272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478 Mokslinių
y imų di ecciones: leksikologija, leksikog a ija,
oné ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-13
LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO
SUREVEIKSMY WORDZ
JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI
PRECEPTSMIIAI BEI J
ADAPTACINS YPATYBS1
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in
he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-
Combina ion and Compound Ad e bs
ANOTACIÓN el
S aipsnyje analizándose le e os de la lengua li uana y neno minės kalbos sup ie eiksmėję
žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai (205), a al ados de le e os de la lengua li uana y
neno minės leksikos. Analize iene como obje i o de e mina sis emiškus p ie eiksmėjimo y
skolinių adap acinius peculia idades. La mayo pa e de p elinksninių cons ucciones,
p ie eiksminių azeologinių junginių y suaug inių p ie eiksmių son de la lengua usas
one iquemen y g á icamen e adap ado skoliniai. La lexicica es adap ada oné icamen e y
g á icamen e según el p incipio de subs i ución de onemos es animųjos cuan o más ce cana
con sus p opios. La pa e je a gonybių ambién se adap a mo ológicamen e: in eg aojamos en
lenguas li uanas leksines pa adigmas. Suaug iniai ja goniniai p ie eiksmiai son de usų kalbos
p es in os p ielinksnių y dalelyčių junginiai con daik a a džiais, cuyos p ielinksniai y dalely ės
sa i ai adap ando pa e s os con adėliais. En ep sup ie eiksmėjusių palab as de conjun os y
ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija.
suaug inių p ie eiksmių mucho ulga izmos. 1 A ículo p epa ado en ejecución de la Comisión
Es a ubina de Li uanias de la lengua 20192021 m. inanciada p oyec o a Li uanias lengua de je ga lingüís ica peculia idades.
A ículos A icles 273 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
ANOTATION
This a icle analyses 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs om Li huanian
slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims o iden i y and desc ibe
sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o phone ically and g aphically
he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically
and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed
acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes whose p eposi ions and pa icles
as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed
in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e
combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language,
a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo o ulga isms among he
ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs. KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion,
slang, adap a ion.
ĮVADAS
P ie eiksmiui ca ac e ís ica sanda os di e sidadé: no sólo la palab a, sino y
palab as compuinys o cons ucción puede pakis i da ybiamen e y seman i icamen e,
. y. sup ie eiksmė i. P ie eiksmėjimas es de a ios g ados: palab a, compuinys de
palab as puede se comple amen e sup ie eiksmėjęs o ad e bializació puede se
sólo pa inė: nusilpęs a dažodiškumas, pe o aún no hay comple o sup ieiksmėjimo,
ej., de e imo, sin pe ūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na u almen e, que los ipos
de palab as compues as de es abilidad, s aba ėjimo en el habla hay y pe einamíos,
sumišę o aún ebe yks an ys, po eso en es udios más de allados se usan ales
é minos como aps aba ėjusi azė (angl. semi- ossilized ph ase) y e c. (plg.
Howa h 1998: 28). Debido a mencionados azones su ge muchas a ias (especialmen e
si es skolinys), po que pe einan e o pe ėjęs en p ie eiksmį palab a o palab as
compuinys, samplaika cin a no sólo mo ologicamen e, sino y one iicamen e.
También un exclusi o asgo p ie eiksmio es nekai ymas (laipsniábase sólo maža pa e), pues p es ado p ie eiksmis mucho más ácilmen e adap ado
(Paulauskienė 1994: 379).
Bend inée en lenguas li uanas (bk) p ie eiksmio signi icado más a menudo son adqui ijusios
p ielinksninės kons ukcijos con a dažodžiais: sin in ‘labai, de paskos ‘pas ale skai ė,
kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai
samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko-
Rimku ė 2010: 7982). Tokie aps aba ėję junginiai son d ižodžiai o 2 Debido e minos samplaikinis,
junginys, suaug inis más de alladamen e é. : Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 8486;
Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64.
ROBERTAS KUDIRKA
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ilgesni, compues os de kai omų o (i )
nekai omų lengua pa es, a s aba ėjimo y p ie eiksmėjimo la azón más
impo an e en o noybinė a osena (plg. Ma cinke ičienė 2010: 130; 2001: 91). unidad
de unción no ans o macia en p e eiksmíos de cons ucciones p ielinksn,
signi icad g ande iene la leksikalizacin de cons ucciones, una gene a signi icmi
apa icion, me a o iškum. Debido a eso, sepa adamen e menė inias an e eiksminia
azeologiniai junginiai, que no solo sanda os cons an es, ien y inėjimuose opinies
isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos
po ales junginių no siemp e coinciden, la e aluación equilibuja ies lími e de
azeologijos: no hay i in queis a, que algunos Daba inės lie u ių kalbos odyno
p ie eiksmiai (plg. DLKŽ de ik o, en ealidad p . ‘ ik ai) F azeoločius747) (
gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas-
ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ,
Ma kešišiši 2014. Análogos es uc u a p ielinksninis conjuninys en dicciona ios
puede se conside ado y azeologizmu, y an e eiksmiu: de lė o LKŽ conside ado
azeologizmu (♦ de lė o ‘pamažu, de lig o, neskuban ), y DLKŽ de yko conside ado
an e eiksmiu (iš yko p . ‘ yliai; pamažu) (Ma ke ičius 2014: 72). P ie eiksmėjimas
es elacionado con muchos di e sos ipos ki imų (especi ab einimo), ad dialec os
e i o iales de la lengua li uanas ecuen es p e eiksmías puede ene incluso po
diez a ian es, plg.: aquí (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinke ičius 1981:
178).
Ad e bializacion neno minada en habla mucho s ichiškesnė, pe o las elaciones en e
es anda izojamas y neno mines de lengua no es s ichiški, ya que la mayo pa e de ales enomini es
a si sis emas in e acueika. Ja gon la adap ación de los p és amos consecuen emen e puede
desc ibi se es os ipos: a) noadap uo i3, b) adap uo i g á icamen e y one iquemen , c) adap uo i
g á icamen e, one iquemen y mo ologicamen e (ga ę kai ybinę galūnę, da ybinę p iesagą) (plg.:
Wohlgemu h 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adap i us in eg a imasis
es lengua uni e salija, ya que gene almen e conc e e i bk es dominojan e en ella pe encancias
skolinių espec o (I win 2011: 4453; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus es g ados de adap ación, la
imagen puede pailus a se con a ios g upos de je ogonyes. Neadap uo ų p ie eiksmiškai
us ojamų palab as de conjun os dupe (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai y k . Es os pocos ejemplos
sin emba go indican minimos adap a i imąsi neno minėje diabolbo se esc ibe sin b ūkšnelio, apa ece
i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius
iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe
amilia izada pakis ų: d i e in, body a (Vaicekauskienė 2007: 155). Pe o nulinė adap ación es más
eó ica cosa, el usado skolinys en sí mismo one iquemen adap ado según es animųjos onemos
3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea -
subs i uciones cuan o ap oximesnėmis sa osiom p incipio.
A ículos A icles 275 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
a ian e con umpaisiais balsias ( i i i i) y pan. El sis ema p e aleujan e e ia
adap a se y ales co os p es inos: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) iene a ian á ♦ okis
dokis, a compoinys ♦ supe dupe iene a ian es ya con mo ologicas adap aciones
žymenimis galūnėmis: ♦ supe dupe is y ♦ supe is dupe is (jis en a que el desg acieja no
hab á allí supe dupe is his o ijoj... solo ziedai ella sulygins con o os didz zaidejos. // lo que
él enía bueno es me imien o, así pago a p o oca p ažangas, a no pocas esla iškos o igen
šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai
a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i
one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone
ja gonybių, cuando p és in o compuinys, p z., us. p as . ni херá ‘nieko, es adap ado y como
compuinys, y como una palab a: niche a y ni che a (niche a nemoka žais i kašės, pe o is ien
iempo sel mejo is pa ece gi ando s a e iu, que uoj g ieb i iene, pe o ni che a), en es e
caso a ian es del compues o ni (ne) che a a os en el a oseno. Así mismo nega i imoji
dalely ė us. ni puede se adap ada (deslciama) como nega i ois p iešdėlis ne-: neche a
(pakei us iske p adejo ma y da ikli be da iklis neche a ne ode g eicio), es e požymį ya se
puede alo a como una cie a mo ologinio adap a imą.
F ecuen es en a oseno p es i i ja goniniai posakías son adap uo i y one iquemen , y
mo ologicamen e, ej.: ♦ pa polnai ( us. po plной), ♦ pa polnai p og ame (p ag ame) ( us. šnek. po
plной прогрáмме), ♦ pa polnai ka ūške ( us. p as . po plной катшке) signi icado ‘maksimalamen e.
Adap a sólo oné icamen e a oseneje son más a os: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame
(p ag ame), ♦ pa (po) polnoi ka ūške, o el mismo p ie eiksmis o ma *polnoi sa a ankiškai lie u ių
kalbos ža gone ne a ojamas, siemp e sólo polnai: es e es el es ánda 6 p e ixagos -ai
euz egis a a Ideu aka , la a kiau iska polnai su alios bukles, polnai eiki, la a kai. Es necesa io
dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c
en a iza que la je ga ne echos casos, cuando debido al es able compues o a osenos
especí icos (pas o umo) y a menudo us ojamá posakį puede cons i ui sólo one ialmen e
adap adas, speci ines o mas, ej.: p og ame, polnoi. Ja gon sa a ankiosamen e se u iliza sólo p .
polnai ‘ isiškai; ambién hace mucho bk p igijés skolinys p og ama en el ja gonís ico posakía
man iene usų k. mo ológicamen e noadap ada cuan o un ejemplo sepa ado se ma calu // (išmás é.
Kudi ka 2012: 35). 5 Todas usiški palab as, excep o ienskiemenius, suki čiuo i usų hablado usado en
4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau-
giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i,
uno ki čio ženklu ( ́) (-ё- palik a sin ki čio ženklo, ella siemp e ki čiuo a). de las lenguas li a ias
ja gononybių ki čiuo o skiemens undas (balsis, d ibalsis, d iga sis) es pab auk as. 6 P iesagos -ai
hib idiniai ediniai de p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių son da iausi li ians language ja gon
(Kudi ka 2019: 49).
ROBERTAS KUDIRKA
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p elinksninio ica io o mą p og ame ( us.
прогрáмме), que misma sepa adamen e kia iene y mo ologicamen e adap ados,
ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa-
e ines o mas: según ♦ ullną p og amą, ♦ oda (plna) ka ūške, ♦ en odas (plnos)
ka ūškės ‘maksimaliai. O o ilus a i us ejemplo con je a gonybe p ikolas ( us. ža g.
прикóл), que es mo ológicamen e adap ada galūne y aleg niándose, al es in eg a isión
es ánda en leksina o de i acinę sis ema. Si es a o ma ja gonybia pe enece a un
compues o es able, ales compues os egula es eglas uncionan limi adas: o ma,
pa ece se como o ma más aleg , uncionalcine sen ido puede no es a más aleg o
su ge o ma *p ikolum sa a ankiškai ne a ojama, ella isad sólo p ie eiksmiško
leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa-
yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i
posakio pa e (zio iu, a algunos no les dau o, que odo cia po p ikolum a? // gimine , que
pam pam adienis balandzio 1, es odos kazkodel man do anas pa p ikolumanoja). La misma
signi icación neno minada en el habla es u ilizada y más adap ada con a ias a ian es
(jau y mo ologicamen e) posakio o mas: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom), ♦ debido p ikolo
( e . de us. ža g. pa a прикóla), ♦ an p ikolo ‘juokais; casualmen e a sí. Neno minés
de la lengua p ie eiksmiai se dis ingue po a ios signos de adap ación one ís ica.
Je agonybėse sis emá icamen e a ía las oces de las aices skolinių [a] y [o]:
ochujienai, ochujenai ‘puikiai; muy (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. con a osenoje
sis emingu achujienai, achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; muy (: o igienas, o igenas,
-a, plg. con a osenoje sis emingu a igienai, a igenai). Así mismo p ie eiksmiškuose
conjunciones, ej.: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. do no могý) ‘iki negalėjimo, над isko,
♦ če ez nemagu (nemogu) ( us. šnek. чé ez no могý) ‘neno omis, pe p ie a ą. Rusas
palab as de la lengua neki čiuo uose skiemenyse luga j [o] supues os educido [a] (РГ
1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Es a peculia idad a ies bas an e
consecuen emen e pe imama p es inan e usiškus palab as, ej., suaug iniai
p ie eiksmiai con adap aduo u p ielinksniu do ( us. do) a a, je gon él dėsningai adap ado
como p iešdėlis da-: dachuja, dach ena, dache a ( us. ulg. do ху (хренá, хера) ‘muy
mucho i k . Ga są [o] ales ocasiones us aba, ma y , aš ingesni in o man a, pe o ales
a ian es (do iga, doche a, dočio a y pan.) a esni.
O as yškus one inės adap ación seña de la ac ual esla a o igen ja gonybėms ca ac e ís ico
sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas con di ongizuo ai [ie] o o a cualbiamen e paki usiais
ocias (galima y [e [ie] ni eliacia): padag ie as, padag e as ( us. kal. ža g. poddog é ) ‘ma e ialinis
ėmimas de libe ad; lie akas, le akas ( us. ža g. le ák) ‘šlamš as; sugnie in i, sugne in i (plg. 7 Bk
ales p ie eiksmiams ca ac e ís icos casos ambién aki aizdūs, например., p ielinksninių
kons ukciones has a šiolei, has a šiol las palab as šiol, šiolei sepa adamen e ne a ojami.

S aipsniai / A icles 277
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
us. azgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i (más adelan e é Kudi ka 2012). P ie eiksmiem es e
a ija imas ambién ca ac e ís ico: nech en, niech en, niech ien (plg. us. p as . ni хренá) ‘nė a
ko, ne eikia; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as . 1976) senosas sla idades ambién p esen an
нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до
херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP
con a ijuojancio šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės ( us. p as . сéмки, us. сéмечки),
pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, us. пешкóм) y k . Į aką al a iija imien o adap ado ambién
hace e i o iales dialek os [e/ie] di ongizaciones a eales, que dispe ss é po oda la lengua
li uanas á ea (Ka delis 2009: 102135; U bana ičienė 2018: 59). También cab ía ene en cuen a el hecho
de que en la lengua espon ánea las o mas a mines se u ilizan incluso 20 eces más ecuen es que
en el ex o del lenguaje p epa ado (Kačiuškienė 2012: 54). Publika dicciona io de je gono animó oma
sis emá icamen e in es iginė i je a gonybių g ama ical adap a a imo dėsnius, es ablece
in ínsecas no mas de signos. Ac ualmen e es á ejecu ado un p oyec o apoyado VLKK, cuya a ea
[…] desc ibi peculia idades lingüís icas del ja gón de la lengua Li uania. Es e es el a ículo pa e del
p oyec o sob e p ie eiksmius. Sis emingamen e isanalizando el je go p e eiksmių p ejesagos -ai
híb idos edinius y pa ienius sup ie eiksmėjusius palab as se de e minó que i ųjų p e eiksmių
mo ologicas peculia idades son speci iškai ans o muo as en el sis ema de la lengua li uanas, y las
peculia idades adap a o ias son nulem as de los dialec os e i o iales de la lengua li uanas y bk con
un cie o nuos ueklum (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). También se p e ende desc ibi en de alle los
enómenos de la je ga de la lengua li uana, ya que hay gajas de p ejucs inas y injus as disposiciones
(especialmen e compe encias comunica i as moko ų), que la je ga no iene su p opio sis ema
one ís ico y g ama ical, ej.: Ža gosis emos pa e, i. e. p ima iamen e ese sis ema de cosas,
nomb es de enómenos, y ža gony a ojiniai son segundas palab as sin sis ema (G eblkienė,
Večkienė, 2004: 118, 8). La ausencia de ca ac e ís icas sis émicas la comunicación muy ikdy ų o 17).
nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės
O como puede a i ma se: [...] įsikliopy i aklai se u iliza en el lenguaje ju enil, ca eciendo de especial o
o iginalios signi icados. Li u iui įsikliopy i seman iquemen uščia idu is loodis (No kai ienė 1984: 39).
A pa adoksalu, pe o juk įsiklio pin i (plg. lenk. wklepać się, bal a us. kljapać) in o malmen e
ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai-
na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005:
p ecisamen e y u ilizado po 8 Pa adinimas an iniai i gi neko ek iškas, po que ja gone es de ales
ealijas, kokias no bk, ej., k imi-
eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman-
umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i,
naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’
i k .
ROBERTAS KUDIRKA
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII įsispangin i, į akį (ši dį) įk is i y e c., pe o
con iene desc ibi y in o malmen e, nujai, įman iai9...
Debido a la complejidad mo ológica p e eiksmia a a ez se analizan en es udios
skolinių, suelen son in es igados daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai
(Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011; Banuše ičienė 2019;
Tamaše ičius 2008) o el enómeno del skolinimo se alo a únicamen e en gene al
(Čepienė 2006). En el desempeño del es udio, en pa icula , ue p a a us bk
p ie eiksmių desc ipción, elabo ado según los p incipios de análisis mo onologicas
(Pake ys 2002: 510593). Sis émicos y de allos de la lengua li uana de la je ga de la
lexicología de in es igaciones no. Los obje i os de es e a ículo: 1)
mo ológicamen e isnag ina Li huanian lengua ja gono: (a) sup ie eiksmėjusius
compuños de palab as, (b) suaug inius p ie eiksmius; 2) es udiables compues os y
palab as clasi ica po ipo (pagal desc end in ą o malų požymį, džn. dono ės
kalbos šaknį o p iešdėlį), lle a a cabo una análisis sis emá ica, la cual escla ezca
y ačiusujuj p ie eiksmėjimo modelos, de adap ación a las mane as del idioma
Li uanos; 3) ambién se p e ende de e mina sis émico ca ac e ís icas
mo ológicas y comunes es uc u ales dėsningumus, abo da adap acine
ca ac e ís icas; 4) examina , de cuáles lenguas sup ie eiksmėję palab as conjun os y suaug iniai p ie eiksmiai son p es inami.
Medžiaga (162 sup ie eiksmėję palab as conjun os y 43 suaug iniai
miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka
2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga
p ie eiks ink a de dos uen es: desde (a) saky inės kalbos y desde (b)
in e ne inių o umų bei in e ak y ių in e ne inių pokalbių eks inėmis
Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i
suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o -
žinu ėmis (mIRC, Skype y e c.). (ísodos más éase Aleksand a ičiū ė 2008:
266282). Skolinių o igen se indica de explškinamųjų dicynų (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005;
Mokienko 2000; OED).
9 También cab ía ene en cuen a la analogía con is ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i y
kliop elė i, kliop e i ‘įkliū i, kliop i ‘suduo i (LKŽ) y e c. 10 El ma e ial de la je ga de las lenguas Lie u ių
y neno minės leksikos lexiconui no pudo se seleccionado de las uen es de imp usdin ines (popie inių),
meninių (g ožinių) y e c. ex os, que sean edaguados. Cie os lenguajes sociales, pe sonales con e sas
s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės
du an e g abando dic o onu es e modo y ecopilada casi oda la pa e del léxico de es os ámbi os (desde
más de alle éase Kudi ka 2012: 35).
A ículos A icles 279 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
SUREVECIMIÓN WORDSY YUNGINIAI
La mayo pa e de ales sup ie eiksmėjusių p ielinksninių cons ucciones o
p ie eiksminių azeologinių junginių son pascolin i de usas lengua o e iniai: ♦ da
(do) lampočki11 ( us. šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ has a lempu ės ( e . iš us.
šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ pa (po) ba abanu ( us. p as . po барабánu)
‘nes a bu, ienodai, ♦ y ako всё ( us. ulsio nek i akóje) así adelan e. ♦ así, ‘
ži opu ( us. šg. žópu) ‘ elniop; máximas, ♦ po p os u (lenk. po p os u)
‘ iesiog, pap as ai, ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. po de aul u, plg. angl. komp. by
de aul ) ‘pagal silenciamien o, ♦ pon o ( e . desde. us. ža g. pa a póнта)
‘ne im ai; juokais, ♦ no p ikolas ‘p as ai, malgai, ♦ na u a ( us. na урá) ‘kaip
pakliu o, ♦ pa (po) liubomu ( us. šnek. po-любómu) ‘be cual caso, sin emba go, ♦
p os o ak ( us. šnek. прóсто так) ‘pap asčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno ( us. za
odnó) ‘ka u, mismo ‘, ♦ gazaskaip mismo; puikiai, ge iausiai, ♦ na sie ( se) s o
( us. p as . na se s o) ‘ ic ai, šim u p ocen u, ♦ olka ( olko)12 ak ( us. тóлько
так) ‘kaip eikalas, como debe se , ♦ olko ( olka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be
olko ( us. без тóлько) ‘be meaningmiškai; pak ikai, ♦ an llno ( iso) gazo (plg. us.
p as . en pólanum gasý) ‘maksimaliai, ♦ su chodu ( e . de us. свoúm хóдом)
‘sa a ankiškai, sus jėgomis, ♦ dalše nekuda ( us. шнек. дáльше
нéкуда) ‘iš is ya, ♦ pa na ū e ( us. po натý e) ‘iš ik o, de na u aleza, ♦ na ie aps aba ėję junginiai
ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’,
♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku-
con cambiusia signi icado es a klydę en el común ja goná de c iminalino: ♦ ne zapadlo ( us. kal. k im.
ža g. no zapadló) ‘ne gėda, ♦ an ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. po bla u) ‘neo icialiai, nelegaliai
zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’,
(išsam. Kudi ka, c . 2014). Exis e y cons ucciones con sa i ais hyb idiniais da iniais según analogía, ej.,
de pe keis o ja gonino p ie eiksmio be o man o nema ū ‘ish an es nepaj ėjus, aklai suda y a
p ielinksninė kons ukcija ♦ an neli n a sius i y e e encia). Es os hyb idiniai da iniai u bió
compone según analogía de ♦ če ez nemagu ( us. šnek. čé ez no могý) ‘neno om, pe p ie a ą, ♦ do
ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku!
// bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga-
nemagu, has a nemagu ( us. šnek. do ne могý) ‘máximamen e, has a pode ' aunque nea mes ina y
baigmens analogía según bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimi niu. 11 T ansli e uados p es i i
p es e iksminia conjuniniai suelen ki chiuoja se de la misma mane a, como ellos ki chiuojan en
aquellas lenguas, de las cuales es án kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g. pádlu),
na ū e
( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k .
12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas.
ROBERTAS KUDIRKA
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
A si ado li u ians lengua ja gone e nedaug nesla iškos kilmės azeologinių
junginių: ♦ wi hou yšio ‘nesąmoningai, k ailai, ♦ aukš yn papais juok. ‘aukš yn
kojom, aukš ielninkai, ♦ sob e smūgio ‘s aigiai, ♦ odo o e ‘ iskas bien, ♦ ne auk
ū ų juok. ‘p as ai; mejo no, ♦ sob e hongbo ‘be como, ne im ai, ♦ sob e o kan o
‘ uo pun o de is a, ♦ pe uksą, sob e ukso ‘a si ik inai pasisekus. de la lengua
Li uania se u iliza y eu onines samplaikinių p ie eiksmių, kilusių iz iš ik ukų
(Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk ejempla es Ul ydas 2000: 315), casi odos ob ene
como skoliniai de usas lengua o pe usas lengua in e mediininka imą. Eu onija ( . y.
imas, i mo, ali e acia) adicionalmen e a ais o compuños de palab as en seman inio
une ą, lambumas ayuda sampleikom man ene su cons an o umo, pa a i las
azeologiniais compues os de palab as: iap ♦ liap ( us. šnek. тяп-ляп) ‘a siniai, ♦
šal ai bal ai ( us. p as . шалт macháy-bol áy) ‘im ai, ♦ šneka Maka a (šneka
mache , šneka -mache ) ‘suk ai, nelegaliai, šmiku k im m, i i š. ža g. ú i-mú i ♦ az
az ‘g ei ai, iens du, pys pys ‘mikliai, iens du, ♦ cap ca ap ( us. šnek. цáp-царáp
‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’),
‘pačiup i) ‘ ogčiom, capu lapu, ♦ a am ba am (plg. us. p as . á y-bá y ‘plepalai)
‘i así adelan e, ♦ iu elka iu el šnek.ku ( us. š elka
en elku) ‘muy p ecisamen e, ♦ liuksum pi dum iok. ‘puikiai, ma a illbalmen e.
P ie eiksmis čiki ( us. ža g. чki) ‘ge ai cons i uye a ios i mingos p ie eiksminių
junginių: ♦ čiki čiki (plg. us. ža g. чki-чki) ‘puikiai; exac amen e. Tokias i. Pasó sólo de
pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki,
čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba-
unas anglybes: ♦ oki doki, okis dokis13 (angl. šnek. okey-dokey) ‘ge ai, ♦ oki poki (okis
pokis) ‘ge ai, ♦ supe dupe (pupe ) (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai, ♦ i y i y,
i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusangliau, ♦ op ( us. šnek ipop, ip ip- ip)
‘lygiai así; exac amen e. Galūnėmis -is mo ológicamen e adap ado de es abilizados
compuños a ian es okis dokis, čikis pikis, okis pokis son su gidas debido al sis ema de
la lengua li uanas e ec o: p e aujan e aleg niación sis ema o am. aciukas ‘aciū,
kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek.
okiukas ‘ge ai, ok). Eu oniniai sampleikinie p ejeiksmye con ulga izmais: ♦ jaba
( a .: jeba , jiba ) kapa ( us. ulg. ебáть-копáть) p ejeiksmiesnių a ojamų
‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i
eu oniškų azeologinių junginių, algunos que similėja a p ejeodžius: ♦ ni pis , ni knis
‘nieko; ne eik ya nada (Juos odos
13 A eces en ales casos conjun os liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki y e c. signi icado puede se
an o būd a diška ‘puiku, an o p ie eiksmiška ‘puikiai, plg.: buen clipas ane, así y adelan e saunu
bien liuksum pi dum (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). // Okis dokis, me suena, pasen é apa ece y
ho izon e (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai).
A ículos A icles 287 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
p e eiksmiosamen e puede se u ilizado y suaug iniai keiksmai, ej.: job aima (plg.
us. ulg. как ёб тво мáть! ‘be сомнения, действительно) ‘ a a sí, de ik o
(Pada ysiu, job aima , aquí chuinia es. // Él ya du nas de ik o, job aima !), kibinima
(plg. us. ulg. к ёбаной мтериа) ‘ elniop, šalin (Vi šnu layoks nu kibinima i be ona o de
nue o de la misma mane a.).
Con šaknimi čio sólo como suaug iniai p ie eiksmiai se u ilizan skoliniai
načio , načio a ( us. na чёртá) ‘ elniop; kam, qué de lo diablo. Ilgesnė o ma
načio a a osenoje e esnė. Con neiginías nei ni aip pa hay p e eiksmių:
nečio a, ničio a ( us. ni чёртá) ‘nė de nio.
Con šaknimi ig a osenoje ambién no pocos suaug inių p ie eiksmių: na ig ( us. p as . na
фиг) ‘ elniop, po galais; kam?, po ko?, se u iliza y su ilgesnė o ma na iga ( us. p as . en
ígá). También ocu en de o ma a ian es ya con cambiado šaknies balsiu: na eg, na ega.
Con neiginías nei nip ie eiksmiai ambién ne e i ne ig ( us. p as . no фиг) ‘nė a ko, ne iga
( us. p as . no фигá) ‘ne; nada, ni de nio, ni iga ( us. p as . ni ígá) ‘ne; nada, ni del diablo. de
las lenguas Li u ias es nue as ja gone de o mas según analogías p incipiá al es ja gonybė
nachalia a ‘nemokamai (plg. us. p as . na халву) (As es o ambién neno eciau en asa o ,
na, neben nachalia a). Habla Rusų al palab a no hay, indi ec amen e al o ma la base es
ca ac e e zii nachalia as, -a, chalia as, -a ‘nemokamas y p ie eiksmis chalia a ( us. p as .
хал a) ‘nemokamai. Va osenoje apylygiai apli usios d ejopos o mas del compues o con
p ielinksniu y suaug inė o ma: nachadu i na chadu ( us. na ход) ‘be egin , g ei omis; e (is
papa as o habi ual zmogelio pe ibunal a nameli nachadu pajim u, pe o aho a a nameli
aldo s ambi yba chia eci a oki suku iau na xadu kai eikejo ish nieko kazhka pada y :D
VIKINGO KRUOPAINIS), nachalia u y na chalia u ( us p as . na hal u) ‘nemok, pe o a oseneje
una puede i au i, en es e caso ecunesen sua suaip schooles (Šia a b B a ai
Li huanians ge e e y hing h ough Naxalia u, he is eally how big, he eally shows when
alkanų gšelių, pe o odo es bueno, que na suaoč! ).
Así ambién hay no pocas suaug ines p ie eiksmių con p elinksniu do: dachuja
( us. ulg. do ху) ‘labai mucho, dach iena, dach ena ( us. p as . do хренá) ‘labai
mucho, dache a, dachie a ( us. ulg. do херá) ‘labai mucho, dačio a ( us. p as . до
чёртá) ‘labai mucho, da iga ( us. p as . до много фигá) ‘labai, da elnia (hyb idas
analog us. p as . до чёртá) ‘labai mucho. Va ian es con an esdėliu done según
a į doch ena, dochuja, do iga y k . a osenoje ge okai e esni. Su p ielinksniu
po ( us. po) p ie eiksmių ambién nožai. Algunos p ejeicmías usas neno minada
en el lenguaje pueden se u ilizados d ejopai conjun i o con p elinksniu y
suaug ine o ma: po хуй, po ху, пхуй; en es e caso a las lenguas li uanas ja goną
ya pasiskolin a suaug inė o ma pochui ( us. ulg. phuy) ‘nes impo a, is ien.
También es e p e eiksmis iene a ios ilgesnius a amen e usables

ROBERTAS KUDIRKA
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai
da , ellos ambién son suaug iniai con p elinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . p íg,
po фgu). Analogiški es y poch en, poch ien ( us. ulg. ph en, plg. po хрну), ambién
poche ( us. ulg. пхер).
Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely-
e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam,
po qué (noa sgo o us ed a i ?! a a de en onces walks o si no gus a? ikiso nosi -
nepa ikoi pyzdina is allí. // Ma ai qué skylė, y chūlia, adelan e noina. // Si os i i a mis
asaliojimas, nada ma a illabaus - as mismo olkom nezinau xuli as asineju. Di ec amen e
sa i aiska). Ghana es a e an e eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl kokios p iežas ies,
kodėl (O chūliš mes u im mokė i? Tegu ellos moka O es o chulish ziede aziuoja su placiom
padangom, allí no es necesa io). Ja gon u ilizados y unos suaug iniai p e eiksmia con usas
lengua p ielinksniu в: icha ia ( us. p as . втихар) ‘slapčiomis, d ebezgi ( us. вдрбезги)
‘ isiškai, в шukes, pizdu ( us. ulg. в пизд)
‘ elniop, po galais.
Nono minée en el lenguaje son di undidas p e iecmicialmen e u ilizadas į a dinės
cons ucciones: nekažką, no kažką ‘p as ai, nekaip, neką; débilnai; nelabai (Va žybos comenzó
con p ecaución a žo ų g e os ambién nue a su ikiuo as po lo an o susižaidimo no algoką.
// Na y yo le digo, que no alguna cosa, cuando panelé alías cosas ocupa. Ella cla o no calló, y
comenzó ep ochau i, qué di e encia si es a iška, o eme iška). Análogamen e con o os
į a diniai p ejeqmions: nekažkaip ‘nekaip, p as ai; di ícilmen e, kebliai, nekažkas ‘p as ai,
nekaip; débilnai; nelabai. Tokių p ie eiksmių nesuaug iniai a ian es no kažkaip, no algo a as.
IŠVADOS
S aipsnyje discu i 162 lengua li uanas ja gono sup ie eiksmėję palab as
giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas
junkalbinis unidad, su gido o a lengua con ex o, es ans o muojamo adap ando
él al sis ema kalbinės. Ti ų sup ie eiksmėjusių junginių i suaug inių p ie eiksmių
adap acionales peculia idades son nulem as aiškių dėsningumų: (a) goninės leksikos
ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one-
mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža -
inclusi in eg o is en los lexines pa adigmas de la lengua li uanas, (c) pa e
je a gonybių queda mo ologicamen e noadap adas sólo debido a p ie eiksmio
limi ado kai imo (a isai nekai imo), (d) skolin ų je a gonybių a ia i um ocu e
debido s ichiško adap a imo según las peculia idades de la lengua ecipien ė.
1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks-
minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i
A ículos A icles 289 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si-
adusių p ie eiksminių junginių pocos (9; 5,6 p oc.), skolinių de inglés sólo
pocos (4; 2,5 p oc.).
a. Debido a la exp esi idad ja gone popula es p ie eiksmiškos eu oninės
samplaikos (24; 14,8 po cien o.).
b. Neno minada habboje populia ús ulga izmai, ellos o man mucho
p e eiksmio signi icado a ojamų junginių capí uloie ales skolinių iš usų
kalbos (57; 35,2 p oc.), nemažai y p e eiksmiškų lie u ių kalbos dis emizmų a ba
e inių iš usų kalbos su ulga izmais (13; 8,1 p oc.). c. Neno minée en el habla
noe en p e eiksmiški junginiai con nega amosiemi dalely ėmis ne, ni ( us. ni) (11;
6,8 po cien o.). d. Ja goone muy a ian iški p ie eiksmiški junginiai con lenkų
kalbos dalely e bele (lenk. byle) (6; 3,7 po cien o.).
e. Nedaug p ie eiksmiškų guionamųjų junginių (6; 3,7 p oc.) y p ie eiksmiškų
junginių con p ielinksniais has a, pe , če ez ( us. a és), do ( us. do-) (5; 3,1
p oc.). 2. Adul os en el depa amen o de p e eiksmenes gausu de la lengua usas
p es an es de p elinksnių y dalelyčių compuños con daik a a džiais (35; 81,4 po
cien o), p elinksniai y dalely ės pa e s os con adėliais sa i a adap ando:
p incipalmen e 11 usių p ie eiksmių su p iešdė- na- ( us. na-), 10 su nega i a
p iešdėliais ne-, ne-, do- ( us. do-), 5 su su su su su su su su po- ( us. po-), pai 3 su
su - ( us. -), o- ( us. -). c. Nemaja pa e suaug ines p ie eiksmių puede se
a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.).
b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.).
a ian i icamen e consumados y como junginiai.
ROBERTAS KUDIRKA
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
SANTRUMPOS
angl. ingles k.
bal a us. bal a usių k.
bd . būd a dis kal.
del c imen de
p isión.
c iminalinis lenk. polkų k.
p as . – p as akalbė
p . p ie eiksmis
us. usų k.
šnek. šnekamosios lenguas
e . – e inys
ulg. – ulga us
ža g. ja gón
LECSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI El ex o de la p esen e Di ec i a no es aplicable a las publicaciones públicas.
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo
Naukowe PWN.
FŽ Dic iona y o F azeology, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudi ka Robe as
2012: Lie u os kalbos ža gono y neno minės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija.
Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio y na komanų ja gono dicciona ,
Kaunas: Ki os lib os.
LKŽ Lie u os kalbos žodynas, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o.
acceso en In e ne : h p://www.lkz.l .
OED Ox o d English Dic iona y. acceso en in e ne : h ps://www.oed.com.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: G an dicciona io de lenguas polkųlie u ių, Ma ijampolė:
M. Ma išienės esc i o io de aduc o es.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского
de lengua, Moscú: As el.
Mokienko Vale ie , Ta jana Niko ina 2000: Большой словарь русского Če mák
жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
A ículos A icles 291 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
LITERATŪRA
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o
Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess,
267–292.
Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz-
mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional
scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU,
26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius:
LKI.
F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma ics. Czech
and gene al ph aseology, P aga: Ka olinum, 73128. DLKG Daba inės lie u ių kalbos
g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005.
G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko-
munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a.
Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231.
Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin-
guis ics 19, 24–44.
I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub-
lishing Company.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės
lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/
bal is ica.0.8.2110.
Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius:
VVPI.
Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil-
nius: VU.
Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių
kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005.
KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
ROBERTAS KUDIRKA
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kudi ka Robe as 2020a: Ja gono de Li uania pa ienamen e sup ie eiksmėję palab as
y p ie eiksmiai sin o man ų y sus ca ac e ís icas adap a o ias. Lie u ių kalba 14,
112. Kudi ka Robe as 2019: Li u ias lengua ja gono p eesaginių p ie eiksmių
mo ologija y adap acionales peculia idades: p eesagos -ai hib idiniai ediniai de
p eesaginių usų kalbos kilmės būd a džių. Respec us Philologicus 36(41), 4759. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo -
ologinė adap ación: p eesagos -ai hib idiniai ediniai de būd a džių con p eesaga
-iškas y nep iesaginių būd a džių. Taikomoji hablao y a 14, 2132. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2. El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha decidido ap oba el Reglamen o (CE) n.o
Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologinė i alizmų adap ación de los li uanos en lengua. –
Cul u a de lenguas 84, 202213.
LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976.
Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija y o os s ableūs palab as
junginiai. Li uanis ica 4, 8198.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos sob e p ielinksnio samp a ą, aišką i
a ojimą bend inėje lie u ių kalboje i a mėse. Homb e y palab a 16(1), 7080.
No kai ienė Milda 1984: Debido al je gonismo įsikliopy i, o como se puede įsimilė i. –
Cul u a de lenguas 47, 3941.
Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: ci a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis,
dalely ė, p ielinksnis, swi ch ukas, jaus ukas, iš ik ukas, Vilnius: MELI. Pake ys Ju gis
2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. –
Taikomoji kalbo y a 3, 1–26.
Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n
Li huanian. Bal is ica 51(2), 239269.
Paulauskienė Aldona 1994: mo ología de Li u ias, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005:
Kalbos kul u s udijos, Vilnius: Gim asis loodis. Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė,
Pe Homola 2005: Recue do y clasi icación de los mues a de Mo ologinių.
Li uanis ica 62(2), 5875. Ha ie Sha p 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy
o Two Discou se Domains, S ockholm: AWI.

S aipsniai / A icles 293
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian.
No dic Jou nal o English S udies 17, 71115.
Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is inis šnekamajai kalbai būdingas leksi-
kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217.
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI.
U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongización de las gene aciones mediu inas y
ju enniosas eas e n aukš aičių ilniškių kalboje. Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a i
pokyčiai, sud. J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijos kopija, 5982. Vaicekauskienė
Lo e a, Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldienė Lau a 2013: Naujųjų skolinių
kai ybinio y da ybinio adap a imo modelos de p oduc i idad. Taikomoji kalbo y a 3, 127.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i
a osena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Ki ų kalbų kilmės žodžiai lie u ių kalbos mo ologinėje
sis emoje. Lie u ių kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI, 108128.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De
G uy e Mou on.
Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ias palab as his ó ica g ama ica II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва:
Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка,
Москва: Просвещение.
РГ Ruсская грамматика. Foné ica. Sl o o mación. Mo ología 1, ped.
N. Шведова, Moscú: Наукa, 1980.
ROBERTAS KUDIRKA
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PRIEDAS.
Sup ie eiksmėjusių palab as conjun os
a osenos pa yzdžiai1
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS
PELINKSNINS KONSTRUCTIJOS,
PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI PELINKSNS KONSTRUCTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI PELINKSNS CONSTRUCTIONI I
JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalmen e: como po deci p isidi bai es o na u a pa
polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus?
Gi nedu na. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai p og ama (p ag ame), pa (po) polnoi p og ama (p ag ame) ‘maksigal
maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a-
e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa-
plna p og ama, en onces odos de echos ayuda emos en la es an e ía, qued
sólo aniai kelde. ♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimalamen e: ipo
g eiciau a sius y . , po que dhl išsiu bs iska pa polnai ka uške, es u a siun a
99% sin ningúnu p m p aeis // Jaigu a isim de nuspe i pausme, es o c eou a
men a p a auks po polnoi ka uske!
♦ en odas (plnas) ka ūškės, oda (plna) ka ūške ‘máximamen e, odo capacidad:
s iecia saule, a mi name sildymas desde el ie nes ue a suk as en odas
ka uskes. // pa a dzedulionui de e u an plnos ka uskes bauda imandolin i. // Do i
sólo mul a y oda ka uške pues ales pasimoko. // d ebulys k ecia, pa ece, como
es eu es asigaly i iciau, aunque sildymas oda ka uske ijung as // uz ayuda
maziem y medianos ukiams, a kas i s 500 ha llna ka uske mokesciu. ♦ pa (po)
p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; puesep a sí, po di e ido: Yo no
espe ėjau, pensabao, pa p ikolu dijo. // ne a ik i, hace es o más pa p ikolam,
po que sai as ambién pa p ikolam, ziu ejau ash laida. ♦ po p ikolo, sob e p ikolo
‘juokais; šiaip sau: Ellos sólo po p ikolo, pa eja li os cos a o. // nzn puede bu
que allí pi a iski game be as seip p egun é en p ikolo y él pasake a ez.
1 Pa yzdžių se p esen a sólo minimamen e, más é. de las lenguas li a ias ja gono y neno minės
leksikos dicodyne (Kudi ka 2012). El ex o del a ículo ya exis en ejemplos anexo no epi en.
A ículos A icles 295 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ da (do) lampočki, has a lempu ės ‘ ienodai: me has a lempu es jusu comen a ios.
// odo do lampočki y no impo a ni como pa eces ni po qué así pa eces. o escuelas
♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su
d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu,
pa o s os poligones de luchas con a okias aikuciais. ♦ y sio akje ‘i así
adelan e: a minusuok empleados, ju sala ios, pues os de abajo, edi icio alquena,
komunalkes, se e iu in aes uc u a y sio akje, y ob enasi no an o ya y
mucho.
♦ so opo 1. ‘ elniop: muy la pena, simplemen e odos an susine ine, que más y
bu no pueden, al sansas i zopu, nu al p óximoame gedos neapsida ysim. 2.
‘ isiškai: Ga a as zopu.
♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u”
y sob e el casco de made a.
♦ po de aul u ‘pagal silenciamien o: Ek anelio esoliucia po de aul u maza - hay
que pasa se, pe o es o muy jun a acumululia o us. ♦ no p ikolas ‘p as ai,
♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda-
ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo.
malgai: Nu él, con al no p ikolas Más paspasusi y uz d audima más mokesi,
neno eciau mismo okio. // Taxa k ies is? Pe o qué no p ikola con sa emías axi
o g ei uske? lb Me neaiskus ese asun o. ♦ na u a ‘kaip pakliu o: Nos
acía amos na u a, nada desconocimos. // Y no comp éis como diciendo na u a,
bu inai aziuoki e i se isa y comp obinki e enikli y oda ci a.
♦ pa (po) liubomu ‘a cualquie caso, sin emba go: Pa liubomu, lo que allí bebū ų, allí
is iek se á de pe sonas. // P adedam y odo, y con odosis po liubomu
nesuside insi. ♦ p os o ak ‘pa asčiausiai, šiaip sau: a ko le enoj i, él es a
konjaka puede y p os o ak bebe , sin ninguna p iezas ia, y noso os es o, así
po deci lo, is eikalo... // ella ambién daznai donanoju y sin p ogos p os o ak:) ♦
za adno (odno) ‘ka u, al mismo: Él como p esiden e o ganizó esa minía de
shulinos, eso za adno y sauikasė. // Ke inu acky is augpjücio 14, es o me gus a ía
y u bolbola paj é za odno.
♦ mismo gazas ‘caip ik; puikiai, mejo amen e: Ash uoniolikos años es el mismo
gazas. // inale ga osi pan. 2.8m y is ik uju mismo gazas pa ece mayo es
espa ei. ♦ na sie ( se) s o ‘ ic ai, cien o po cen a: nu seip pacaniukas esi na
se s o // su inku na se s o. Ne a dosieju ienodu día, ne a i isu inkanciu
k epalu.
♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina
a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad
e ai leidzia y aún mismos e ai es o lo con i ma án baudy e olka ak paski s!
// a no malmen e pas mine calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km.
ROBERTAS KUDIRKA
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
♦ olko ( olka) cannia (piesnia) ‘caip asun oas, como debe se : odo aisku, e dade
a o i ai, pe o es osas equipos db kausis olka cannia, incluso di ícil y
p ognozuo laime ojus // neumangos allí no pa a am des inados. uzsidek llan as,
kiems keliams i aziuosi olko pesnia.
♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo-
des inado oodini sin olko. nesamones asai, sólo ne us o osem gadini. ♦ sob e
llno ( iso) gaso ‘máximamen e: ese cama is o amen e sal esnis pa ece aunque
siluma sob e llno gaso a suk a y pue a siemp e ab ios i o a cama i // a odos
edo es adecuados su asi, aún no sob e llenadas na es, aunque k an e empo ada
ya en llno gaso.
♦ su chodu ‘sa a ankiamen e, sus je ezos: Nos cua oese conducuosem en su
chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu.
♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe
lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi
escuela o un poco ciencia aga o, imagina se de ales expe os educa i os, que
dalše niekuda...
♦ pa na ū e ‘ish ik o, om p igin ie: Nuo aukikes supe ines como pa eiksliukai
pa na u e jauciu e a aún g aziau el an o más que e a g azus ai e. ♦ na ū e ‘iš
ik o: galeyo simul ele dien padi be pa ody ka na u e sugeba, a klyk i sauk i
cia mokslu no necesi a. // pe o u minde on o na u e, si no en endes, qué e
dice. ¿ a es kas p aso, o siulo uz LR si g ? ♦ en baje io ‘b omais: Yo sólo en
baje io dije, pe o ella no en endió, piensa, aquí en se io. // Aisku como os
neski ia donde e dade o musimas o donde solo sob e baje io ka al ez no eis
e dade a mus yniu o al menos no malaus smugio i snuki ka? ♦ no zapadlo ‘ne
e gonda: Has a es e iempo bu ai deco us julikas, ad o no zapadlo men u on
decla acionesimus ašine . // A mí ealmen e no zapadlo encan a me con la
colección de años pasados džinsus.
♦ en zapadlo ‘siciendo especialmen e pe judica , ičia: Yo puedo en zapadlo
alquila sólo una o icina en esas habi aciones, pe o quién le alquilan o os? nie- ♦
kas neims! // An zapadlo nuplėšiau.
padlu ‘gėda: Pa azinejas mini enu o isu eigiu, i sedana lip i es padlu.
♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelegalmen e: se á sólo po bla u, como y magné ico
ez., p isip asy imposible, po que aiskina que ne eik, y cuando zmogus mi s a
aiskina, que iempo nesik eipe // Tais iemposis de ales cosas podéis ob ene sólo pe bla ą.
A ículos A icles 303 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ no siemkos ‘no juokai: Él no del odo pu o endu o, y al más in e medio
a ian e, kazi ka, pe o hay y id io, y no ga as. Caina ambién sén elniai diciendo
no semkos // Teko me panachos caso de ene con mo u y b i a ininku, es o
daños ue on ealmen e no semkos, pe o aco dém y po a ias eces
ecompensó. ♦ no canos pipas (bi ka) ‘no juokai: Aquí e no canos pipas! // aigi
gp s es o cia no suns bi ka... ca í ecnología y neces no e que ji bu u uz dyka.
♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da
iscaíčiuo ... // Ma y , ealmen e p o elio no on anai. ¿Cómo se puede an as
eces subi se al mismo sh..?
1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki,
pe , če ez ( us. через), do ( us. до-) ♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu)
‘pe neno ą, neno omis: Pe o es o isiskai nepa ojinga saluda ai, lo más
impo an e, que es o no bubu u ha oma ce ez nemagu. es o en el iempo so ié ico
liekana - oks deseo de apa ece , aidin i idealius ce ez nemogu // niños esul a la
paila, cuando a eces pad es p esionan če ez nimogu que sólo niño has a la
p ime a clase se lei i empezė ų Ta misma puikiai s ambių blū iškų kad ų meilės
scena išsi ęsė iki niemagu. y sólo po lauká e i ada beskonidades. que obuleja
♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a -
kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o,
cons an emen e y eglas ce ez nehociu iene bu i co eguojamos y ule, donde
begioja paskui bolaoli y an o. ♦ do imposs (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki
impedimien o, encima de odo: Do ile, u skai yk mane is eziu ismusei i do imposs
sune a ai sido do nimagu uzknise l ponai quienes una sneka o a hace // // Kūčias
š ęsime ieni. // Po que nu no ajiuos sesuo con mažiuku, o seaasi, no ajiuos y
pad es Nežinau Liūdna do nimogu... Nu zha ingas seniukas do niemagu.. A Todos
malonu con asun o él u e i.
♦ has a imposs (nemagu, nimogu) ‘iki impedimien o, encima de odo: noso os
luz am is su baje iu:), po que él ealmen e smagus zmogus, pe o sólo 5 minu es,
la guí ya iky i has a nemagu:). // qué cia paside a, que issididino esa página has a
imposs? ♦ pe nemogu ‘pe p ie a ą: si no gus a, así que pasiliki como
a os ogu nama e is aziuoki , pe o sólo neliki po nemogu, no edami kazkam
kazka i ody i. // Pe o si aho a u iese que da dy , po imposs s engciausi alimen a longa.

ROBERTAS KUDIRKA
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ
VARTOSENOS PAVYZDŽII
2.1. Con p e iéndil da-, do- ( us. has a-) ♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a
‘muy mucho: Esmė, que es e díaas gas ies u u doxe a, y ú eso nedaeina i
min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes
pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u
makaule nikaip. ♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘labai mucho: Ki i
quienes e an dach ena ėgėlių piga ę, gaudė en s in os. // Nocheiai cos a á me
no balkis o medioasis ku iu s o e sano casi no buena o nue o cues a doh ena //
Dox iena, eso aquí cuán ha?
♦ dachuja, dochuja ‘muy mucho: G ožio dachuja, o olko nichuja:D. // yo mismo
engo sena 7 bmw, es a, no neces dohuja kis monigu si iska hacei iempo. ♦
dačio a, dočio a ‘muy mucho: Nebūk pequeño niño - asiu... ealmen e asiu
30km adiuliu al ededo kauną. Kaimo u ismo - dacio a // pas alieciu al cia
ne a mucho, pe o pasa u pas aly es o doce a. ♦ da iga, do iga ‘labai mucho:
Idėjų es o da iga engo. // cuando la gen e iene do iga babkių ellos empiezan
médicamen e a escucha el sen ido común, y guia o é así.. pas manes odo
debe se ....
♦ da elnia, do elnia ‘muy mucho: Si p a es speju max me ams y es o bu u más
como men o ius jó enes auks iems ku iu zalgi is da elnia iene. // AC3 con ige
es ablecimien o do elnia, ya no ecue do ka allí exac amen e necesi a es ablece ine i.
2.2. Con p e ijo na- ( us. na-)
♦ nachadu ‘be egin , g ei omis: S a yk gas, nachadu a sipi ks po diez miles
de kilóme os.
♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben
nachalia a. // Con sa ydo ine como y odo bu u bien pe o nachalia a nepa yks
nada no malesnio ma y . en esos keli uks anciai kanalu es o solo come ciales
siuksles.
♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha-
lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u
dios, e odo nachalia u, ieni ienes moke i y ú no. ♦ nache a, nachie a
‘ku iems galams, kom: o nache a pu le iui as a e i kalining ade po a omke
eik s a y ? // abscie, nahie a nos a backa?
A ículos A icles 305 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nach ena, nach iena ‘ku iem galams, kam: nach ena esas selecciones
kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ?
♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais
isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a-
o ny ai, dinimo kei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘pa a quién?, qué demonios: Y en
gene al, nach ien me lo necesi o!
♦ nachui 1. ‘ elniop: ciaupki es nachui. da o geda. 2. ‘kam?: Spėju us edes no
mucho más que po ocho años, nachui necesi a al nesamone esc ibi ? C ees
algo de in e és?
♦ načio , načio a 1. ‘ elniop: O oip necesi a cia sp es i p oblema, y no
is inan iska nacio . // Todo ese iempo espe aba ha momen o, cuando
pesc is o in e auks odo načio o simplemen e nusimaus de cablio sin
zaka élés. 2. ‘quio diablo: Nacio a en onces is is elescopio comp k ? //
además, nacio a él mismo kabinasi an e manes?
♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop: As aye desdibuiu beau y es a y el uzdiau pagpi, na eg
sakiau gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, eli as haimyninis a an , sólo cuando con él iajas
una ciudad, es na eg an necesa io, cons an emen e sólo g ei į sob eji sólo puedo
sólo puede pensa o , a na ega man moke ex a... li u si saímis y chicasni. ♦ na ig,
na iga 1. ‘ elniop: Si Vilnius ealmen e no end á equipo en la liga A, es na ig 2. ‘kam?:
Na iga asy oki misma sakini du ka ?
2.3. Con los nega i os p e ichos ne-, ni- ( us. ni-), nie- ♦ neche , neche a ‘nė a ko;
nada, nė de nio: is iek apa a ai ob enasi bas an e ca angus y neche pyzde //
Pas nos masinoj como sólo al sumon uada, na nesima o qué po jun is. // ¿sabe
alguien dónde puede i a se el a chi o de es e p og ama? In en amos mi a a
ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a.
♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e-
a és LRT si io web, pe o allí nech ena no unciona. así y apagaunadas oda
clase de za azas. ♦ nechui, nechui ‘nė a smyslo , není ko, nemus: Nechui bu
♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en
eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę,
inginiui i no e g ei o e ek o manau mucho mejo bu u aunque y no an g ei
pasi enkin pap asciausiais alimen os papildais // nechuj okiam debilui eises
duo ,o despues a imine eik.
♦ nechuja, nichuja, nichuja ‘nieco, ničnieko; ni del diablo; comple amen e:
C eo ale a y o os consejos epa i , cuando mismo nechuja sob e mašina neišmanai. //
ROBERTAS KUDIRKA
306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Acla amen e esc ibí que ENG, o LT, usiamen e niehuja nesup an u. // He
llamado, pe o nichuja nieks noelia. // y es al beda. masi edi masina pa aziuoji
kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda.
♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne-
muy allí ji iko, e ne alo necio a // spo uoju cada dia, e isokius a bu ne ius
ge iu y plan de midibos cons i uido pe o uzso a ni nada nesigauna. ♦ ne ig,
ne iga, ni iga ‘ne; nada, ni diablo: As manau, que pe dekejusiom is iso ne ig
gimdy i, y las chicas necesi an susi as i homb es // Si eziesi no malu lagamina,
es o ne iga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; kebiai, kebliai: a i en ida nekazkaip iseis a a
susi as si ú e es Lenkes deg ados espbeja simplemen e me incluso g audu
pasida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip y ea ode, bien que unidina pas
pasinimus.
♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; débilnai; nelabai: con uno ulano u nekazkas
eu olygoj. Daznai P i uk aba zmogaus quien pa emp u cuando odo equipo
s inga, aspac p ies a le iskas equipos. // me esos che ole as no kokie ik
galios ienen nemazai o p o echo nekazkas neben con jais bien canjonus
i eikine i. ♦ nekažką ‘p as ai, nekaip, neką; débilnai; nelabai: En iendo que
paspo a os semme i ya isiem pasida o aisku ku que, pe o p adzioj nekazka //
uno mačiau menėjo - 1.5kg pe mes max puede g yno aumens p iaug i, di idiin esa
kg con la mi ad en odo cue po y gausi ealmen e nekažką. ♦ ne emu, ni emu
‘keis ai, noen endamai; en luga ne: me es o ū e is pe yškus, cuando donde
en eų al a, o e logo.. kažku ne emu nug ūs as // Tada ni p isikalk, aziuok
emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo.
♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius,
diena, nepazeidinedamas aisykliu.. y nezahui niekas nes abdys i ne ik ins //
Men ai pueden de ene sólo en onces y allí donde es doc as publicau in i ellos no
men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik-
pueden.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a e gonda: cuando šikna s yla es o ya pasida é
nezapadlo y pas men us lėk i, no según pane kes kažkaip... // pues me
nizapadlo y an am pabu .
♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni-
che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie-
a no coincida, ¿quizás zino más p eciso? ♦ nich ena, nich ina, nich iena
‘nieco, nė diablo; comple amen e: Tipinė žinan i, lo quie es, pe o nich ena
nejaucian i posibilidades... // zhiu ek u ja como quie es, úl imo dosílu cilind o
dis ibui el eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, ab ikline nedadielka.
A ículos A icles 307 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki
nenu aukia .
♦ ničio a ‘nieco, ni diablo: Vadinasi, ničio a nesusigaudai en se i oje
an as ikoje, sólo ingi i así; )
2.4. Con p e idellos po- ( us. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘ is un, igualodai: cuán
no inciu apa ece. Y pachuju a ellos que ú no sola, y no dodicien os km pesciomas
nukulnia as, an es que ella apa acabas. // Pochuju cia a muchos en salud si ka. ♦
poche ‘ is un, igualodai: me isiskai poxe jusu opinión. ♦ poch en, poch ien ‘ is
un, igualodai: Impo bu pues o e i o io, y po o os poch en. // kaune es o al
menos aquellos lamelė inos ma calinismos man iene al menos kažkiek... y ilniuje
es o poch ien o š ieso o ai, o cin as. ♦ pochui ‘ is un, igualodai: Si a i pochui, es
pa a mí lo más. ♦ pochuju ki ‘ is uno, igualodai: si e gus a, pón é y ažinėk:)
poxuju ki qué o os dicen y piensan:D
♦ po ig, po iga ‘ is un, igualodai: Kam cia s aig sob e ziemelius, kai
jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a
uningumo.
2.5. Con p e idellos - ( us. в-), o- ( us. вo-) ♦ abšče, abščie ‘iš iso, apsk i ai:
Aš o abšče nesup a au. // Úl imosm minu ėm, abščie pazo as se habęs, an
ue emen e lide a o y ecibió en galo, pe o deja, acabėsi como acabėsi.
♦ debezgi 1. […] í šipulius[…]: Bueno pe o nada eaus no con ando unos
mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau-
ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude-
nub ozdinige, a balionas sano, nesp ogo, i o a masina pe de i se á posible una
is ju p i e ciau bebe con minimi y él a gsas nusige e d ebezgi. ♦ obščim
‘apsk i ai, en gene al hablando: neces y as u um y al mismo iempo
sua emen e y su icien emen e ene gígamen e abaja obščim abajo
apenas no como con muje ; ) ♦ pizdu ‘ elniop, po galais: si aún y no ienes ni un
solo amigo quien emig ou pyzdu nach en y u pa inei necesi a moke +500
inga i da belekiek uzh mui a.
ex a lie u ishku uzh pos- icha ia ‘slap im: ♦ sodybos ninguna hubo uz 50m,
sólo ukiniai. negi espías pasis a y icha ia?
ROBERTAS KUDIRKA
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs
in he Li huanian Language:
Ad e bialized Wo d-Combina ion
and Compound Ad e bs
SUMARY
The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in de e mined by
Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings
adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is
ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he Li huanian
language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e, pa ial and
semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo dcombina ion and
compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew bo owed om English.
Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language. Adap a ion can be desc ibed
wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically and phone ically, c) adap ed
g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing an in lec ional ending). Mo e
commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs which a e adap ed
phone ically and mo phologically a e used. Those which a e adap ed only phone ically a e less
commonly in use. A equen ly used ad e bialized wo dcombina ion due o he speci ics o use
can only consis o phone ically adap ed o ms. I he o m belongs o ad e bic ph aseological
compounds, such compounds a e limi ed by egula ules.
The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o Li huanian
slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon is adap ed
phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes as
close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he lexic
pa adigms o he Li huanian language. Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic
ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he
Russian language (88; 54.3 %. The e a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6 %) and only a ew
bo owings om he English language (4; 2.5%). Exp essi e and euphonic ph aseological
compounds a e popula in slang (24; 14,8%). Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo
o ulga isms: he e a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e
ew dysphemisms om he Li huanian language and calques om he Russian language (13;
8,1%). Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om
he Russian language (35; 81.4 %. P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic
adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e ew
ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3).

S aipsniai / A icles 309
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8%). The majo pa o
compound ad e bs can be used as wo d-combina ions.
Į eik a 2020 m. sep iemb e 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uania
obe as.kudi ka@kn . u.l