272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, leksikog a ija,
one ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-13
LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO
SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ
JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI
PRIEVEIKSMIAI BEI JŲ
ADAPTACINĖS YPATYBĖS1
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in
he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-
Combina ion and Compound Ad e bs
ANOTACIJA
S aipsnyje analizuojami lie u ių kalbos ža gono i neno minės kalbos sup ie eiksmėję
žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai (205), a ink i iš Lie u ių kalbos ža gono i ne-
no minės leksikos žodyno. Analize siekiama nus a y i sis emiškus p ie eiksmėjimo i skolinių
adap acinius ypa umus. Didžioji dalis p ielinksninių kons ukcijų, p ie eiksminių azeolo-
ginių junginių i suaug inių p ie eiksmių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i
skoliniai. Leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų onemų subs i u-
cijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą. Dalis ža gonybių aip pa adap uojamos mo o-
logiškai: in eg uojamos į lie u ių kalbos leksines pa adigmas. Suaug iniai ža goniniai p ie-
eiksmiai y a iš usų kalbos skolin ų p ielinksnių i dalelyčių junginiai su daik a a džiais,
ku ių p ielinksniai i dalely ės sa i ai adap uojan pa e s os p iešdėliais. Ta p sup ie eiks-
mėjusių žodžių junginių i suaug inių p ie eiksmių daug ulga izmų.
ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija.
1 S aipsnis pa eng as ykdan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2019–2021 m. inansuojamą
p ojek ą Lie u ių kalbos ža gono ling is inės ypa ybės.
S aipsniai / A icles 273
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
ANOTATION
This a icle analyses 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs
om Li huanian slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims
o iden i y and desc ibe sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o
he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically
and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed
phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes
as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed
in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e
combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language,
whose p eposi ions and pa icles a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo
o ulga isms among he ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs.
KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion, slang, adap a ion.
ĮVADAS
P ie eiksmiui būdinga sanda os į ai o ė: ne ik žodis, be i žodžių jungi-
nys a kons ukcija gali pakis i da ybiškai i seman iškai, . y. sup ie eiksmė i.
P ie eiksmėjimas y a kelių pakopų: žodis, žodžių junginys gali bū i isiškai su-
p ie eiksmėjęs a ba ad e bializacija gali bū i ik dalinė: nusilpęs a dažodišku-
mas, be da nė a isiško sup ie eiksmėjimo, p z., iš ma ymo, be pe ūkio (LKG
II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na ū alu, kad žodžių junginių s abilumo, s a-
ba ėjimo ipai kalboje y a i pe einamieji, sumišę a da ebe yks an ys, dėl o
išsamesniuose y imuose a ojami okie e minai kaip aps aba ėjusi azė (angl.
semi- ossilized ph ase) i pan. (plg. Howa h 1998: 28). Dėl minė ų p iežasčių a -
si anda daug a ian ų (ypač jei ai skolinys), nes pe einan is a pe ėjęs į p ie-
eiksmį žodis a žodžių junginys, samplaika kin a ne ik mo ologiškai, be i
one iškai. Taip pa išski inis p ie eiksmio požymis y a nekai ymas (laipsniuo-
jama ik maža dalis), ad skolin as p ie eiksmis daug leng iau adap uojamas
(Paulauskienė 1994: 379).
Bend inėje lie u ių kalboje (bk) p ie eiksmio eikšmę dažniausiai y a įgiju-
sios p ielinksninės kons ukcijos su a dažodžiais: be galo ‘labai’, iš paskos ‘pas-
kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai
samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko-
ale skai ė, Rimku ė 2010: 79–82). Tokie aps aba ėję junginiai y a d ižodžiai a
2 Dėl e minų samplaikinis, junginys, suaug inis išsamiau ž .: Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 84–86;
Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64.
ROBERTAS KUDIRKA
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ilgesni, suda y i iš kai omų a (i ) nekai omų kalbos dalių, o s aba ėjimo i p ie-
eiksmėjimo s a biausia p iežas is – aplinkybinė a osena (plg. Ma cinke i-
čienė 2010: 130; 2001: 91). Vien aplinkybinė unkcija nepa e čia p ielinksninių
kons ukcijų p ie eiksmiais, didelę eikšmę u i kons ukcijos leksikaliza imas,
ienos bend os eikšmės a si adimas, me a o iškumas. Dėl o a ski ai minė ini
p ie eiksminiai azeologiniai junginiai, ku ie ne ik pas o ios sanda os, ien-
isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos
y inėjimuose nuomonės dėl okių junginių ne isada su ampa, e inimas ba-
lansuoja ies azeologijos iba: nė a i in keis a, kad kai ku ie Daba inės lie u ių
kalbos žodyno p ie eiksmiai (plg. DLKŽ iš ik o, iš ik ųjų p . ‘ ik ai’) F azeolo-
gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas-
ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ,
747) (išsamiau ž . Ma ke ičius 2014). Panašios s uk ū os p ielinksninis jungi-
nys žodynuose gali bū i laikomas i azeologizmu, i p ie eiksmiu: iš lė o LKŽ
laikomas azeologizmu (♦ iš lė o ‘pamažu, iš leng o, neskuban ’), o DLKŽ iš
yko laikomas p ie eiksmiu (iš yko p . ‘ yliai; pamažu’) (Ma ke ičius 2014:
72). P ie eiksmėjimas y a susijęs su daugybe į ai aus pobūdžio ki imų (ypač
umpinimo), ad lie u ių kalbos e i o iniuose dialek uose dažnesni p ie eiks-
miai gali u ė i ne po dešim a ian ų, plg.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai,
čianajos...) (Zinke ičius 1981: 178).
Ad e bializacija neno minėje kalboje daug s ichiškesnė, be san ykiai a p
s anda izuojamos i neno minės kalbos nė a s ichiški, nes didžioji dalis o-
kių eiškinių y a a si sis emų są eika. Ža gone skolinių adap aciją nuosekliai
galima ap ašy i šiais ipais: a) neadap uo i3, b) adap uo i g a iškai i one iškai,
c) adap uo i g a iškai, one iškai i mo ologiškai (ga ę kai ybinę galūnę, da-
ybinę p iesagą) (plg.: Wohlgemu h 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaice-
kauskienė 2007: 94). Skolinių adap y us in eg a imasis y a kalbos uni e salija,
nes dažniausiai konk e i bk y a dominuojan i į ją pa enkančių skolinių a ž ilgiu
(I win 2011: 44–53; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 85–88).
Minė us is adap a imosi laipsnius aizdžiai galima pailius uo i keliomis
ža gonybių g upėmis. Neadap uo ų p ie eiksmiškai a ojamų žodžių junginių
i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius
iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe
dupe (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai’ i k . Šie keli pa yzdžiai is iek nu odo
minimalų adap a imąsi – neno minėje kalboje ašoma be b ūkšnelio, a si anda
3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea -
pažįs amai pakis ų: d i e in, body a (Vaicekauskienė 2007: 155). Be nulinė adap acija y a labiau
eo inis dalykas, a ojamas skolinys sa aime one iškai adap uojamas pagal s e imųjų onemų
subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą.
S aipsniai / A icles 275
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
a ian as su umpaisiais balsiais ( i i i i) i pan. Vy aujan i sis ema e čia
p isi aiky i i okius umpus skolinius: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) u i
a ian ą ♦ okis dokis, o junginys ♦ supe dupe u i a ian ų jau su mo ologi-
nės adap acijos žymenimis – galūnėmis: ♦ supe dupe is i ♦ supe is dupe is (jis
sup an a kad nelaimejas nebus en supe dupe is is o ijoj... ik ziedai ji sulygins su ki ais
didziais zaidejais. // ką jis u ėjo ge o ai me imą, bei mokėjimą p o okuo i p ažangas, o
šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai
a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i
one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone
nemažai sla iškos kilmės ža gonybių, kada paskolin as junginys, p z., us. p as .
ни херá ‘nieko’, y a adap uo as i kaip junginys, i kaip ienas žodis: niche a i
ni che a (niche a nemoka žais i kašės, be is ien laiko sa e ge iausiais // Jau a odo su-
kan s a e iu, kad uoj g ieb i u i, be ni che a), šiuo a eju junginio a ian ai ni (ne)
che a a osenoje e i. Taip pa neigiamoji dalely ė us. ни gali bū i adap uojama
(iš e čiama) kaip neigiamasis p iešdėlis ne-: neche a (pakei us iske p adejo ma y
da ikli be da iklis neche a ne ode g eicio), šį požymį jau galima e in i kaip am
ik ą mo ologinį adap a imą.
Dažnesni a osenoje skolin i ža goniniai posakiai y a adap uo i i one iš-
kai, i mo ologiškai, p z.: ♦ pa polnai ( us. по плной), ♦ pa polnai p og ame
(p ag ame) ( us. šnek. по плной прогрáмме), ♦ pa polnai ka ūške ( us. p as .
по плной катшке) eikšme ‘maksimaliai’. Adap uo i ik one iškai a ose-
noje y a e esni: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame (p ag ame), ♦ pa
(po) polnoi ka ūške, o pa s p ie eiksmis o ma *polnoi sa a ankiškai lie u ių kal-
bos ža gone ne a ojamas, isada ik polnai: ai s anda inis6 p iesagos -ai e-
dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c
uz egis a au aka , su a kiau iska polnai // Idealios bukles, polnai eikian is, isi lai-
dai). Bū ina pab ėž i, kad ža gone ne e i a ejai, kada dėl s abiliojo junginio
a osenos speci ikos (pas o umo) i dažnai a ojamą posakį gali suda y i ik
one iškai adap uo os, speci inės o mos, p z.: p og ame, polnoi. Ža gone sa-
a ankiškai a ojamas ik p . polnai ‘ isiškai’; aip pa seniai bk p igijęs skoli-
nys p og ama ža goniniame posakyje išlaiko usų k. mo ologiškai neadap uo ą
4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau-
giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i,
kiek ienas pa yzdys a ski iamas ženklu // (išsamiau ž . Kudi ka 2012: 3–5).
5 Visi usiški žodžiai, išsky us ienskiemenius, suki čiuo i usų kalboje a ojamu ienu ki čio žen-
klu (´) (-ё- palik a be ki čio ženklo, ji isuome ki čiuo a). Lie u ių kalbos ža gonybių ki čiuo o
skiemens pag indas (balsis, d ibalsis, d iga sis) y a pab auk as.
6 P iesagos -ai hib idiniai ediniai iš p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių y a da iausi lie u ių
kalbos ža gone (Kudi ka 2019: 49).
ROBERTAS KUDIRKA
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
p ielinksninio ie ininko o mą p og ame ( us. прогрáмме), ku i pa i a ski ai
ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa-
kiai u i i mo ologiškai adap uo as, e s ines o mas: ♦ pagal pilną p og amą,
♦ isa (pilna) ka ūške, ♦ an isos (pilnos) ka ūškės ‘maksimaliai’.
Ki as ilius a y us pa yzdys su ža gonybe p ikolas ( us. ža g. прикóл), ku i
y a mo ologiškai adap uo a galūne i linksniuojama, – oks y a s anda inis in-
eg a imas į leksinę a de i acinę sis emą. Jei šios ža gonybės o ma p iklauso
s abiliajam junginiui, okius junginius egulia ios aisyklės eikia ibo ai: o ma,
a odan i kaip linksnio o ma, unkcine p asme gali nebū i linksnis a a si anda
leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa-
yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i
o ma *p ikolum sa a ankiškai ne a ojama, ji isad ik p ie eiksmiško posakio
dalis (ziu iu, kai ku iems nedasu o, kad cia iskas po p ikolum eina? // pami sau pamine ,
kad mano gim adienis balandzio 1, ai isi kazkodel man do anas pa p ikolum do anoja).
Ta pačia eikšme neno minėje kalboje y a a ojama i daugiau adap uo ų keliais
a ian ais (jau i mo ologiškai) posakio o mų: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom),
♦ dėl p ikolo ( e . iš us. ža g. для прикóла), ♦ an p ikolo ‘juokais; šiaip sau’.
Neno minės kalbos p ie eiksmiai išsiski ia keliais one inės adap acijos po-
žymiais. Ža gonybėse sis emiškai į ai uoja skolinių šaknies balsiai [a] i [o]:
ochujienai, ochujenai ‘puikiai; labai’ (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. su a ose-
noje sis emingu achujienai, achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; labai’ (: o igie-
nas, o igenas, -a, plg. su a osenoje sis emingu a igienai, a igenai). Taip pa p ie-
eiksmiškuose junginiuose, p z.: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. до не могý)
‘iki negalėjimo, i š isko’, ♦ če ez nemagu (nemogu) ( us. šnek. чéрез не могý)
‘neno omis, pe p ie a ą’. Rusų kalbos žodžių neki čiuo uose skiemenyse
ie oj [o] a iamas edukuo as [a] (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60;
Горбачевич 1989: 35–42). Ši a ies ypa ybė gana nuosekliai pe imama skoli-
nan is usiškus žodžius, p z., suaug iniai p ie eiksmiai su adap uo u p ielinks-
niu do ( us. до) e i, ža gone jis dėsningai adap uo as kaip p iešdėlis da-: dachu-
ja, dach ena, dache a ( us. ulg. до ху (хренá, херá) ‘labai daug’ i k . Ga są [o]
okiais a ejais a oja, ma y , aš ingesni in o man ai, be okie a ian ai (do i-
ga, doche a, dočio a i pan.) e esni.
Ki as yškus one inės adap acijos požymis y a daba inės sla ų kilmės ža -
gonybėms būdingas sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas su di ongizuo-
ais [ie] a ki aip kokybiškai paki usiais balsiais (galima i [e], [ie] ni eliacija):
padag ie as, padag e as ( us. kal. ža g. подогрéв) ‘ma e ialinis ėmimas iš lais-
ės’; lie akas, le akas ( us. ža g. левáк) ‘šlamš as’; sugnie in i, sugne in i (plg.
7 Bk okie p ie eiksmiams būdingi a ejai i gi aki aizdūs, p z., p ielinksninių kons ukcijų iki šiolei,
iki šiol žodžiai šiol, šiolei a ski ai ne a ojami.
S aipsniai / A icles 277
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
us. разгнéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i’ (daugiau ž . Kudi ka 2012). P ie-
eiksmiams šis a ija imas i gi būdingas: nech en, niech en, niech ien (plg. us.
p as . ни хренá) ‘nė a ko, ne eikia’; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as .
нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до
херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP
1976) senosios sla ybės i gi pa eikiamos su a ijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]:
siemkos, semečkės ( us. p as . сéмки, us. сéмечки), pėškom, peškom, pieškom
(lenk. pieszo, us. пешкóм) i k . Į aką okiam a ija imui adap uojan is aip pa
da o e i o inių dialek ų [e/ie] di ongizacijos a ealai, ku ie išsiba s ę po isą lie-
u ių kalbos plo ą (Ka delis 2009: 102–135; U bana ičienė 2018: 59). Taip pa
eik ų a siž elg i į ak ą, kad spon aninėje kalboje a minės o mos a ojamos
ne 20 ka ų dažniau nei pa eng os kalbos eks e (Kačiuškienė 2012: 54).
Publikuo i ža gono žodynai paska ino im is sis emingai y inė i ža gonybių
g ama inio adap a imo dėsnius, nus a y i idinių no mų požymius. Šiuo me u
y a ykdomas VLKK emiamas p ojek as, ku io užda inys – ap ašy i lie u ių
kalbos ža gono ling is ines ypa ybes. Šis s aipsnis y a p ojek o dalis apie p ie-
eiksmius. Sis emingiau išanaliza us ža gono p ie eiksmių p iesagos -ai hib i-
dinius edinius i pa ienius sup ie eiksmėjusius žodžius nus a y a, kad i ųjų
p ie eiksmių mo ologinės ypa ybės y a speci iškai ans o muo os lie u ių kal-
bos sis emoje, o adap acinės ypa ybės y a nulem os lie u ių kalbos e i o inių
dialek ų i bk su am ik u nuoseklumu (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). Taip pa
siekiama išsamiai ap ašy i lie u ių kalbos ža gono eiškinius, nes y a gajos iš-
anks inės i ne eisingos nuos a os (ypač komunikacinės kompe encijos moko-
ų), kad ža gonas ne u i sa o one inės i g ama inės sis emos, p z.: „Ža go-
nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės
sis emos dalis, . y. pi miniai os sis emos daik ų, eiškinių pa adinimai, o ža -
gonybės y a an iniai8, be sis emos a ojami žodžiai“ (G ebliauskienė, Večkie-
nė 2004: 118). Sis emiškų ypa ybių nebu imas komunikaciją labai ikdy ų a
ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai-
na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005:
17). A ba kaip galima eig i: „[...] įsikliopy i aklai a ojamas jaunimo kalboje,
ne u in is ypa ingos a o iginalios eikšmės. Lie u iui įsikliopy i – seman iškai
uščia idu is žodis“ (No kai ienė 1984: 39). A pa adoksalu, be juk įsiklio pin i
(plg. lenk. wklepać się, bal a us. кляпaць) ne o maliai bū en i a ojamas dėl
eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman-
umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i,
8 Pa adinimas an iniai i gi neko ek iškas, nes ža gone y a okių ealijų, kokių nė a bk, p z., k imi-
naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’
i k .
ROBERTAS KUDIRKA
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
įsispangin i, į akį (ši dį) įk is i i k ., be p i eikia apibūdin i i ne o maliai, nau-
jai, įman iai9...
Dėl mo ologinio sudė ingumo p ie eiksmiai e ai analizuojami skolinių
y imuose, dažniausiai y a i iami daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai
(Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011; Banuše ičie-
nė 2019; Tamaše ičius 2008) a ba skolinimo eiškinys e inamas ik bend ai
(Čepienė 2006). A liekan y imą ypač bu o p a a us bk p ie eiksmių ap ašas,
pa eng as pagal mo onologinės analizės p incipus (Pake ys 2002: 510–593).
Sis eminių i išsamių lie u ių kalbos ža gono leksikos y imų nė a.
Šio s aipsnio ikslai: 1) mo ologiškai išnag inė i lie u ių kalbos ža gono:
(a) sup ie eiksmėjusius žodžių junginius, (b) suaug inius p ie eiksmius; 2) i-
iamuosius junginius i žodžius suklasi ikuo i pagal ipus (pagal apibend in ą
o malų požymį, džn. kalbos dono ės šaknį a p iešdėlį), a lik i sis eminę ana-
lizę, ku ia siekiama išg ynin i y aujančius p ie eiksmėjimo modelius, p isi-
aikymo p ie lie u ių kalbos būdus; 3) aip pa siekiama nus a y i sis emiškas
mo ologines ypa ybes i bend us s uk ū inius dėsningumus, ap a i adap aci-
nes ypa ybes; 4) iš i i, iš kokių kalbų sup ie eiksmėję žodžių junginiai i su-
aug iniai p ie eiksmiai y a skolinami.
Medžiaga (162 sup ie eiksmėję žodžių junginiai i 43 suaug iniai p ie eiks-
miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka
2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga
ink a iš d iejų šal inių: iš (a) saky inės kalbos i iš (b) in e ne inių o umų bei
in e ak y ių in e ne inių pokalbių eks inėmis žinu ėmis (mIRC, Skype i pan.).
Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i
suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o -
mas (išsamiau ž . Aleksand a ičiū ė 2008: 266–282). Skolinių kilmė nu odoma
iš aiškinamųjų žodynų (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005;
Моkienko 2000; OED).
9 Taip pa eik ų a siž elg i į analogiją su iš ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i’ i kliop elė i,
kliop e i ‘įkliū i’, kliop i ‘suduo i’ (LKŽ) i pan.
10 Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodynui medžiaga ne ink a iš spausdin inių („popie i-
nių“) šal inių, meninių (g ožinių) i pan. eks ų, ku ie galėjo bū i edaguo i. Tam ik ų socialinių
s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės
kalbos, asmeniškų pokalbių me u į ašan dik o onu – šiuo būdu i su ink a be eik isa leksikos
dalis iš šių s ičių (išsamiau ž . Kudi ka 2012: 3–5).
S aipsniai / A icles 279
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
SUPRIEVEIKSMĖJĘ ŽODŽIŲ JUNGINIAI
Didžioji dalis okių sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie-
eiksminių azeologinių junginių y a pasiskolin i iš usų kalbos a ba e iniai:
♦ da (do) lampočki11 ( us. šnek. до лáмпочки) ‘ ienodai’, ♦ iki lempu ės ( e . iš
us. šnek. до лáмпочки) ‘ ienodai’, ♦ pa (po) ba abanu ( us. p as . по барабáну)
‘nes a bu, ienodai’, ♦ i sio akoje ( us. šnek. и всё такóе) ‘i aip oliau’,
♦ žopu ( us. ulg. в жóпу) ‘ elniop; maksimaliai’, ♦ po p os u (lenk. po p os u)
‘ iesiog, pap as ai’, ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. по дефóлту, plg. angl. komp.
by de aul ) ‘pagal nu ylėjimą’, ♦ dėl pon o ( e . iš us. ža g. для пóнта) ‘ne im-
ai; juokais’, ♦ ne p ikolas ‘p as ai, blogai’, ♦ na u a ( us. на урá) ‘kaip pakliu o’,
♦ pa (po) liubomu ( us. šnek. по-любóму) ‘be ku iuo a eju, is iek’, ♦ p os-
o ak ( us. šnek. прóсто так) ‘pap asčiausiai, šiaip sau’, ♦ za adno (odno) ( us.
за однó) ‘ka u, uo pačiu’, ♦ pa s gazas ‘kaip ik; puikiai, ge iausiai’, ♦ na sie
( se) s o ( us. p as . на все сто) ‘ ik ai, šim u p ocen u’, ♦ ol’ka ( ol’ko)12 ak
( us. тóлько так) ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’, ♦ ol’ko ( ol’ka) pesnia (piesnia)
‘sklandžiai’, ♦ be olko ( us. без тóлку) ‘bep asmiškai; pak ikai’, ♦ an pilno ( i-
so) gazo (plg. us. p as . на пóлном газý) ‘maksimaliai’, ♦ sa o chodu ( e . iš us.
свoúм хóдом) ‘sa a ankiškai, sa o jėgomis’, ♦ dalše nekuda ( us. šnek. дáльше
нéкуда) ‘iš is jau’, ♦ pa na ū e ( us. по натýре) ‘iš ik o, iš p igim ies’, ♦ na-
ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’,
♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku-
ie aps aba ėję junginiai su pasikei usia eikšme y a a klydę į bend ąjį ža goną
iš k iminalinio: ♦ ne zapadlo ( us. kal. k im. ža g. не западлó) ‘ne gėda’, ♦ an
zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’,
♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. по блáту) ‘neo icialiai, nelegaliai’ (išsa-
miau ž . Kudi ka 2014). Y a i kons ukcijų su sa i ais hib idiniais da iniais
pagal analogiją, p z., iš pe keis o ža goninio p ie eiksmio be o man o nema-
ū ‘iš anks o nepažiū ėjus, aklai’ suda y a p ielinksninė kons ukcija ♦ an ne-
ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku!
// bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga-
li n a sius i i nuo oda). Šie hib idiniai da iniai u bū suda y i pagal analogiją iš
♦ če ez nemagu ( us. šnek. чéрез не могý) ‘neno omis, pe p ie a ą’, ♦ do nemagu,
iki nemagu ( us. šnek. до не могý) ‘maksimaliai, iki negalėjimo’, no s nea mes-
ina i baigmens analogija pagal bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akimi ksniu.
11 T ansli e uo i skolin i p ie eiksminiai junginiai dažniausiai ki čiuojami aip pa , kaip jie ki čiuoja-
mi ose kalbose, iš ku ių y a kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g. в пáдлу), na ū e
( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k .
12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas.
ROBERTAS KUDIRKA
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
A si ado lie u ių kalbos ža gone i nedaug nesla iškos kilmės azeologinių
junginių: ♦ be yšio ‘nesąmoningai, k ailai’, ♦ aukš yn papais juok. ‘aukš yn ko-
jom, aukš ielninkai’, ♦ an smūgio ‘s aigiai’, ♦ iskas o e ‘ iskas ge ai’, ♦ ne auk
ū ų juok. ‘p as ai; ge iau ne eikia’, ♦ an g ybo ‘be kaip, ne im ai’, ♦ an o kan-
o ‘ uo požiū iu’, ♦ pe uksą, an ukso ‘a si ik inai pasisekus’.
Lie u ių kalbos ža gone a ojama i eu oninių samplaikinių p ie eiksmių,
kilusių iš iš ik ukų (Kalinauskas 1974: 139–140; plg. bk pa yzdžius Ul ydas
2000: 315), be eik isi gau i kaip skoliniai iš usų kalbos a ba pe usų kalbos
a pininka imą. Eu onija ( . y. imas, i mas, ali e acija) papildomai sais o žo-
džių junginius į seman inį iene ą, skambumas padeda samplaikoms išlaiky i
sa o pas o umą, pa e s i jas azeologiniais žodžių junginiais: ♦ iap liap ( us.
šnek. тяп-ляп) ‘a sainiai’, ♦ šal ai bal ai ( us. p as . шалтáй-болтáй) ‘ne im-
ai’, ♦ šacha macha (šache mache , šaka maka ) (lenk. šnek. szache -mache )
‘suk ai, nelegaliai, šmiku šmaku’, ♦ i i mi i (plg. us. k im. ža g. тúти-мúти
‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’),
♦ az az ‘g ei ai, iens du’, ♦ pys pys ‘mikliai, iens du’, ♦ cap ca ap ( us.
šnek. цáп-царáп ‘pačiup i’) ‘ ogčiom, capu lapu’, ♦ a am ba am (plg. us. p as .
тáры-бáры ‘plepalai’) ‘i aip oliau’, ♦ iu el’ka iu el’ku ( us. šnek. ттелька
в ттельку) ‘labai iksliai’, ♦ liuksum pi dum juok. ‘puikiai, nuos abiai’.
P ie eiksmis čiki ( us. ža g. чки) ‘ge ai’ suda o kele ą i mingų p ie eiks-
minių junginių: ♦ čiki čiki (plg. us. ža g. чки-чки) ‘puikiai; iksliai’. Tokias
pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki,
čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba-
i. Pasi aikė ik kelios anglybės: ♦ oki doki, okis dokis13 (angl. šnek. okey-dokey)
‘ge ai’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘ge ai’, ♦ supe dupe (pupe ) (angl. šnek. supe -du-
pe ) ‘puikiai’, ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ ip op (angl.
šnek. ip op, us. тип-топ) ‘lygiai aip; iksliai’. Galūnėmis -is mo ologiškai
adap uo i s abiliųjų junginių a ian ai okis dokis, čikis pikis, okis pokis y a a si-
adę dėl lie u ių kalbos sis emos po eikio: y aujan i linksnia imo sis ema o-
kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek.
am. ačiukas ‘ačiū’, okiukas ‘ge ai, ok’). Eu oniniai samplaikiniai p ie eiksmiai
su ulga izmais: ♦ jaba ’ ( a .: jeba ’, jiba ’) kapa ’ ( us. ulg. ебáть-копáть)
‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i
e esnių p ie eiksmiškai a ojamų eu oniškų azeologinių junginių, kai ku ie
panašėja į p iežodžius: ♦ nei pis , nei knis ‘nieko; ne eik jau nieko’ (Juos isus
13 Ka ais okiais a ejais junginių liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki i k . eikšmė gali bū i iek
būd a diška ‘puiku’, iek p ie eiksmiška ‘puikiai’, plg.: ge as klipas ane, aip i oliau saunu ge-
ai liuksum pi dum (= bd . ‘puiku’, p . ‘puikiai’). // Okis dokis, man inka, pasis engsiu pasi o-
dy ho izon e (= bd . ‘puiku’, p . ‘puikiai’).
S aipsniai / A icles 287
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
p ie eiksmiškai gali bū i a ojami i suaug iniai keiksmai, p z.: job aima ’ (plg.
us. ulg. как ёб тво мáть! ‘be abejonės, ik ai’) ‘ ik ai aip, iš ik o’ (Pada-
ysiu, job aima , čia chuinia y a. // Jis gi du nas iš ik o, job aima !), kibinima ’ (plg.
us. ulg. к ёбаной мáтери) ‘ elniop, šalin’ (Vi šu inį sluoksnį nuėmė kibinima i
be ona o iš naujo lygiai.).
Su šaknimi čio ik kaip suaug iniai p ie eiksmiai a ojami skoliniai načio ,
načio a ( us. на чёртá) ‘ elniop; kam, kokio elnio’. Ilgesnė o ma načio a
a osenoje e esnė. Su neiginiais ne- i ni- aip pa y a p ie eiksmių: nečio a,
ničio a ( us. ни чёртá) ‘nė elnio’.
Su šaknimi ig a osenoje aip pa nemažai suaug inių p ie eiksmių: na ig
( us. p as . на фиг) ‘ elniop, po galais; kam?, dėl ko?’, a ojama i jo ilgesnė
o ma na iga ( us. p as . на фигá). Taip pa pasi aiko de o muo i a ian ai jau su
pakeis u šaknies balsiu: na eg, na ega. Su neiginiais ne- i ni- p ie eiksmiai i gi
ne e i ne ig ( us. p as . не фиг) ‘nė a ko’, ne iga ( us. p as . не фигá) ‘ne; nieko,
nė elnio’, ni iga ( us. p as . ни фигá) ‘ne; nieko, nė elnio’.
Lie u ių kalbos ža gone y a naujada inių o mų pagal analogijos p incipą –
okia y a ža gonybė nachalia a ‘nemokamai’ (plg. us. p as . на халву) (As ai
i gi neno eciau en asa o , na, neben “nachalia a”). Rusų kalboje okio žodžio nė-
a, ne iesiogiai okios o mos pag indas y a būd a džiai nachalia as, -a, chalia-
as, -a ‘nemokamas’ i p ie eiksmis chalia a ( us. p as . халва) ‘nemokamai’.
Va osenoje apylygiai papli usios d ejopos o mos – junginio su p ielinksniu i
suaug inė o ma: nachadu i na chadu ( us. на ход) ‘be egin , g ei omis; eigo-
je’ (is papa as o zmogelio pe eisma a nameli nachadu pajim u, be daba a nameli aldo
s ambi yba // chia oki ecep a suku iau na xadu kai eikejo ish nieko kazhka pada y :D
VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachalia u i na chalia u ( us. p as . на халву) ‘ne-
mokamai’, be a osenoje iena gali y au i, šiuo a eju dažnesnės suaug inės
(Šiaip mokes is gali i bū i, no s b oliai lie u iai įp a ę iską gau i naxalia u, ačiau jis ik ai
pe didelis // ge a nuo auka, pa odo kiek alkanų “ a gšelių”, kai iskas na chalia u, kad
pasp ing umė besočiai!).
Taip pa y a nemažai suaug inių p ie eiksmių su p ielinksniu до: dachuja ( us.
ulg. до ху) ‘labai daug’, dach iena, dach ena ( us. p as . до хренá) ‘labai daug’,
dache a, dachie a ( us. ulg. до херá) ‘labai daug’, dačio a ( us. p as . до чёртá)
‘labai daug’, da iga ( us. p as . до фигá) ‘labai daug’, da elnia (hib idas pagal
analogiją us. p as . до чёртá) ‘labai daug’. Va ian ai su p iešdėliu do- ne pagal
a į doch ena, dochuja, do iga i k . a osenoje ge okai e esni.
Su p ielinksniu po ( us. по) p ie eiksmių aip pa nemažai. Kai ku ie p ie-
eiksmiai usų neno minėje kalboje gali bū i a ojami d ejopai – junginiu su
p ielinksniu i suaug ine o ma: по хуй, по ху, пхуй; šiuo a eju į lie u ių
kalbos ža goną jau pasiskolin a suaug inė o ma pochui ( us. ulg. пхуй) ‘ne-
s a bu, is ien’. Taip pa šis p ie eiksmis u i kelis ilgesnius e ai a ojamus
ROBERTAS KUDIRKA
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai
da iniai, jie i gi y a suaug iniai su p ielinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . пфиг,
пo фгу). Analogiški y a i poch en, poch ien ( us. ulg. пхрен, plg. по хрну),
aip pa poche ( us. ulg. пхер).
Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely-
e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam,
kodėl’ (nea sibodo jums a y i?! a huli ada aiks o jei nepa inka? ikiso nosi - nepa iko-
i pyzdina is en. // Ma ai kokia skylė, – i chūlia, oliau neina. // Jeigu jus e zina mano
asaliojimai, nieko nuos abaus - as pa s olkom nezinau xuli as asineju. Tiesiog sa i aiska).
Gana e as y a p ie eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl kokios p iežas-
ies, kodėl’ (O chūliš mes u im mokė i? Tegu jie moka // O ai chulish ziede aziuoja
su placiom padangom, en aizdo ai ne eikia). Ža gone a ojami i keli suaug iniai
p ie eiksmiai su usų kalbos p ielinksniu в: icha ia ( us. p as . втихар) ‘slap-
čiomis’, d ebezgi ( us. вдрбезги) ‘ isiškai, į šukes’, pizdu ( us. ulg. в пизд)
‘ elniop, po galais’.
Neno minėje kalboje y a papli usios p ie eiksmiškai a ojamos į a dinės
kons ukcijos: nekažką, ne kažką ‘p as ai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’ (Va žy-
bos p asidėjo a sa giai a žo ų g e os i gi naujai su ikiuo os odėl susižaidimo ne kažką. //
Na i aš jai sakau, kad ne kažką, kai panelė okiais dalykais užsiima. Ji žinoma ne ylėjo, o
p adėjo p iekaiš au i, koks ski umas a ai y iška, a mo e iška). Analogiškai su ki ais
į a diniais p ie eiksmiais: nekažkaip ‘nekaip, p as ai; sunkiai, kebliai’, nekažkas
‘p as ai, nekaip; silpnai; nelabai’. Tokių p ie eiksmių nesuaug iniai a ian ai ne
kažkaip, ne kažkas e esni.
IŠVADOS
S aipsnyje ap a i 162 lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių jun-
giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas
kalbinis iene as, a si adęs ki os kalbos kon eks e, y a ans o muojamas p i-
aikan jį p ie kalbinės sis emos. Ti ųjų sup ie eiksmėjusių junginių i suaug-
inių p ie eiksmių adap acinės ypa ybės y a nulem os aiškių dėsningumų: (a)
ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one-
mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža -
goninės leksikos linkusi in eg uo is į lie u ių kalbos leksines pa adigmas, (c)
dalis ža gonybių lieka mo ologiškai neadap uo os ik dėl p ie eiksmio ibo o
kai ymo (a isai nekai ymo), (d) skolin ų ža gonybių a ia y umas a si anda
dėl s ichiško adap a imo pagal kalbos ecipien ės ypa ybes.
1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks-
minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i
S aipsniai / A icles 289
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si-
adusių p ie eiksminių junginių nedaug (9; 5,6 p oc.), skolinių iš anglų kalbos
ik keli (4; 2,5 p oc.).
a. Dėl eksp esy umo ža gone populia ios p ie eiksmiškos eu oninės sam-
plaikos (24; 14,8 p oc.).
b. Neno minėje kalboje populia ūs ulga izmai, jie suda o daug p ie eiks-
mio eikšme a ojamų junginių – sky iuje okių skolinių iš usų kalbos (57;
35,2 p oc.), nemažai i p ie eiksmiškų lie u ių kalbos dis emizmų a ba e inių
iš usų kalbos su ulga izmais (13; 8,1 p oc.).
c. Neno minėje kalboje ne e i p ie eiksmiški junginiai su neigiamosiomis
dalely ėmis ne, ni ( us. ни) (11; 6,8 p oc.).
d. Ža gone labai a ian iški p ie eiksmiški junginiai su lenkų kalbos dalely e
bele (lenk. byle) (6; 3,7 p oc.).
e. Nedaug p ie eiksmiškų lyginamųjų junginių (6; 3,7 p oc.) i p ie eiksmiš-
kų junginių su p ielinksniais iki, pe , če ez ( us. через), do ( us. до-) (5; 3,1 p oc.).
2. Suaug inių p ie eiksmių sky iuje gausu iš usų kalbos skolin ų p ielinks-
nių i dalelyčių junginių su daik a a džiais (35; 81,4 p oc.), ku ių p ielinksniai
i dalely ės pa e s os p iešdėliais sa i ai adap uojan : daugiausia – 11 – suau-
gusių p ie eiksmių su p iešdėliu na- ( us. на-), 10 su neigiamaisiais p iešdėliais
ne-, ni- ( us. ни-), nie-, 6 su p iešdėliu da-, do- ( us. до-), 5 su p iešdėliais po-
( us. по-), pa- i 3 su p iešdėliais - ( us. в-), o- ( us. вo-).
a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.).
b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.).
c. Nemaža dalis suaug inių p ie eiksmių gali bū i a ian iškai a ojami i
kaip junginiai.
ROBERTAS KUDIRKA
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
SANTRUMPOS
angl. – anglų k.
bal a us. – bal a usių k.
bd . – būd a dis
kal. – kalėjimo
k im. – k iminalinis
lenk. – lenkų k.
p as . – p as akalbė
p . – p ie eiksmis
us. – usų k.
šnek. – šnekamosios kalbos
e . – e inys
ulg. – ulga us
ža g. – ža gono
LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo
Naukowe PWN.
FŽ – F azeologijos žodynas, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.
Kudi ka Robe as 2012: Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodynas, Kau-
nas: Technologija.
Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio i na komanų ža gono žodynas, Kau-
nas: Ki os knygos.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l .
OED – Ox o d English Dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.oed.com.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: Didysis lenkų–lie u ių kalbų el. žodynas, Ma ijampolė:
M. Ma išienės e ėjų biu as.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского
языка, Москва: Aстрель.
Мокиенко Валерий, Тa jana Никитина 2000: Большой словарь русского
жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
S aipsniai / A icles 291
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
LITERATŪRA
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o
Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess,
267–292.
Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz-
mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional
scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU,
26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius:
LKI.
Če mák F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma-
ics. – Czech and gene al ph aseology, P aha: Ka olinum, 73–128.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005.
G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko-
munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a.
Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231.
Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin-
guis ics 19, 24–44.
I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub-
lishing Company.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės
lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/
bal is ica.0.8.2110.
Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius:
VVPI.
Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil-
nius: VU.
Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių
kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005.
KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
ROBERTAS KUDIRKA
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kudi ka Robe as 2020a: Lie u ių kalbos ža gono pa ieniai sup ie eiksmėję žodžiai
i p ie eiksmiai be o man ų bei jų adap acinės ypa ybės. – Lie u ių kalba 14, 1–12.
Kudi ka Robe as 2019: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo -
ologija i adap acinės ypa ybės: p iesagos -ai hib idiniai ediniai iš p iesaginių usų
kalbos kilmės būd a džių. – Respec us Philologicus 36(41), 47–59. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo -
ologinė adap acija: p iesagos -ai hib idiniai ediniai iš būd a džių su p iesaga
-iškas i nep iesaginių būd a džių. – Taikomoji kalbo y a 14, 21–32. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2.
Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologinė i alizmų adap acija lie u ių kalboje. –
Kalbos kul ū a 84, 202–213.
LKE – Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976.
Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija i ki i s abilūs žodžių jungi-
niai. – Li uanis ica 4, 81–98.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos apie p ielinksnio samp a ą, aišką i a oji-
mą bend inėje lie u ių kalboje i a mėse. – Žmogus i žodis 16(1), 70–80.
No kai ienė Milda 1984: Dėl ža gonizmo įsikliopy i, a ba kaip galima įsimylė i. –
Kalbos kul ū a 47, 39–41.
Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: skai a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis,
dalely ė, p ielinksnis, jung ukas, jaus ukas, iš ik ukas, Vilnius: MELI.
Pake ys Ju gis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. –
Taikomoji kalbo y a 3, 1–26.
Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n
Li huanian. – Bal is ica 51(2), 239–269.
Paulauskienė Aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija, Vilnius: MELI.
Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis.
Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė, Pe Homola 2005: Mo ologinių samp-
laikų a pažinimas i klasi ika imas. – Li uanis ica 62(2), 58–75.
Sha p Ha ie 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy o Two Discou se Do-
mains, S ockholm: AWI.
S aipsniai / A icles 293
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian. –
No dic Jou nal o English S udies 17, 71–115.
Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksi-
kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217.
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI.
U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongizacija idu inės i jaunesniosios
ka os y ų aukš aičių ilniškių kalboje. – Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a i pokyčiai, sud.
J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijos kopija, 59–82.
Vaicekauskienė Lo e a, Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldie-
nė Lau a 2013: Naujųjų skolinių kai ybinio i da ybinio adap a imo modelių p o-
duk y umas. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–27.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i
a osena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Ki ų kalbų kilmės žodžiai lie u ių kalbos mo ologinėje
sis emoje. – Lie u ių kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI, 108–128.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De
G uy e Mou on.
Zinke ičius Zigmas 1981: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва:
Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка,
Москва: Просвещение.
РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, pед.
Н. Шведова, Москва: Наукa, 1980.
ROBERTAS KUDIRKA
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PRIEDAS.
Sup ie eiksmėjusių žodžių junginių
a osenos pa yzdžiai1
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS
PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS,
PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI
JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakan p isidi bai ai daba pa
polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus?
Gi nedu na. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai p og ame (p ag ame), pa (po) polnoi p og ame (p ag ame) ‘maksi-
maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a-
e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa-
gal pilna p og amą, ada isi eises padėsime an len ynos, liks ik seniai kelyje.
♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimaliai’: ipo g eiciau a sius
i . , nes dhl išsiu bs iska pa polnai “ka uške”, ai a o a siun a 99% be jokiu
p m p aeis // Jaigu bandisim nuspe i bausme, ai manau a men a p a auks po
polnoi ka uske!
♦ an isos (pilnos) ka ūškės, isa (pilna) ka ūške ‘maksimaliai, isu pajėgumu’:
s iecia saule, o mano name sildymas nuo penk adienio bu o a suk as an isos
ka uskes. // am dzedulionui de e u an pilnos ka uskes bauda imandolin i. //
Duo i ik bauda i isa ka uške nes okie nepasimoko. // d ebulys k ecia, a odo,
kaip siau es asigaly gy enciau, no s sildymas isa ka uske ijung as // uz pagalba
maziem i idu iniams ukiams, o kas i s 500 ha pilna ka uske mokesciu.
♦ pa (po) p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagu-
mo’: Aš nesi ikėjau, gal ojau, pa p ikolu pasakė. // ne a ik i, da o ai daugiau
“pa p ikolam”, nes sai as i gi “pa p ikolam”, ziu ejau ash laida.
♦ dėl p ikolo, an p ikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie ik dėl p ikolo, po a li ų kai-
na o. // nzn gali bu kad en pi a iski game be as seip paklausiau an p ikolo
i jis pasake a ez.
1 Pa yzdžių pa eikiama ik minimaliai, daugiau ž . Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žo-
dyne (Kudi ka 2012). S aipsnio eks e esami pa yzdžiai p iede neka ojami.
S aipsniai / A icles 295
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ da (do) lampočki, iki lempu ės ‘ ienodai’: man iki lempu es jusu komen a ai. //
iskas do lampočki i nes a bu nei kaip a odai nei kodėl aip a odai.
♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su
d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu,
o mokyklos pa e s os ko os poligonais su a okiais aikuciais.
♦ i sio akoje ‘i aip oliau’: a minusuok da buo ojus, ju algas, da bo ie as,
pas a o nuomona, komunalkes, se e iu in as uk u a i sio akoje, i gaunasi
ne iek jau i daug.
♦ žopu 1. ‘ elniop’: labai gaila, iesiog isi aip susine ine, kad daugiau i
bu negali, oks sansas i zopu, nu gal ki ame gedos neapsida ysim. 2. ‘ isiš-
kai’: Ga a as zopu.
♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u”
i an medinio ka kaso.
♦ po de aul u ‘pagal nu ylėjimą’: Ek anelio ezoliucija po de aul u maza - ei-
kia pasikel i, be ai labai jun a akumulia o ius.
♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda-
ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo.
♦ ne p ikolas ‘p as ai, blogai’: Nu jo, su okiu ne p ikolas Daugiau paspau-
si i uz d audima daugiau mokesi, neno eciau pa s okio. // Taxa k ies is? Be
koks ne p ikolas su sa emiais axi a g ei uske? Man lb neaiskus as eikalas.
♦ na u a ‘kaip pakliu o’: Mes ažia om na u a, nieko nežinojom. // I ne-
pi ki e kaip sakan “na u a”, bu inai aziuoki e i se isa i pa ik inki e a ikli
i isa ki a.
♦ pa (po) liubomu ‘be ku iuo a eju, is iek’: Pa liubomu, kas en bebū ų, en
is iek bus žmonių. // P adedam i iskas, o su isais po liubomu nesuside insi.
♦ p os o ak ‘pap asčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pyk i, jis ai konjaka gali i
p os o ak ge i, be jokios p iezas ies, o mes ai, aip sakan , is eikalo... // pa i
i gi daznai do anoju i be p ogos p os o ak :)
♦ za adno (odno) ‘ka u, uo pačiu’: Jis kaip pi mininkas o ganiza o ą šulinių
kasimą, ai za adno i sau išsikasė. // Ke inu lanky is ugpjūčio 14, ai no ėčiau
i u bola pažiū ė za odno.
♦ pa s gazas ‘kaip ik; puikiai, ge iausiai’: Aš uoniolikos me ų y a pa s gazas. //
inale ga osi pan. 2.8m i is ik uju pa s gazas a odo didesnei e d ei.
♦ na sie ( se) s o ‘ ik ai, šim u p ocen u’: nu seip pacaniukas esi na se
s o // su inku “na se s o”. Ne a d ieju ienodu dienu, ne a i isu inkanciu
k epalu.
♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina
a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad
e ai leidzia i da pa ys e ai ai pa i ins baudy e olka ak paski s! // eina
no maliai pas mane calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km.
ROBERTAS KUDIRKA
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
♦ ol’ko ( ol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: iskas aisku, ik-
i a o i ai, be likusios komandos db kausis olka piesnia, ne sunku i p og-
nozuo laime ojus // padangos en ne am ski os. uzsidek padangas, ski as o-
kiems keliams i aziuosi olko pesnia.
♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo-
odini be olko. nesamones asai, ik ne us ki iem gadini.
♦ an pilno ( iso) gazo ‘maksimaliai’: as kamba is s ip iai sal esnis a odo no s
siluma an pilno gazo a suk a i du is isada a i os i ki a kamba i // isiems
ėjams inkamų su asi, da nepe pildy os lai ais, no s k an e sezonas jau an
pilno gazo.
♦ sa o chodu ‘sa a ankiškai, sa o jėgomis’: Mes ke u iese ažiuosim sa o
chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu.
♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe
lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi
mokykloje a ba šiek iek mokslo aga o, įsi aizduoja sa e okiais š ie imo eks-
pe ais, kad dalše niekuda...
♦ pa na ū e ‘iš ik o, iš p igim ies’: Nuo aukikes supe ines kaip pa eiksliu-
kai pa na u e jauciu bu o da g aziau uo labiau kad bu o g azus o as.
♦ na ū e ‘iš ik o’: galejo ka u dienele padi be pa ody ka na u e sugeba,
o klyk i sauk i cia mokslu ne eikia. // be u minde du nas na u e, jei nesu-
p an i, kas au sakoma. A a es kas p aso, a siulo uz LR si g ?
♦ an baje io ‘juokais’: Aš ik an baje io pasakiau, be ji nesup a o, gal oja,
čia im ai. // Aisku kaip jus neski ia ku ik as musimas o ku ik an baje io
ka gal nema e ik u mus yniu a ben jau no malaus smugio i snuki ka?
♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko bu ai pado us žulikas, ad a ne zapad-
lo men u on pa eiškimus ašine . // Man ik ai ne zapadlo užsidė i p aėjusių
me ų kolekcijos džinsus.
♦ an zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’: Aš galiu an zapadlo išsi-
nuomo i ik ieną kabine ą ose pa alpose, be kas jam išsinuomos ki us? – nie-
kas neims! // An zapadlo nuplėšiau.
♦ padlu ‘gėda’: Pa azinejas mini enu a isu eigiu, i sedana lip i y a “
padlu”.
♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelegaliai’: bus ik po bla u, kaip i magne inis ez.,
p isip asy negalima, nes aiskina kad ne eik, o kai zmogus mi s a aiskina, kad
laiku nesik eipe // Tais laikais okių dalykų galėjai gau i ik pe bla ą.
S aipsniai / A icles 303
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne isai g ynas endu o, o oks labiau a pinis
a ian as, kazi ka, be y a i s iklas, o ne akiniai. Kaina i gi š elniai a ian ne
semkos // Teko man panašų a ejį ap u ė i su mo u i d i a ininku, ai nuos o-
liai bu o ik ai ne semkos, be susi a ėm i pe kelis ka us a lygino.
♦ ne šuns pypas (bi ka) ‘ne juokai’: Čia au ne šuns pypas! // aigi gp s ai cia
ne suns bi ka... b angi echnologija i ne eikia no e kad ji bu u uz dyka.
♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da
išskaičiuo ... // Ma y , ik ai p o elio ne on anai. Kaip galima iek ka ų lip i į
ą pa į š..?
1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki,
pe , če ez ( us. через), do ( us. до-)
♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘pe neno ą, neno omis’: Be ai
isiskai nepa ojinga s eika ai, s a biausia, kad ai nebu u da oma ce ez nema-
gu. // ai so ie iniu laiku liekana - oks no as pasi ody i, aidin i idealius ce ez
nemogu // aikų būna gaila, kai ka ais ė eliai spaudžia “če ez nimogu” kad
ik aikas iki pi mos klasės skai y p adė ų // Ta pa i puikiai s ambių blū iškų
kad ų meilės scena išsi ęsė iki “niemagu”. i ik pe plauką iš eng a beskonybės.
♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a -
kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o,
ku i obuleja nuola i aisykles ce ez nehociu u i bu i ko eguojamos i ule,
ku begioja paskui kamuoli i iek.
♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, i š isko’: Do ile,
u skai yk mane is eziu ismusei i do nemogu sune a ai // bu o do nimagu
uzknise l ponai ku ie iena sneka ki a da o // Kūčias š ęsime ieni. Nes nu
nea ažiuos sesuo su mažiuku, o adinasi, nea ažiuos i ė ai Nežinau Liūd-
na do nimogu... // Nu zha ingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo
eikala u e i.
♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, i š isko’: mes luz am is jo
baje iu :), nes jis ik ai smagus zmogus, be ik 5 minu es, ilgiau jau iky i iki ne-
magu :). // kas cia pasida e, kad issididino as puslapis iki nemogu?
♦ pe nemogu ‘pe p ie a ą’: jei nepa inka, aigi pasiliki kaip a os ogu nama
i is aziuoki , be ik neliki pe “nemogu”, no edami kazkam kazka i ody i. //
Be jei daba eik u gimdy , pe nemogu s engciausi mai in i ilgai.
ROBERTAS KUDIRKA
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ
VARTOSENOS PAVYZDŽIAI
2.1. Su p iešdėliu da-, do- ( us. до-)
♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a ‘labai daug’: Esmė, kad šiai dienai ga-
min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes
pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u
s ies u u doxe a, i au as nedaeina i makaule niekaip.
♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘labai daug’: Ki i ku ie bu o dach-
ena ėgėlių pasiga ę, gaudė an s in os. // Nepigiai kainuos man ne balkis o
pusasis ku iu s o e s eiku be eik ne buna o naujas kainuoja doh ena // Dox ie-
na, ai čia kiek ha?
♦ dachuja, dochuja ‘labai daug’: G ožio dachuja, o olko nichuja :D. // pa s
u iu sena 7 bmw, ai a, ne eikia dohuja kis pinigu jei iska da ai laiku.
♦ dačio a, dočio a ‘labai daug’: Nebūk mažas aikas - asiu... ik ai asiu
30km spinduliu aplink kauną. Kaimo u izmo - dacio a // pas alieciu gal cia
ne a daug, be pasa u pas aly ai doce a.
♦ da iga, do iga ‘labai daug’: Idėjų ai da iga u iu. // kai žmonės u i do iga
babkių jie p adeda nelabai klausy i s eiko p o o, o ado au is okiu.. “pas ma-
nes iskas u i bū i....”
♦ da elnia, do elnia ‘labai daug’: Jei p a es speju max me ams i ai bu u dau-
giau kaip men o ius jauniems auks iems ku iu zalgi is da elnia u i. // AC3
con ige nus a ymu do elnia, jau nepamenu ka en iksliai eikia nus a ine i.
2.2. Su p iešdėliu na- ( us. на-)
♦ nachadu ‘be egin , g ei omis’: S a yk dujas, nachadu a sipi ks po dešim
ūks ančių kilome ų.
♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben
“nachalia a”. // Su palydo ine kaip i iskas bu u ge ai be nachalia a nepa-
yks nieko no malesnio ma y . en ie keli uks anciai kanalu ai ik eklamines
siuksles.
♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha-
lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u
die as, au iskas nachalia u, ieni u i moke i o u ne.
♦ nache a, nachie a ‘ku iems galams, kam’: o nache a pu le iui as a e i kali-
ning ade po a omke eik s a y ? // abscie, nahie a mums a backa?
S aipsniai / A icles 305
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nach ena, nach iena ‘ku iems galams, kam’: nach ena ie a ankos u ny ai,
kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ?
♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais
isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a-
dinimo kei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘kam?, kokiems elniams’: I apsk i ai,
nach ien man jis eikalingas!
♦ nachui 1. ‘ elniop’: ciaupki es nachui. geda da o . 2. ‘kam?’: Spėju jums
nedaugiau nei po aš uonis me us, nachui eikia okia nesamone ašy ? Manai
kažkam įdomu?
♦ načio , načio a 1. ‘ elniop’: Ki aip eikia cia sp es i p oblema, o ne is-
inan iska nacio . // Visą ą laiką laukiau o momen o, kai žu is a ba nu-
auks iską načio a ba iesiog nusimaus nuo kablio be užka ėlės. 2. ‘kokio
elnio’: Nacio a ada is is eleskopa pi k ? // be o, nacio a jis pa s kabinasi
p ie manes?
♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop’: As aka a sida iau beau y es a i el uzda iau
puslapi, na eg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, g ei as šeimyninis a an as, ik kai
su juo ažiuoji ien mies e, ai na eg oks eikalingas, pas o iai ik g ei į i šiji //
ik eikia pagal o , a na ega man moke ex a... li u jei galiu paim i pigesni.
♦ na ig, na iga 1. ‘ elniop’: Jei Vilnius ik ai ne u ės komandos A lygoj,
ai na ig 2. ‘kam?’: Na iga asy oki pa i sakini du ka ?
2.3. Su neigiamaisiais p iešdėliais
ne-, ni- ( us. ни-), nie-
♦ neche , neche a ‘nė a ko; nieko, nė elnio’: is iek apa a ai gaunasi ga-
na b angus i neche pyzde // Pas mus masinoj kaip ik okia sumon uo a,
ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a.
♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e-
na nesima o kas pe jung is. // A žino kas ku gali mė y is šios laidos a chy as?
Bandėme žiū ė i pe LRT s e ainę, be en nech ena ne eikia.
♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en
eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę,
aip i pasigaunamos isokios za azos.
♦ nechui, niechui ‘nė a p asmės, nė a ko, ne eikia’: Nechui bu inginiui i
no e g ei o e ek o manau daug ge iau bu u no s i ne aip g ei pasi enkin pa-
p asciausiais mais o papildais // niechuj okiam debilui eises duo ,o paskui a i-
mine eik.
♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė elnio; isiškai’: Manau ne-
e a i ki iems pa a imus daly , kai pa s nechuja apie mašiną neišmanai. //
ROBERTAS KUDIRKA
306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Aiškiai pa ašiau kad ENG, a ba LT, usiškai niehuja nesup an u. // Aš skambi-
nau, be nichuja nieks nekelia. // i y a okia beda. uzsi edi masina pa aziuoji
kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda.
♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne-
labai en ji iko, i ne alo necio a // spo uoju kiek iena diena, i isokius a -
bu ne ius ge iu i mi ybos planas suda y as be nicio a nieko nesigauna.
♦ ne ig, ne iga, ni iga ‘ne; nieko, nė elnio’: As manau, kad ne ekejusioms is
iso ne ig gimdy i, o me ginoms eikia susi as i y us // Jei eziesi no malu la-
gamina, ai ne iga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; sunkiai, kebliai’: au gy enime nekazkaip iseis
y a susi as jei u esi Lenkes deg ados ge beja iesiog man ne g audu pa-
sida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip i ea ode, ge ai kad ienodina
pa adinimus.
♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; silpnai; nelabai’: su ienu ulano u nekazkas eu-
olygoj. Daznai p i ukda o zmogaus ku is pa emp u kai isa komanda s inga,
aspac p ies a le iskas komandas. // man ie she ole ai ne kokie ik galios u i
nemazai o naudos nekazkas neben su jais ge ai canjonus i eikine i.
♦ nekažką ‘p as ai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Sup an u kad paspo a us
pusme i jau isiem pasida o aisku ku kas, be p adzioj nekazka // ienas ma-
čiau minėjo - 1.5kg pe mėn max gali g yno aumens p iaug i, padalink ą kg
su pusę an iso kūno i gausi ik ai nekažką.
♦ ne emu, ni emu ‘keis ai, nesup an amai; ne ie oje’: man ai ū e is pe
yškus, kai ku a pų ūks a, o i logo.. kažku ne emu nug ūs as // Tada ni -
emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo.
♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius,
p isikalk, aziuok diena, nepazeidinedamas aisykliu.. i nezahui niekas nes ab-
dys i ne ik ins // Men ai gali s abdy i ik ada i en ku y a paskelb as doku-
men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik-
in i jie negali.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a gėda’: kai šikna s yla ai jau pasida ė nezapad-
lo i pas men us lėk i, ne pagal pane kes kažkaip... // man juk nizapadlo i an-
am pabu .
♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni-
che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie-
a ne inka, gal kas zino iksliau?
♦ nich ena, nich ina, nich iena ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Tipinė “žinan i, ko
no i”, be nich ena nejaučian i galimybių... // zhiu ek u ja kaip no i, pasku-
iniu d ieju cilind u paski s ymo eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, ga-
mykline nedadielka.
S aipsniai / A icles 307
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki
nenu aukia .
♦ ničio a ‘nieko, nė elnio’: Vadinasi, ničio a nesusigaudai im oje an as i-
koje, ik apsime i okiu;)
2.4. Su p iešdėliais po- ( us. по-), pa-
♦ pachuju, pochuju ‘ is ien, ienodai’: kiek no inciu a si anda. I “pachuju”
jiems, kad u ne iena, i ne d idesim km pesciomis nukulnia ai, kol ji ap ikai. //
Pochuju cia daugeliui an s eika os jei ka.
♦ poche ‘ is ien, ienodai’: man isiskai poxe jusu nuomone.
♦ poch en, poch ien ‘ is ien, ienodai’: S a bu uos o e i o ija, o už o-
os poch en. // kaune ai ben ų apgailė inų ženklinimų laikosi ben kažkiek...
o ilniuje ai poch ien a š ieso o ai, a juos os.
♦ pochui ‘ is ien, ienodai’: Jei au pochui, ai man uo labiau.
♦ pochuju ki ‘ is ien, ienodai’: jei au pa inka, užsidėk i ažinėk:) poxu-
ju ki ką ki i sako i gal oja :D
♦ po ig, po iga ‘ is ien, ienodai’: Kam cia s aig apie ziemelius, kai
jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a
ieningumo.
2.5. Su p iešdėliais - ( us. в-), o- ( us. вo-)
♦ abšče, abščie ‘iš iso, apsk i ai’: Aš ai abšče nesup a au. // Pasku inėm
minu ėm, abščie pazo as bū bu ęs, aip s ip iai pi ma o i ga o an galo, be
deja, baigėsi kaip baigėsi.
♦ d ebezgi 1. ‘į šipulius’: Nu be nieko baisaus neskai an kelis nub ozdini-
mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau-
ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude-
ge, o balionas s eikas, nesp ogo, i ki a masina pe de i bus galima // iena is ju
p i e ciau ge i su manimi i jis a gsas nusige e d ebezgi.
♦ obščim ‘apsk i ai, bend ai kalban ’: eik i gud umu i uo pačiu š elniai i
pakankamai ene gingai di b obščim da bas os ne kaip su mo e im ;)
♦ pizdu ‘ elniop, po galais’: jei da i ne u i nei ieno d augo ku is emig a o
pyzdu nach en i a o subinei eikia moke +500 eks a lie u ishku uzh pos-
inga i da belekiek uzh mui a.
♦ icha ia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebu o uz 50m, ik ukiniai. negi spe-
jai pasis a y icha ia?
ROBERTAS KUDIRKA
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs
in he Li huanian Language:
Ad e bialized Wo d-Combina ion
and Compound Ad e bs
SUMMARY
The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in
Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings
adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is
de e mined by ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he
Li huanian language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e,
pa ial and semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo d-
combina ion and compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew
bo owed om English. Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language.
Adap a ion can be desc ibed wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically
and phone ically, c) adap ed g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing
an in lec ional ending). Mo e commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound
ad e bs which a e adap ed phone ically and mo phologically a e used. Those which a e
adap ed only phone ically a e less commonly in use. A equen ly used ad e bialized wo d-
combina ion due o he speci ics o use can only consis o phone ically adap ed o ms. I
he o m belongs o ad e bic ph aseological compounds, such compounds a e limi ed by
egula ules.
The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o
Li huanian slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon
is adap ed phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign
phonemes as close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he
lexic pa adigms o he Li huanian language.
Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e pho-
ne ically and g aphically adap ed bo owings om he Russian language (88; 54.3 %). The e
a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6 %) and only a ew bo owings om he English lan-
guage (4; 2.5 %). Exp essi e and euphonic ph aseological compounds a e popula in slang
(24; 14.8 %). Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo o ulga isms: he e
a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e ew dysphemisms
om he Li huanian language and calques om he Russian language (13; 8.1 %).
Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om
he Russian language (35; 81.4 %). P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic
adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e
ew ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3).
S aipsniai / A icles 309
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8 %). The majo pa o
compound ad e bs can be used as wo d-combina ions.
Į eik a 2020 m. ugsėjo 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lie u a
obe as.kudi ka@kn . u.l
