Page 1ROBERTAS KUDIRKA
Faculdade de Kaunas da Universidade de Vilnius
ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478
Áreas de investigação: lexicologia, lexicografia, fonética.
DOI: doi.org/10.35321/all83-13
COMBINAÇÕES DE PALAVRAS ADVERBIALIZADAS E ADVÉRBIOS COMPOSTOS DO JARGÃO DA LÍNGUA LITUANA, BEM COMO AS SUAS CARACTERÍSTICAS DE ADAPTAÇÃO1
Características Adaptativas dos Advérbios de Gíria na Língua Lituana: Combinações de Palavras Adverbializadas e Advérbios Compostos
RESUMO
O artigo analisa combinações de palavras adverbializadas e advérbios compostos do jargão e da linguagem não normativa da língua lituana (205), selecionados do Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. A análise visa determinar as características sistemáticas da adverbialização e da adaptação de empréstimos. A maioria das construções preposicionais, combinações fraseológicas adverbiais e advérbios compostos são empréstimos do russo adaptados fonética e graficamente. O léxico é adaptado fonética e graficamente segundo o princípio da substituição de fonemas estrangeiros pelos fonemas nativos mais próximos. Parte dos elementos jargónicos também é adaptada morfologicamente: integrada nos paradigmas flexionais da língua lituana. Os advérbios jargónicos compostos são combinações de preposições e partículas emprestadas do russo com substantivos, nas quais as preposições e partículas, mediante uma adaptação particular, foram transformadas em prefixos. Entre as combinações de palavras adverbializadas e os advérbios compostos, há muitos vulgarismos.
PALAVRAS-CHAVE: advérbios, adverbialização, jargão, adaptação.
1 Artigo elaborado no âmbito da execução do projeto financiado pela Comissão Estatal da Língua Lituana em 2019–2021 Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės.
272
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 2Construções frasais adverbializadas do jargão da língua lituana e advérbios compostos, bem como suas características adaptativas
ANOTAÇÃO
Este artigo analisa 205 combinações de palavras adverbializadas e advérbios compostos do dicionário de gírias e léxico não padrão lituano (Kaunas, 2012). A análise visa identificar e descrever o processo sistemático de adverbialização e adaptação. A maioria das construções preposicionais ou dos compostos fraseológicos adverbiais são empréstimos do russo adaptados fonética e graficamente. Os advérbios são adaptados fonética e graficamente de acordo com o princípio da substituição dos fonemas estrangeiros pelos mais próximos possíveis dos fonemas próprios. Parte dos advérbios também é adaptada morfologicamente: integrada aos paradigmas flexionais da língua lituana. A maioria dos advérbios compostos consiste em combinações de preposições e partículas com substantivos emprestados do russo, cujas preposições e partículas são transformadas em prefixos por meio da adaptação. Há muitos vulgarismos entre as combinações de palavras adverbializadas e os advérbios compostos.
PALAVRAS-CHAVE: advérbios, adverbialização, gíria, adaptação.
INTRODUÇÃO
O advérbio caracteriza-se por uma diversidade estrutural: não apenas uma palavra, mas também uma combinação de palavras ou uma construção pode sofrer alterações derivacionais e semânticas, isto é, adverbializar-se. A adverbialização ocorre em vários níveis: uma palavra ou combinação de palavras pode estar completamente adverbializada, ou a adverbialização pode ser apenas parcial: a nominalidade está enfraquecida, mas ainda não há adverbialização completa, por exemplo, de matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). É natural que os tipos de estabilidade e fossilização das combinações de palavras na língua sejam também transitórios, mistos ou ainda em processo; por isso, em estudos mais detalhados, empregam-se termos como apstabarėjęs frazė (em inglês, semi-fossilized phrase), entre outros (cf. Howarth 1998: 28). Pelas razões mencionadas, surgem muitas variantes (especialmente quando se trata de um empréstimo), pois a palavra, combinação de palavras ou expressão composta que está em transição para o advérbio, ou que já se tornou um advérbio, muda não apenas morfologicamente, mas também foneticamente. Além disso, uma característica distintiva do advérbio é a invariabilidade (apenas uma pequena parte admite graus), portanto um advérbio emprestado é muito mais fácil de adaptar (Paulauskienė 1994: 379).
Na língua lituana padrão (bk), geralmente adquiriram o significado de advérbio as construções preposicionais com nomes: sem limite ‘muito’, por trás ‘depois’, com as últimas forças ‘com dificuldade’ etc. (Pakerys 2002: 547–552). Há também numerosos ²advérbios compostos com partículas: seja como for, imediatamente, em algum lugar, de qualquer modo (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Essas combinações lexicalizadas são constituídas por duas palavras ou
² No que diz respeito aos termos samplaikinis, junginys, suaugintinis, consulte mais detalhadamente: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.
Straipsniai / Articles
273
Page 3ROBERTAS KUDIRKA
mais longos, constituídos por partes do discurso flexionáveis ou (e) não flexionáveis, sendo o uso circunstancial a principal causa da adverbialização e da transformação em advérbio (cf. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). A função circunstancial, por si só, não transforma as construções preposicionais em advérbios; são de grande importância a lexicalização da construção, o surgimento de um significado comum e a metaforicidade. Por isso, devem ser mencionados separadamente os grupos fraseológicos adverbiais, que não só têm estrutura estável e significado unitário, mas também são figurativos (cf. Ulvydas 2000: 141–143). Nos estudos morfológicos, as opiniões sobre tais grupos nem sempre coincidem, e sua avaliação oscila no limite da fraseologia: não é particularmente estranho que alguns Dabartinės lietuvių kalbos žodyno advérbios (cf. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų adv. ‘realmente’) Frazeologijos žodyne sejam considerados fraseologismos: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (para mais detalhes, ver Markevičius 2014). Uma construção preposicional de estrutura semelhante pode ser considerada nos dicionários tanto um fraseologismo quanto um advérbio: iš lėto no LKŽ é considerada um fraseologismo (◆ iš lėto ‘devagar, lentamente, sem pressa’), enquanto no DLKŽ iš tyko é considerada um advérbio (iš tyko adv. ‘silenciosamente; devagar’) (Markevičius 2014: 72). A adverbialização está relacionada a numerosas mudanças de diversos tipos (especialmente à abreviação), de modo que, nos dialetos territoriais da língua lituana, os advérbios mais frequentes podem ter até dez variantes, cf.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178).
A adverbialização na língua não normativa é muito mais espontânea, mas as relações entre a língua padronizada e a língua não normativa não são espontâneas, pois a maior parte desses fenômenos constitui, por assim dizer, uma interação entre sistemas. No jargão, a adaptação de empréstimos pode ser descrita de maneira consistente pelos seguintes tipos: a) não adaptados3, b) adaptados graficamente e foneticamente, c) adaptados graficamente, foneticamente e morfologicamente (recebendo uma desinência flexional ou um sufixo derivacional) (cf.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). A integração dos empréstimos adaptados é um universal linguístico, pois, na maioria das vezes, uma determinada língua é dominante em relação aos empréstimos que nela ingressam (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88).
Esses três graus de adaptação podem ser ilustrados de modo expressivo por alguns grupos de jargões. Há muito poucos grupos de palavras usados adverbialmente e advérbios compostos não adaptados; condicionalmente, podem ser atribuídos os empréstimos do inglês: ◆ fifty fifty, fifty fifty (ingl. coloquial fifty-fifty) ‘pela metade’, ◆ super duper (ingl. coloquial super-duper) ‘excelentemente’ etc. Esses poucos exemplos ainda indicam uma adaptação mínima — na língua não normativa, escreve-se sem hífen, surge
³ Às vezes, os estrangeirismos também podem não ser adaptados por razões fonéticas — ao serem lituanizados, sofreriam alterações irreconhecíveis: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Contudo, a adaptação nula é mais um fenômeno teórico; o empréstimo usado é automaticamente adaptado foneticamente segundo o princípio da substituição dos fonemas estrangeiros por fonemas próprios tão próximos quanto possível.
274
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 4Grupos de palavras adverbializados e advérbios compostos do jargão da língua lituana, bem como suas características adaptativas
variante com vogais breves (fifti fifti) e similares. O sistema predominante força a adaptação até mesmo desses empréstimos curtos: ♦ oki doki (ingl. coloquial okey-dokey) tem a variante ♦ okis dokis, e o grupo ♦ super duper tem variantes já com marcas de adaptação morfológica — desinências: ♦ super duperis e ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Os grupos usados adverbialmente e os advérbios compostos de origem russa são sempre adaptados graficamente e foneticamente: ♦ za adno (odno) (rus. за одно)⁵, nafig (rus. vulgar на фиг). No jargão, há numerosos jargões de origem eslava em que o grupo emprestado, por exemplo, rus. vulgar nu chera ‘nada’, é adaptado tanto como grupo quanto como uma palavra: nichera e ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). Nesse caso, as variantes do grupo ni (nė) chera são raras no uso. Além disso, a partícula negativa russa nu pode ser adaptada (traduzida) como o prefixo negativo ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio), e essa característica já pode ser avaliada como certo tipo de adaptação morfológica.
Os enunciados jargônicos emprestados mais frequentes no uso são adaptados tanto fonética quanto morfologicamente, por exemplo: ♦ pa polnai (rus. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. coloquial по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (rus. vulgar по полной кату́шке), com o significado de ‘maximamente’. Os adaptados apenas foneticamente são mais raros no uso: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, enquanto o próprio advérbio na forma *polnoi não é usado autonomamente no jargão lituano; usa-se sempre apenas polnai: trata-se do derivado padrão⁶ com o sufixo –ai do adjetivo polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). É necessário enfatizar que, no jargão, não são raros os casos em que, devido à especificidade do uso de um grupo estável (à sua fixidez), um enunciado frequentemente usado pode ser constituído apenas por formas específicas adaptadas foneticamente, por exemplo: programe, polnoi. No jargão, apenas o adv. polnai ‘completamente’ é usado autonomamente; além disso, o empréstimo programa, há muito integrado à língua padrão, mantém no enunciado jargônico a forma morfologicamente não adaptada do russo
⁴ No texto do artigo, são apresentados apenas alguns exemplos para uma compreensão mais precisa do significado no contexto; mais exemplos de uso são apresentados no apêndice do artigo. Os exemplos ilustrativos não foram editados; cada exemplo é separado pelo sinal // (para mais detalhes, ver Kudirka 2012: 3–5).
⁵ Todas as palavras russas, exceto as monossilábicas, são acentuadas em russo com um único sinal de acento (´) (–ė– foi deixada sem sinal de acento; é sempre tônica). A base da sílaba tônica das jargonalidades da língua lituana (vogal, ditongo ou tritongo) está sublinhada.
⁶ Os derivados híbridos em –ai de adjetivos sufixais de origem russa são os mais frequentes no jargão da língua lituana (Kudirka 2019: 49).
Straipsniai / Articles
275
Page 5ROBERTAS KUDIRKA
a forma locativa preposicional programe (rus. противи́мме), que, isoladamente, não é usada no jargão⁷, e tal forma de caso nem sequer existe na língua-padrão. As expressões mencionadas também apresentam formas traduzidas e morfologicamente adaptadas: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės ‘ao máximo’.
Outro exemplo ilustrativo é a gíria prikolas (rus. gír. прико́л), que é morfologicamente adaptada por meio de uma desinência e flexionada — esta é a integração padrão no sistema flexional ou derivacional. Se a forma dessa gíria pertence a uma combinação estável, as regras regulares atuam sobre tais combinações apenas limitadamente: uma forma que parece ser uma forma de caso pode, funcionalmente, não ser um caso, ou pode surgir idiomaticidade lexical (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Por exemplo, na combinação ♦ pa (po) prikolum (rus. gír. по прико́лум) ‘por brincadeira’, a forma *prikolum não é usada independentemente; ela é sempre apenas parte de uma expressão adverbial (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Com o mesmo significado, na língua não normativa também são usadas outras formas da expressão, adaptadas de várias maneiras (inclusive morfologicamente): ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (trad. do rus. gír. для прико́ла), ♦ ant prikolo ‘por brincadeira; simplesmente’.
Os advérbios da língua não normativa distinguem-se por várias características de adaptação fonética. Nas gírias, as vogais radicais [a] e [o] dos empréstimos variam sistematicamente: ochujienai, ochujenai ‘excelentemente; muito’ (: ochujenas, ochujenas, –a, cf. o sistemático achujeriai, achujenai⟧ no uso), ofigenai, ofigenai ‘excelentemente; muito’ (: ofigenas, ofigenas, –a, cf. o sistemático adfigienai, afigenai no uso). Também em combinações adverbiais, por exemplo: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. coloquial до не могу) ‘até não poder, acima de tudo’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. coloquial через не могу) ‘a contragosto, à força’. Nas sílabas átonas das palavras russas, em vez de [o], pronuncia-se o [a] reduzido (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Essa característica de pronúncia é assimilada de maneira bastante consistente no empréstimo de palavras russas; por exemplo, os advérbios aglutinados com a preposição adaptada do (rus. до) são raros, e no jargão ela é regularmente adaptada como o prefixo da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) ‘muito’ etc. O som [o], nesses casos, é usado aparentemente pelos informantes mais alfabetizados, mas tais variantes (dofiga, dochera, dočiorta e semelhantes) são menos frequentes.
Outra característica marcante da adaptação fonética é a variação sistemática, típica das gírias atuais de origem eslava, da vogal radical [e] com [ie] ditongado ou com vogais de outra qualidade (também é possível a neutralização de [ę], [ié]): padagrievas, padagrevas (rus. jarg. подогрев) ‘apoio material vindo de fora’; lievukas, levukas (rus. jarg. левáк) ‘quinquilharia’; sugnievinti, sugnevinti (cf.
⁷ Na língua-padrão, também são evidentes casos semelhantes característicos desses advérbios, por exemplo, nas construções preposicionais iki šiolei, iki šiol as palavras šiol e šiolei não são usadas separadamente.
276
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 6A adverbialização do jargão da língua lituana...
rus. разгне́бить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksm...
A publicação de dicionários de gíria estimulou o início de uma investigação sistemática das regularidades da adaptação gramatical das gírias e a determinação dos traços das normas internas. Atualmente, está em andamento um projeto apoiado pela VLKK, cujo objetivo é descrever as características linguísticas da gíria lituana. Este artigo é uma parte do projeto dedicada aos advérbios. A análise mais sistemática dos sufixos -ai dos advérbios de gíria, dos derivados híbridos e das palavras isoladas adverbializadas mostrou que as características morfológicas dos advérbios estudados são especificamente transformadas no sistema da língua lituana, enquanto as características adaptativas são determinadas pelos dialetos territoriais da língua lituana e pela língua-padrão, com certa regularidade (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Busca-se também descrever detalhadamente os fenômenos da gíria lituana, pois existem muitas opiniões preconcebidas e incorretas (especialmente entre especialistas em competência comunicativa) de que a gíria não possui sistema fonético e gramatical próprio, por exemplo: „As gírias diferem das palavras dialetais porque estas últimas são parte inseparável do sistema dialetal, isto é, denominações primárias de objetos e fenômenos desse sistema, enquanto as gírias são secundárias⁸, palavras usadas sem sistema“ (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). A ausência de características sistemáticas perturbaria muito a comunicação ou até a tornaria impossível — sem regras (normas internas), nenhuma variedade linguística (dialeto territorial ou social) poderia existir de modo algum (cf. Pupkis 2005: 17). Ou, como se pode afirmar: „[...] įsikliopyti usado cegamente na fala dos jovens, sem significado especial ou original. Para o lituano, įsikliopyti é uma palavra semanticamente vazia“ (Norkaitienė 1984: 39). Paradoxalmente, porém, įsikliopinti (cf. pol. wkłepać się, bielorr. кляпаць) é usado informalmente precisamente por suas características expressivas e originais: franqueza, familiaridade, novidade e elaboração. O tesouro da língua materna oferece muitos equivalentes para esse significado: įsipitrinti, įsimeklinti,
⁸ A denominação antriniai também é incorreta, pois na gíria há realidades que não existem na língua-padrão; por exemplo, na gíria criminal malinuoti ‘apropriar-se secretamente de dinheiro, entregando a carteira roubada a um cúmplice’ etc.
Straipsniai / Articles
277
Page 7ROBERTAS KUDIRKA
įsispanginti, į akį (širdį) įkristi e outros, mas também é necessário descrevê-los de modo informal, novo e sofisticado⁹...
Devido à sua complexidade morfológica, os advérbios raramente são analisados em estudos sobre empréstimos; geralmente estudam-se substantivos, adjetivos e verbos (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) ou o fenômeno do empréstimo é avaliado apenas de modo geral (Čepienė 2006). Para a pesquisa, foi especialmente útil a descrição dos advérbios da língua padrão, elaborada segundo os princípios da análise morfonológica (Pakerys 2002: 510–593). Não existem estudos sistemáticos e abrangentes do léxico do jargão lituano.
Objetivos deste artigo: 1) analisar morfologicamente no jargão lituano: (a) os sintagmas lexicalizados como advérbios, (b) os advérbios compostos; 2) classificar os sintagmas e as palavras investigados por tipos (segundo uma característica formal generalizada, geralmente a raiz ou o prefixo da língua doadora), realizar uma análise sistemática que vise esclarecer os modelos predominantes de adverbialização e os modos de adaptação à língua lituana; 3) determinar também características morfológicas sistemáticas e regularidades estruturais gerais, discutindo as características adaptativas; 4) investigar de quais línguas são emprestados os sintagmas lexicalizados como advérbios e os advérbios compostos.
O material (162 sintagmas lexicalizados como advérbios e 43 advérbios compostos) foi selecionado do Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) e complementado com a base de dados eletrônica do referido dicionário¹⁰. O material desse dicionário foi coletado de duas fontes: (a) da língua falada e (b) de fóruns on-line e de conversas interativas na internet por meio de mensagens de texto (mIRC, Skype e similares). Não foi difícil formular uma sequência de busca no Google, pois os sintagmas e os compostos são invariáveis; foi necessário apenas sistematizar as formas adaptadas foneticamente de diversas maneiras (ver mais detalhadamente Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). A origem dos empréstimos é indicada com base em dicionários explicativos (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED).
⁹ Também seria necessário considerar a analogia com a interjeição kliopt, ‘para expressar uma ação repentina’, e com klioptelėti, kliopterti, kliopti, ‘ficar preso’, ‘bater’ (LKŽ) e similares.
¹⁰ Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui o material não foi coletado de fontes impressas (“em papel”), de textos artísticos (literários) e de textos semelhantes, que poderiam ter sido editados. O jargão de determinadas áreas sociais — prisional, criminal, de usuários de drogas, militar e semelhantes — foi coletado exclusivamente da língua falada, mediante gravações em conversas pessoais; desse modo foi reunida quase toda a parte do léxico dessas áreas (ver mais detalhadamente Kudirka 2012: 3–5).
278
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 8Sintagmas lexicalizados como advérbios e advérbios compostos do jargão da língua lituana e suas características adaptativas
SINTAGMAS LEXICALIZADOS COMO ADVÉRBIOS
A maior parte dessas construções preposicionais adverbializadas ou desses grupos fraseológicos adverbiais foi emprestada do russo ou são decalques: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (rus. coloquial do лампочки) ‘tanto faz’, ♦ iki lemputės (trad. do rus. coloquial do лампочки) ‘tanto faz’, ♦ pa (po) barabanų (rus. vulgar по барабану) ‘não importa, tanto faz’, ♦ ir viso takoje (rus. coloquial и всё такое) ‘e assim por diante’, ♦ v žopu (rus. vulgar в жопу) ‘para o diabo; ao máximo’, ♦ po prostu (pol. po prostu) ‘simplesmente, normalmente’, ♦ po defaultu (rus. gíria informática по дефолту, cf. ingl. informática by default) ‘por omissão’, ♦ dėl ponto (trad. do rus. gíria для понта) ‘sem seriedade; de brincadeira’, ♦ ne prikolas ‘mal, de forma ruim’, ♦ na ura (rus. на ура) ‘ao acaso’, ♦ pa (po) liubomu (rus. coloquial по-любому) ‘em qualquer caso, de qualquer forma’, ♦ prosto tak (rus. coloquial просто так) ‘simplesmente, sem motivo’, ♦ za adno (odno) (rus. за одно) ‘juntamente, ao mesmo tempo’, ♦ pats gazas ‘justamente; perfeitamente, da melhor maneira’, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (rus. только так) ‘como deve ser, devidamente’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘fluentemente’, ♦ be tolko (rus. без толку) ‘sem sentido; desordenadamente’, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (cf. rus. vulgar на полном газу) ‘ao máximo’, ♦ savo chodu (trad. do rus. своим ходом) ‘por conta própria, com os próprios meios’, ♦ dalše nekuda (rus. coloquial дальше некуда) ‘já não pode mais’, ♦ pa natūre (rus. по натуре) ‘na realidade, por natureza’, ♦ v natūre (rus. vulgar в натуре) ‘na realidade’, ♦ ant bajerio (pol. coloquial na bajer) ‘de brincadeira’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. coloquial дальше некуда) ‘não há mais para onde ir’. Algumas combinações cristalizadas com significado alterado chegaram à gíria geral vindas do vocabulário criminal: ♦ ne zapadlo (rus. gíria criminal не западло) ‘não é vergonhoso’, ♦ ant zapadlo ‘com a intenção de prejudicar deliberadamente, de propósito’, ♦ v padlu (rus. gíria в падлу) ‘vergonhoso’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. coloquial по блату) ‘não oficialmente, ilegalmente’ (ver Kudirka 2014 para mais detalhes). Há também construções com formações híbridas próprias, criadas por analogia; por exemplo, da expressão preposicional ♦ ant ne-matuškės foi formado o advérbio de gíria alterado be formato ne-matų ‘sem olhar previamente, às cegas’ (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). Essas formações híbridas provavelmente foram criadas por analogia a ♦ čerez nemagu (rus. coloquial через не могу) ‘contra a vontade, à força’, ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. coloquial до не могу) ‘ao máximo, até o limite do suportável’, embora também não se possa excluir a analogia da terminação com os advérbios da língua padrão sykį, pusbalsiu, akimirksniu.
¹¹ Os sintagmas adverbiais emprestados e transliterados geralmente recebem a mesma acentuação que têm nas línguas de origem: po prostu (pol. po prostu), v padlu (rus. jargão в падлу), v natūre (rus. vulgar в натуре), za adno (rus. за одно) e outros.
¹² O apóstrofo após uma consoante (por exemplo, tol’ka) indica a palatalização da consoante.
Straipsniai / Articles
279
Page 9ROBERTAS KUDIRKA
No jargão da língua lituana também surgiram alguns, embora poucos, fraseologismos de origem não eslava: ♦ sem ryšio ‘sem nexo, estupidamente’, ♦ aukštyn papais joc. ‘de pernas para o ar, de costas’, ♦ ant smūgio ‘de repente’, ♦ viiskas ore ‘está tudo bem’, ♦ nerauk rūtų joc. ‘mal; melhor não’, ♦ ant grybo ‘de qualquer maneira, sem seriedade’, ♦ ant to karto ‘nesse sentido’, ♦ per fuksą, ant fukso ‘por acaso, com sorte’.
No jargão da língua lituana também são usados advérbios eufônicos compostos, provenientes de palavras imitativas (Kalin auskas 1974: 139–140; cf. os exemplos da língua padrão em Ulvydas 2000: 315); quase todos foram obtidos como empréstimos do russo ou por intermédio do russo. A eufonia (isto é, rima, ritmo, aliteração) vincula adicionalmente os grupos de palavras numa unidade semântica; a sonoridade ajuda os compostos a manterem a sua estabilidade e a transformá-los em locuções fraseológicas: ♦ ti ap liap (rus. coloquial тяп-ляп) ‘negligentemente’, ♦ šaltai baltai (rus. vulgar шалтaй-болтай) ‘sem seriedade’, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (pol. coloquial szacher-macher) ‘ardilosamente, ilegalmente, de modo trapaceiro’, ♦ fiti miti (cf. rus. calão criminal мúмu-мúмu ‘dinheiro’) ‘ardilosamente’, ♦ raz dva (cf. rus. раз, два u домóво ‘um, dois e acabou’), ♦ raz raz ‘rapidamente, num instante’, ♦ pyst pyst ‘com destreza, num instante’, ♦ cap carap (rus. coloquial цап-царап ‘agarrar’) ‘às escondidas, num piscar de olhos’, ♦ taram baram (cf. rus. vulgar mápbl-бáры ‘conversa fiada’) ‘e assim por diante’, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (rus. coloquial тютелька в тютельку) ‘com muita precisão’, ♦ liuksum pirdum joc. ‘perfeitamente, maravilhosamente’.
O advérbio či ki (rus. calão чúку) ‘bem’ forma vários grupos adverbiais rítmicos: ♦ či ki či ki (cf. rus. calão чúку-чúку) ‘perfeitamente; com precisão’. Os ditos ♦ či ki briki (rus. calão чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (rus. calão чúку-пíку), ♦ či ki puki (rus. calão чúку-пýку), ♦ či ki bari também têm os mesmos significados. Foram encontrados apenas alguns anglicismos: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (ingl. coloquial okey-dokey) ‘bem’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘bem’, ♦ super duper (puper) (ingl. coloquial super-duper) ‘excelentemente’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (ingl. coloquial fifty-fifty) ‘pela metade’, ♦ tip top (ingl. coloquial tiptop, rus. mun-mon) ‘exatamente assim; com precisão’. As variantes estáveis dos grupos okis dokis, čikis pikis, okis pokis, adaptadas morfologicamente pelas terminações -is, surgiram sob a influência do sistema da língua lituana: o sistema de declinação predominante adapta, com terminações, esses vocábulos de estrutura atípica em variantes (cf. ainda o coloquial fam. ačiukas ‘obrigado’, okiukas ‘bem, ok’). Advérbios eufônicos compostos com vulgarismos: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (rus. vulgar ебáть-конáть) ‘ora essa’, ♦ kyšt myžt ‘com destreza, num instante; de qualquer maneira’. Na língua não padrão também há locuções fraseológicas eufônicas menos frequentes, usadas adverbialmente; algumas se aproximam dos advérbios: ♦ nei pist, nei knist ‘nada; já não é preciso nada’ (Juos visus
¹³ Às vezes, nesses casos, o significado dos grupos liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki etc. pode ser tanto adjetival, ‘ótimo’, quanto adverbial, ‘otimamente’, cf.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= adj. ‘ótimo’, adv. ‘otimamente’). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= adj. ‘ótimo’, adv. ‘otimamente’).
280
Acta Linguistica Lituanica LXXXIII
Page 10Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
prendeu-os, o artigo era sobre estupro, então o policial diz a eles que agora já não será preciso nem foder nem trepar, tipo, vocês fizeram merda. // E, se trabalhassem como cavalos, não aguentariam por muito tempo e não gostariam nem de foder nem de trepar).
A partícula byle (emprestada do polaco) bele (bile), com os advérbios lituanos kada, kur, kaip, kiek, segundo o modelo dos compostos polacos (cf. pol. byle gdzie – lit. bele kur), forma numerosos advérbios compostos híbridos: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (cf. pol. byle jak) ‘de qualquer maneira; mal’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‘a qualquer momento’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‘em qualquer lugar’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek ‘o quanto quer que seja’, ♦ bele (bile) tik (cf. pol. byle tylko) ‘apenas; somente, simplesmente’. Os advérbios compostos híbridos com as partículas bele (bile), belen (bilen) são usados tanto como grupos quanto como palavras aglutinadas: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘de qualquer maneira; muito’, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘a qualquer momento’, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‘em qualquer lugar’, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘o quanto quer que seja’, beletik (biletik) ‘simplesmente’.
Também é um fenômeno típico do jargão a formação de um novo significado para um lexema ou grupo. No jargão, o composto ♦ bele kaip já é usado com os significados próprios ‘muito; intensamente; fortemente’, que não existem em polaco. O advérbio teria herdado esses significados do pronome composto híbrido bele koks: 1. ‘qualquer’, 2. ‘grande, intenso; verdadeiro’:
‘muito’: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // Nauji belekaip grazus batai! 38 dydis – Nauji pirkti is nastygal.com 38 dydis, jokiu defektu!
‘intensamente’: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // mergaite, kas is taves pasidare? tu jauc̄iu esi vienas is tu zmoniu, kuris belekaip pankavo.
‘fortemente’: Kojos bele kaip užk̄ālintos, o rankos plonos. // komplektacija irgi nekazkas.. mechaninis, be teliko, be parktroniku, gesinant varikli susipurto jis belekaip.
A conjunção by, bi, de origem polaca (pol. by), com o advérbio da língua padrão tik, forma tanto advérbios compostos como advérbios compostos híbridos aglutinados: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (cf. pol. byle tylko) ‘apenas; somente, simplesmente’ (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors).
No jargão, o vulgarismo chui é popular e forma numerosos grupos adverbiais: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (cf. rus. vulgar до хуя и больше) ‘muitíssimo’, ♦ pol chuja (rus. vulgar пол хуя), s pol chuja (rus. vulgar с пол хуя) ‘não mal, razoavelmente bem’, ♦ chui s nim (rus. vulgar хуй с ним) ‘deixa para lá’, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (rus. vulgar хуй знает) ‘sabe-se lá’, ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulgar не (ни) за хуй) ‘por nada, por coisa nenhuma’, ♦ chui s nim (taboi) (rus. vulgar хуй с ним (тобой)) ‘deixa para lá, que se dane’, ♦ za nechui (rus. vulgar за нехуй) ‘por nada, por coisa nenhuma’,
¹⁴ Cf. LKŽ bile tik, apresentado como conjunção com o significado ‘contanto que’.
Straipsniai / Articles
281
Page 11ROBERTAS KUDIRKA
♦ nečhui delat’ (rus. vulg. héxуū déлать) ‘facilmente, é brincadeira’. Combinações análogas formam-se também com outros advérbios: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‘muito simplesmente, facilmente’, ♦ za nečhren ‘por nada, nem por coisa alguma’. Com o empréstimo chui há também expressões jocosas, que se assemelham a provérbios: ♦ chui da nichuja (rus. vulg. хуй да нихуя) ‘quase nada, muito pouco’ (Desses vinte gramas dá vabščė ten chui da nichuja, mas a consistência é – jėbat kapat, entende, ele mesmo fermenta ali.), ♦ chot’ by chui (rus. vulg. хоть бы хуй) ‘que ao menos fosse alguma coisa; tanto faz’ (no meu RRD supertype martelei-o no chão com tanta força que se romperam 2 cordas, e para ele chot bi chui, então o que há de errado?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (rus. vulg. ноль целых, хуй десятых) ‘muito pouco, um pouco’ (E assim deu – nol celych, chui desiatych. // Quinze vírgula sete e chui desiatych, e então regulas).
Essas expressões fraseológicas usadas adverbialmente podem ter surgido em lituano tanto por disfemismo (cf. nė velnio, FŽ 2001: 824), quanto como decalques de vulgarismos russos (cf. rus. vulg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‘nada, absolutamente nada, nem porra’, ♦ bybis žino (rus. vulg. хуй знает; disfem. de: velnias žino) ‘não se sabe’, ♦ nei bybis, nei gegutė (disfem. de: nei velnias, nei gegutė) ‘nem uma coisa nem outra; mal’, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘sem nada’ (disfem. de: com o traseiro nu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘deixa para lá’ (disfem. de: que o diabo o leve), ♦ bybis su juo (tavimi) (cf. rus. vulg. хуй с ним (тобой)) ‘deixa para lá; seja o que for’, ♦ pusė bybio (disfem. de: metade do diabo (do problema), cf. rus. vulg. пол хуй) ‘não está mal’, ♦ gyvas bybis (disfem. de: inferno vivo) ‘muito’, ♦ kurio (kokio) bybio? (cf. rus. vulg. какого хуя?, за каким хуем?, cf. ainda disfem. de: kokio velnio?) ‘para quê, por quê’. Também não são raras as reformulações híbridas parciais, cf.: ♦ chui žino (rus. vulg. хуй знает), ♦ kokio chujo (cf. rus. vulg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘não se sabe’.
Outros palavrões que formam combinações estáveis também podem ter significado adverbial: ♦ da (do) pizdy (rus. vulg. до пизды) ‘tanto faz’ (vou andar com quem quiser e para mim da pizdi o que os outros pensam), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (rus. vulg. ебáть в рот) ‘deixa para lá’ (Bem, v rot jabat, penso eu, vou tentar.), ♦ kibeni feni (cf. rus. vulg. иди к ёбене фене) ‘vai para o diabo’ (Kibeni feni, manda todos embora!), ♦ kibeni materĭ (cf. rus. vulg. к ёбаной мáтери) ‘vai para o diabo’ (Vai tu, kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (rus. vulg. ни хуя себе) ‘olha só, nada mal’ (Bem, nichuja sebe, então por que ligas para o telefone da minha mulher?... // Nechujа sebe, o pisoklis volta a importunar a mulher; ainda não te fartaste de foder), ♦ nifiga sibe (sebe) (rus. prast. ни фига́ себе) ‘nada mal’ (Nifiga sebe — o preço difere duas vezes...).
O palavrão nachui também forma combinações estáveis com significado adverbial: ♦ kuda nachui (rus. vulg. куда нахуй) ‘onde é que já’, ♦ da nu nachui (rus. vulg. да ну нахуй) ‘onde é que já, ora essa’, ♦ nu nachui (rus. vulg. ну нахуй) ‘para quê; ora essa’
¹⁵ Na língua russa não normativa, os advérbios podem ser univerbados, cf. rus. vulg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), mas em lituano são usados como combinações adverbiais traduzidas (nė bybio ‘nada’, kokio bybio ‘para quê’).
282
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 12Combinações de palavras adverbializadas e advérbios univerbados do jargão lituano e suas características adaptativas
‘de todo’, ♦ nu ir nachui (rus. vulg. ну и нахуй) ‘e para quê; ora essa’. Nessas construções adverbiais podem variar tanto os eufemismos dos vulgarismos quanto palavras mais neutras: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). O advérbio frequente po-chui forma várias combinações estáveis adverbiais: ♦ pochui nachui (rus. vulg. похуй нахуй) ‘completamente indiferente; uma merda’, ♦ giliai pochui (rus. vulg. глубоко похуй) ‘completamente indiferente’, ♦ visai pochui ‘não está mal, razoavelmente’.
Na língua não normativa há também mais combinações propensas a fossilizar-se e usadas adverbialmente com os vulgarismos žopa, gavno, pyzdiec (variantes: pyzdec, pizdiec, pizdec) etc. As combinações emprestadas em processo de fossilização obedecem às tendências gerais de adaptação dos empréstimos, pois no jargão as combinações adaptadas apenas foneticamente são mais raras, por exemplo, ♦ polnyj pyzdiec (rus. vulg. полный пиздец) ‘tudo muito mal; é realmente o fim’...
Também podem ser usadas adverbialmente combinações fossilizadas de formas verbais de determinada pessoa com pronomes, por exemplo, a forma da primeira pessoa do singular do presente do indicativo jabu (jebu, jibu) (rus. vulg. я ебу: pres. 1.ª pess., sing. (infinitivo: jabat’, rus. vulg. ебать))¹⁶ – todas são usadas como combinações com o pronome ja ‘eu’: ♦ ja jebu ‘vai para o diabo, mal; que se dane’ (Bem, a rapariga é mais ou menos, mas o homem é ja jebu... podia ao menos rapar o cabelo do rosto // Coitado do estropiado ja jibu:D // O design do interior é ja jibu...:) nem vou falar do interior de um BMW de cerca de 7 classes, porque serei banido).
¹⁶ Normalmente, no jargão, esses verbos são adaptados morfologicamente pelo sufixo -inti (por exemplo, jobinti, jabalinti).
Straipsniai / Articles
283
Page 13ROBERTAS KUDIRKA
Assim como na linguagem padrão, na linguagem não normativa há muitos sintagmas comparativos adverbiais com a partícula comparativa e uma palavra autônoma: ♦ como šienkes (cf. russo coloquial уйекать как сёмку ‘facilmente’) ‘muito facilmente’, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (cf. russo vulgar как ебнутый) ‘intensamente; muito rapidamente; diabolicamente’, ♦ kaip (kak) paložana (russo как положено ‘como convém’.
A partícula negativa ne- dos advérbios russos, quando não é acentuada, transforma-se em ni-, por exemplo: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. A partícula negativa autônoma ni (russo ни ‘nem, sequer’, polonês ni ‘sequer, nem’, nie ‘não’, bielorrusso ні ‘nem, sequer’), com o significado de ‘não’, é raramente usada no jargão, muitas vezes apenas imitando a pronúncia eslava (o qual dialeto é biškį, byškį? Aqui, tipo: eu não sou polonês nem russo, nem algum bielorrusso, sou de Niminčynė?). Excetuando-se as situações ocasionais mencionadas, essa partícula negativa é usada na linguagem não normativa em combinações estáveis: ♦ ni ni (russo coloquial ни-ну́ ‘de jeito nenhum’, ну ‘nem, sequer’, bielorrusso ні-ні) ‘de jeito nenhum, nem pensar; absolutamente nada, nadinha’, ♦ ni to (cf. russo coloquial ни то ни другое ‘nem isto nem aquilo’) ‘não isto, não assim’, ♦ ni to, ni to (cf. russo coloquial ни то ни другое ‘nem isto nem aquilo’; polonês ni to, ni owo ‘nem isto nem aquilo’, ni tak, ni siak ‘nem de um jeito nem de outro’) ‘nem isto nem aquilo; nem assim nem assado’, ♦ kažkas ni to (cf. russo čtó-to ни то) ‘algo está errado, alguma coisa não está bem’. As partículas negativas russas ne e nu são confundidas na linguagem lituana não normativa e usadas alternadamente: ♦ ne (ni) pontas (russo jarg. не понт) ‘não é do mesmo nível; não serve, é inconveniente’ (é possível conseguir uma MK ou uma Dnepr economizada, que ainda ande um pouco, por quase nada... mas sinto que andar com uma russa já seria totalmente ni pontas... // E vou tentar com uma Negra. A não ser no meu despedida de solteiro ou algo assim:) De algum modo, não é pontas para mim), ♦ ne (ni) prič iom (russo не причём) ‘não ter nada a ver, não estar relacionado’, ♦ ne pa (ni po) dielu (russo coloquial не по делу) ‘sem relação; sem motivo’, ♦ ni (ne) v temu (russo не в тему) ‘fora do tema’. Também se confundem os prefixos russos ne- e nu-: ♦ čerez nemogu (nimogu) (russo coloquial čerez ne mogu) ‘a contragosto, sem querer’, ♦ per nemogu ‘à força’, ♦ do nemogu (nimogu) (russo coloquial do ne mogu) ‘até não poder mais, excessivamente’, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘até não poder mais’, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (russo coloquial čerez ne choču) ‘a contragosto, à força’. Se o sintagma é constituído por eslavismos antigos ou léxico já integrado, a partícula negativa não tem a variante ni: ♦ ne siemkos (cf. russo coloquial sėmku ‘ninharias’) ‘não é brincadeira’, ♦ ne šuns pypas (birka) (cf. russo vulgar ne chuj sobačij) ‘não é brincadeira’, ♦ ne fontanai (cf. russo coloquial jocoso ne fontan) ‘pouco’.
ADVÉRBIOS FUNDIDOS
Na língua lituana padrão, o tipo mais produtivo de advérbios fundidos é a fusão com um componente encurtado (tąkart, šiandien), menos produtiva é a fusão de 2 palavras (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010:
284
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 14Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). No jargão lituano há advérbios constituídos por palavras fundidas, sintagmas contraídas (fundidas): geralmente, trata-se de uma preposição fundida com uma forma nominal. Todos esses advérbios são empréstimos do russo; com outras palavras, formam combinações estáveis ou fraseologismos usados como advérbios. No jargão, a fusão das palavras pode ser gradual, ainda estar em curso; por isso, não são raros os casos em que se usa tanto a forma fundida quanto a forma sintagmática, por exemplo: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (cf. russo не в тему) ‘de modo estranho, incompreensivelmente; fora de lugar’. Nesses casos, também exerce influência o uso normativo duplo do russo: o advérbio pričom (russo причём) ‘para quê, estar relacionado’ e a combinação da preposição при com a forma locativa preposicional do pronome что (russo при чём) — isso pode influenciar também o uso duplo no jargão (se roubou e cagou até as orelhas, o que a democracia tem a ver com isso? // idiota, o que esses jogadores têm a ver com isso? Eu escrevi claramente). Os advérbios fundidos no jargão normalmente têm mais de uma variante devido à adaptação fonética; por exemplo, o advérbio vobšč im (russo в общем) ‘em geral, falando de modo geral’ tem várias variantes: vobšem, vobš im. Alguns advérbios mais frequentes no uso têm muitas variantes foneticamente alteradas e deformadas: vabščė, vabščie (russo вообще) ‘de modo algum, no total, em geral’, variantes: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie.
Os advérbios prefixais negativos do jargão lituano podem ter as seguintes variantes: ne– (nebe–), ni–, nie–. Essa variação está diretamente relacionada às partículas negativas das línguas eslavas: russo ну ‘nem, não’, polonês ni ‘não, nem’, nie ‘não’, bielorrusso ні ‘nem, não’. Devido a essas características, os advérbios fundidos podem ter uma partícula ну adaptada, como se traduzida, convertida no prefixo lituano ne–: nechren, nečiorta (russo coloquial ни хрена) ‘não há nada a fazer, não é necessário’, ‘nem pensar’ etc. Essa característica é sistemática no jargão e também é própria dos adjetivos: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui, ou pode ser usada como sintagma ♦ ne (ni, nie) za chui (russo vulgar не за хуй) ‘por nada, de jeito nenhum’.
Straipsniai / Articles
285
Page 15ROBERTAS KUDIRKA
‘por nada’ (ele, bêbado, fazia acertos de contas com mafiosos, batia em todos sem motivo, por isso as pessoas normais pararam de ir lá, só iam bandidos de todo tipo // ainda não houve uma única vez problemas, como ser roubado ou levar uma pancada na cabeça, ni za xui (moro em Šeškinė), por mais bêbado que eu andasse // você me comparou a um furão sem motivo quando começou a me comparar com ele:) está insinuando alguma coisa? Eu não ficaria surpreso se ainda morasse com sua mãe).
Muitos advérbios fundidos são formas flexionadas de substantivos fundidas com a preposição russa na; geralmente, são empréstimos com os vulgarismos russos cher (russo vulgar хер), chren (russo vulgar хрен) e chui (russo vulgar хуй) — cada um desses advérbios forma, na linguagem lituana não normativa, numerosas combinações estáveis com verbos, usadas como pragas fraseológicas. Os advérbios fundidos nachrien, nachren (russo coloquial na хрен) e suas variantes são usados no jargão com dois significados: ‘para o diabo, para os infernos’ (tentei descascar isso; com pedaços de madeira tudo se desfez nachren) e ‘para quê, para que diabos’ (E, em geral, para que eu preciso dele, nachrien!). A forma não fundida ◆ na chrien (chren) é muito rara no uso. Também são bastante difundidas as variantes mais longas desse advérbio nachrenga, nachriena (russo coloquial na хренá) ‘para que diabos, para quê’. Análogo é o advérbio nacher, nachier (russo vulgar на хер) ‘para o diabo; para quê’, que também tem variantes mais longas nachera, nachiera. Com a raiz cher são comuns as formas negativas nichiera, nechira (russo coloquial ни хера), com o significado de ‘nada’.
Com a raiz chren há muitos derivados prefixais negativos nechren (russo coloquial ни хрена) ‘não há nada a fazer, para que diabos’. A variante mais longa nechrena (russo coloquial ни хрена) tem um significado um pouco diferente, ‘inteiramente, completamente; absolutamente nada, nem um diabo’, e possui variantes difundidas com a negativa ni-: nichriena, nichrena ‘nada, nem um diabo’; a variante nichrina é rara. Com a negativa ne-, são frequentes no uso os advérbios sufixais nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, cf. russo coloquial ни хренóво, russo coloquial adv. нехренóво) ‘fortemente, intensamente; nada mal, muito’, a forma nechrinovai é um pouco menos frequente (: nechrinovas, –a); com a negativa ni–, esses advérbios são mais raros nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a), com o significado de ‘fortemente, intensamente; nada mal, muito’; a forma nichrinovai é um pouco menos frequente (: nichrinovas, –a). Eles são chamados de fundidos apenas condicionalmente, pois os usuários percebem esses advérbios como derivados prefixais do adjetivo chrenovas, e não como formas fundidas do russo ни хренóво.
Com a raiz chui também há muitos advérbios fundidos; alguns advérbios podem ser usados de duas maneiras na linguagem russa não normativa (em uma combinação com preposição e em forma fundida: na хуй, нахуй), mas tais palavras já são tomadas de empréstimo pelo jargão lituano em forma fundida: nachui ‘para o diabo; para quê?’, nechuja (russo vulgar не хуй, нехуй) ‘não há nada a fazer, não há necessidade’, niechui, nechui (russo vulgar не хуй, нехуй) ‘não faz sentido, não há nada a fazer, não é preciso’, nezachui, nizachui, niezachui raro (russo vulgar не за хуй) ‘por nada, sem motivo’. Com a negativa ni– também há vários advérbios: nichuja (russo vulgar ни хуя, нихуя) ‘nada, nadinha, absolutamente nada; não’, nichujutki ‘nada, nadinha’. Entre os vulgarismos, cabe mencionar que
286
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 16Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
também podem ser usados adverbialmente verbos aglutinados, por exemplo: jobtvaimat’ (cf. russo vulg. kak ëbаnоŭ mа́mь! ‘sem dúvida, certamente’) ‘certamente assim, de fato’ (Padarysiu, jobtvaimat, čia chunina yra. // Jis gi durnas iš tikro, jobtvaimat!), kibinimat’ (cf. russo vulg. k ëbanоŭ máterі) ‘para o inferno, fora’ (Viršutinį sluoksnį nuėmė kibinimat ir betonavо iš naujo lygiai.).
Com a raiz čiuort, usam-se como advérbios aglutinados apenas os empréstimos načiort, načiorta (rus. на чёрта) ‘para o inferno; para quê, para que diabo’. A forma mais longa načiorta é menos frequente no uso. Com os negadores ne e ni também há advérbios: nečiorta, ničiorta (rus. ни чёрта) ‘nem um diabo’.
Com a raiz fig, também há no uso muitos advérbios aglutinados: nafig (rus. coloquial na фу) ‘para o inferno, pelos diabos; para quê?, por quê?’, usando-se também a forma mais longa nafiga (rus. coloquial на фига). Também ocorrem variantes deformadas, já com a vogal da raiz alterada: nafeg, nafega. Com os negadores ne e ni, também não são raros os advérbios nefig, nef iga, nifiga (rus. coloquial ne фиг) ‘não há nada a fazer, não; nada, nem um diabo’.
No jargão lituano há formas neológicas baseadas no princípio da analogia — tal é o jargão nachaliava ‘gratuitamente’ (cf. rus. coloquial на халяву) (Aš tai irgi nenorėčiau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”). Em russo não existe tal palavra; indiretamente, a base dessa forma são os adjetivos nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘gratuito’ e o advérbio chaliava (rus. coloquial халява) ‘gratuitamente’. No uso, estão aproximadamente igualmente difundidas duas formas — a construção com preposição e a forma aglutinada: nachadu e na chadu (rus. на ходу) ‘de passagem, rapidamente; no decorrer’ (iš paprasto zmogelio per teisma ta namelį nachadu pajimtu, bet dabar ta namelį valdo stambi ryba // chia toki recepta sukūriau na xadu kai reikėjo ish nieko kazhka padaryt:D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu e na chaliavu (rus. coloquial на халяву) ‘gratuitamente’, mas no uso uma pode prevalecer; neste caso, as formas aglutinadas são mais frequentes (Šiaip mokestis gali ir būti, nors broliai lietuviai įpratę viską gauti nachaliavu, tačiau jis tikrai per didelis // gera nuotrauka, parodo kiek alkanų “vargšelių”, kai viskas na chaliavu, kad paspringtumėt besočiai!).
Também há muitos advérbios aglutinados com a preposição do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (rus....) ‘muito, em grande quantidade’. Variantes com o prefixo do, não segundo a pronúncia dochrena, dochuja, dofiga e outras são bem mais raras no uso.
Com a preposição po (rus. по), também há muitos advérbios. Alguns advérbios, na língua russa não normativa, podem ser usados de duas formas — em construção com preposição e em forma aglutinada: po xyй, po xyбо, póxyй; neste caso, a forma aglutinada pochui já foi tomada de empréstimo pelo jargão lituano (rus. vulg. póxyй) ‘não importa, de qualquer modo’. Esse advérbio também tem várias variantes mais longas, raramente usadas
Straipsniai / Articles
287
Page 17ROBERTAS KUDIRKA
: pachuju, pochuju, pochujutki. A esse grupo também devem ser associados os derivados eufemísticos; eles também são formas aglutinadas com a preposição po: pęfig, pęfįga (rus. coloquial nóфue, no фúzy). Análogos são também pochren, pochрien (rus. vulg. nóxpen, cf. no xrény), bem como pocher (rus. vulg. nóxep).
No jargão também são usados alguns advérbios aglutinados raros com a partícula da língua russa —te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. xýли, xýле, xýля; cf. xуй ли) ‘para quê, por quê’ (neatsibodo jums varyti?! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatiko– ir pyzdinat iš ten. // Matai kokia skylė, – ir chūlia, toliau neina. // Jeigu jus erzina mano rasaliojimai, nieko nuostabaus - as pats tolkom nežinau xuli as rasineju. Tiesiog saviraiška). Bastante raro é o advérbio chūliš, chulíš (rus. vulg. xýлuш) ‘por que motivo, por quê’ (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). No jargão também são usados alguns advérbios aglutinados com a preposição russa в: vticharia (rus. coloquial вmихарá) ‘às escondidas’, vdrebezgi (rus. вδréбeзги) ‘completamente, em pedaços’, vppzdu (rus. vulg. в пузδý) ‘para o inferno, pelos diabos’.
Na língua não normativa, são difundidas construções pronominais usadas adverbialmente: nekažką, ne kažką ‘mal, de modo insatisfatório; fracamente; não muito’ (Varžybos prasidėjo atsargiai varžovų gretos irgi naujai surikiuotos todėl susižaidimo ne kažką. // Na ir aš jai sakau, kad ne kažką, kai panelė tokiais dalykais užsiima. Ji žinoma netylėjo, o pradėjo priekaištauti, koks skirtumas ar tai vyriška, ar moteriška). Analogamente, com outros advérbios pronominais: nekažkaip ‘de modo insatisfatório, mal; com dificuldade, de maneira complicada’, nekažkas ‘mal, de modo insatisfatório; fracamente; não muito’. As variantes não aglutinadas desses advérbios, ne kažkaip, ne kažkas, são menos frequentes.
CONCLUSÕES
O artigo discutiu 162 combinações de palavras do jargão lituano adverbializadas e 43 advérbios aglutinados. O estudo realizado revela que uma unidade linguística estrangeira, surgida no contexto de outra língua, é transformada mediante sua adaptação ao sistema linguístico. As características adaptativas das combinações adverbializadas e dos advérbios aglutinados examinados são determinadas por regularidades claras: (a) o léxico jargonal é adaptado fonética e graficamente segundo o princípio da substituição dos fonemas estrangeiros por fonemas próprios tão próximos quanto possível, (b) certa parte do léxico jargonal tende a integrar-se às paradigmas flexionais da língua lituana, (c) parte dos jargões permanece morfologicamente não adaptada apenas devido à limitada flexão do advérbio (ou à sua completa invariabilidade), (d) a variabilidade dos jargões emprestados surge da adaptação espontânea segundo as características da língua receptora.
1. A maior parte das construções preposicionais adverbializadas ou das combinações fraseológicas adverbiais são empréstimos do russo adaptados fonética e graficamente
288
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 18Combinações de palavras adverbializadas e advérbios compostos do jargão da língua lituana, bem como suas características adaptativas
empréstimos ou decalques (88; 54,3%), pois há poucas combinações adverbiais não eslavas surgidas no jargão da língua lituana (9; 5,6%), e são apenas alguns os empréstimos do inglês (4; 2,5%).
a. Devido à expressividade, são populares no jargão as combinações eufônicas adverbiais (24; 14,8%).
b. Na linguagem não normativa, os vulgarismos são populares; eles constituem grande parte das combinações usadas com valor adverbial — nesta seção há tais empréstimos do russo (57; 35,2%), e também há muitos disfemismos adverbiais da língua lituana ou decalques do russo com vulgarismos (13; 8,1%).
c. Na linguagem não normativa, não são raras as combinações adverbiais com as partículas negativas ne, ni (rus. ни) (11; 6,8%).
d. No jargão, são muito variáveis as combinações adverbiais com a partícula da língua polonesa bele (pol. byle) (6; 3,7%).
e. Há poucas combinações adverbiais comparativas (6; 3,7%) e combinações adverbiais com as preposições iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до–) (5; 3,1%).
2. A seção dos advérbios compostos contém muitos compostos de preposições e partículas emprestadas do russo com substantivos (35; 81,4%), nos quais as preposições e partículas foram transformadas em prefixos por meio de uma adaptação peculiar: a maioria — 11 — são advérbios compostos com o prefixo na– (rus. на–), 10 com os prefixos negativos ne–, ni– (rus. ни–), nie–, 6 com o prefixo da–, do– (rus. до–), 5 com os prefixos po– (rus. по–), pa– e 3 com os prefixos v–, vo– (rus. в–, во–).
a. A seção contém muitos vulgarismos (21; 48,8%).
b. Há apenas alguns advérbios compostos de origem não eslava (3; 6,9%).
c. Uma parte considerável dos advérbios compostos pode ser usada variavelmente também como combinações.
Straipsniai / Articles
289
Page 19ROBERTAS KUDIRKA
ABREVIATURAS
angl. – inglês; bielorrus. – bielorrusso; adj. – adjetivo; cal. – prisão; crim. – criminal; pol. – polonês; vulgar. – linguagem vulgar; adv. – advérbio; rus. – russo; coloqu. – linguagem coloquial; trad. – decalque; vulg. – vulgar; gír. – gíria
FONTES LEXICOGRÁFICAS
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.
FŽ – Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.
Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija.
Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos.
LKŽ – Dicionário da língua lituana, ed. G. Naktinienė, Vilnius: Instituto da Língua Lituana. Disponível na Internet: http://www.lkz.lt.
OED – Oxford English Dictionary. Disponível na Internet: https://www.oed.com.
Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель.
Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
290
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 20Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
LITERATŪRA
Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282.
Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292.
Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl izmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI.
Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128.
DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005.
Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara.
Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231.
Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44.
Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company.
Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110.
Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI.
Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU.
Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
Straipsniai / Articles
291
Page 21ROBERTAS KUDIRKA
Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12.
Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2.
Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213.
LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976.
Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98.
Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80.
Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsikliopyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41.
Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI.
Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26.
Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269.
Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI.
Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis.
Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75.
Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.
292
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 22Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.
Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217.
Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI.
Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.
Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27.
Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128.
Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton.
Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение.
РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980.
Straipsniai / Articles
293
Page 23ROBERTAS KUDIRKA
PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje.
♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske!
♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu.
♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida.
♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez.
¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami.
294
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 24Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai.
♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais.
♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug.
♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu.
♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso.
♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius.
♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo.
♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas.
♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita.
♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi.
♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:)
♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno.
♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei.
♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu.
♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.
Straipsniai / Articles
295
Page 25ROBERTAS KUDIRKA
♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia.
♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini.
♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo.
♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu.
♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda...
♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras.
♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt?
♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka?
♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus.
♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau.
♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”.
♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą.
296
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 26Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai
♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso.
♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima.
♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu.
♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė.
♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi.
♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį.
♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras.
♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna.
1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai
♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap.
♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”.
♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais.
♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė.
Straipsniai / Articles
297
Page 27ROBERTAS KUDIRKA
♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur.
♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane?
♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap?
♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja twarka keičiasi kiekviena diena ir bla bla.
♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku.
♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuksum pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko.
♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man.
♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera?
♦ čiki čiki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo čiki čiki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:!
♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkiant reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm.
♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis.
♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis.
♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stumteli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota.
♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat.
♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…?
298
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 28Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle)
◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą.
◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu?
◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip?
1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais
◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu.
◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi.
◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim...
◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir
Straipsniai / Articles
299
Page 29ROBERTAS KUDIRKA
ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas.
♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi.
♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves.
♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo.
♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat.
♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme.
♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet.
♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:?
♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye.
♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano.
♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti.
300
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 30Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuversi, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui.
1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais
♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina.
♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino.
♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint.
♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė.
♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo?
♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis.
♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti.
♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio.
♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pusruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais.
♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuzaugos.
♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi.
♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl.
Straipsniai / Articles
301
Page 31ROBERTAS KUDIRKA
♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai.
1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai
♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes.
♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka.
♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana.
1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну)
♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”.
♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo.
♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka...
♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to.
♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku.
♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najezdai nipodelu?
♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji.
302
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 32Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino.
♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka.
♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..?
1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-)
♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės.
♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek.
♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti.
♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu?
♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai.
Straipsniai / Articles
303
Page 33ROBERTAS KUDIRKA
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI
2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-)
♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip.
♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha?
♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku.
♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta.
♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….”
♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti.
2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-)
♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų.
♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės.
♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne.
♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa?
304
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 34Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist?
♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!
♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu?
♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes?
♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni.
♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart?
2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie-
♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta.
♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia.
♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos.
♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik.
♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. //
Straipsniai / Articles
305
Page 35ROBERTAS KUDIRKA
Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda.
♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna.
♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus.
♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti.
♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką.
♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo.
♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut.
♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau?
♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka.
306
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 36Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat.
♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,)
2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa–
♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka.
♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone.
♦ pochren, pochrien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai pochrien ar šviesoforai, ar juostos.
♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau.
♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D
♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo.
2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–)
♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi.
♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi.
♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;)
♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita.
♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia?
Straipsniai / Articles
307
Page 37ROBERTAS KUDIRKA
Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs
SUMMARY
There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules.
The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language.
Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%).
Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).
308
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Page 38Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations.
Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas
Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva
[email protected]
Straipsniai / Articles
309