Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, leksikografija, fonetika. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PRIEVEIKSMAI BEI JŲ ADAPTACINĖS YPATYBĖS1 Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs ANOTACIJA Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos žargono ir nenorminės kalbos suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai (205), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analizė siekiama nustatyti sistemiškus prieveiksmėjimo ir skolinių adaptacinius ypatumus. Didžioji dalis prielinksnių konstrukcijų, prieveiksminių frazeologinių junginių ir suaug­tinių prieveiksmių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti skoliniai. Leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. Dalis žargonybių taip pat adaptuojamos morfologiškai: integruojamos į lietuvių kalbos fleksines paradigmas. Suaug­tiniai žargoniniai prieveiksmiai yra iš rusų kalbos skolintų prielinksnių ir dalelyčių junginiai su daiktavardžiais, kurių prielinksniai ir dalelytės savitai adaptuojant paverstos priešdėliais. Tarp suprieveiksmėjusių žodžių junginių ir suaug­tinių prieveiksmių daug vulgarizmų. ESMINIAI ŽODŽIAI: prieveiksmiai, prieveiksmėjimas, žargonas, adaptacija. 1 Straipsnis parengtas vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019–2021 m. finansuojamą projektą Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės. 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suauginti prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ANOTATION This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, whose prepositions and particles are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs. KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation. ĮVADAS Prieveiksmiui būdinga sandaros įvairovė: ne tik žodis, bet ir žodžių junginys ar konstrukcija gali pakisti darybiškai ir semantiškai, t. y. suprieveiksmėti. Prieveiksmėjimas yra kelių pakopų: žodis, žodžių junginys gali būti visiškai suprieveiksmėjęs arba adverbializacija gali būti tik dalinė: nusilpęs vardažodiškumas, bet dar nėra visiško suprieveiksmėjimo, pvz., iš matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Natūralu, kad žodžių junginių stabilumo, stabarejimo tipai kalboje yra ir pereinamieji, sumišę ar dar tebevykstantys, dėl to išsamesniuose tyrimuose vartojami tokie terminai kaip apstabarėjęs frazė (angl. semi-fossilized phrase) ir pan. (plg. Howarth 1998: 28). Dėl minėtų priežasčių atsiranda daug variantų (ypač jei tai skolinys), nes pereinantis ar perėjęs į prieveiksmį žodis ar žodžių junginys, samplaika kinta ne tik morfologiškai, bet ir fonetiškai. Taip pat išskirtinis prieveiksmio požymis yra nekaitumas (laipsniuojama tik maža dalis), tad skolintas prieveiksmis daug lengviau adaptuojamas (Paulauskienė 1994: 379). Bendrinėje lietuvių kalboje (bk) prieveiksmio reikšmę dažniausiai yra įgijusios prielinksninės konstrukcijos su vardažodžiais: be galo ‘labai’, iš paskos ‘paskui’, iš paskutiniųjų ‘sunkiai’ ir pan. (Pakerys 2002: 547–552). Taip pat nemažai samplaikinių² prieveiksmių su dalelytėmis: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Tokie apstabarėję junginiai yra dvižodžiai ar ² Dėl terminų samplaikinis, junginys, suaugintinis išsamiau žr.: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. Straipsniai / Articles 273 ROBERTAS KUDIRKA ilgesni, sudaryti iš kaitomų ar (ir) nekaitomų kalbos dalių, o stabarėjimo ir prieveiksmėjimo svarbiausia priežastis – aplinkybė vartosena (plg. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Vien aplinkybė funkcija nepaverčia prielinksninių konstrukcijų prieveiksmiais, didelę reikšmę turi konstrukcijos leksikalizavimas, vienos bendros reikšmės atsiradimas, metaforiškumas. Dėl to atskirai minėtini prieveiksminiai frazeologiniai junginiai, kurie ne tik pastovios sandaros, vientisos reikšmės, bet dar ir vaizdingi (plg. Ulvydas 2000: 141–143). Morfologijos tyrinėjimuose nuomonės dėl tokių junginių ne visada sutampa, vertinimas balansuoja ties frazeologijos riba: nėra itin keista, kad kai kurie Dabartinės lietuvių kalbos žodyno prieveiksmiai (plg. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų pr. ‘tikrai’) Frazeologijos žodyne laikomi frazeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (išsamiau žr. Markevičius 2014). Panašios struktūros prielinksninis junginys žodynuose gali būti laikomas ir frazeologizmu, ir prieveiksmiu: iš lėto LKŽ laikomas frazeologizmu (◆ iš lėto ‘pamažu, iš lengvo, neskubant’), o DLKŽ iš tyko laikomas prieveiksmiu (iš tyko pr. ‘tyliai; pamažu’) (Markevičius 2014: 72). Prieveiksmėjimas yra susijęs su daugybe įvairaus pobūdžio kitimų (ypač trumpinimo), tad lietuvių kalbos teritoriniuose dialektuose dažnesni prieveiksmiai gali turėti net po dešimt variantų, plg.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). Adverbializacija nenorminėje kalboje daug stichiškesnė, bet santykiai tarp standartizuojamos ir nenorminės kalbos nėra stichiški, nes didžioji dalis tokių reiškinių yra tarsi sistemų sąveika. Žargone skolinių adaptaciją nuosekliai galima aprašyti šiais tipais: a) neadaptuoti3, b) adaptuoti grafiškai ir fonetiškai, c) adaptuoti grafiškai, fonetiškai ir morfologiškai (gavę kait ybinę galūnę, darybinę priesagą) (plg.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adaptavus integravimasis yra kalbos universalija, nes dažniausiai konkret i bk yra dominuojanti į ją patenkančių skolinių atžvilgiu (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88). Minėtus tris adaptavimo laipsnius vaizdžiai galima pailiustruoti keliais žargonybių grupėmis. Neadaptuotų prieveiksmiškai vartojamų žodžių junginių ir suaug tintų prieveiksmių yra visai nedaug, sąlygiškai galima priskirti skolinius iš anglų kalbos: ◆ fifty fifty, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ◆ super duper (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai’ ir kt. Šie keli pavyzdžiai vis tiek nurodo minimalų adaptavimąsi – nenorminėje kalboje rašoma be brūkšnelio, atsiranda ³ Kartais svetimžodžiai gali būti neadaptuojami ir dėl fonetinių priežasčių – sulietuvinus jie neatpažįstamai pakistų: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Bet nulinė adaptacija yra labiau teorinis dalykas, vartojamas skol inys savaime fonetiškai adaptuojamas pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą. 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės variantas su trumpaisiais balsiais (fifti fifti) ir pan. Vyraujanti sistema verčia prisitaikyti ir tokius trumpus skolinius: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) turi variantą ♦ okis dokis, o junginys ♦ super duper turi variantų jau su morfologinės adaptacijos žymenimis – galūnėmis: ♦ super duperis ir ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Rusų kilmės prieveiksmiškai vartojami junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai visada adaptuojami grafiškai ir fonetiškai: ♦ za adno (odno) (rus. за одно)⁵, nafig (rus. prast. на фиг). Žargone nemažai slaviškos kilmės žargonybių, kada paskolintas junginys, pvz., rus. prast. nu chera ‘nieko’, yra adaptuotas ir kaip junginys, ir kaip vienas žodis: nichera ir ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). Šiuo atveju junginio variantai ni (nė) chera vartosenoje reti. Taip pat neigiamoji dalelytė rus. nu gali būti adaptuojama (išverčiama) kaip neigiamasis priešdėlis ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio), šį požymį jau galima vertinti kaip tam tikrą morfologinį adaptavimą. Dažnesni vartosenoje skolinti žargoniniai posakiai yra adaptuoti ir fonetiškai, ir morfologiškai, pvz.: ♦ pa polnai (rus. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. šnek. по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (rus. prast. по полной кату́шке) reikšme ‘maksimaliai’. Adaptuoti tik fonetiškai vartosenoje yra retesni: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, o pats prieveiksmis forma *polnoi savarankiškai lietuvių kalbos žargone nevartojamas, visada tik polnai: tai standartinis⁶ priesagos –ai vedinys iš bdv. polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Būtina pabrėžti, kad žargone nereti atvejai, kada dėl stabiliojo junginio vartosenos specifikos (pastovumo) ir dažnai vartojamą posakį gali sudaryti tik fonetiškai adaptuotos, specifinės formos, pvz.: programe, polnoi. Žargone savarankiškai vartojamas tik prv. polnai ‘visiškai’; taip pat seniai bk prijigęs skolinys programa žargoniniame posakyje išlaiko rusų k. morfologiškai neadaptuotą ⁴ Straipsnio tekste pateikiami tik keli pavyzdžiai dėl tikslesnės reikšmės supratimo kontekste, daugiau vartosenos pavyzdžių pateikiama straipsnio priede. Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti, kiekvienas pavyzdys atskiriamas ženklu // (išsamiau žr. Kudirka 2012: 3–5). ⁵ Visi rusiški žodžiai, išskyrus vienskiemenius, sukirčiuoti rusų kalboje vartojamu vienu kirčio ženklu (´) (–ė– palikta be kirčio ženklo, ji visuomet kirčiuota). Lietuvių kalbos žargonybių kirčiuoto skiemens pagrindas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) yra pabrauktas. ⁶ Priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių yra dažiausi lietuvių kalbos žargone (Kudirka 2019: 49). Straipsniai / Articles 275 ROBERTAS KUDIRKA prielinksninio vietininko forma programe (rus. противи́мме), kuri pati atskirai žargone nėra vartojama⁷, ir bk tokia linksnio forma neegzistuoja. Minėti posakiai turi ir morfologiškai adaptuotas, verstines formas: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės ‘maksimaliai’. Kitas iliustratyvus pavyzdys su žargonybe prikolas (rus. žarg. прико́л), kuri yra morfologiškai adaptuota galūne ir linksniuojama, – toks yra standartinis integravimas į fleksinę ar derivacinę sistemą. Jei šios žargonybės forma priklauso stabiliajam junginiui, tokius junginius reguliarios taisyklės veikia ribotai: forma, atrodanti kaip linksnio forma, funkcinė prasme gali nebūti linksnis ar atsiranda leksinis idiomatiškumas (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pavyzdžiui, junginyje ♦ pa (po) prikolum (rus. žarg. по прико́лум) ‘juokais’ esanti forma *prikolum savarankiškai nevartojama, ji visad tik prieveiksmiško posakio dalis (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Ta pačia reikšme nenorminėje kalboje yra vartojama ir daugiau adaptuotų keliais variantais (jau ir morfologiškai) posakio formų: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (vert. iš rus. žarg. для прико́ла), ♦ ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’. Nenorminės kalbos prieveiksmiai išsiskiria keliais fonetinės adaptacijos požymiais. Žargonybėse sistemiškai įvairuoja skolinių šakninės balsiai [a] ir [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; labai’ (: ochujenas, ochujenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai ‘puikiai; labai’ (: ofigenas, ofigenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu adfigienai, afigenai). Taip pat prieveiksmiškuose junginiuose, pvz.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. до не могу) ‘iki negalėjimo, virš visko’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. через не могу) ‘nenoromis, per prievartą’. Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose skiemenyse vietoj [o] tariamas redukuotas [a] (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Ši tarties ypatybė gana nuosekliai perimama skolinantis rusiškus žodžius, pvz., suaugintiniai prieveiksmiai su adaptuotu prielinksniu do (rus. до) reti, žargone jis dėsningai adaptuotas kaip priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) ‘labai daug’ ir kt. Garsą [o] tokiais atvejais vartoja, matyt, raštingesni informantai, bet tokie variantai (dofiga, dochera, dočior­ta ir pan.) retesni. Kitas ryškus fonetinės adaptacijos požymis yra dabartinės slavų kilmės žargonybėms būdingas sistemiškas šakninės balsio [e] varijavimas su diftongizuotais [ie] ar kitaip kokybiškai pakitusiais balsiais (galima ir [ę], [ié] niveliacija): padagrievas, padagrevas (rus. kal. žarg. подогрев) ‘materialinis rėmimas iš laisvės’; lievukas, levukas (rus. žarg. левáк) ‘šlamštas’; sugnievinti, sugnevinti (plg. ⁷ Bk tokie prieveiksmiai būdingi atvejai irgi akivaizdūs, pvz., prielinksnių konstrukcijų iki šiolei, iki šiol žodžiai šiol, šiolei atskirai nevartojami. 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj... rus. разгне́бить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksm... Publikuoti žargono žodynai paskatino imtis sistemingai tyrinėti žargonybių gramatinio adaptavimo dėsnius, nustatyti vidinių normų požymius. Šiuo metu yra vykdomas VLKK remiamas projektas, kurio uždavinys – aprašyti lietuvių kalbos žargono lingvistines ypatybes. Šis straipsnis yra projekto dalis apie prieveiksmius. Sistemingiau išanalizavus žargono prieveiksmių priesagas -ai hibridinius vedinius ir pavienius suprieveiksmėjusius žodžius nustatyta, kad tirtųjų prieveiksmių morfologinės ypatybės yra specifiškai transformuotos lietuvių kalbos sistemoje, o adaptacinės ypatybės yra nulemtos lietuvių kalbos teritorinių dialektų ir bk su tam tikru nuoseklumu (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Taip pat siekiama išsamiai aprašyti lietuvių kalbos žargono reiškinius, nes yra ga jos išankstinės ir neteisingos nuostatos (ypač komunikacinės kompetencijos mokovų), kad žargonas neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, pvz.: „Žargonybės skiriasi nuo tarminių žodžių tuo, kad pastarieji yra neatsiejama tarminės sistemos dalis, t. y. pirminiai tos sistemos daiktų, reiškinių pavadinimai, o žargonybės yra antriniai⁸, be sistemos vartojami žodžiai“ (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). Sistemiškų ypatybių nebuvimas komunikaciją labai trikdytų ar net darytų ją neįmanomą – be taisyklių (vidinių normų) bet kuri kalbos atmaina (teritorinis ar socialinis dialektas) išvis negalėtų egzistuoti (plg. Pupkis 2005: 17). Arba kaip galima teigti: „[...] įsikliopyti aklai vartojamas jaunimo kalboje, neturintis ypatingos ar originalios reikšmės. Lietuviui įsikliopyti – semantiškai tuščiaviduris žodis“ (Norkaitienė 1984: 39). Ar paradoksalu, bet juk įsikliopinti (plg. lenk. wkłepać się, baltar us. кляпаць) neformaliai būtent ir vartojamas dėl ekspresyvių ir originalių ypatybių: tiesmukumo, familiarumo, naujumo, įmantrumo. Gimtosios kalbos aruodas šią reikšmę nemen kas: įsipitrinti, įsimeklinti, ⁸ Pavadinimas antriniai irgi nekorektiškas, nes žargone yra tokių realijų, kokių nėra bk, pvz., kriminaliniame žargone malinuoti ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’ ir kt. Straipsniai / Articles 277 ROBERTAS KUDIRKA įsispanginti, į akį (širdį) įkristi ir kt., bet prireikia apibūdinti ir neformaliai, naujai, įmantriai⁹... Dėl morfologinio sudėtingumo prieveiksmiai retai analizuojami skolinių tyrimuose, dažniausiai yra tiriami daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai (Vai­­cekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) arba skolinimo reiškinys vertinamas tik bendrai (Čepienė 2006). Atliekant tyrimą ypač buvo pravartus bk prieveiksmių aprašas, parengtas pagal morfonologinės analizės principus (Pakerys 2002: 510–593). Sisteminių ir išsamių lietuvių kalbos žargono leksikos tyrimų nėra. Šio straipsnio tikslai: 1) morfologiškai išnagrinėti lietuvių kalbos žargono: (a) suprieveiksmėjusius žodžių junginius, (b) suaug­tinius prieveiksmius; 2) tiriamuosius junginius ir žodžius suklasifikuoti pagal tipus (pagal apibendrintą formalų požymį, džn. kalbos donorės šaknį ar priešdėlį), atlikti sisteminę analizę, kuria siekiama išgryninti vyraujančius prieveiksmėjimo modelius, prisitaikymo prie lietuvių kalbos būdus; 3) taip pat siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes ir bendrus struktūrinius dėsningumus, aptarti adaptacines ypatybes; 4) ištirti, iš kokių kalbų suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai yra skolinami. Medžiaga (162 suprieveiksmėję žodžių junginiai ir 43 suaug­tiniai prieveiks­miai) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildytos minėto žodyno el. duomenų bazės¹⁰. Šio žodyno medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių: iš (a) sakytinės kalbos ir iš (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis (mIRC, Skype ir pan.). Sudaryti paieškos eilutę Google paieškos sistemoje nebuvo keblu, nes junginiai ir suaug­tiniai nekaitomi, reikėjo tik susisteminti įvairiai fonetiškai adaptuotas formas (išsamiau žr. Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). Skolinių kilmė nurodoma iš aiškinamųjų žodynų (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kvesel­evič 2005; Mokienko 2000; OED). ⁹ Taip pat reikėtų atsižvelgti į analogiją su ištiktuku kliopt ‘staigiam veiksmui reikšti’ ir klioptelėti, kliopterti, kliopti ‘įkliūti’, ‘suduoti’ (LKŽ) ir pan. ¹⁰ Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui medžiaga nerinkta iš spausdintinių („popierinių“) šaltinių, meninių (grožinių) ir pan. tekstų, kurie galėjo būti redaguoti. Tam tikrų socialinių sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės kalbos, asmeniškų pokalbių metu įrašant diktofonu – šiuo būdu ir surinkta beveik visa leksikos dalis iš šių sričių (išsamiau žr. Kudirka 2012: 3–5). 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ JUNGINIAI Didžioji dalis tokių suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksmînių frazeologinių junginių yra pasiskolinti iš rusų kalbos arba vertiniai: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (rus. šnek. do лампочки) ‘vienodai’, ♦ iki lemputės (vert. iš rus. šnek. do лампочки) ‘vienodai’, ♦ pa (po) barabanų (rus. prast. по барабану) ‘nesvarbu, vienodai’, ♦ ir viso takoje (rus. šnek. и всё такое) ‘ir taip toliau’, ♦ v žopu (rus. vulg. в жопу) ‘velniop; maksimaliai’, ♦ po prostu (lenk. po prostu) ‘tiesiog, paprastai’, ♦ po defaultu (rus. komp. žarg. по дефолту, plg. angl. komp. by default) ‘pagal nutylėjimą’, ♦ dėl ponto (vert. iš rus. žarg. для понта) ‘nerimtai; juokais’, ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’, ♦ na ura (rus. на ура) ‘kaip pakliuvo’, ♦ pa (po) liubomu (rus. šnek. по-любому) ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’, ♦ prosto tak (rus. šnek. просто так) ‘paprasčiausiai, šiaip sau’, ♦ za adno (odno) (rus. за одно) ‘kartu, tuo pačiu’, ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (rus. только так) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai’, ♦ be tolko (rus. без толку) ‘beprasmiškai; pakrikai’, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (plg. rus. prast. на полном газу) ‘maksimaliai’, ♦ savo chodu (vert. iš rus. своим ходом) ‘savarankiškai, savo jėgomis’, ♦ dalše nekuda (rus. šnek. дальше некуда) ‘išvis jau’, ♦ pa natūre (rus. по натуре) ‘iš tikro, iš prigimties’, ♦ v natūre (rus. prast. в натуре) ‘iš tikro’, ♦ ant bajerio (lenk. šnek. na bajer) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. šnek. дальше некуда) ‘toliau jau nėra kur’. Kai kurie apstab arejė junginiai su pasikeitusia reikšme yra atklydę į bendrąjį žargoną iš kriminalinio: ♦ ne zapadlo (rus. kal. kr im. žarg. не западло) ‘ne gėda’, ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’, ♦ v padlu (rus. žarg. в падлу) ‘gėda’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. по блату) ‘neoficialiai, nelegaliai’ (išsamiau žr. Kudirka 2014). Yra ir konstrukcijų su savais hibridiniais dariniais pagal analogiją, pvz., iš perkeisto žargoninio prieveiksmio be formato nema-tų ‘iš anksto nepažiūrėjus, aklai’ sudaryta prielinksninė konstrukcija ♦ ant ne-matuškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). Šie hibridiniai dariniai turbūt sudaryti pagal analogiją iš ♦ čerez nemagu (rus. šnek. через не могу) ‘nenoromis, per prievartą’, ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. šnek. до не могу) ‘maksimaliai, iki negalėjimo’, nors neatmes-tina ir baigmens analogija pagal bk prieveiksmius sykį, pusbalsiu, akimirksniu. ¹¹ Transliteruoti skolinti prieveiksminiai junginiai dažniausiai kirčiuojami taip pat, kaip jie kirčiuojami tose kalbose, iš kurių yra kilę: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. в падлу), v natūre (rus. prast. в натуре), za adno (rus. за одно) ir kt. ¹² Apostrofu po priebalsio (pvz., tol’ka) žymimas priebalsio minkštumas. Straipsniai / Articles 279 ROBERTAS KUDIRKA Atsirado lietuvių kalbos žargone ir nedaug neslaviškos kilmės frazeologinių junginių: ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’, ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’, ♦ ant smūgio ‘staigiai’, ♦ viiskas ore ‘viskas gerai’, ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’, ♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’, ♦ ant to karto ‘tuo požiūriu’, ♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’. Lietuvių kalbos žargone vartojama ir eufoninių samplaikinių prieveiksmių, kilusių iš ištiktukų (Kalin auskas 1974: 139–140; plg. bk pavyzdžius Ulvydas 2000: 315), beveik visi gauti kaip skoliniai iš rusų kalbos arba per rusų kalbos tarpininkavimą. Eufonija (t. y. rimas, ritmas, aliteracija) papildomai saisto žodžių junginius į semantinį vienetą, skambumas padeda samplaikoms išlaikyti savo pastovumą, paversti jas frazeologiniais žodžių junginiais: ♦ ti ap liap (rus. šnek. тяп-ляп) ‘atsainiai’, ♦ šaltai baltai (rus. prast. шалтaй-болтай) ‘nerimtai’, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (lenk. šnek. szacher-macher) ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’, ♦ fiti miti (plg. rus. krim. žarg. мúмu-мúмu ‘pinigai’) ‘suktai’, ♦ raz dva (plg. rus. раз, два u домóво ‘viens du ir baigta’), ♦ raz raz ‘greitai, viens du’, ♦ pyst pyst ‘mikliai, viens du’, ♦ cap carap (rus. šnek. цап-царап ‘pačiupti’) ‘vogčiom, capu lapu’, ♦ taram baram (plg. rus. prast. mápbl-бáры ‘plepalai’) ‘ir taip toliau’, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (rus. šnek. тютелька в тютельку) ‘labai tiksliai’, ♦ liuksum pirdum juok. ‘puikiai, nuostabiai’. Prieveiksmis či ki (rus. žarg. чúку) ‘gerai’ sudaro keletą ritmingų prieveiksminių junginių: ♦ či ki či ki (plg. rus. žarg. чúку-чúку) ‘puikiai; tiksliai’. Tokias pačias reikšmes turi ir posakiai ♦ či ki briki (rus. žarg. чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (rus. žarg. чúку-пíку), ♦ či ki puki (rus. žarg. чúку-пýку), ♦ či ki bari. Pasitaikė tik kelios anglybės: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (angl. šnek. okey-dokey) ‘gerai’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘gerai’, ♦ super duper (puper) (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ tip top (angl. šnek. tiptop, rus. mun-mon) ‘lygiai taip; tiksliai’. Galūnėmis -is morfologiškai adaptuoti stabilieji junginių variantai okis dokis, čikis pikis, okis pokis yra atsiradę dėl lietuvių kalbos sistemos poveikio: vyraujanti linksniavimo sistema tokius netipiškos sandaros žodžius variantškai adaptuoja galūnėmis (dar plg. šnek. fam. ačiukas ‘ačiū’, okiukas ‘gerai, ok’). Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai su vulgarizmais: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (rus. vulg. ебáть-конáть) ‘eina sau’, ♦ kyšt myžt ‘mikliai, viens du; bet kaip’. Nenorminėje kalboje yra ir retesnių prieveiksmiškai vartojamų eufoniškų frazeologinių junginių, kai kurie panašėja į prieveiksmžius: ♦ nei pist, nei knist ‘nieko; nereik jau nieko’ (Juos visus ¹³ Kartais tokiais atvejais junginių liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki ir kt. reikšmė gali būti tiek būdvard iška ‘puiku’, tiek prieveiksmiška ‘puikiai’, plg.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= bdv. ‘puiku’, prv. ‘puikiai’). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= bdv. ‘puiku’, prv. ‘puikiai’). 280 Acta Linguistica Lituanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės suėmė, straipsnis už išprievartavimą, tai mentas ir sako jiems, kad dabar nereiks jau nei pist, nei knist, tipo prisidirbot. // O jei dirbtų kaip arkliai, tai ilgai nepratrauktų ir nenorėtų nei pist, nei knist). Iš lenkų kalbos pasiskolinta (plg. lenk. byle) dalelytė bele (bile) su lietuvių kalbos prieveiksmiais kada, kur, kaip, kiek pagal lenkų kalbos samplaikų modelį (plg. lenk. byle gdzie – liet. bele kur) sudaro nemažai hibridinių samplaikinių prieveiksmių: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (plg. lenk. byle jak ‘bet kaip’) ‘bet kaip; prastai’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‘bet kada’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‘bet kur’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek ‘bet kiek’, ♦ bele (bile) tik (plg. lenk. byle tylko) ‘šiaip tik; vien tik, tik taip’. Hibridiniai samplaikiniai prieveiksmiai su dalelytėmis bele (bile), belen (bilen) vartojami ir kaip junginiai, ir kaip suaugtiniai žodžiai: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; labai’, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‘bet kur’, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’, beletik (biletik) ‘šiaip tik’. Taip pat tipiškas žargone reiškinys – naujos leksemos ar junginio reikšmės formavimasis. Žargone samplaika ♦ bele kaip vartojama jau ir savitomis reikšmėmis ‘labai; smarkiai; stipriai’, kurių nėra lenkų kalboje. Tokias reikšmes prieveiksmis perėmęs jau iš hibridinio samplaikinio įvardžio bele koks: 1. ‘bet koks’, 2. ‘didelis, smarkus; tikras’: ‘labai’: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // Nauji belekaip grazus batai! 38 dydis – Nauji pirkti is nastygal.com 38 dydis, jokiu defektu! ‘smarkiai’: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // mergaite, kas is taves pasidare? tu jauc̄iu esi vienas is tu zmoniu, kuris belekaip pankavo. ‘stipriai’: Kojos bele kaip užk̄ālintos, o rankos plonos. // komplektacija irgi nekazkas.. mechaninis, be teliko, be parktroniku, gesinant varikli susipurto jis belekaip. Iš lenkų kalbos kilęs jungtukas by, bi (lenk. by) su bk prieveiksmiu tik sudaro tiek samplaikinių, tiek suaugtinių hibridinių prieveiksmių: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (plg. lenk. byle tylko) ‘šiaip tik; vien tik, tik taip’ (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors). Žargone populiarus vulgarizmas chui sudaro nemažai prieveiksmiškų junginių: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (plg. rus. vulg. до хуя и больше) ‘labai daug’, ♦ pol chuja (rus. vulg. пол хуя), s pol chuja (rus. vulg. с пол хуя) ‘neblogai, apygeriai’, ♦ chui s nim (rus. vulg. хуй с ним) ‘tiek to’, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (rus. vulg. хуй знает) ‘nežinia’, ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulg. не (ни) за хуй) ‘ne už ką, už nieką’, ♦ chui s nim (taboi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)) ‘tiek to, velniai nematę’, ♦ za nechui (rus. vulg. за нехуй) ‘už nieką, nė už ką’, ¹⁴ Plg. LKŽ bile tik pateikiama kaip jungtukas reikšme ‘kad tik’. Straipsniai / Articles 281 ROBERTAS KUDIRKA ♦ nečhui delat’ (rus. vulg. héxуū déлать) ‘lengvai, vienas juokas’. Analogiški junginiai sudaromi ir su kitais prieveiksmiais: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‘labai paprastai, lengvai’, ♦ za nečhren ‘už nieką, nė už ką’. Su skoliniu chui yra ir žaismingų, kurie panašėja į priežodžius: ♦ chui da nichuja (rus. vulg. хуй да нихуя) ‘beveik nieko, labai mažai’ (Iš tų dvidešimt gramų gaunas vabščė ten chui da nichuja, bet konsistencija – jėbat kapat, supranti, jis pats ten susifermentuoja.), ♦ chot’ by chui (rus. vulg. хоть бы хуй) ‘kad bent kas; nė motais’ (savo RRD supertype esu kales į zeme taip, kad 2 st ropos truko, o jam chot bi chui, tai ka blogas?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (rus. vulg. ноль целых, хуй десятых) ‘labai mažai, truputį’ (Taip ir gavos – nol celych, chui desiatych. // Penkiolika kabelis septyni ir chui desiatych, nu ir atsireguliuoji). Analogiški prieveiksmiškai vartojami frazeologizmai gali būti atsiradę lietuvių kalboje tiek disfemijos būdu (plg. nė velnio, FŽ 2001: 824), tiek kaip rusų kalbos vulgarizmų vertiniai (plg. rus. vulg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‘nič-nieko, anei nieko, visiškai nieko, nė velnio’, ♦ bybis žino (rus. vulg. хуй знает; disfem. iš: velnias žino) ‘nežinia’, ♦ nei bybis, nei gegutė (disfem. iš: nei velnias, nei gegutė) ‘nei šis, nei tas; prastai’, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’ (disfem. iš: su pliku užpakaliu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’ (disfem. iš: mat jį velniai), ♦ bybis su juo (tavimi) (plg. rus. vulg. хуй с ним (тобой)) ‘tiek to; buvo nebuvo’, ♦ pusė bybio (disfem. iš: pusė velnio (bėdos), plg. rus. vulg. пол хуй) ‘neblogai’, ♦ gyvas bybis (disfem. iš: gyva pekla) ‘labai daug’, ♦ kurio (kokio) bybio? (plg. rus. vulg. какого хуя?, за каким хуем?, dar plg. disfem. iš: kokio velnio?) ‘kam, kodėl’. Nereti ir daliniai hibridiniai perdirbiniai, plg.: ♦ chui žino (rus. vulg. хуй знает), ♦ kokio chujo (plg. rus. vulg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’. Prieveiksmio reikšmę gali turėti ir kiti stabiliuosius junginius sudarantys keiksmai: ♦ da (do) pizdy (rus. vulg. до пизды) ‘vienodai’ (vazinesiu su kuo noresiu ir man da pizdi ka kiti galvoja), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (rus. vulg. ебáть в рот) ‘tiek to’ (Nu v rot jabat, galvoju, pabandysiu.), ♦ kibeni feni (plg. rus. vulg. иди к ёбене фене) ‘velniop’ (Kibeni feni užverst visus!), ♦ kibeni materĭ (plg. rus. vulg. к ёбаной мáтери) ‘velniop’ (Eik tu kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (rus. vulg. ни хуя себе) ‘tai bent, nieko sau’ (Nu nichuja sebe, tai ko tu čia iš mano bobos teliafo čia skambini?... // Nechujа sebe pisoklis vel pristojа prie bobos mazai dar prasikаi), ♦ nifiga sibe (sebe) (rus. prast. ни фига́ себе) ‘nieko sau’ (Nifiga sebe - du kartus kaina skiriasi...). Keiksmas nachui sudaro ir prieveiksmio reikšmę turinčių stabiliųjų junginių: ♦ kuda nachui (rus. vulg. куда нахуй) ‘kur jau’, ♦ da nu nachui (rus. vulg. да ну нахуй) ‘kur jau, na jau visai’, ♦ nu nachui (rus. vulg. ну нахуй) ‘kam; na jau ¹⁵ Rusų nenorminėje kalboje prieveiksmiai gali būti suaugintiniai, plg. rus. vulg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), bet lietuvių kalboje vartojami kaip verstiniai prieveiksmiški junginiai (nė bybio ‘nieko’, kokio bybio ‘kam’). 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės išvis’, ♦ nu ir nachui (rus. vulg. ну и нахуй) ‘na ir kam; na jau visai’. Tokiose prieveiksmiškose konstrukcijose gali varijuoti tiek vulgarizmų eufemizmai, tiek neutralesni žodžiai: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). Dažnas prieveiksmis po-chui sudaro keletą prieveiksmiškų stabiliųjų junginių: ♦ pochui nachui (rus. vulg. похуй нахуй) ‘visiškai nesvarbu; šūdas’, ♦ giliai pochui (rus. vulg. глубоко похуй) ‘visiškai nesvarbu’, ♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’. Nenorminėje kalboje yra ir daugiau linkusių stabarėti ir prieveiksmiškai vartojamų junginių su vulgarizmais žopa, gavno, pyzdiec (variantai: pyzdec, pizdiec, pizdec) ir kt. Skolinti stabarėjantys junginiai paklūsta bendriesiems skolinių adaptacijos polinkiams, nes žargone vien tik fonetiškai adaptuoti junginiai yra retesni, pvz., ♦ polnyj pyzdiec (rus. vulg. полный пиздец) ‘visiškai prastai; tikrai galas’ ... Prieveiksmiškai gali būti vartojama ir veiksmažodžio kurio nors asmens formos apstabarėję junginiai su įvardžiais, pvz., esamojo laiko tiesioginės nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens formos jabu (jebu, jibu) (rus. vulg. я ебу: esm. 1., vns. 1 a. (bendratis: jabat’, rus. vulg. ебать))¹⁶ – visos jos vartojamos kaip junginiai su įvardžiu ja ‘aš’: ♦ ja jebu ‘velniop, prastai; po velnių’ (Nu karočia mergiote puse bedos, bet vyras tai ja jebu... galejo nors ta kusi nuo snukio nusiskust // Vargas atsilupelis ja jibu:D // dizainas salono tai ja jibu... :) apie 7klases bmw salona isvis nekalbesiu, nes isbanins). ¹⁶ Įprastai tokie veiksmažodžiai žargone morfologiškai adaptuojami priesaga -inti (pvz., jobinti, jabalinti). Straipsniai / Articles 283 ROBERTAS KUDIRKA Kaip ir bk, nenorminėje kalboje nemažai prieveiksmiškų lyginamųjų junginių su palyginamąja dalelyte ir vienu savarankišku žodžiu: ♦ kaip šienkes (plg. rus. šnek. уйекать как сёмку ‘lengvai’) ‘labai lengvai’, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (plg. rus. vulg. как ебнутый) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’, ♦ kaip (kak) paložana (rus. как положено ‘kaip priklauso’. Rusų kalbos prieveiksmių neigiamoji dalelytė ne-, jei ji yra nekirčiuota, virsta ni-, pvz.: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. Savarankiškai neigiamoji dalelytė ni (rus. ни ‘nei, nė’, lenk. ni ‘nė, nei’, nie ‘ne’, baltar. ні ‘nei, nė’) reikšme ‘ne’ žargone retai tevartojama, dažnai tik mėgdžiojant slavišką tartį (o koks dialektas yra biškį, byškį? Čia tipo: aš ni lenkas i ni rusas, i ni koks tai belorusas, aš iš Niminčynės?). Išskyrus minėtas okazionalias situacijas, ši neigiamoji dalelytė nenorminėje kalboje vartojama stabiliuose junginiuose: ♦ ni ni (rus. šnek. ни-ну́ ‘jokių būdų’, ну ‘nei, nė’, baltar. ні-ні) ‘jokių būdų, nei už ką; visiškai nieko, anei nieko’, ♦ ni to (plg. rus. šnek. ни то ни другое ‘nei tas, nei anas’) ‘ne tas, ne taip’, ♦ ni to, ni to (plg. rus. šnek. ни то ни другое ‘nei tas, nei anas’; lenk. ni to, ni owo ‘nei šis, nei tas’, ni tak, ni siak ‘nei šiaip, nei taip’) ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’, ♦ kažkas ni to (plg. rus. čtó-to ни то) ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’. Rusų kalbos neigiamosios dalelytės ne ir nu lietuvių nenorminėje kalboje yra painiojamos, vartojamos pramaišiui: ♦ ne (ni) pontas (rus. žarg. не понт) ‘ne lygis; netinka, nepatogu’ (kokia MK arba Dnepr užtaupyta truputį dar važiuojančia galima gauti visai už kapeikas... bet jaučiu su rusišku važiuoti tai jau visai ni pontas... // Ir negraiti bandysiu. Nebent per bernvakari ar panasiai :) Man kažkaip ne pontas), ♦ ne (ni) prič iom (rus. не причём) ‘niekuo dėtas, ne prie ko’, ♦ ne pa (ni po) dielu (rus. prast. не по делу) ‘ne prie ko; be priežasties’, ♦ ni (ne) v temu (rus. не в тему) ‘ne pagal temą’. Maišomi ir priešdėliai rus. neir nu-: ♦ čerez nemogu (nimogu) (rus. šnek. čerez ne mogu) ‘per nenorą, nenoromis’, ♦ per nemogu ‘per prievartą’, ♦ do nemogu (nimogu) (rus. šnek. do ne mogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo’, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (rus. šnek. čerez ne choču) ‘per nenorą, per prievartą’. Jei junginį sudaro senosios slavybės ar prigijusi leksika, neigiamoji dalelytė neturi varianto ni: ♦ ne siemkos (plg. rus. šnek. sėmku ‘niekai’) ‘ne juokai’, ♦ ne šuns pypas (birka) (plg. rus. vulg. ne chuj sobačij) ‘ne juokai’, ♦ ne fontanai (plg. rus. prast. juok. ne fontan) ‘nedaug’. SUAUGTINIAI PRIEVEIKSMIAI Bendrinėje lietuvių kalboje pats produktyviausias suaug­tinių prieveiksmių tipas yra sąaugos su vienu sutrumpėjusiu dėmeniu (tąkart, šiandien), mažiau produktyvus – 2 žodžių sąaugos (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 284 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). Lietuvių kalbos žargone yra prieveiksmių, kuriuos sudaro suaugtiniai žodžiai, sutraukti (suaugę) žodžių junginiai: dažniausiai tai suaugęs su daiktavardžio forma prielinksnis. Visi šie prieveiksmiai yra skoliniai iš rusų kalbos, su kitais žodžiais jie sudaro stabiliuosius junginius ar frazeologizmus, kurie vartojami kaip prieveiksmiai. Žargone žodžių suaugimas gali būti laipsniškas, dar bevykstąs, tad nereti atvejai, kada vartojama tiek suaugtiniu pavidalu, tiek junginių, pvz.: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (plg. rus. не в тему) ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’. Tokiais atvejais įtaką daro ir dvejopa norminė rusų kalbos vartosena: prieveiksmiškai vartojamas pričom (rus. причём) ‘kam, kuo dėtas’ ir prielinksnio при junginys su įvardžio что prielinksninio vietininko forma (rus. при чём) – tai gali veikti ir dvejopą vartoseną žargone (jei prisivogė, prisišiko iki ausų, tai pričom čia demokratija. // balvone, pri čom čia tie zaidejai? as gi aiskiai parasiau). Suaugtiniai prieveiksmiai žargone įprastai turi ne vieną variantą dėl fonetinės adaptacijos, pvz., prieveiksmis vobšč im (rus. в общем) ‘apskritai, bendrai kalbant’ turi keletą variantų: vobšem, vobš im. Kai kurie dažnesni vartosenoje prieveiksmiai turi daug fonetiškai pakitusių ir deformuotų variantų: vabščė, vabščie (rus. вообще) ‘išvis, iš viso, apskritai’, variantai: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie. Lietuvių kalbos žargono neigiamieji priešdėliniai prieveiksmiai gali turėti šiuos variantus: ne– (nebe–), ni–, nie–. Toks varijavimas tiesiogiai yra susijęs su slavų kalbų neigiamosiomis dalelytėmis: rus. ну ‘nei, ne’, lenk. ni ‘ne, nei’, nie ‘ne’, baltar us. ні ‘nei, ne’. Dėl šių ypatybių suaugtiniai prieveiksmiai gali turėti adaptuotą, tarsi išverstą dalelytę ну į lietuvišką priešdėlį ne–: nechren, nečiorta (rus. prast. ни хрена) ‘nėra ko, nereikia’, ‘ne velnio’ ir kt. Ši ypatybė sistemiška žargone, būdinga ir būdvardžiams: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui arba gali būti vartojamas kaip junginys ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulg. не за хуй) ‘ne už ką, ne Straipsniai / Articles 285 ROBERTAS KUDIRKA už nieką’ (jis girtas su mafais ten razborkes darydavo, musdavo visus nezaxui, tai zmones normalus nustojo ten eiti, tik banditai visokie // nei karto dar nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu secsuose), kad ir kiek vaiksc i au girtas // tu suslikai mane nizaxui prad e j ei su juo lygint:) matau primeti kazka? nenustebciau jei pas motina tebegyveni). Nemažai suaug­tinių prieveiksmių yra suaugusios vardazodžio linksnio formos su rusų kalbos prielinksniu na, dažniausiai tai skoliniai su rusų kalbos vulgarizmais cher (rus. vulg. хер), chren (rus. vulg. хрен) ir chui (rus. vulg. хуй) – kiekvienas šis prieveiksmis lietuvių nenorminėje kalboje sudaro nemažai stabiliųjų junginių su veiksmažodžiais, kurie vartojami kaip frazeologiniai keiksmai. Suaug­tiniai prieveiksmiai nachrien, nachren (rus. prast. на хрен) ir jų variantai žargone vartojami dvejomis reikšmėmis ‘velniop, po galais’ (bandžiau nulup­t tai su medžio gabaliukais išplys­ho viskas nachren) ir ‘kam, kokiems velniams’ (Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!). Nesaug­tinė forma ◆ na chrien (chren) vartosenoje labai reta. Gana paplitę ir ilgesni šio prieveiksmio variantai nachrenga, nachriena (rus. prast. на хренá) ‘kuriems galams, kam’. Darbyškai analogiškas yra prieveiksmis nacher, nachier (rus. vulg. на хер) ‘velniop; kam’, jis taip pat turi ilgesnius variantus nachera, nachiera. Su šaknimi cher yra paplitę neiginiai nichiera, nechira (rus. prast. ни хера) reikšme ‘nieko’. Su šaknimi chren daug priešdėlinių vedinių su neiginiais nechren (rus. prast. ни хрена) ‘nėra ko, kuriems velniams’. Ilgesnis variantas nechrena (rus. prast. ни хрена) turi kiek kitokią reikšmę ‘visai, visiškai; visai nieko, nė velnio’, jis turi paplitusius variantus su neiginiu ni-: nichriena, nichrena ‘nieko, nė velnio’, variantas nichrina yra retas. Su neiginiu nevartosenoje dažni priesaginiai prieveiksmiai nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, plg. rus. prast. ни хренóво, rus. prast prv. нехренóво) ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, kiek retesnė forma nechrinovai (: nechrinovas, –a); su neiginiu ni– šie prieveiksmiai jau retesni nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a) reikšme ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, kiek retesnė forma nichrinovai (: nichrinovas, –a). Suaug­tiniai jie vadin­tini sąlygiškai, nes vartotojų šie prieveiksmiai suvokiami kaip priešdėliniai vediniai iš būdvardžio chrenovas, o ne kaip suaug­tinės formos iš rus. ни хренóво. Su šaknimi chui suaug­tinių prieveiksmių taip pat nemažai, kai kurie prieveiksmiai rusų nenorminėje kalboje gali būti vartojami dvejopai (junginiu su prielinksniu ir suaug­tine forma: na хуй, нахуй), bet tokie žodžiai į lietuvių kalbos žargoną jau pasiskolinami suaug­tiniai: nachui ‘velniop; kam?’, nech­uja (rus. vulg. не хуй, нехуй) ‘nėra ko, nėra reikalo’, niechui, nechui (rus. vulg. не хуй, нехуй) ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’, nezachui, nizachui, niezachui ret. (rus. vulg. не за хуй) ‘ne už nieką, be priežasties’. Su neiginiu ni– taip pat yra keli prieveiksmiai: nichuja (rus. vulg. ни хуя, нихуя) ‘nieko, ničnieko, anei nieko; ne’, nichujutki ‘nieko, ničnieko’. Prie vulgarizmų paminėtina, kad 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės prieveiksmiškai gali būti vartojami ir suaugtiniai veiksmai, pvz.: jobtvaimat’ (plg. rus. vulg. kak ëbаnоŭ mа́mь! ‘be abejonės, tikrai’) ‘tikrai taip, iš tikro’ (Padarysiu, jobtvaimat, čia chunina yra. // Jis gi durnas iš tikro, jobtvaimat!), kibinimat’ (plg. rus. vulg. k ëbanоŭ máterі) ‘velniop, šalin’ (Viršutinį sluoksnį nuėmė kibinimat ir betonavо iš naujo lygiai.). Su šaknimi čiuort tik kaip suaugtiniai prieveiksmiai vartojami skoliniai načiort, načiorta (rus. на чёрта) ‘velniop; kam, kokio velnio’. Ilgesnė forma načiorta vartosenoje retesnė. Su neiginiais neir nitaip pat yra prieveiksmių: nečiorta, ničiorta (rus. ни чёрта) ‘nė velnio’. Su šaknimi fig vartosenoje taip pat nemažai suaugtinių prieveiksmių: nafig (rus. prast. на фу) ‘velniop, po galais; kam?, dėl ko?’, vartojama ir jo ilgesnė forma nafiga (rus. prast. на фига). Taip pat pasitaiko deformuoti variantai jau su pakeistu šaknies balsiu: nafeg, nafega. Su neiginiais neir niprieveiksmiai irgi nereti nefig, nef iga, nifiga (rus. prast. ne фиг) ‘nėra ko, ne; nieko, nė velnio’. Lietuvių kalbos žargone yra naujadarinių formų pagal analogijos principą – tokia yra žargonybė nachaliava ‘nemokamai’ (plg. rus. prast. на халяву) (Aš tai irgi nenorėčiau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”). Rusų kalboje tokio žodžio nėra, netiesiogiai tokios formos pagrindas yra būdvardžiai nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘nemokamas’ ir prieveiksmis chaliava (rus. prast. халява) ‘nemokamai’. Vartosenoje apyly­giai paplitusios dvejopos formos – junginio su prielinksniu ir suaugtinė forma: nachadu ir na chadu (rus. на ходу) ‘bėregint, greitomis; eigoje’ (iš paprasto zmogelio per teisma ta namelį nachadu pajimtu, bet dabar ta namelį valdo stambi ryba // chia toki recepta sukūriau na xadu kai reikėjo ish nieko kazhka padaryt :D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu ir na chaliavu (rus. prast. на халяву) ‘nemokamai’, bet vartosenoje viena gali vyrauti, šiuo atveju dažnesnės suaugtinės (Šiaip mokestis gali ir būti, nors broliai lietuviai įpratę viską gauti nachaliavu, tačiau jis tikrai per didelis // gera nuotrauka, parodo kiek alkanų “vargšelių”, kai viskas na chaliavu, kad paspringtumėt besočiai!). Taip pat yra nemažai suaugtinių prieveiksmių su prielinksniu do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (rus. ...) ‘labai daug’. Variantai su priešdėliu done pagal tartį dochrena, dochuja, dofiga ir kt. vartosenoje gerokai retesni. Su prielinksniu po (rus. по) prieveiksmių taip pat nemažai. Kai kurie prieveiksmiai rusų nenorminėje kalboje gali būti vartojami dvejopai – junginiu su prielinksniu ir suaugtine forma: po xyй, po xyбо, póxyй; šiuo atveju į lietuvių kalbos žargoną jau pasiskolinta suaugtinė forma pochui (rus. vulg. póxyй) ‘nesvarbu, vis vien’. Taip pat šis prieveiksmis turi kelis ilgesnius retai vartojamus Straipsniai / Articles 287 ROBERTAS KUDIRKA variantus: pachuju, pochuju, pochujutki. Prie šios grupelės šlietini ir eufeminiai dariniai, jie irgi yra suaugstiniai su prielinksniu po: pęfig, pęfįga (rus. prast. nóфue, no фúzy). Analogiški yra ir pochren, pochрien (rus. vulg. nóxpen, plg. no xrény), taip pat pocher (rus. vulg. nóxep). Žargone vartojami ir keli reti suaugstiniai prieveiksmiai su rusų kalbos dalele–te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. xýли, xýле, xýля; plg. xуй ли) ‘kam, kodėl’ (neatsibodo jums varyti?! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatiko– ir pyzdinat iš ten. // Matai kokia skylė, – ir chūlia, toliau neina. // Jeigu jus erzina mano rasaliojimai, nieko nuostabaus - as pats tolkom nežinau xuli as rasineju. Tiesiog saviraiška). Gana retas yra prieveiksmis chūliš, chulíš (rus. vulg. xýлuш) ‘dėl kokios priežasties, kodėl’ (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). Žargone vartojami ir keli suaugstiniai prieveiksmiai su rusų kalbos prielinksniu в: vticharia (rus. prast. вmихарá) ‘slapčiomis’, vdrebezgi (rus. вδréбeзги) ‘visiškai, į šukes’, vppzdu (rus. vulg. в пузδý) ‘velniop, po galais’. Nenorminėje kalboje yra paplitusios prieveiksmiškai vartojamos įvardinės konstrukcijos: nekažką, ne kažką ‘prastai, nekaip, nekaip; silpnai; nelabai’ (Varžybos prasidėjo atsargiai varžovų gretos irgi naujai surikiuotos todėl susižaidimo ne kažką. // Na ir aš jai sakau, kad ne kažką, kai panelė tokiais dalykais užsiima. Ji žinoma netylėjo, o pradėjo priekaištauti, koks skirtumas ar tai vyriška, ar moteriška). Analogiškai su kitais įvardiniais prieveiksmiais: nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’, nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’. Tokių prieveiksmių nesuaugstiniai variantai ne kažkaip, ne kažkas retesni. IŠVADOS Straipsnyje aptarti 162 lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir 43 suaugstiniai prieveiksmiai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad svetimas kalbinis vienetas, atsiradęs kitos kalbos kontekste, yra transformuojamas pritaikant jį prie kalbinės sistemos. Tirtųjų suprieveiksmėjusių junginių ir suaugstinių prieveiksmių adaptacinės ypatybės yra nulemtos aiškių dėsningumų: (a) žargoninė leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą, (b) tam tikra dalis žargoninės leksikos linkusi integruotis į lietuvių kalbos fleksines paradigmas, (c) dalis žargonybių lieka morfologiškai neadaptuotos tik dėl prieveiksmio riboto kaitomo (ar visai nekaitomo), (d) skolintų žargonybių variatyvumas atsiranda dėl stichiško adaptavimo pagal kalbos recipientės ypatybes. 1. Didžioji dalis suprieveiksmėjusių prielinksnių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės skoliniai ar vertiniai (88; 54,3 proc.), neslaviškų, lietuvių kalbos žargone atsiradusių prieveiksminių junginių nedaug (9; 5,6 proc.), skolinių iš anglų kalbos tik keli (4; 2,5 proc.). a. Dėl ekspresyvumo žargone populiarios prieveiksmiškos eufoninės samplaikos (24; 14,8 proc.). b. Nenorminėje kalboje populiarūs vulgarizmai, jie sudaro daug prieveiksmio reikšme vartojamų junginių – skyriuje tokių skolinių iš rusų kalbos (57; 35,2 proc.), nemažai ir prieveiksmiškų lietuvių kalbos disfemizmų arba vertinių iš rusų kalbos su vulgarizmais (13; 8,1 proc.). c. Nenorminėje kalboje nereti prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ни) (11; 6,8 proc.). d. Žargone labai variantiški prieveiksmiški junginiai su lenkų kalbos dalelyte bele (lenk. byle) (6; 3,7 proc.). e. Nedaug prieveiksmiškų lyginamųjų junginių (6; 3,7 proc.) ir prieveiksmiškų junginių su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до–) (5; 3,1 proc.). 2. Suaug tinių prieveiksmių skyriuje gausu iš rusų kalbos skolintų prielinksnių ir dalelyčių junginių su daiktavardžiais (35; 81,4 proc.), kurių prielinksniai ir dalelytės paverstos priešdėliais sava itai adaptuojant: daugiausia – 11 – suaugusių prieveiksmių su priešdėliu na– (rus. на–), 10 su neigiamaisiais priešdėliais ne–, ni– (rus. ни–), nie–, 6 su priešdėliu da–, do– (rus. до–), 5 su priešdėliais po– (rus. по–), pa– ir 3 su priešdėliais v–, vo– (rus. в–, во–). a. Skyriuje daug vulgarizmų (21; 48,8 proc.). b. Neslaviškos kilmės suaug tinių prieveiksmių tik keli (3; 6,9 proc.). c. Nemaža dalis suaug tinių prieveiksmių gali būti variantiškai vartojami ir kaip junginiai. Straipsniai / Articles 289 ROBERTAS KUDIRKA SANTRUMPOS angl. – anglų k. baltarus. – baltarusių k. bdv. – būdvardis kal. – kalėjimo krim. – kriminalinis lenk. – lenkų k. prast. – prastakalbė prv. – prieveiksmis rus. – rusų k. šnek. – šnekamosios kalbos vert. – vertinys vulg. – vulgarus žarg. – žargono LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ – Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://www.lkz.lt. OED – Oxford English Dictionary. Prieiga internete: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель. Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl iz­mų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaug­tinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. Straipsniai / Articles 291 ROBERTAS KUDIRKA Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12. Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80. Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsiklio­pyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gim­tasis žodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75. Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980. Straipsniai / Articles 293 ROBERTAS KUDIRKA PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹ 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje. ♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida. ♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez. ¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami. 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai. ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais. ♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug. ♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso. ♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius. ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita. ♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak :) ♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno. ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei. ♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu. ♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. Straipsniai / Articles 295 ROBERTAS KUDIRKA ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini. ♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo. ♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda... ♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras. ♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt? ♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus. ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. ♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”. ♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą. 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso. ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima. ♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio :D as sakau as palauksiu. ♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė. ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi. ♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį. ♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras. ♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna. 1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai ♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap. ♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”. ♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais. ♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė. Straipsniai / Articles 297 ROBERTAS KUDIRKA ♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur. ♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane? ♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap? ♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja t­warka keičiasi kiekviena diena ir bla bla. ♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku. ♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuks­um pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko. ♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man. ♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera? ♦ či­ki či­ki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo či­ki či­ki. Ir fara galine graži, net labai :) // atrodo ciki briki :) Respect tau didelis :! ♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkian­t reikia :) ir prie tokiu volų min 5cm. ♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis. ♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis. ♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stum­teli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota. ♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat. ♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…? 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle) ◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą. ◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu? ◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip? 1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais ◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu. ◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi. ◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim... ◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir Straipsniai / Articles 299 ROBERTAS KUDIRKA ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas. ♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi. ♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves. ♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo. ♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat. ♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme. ♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet. ♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC :? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko :? ♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye. ♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano. ♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti. 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuver­si, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui. 1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais ♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina. ♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino. ♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint. ♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė. ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo? ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis. ♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti. ♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose ..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio. ♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pus­ruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais. ♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuza­ugos. ♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi. ♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl. Straipsniai / Articles 301 ROBERTAS KUDIRKA ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai. 1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai ♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes. ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka. ♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana. 1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну) ♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”. ♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo. ♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka... ♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to. ♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku. ♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najez­dai nipodelu? ♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji. 302 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino. ♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės. ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti. ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu :), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu :). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu? ♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai. Straipsniai / Articles 303 ROBERTAS KUDIRKA 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI 2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha? ♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja :D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku. ♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….” ♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti. 2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės. ♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne. ♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa? 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas! ♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart? 2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia. ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos. ♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. // Straipsniai / Articles 305 ROBERTAS KUDIRKA Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką. ♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka. 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,) 2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa– ♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka. ♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone. ♦ pochren, poch­rien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai poch­rien ar šviesoforai, ar juostos. ♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau. ♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja :D ♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo. 2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–) ♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi. ♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim ;) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita. ♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia? Straipsniai / Articles 307 ROBERTAS KUDIRKA Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3 %). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6 %) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5 %). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8 %). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2 %); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1 %). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4 %). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8 %). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 309