левáк) „Schrott“; sugnievinti, sugnevinti (vgl.
⁷ Auch im Standardlitauischen sind solche Fälle bei Adverbien offensichtlich, z. B. in den Präpositionalverbindungen iki šiolei, iki šiol werden die Wörter šiol, šiolei nicht selbstständig verwendet.
276
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Die Adverbialisierung von Jargonbildungen des Litauischen …
russ. разгне́бить, poln. zgniewać) „erzürnen“ (mehr dazu siehe Kudirka 2012). Die Adverbien …
Die veröffentlichten Jargonwörterbücher gaben den Anstoß, die Gesetzmäßigkeiten der grammatischen Adaptation von Jargonbildungen systematisch zu untersuchen und Merkmale interner Normen festzustellen. Gegenwärtig wird ein von der VLKK unterstütztes Projekt durchgeführt, dessen Aufgabe darin besteht, die linguistischen Merkmale des litauischen Jargons zu beschreiben. Dieser Artikel ist der Teil des Projekts, der sich mit Adverbien befasst. Eine systematischere Analyse der Suffixe -ai der Jargonadverbien, der hybriden Ableitungen und der einzelnen adverbialisierten Wörter ergab, dass die morphologischen Merkmale der untersuchten Adverbien im System der litauischen Sprache spezifisch transformiert sind, während die adaptiven Merkmale durch die territorialen Dialekte des Litauischen und das Standardlitauische mit einer gewissen Regelmäßigkeit bestimmt werden (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Zugleich wird angestrebt, die Erscheinungen des litauischen Jargons umfassend zu beschreiben, da weit verbreitete vorgefasste und falsche Auffassungen bestehen (insbesondere unter Fachleuten für kommunikative Kompetenz), wonach der Jargon kein eigenes phonologisches und grammatisches System habe, z. B.: „Jargonbildungen unterscheiden sich von dialektalen Wörtern dadurch, dass Letztere ein untrennbarer Bestandteil des dialektalen Systems sind, d. h. ursprüngliche Bezeichnungen für die Dinge und Erscheinungen dieses Systems, während Jargonbildungen sekundäre⁸, ohne System verwendete Wörter sind“ (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). Das Fehlen systematischer Merkmale würde die Kommunikation stark beeinträchtigen oder sie sogar unmöglich machen – ohne Regeln (interne Normen) könnte keine Sprachvarietät (weder ein territorialer noch ein sozialer Dialekt) überhaupt existieren (vgl. Pupkis 2005: 17). Oder wie kann man behaupten: „[...] įsikliopyti wird in der Jugendsprache blind verwendet und hat keine besondere oder originelle Bedeutung. Für einen Litauer ist įsikliopyti ein semantisch hohles Wort“ (Norkaitienė 1984: 39). Paradoxerweise wird įsikliopinti (vgl. poln. wkłepać się, weißruss. кляпаць) in der Umgangssprache gerade wegen seiner expressiven und originellen Eigenschaften verwendet: Direktheit, Vertraulichkeit, Neuheit und Raffinesse. Der Schatz der Muttersprache kennt für diese Bedeutung zahlreiche Ausdrücke: įsipitrinti, įsimeklinti,
⁸ Die Bezeichnung antriniai ist ebenfalls unkorrekt, da es im Jargon Realien gibt, die im Standardlitauischen nicht vorkommen, z. B. im kriminellen Jargon malinuoti „Geld heimlich aneignen, indem man eine gestohlene Geldbörse an einen Komplizen weitergibt“ usw.
Straipsniai / Articles
277
ROBERTAS KUDIRKA
sich aufblasen, ins Auge (Herz) fallen usw.; doch mitunter muss man etwas auch informell, neuartig und ausgefallen⁹ beschreiben...
Aufgrund ihrer morphologischen Komplexität werden Adverbien in der Entlehnungsforschung selten analysiert; meist werden Substantive, Adjektive und Verben untersucht (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008), oder das Entlehnungsphänomen wird nur allgemein bewertet (Čepienė 2006). Für die Untersuchung war insbesondere die nach den Prinzipien der morphonologischen Analyse erstellte Beschreibung der standardsprachlichen Adverbien von Nutzen (Pakerys 2002: 510–593). Systematische und umfassende Untersuchungen der litauischen Jargonlyrik liegen nicht vor.
Die Ziele dieses Artikels sind: 1) den litauischen Jargon morphologisch zu untersuchen: (a) adverbialisierte Wortverbindungen, (b) fusionierte Adverbien; 2) die untersuchten Verbindungen und Wörter nach Typen zu klassifizieren (nach einem verallgemeinerten formalen Merkmal, meist der Wurzel oder dem Präfix der Gebersprache), eine systematische Analyse durchzuführen, die darauf abzielt, die vorherrschenden Modelle der Adverbialisierung und die Formen der Anpassung an die litauische Sprache herauszuarbeiten; 3) außerdem systematische morphologische Merkmale und allgemeine strukturelle Gesetzmäßigkeiten festzustellen sowie Anpassungsmerkmale zu erörtern; 4) zu untersuchen, aus welchen Sprachen adverbialisierte Wortverbindungen und fusionierte Adverbien entlehnt werden.
Das Material (162 adverbialisierte Wortverbindungen und 43 fusionierte Adverbien) wurde aus dem Wörterbuch des litauischen Jargons und der nichtstandardsprachlichen Lexik (Kudirka 2012) sowie aus der elektronischen Datenbank des genannten Wörterbuchs¹⁰ ausgewählt. Das Material dieses Wörterbuchs wurde aus zwei Quellen gesammelt: (a) aus der gesprochenen Sprache und (b) aus Texten aus Internetforen und interaktiven Internetgesprächen in Form von Textnachrichten (mIRC, Skype usw.). Die Erstellung einer Suchzeile in der Suchmaschine Google war nicht schwierig, da die Verbindungen und fusionierten Formen nicht flektiert werden; lediglich die phonetisch unterschiedlich angepassten Formen mussten systematisiert werden (ausführlicher siehe Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). Die Herkunft der Entlehnungen wird anhand erklärender Wörterbücher angegeben (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED).
⁹ Außerdem sollte die Analogie zum Interjektionswort kliopt „zur Bezeichnung einer plötzlichen Handlung“ und zu klioptelėti, kliopterti, kliopti „hineingeraten“, „schlagen“ (LKŽ) usw. berücksichtigt werden.
¹⁰ Für das Wörterbuch des litauischen Jargons und der nichtstandardsprachlichen Lexik wurde das Material nicht aus gedruckten („papiergebundenen“) Quellen, literarischen (fiktionalen) und ähnlichen Texten gesammelt, die redigiert worden sein konnten. Der Jargon bestimmter sozialer Bereiche – Gefängnis-, Kriminal-, Drogenabhängigen-, Soldatenjargon usw. – wurde ausschließlich aus der gesprochenen Sprache während persönlicher Gespräche gesammelt, die mit einem Diktiergerät aufgezeichnet wurden; auf diese Weise wurde fast der gesamte Wortschatz dieser Bereiche erfasst (ausführlicher siehe Kudirka 2012: 3–5).
278
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Adverbialisierte Wortverbindungen und fusionierte Adverbien des litauischen Jargons sowie ihre Anpassungsmerkmale
ADVERBIALISIERTE WORTVERBINDUNGEN
Der größte Teil solcher adverbialisierten Präpositional konstruktionen oder adverbialen phraseologischen Verbindungen wurde aus dem Russischen entlehnt oder stellt eine Lehnübersetzung dar: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (russ. umg. do лампочки) ‚gleichgültig‘, ♦ iki lemputės (Übersetzung aus dem Russ. umg. do лампочки) ‚gleichgültig‘, ♦ pa (po) barabanų (russ. vulg. по барабану) ‚egal, gleichgültig‘, ♦ ir viso takoje (russ. umg. и всё такое) ‚und so weiter‘, ♦ v žopu (russ. vulg. в жопу) ‚zum Teufel; maximal‘, ♦ po prostu (poln. po prostu) ‚einfach, schlicht‘, ♦ po defaultu (russ. Computerjargon по дефолту, vgl. engl. Computerjargon by default) ‚standardmäßig‘, ♦ dėl ponto (Übersetzung aus dem russ. Jargon для понта) ‚nicht ernsthaft; zum Spaß‘, ♦ ne prikolas ‚schlecht, übel‘, ♦ na ura (russ. на ура) ‚wie es gerade kommt‘, ♦ pa (po) liubomu (russ. umg. по-любому) ‚auf jeden Fall, trotzdem‘, ♦ prosto tak (russ. umg. просто так) ‚einfach so, grundlos‘, ♦ za adno (odno) (russ. за одно) ‚zusammen, zugleich‘, ♦ pats gazas ‚gerade richtig; ausgezeichnet, am besten‘, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (russ. только так) ‚wie es sich gehört, wie es sein muss‘, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‚reibungslos‘, ♦ be tolko (russ. без толку) ‚sinnlos; ungeordnet‘, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (vgl. russ. vulg. на полном газу) ‚maximal‘, ♦ savo chodu (Übersetzung aus dem Russ. svojim chodom) ‚selbstständig, aus eigener Kraft‘, ♦ dalše nekuda (russ. umg. дальше некуда) ‚jetzt wirklich‘, ♦ pa natūre (russ. по натуре) ‚in Wirklichkeit, von Natur aus‘, ♦ v natūre (russ. vulg. в натуре) ‚in Wirklichkeit‘, ♦ ant bajerio (poln. umg. na bajer) ‚zum Spaß‘, ♦ dalše nekuda (niekuda) (russ. umg. дальше некуда) ‚weiter geht es nicht‘. Einige apstab arejė-Verbindungen mit veränderter Bedeutung gelangten aus dem kriminellen Jargon in den allgemeinen Jargon: ♦ ne zapadlo (russ. krimineller Jargon не западло) ‚nicht beschämend‘, ♦ ant zapadlo ‚mit dem Ziel, absichtlich zu schaden‘, ♦ v padlu (russ. Jargon в падлу) ‚beschämend‘, ♦ per blatą, po (pa) blatu (russ. umg. по блату) ‚inoffiziell, illegal‘ (ausführlicher siehe Kudirka 2014). Es gibt auch Konstruktionen mit eigenen hybriden Bildungen nach Analogie, z. B. wurde aus dem umgebildeten Jargonadverb be formato nematų ‚ohne vorher nachzusehen, blindlings‘ die Präpositional konstruktion ♦ ant ne-matuškės gebildet (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). Diese hybriden Bildungen sind vermutlich analog nach ♦ čerez nemagu (russ. umg. через не могу) ‚widerwillig, unter Zwang‘, ♦ do nemagu, iki nemagu (russ. umg. до не могу) ‚maximal, bis zur Unmöglichkeit‘ gebildet, wobei auch eine Analogie der Endung nach den standardsprachlichen Adverbien sykį, pusbalsiu, akimirksniu nicht ausgeschlossen werden kann.
¹¹ Transliterationse entlehnte adverbiale Verbindungen werden meistens ebenso betont, wie sie in den Sprachen betont werden, aus denen sie stammen: po prostu (poln. po prostu), v padlu (rus. Jargon в падлу), v natūre (rus. vulg. в натуре), za adno (rus. за одно) usw.
¹² Ein Apostroph nach einem Konsonanten (z. B. tol’ka) bezeichnet die Weichheit des Konsonanten.
Straipsniai / Articles
279
ROBERTAS KUDIRKA
Im litauischen Jargon entstanden außerdem einige wenige phraseologische Verbindungen nichtslawischer Herkunft: ♦ be ryšio „unbewusst, dumm“, ♦ aukštyn papais scherzhaft „kopfüber, auf dem Rücken“, ♦ ant smūgio „plötzlich“, ♦ viiskas ore „alles in Ordnung“, ♦ nerauk rūtų scherzhaft „schlecht; besser nicht“, ♦ ant grybo „irgendwie, nicht ernsthaft“, ♦ ant to karto „in dieser Hinsicht“, ♦ per fuksą, ant fukso „durch zufälliges Glück“.
Im litauischen Jargon werden auch euphonische, aus Interjektionen entstandene zusammenklingende Adverbien verwendet (Kalin auskas 1974: 139–140; vgl. die Beispiele der Standardsprache Ulvydas 2000: 315), die fast alle als Entlehnungen aus dem Russischen oder durch Vermittlung des Russischen entstanden sind. Die Euphonie (d. h. Reim, Rhythmus, Alliteration) verbindet die Wortverbindungen zusätzlich zu einer semantischen Einheit; der Wohlklang hilft den zusammenklingenden Verbindungen, ihre Beständigkeit zu bewahren und zu phraseologischen Wortverbindungen zu werden: ♦ ti ap liap (russ. umg. тяп-ляп) ‚nachlässig‘, ♦ šaltai baltai (russ. vulg. шалтaй-болтай) ‚nicht ernsthaft‘, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (poln. umg. szacher-macher) ‚listig, illegal, auf Schleichwegen‘, ♦ fiti miti (vgl. russ. krim. Jargon мúмu-мúмu ‚Geld‘) ‚listig‘, ♦ raz dva (vgl. russ. раз, два u домóво ‚eins, zwei, und fertig‘), ♦ raz raz ‚schnell, eins, zwei‘, ♦ pyst pyst ‚flink, eins, zwei‘, ♦ cap carap (russ. umg. цап-царап ‚schnappen‘) ‚heimlich, ruckzuck‘, ♦ taram baram (vgl. russ. vulg. mápbl-бáры ‚Geschwätz‘) ‚und so weiter‘, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (russ. umg. тютелька в тютельку) ‚sehr genau‘, ♦ liuksum pirdum scherz. ‚hervorragend, wunderbar‘.
Das Adverb či ki (russ. Jargon чúку) ‚gut‘ bildet mehrere rhythmische adverbiale Verbindungen: ♦ či ki či ki (vgl. russ. Jargon чúку-чúку) ‚hervorragend; genau‘. Dieselben Bedeutungen haben auch die Ausdrücke ♦ či ki briki (russ. Jargon чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (russ. Jargon чúку-пíку), ♦ či ki puki (russ. Jargon чúку-пýку), ♦ či ki bari. Es kamen nur einige Anglizismen vor: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (engl. umg. okey-dokey) ‚gut‘, ♦ oki poki (okis pokis) ‚gut‘, ♦ super duper (puper) (engl. umg. super-duper) ‚hervorragend‘, ♦ fifti fifti, fifty fifty (engl. umg. fifty-fifty) ‚halb und halb‘, ♦ tip top (engl. umg. tiptop, russ. mun-mon) ‚genau so; genau‘. Die morphologisch mit der Endung -is angepassten stabilen Varianten der Verbindungen okis dokis, čikis pikis, okis pokis sind unter dem Einfluss des litauischen Sprachsystems entstanden: Das vorherrschende Deklinationssystem passt Wörter mit einer solchen atypischen Struktur variantenweise durch Endungen an (vgl. ferner die umg. Formen ačiukas ‚danke‘, okiukas ‚gut, ok‘). Euphonische zusammenklingende Adverbien mit Vulgarismen: ♦ jabat (Var.: jebat’, jib at’) kapat’ (russ. vulg. ебáть-конáть) ‚ach du meine Güte‘, ♦ kyšt myžt ‚flink, eins, zwei; irgendwie‘. In der nichtstandardsprachlichen Sprache gibt es auch seltenere euphonische phraseologische Verbindungen mit adverbialer Verwendung, von denen einige Adverbien ähneln: ♦ nei pist, nei knist ‚nichts; es ist schon nichts mehr nötig‘ (Juos visus
¹³ In solchen Fällen kann die Bedeutung der Verbindungen liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki usw. sowohl adjektivisch ‚hervorragend‘ als auch adverbial ‚hervorragend‘ sein, vgl.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= Adj. ‚hervorragend‘, Adv. ‚hervorragend‘). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= Adj. ‚hervorragend‘, Adv. ‚hervorragend‘).
280
Acta Linguistica Lituanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
sie festgenommen hatte, ein Artikel wegen Vergewaltigung vorlag, da sagt der Bulle zu ihnen, dass sie jetzt weder ficken noch vögeln müssten, sie hätten es sich selbst eingebrockt. // Und wenn sie wie die Pferde arbeiten würden, würden sie nicht lange durchhalten und weder ficken noch vögeln wollen).
Aus dem Polnischen entlehnt (vgl. poln. byle) bildet die Partikel bele (bile) zusammen mit den litauischen Adverbien kada, kur, kaip, kiek nach dem Modell polnischer Zusammenfügungen (vgl. poln. byle gdzie – lit. bele kur) zahlreiche hybride zusammenklingende Adverbien: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (vgl. poln. byle jak ‚irgendwie‘) ‚irgendwie; schlecht‘, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‚irgendwann‘, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‚irgendwo‘, ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek ‚irgendwie viel‘, ♦ bele (bile) tik (vgl. poln. byle tylko) ‚so einfach nur; nur, einfach so‘. Hybride zusammenklingende Adverbien mit den Partikeln bele (bile), belen (bilen) werden sowohl als Verbindungen als auch als zusammengewachsene Wörter verwendet: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‚irgendwie; sehr‘, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‚irgendwann‘, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‚irgendwo‘, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‚irgendwie viel‘, beletik (biletik) ‚so einfach nur‘.
Ebenfalls ein typisches Phänomen des Jargons ist die Herausbildung einer neuen Bedeutung eines Lexems oder einer Verbindung. Im Jargon wird die Verbindung ♦ bele kaip bereits mit eigenen Bedeutungen verwendet: ‚sehr; stark; kräftig‘, die es im Polnischen nicht gibt. Diese Bedeutungen hat das Adverb bereits vom hybriden zusammenklingenden Pronomen bele koks übernommen: 1. ‚irgendein‘, 2. ‚groß, stark; echt‘:
‚sehr‘: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // Nauji belekaip grazus batai! 38 dydis – Nauji pirkti is nastygal.com 38 dydis, jokiu defektu!
‚stark‘: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // mergaite, kas is taves pasidare? tu jauc̄iu esi vienas is tu zmoniu, kuris belekaip pankavo.
‚kräftig‘: Kojos bele kaip užk̄ālintos, o rankos plonos. // komplektacija irgi nekazkas.. mechaninis, be teliko, be parktroniku, gesinant varikli susipurto jis belekaip.
Das aus dem Polnischen stammende Bindewort by, bi (poln. by) bildet zusammen mit dem standardlitauischen Adverb tik sowohl zusammenklingende als auch zusammengewachsene hybride Adverbien: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (vgl. poln. byle tylko) ‚so einfach nur; nur, einfach so‘ (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors).
Der im Jargon verbreitete Vulgarismus chui bildet zahlreiche adverbiale Verbindungen: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (vgl. russ. vulg. до хуя и больше) ‚sehr viel‘, ♦ pol chuja (russ. vulg. пол хуя), s pol chuja (russ. vulg. с пол хуя) ‚nicht schlecht, ganz ordentlich‘, ♦ chui s nim (russ. vulg. хуй с ним) ‚lassen wir das‘, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (russ. vulg. хуй знает) ‚man weiß es nicht‘, ♦ ne (ni, nie) za chui (russ. vulg. не (ни) за хуй) ‚für nichts, umsonst‘, ♦ chui s nim (taboi) (russ. vulg. хуй с ним (тобой)) ‚lassen wir das, zum Teufel damit‘, ♦ za nechui (russ. vulg. за нехуй) ‚für nichts, um nichts‘,
¹⁴ Vgl. LKŽ bile tik, wo dies als Bindewort mit der Bedeutung ‚wenn nur‘ angegeben wird.
Straipsniai / Articles
281
ROBERTAS KUDIRKA
♦ nečhui delat’ (russ. vulg. héxуū déлать) ‚leicht, ein Kinderspiel‘. Analoge Verbindungen werden auch mit anderen Adverbien gebildet: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‚sehr einfach, leicht‘, ♦ za nečhren ‚für nichts, um nichts‘. Mit der Entlehnung chui gibt es auch spielerische Verbindungen, die Sprichwörtern ähneln: ♦ chui da nichuja (russ. vulg. хуй да нихуя) ‚fast nichts, sehr wenig‘ (Iš tų dvidešimt gramų gaunas vabščė ten chui da nichuja, bet konsistencija – jėbat kapat, supranti, jis pats ten susifermentuoja.), ♦ chot’ by chui (russ. vulg. хоть бы хуй) ‚wenn wenigstens etwas; völlig egal‘ (savo RRD supertype esu kales į zeme taip, kad 2 st ropos truko, o jam chot bi chui, tai ka blogas?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (russ. vulg. ноль целых, хуй десятых) ‚sehr wenig, ein bisschen‘ (Taip ir gavos – nol celych, chui desiatych. // Penkiolika kabelis septyni ir chui desiatych, nu ir atsireguliuoji).
Analog adverbial gebrauchte Phraseologismen können im Litauischen sowohl durch Dysphemismus entstanden sein (vgl. nė velnio, FŽ 2001: 824) als auch als Übersetzungen russischer Vulgarismen (vgl. russ. vulg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‚gar nichts, überhaupt nichts, keinen Deut‘, ♦ bybis žino (russ. vulg. хуй знает; dysphemistisch aus: velnias žino) ‚man weiß es nicht‘, ♦ nei bybis, nei gegutė (dysphemistisch aus: nei velnias, nei gegutė) ‚weder Fisch noch Fleisch; schlecht‘, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‚ohne etwas‘ (dysphemistisch aus: su pliku užpakaliu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‚lassen wir das‘ (dysphemistisch aus: mat jį velniai), ♦ bybis su juo (tavimi) (vgl. russ. vulg. хуй с ним (тобой)) ‚lassen wir das; wer weiß‘, ♦ pusė bybio (dysphemistisch aus: pusė velnio (bėdos), vgl. russ. vulg. пол хуй) ‚nicht schlecht‘, ♦ gyvas bybis (dysphemistisch aus: gyva pekla) ‚sehr viel‘, ♦ kurio (kokio) bybio? (vgl. russ. vulg. какого хуя?, за каким хуем?, ferner dysphemistisch aus: kokio velnio?) ‚wozu, warum‘. Nicht selten sind auch teilweise hybride Neubildungen, vgl.: ♦ chui žino (russ. vulg. хуй знает), ♦ kokio chujo (vgl. russ. vulg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (russ. vulg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‚man weiß es nicht‘.
Auch andere Flüche, die stabile Verbindungen bilden, können adverbiale Bedeutung haben: ♦ da (do) pizdy (russ. vulg. до пизды) ‚egal‘ (vazinesiu su kuo noresiu ir man da pizdi ka kiti galvoja), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (russ. vulg. ебáть в рот) ‚lassen wir das‘ (Nu v rot jabat, galvoju, pabandysiu.), ♦ kibeni feni (vgl. russ. vulg. иди к ёбене фене) ‚zum Teufel‘ (Kibeni feni užverst visus!), ♦ kibeni materĭ (vgl. russ. vulg. к ёбаной мáтери) ‚zum Teufel‘ (Eik tu kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (russ. vulg. ни хуя себе) ‚na so was, nicht schlecht‘ (Nu nichuja sebe, tai ko tu čia iš mano bobos teliafo čia skambini?... // Nechujа sebe pisoklis vel pristojа prie bobos mazai dar prasikаi), ♦ nifiga sibe (sebe) (russ. vulg. ни фига́ себе) ‚nicht schlecht‘ (Nifiga sebe - du kartus kaina skiriasi...).
Der Fluch nachui bildet ebenfalls stabile Verbindungen mit adverbialer Bedeutung: ♦ kuda nachui (russ. vulg. куда нахуй) ‚wohin denn‘, ♦ da nu nachui (russ. vulg. да ну нахуй) ‚ach komm, nun wirklich nicht‘, ♦ nu nachui (russ. vulg. ну нахуй) ‚wozu; ach komm‘
¹⁵ In der russischen nichtstandardsprachlichen Sprache können Adverbien zusammengewachsene Formen sein, vgl. russ. vulg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), im Litauischen werden sie jedoch als übersetzte adverbiale Verbindungen verwendet (nė bybio ‚nichts‘, kokio bybio ‚wozu‘).
282
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Adverbialisierte Wortverbindungen und Kompositadverbien des litauischen Jargons sowie ihre Adaptationseigenschaften
‚überhaupt‘, ♦ nu ir nachui (russ. vulg. ну и нахуй) ‚na und wozu; nun wirklich nicht‘. In solchen adverbialen Konstruktionen können sowohl Euphemismen der Vulgarismen als auch neutralere Wörter variieren: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). Das häufige Adverb po-chui bildet mehrere adverbiale stabile Verbindungen: ♦ pochui nachui (russ. vulg. похуй нахуй) ‚völlig egal; Scheiße‘, ♦ giliai pochui (russ. vulg. глубоко похуй) ‚völlig egal‘, ♦ visai pochui ‚nicht schlecht, passabel‘.
In der nichtstandardsprachlichen Sprache gibt es noch weitere erstarrende und adverbial gebrauchte Verbindungen mit den Vulgarismen žopa, gavno, pyzdiec (Varianten: pyzdec, pizdiec, pizdec) usw. Entlehnte erstarrende Verbindungen folgen den allgemeinen Tendenzen der Entlehnungsadaptation, da im Jargon rein phonetisch angepasste Verbindungen seltener sind, z. B. ♦ polnyj pyzdiec (russ. vulg. полный пиздец) ‚völlig schlecht; wirklich das Ende‘...
Adverbial können auch erstarrte Verbindungen aus einer Personenform des Verbs mit Pronomen verwendet werden, z. B. die Form der ersten Person Singular des Präsens Indikativ jabu (jebu, jibu) (russ. vulg. я ебу: Präs. 1. Sg. (Infinitiv: jabat’, russ. vulg. ебать))¹⁶ – alle werden als Verbindungen mit dem Pronomen ja ‚ich‘ verwendet: ♦ ja jebu ‚zum Teufel, schlecht; verdammt‘ (Nu karočia mergiote puse bedos, bet vyras tai ja jebu... galejo nors ta kusi nuo snukio nusiskust // Vargas atsilupelis ja jibu:D // dizainas salono tai ja jibu...:) apie 7klases bmw salona isvis nekalbesiu, nes isbanins).
¹⁶ Gewöhnlich werden solche Verben im Jargon morphologisch mit dem Suffix -inti angepasst (z. B. jobinti, jabalinti).
Straipsniai / Articles
283
ROBERTAS KUDIRKA
Wie auch in der Standardsprache gibt es in der nichtstandardsprachlichen Sprache zahlreiche adverbiale Vergleichsverbindungen mit der Vergleichspartikel und einem selbstständigen Wort: ♦ kaip šienkes (vgl. russ. umg. уйекать как сёмку ‚leicht‘) ‚sehr leicht‘, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (vgl. russ. vulg. как ебнутый) ‚stark; sehr schnell; verdammt‘, ♦ kaip (kak) paložana (russ. как положено ‚wie es sich gehört‘.
Das Negationspartikel ne- der russischen Adverbien wird, wenn es unbetont ist, zu ni-, z. B.: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. Das selbstständige Negationspartikel ni (russ. ни ‚weder, nicht einmal‘, poln. ni ‚nicht einmal, weder‘, nie ‚nicht‘, belaruss. ні ‚weder, nicht einmal‘) wird in der Bedeutung ‚nicht‘ im Jargon nur selten verwendet, häufig lediglich in Nachahmung slawischer Aussprache (o koks dialektas yra biškį, byškį? Čia tipo: aš ni lenkas i ni rusas, i ni koks tai belorusas, aš iš Niminčynės?). Abgesehen von den genannten okkasionellen Situationen wird dieses Negationspartikel in der nichtstandardsprachlichen Sprache in stabilen Verbindungen verwendet: ♦ ni ni (russ. umg. ни-ну́ ‚auf keinen Fall‘, ну ‚weder, nicht einmal‘, belaruss. ні-ні) ‚auf keinen Fall, um nichts in der Welt; überhaupt nichts‘, ♦ ni to (vgl. russ. umg. ни то ни другое ‚weder das eine noch das andere‘) ‚nicht das, nicht so‘, ♦ ni to, ni to (vgl. russ. umg. ни то ни другое ‚weder das eine noch das andere‘; poln. ni to, ni owo ‚weder dieses noch jenes‘, ni tak, ni siak ‚weder so noch anders‘) ‚weder das eine noch das andere; weder so noch anders‘, ♦ kažkas ni to (vgl. russ. čtó-to ни то) ‚etwas stimmt nicht, irgendetwas ist nicht in Ordnung‘. Die russischen Negationspartikel ne und nu werden in der litauischen nichtstandardsprachlichen Sprache verwechselt und abwechselnd verwendet: ♦ ne (ni) pontas (russ. Jargon не понт) ‚nicht ebenbürtig; ungeeignet, unangenehm‘ (kokia MK arba Dnepr užtaupyta truputį dar važiuojančia galima gauti visai už kapeikas... bet jaučiu su rusišku važiuoti tai jau visai ni pontas... // Ir negraiti bandysiu. Nebent per bernvakari ar panasiai:) Man kažkaip ne pontas), ♦ ne (ni) prič iom (russ. не причём) ‚mit nichts zu tun habend, nicht zuständig‘, ♦ ne pa (ni po) dielu (russ. vulg. не по делу) ‚nicht zum Thema; ohne Grund‘, ♦ ni (ne) v temu (russ. не в тему) ‚nicht zum Thema‘. Auch die russischen Präfixe ne- und nu- werden vermischt: ♦ čerez nemogu (nimogu) (russ. umg. čerez ne mogu) ‚widerwillig, ungern‘, ♦ per nemogu ‚mit Gewalt‘, ♦ do nemogu (nimogu) (russ. umg. do ne mogu) ‚bis zur Unmöglichkeit, über alle Maßen‘, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‚bis zur Unmöglichkeit‘, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (russ. umg. čerez ne choču) ‚widerwillig, mit Gewalt‘. Besteht die Verbindung aus alten Slawismen oder eingebürgertem Wortschatz, hat das Negationspartikel keine Variante ni: ♦ ne siemkos (vgl. russ. umg. sėmku ‚Nichtigkeiten‘) ‚kein Spaß‘, ♦ ne šuns pypas (birka) (vgl. russ. vulg. ne chuj sobačij) ‚kein Spaß‘, ♦ ne fontanai (vgl. russ. vulg. scherzh. ne fontan) ‚nicht viel‘.
KOMPOSITADVERBIEN
Im litauischen Standard ist der produktivste Typ der Kompositadverbien die Verschmelzung mit einem verkürzten Bestandteil (tąkart, šiandien), weniger produktiv sind Verschmelzungen aus zwei Wörtern (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010:
284
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). Im litauischen Jargon gibt es Adverbien, die aus zusammengewachsenen Wörtern, also verkürzten (verschmolzenen) Wortverbindungen bestehen: Meist handelt es sich um ein mit einer Substantivform verschmolzenes Präpositionswort. Alle diese Adverbien sind Entlehnungen aus dem Russischen; mit anderen Wörtern bilden sie stabile Verbindungen oder Phraseologismen, die als Adverbien verwendet werden. Im Jargon kann die Verschmelzung von Wörtern schrittweise und noch im Gange sein; daher sind Fälle nicht selten, in denen sowohl die verschmolzene Form als auch die Form der Verbindung verwendet wird, z. B.: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (vgl. russ. не в тему) ‚seltsam, unverständlich; unangebracht‘. In solchen Fällen wirkt auch der doppelte standardsprachliche Gebrauch des Russischen ein: das adverbial gebrauchte pričom (russ. причём) ‚wozu, womit verbunden‘ und die Verbindung der Präposition при mit der Präpositional-Lokativform des Pronomens что (russ. при чём) – dies kann auch den doppelten Gebrauch im Jargon beeinflussen (jei prisivogė, prisišiko iki ausų, tai pričom čia demokratija. // balvone, pri čom čia tie zaidejai? as gi aiskiai parasiau). Zusammengewachsene Adverbien haben im Jargon wegen der phonetischen Adaptation gewöhnlich mehr als eine Variante, z. B. das Adverb vobšč im (russ. в общем) ‚im Allgemeinen, allgemein gesprochen‘ hat mehrere Varianten: vobšem, vobš im. Einige im Gebrauch häufigere Adverbien haben zahlreiche phonetisch veränderte und deformierte Varianten: vabščė, vabščie (russ. вообще) ‚überhaupt, insgesamt, im Allgemeinen‘, Varianten: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie.
Die negativen präfigierten Adverbien des litauischen Jargons können folgende Varianten haben: ne– (nebe–), ni–, nie–. Diese Variation hängt unmittelbar mit den Negationspartikeln der slawischen Sprachen zusammen: russ. ну ‚weder, nicht‘, poln. ni ‚nicht, weder‘, nie ‚nicht‘, belaruss. ні ‚weder, nicht‘. Aufgrund dieser Eigenschaften können Kompositadverbien ein angepasstes, gleichsam übersetztes Partikel ну als litauisches Präfix ne– enthalten: nechren, nečiorta (russ. vulg. ни хрена) ‚es gibt nichts zu tun, nicht nötig‘, ‚nicht im Geringsten‘ usw. Diese Eigenschaft ist im Jargon systematisch und auch bei Adjektiven üblich: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui oder kann als Verbindung verwendet werden ♦ ne (ni, nie) za chui (russ. vulg. не за хуй) ‚für nichts, nicht
Straipsniai / Articles
285
ROBERTAS KUDIRKA
umsonst‘ (jis girtas su mafais ten razborkes darydavo, musdavo visus nezaxui, tai zmones normalus nustojo ten eiti, tik banditai visokie // nei karto dar nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu secsuose), kad ir kiek vaiksc i au girtas // tu suslikai mane nizaxui prad e j ei su juo lygint:) matau primeti kazka? nenustebciau jei pas motina tebegyveni).
Zahlreiche Kompositadverbien sind verschmolzene Kasusformen eines Nomens mit der russischen Präposition na; meist handelt es sich um Entlehnungen mit den russischen Vulgarismen cher (russ. vulg. хер), chren (russ. vulg. хрен) und chui (russ. vulg. хуй) – jedes dieser Adverbien bildet in der litauischen nichtstandardsprachlichen Sprache zahlreiche stabile Verbindungen mit Verben, die als phraseologische Flüche verwendet werden. Die Kompositadverbien nachrien, nachren (russ. vulg. на хрен) und ihre Varianten werden im Jargon in zwei Bedeutungen verwendet: ‚zum Teufel‘ (bandžiau nulupt tai su medžio gabaliukais išplysho viskas nachren) und ‚wozu, zum Teufel‘ (Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!). Die nichtverschmolzene Form ◆ na chrien (chren) ist im Gebrauch sehr selten. Ziemlich verbreitet sind auch die längeren Varianten dieses Adverbs nachrenga, nachriena (russ. vulg. на хренá) ‚wozu zum Teufel, wozu‘. Ähnlich ist das Adverb nacher, nachier (russ. vulg. на хер) ‚zum Teufel; wozu‘; es hat ebenfalls längere Varianten nachera, nachiera. Mit der Wurzel cher sind die Negationen nichiera, nechira (russ. vulg. ни хера) mit der Bedeutung ‚nichts‘ verbreitet.
Mit der Wurzel chren gibt es zahlreiche präfigierte Ableitungen mit den Negationen nechren (russ. vulg. ни хрена) ‚es gibt nichts zu tun, wozu zum Teufel‘. Die längere Variante nechrena (russ. vulg. ни хрена) hat eine etwas andere Bedeutung: ‚ganz, vollständig; überhaupt nichts, keinen Deut‘; sie hat verbreitete Varianten mit der Negation ni-: nichriena, nichrena ‚nichts, keinen Deut‘; die Variante nichrina ist selten. Mit der Negation ne- sind die Suffixadverbien nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, vgl. russ. vulg. ни хренóво, russ. vulg. Adv. нехренóво) ‚stark, heftig; nicht schlecht, viel‘ häufig; seltener ist die Form nechrinovai (: nechrinovas, –a); mit der Negation ni- sind diese Adverbien seltener nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a) mit der Bedeutung ‚stark, heftig; nicht schlecht, viel‘; etwas seltener ist die Form nichrinovai (: nichrinovas, –a). Sie werden nur bedingt als zusammengewachsen bezeichnet, da die Sprecher diese Adverbien als präfigierte Ableitungen vom Adjektiv chrenovas und nicht als zusammengewachsene Formen des russ. ни хренóво verstehen.
Auch von der Wurzel chui gibt es zahlreiche Kompositadverbien. Einige Adverbien können in der russischen nichtstandardsprachlichen Sprache doppelt verwendet werden (als Verbindung mit einer Präposition und als verschmolzene Form: na хуй, нахуй), doch solche Wörter werden bereits in verschmolzener Form in den litauischen Jargon entlehnt: nachui ‚zum Teufel; wozu?‘, nechuja (russ. vulg. не хуй, нехуй) ‚es gibt nichts zu tun, es gibt keinen Grund‘, niechui, nechui (russ. vulg. не хуй, нехуй) ‚es hat keinen Sinn, es gibt keinen Grund, nicht nötig‘, nezachui, nizachui, niezachui selten (russ. vulg. не за хуй) ‚nicht für nichts, nicht ohne Grund‘. Mit der Negation ni- gibt es ebenfalls einige Adverbien: nichuja (russ. vulg. ни хуя, нихуя) ‚nichts, überhaupt nichts; nein‘, nichujutki ‚nichts, überhaupt nichts‘. Zu den Vulgarismen ist anzumerken, dass
286
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
auch verschmolzene Verben adverbial verwendet werden können, z. B.: jobtvaimat’ (vgl. russ. vulg. kak ëbаnоŭ mа́mь! ‚ohne Zweifel, wirklich‘) ‚wirklich so, tatsächlich‘ (Padarysiu, jobtvaimat, čia chunina yra. // Jis gi durnas iš tikro, jobtvaimat!), kibinimat’ (vgl. russ. vulg. k ëbanоŭ máterі) ‚zum Teufel, weg‘ (Viršutinį sluoksnį nuėmė kibinimat ir betonavо iš naujo lygiai.).
Mit der Wurzel čiuort werden Entlehnungen načiort, načiorta (russ. на чёрта) nur als Kompositadverbien verwendet: ‚zum Teufel; wozu, zum Teufel‘. Die längere Form načiorta ist im Gebrauch seltener. Mit den Negationen ne und ni gibt es ebenfalls Adverbien: nečiorta, ničiorta (russ. ни чёрта) ‚keinen Deut‘.
Auch mit der Wurzel fig gibt es im Gebrauch zahlreiche Kompositadverbien: nafig (russ. vulg. на фу) ‚zum Teufel, zum Kuckuck; wozu?, weshalb?‘; auch die längere Form nafiga (russ. vulg. на фига) wird verwendet. Außerdem kommen deformierte Varianten mit verändertem Wurzelvokal vor: nafeg, nafega. Auch Adverbien mit den Negationen ne und ni sind nicht selten: nefig, nef iga, nifiga (russ. vulg. ne фиг) ‚es gibt keinen Grund, nein; nichts, keinen Deut‘.
Im litauischen Jargon gibt es Neubildungen nach dem Analogieprinzip – eine solche Jargonbildung ist nachaliava ‚kostenlos‘ (vgl. russ. vulg. на халяву) (Aš tai irgi nenorėčiau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”). Im Russischen gibt es ein solches Wort nicht; indirekt liegen dieser Form die Adjektive nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‚kostenlos‘ und das Adverb chaliava (russ. vulg. халява) ‚kostenlos‘ zugrunde. Im Gebrauch sind zwei Formen ungefähr gleich verbreitet – die Verbindung mit Präposition und die verschmolzene Form: nachadu und na chadu (russ. на ходу) ‚im Vorbeigehen, eilends; im Verlauf‘ (iš paprasto zmogelio per teisma ta namelį nachadu pajimtu, bet dabar ta namelį valdo stambi ryba // chia toki recepta sukūriau na xadu kai reikėjo ish nieko kazhka padaryt:D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu und na chaliavu (russ. vulg. на халяву) ‚kostenlos‘; im Gebrauch kann jedoch eine Form überwiegen, hier sind die verschmolzenen Formen häufiger (Šiaip mokestis gali ir būti, nors broliai lietuviai įpratę viską gauti nachaliavu, tačiau jis tikrai per didelis // gera nuotrauka, parodo kiek alkanų “vargšelių”, kai viskas na chaliavu, kad paspringtumėt besočiai!).
Außerdem gibt es zahlreiche Kompositadverbien mit der Präposition do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (russ....) ‚sehr viel‘. Varianten mit dem Präfix do nach der Aussprache dochrena, dochuja, dofiga usw. sind im Gebrauch deutlich seltener.
Auch mit der Präposition po (russ. по) gibt es zahlreiche Adverbien. Einige Adverbien können in der russischen nichtstandardsprachlichen Verwendung auf zweierlei Weise gebraucht werden – als Verbindung mit einer Präposition und in verschmolzener Form: po xyй, po xyбо, póxyй; in diesem Fall wurde die verschmolzene Form pochui (russ. vulg. póxyй) „egal, ohnehin“ bereits in den litauischen Jargon entlehnt. Dieses Adverb hat außerdem mehrere längere, selten gebrauchte
Straipsniai / Articles
287
ROBERTAS KUDIRKA
Varianten: pachuju, pochuju, pochujutki. Zu dieser Gruppe gehören auch euphemistische Bildungen; auch sie sind mit der Präposition po verschmolzen: pęfig, pęfįga (russ. umgangssprachlich nóфue, no фúzy). Analog sind auch pochren, pochрien (russ. vulg. nóxpen, vgl. no xrény), ebenso pocher (russ. vulg. nóxep).
Im Jargon werden auch einige seltene verschmolzene Adverbien mit dem russischen Partikel–te лu verwendet: chūli, chuli; chūlia, chulia (russ. vulg. xýли, xýле, xýля; vgl. xуй ли) „wozu, warum“ (seid ihr es nicht leid, ständig herumzunörgeln?! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatiko– ir pyzdinat iš ten. // Sieh, was für ein Loch – und chūlia, weiter geht es nicht. // Wenn euch meine Schreibereien stören, ist das kein Wunder – ich selbst weiß tolkom nicht, warum ich schreibe. Einfach Selbstausdruck). Ziemlich selten ist das Adverb chūliš, chulíš (russ. vulg. xýлuш) „aus welchem Grund, warum“ (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). Im Jargon werden auch einige verschmolzene Adverbien mit der russischen Präposition в verwendet: vticharia (russ. umgangssprachlich вmихарá) „heimlich“, vdrebezgi (russ. вδréбeзги) „völlig, in Stücke“, vppzdu (russ. vulg. в пузδý) „zum Teufel, zum Kuckuck“.
In der nichtstandardsprachlichen Verwendung sind pronominal gebrauchte Konstruktionen verbreitet: nekažką, ne kažką „schlecht, nicht besonders; schwach; nicht sehr“ (Der Wettbewerb begann vorsichtig, die Reihen der Gegner waren ebenfalls neu aufgestellt, daher war das Zusammenspiel nicht besonders. // Und ich sage ihr, dass es nicht besonders ist, wenn ein Mädchen sich mit solchen Dingen beschäftigt. Natürlich schwieg sie nicht, sondern begann Vorwürfe zu machen: Was spielt es für eine Rolle, ob es männlich oder weiblich ist?). Analog dazu gibt es andere pronominale Adverbien: nekažkaip „nicht besonders, schlecht; schwer, umständlich“, nekažkas „schlecht, nicht besonders; schwach; nicht sehr“. Die nicht verschmolzenen Varianten solcher Adverbien ne kažkaip, ne kažkas sind seltener.
SCHLUSSFOLGERUNGEN
Im Artikel wurden 162 adverbialisierte Wortverbindungen und 43 verschmolzene Adverbien des litauischen Jargons behandelt. Die durchgeführte Untersuchung zeigt, dass eine in einem anderen Sprachkontext entstandene fremde sprachliche Einheit durch Anpassung an das Sprachsystem transformiert wird. Die adaptiven Merkmale der untersuchten adverbialisierten Verbindungen und verschmolzenen Adverbien sind durch klare Gesetzmäßigkeiten bestimmt: (a) die Jargonlexik wird phonetisch und graphisch nach dem Prinzip der Substitution fremder Phoneme durch möglichst ähnliche eigene angepasst, (b) ein bestimmter Teil der Jargonlexik neigt dazu, sich in die Flexionsparadigmen der litauischen Sprache zu integrieren, (c) ein Teil der Jargonausdrücke bleibt morphologisch unangepasst, nur weil die Flexion des Adverbs begrenzt (oder überhaupt nicht vorhanden) ist, (d) die Variabilität entlehnter Jargonausdrücke entsteht durch eine spontane Anpassung an die Merkmale der aufnehmenden Sprache.
1. Der größte Teil der adverbialisierten Präpositionalgefüge oder adverbialen phraseologischen Verbindungen sind phonetisch und graphisch aus dem Russischen angepasste Entlehnungen
288
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Adverbialisierte Wortverbindungen und zusammengesetzte Adverbien der litauischen Jargonsprache sowie ihre Adaptationseigenschaften
Lehnwörter oder Lehnübersetzungen (88; 54,3%), da nichtslawische, im litauischen Jargon entstandene adverbiale Verbindungen selten sind (9; 5,6%); Lehnwörter aus dem Englischen gibt es nur wenige (4; 2,5%).
a. Wegen ihrer Expressivität sind adverbiale euphonische Verbindungen im Jargon beliebt (24; 14,8%).
b. In der nichtnormgerechten Sprache sind Vulgarismen beliebt; sie bilden einen großen Teil der Verbindungen, die in der Bedeutung von Adverbien verwendet werden – in diesem Abschnitt gibt es solche Lehnwörter aus dem Russischen (57; 35,2%), außerdem zahlreiche adverbiale litauische Dysphemismen oder Lehnübersetzungen aus dem Russischen mit Vulgarismen (13; 8,1%).
c. In der nichtnormgerechten Sprache sind adverbiale Verbindungen mit den verneinenden Partikeln ne, ni (russ. ни) nicht selten (11; 6,8%).
d. Im Jargon gibt es sehr viele Varianten adverbialer Verbindungen mit der polnischen Partikel bele (poln. byle) (6; 3,7%).
e. Es gibt wenige adverbiale Vergleichsverbindungen (6; 3,7%) und adverbiale Verbindungen mit den Präpositionen iki, per, čerez (russ. через), do (russ. до–) (5; 3,1%).
2. Im Abschnitt zu zusammengesetzten Adverbien gibt es zahlreiche aus dem Russischen entlehnte Verbindungen von Präpositionen und Partikeln mit Substantiven (35; 81,4%), deren Präpositionen und Partikeln durch eine eigenständige Adaptation in Präfixe umgewandelt wurden: am häufigsten – 11 – zusammengesetzte Adverbien mit dem Präfix na– (russ. на–), 10 mit den verneinenden Präfixen ne–, ni– (russ. ни–), nie–, 6 mit dem Präfix da–, do– (russ. до–), 5 mit den Präfixen po– (russ. по–), pa– und 3 mit den Präfixen v–, vo– (russ. в–, во–).
a. In diesem Abschnitt gibt es zahlreiche Vulgarismen (21; 48,8%).
b. Zusammengesetzte Adverbien nichtslawischer Herkunft gibt es nur wenige (3; 6,9%).
c. Ein beträchtlicher Teil der zusammengesetzten Adverbien kann variantenweise auch als Verbindungen verwendet werden.
Straipsniai / Articles
289
ROBERTAS KUDIRKA
ABKÜRZUNGEN
engl. – englische Sprache; weißruss. – weißrussische Sprache; adj. – Adjektiv; Gefängnisspr. – Gefängnissprache; krim. – kriminell; poln. – polnische Sprache; vulg. – Vulgärsprache; Adv. – Adverb; russ. – russische Sprache; umg. – Umgangssprache; Übers. – Übersetzung; vulg. – vulgär; Jarg. – Jargon
LEXIKOGRAFISCHE QUELLEN
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.
FŽ – Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.
Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija.
Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos.
LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt.
OED – Oxford English Dictionary. Prieiga internete: https://www.oed.com.
Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель.
Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
290
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
LITERATŪRA
Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282.
Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292.
Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl izmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI.
Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128.
DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005.
Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara.
Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231.
Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44.
Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company.
Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110.
Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI.
Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU.
Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
Straipsniai / Articles
291
ROBERTAS KUDIRKA
Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12.
Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2.
Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213.
LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976.
Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98.
Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80.
Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsikliopyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41.
Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI.
Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26.
Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269.
Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI.
Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis.
Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75.
Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.
292
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.
Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217.
Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI.
Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.
Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27.
Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128.
Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton.
Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение.
РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980.
Straipsniai / Articles
293
ROBERTAS KUDIRKA
PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje.
♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske!
♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu.
♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida.
♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez.
¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami.
294
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai.
♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais.
♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug.
♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu.
♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso.
♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius.
♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo.
♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas.
♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita.
♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi.
♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:)
♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno.
♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei.
♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu.
♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.
Straipsniai / Articles
295
ROBERTAS KUDIRKA
♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia.
♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini.
♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo.
♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu.
♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda...
♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras.
♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt?
♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka?
♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus.
♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau.
♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”.
♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą.
296
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai
♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso.
♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima.
♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu.
♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė.
♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi.
♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį.
♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras.
♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna.
1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai
♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap.
♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”.
♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais.
♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė.
Straipsniai / Articles
297
ROBERTAS KUDIRKA
♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur.
♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane?
♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap?
♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja twarka keičiasi kiekviena diena ir bla bla.
♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku.
♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuksum pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko.
♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man.
♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera?
♦ čiki čiki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo čiki čiki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:!
♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkiant reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm.
♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis.
♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis.
♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stumteli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota.
♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat.
♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…?
298
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle)
◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą.
◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu?
◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip?
1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais
◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu.
◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi.
◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim...
◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir
Straipsniai / Articles
299
ROBERTAS KUDIRKA
ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas.
♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi.
♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves.
♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo.
♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat.
♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme.
♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet.
♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:?
♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye.
♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano.
♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti.
300
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuversi, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui.
1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais
♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina.
♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino.
♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint.
♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė.
♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo?
♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis.
♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti.
♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio.
♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pusruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais.
♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuzaugos.
♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi.
♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl.
Straipsniai / Articles
301
ROBERTAS KUDIRKA
♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai.
1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai
♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes.
♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka.
♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana.
1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну)
♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”.
♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo.
♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka...
♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to.
♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku.
♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najezdai nipodelu?
♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji.
302
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino.
♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka.
♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..?
1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-)
♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės.
♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek.
♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti.
♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu?
♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai.
Straipsniai / Articles
303
ROBERTAS KUDIRKA
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI
2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-)
♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip.
♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha?
♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku.
♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta.
♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….”
♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti.
2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-)
♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų.
♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės.
♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne.
♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa?
304
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist?
♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!
♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu?
♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes?
♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni.
♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart?
2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie-
♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta.
♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia.
♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos.
♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik.
♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. //
Straipsniai / Articles
305
ROBERTAS KUDIRKA
Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda.
♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna.
♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus.
♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti.
♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką.
♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo.
♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut.
♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau?
♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka.
306
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat.
♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,)
2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa–
♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka.
♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone.
♦ pochren, pochrien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai pochrien ar šviesoforai, ar juostos.
♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau.
♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D
♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo.
2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–)
♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi.
♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi.
♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;)
♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita.
♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia?
Straipsniai / Articles
307
ROBERTAS KUDIRKA
Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs
SUMMARY
There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules.
The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language.
Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%).
Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).
308
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations.
Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas
Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva
[email protected]
Straipsniai / Articles
309