272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478 Le linee di
ice ca Mokslinių: leksikologija, leksikog a ija,
one ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-13
LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO
SUPRIECENTE WORDZ
JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI
PREZENSMIAI BEI J
ADAPTACINS YPATYBS1
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in
he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-
Combina ion and Compound Ad e bs
ANOTATIA
S aipsnyje analizza iami del linguaggio li uano e neno minės kalbos sup ie eiksmėję pa ole dei
junginiai e suaug iniai p ie eiksmiai (205), a le i i dal Li uanian lingua ja gono e neno minės
leksikos dizodyno. Analize mi a a s abili e sis emiškus p e eiksmėjimo e skolinių adap acinius
pa icumus. La g an pa e p ielinksninių cos uzioni, p ie eiksminių azeologinių junginių e
suaug inių p ie eiksmių sono da usų kalbos one iškai e g a icamen e ada a i skoliniai. Lessica
è ada a a one icamen e e g a icamen e secondo il p incipio della sos i uzione degli onemì
s aniimų quan o più icina alle p op ie. Pa icola ge a gonybių anche ada ojamo
mo ologicamen e: in eg ojamo in linguaggi li uanici leksine pa adigmas. Suaug iniai ža goniniai
p ie eiksmiai sono da usų kalbos p es in ų p ielinksnių e dalelyčių junginiai con daik a a džiais, i
cui p ielinksniai e dalely ės sa i ai ada ando pa e s os p iešdėliais. T ap sup ie eiksmėjusių
pa ole di combininių e suaug inių p ie eiksmių mol i ulga izmų. 1 A icolo p epa a o nell'ese cizio
ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija.
della Commissione S a ubine delle lingue li uani 20192021 m. inanzia a p oge oà Li uaniano lingua
ja gono linguis icine peculia i à.
A icoli A icles 273 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
ANOTATION
This a icle analyses 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs om Li huanian
slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims o iden i y and desc ibe
sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o phone ically and g aphically
he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically
and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed
acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes whose p eposi ions and pa icles
as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed
in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e
combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language,
a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo o ulga isms among he
ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs. KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion,
slang, adap a ion.
ĮVADAS
P ie eiksmi è ca a e is ica sanda os a ie àè: non solo la pa ola, ma e pa ole
combininys o cos uzione può pakis i da ybiamen e e seman i icamen e, . y.
sup ie eiksmė i. P ie eiksmėjimas è di di e si g adop: pa ola, compoinys di pa ole
può esse e comple amen e sup ie eiksmėjęs o ad e bializzazione può esse e solo
pa inė: nusilpęs a dažodiškumas, ma non c'è anco a comple o sup ieiksmėjimo, ecc.,
da isimo, senza pe ūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na u almen e, che i ipi di
pa ole combinazioni s abili à, s aba ėjimo nel linguaggio sono e pe einamiei, sumišę o
anco a ebe yks an ys, pe ques o in s udi più app o ondi i engono usa i ali
e mini come aps aba ėjusi azė (angl. semi- ossilized ph ase) e pan. (plg. Howa h
1998: 28). A causa di menziona e agioni eme ge mol i a i (especialmen e se è
skolinys), pe ché pe einan e o pe ėjęs in p ie eiksmį pa ola o combininys di pa ole,
samplaika chin a non solo mo ologicamen e, ma e one ialmen e. Anche un esclusi o
segno di p ie eiksmio è nekai ymas (lapisnializza a solo maža pa e), dunque p es a o p ie eiksmis mol o più acilmen e ada abile
(Paulauskienė 1994: 379).
Bend inėje lie u ių kalboje (bk) p ie eiksmio signi ica o più spesso sono įgijusios p ielinksninės
kons ukcijos su a dažodžiais: senza ine ‘labai, da paskos ‘pas ale skai ė, Rimku ė 2010:
kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai
samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko-
7982). Tokie aps aba ėję junginiai sono d ižodžiai o 2 A causa dei e mini samplaikinis, junginys,
suaug inis de agliamen e c . : Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 8486;
Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64.
ROBERTAS KUDIRKA
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ilgesni, cos i ui i da kai omų o (i ) nekai omų
lingua pa i, a s aba ėjimo e p ie eiksmėjimo la agione più impo an e
in o noybinė a osena (plg. Ma cinke ičienė 2010: 130; 2001: 91). Uni ina unzione non
as o macia p ielinksninių cos uzioni p ie eiksmiais, didelę signi icanza ha
cos uzioni leksikaliza imas, una comune signi icanza compa sa, me a o iškumas. A
causa di ciò sepa a amen e menziona i p e eiksminie azeologiniai junginiai, che
non solo cos an i sanda os, ien y inėjimuose opinie pe ali junginiai non semp e
isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos
coincidono, la alu azione bilancia p esso il limi e azeologijos: non è
pa icola men e keis a, che alcuni Daba inės lie u ių kalbos žodyno p ie eiksmiai
(plg. DLKŽ iš ik o, in eal à p . ‘ ik ai) F azeolo 747) ( Ma kešiši.sam ičius 2014).
gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas-
ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ,
Analoghe s u u e p elinksninis compoinys nei diziona i può esse e conside a o e
azeologizmu, e p ie eiksmiu: da lė o LKŽ conside a o azeologizmu (♦ da lė o
‘pamažu, da legg o, neskuban ), e DLKŽ da yko conside a o p ie eiksmiu (iš yko
p . ‘ yliai; pamažu) (Ma ke ičius 2014: 72). P ie eiksmėjimas è associa o con mol i
a iabbia di ca a e e ki imų (ypač umpinimo), ad linguaggi e i o iali li uani
equen i p e eiksmiai può a e e anche po dieci a ių, plg.: qui (čianai, čianais,
čionais, čionai, čianajos...) (Zinke ičius 1981: 178).
Ad e bializzazione neno mina a nel linguaggio mol o s ichiškesnė, ma le elazioni a
s anda dizzojama e neno minesa delle lingue non è s ichiški, pe ché la maggio pa e di ali enomini
è a si sis emi in e weika. Ja goone adap azione dei debi i consis en emen e si può desc i e e in
ques i ipi: a) nonadap uo i3, b) ada a i g a icamen e e one icamen e, c) ada a i g a icamen e,
one icamen e e mo ologicamen e (ga ę kai ybinę galūnę, da ybinę p iesagą) (plg.: Wohlgemu h
2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adap i us in eg a imasis è lingua
uni e sija, pe ché spesso conc e i bk è dominojan e in ella pa enkančių skolinių igua do (I win
2011: 4453; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus e g adi di ada a imosi l'immagine può esse e
paillus a a da alcuni g uppi di ge gononybių. Neadap ua i p e eiksmiamen e us ojamų pa ole dei
junginių dupe (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai e k . Ques i pochi esempi comunque indicano minimalų
adap a imąsi neno minėje pa lando si sc i e senza b ūkšnelio, eme ge amiliįs amai pakis ų: d i e
i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius
iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe
in, body a (Vaicekauskienė 2007: 155). Ma nulinė ada azione è più una cosa eo ica, usa o skolinys in
se s esso one icamen e ada a o secondo s animųjų onemų subs i u ion kuo a imesnėmis
3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea -
sa osiom p incipio.
A icoli A icles 275 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
a ian e con umpaisiais balsiais ( i i i i) e pan. Il sis ema iuujan e e ia ad ada a si
e ali b e i debini: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) ha a ian e a ♦ okis dokis, a compoinys ♦
supe dupe ha a ian i già su mo ologiche ada azioni žymenimis galūnėmis: ♦ supe
dupe is e ♦ supe is dupe is (jis capi a che il dis a o non sa à là supe dupe is his o ijoj...
solo ziedai ji sulygins con al i didz zaidejai. // cosa egli a e a bu ques o me imen o, nonché
pagamen o p o oca e p ažangas, a nemažai sla iškos kilmės ža gonybių, kada p es in as
šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai
a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i
one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone
junginys, p z., us. p as . // ni хера ‘nieko, è ada a o e come compoinys, e come una pa ola:
niche a e ni che a (niche a nemoka žais i kašės, ma is ien empo sel miglio iis semb a
gi ando s a e iu, che uoj g ieb i ha, ma ni che a), già in ques o caso a ian i del compoinys
ni (ne) che a a amen e in a oseno. Così anche nega i ia dalely ė us. ni può esse e
ada a a (ispaccia a) come nega i ois p iešdėlis ne-: neche a (pakei us iske p adejo ma y
da ikli be da iklis neche a ne ode g eicio), ques o požymį già si può alu a e come una ce a
mo ologico adap a imą.
F equenni a osenoje p es i i ge goniniai posacchie sono adap ua i e one icamen e, e
mo ologicamen e, ecc.: ♦ pa polnai ( us. po plной), ♦ pa polnai p og ame (p ag ame) ( us. šnek. po
plной прогрáмме), ♦ pa polnai ka ūške ( us. p as . po plной катшке) signi ica o ‘massimalmen e.
Ada a e solo one icamen e a oseneje sono a i: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame
(p ag ame), ♦ pa (po) polnoi ka ūške, o s esso p ie eiksmis o ma *polnoi sa a ankiškai lie u ių
kalbos ža gone ne a ojamas, semp e solo polnai: ques o è s anda d 6 p eesagos -ai e
euz egis a a Ideu aka , la a kiau iska polnai su alios bukles, polnai eiki, la a kai. È necessa io
dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c
so olinea e che ge go non a e i casi, quando a causa di s abilio compos o a osenes speci iche
(pas o umo) e spesso us ojamà posakį può o ma e solo one icamen e ada a e, speci ines
o me, ecc.: p og ame, polnoi. Ja gone sa a ankiamen e usa o solo p . polnai ‘ isi amen e; anche
mol o a lungo bk p igijęs skolinys p og amma ge goniniame posakyje man iene usų k.
mo ologicamen e neadap ua a quan o uno esempio sepa a o segnolu // (ischie io edi Kudi ka 2012:
35). 5 Tu e le usiški pa ole, ecce o ienskiemenius, suki čiuo i usų pa lando usa o in usso con
4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau-
giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i,
uno ki čio ženklu ( ́) (-ё- palik a wi hou ki čio ženklo, lei semp e ki čiuo a). delle lingue li e is e
ge a gonybių ki čiuo o skiemens baseas (balsis, d ibalsis, d iga sis) è pab auk as. 6 P iesagos -ai
hyb idiniai ediniai da p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių sono da iausi lie u ių kalbos ža gone
(Kudi ka 2019: 49).
ROBERTAS KUDIRKA
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p elinksninio icenio o mą p og ame ( us.
прогрáмме), che s essa sepa amen e kia ha e mo ologicamen e ada a e, e bine
ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa-
o me: secondo ♦ ullną p og amą, ♦ u a (plna) ka ūške, ♦ an u e (plnos) ka ūškės
‘maksimaliai. Un al o esempio illus a i us con ge a gonybe p ikolas ( us. ža g. прикóл),
che è mo ologicamen e ada a a galūne e linksnializza a, ale è s anda dis ico
in eg a im e so leksina o de i acinę sis ema. Se ques a o ma gia gonybia appa iene
a un s abiliajo giunzione, ali giunioni egole egola i unzionano limi a i: o ma, appa i e
come o ma più di e en e, uncine senso può non esse più di e en e o eme ge o ma
*p ikolum sa a ankiškai ne a ojama, ella isad solo p ie eiksmiško posakio pa e
leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa-
yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i
(ziu io, a alcuni non da o che cia po p ikolum a? // gimine , che pam pam pam pam adienis
balandzio 1, ques o u i kazkodel man do anas pa p ikolum do anoja). La s essa
signi icazione neno minessa al disco so è usa a e più ada a uo i da pa ecchie a ian i
(jau e mo ologicamen e) posakio o mų: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom), ♦ pe p ikolo ( e .
dal us. ža g. pe прикóla), ♦ an p ikolo ‘juokais; comunque a sé. Neno minesa lingua
p ie eiksmiai si dis ingue da pa ecchi segni di ada azione one ica. Gia gonybesse
sis ema icamen e a ia la ocali delle adici debili [a] e [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai;
mol o (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. con a osenoje sis emingu achujienai,
achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; mol o (: o igienas, o igenas, -a, plg. con
a osenoje sis emingu a igienai, a igenai). Così come p ie eiksmiškuose combinazioni,
ecc.: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. do ne могý) ‘iki negalėjimo, над isko, ♦ če ez
nemagu (nemogu) ( us. šnek. чé ez ne могý) ‘neno omis, pe p ie a ą. Rususche pa ole
di pa ole neki čiuo uose skiemenyse in ecej [o] p esumo ido o [a] (РГ 1980: 2527;
Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Ques a ca a e is ica a ia abbas anza
coe en emen e pe imama p es inan e usiškus pa ole, ecc., suaug iniai p ie eiksmiai su
ada a uo u p ielinksniu do ( us. do) a e, ge goone egli dėsningai ada a o come
p iešdėlis da-: dachuja, dach ena, dache a ( us. ulg. do ху (хренá, херá) ‘mol o mol o i
k . Ga są [o] ali casi us a a, ma y , aš ingesni in o man a, ma ali a ian i (do iga,
doche a, dočio a e pan.) a esni.
Al 'impe meo di chiškus one ική ada azione è alle a uali sla . o igine ge a gonybėms
ca a e is ico sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas con di ongizuo ai [ie] o al imen i
quali ibiamen e paki usiais oiais (galima e [e [ie] ni eliacija): padag ie as, padag e as ( us. kal. ža g.
poddog é ) ‘ma e ialinis ėmimas iz s obody; lie akas, le akas ( us. ža g. левáк) ‘šlamš as;
sugnie in i, sugne in i (plg. 7 Bk ali p e eiksmiam ca a e is ici casi anche aki aizdūs, ecc.,
p ielinksninių kons ukcijų iki šiolei, iki šiol le pa ole šiol, šiolei sepa a amen e ne a ojami.

S aipsniai / A icles 277
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
us. azgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i (meglio c . Kudi ka 2012). P ie eiksmiim ques o
a ija imas anche ca a e is ico: nech en, niech en, niech ien (plg. us. p as . ni хренá) ‘nė a ko,
ne eikia; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as . 1976) senosios sla ybės i gi p esen a e con
нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до
херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP
a ijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės ( us. p as . сéмки, us. сéмечки), pėškom,
peškom, pieškom (lenk. pieszo, us. пешкóm) e k . Į aką ale a ija amen o ada abile a anche
e i o i dei dialek ų [e/ie] di ongizacijos a eala, che išsiba s ę po u a la lingua Li uanea a ea
(Ka delis 2009: 102135; U bana ičienė 2018: 59). Anche bisogne ebbe p ende e in conside azione il a o
che nella lingua spon anea le o me a minese engono u ilizza e pe sino 20 ol e più
equen emen e ispe o al es o della lingua p epa a a (Kačiuškienė 2012: 54). Publika i diziona i del
ge go inco aggiano p ende e sis ema icamen e s udiinė i ge a gonybių g amma icale adap a i imo
dėsnius, s abili e in e nini no mi segnius. A ualmen e è in esecuzione un p oge o sos enu o VLKK,
il cui compi o desc i e e le peculia i à linguis iche del ge go delle lingue li uanee. Ques o è l'a icolo
pa e del p oge o su p ie eiksmius. Isis emina o isanalizza osi ge go p e eiksmių p ecessaggi -ai
hib idini edini e pa ienius sup ie eiksmėjusius pa olezi s abili o, che i ųjų p e eiksmių
mo ologiche ca a e is iche sono specialmen e as o mua e nel sis ema della lingua Li uania, e
peculia i à ada a i e sono nulmem e dei diale i e i o iali della lingua Li uania e bk con un ce o
nuos ueklumu (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). Si mi a anche a desc i e e in de aglio i enomeni del ge go
della lingua li uana, poiché ci sono gaja di an icips ine e sbaglia e disposizioni (in pa icola e delle
compe enze comunica i e moko ų), che il ge go non ha il p op io sis ema one ico e g amma icale,
es. Ža gosis emos dalis, i. e. p ima ie di quel sis ema di cose, enomeni, e gli ža gonybi sono al e
pa ole (G eblkienė, Večkienė: 2004 118, 8). L'assenza di ca a e is iche sis emiche la comunicazione
mol o ikdy ų o 17). Oppu e come si può a e ma e: [...] įsikliopy i aklai usa o nel linguaggio gio animo,
nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės
non a en e pa icola e o o iginalios signi ica i. Li u iui įsikliopy i seman iicamen e uščia idu is
ko odis (No kai ienė 1984: 39). A pa adossu, ma juk įsiklio pin i (plg. lenk. wklepać się, bal a us.
kljapać) in o malmen e p ecisamen e e usa o a causa 8 Pa adinimas an iniai i gi neko ek iškas,
ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai-
na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005:
pe ché ge goone è di ali ealijų, kokių nė a bk, p z., k imi-
eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman-
umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i,
naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’
i k .
ROBERTAS KUDIRKA
278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII įsispangin i, į akį (ši dį) įk is i e k ., ma
occo e desc i e e e in o mali, nujai, įman iai9...
A causa della complessi à mo ologica p e eiksmia a amen e engono analizza i
negli s udi skolini, più spesso sono s udia i daik a a džiai, būd a džiai,
eiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011;
Banuše ičienė 2019; Tamaše ičius 2008) o il enomeno skolinimo iene alu a o
solamen e in gene ale (Čepienė 2006). Nell'esecuzione dello s udio in pa icola e è
s a o p a a us bk p ie eiksmių desc izione, p epa a o secondo i p incipi di
mo onologiche analisi (Pake ys 2002: 510593). Sis emi e de aglia e del linguaggio
Li uano non esis ono ice che di lessico. Gli obie i i di ques o a icolo: 1)
mo ologicamen e isnag ina si ge go della lingua li uanee: (a) sup ie eiksmėjusius
combinazioni di pa ole, (b) suaug inius p ie eiksmius; 2) s udiabili compos i e pa ole
classi ica e secondo ipo (pagal desc end in ą o malų požymį, džn. dono ės
kalbos šaknį o p iešdėlį), e e ua e un'analisi sis emica, che mi i a es ui e
y ačiusujan p ie eiksmėjimo modelli, ada amen o a modi di lingua li uani; 3) si
mi a anche a s abili e sis emiškas mo ologiche ca a e is iche e comuni
s u u ali dėsningumus, discu e e adap acine ca a e is iche; 4) es in i, da
quali lingue sup ie eiksmėję pa ole di compoiniai e suaug iniai p ie eiksmiai sono p es inami.
Medžiaga (162 sup ie eiksmėję pa ole combina e e 43 suaug iniai
miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka
2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga
p ie eiks ink a da due on i: da (a) saky inės kalbos e da (b) in e ne inių o umų
bei in e ak y ių in e ne inių pokalbių eks inėmis žinu ėmis (mIRC, Skype e
Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i
suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o -
e c.). (isc i o in massi c . Aleksand a ičiū ė 2008: 266282). Skolinių o igine iene
indica a da spieghinali dizionyn (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005;
Mokienko 2000; OED).
9 Si po e a anche coglie e in conside azione l'analogia con is ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i e
kliop elė i, kliop e i ‘įkliū i, kliop i ‘suduo i (LKŽ) e e c. 10 Il ma e iale del ge go della lingua Lie u ių e
neno minės leksikos žodynui non è s a o scel o da on e s ampausdin inių (popie inių) on i, meninių
(g ožinių) eks ų e e c. che siano s a i edagua i. Alcuni linguaggi sociali, pe sonali con e sazioni
s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės
du an e egis ando dic o onu in ques o modo e accol a quasi u a la pa e del lessico da ques e a ee
(pe maggio i de agli c . Kudi ka 2012: 35).
A icoli A icles 279 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
SUPRIECOLI SOLUZI JUNGINIAI
La maggio pa e di ali sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų o
p ie eiksminių azeologinių junginių sono pascoli i dal usų kalbos a ba e iniai: ♦
da (do) lampočki11 ( us. šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ ino lempu ės ( e . us.
šnek. do lámpoчки) ‘ ienodai, ♦ pa (po) ba abanu ( us. p as . po барабánu)
‘nes a bu, ienodai, ♦ e ako e e y hing ( ussio ulnek i akóje) così a an i. ♦ ,
‘ iji opu ( us. šg. jopuó) niop; maximamen e, ♦ po p os u (lenk. po p os u)
‘ iesiog, pap as ai, ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. po de aul u, plg. angl. komp. by
de aul ) ‘pagal ni ilėjimą, ♦ pon o ( e . us. ža g. pe póнта) ‘ne im ai; juokais, ♦
ne p ikolas ‘p as ai, ca i i, ♦ na u a ( us. na урá) ‘kaip pakliu o, ♦ pa (po) liubomu
( us. šnek. po-любómu) ‘be in quale caso, comunque, ♦ p os o ak ( us. šnek.
прós o ak) ‘pap asčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno ( us. za odnó) ‘ka u, same ‘, ♦
gazaskaip ik i sel ; puikiai, ge iausiai, ♦ na sie ( se) s o ( us. p as . na se s o)
‘ ic ai, šim u p ocen u, ♦ olka ( olko)12 ak ( us. тóлько так) ‘kaip eikalas, как
должно быть, ♦ olko ( olka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be olko ( us. без тóлку)
‘bepe miamen e; pak ikai, ♦ an pilno ( iso) gazo (plg. us. p as . na półym gazý)
‘maksimaliai, ♦ p op io chodu ( e . da us. свoúm хóдом) ‘sa a ankiškai, p op i
jėgomis, ♦ dalše nekuda ( us. шнек. дáльше
нéкуда) ‘iš is già, ♦ pa na ū e ( us. po натý e) ‘iš ik o, da p igim ie, ♦ na ie aps aba ėję junginiai
ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’,
♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku-
con cambiusa signi ica o è a klydę in comune ja goną da k iminalinio: ♦ ne zapadlo ( us. kal. k im. ža g.
ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ an ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. po bla u) ‘neo icialiai, nelegaliai (išsam
zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’,
Kudi ka, c . 2014). Exis e e cos uzioni con sa i ais hib idiniais da iniin secondo analogiją, eg., da
pe keis o ge gonino p ie eiksmio be o man o nema ū ‘ish anks o nepaj ėjus, aklai suda y a
p ielinksninė kons ukcija ♦ an neli n a sius i i nuo oda). Ques i hyb idini da iniai u bū cos i ui e
secondo analogiją da ♦ če ez nemagu ( us. šnek. čé ez ne могý) ‘neno omi, pe p ie a ą, ♦ do nemagu,
ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku!
// bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga-
ino nemagu ( us. šnek. do ne могý) ‘massimalmen e, ino negalėjimo, anche se nea mes ina e baigmens
analogija secondo bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimi niu. 11 T ansli e a i p es i i
p e eiksminie junginiai spesso ki čiuojani allo s esso modo, come essi ki čiuojani in quelle lingue, da cui
sono kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g. pádlu), na ū e
( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k .
12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas.
ROBERTAS KUDIRKA
280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
A si ado ge go della lingua Li uania e nedaug di azeologiche combinazioni di o igine
nesla iška: ♦ be yšio ‘nesąmoningai, k ailai, ♦ aukš yn papais juok. ‘aukš yn kojom,
aukš ielninkai, ♦ sul smūgio ‘s aigiai, ♦ u o o e ‘ iskas bene, ♦ ne auk ū ų juok.
‘p as ai; meglio non, ♦ su ungbo ‘be come, ne im ai, ♦ su o kan o ‘ uo pun o di
is a, ♦ pe uksą, su ukso ‘a si ik inai pasisekus. della lingua Li uania ja gone
u ilizza a e eu oniche samplaikinių p ie eiksmių, kilusių iš iš ik ukų (Kalinauskas 1974:
139140; plg. bk esempius Ul ydas 2000: 315), quasi u i o ene e come skoliniai da usų
kalbos o pe usų kalbos a pininka imą. Eu onija ( . y. imas, i mas, ali e acia)
ul e io men e lega combinazioni di pa ole in un'uni à seman is ica, la suambuma
aiu a sampionikom man ene e la p op ia cons an o um, pe e i li
azeologicamen e a combinazioni di pa ole: iap ♦ liap ( us. šnek. тяп-ляп) šal aiiniai,
♦ šal ai bal ai ( us. p as . шалт macháj-bol áj) maka im ai, ♦ šneka cha
(šneka che mache , šneka che -mache ) suk ai, nelegaliai, šmiku, k imm, i i špl.
ža g. ú i-mú i ♦ az az ‘g ei ai, iens du, pys pys ‘mikliai, iens du, ♦ cap ca ap
‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’),
( us. šnek. цáp-царáp ‘pačiup i) ‘ ogčiom, capu lapu, ♦ a am ba am (plg. us. p as .
тá y-bá y ‘plepalai) ‘i così a an i, ♦ iu elka iu el šnekku ( us. šnekka
in elku) ‘mol o p ecisamen e, ♦ liuksum pi dum giok. ‘ incamen e,
me a igliosamen e. P ie eiksmis čiki ( us. ža g. чки) ‘ge ai cos i uisce qualche
i mingų p ie eiksminių junginių: ♦ čiki čiki (plg. us. ža g. чki-чки) ‘puikiai;
pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki,
čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba-
esa amen e. Tokias i. Si è e i ica a solo poche anglybės: ♦ oki doki, okis dokis13
(angl. šnek. okey-dokey) ‘ge ai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘ge ai, ♦ supe dupe (pupe )
(angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai, ♦ i y i y, i y i y (angl. šnek. i y- i y)
‘pusangliau, ♦ op ( us. šnek ip op, ip. ip-) ‘lygiai così; esa amen e. Galūnėmis -is
mo ologicamen e ada a i s abili dei compoun i a ian i okis dokis, čikis pikis, okis
pokis sono appa sa ne a causa del sis ema della lingua li uani: p e aujan i sis ema
kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek.
linksniazione o am. aciuk ‘aciū, okiuk ‘b a o, ok). Eu oniniai sampionikinie p ebeiksmie
con ulga izmai: ♦ jaba ( a . jeba , jiba ) kapa ( us. ulg. ебáть-копáть) a i
‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i
p ebeiksmi u ilizza i eu oniquemen di azeologici compound, alcuni che similėja a
p egeodžius: ♦ né pis , né knis ‘nieko; ne eik già nien e (Juos u i
13 A ol e in ali casi combinini liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki e k . signi ica o può esse e sia
būd a diška ‘puiku, sia p ie eiksmiška ‘puikiai, plg.: buon klipas ane, così e ul e io men e saunu
bene liuksum pi dum (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). // Okis dokis, me a bene, pas icengsiu appa y
o izon e (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai).
A icoli A icles 287 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
p e eiksmiamen e può esse e usa o e suaug iniai keiksmai, ecc.: job aima (plg. us.
ulg. как ёб тво мáть! ‘be сомнения, действительно) ‘di ce o sì, dal ik o (Pada ysiu,
job aima , qui chuinia è. // Egli gi du nasse dal ik o, job aima !), kibinima (plg. us.
ulg. к ёбаной мтериа) ‘ elniop, šalin (Vi šni nuok kibinima i be ona o nuo amen e la
i ali à.).
Su šaknimi čio solo come suaug iniai p ie eiksmiai engono u ilizza i skoliniai
načio , načio a ( us. na чёртá) ‘ elniop; kam, che che dia olo. Ilgesnė o ma
načio a a osenoje e esnė. Con neiginiais nei ni aip pa sono p e eiksmių:
nečio a, ničio a ( us. ni чёртá) ‘nė elnio.
Su šaknimi ig a osenoje anche non pochi suaug inių p ie eiksmių: na ig ( us. p as . na фиг)
‘ elniop, po galais; kam?, pe ko?, iene u ilizza a e il suo ilgesnė o ma na iga ( us. p as . na
igá). Anche appaiono de o ma i a ian i già con cambia o šaknies balsiu: na eg, na ega. Con
neiginiais nei nip ie eiksmiai anche ne e i ne ig ( us. p as . non фиг) ‘nė a ko, ne iga ( us.
p as . non фигá) ‘ne; nien e, nė de nio, ni iga ( us. p as . ni фигá) ‘ne; nien e, nemmeno
dia olo. linguis ici Li uani sono ja gone delle nuo eada ini o me secondo analogijas p incipą
ale è ža gonybė nachalia a ‘nemokamai (plg. us. p as . на халву) (As ques o anche
neno eciau en asa o , na, neben nachalia a). Pa la Rusų ale pa ola non esis e,
indi e amen e ale o ma base è a ibu e zii nachalia as, -a, chalia as, -a ‘nemokamas e
p ie eiksmis chalia a ( us. p as . халва) ‘nemokamai. Va osenoje apylygiai papli usios
d ejopos o me del compos o con p ielinksniu e suaug inė o ma: nachadu i na chadu ( us. na
ход) ‘be egin , g ei omis; e (is papa as o soli o zmogelio pe giudma a nameli nachadu
pajim u, ma o a a nameli aldo s ambi yba chia eci a oki suku iau na xadu kai eikejo ish
nieko kazhka pada y :D VIKINGO KRUOPAINIS), nachalia u e na chalia u ( us p as . na hal u)
‘nemok, ma a oseneje una può y au i, in ques o caso equnesse sua sua sua mokes ina
può esse e, anche se, b i a a è u i i Li uani pe Naxalia u, è da e o g ande, quando
mos a una o o, quando alkanu gš! ).
Così come sono pa ecchi suaug ini p e eiksmių con p ielinksniu do: dachuja ( us.
ulg. do ху) ‘labai mol o, dach iena, dach ena ( us. p as . do хренá) ‘labai mol o,
dache a, dachie a ( us. ulg. do херá) ‘labai mol o, dačio a ( us. p as . до чёртá)
‘labai mol i, da iga ( us. p as . до много фиг.а) ‘labai, da elnia (hyb idas analog us.
p as до чёртá) ‘labai mol i. Va ian i con p iešdėliu done secondo a į doch ena,
dochuja, do iga e k . a osenoje ge okai a esni. Su p ielinksniu po ( us. po)
p ie eiksmių anche non poche. Alcuni p e eicmia usų neno minėje pa liamo
possono esse e usa i d ejopai congiunio con p eelinksniu e suaug ine o ma: po
хуй, po ху, пхуй; in ques o caso in lingue li uanee ge goną già pasiskolin a suaug inė
o ma pochui ( us. ulg. phuy) ‘nes a bu, is ien. Anche ques o p e eiksmis ha
qualche ilgesnius a amen e usa i

ROBERTAS KUDIRKA
288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai
da , lo o anche sono suaug iniai con p ielinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . p ig,
po фgu). Analogiški è e poch en, poch ien ( us. ulg. пхрен, plg. po хрну), anche
poche ( us. ulg. пхер).
Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely-
e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam,
pe ché (non i annoio oi a i e?! a a di allo a walks o se non piace? ikiso nosi - nepa ikoi
pyzdina is en. // Ma ai quale skylė, e chūlia, ul e io men e nonina. // Se oi i i ano miei
asaliojimai, nien e me a igliosous - as s esso olkom nezinau xuli as asineju. Di e amen e
sa i aiska). // Ghana a as è p e eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl какой причины,
почему (O chūliš mes u im mokė i? Tegu lo o moka O ques o chulish ziede aziuoja con
placiom padangom, lì non è necessa io ideo). Ja gon u ilizza i e qualche suaug iniai
p e eiksmia con usų kalbos p ielinksniu в: icha ia ( us. p as . втихар) ‘slapčiomis,
d ebezgi ( us. вдрбезги) ‘ isiamen e, в шukes, pizdu ( us. ulg. в пизд)
‘ elniop, po galais.
Neno minée pa lando sono di use p ie eiksmialmen e u ilizza e į a dinės kons ukcijos:
nekažką, ne kažką ‘p as ai, nekaip, neką; debbnai; nelabai (Va žybos iniziò cau amen e a žo ų
g e os i gi nujai su ikiuo a quindi susižaidimo non kažką. // Na e io le dico, che non qualche cosa,
quando pannè aliaisci cose si occupa. Lei na u almen e non ace a, ma cominciò
imp oes au i, quale di e enza se ques o maschiška, o emmine iška). Analogamen e con
al i innomina i i p ebe lmi: nekažkaip ‘nekaip, p as ai; pesan emen e, kebliai, nekažkas
‘p as ai, nekaip; debbnai; nelabai. Tokių p ie eiksmių nesuaug iniai a ian i non kažkaip, non
qualcosa a iesni.
IŠVADOS
A icipsnyje discu i i 162 ge go della lingua li uanea sup ie eiksmėję pa ole
giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas
junkalbinis uni à, appa sa nell'al a lingua con es o, è as o muojamo
ada andolo alla kalbinė sis ema. Ti ųjų sup ie eiksmėjusių junginių i
suaug inių p ie eiksmių ada a i e peculia i à sono nulem e aiškių dėsningumų: (a)
ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one-
mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža -
goninės leksikos endusi in eg a si in linguaggi leksine della Li uania, (c) pa e
ge a gonybių imane mo ologicamen e nonadap a solo a causa del p ie eiksmio
limi a o kai imo (a del u o nekai imo), (d) skolin ų ge a gonybių a ia i i à
eme ge a causa s ichiško adap a i omo secondo le ca a e is iche della lingua ecipien ė.
1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks-
minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i
A icoli A icles 289 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si-
adusių p ie eiksminių junginių nedaug (9; 5,6 pe cen o), skolinių da inglese
solo pochi (4; 2,5 pe cen o.).
a. A causa dell'esp essi i à ge go popula a ias p ie eiksmiškos eu oninės
samplaikos (24; 14,8 pe c.).
b. Neno mina a pa lò populia ūs ulga izmai, essi cos i uiscono mol o
p ie eiksmio signi ica o a ojamų junginių sezioneie ali skolinių iš usų
kalbos (57; 35,2 p oc.), nemažai e p ie eiksmiškų lie u ių kalbos dis emizmų a ba
e inių iš usų kalbos su ulga izmais (13; 8,1 p oc.). c. Neno minėje pa boje
ne e i p ie eiksmiški junginiai con nega i amosiimi dalely ėmis ne, ni ( us. ni)
(11; 6,8 pe c.). d. Ža gone mol o a ian iški p ie eiksmiški junginiai su lenkų
kalbos dalely e bele (lenk. byle) (6; 3,7 pe c.).
e. Nedaug p ie eiksmiških poignamųjų junginių (6; 3,7 p oc.) e p ie eiksmiških
junginių su p ielinksniai ino, pe , če ez ( us. через), do ( us. do-) (5; 3,1 p oc.). 2.
Nel epa o dei p e eiksmių adul i gausu da ussi lingua p es a i p ielinksnių e
dalelyčių junginių su daik a a džiais (35; 81,4 pe cen o), p ielinksniai e dalely ės
pa e s os p iešdėliais sa i a adap ando: p incipalmen e 11 usių p ie eiksmių su
p iešdė na- ( us. na-), 10 su nega amaisiais p iešdėliais, ne p ieš ni- ( us. ni-), nie 6
su da-, do- ( us. do-), 5 su su su su po- ( us. po-), pai 3 su - ( us. -), o- ( us. -). c.
Nemaža pa e suaug inių p ie eiksmių può esse e a ian iamen e consuma i e
a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.).
b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.).
come junginiai.
ROBERTAS KUDIRKA
290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
SANTRUMPOS
angl. ingles k.
bal a us. bal a usių k.
bd . būd a dis kal.
del ca ce e k im.
c iminalinis lenk.
polkų k.
p as . – p as akalbė
p . p ie eiksmis
us. usų k.
šnek. šnekamosios lingua
e . – e inys
ulg. – ulga us
ža g. ge go
LESSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo
Naukowe PWN.
F Ž F azeologijos žodynas, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudi ka Robe as 2012:
Lie u os kalbos ža gono i neno minės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija.
Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio e na komanų ža gono slo ynas,
Kaunas: Ki os knygos.
LKŽ Lie u os kalbos žodynas, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
P iega in e ne : h p://www.lkz.l .
OED Ox o d English Dic iona y. Accedo in e ne : h ps://www.oed.com.
Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: G ande polkųlie u ių kalbų el. dizionynas, Ma ijampolė:
M. Ma išienės adu o i u icio.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского
della, Москва: Aстрель.
Mokienko Vale ie , Тa jana Никитина 2000: Большой словарь русского Če mák
жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
A icoli A icles 291 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
LITERATŪRA
Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės
i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282.
Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o
Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess,
267–292.
Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz-
mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional
scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU,
26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius:
LKI.
F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma ics. Czech
and gene al ph aseology, P aga: Ka olinum, 73128. DLKG Daba inės lie u ių kalbos
g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005.
G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko-
munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a.
Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231.
Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin-
guis ics 19, 24–44.
I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub-
lishing Company.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės
lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/
bal is ica.0.8.2110.
Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius:
VVPI.
Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil-
nius: VU.
Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių
kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005.
KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
ROBERTAS KUDIRKA
292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Kudi ka Robe as 2020a: Ja go della lingua Li uania pa ienamen e sup ie eiksmėję
pa ole e p ie eiksmiai wi hou o man ų nonché le lo o ca a e is iche adap a i e.
Lie u ių kalba 14, 112. Kudi ka Robe as 2019: Li u ian lingua ge gooni p eesaginių
p ie eiksmių mo ologija i adap acyjne peculia i à: p eesagos -ai hib idiniai ediniai
om p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių. Respec us Philologicus 36(41), 4759. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo -
ologinė adap acija: p eesagos -ai hib idiniai ediniai da būd a džių su p eesaga
-iškas e nep iesaginių būd a džių. Taikomoji pa lo y a 14, 2132. DOI: h ps://doi.
o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2.
Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologική i alizmų adap acija lie u ių kalboje. –
Cul u a di lingua 84, 202213.
LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976.
Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija e al i s ableūs сложных
junginiai. Li uanis ica 4, 8198.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos su p ielinksnio samp a ą, aišką i a ojimą
bend inėje lie u ių kalboje i a mėse. Uomo e pa ola 16(1), 7080. No kai ienė Milda
1984: A causa ja gonismo įsikliopy i, o come si può įsimylė i. –
Cul u a di lingua 47, 3941.
Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: skai a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis,
dalely ė, p ielinksnis, swi ch ukas, jaus ukas, iš ik ukas, Vilnius: MELI. Pake ys Ju gis
2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. –
Taikomoji kalbo y a 3, 1–26.
Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n
Li huanian. Bal is ica 51(2), 239269.
Paulauskienė Aldona 1994: mo ologia della Li uania, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005:
Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė,
Pe Homola 2005: Riconoscimen o e classi icazione dei sampioni Mo ologici.
Li uanis ica 62(2), 5875. Ha ie Sha p 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy
o Two Discou se Domains, S ockholm: AWI.

S aipsniai / A icles 293
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian.
No dic Jou nal o English S udies 17, 71115.
Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is inis šnekamajai kalbai būdingos leksi-
kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217.
Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI.
U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongizzazione delle gene azioni medu ine e
giunesniose eas e n alš aičių ilniškių kalboje. Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a i pokyčiai,
sud. J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijos kopija, 5982. Vaicekauskienė Lo e a,
Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldienė Lau a 2013: Naujųjų skolinių kai ybinio e
da ybinio ada a i imo modelli di p odu i i à. Taikomoji pa lo y a 3, 127.
Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i
a osena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Al e lingue di o igine pa ole nel sis ema mo ologico della lingua
li uana. Lie u ių kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI, 108128.
Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De
G uy e Mou on.
Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ians kalbos is o inė g ama ika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва:
Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка,
Москва: Просвещение.
РГ Ruсская грамматика. Fone ica. Slo o o mazione. Mo ologia 1, ped.
N. Шведова, Москва: Наукa, 1980.
ROBERTAS KUDIRKA
294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
PRIEDAS.
Sup ie eiksmėjusių pa oli combininių
a osenos pa yzdžiai1
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS
PELINKSNINS KONSTRUCCTIJOS,
PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI
JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalmen e: come dicendo p isidi bai ques o na u a pa
polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus?
Gi nedu na. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai p og amma (p ag ame), pa (po) polnoi p og amma (p ag ame)
maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a-
e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa-
‘maksigal plna p og amma, allo a u i حقوق aiu a emo su shelyno, es e à solo
annai ciglio. ♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimalamen e: ipo
g eiciau a sius e . , pe ché dhl išsiu bs iska pa polnai ka uške, ques o uo a
siun a 99% senza nessunu p m p aeis // Jaigu en isim p espe i punasme, ques o
c edou a men a p a auks po polnoi ka uske!
♦ su u e (plna) ka ūškės, u a (plna) ka ūške ‘massimalmen e, u o capaci à:
s iecia saule, a mio name sildymas dal ene dìdi è s a a a suk as su u e
ka uskes. // am dzedulionui de e u an plnos ka uskes bauda imandolin i. // Do i
solo mul a e u a ka uške nes ali nepasimoko. // d ebulys k ecia, semb a, come
siau es asigaly gy enciau, anche sildymas u a ka uske ijung as // uz aiu o
maziem e medieiniams ukiams, a kas i s 500 ha ullna ka uske mokesciu. ♦ pa (po)
p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; comunque a se, pe di e mino: Io non
spedei, pensai, pa p ikolu disse. // ne a ik i, a ques o più pa p ikolam, pe ché
sai as anche pa p ikolam, ziu ejau ash laida. ♦ pe p ikolo, su p ikolo ‘giokais; šiaip
sau: Lo o solo pe il p ikolo, coppia li ì cos a a. // nzn può bu che là pi a iski game
be as seip chiedio sul p ikolo e lui pasake a ez.
1 Pa yzdžių iene o ni a solo minimamen e, più c. delle lingue Li uanee ge go e neno minės leksikos
dizodyne (Kudi ka 2012). L'a icolo nel es o esis en i esempi non sono ipe u i allega o.
A icoli A icles 295 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ da (do) lampočki, pe lempu ės ‘ ienodai: man pe lempu es jusu commen i. //
u o do lampočki e non impo a né come pa e i né pe ché così pa e i. o scuole
♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su
d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu,
pa e os e poligoni di lo a con a okiais aikuciais. ♦ e sio acje ‘i così a an i:
amminusuok gli impiega i, ju sala i, pos i di la o o, edi icio nolena, komunalkes,
se e iu in as u a e sio acje, e ica i non an o già e mol o.
♦ sopopo 1. ‘ elniop: mol o spia, semplicemen e u i così susine ine, che più
e bu non puoi, ale sansas e zopu, no o se il p ossimoanno gedos
neapsida ysim. 2. ‘ isi amen e: Ga a as zopu.
♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u”
e su un ca casso di legno.
♦ po de aul u ‘pagal silenziamen o: Resoluzione Ek anelio po de aul u maza - è
necessa io pascola e, ma ques o mol o jun a accumulia o ius. ♦ non p ikolas
♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda-
ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo.
‘p as ai, ca i i: Nu lo, con ale non p ikolas Più pas icci e uz d audima più
mokesi, neno eciau s esso dello s esso. // Taxa k ies is? Ma quale non p ikola
con sa emiei axi o g ei uske? lb Man neaiskus quel a a . ♦ na u a ‘kaip
pakliu o: Noi anda amo na u a, nien e conosce amo. // E non comp a e come
dicendo na u a, bu inai aziuoki e i se isa e pa ik inki e mo ikli e u a ci a.
♦ pa (po) liubomu ‘in qualsiasi caso, comunque: Pa liubomu, cosa là bebū ų, là is iek
sa à delle pe sone. // P adedam e u o, e con u i i po liubomu nesuside insi. ♦
p os o ak ‘pap asčiausiai, šiaip sau: a ko gli peggio i, lui ques o konjaka può e
p os o ak be e, senza alcuna p iezas ia, e noi ques o, così dicendo, is eikalo... //
s essa anche daznai donanoju e senza p osa p os o ak:) ♦ za adno (odno) ‘ka u,
nello s esso: Lui come p esiden e o ganizzò quella caimą di sculini, ques o za adno
e si isikasse. // Ke inu isky is agpjüčio 14, ques o o ei e u bola pažiū ė za
odno.
♦ s esso gazas ‘caip ik; puikiai, ge iausiai: Aš uoniolikos me ų è lo s esso gazas.
// inale ga osi pan. 2.8m e is ik uju s esso gazas semb a dimesnei spazi ei. ♦ na
sie ( se) s o ‘ ic ai, cen o pe cen u: nu seip pacaniukas esi na se s o //
su inku na se s o. Ne a dueieju ienodu gio no, ne a i isu inkanciu k epalu.
♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina
a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad
e ai leidzia e anco a s essi e ai lo con e me à baudy e olka ak paski s! //
a no malmen e da me calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km.
ROBERTAS KUDIRKA
296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
♦ olko ( olka) cannia (piesnia) ‘caip a a eas, come de e esse e: u o aisku, e i
a o i ai, ma es an i eam db kausis olka cannia, anche di icile e p ognozuo
laime ojus // pneuma ici en non am des ina i. uzsidek pneuma ici, des ina o
kiems keliams i aziuosi olko pesnia.
♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo-
oodini be olko. nesamones asai, solo ne us al iem gadini. ♦ sul pieno ( iso) gaso
‘massimamen e: quel cama is o emen e dol esnis semb a anche siluma su pieno
gazo a suk a e po a semp e ape a i al a cama i // a u i i en ali adegua i
su asi, anco a non so a iu e na i, sebbene c an e s agione già su pieno gazo.
♦ suo chodu ‘sa a ankiamen e, p op ie jogliom: Noi qua oese iaggiuosim nella
chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu.
♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe
lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi
sua scuola o un po' scienza aga o, immagina se ali espe i educa i i, che dalše
niekuda...
♦ pa na ū e ‘ish ik o, om p igin ie: Nuo aukikes supe ines come pa eiksliukai
pa na u e jauciu e a anco a g aziau il an o più che e a g azus empo. ♦ na ū e
‘ish ik o: galejo insieme dienele padi be pa ody ka na u e sugeba, a klyk i
sauk i cia mokslu bisogno. // ma u minde bu nas na u e, se non capisci, cosa i
iene de o. È a es cos p aso, o siulo uz LR si g ? ♦ sul baje io ‘giocais: Io solo
sul baje io accon ai, ma lei non capì, pensa, qui sul se io. // Aisku come oi
neski ia do e o musimus o do e solo sul baje io ka o se non ed u mus yniu o
almeno no malaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne e gonda: Iki ques o empo
bu ai deco us žulikas, ad a non zapadlo men u on dichia aimus ašine . // Man
da e o non zapadlo indossa e passeggiusi anni collezioni džinsus.
♦ sul zapadlo ‘si ce cando apposi amen e pe de i, ičia: Io posso sul zapadlo
a i a e solo una cabine à in quegli locali, ma chi gli a i ano al i? non- ♦
kas neims! // An zapadlo nuplėšiau.
padlu ‘gėda: Pa azinejas mini enu o isu eigiu, i sedana lip i è padlu.
♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelegalmen e: sa à solo po bla u, come e magne ico
ez., p isip asy impossibile, pe ché aiskina che ne eik, e quando zmogus
mi s a aiskina, che nel empo nesik eipe // Tais empiis di ali cose po e ai o ene e solo pe bla ą.
A icoli A icles 303 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ non siemkos ‘no giokai: È non del u o pu o endu o, e ale più in e medio
a ian e, kazi ka, ma c'è e e o, e non occhiali. Caina anche s elniai pa lando non
semkos // Teko me panacchi caso caso ap u a e su mo u e b i a ininku, ques o
danni e ano da e o non semkos, ma acco diem e pe qualche ol a emune ano.
♦ non cani pipas (bi ka) ‘no giokai: Ecco u non cani pipas! // aigi gp s ques o cia
ne suns bi ka... cos osa ecnologia e nien e o e che ji bu u uz dyka.
♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da
iscaičiuo ... // Ma y , da e o p o elio non on anai. Come si può an e ol e
sali e nello s esso sh..?
1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki,
pe , če ez ( us. a a e so), do ( us. do-) ♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu,
niemagu) ‘pe neno ą, neno omis: Ma ques o isiskai nepa ojinga salu a i, la piu'
impo an e, che ques o non bubu u a oma ce ez nemagu. // ques o in empo
so ie ico liekana - oks deside io appa i e, aidin i idealius ce ez imposs // dei
bambini iene paca, quando qualche ol a geni o i p essia če ez nimogu che solo
bambino ino alla p ima classe abbia comincia o a legge e. // Ta s essa puikiai
s ambių blū iškų kad ų meilės scena issi ęsė iki niemagu. e solo pe laucà e i a a
♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a -
kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o,
beskoni à. che obuleja cos an emen e e egole ce ez nehociu de e bu i
ko eguojamos e ule, do e begioja paskui palloli e an o. ♦ do imposs (nemagu,
nimogu, niemagu) ‘iki impedimen o, sop a u o: Do ile, u skai yk mane is eziu
ismusei i do imposs sune a ai s a o do nimagu uzknise l ponai che una sneka
al a a // // Kūčias š ęsime ieni. Pe ché nu non ažiuos sesuo con mažiuku, o
cioè i, non ažiuos e geni o i Nežinau Liūdna do nimogu... Nu zha ingas seniukas do
niemagu.. Tu i abbiano piace e con lui.
♦ ino imposs (nemagu, nimogu) ‘iki impossimen o, sop a u o: noi luz am is lo
baje iu:), pe ché lui da e o smagus zmogus, ma solo 5 minu es, lungiau già iky i
ino nemagu:). // che cia accade a, che issididino quel pagine ino imposs? ♦ pe
nemogu ‘pe o a ą: se non piace, aigi pasiliki come a os ogu nama e
is aziuoki , ma solo neliki pe nemogu, no edami kazkam kazka i ody i. // Ma se
o a do essi pa dy , pe imposs s engciausi nu i e a lungo.

ROBERTAS KUDIRKA
304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ
VARTOSENOS PAVYZDŽI
2.1. Con p e e u a da-, do- ( us. do-) ♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a
‘mol o mol o: Esmė, che in ques o gio no gas ies u u doxe a, e a e quel
min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes
pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u
nedaeina i makaule niekaip. ♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘mol o
mol o: Ki i quali e ano dach ena ėgėlių piga ę, gaudė su s in os. // Noncheiai
cos e à me non balkis o mezasis cuiu s o e sano quasi non bona o nuo o
cos uoja doh ena // Dox iena, ques o qua quan o ha?
♦ dachuja, dochuja ‘mol o mol o: G ožio dachuja, o olko nichuja:D. // io s esso
ho sena 7 bmw, ques o a, non se e dohuja kis penigu se iska aii a empo. ♦
dačio a, dočio a ‘mol o mol o: Nebūk piccoloas bambino - asiu... da e o
asiu 30km adiuliu in o no kauną. Kaimo u ismo - dacio a // pas alieciu gal cia
ne a mol o, ma pasa u pas aly ai doce a. ♦ da iga, do iga ‘mol o mol o: Idėjų
ques o da iga ho. // quando le pe sone hanno do iga babkių lo o iniziano nonbas i
a ascol a e sano senso, e guido isi così.. pas manes u o de e esse e....
♦ da elnia, do elnia ‘mol o mol o: Se p a es speju max me am e ques o bu u
più come men o ius gio ani o ldimimim cuiu zalgi is da elnia ha. // AC3 con ige
impos azione do elnia, già non ico do ka lì esa amen e bisogna impos ine i.
2.2. Con p e isso na- ( us. na-)
♦ nachadu ‘be egin , g ei omis: S a yk gas, nachadu a sipi ks po dieci
migliaia di chilome i.
♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben
nachalia a. // Con sa ydo ine come e u o bu u bene ma nachalia a nepa yks
nien e no malesnio ma y . en hose keli uks anciai kanalu ques o solo
pubblicine siuksles.
♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha-
lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u
dio, a e u o nachalia u, ieni de i moke i e u non. ♦ nache a, nachie a
‘ku iem galam, kom: o nache a pu le iui as a e i kalining ade po a omke eik
s a y ? // abscie, nahie a ci a backa?
A icoli A icles 305 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nach ena, nach iena ‘ku iem galams, kam: nach ena quelle selezioni o ny ai,
kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ?
♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais
isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a-
dinimo kei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘pe chi?, pe quali dia oli: E in gene ale,
nach ien mi è necessa io!
♦ nachui 1. ‘ elniop: ciaupki es nachui. da o geda. 2. ‘kam?: Spėju i ha poco
più di po o a i anni, nachi se e ale nesamone sc i e e? C edi qualcuna
in e essa a?
♦ načio , načio a 1. ‘ elniop: Al iip bisogno cia sp es i p oblema, e non
is inan iska nacio . // Tu o quel empo aspe a o ha momen o, quando
pesce o in e auks u o načio o semplicemen e nusimaus dal cablio be
zaka ėlės. 2. ‘qual dia olo: Nacio a allo a is is elescopio comp k ? // ol e a
ques o, nacio a lui s esso kabinasi p esso manes?
♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop: As ie i ape seio beau y es a e el uzza io pagini, na eg
saio gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, eloce amilia inino a an , solo quando con lui iaggiui
una ci à, ques o na eg così necessa io, cos an emen e solo g ei į supe iigi posso
solo bisogno di i le e e, a na ega man moke ex a... li u se p endi e peggio. ♦
na ig, na iga 1. ‘ elniop: Se Vilnius da e o non a à squad a A ligoj, ques o na ig 2.
‘kam?: Na iga asy oki s essa sakini du ka ?
2.3. Con p e ix nega i i ne-, ni- ( us. ni-), nie- ♦ neche , neche a ‘nė a ko; nien e,
nien e dia nio: is iek appa a i o enu i abbas anza cos osi e neche pyzde //
Pas us masinoj come solo ale summon ua a, na nesima o cos pe giun i. // Sa
qualcuno do e può bu a si l'a chi io di ques a asmissione? Abbiamo p o a o a
ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a.
♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e-
gua da e a a e so il si o LRT, ma lì nech ena non unziona. così e siigunano
ones i di za azi. ♦ nechui, nechui ‘nė a sensazioni, non c'è ko, ne eikia: Nechui bu
♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en
eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę,
inginiui i no e g ei o e ek o manau mol o meglio bu u anche e non così g ei
pasi enkin pap asciausiais cibo papildais // nechuj okiam debilui eises duo ,o
pasqui a imine eik.
♦ nechuja, nichuja, nichuja ‘nieco, ničnieko; nien e dia olo; comple amen e:
Penso non a e agli al i consigli dieli , quando s esso nechuja su macchina neišmanai. //
ROBERTAS KUDIRKA
306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Chia amen e sc issi che ENG, o LT, usiamen e niehuja nesup an u. // Io ho
chiama o, ma nichuja nius nonela. // e è così beda. masi edi masina pa aziuoji
kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda.
♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne-
mol o en ji ico, e ne alo necio a // spo oju ogni gio no, e isokius
a bu ne ius ge iu e men e bos plan cos i ui o ma uzso a nien e nien e
nesigauna. ♦ ne ig, ne iga, ni iga ‘ne; nien e, nien e dia nio: As manau, che
pe dekejusiom is iso ne ig gimdy i, e alle agazze bisogno susi as i uomini // Se
eziesi no malu lagamina, ques o ne iga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; kebiai, kebliai: a e nella i a nekazkaip iseis i a
susi as se u sei Lenkes deg ados ge beja semplicemen e mi anche g audu
pasida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip e ea ode, bene che unodina
di icol à.
♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; debbnai; nelabai: con uno ulano u nekazkas
eu olygoj. Daznai p i e a a zmogaus che pa emp u quando u a squad a
s inga, aspac p ies a le iskas squad e. // me quelle che ole ai non kokie solo
galios hanno nemazai o bene icio nekazkas neben con jais bene canjonus
i eikine i. ♦ nekažką ‘p as ai, nekaip, neką; debbnai; nelabai: Capisco che
passpo a os semme i già isiem pasida o aisku do che, ma p adzioj nekazka //
uno mačiau minėjo - 1.5kg pe mese max può g yno aumens p iaug i, di idi quel kg
con me à a u o co po e gausi da e o nekažką. ♦ ne emu, ni emu ‘keis ai,
non capin amai; in luogo ne: pe me ques o ū e is pe yškus, quando do e
in e alų manca, o e logo.. kažku ne emu nug ūs as // Tada ni p isikalk, aziuok
emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo.
♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius,
diena, nepazeidinedamas aisykliu.. i nezahui niekas nes abdys i ne ik ins //
Men ai possono e ma e solo allo a e là do e è dok as pubblicu in i essi non
men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik-
possono.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a gėda: quando šikna s yla ques o già pasida ė
nezapadlo i pas men us lėk i, non secondo pane kes kažkaip... // juk man
nizapadlo i an am pabu .
♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni-
che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie-
a non a, maga i chi zino più p eciso? ♦ nich ena, nich ina, nich iena ‘nieco,
nė dia olo; comple amen e: Tipinė žinan i, ko uoi, ma nich ena nejaucian i
possibili à... // zhiu ek u ja come uoi, ul imo dueucilind o dis ibuizione
eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, abb icaine nedadielka.
A icoli A icles 307 /
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki
nenu aukia .
♦ ničio a ‘nieko, nė dia olo: Vadinasi, ničio a nesusigaudai se i oje
an as ikoje, solo inge i ale; )
2.4. Con p edelli po- ( us. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘ is ien, eguodai: quan o
no inciu appa e. E pachuju lo o, che u non sola, e non dodici chilome i pesciomi
nukulnia i, p ima che lei o a i. // Pochuju cia a mol i sul salu e se ka. ♦ poche
‘ is ien, uni o modi: man isiskai poxe jusu opinione. ♦ poch en, poch ien ‘ is
ien, uni o m: Impo bu po o e i o ioia, a za o os poch en. // kaune ques o
almeno quei dispilė ini con assegniamen i iene almeno kažkiek... e ilniuje
ques o poch ien o š ieso o ai, o ios os. ♦ pochui ‘ is ien, uni o m: Se a e
pochui, è a me an o più. ♦ pochuju ki ‘ is ien, egodai: se i piace, indosėk e
ažinėk:) poxuju ki cosa gli al i dicono e pensano:D
♦ po ig, po iga ‘ is ien, uni o m: Kam cia s aig abou ziemelius, kai
jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a
ieningumo.
2.5. Con p e edili - ( us. в-), o- ( us. вo-) ♦ abšče, abščie ‘iš iso, apsk i ai: Aš
o abšče nesup a au. // Ul iminėm minu ėm, abščie pazo as esse e s a o,
così o emen e guida a e o enne su galo, ma deja, e minėsi come e minėsi.
♦ debezgi 1. […] ques o šipulius[…]: Nu ma nien e baisaus non con ando qualche
mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau-
ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude-
nub ozdinige, o balionas sano, nesp ogo, i al a masina pe de i sa à possibile
una is ju p i e ciau be e con me e lui po gsas nusige e d ebezgi. ♦ obščim
‘apsk i ai, in gene ale pa lando: eik e as u umu e allo s esso empo
gen ilmen e e su icien emen e ene gicamen e di b obščim la o o quasi
non come con una donna; ) ♦ pizdu ‘ elniop, po galais: se anco a e non hai ne
uno amico che emig a o pyzdu nach en e ua assinea de e moke +500 ex a
inga i da belekiek uzh mui a.
lie u ishku uzh pos- icha ia ‘slap imi: ♦ sodybos nessuna e a uz 50m, solo
ukiniai. negi spiai pasis a y icha ia?
ROBERTAS KUDIRKA
308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs
in he Li huanian Language:
Ad e bialized Wo d-Combina ion
and Compound Ad e bs
SUMARY
The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in de e mined by
Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings
adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is
ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he Li huanian
language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e, pa ial and
semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo dcombina ion and
compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew bo owed om English.
Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language. Adap a ion can be desc ibed
wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically and phone ically, c) adap ed
g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing an in lec ional ending). Mo e
commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs which a e adap ed
phone ically and mo phologically a e used. Those which a e adap ed only phone ically a e less
commonly in use. A equen ly used ad e bialized wo dcombina ion due o he speci ics o use
can only consis o phone ically adap ed o ms. I he o m belongs o ad e bic ph aseological
compounds, such compounds a e limi ed by egula ules.
The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o Li huanian
slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon is adap ed
phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes as
close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he lexic
pa adigms o he Li huanian language. Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic
ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he
Russian language (88; 54,3%). The e a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6%) and only a ew
bo owings om he English language (4; 2.5%). Exp essi e and euphonic ph aseological
compounds a e popula in slang (24; 14,8%). Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo
o ulga isms: he e a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e
ew dysphemisms om he Li huanian language and calques om he Russian language (13;
8,1%). Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om
he Russian language (35; 81.4 %. P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic
adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e ew
ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3).

S aipsniai / A icles 309
Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i
suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės
Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8%). The majo pa o
compound ad e bs can be used as wo d-combina ions.
Į eik a m. 2020 se emb e 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as
Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uania
obe as.kudi ka@kn . u.l