Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Le linee di ricerca Mokslinių: leksikologija, leksikografija, fonetica. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUPRIECENTE WORDZ JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PREZENSMIAI BEI J ADAPTACINS YPATYBS1 Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized WordCombination and Compound Adverbs ANOTATIA Straipsnyje analizzatiami del linguaggio lituano e nenorminės kalbos suprieveiksmėję parole dei junginiai e suaugtiniai prieveiksmiai (205), atlettiti dal Lituanian lingua jargono e nenorminės leksikos dizodyno. Analize mira a stabilire sistemiškus preveiksmėjimo e skolinių adaptacinius particumus. La gran parte prielinksninių costruzioni, prieveiksminių frazeologinių junginių e suaugtinių prieveiksmių sono da rusų kalbos fonetiškai e graficamente adattati skoliniai. Lessica è adattata foneticamente e graficamente secondo il principio della sostituzione degli fonemì straniimų quanto più vicina alle proprie. Particola gerargonybių anche adattojamo morfologicamente: integrojamo in linguaggi lituanici fleksine paradigmas. Suaugtiniai žargoniniai prieveiksmiai sono da rusų kalbos prestintų prielinksnių e dalelyčių junginiai con daiktavardžiais, i cui prielinksniai e dalelytės savitai adattando paverstos priešdėliais. Trap suprieveiksmėjusių parole di combininių e suaugtinių prieveiksmių molti vulgarizmų. 1 Articolo preparato nell'esercizio ESMINIAI ŽODŽIAI: prieveiksmiai, prieveiksmėjimas, žargonas, adaptacija. della Commissione Statubine delle lingue lituani 20192021 m. finanziata progettoà Lituaniano lingua jargono linguisticine peculiarità. Articoli Articles 273 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ANOTATION This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of phonetically and graphically the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted according to the principle of substitution of foreign phonemes whose prepositions and particles as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs. KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation. ĮVADAS Prieveiksmi è caratteristica sandaros varietàè: non solo la parola, ma e parole combininys o costruzione può pakisti darybiamente e semantiticamente, t. y. suprieveiksmėti. Prieveiksmėjimas è di diversi gradop: parola, compoinys di parole può essere completamente suprieveiksmėjęs o adverbializzazione può essere solo parinė: nusilpęs vardažodiškumas, ma non c'è ancora completo suprieiksmėjimo, ecc., da visimo, senza pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Naturalmente, che i tipi di parole combinazioni stabilità, stabarėjimo nel linguaggio sono e pereinamiei, sumišę o ancora tebevykstantys, per questo in studi più approfonditi vengono usati tali termini come apstabarėjusi frazė (angl. semi-fossilized phrase) e pan. (plg. Howarth 1998: 28). A causa di menzionate ragioni emerge molti vari (especialmente se è skolinys), perché pereinante o perėjęs in prieveiksmį parola o combininys di parole, samplaika chinta non solo morfologicamente, ma e fonetialmente. Anche un esclusivo segno di prieveiksmio è nekaitymas (lapisnializzata solo maža parte), dunque prestato prieveiksmis molto più facilmente adattabile (Paulauskienė 1994: 379). Bendrinėje lietuvių kalboje (bk) prieveiksmio significato più spesso sono įgijusios prielinksninės konstrukcijos su vardažodžiais: senza fine ‘labai, da paskos ‘pasvalevskaitė, Rimkutė 2010: kui’, iš paskutiniųjų ‘sunkiai’ ir pan. (Pakerys 2002: 547–552). Taip pat nemažai samplaikinių2 prieveiksmių su dalelytėmis: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Ko7982). Tokie apstabarėję junginiai sono dvižodžiai o 2 A causa dei termini samplaikinis, junginys, suaugtinis dettagliamente cfr. : Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 8486; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. ROBERTAS KUDIRKA 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ilgesni, costituiti da kaitomų o (ir) nekaitomų lingua parti, a stabarėjimo e prieveiksmėjimo la ragione più importante intornoybinė vartosena (plg. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Univina funzione non trasformacia prielinksninių costruzioni prieveiksmiais, didelę significanza ha costruzioni leksikalizavimas, una comune significanza comparsa, metaforiškumas. A causa di ciò separatamente menzionati preveiksminie frazeologiniai junginiai, che non solo costanti sandaros, vientyrinėjimuose opinie per tali junginiai non sempre tisos reikšmės, bet dar ir vaizdingi (plg. Ulvydas 2000: 141–143). Morfologijos coincidono, la valutazione bilancia presso il limite frazeologijos: non è particolarmente keista, che alcuni Dabartinės lietuvių kalbos žodyno prieveiksmiai (plg. DLKŽ iš tikro, in realtà prv. ‘tikrai) Frazeolo 747) ( Markešiši.samvičius 2014). gijos žodyne laikomi frazeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, Analoghe strutture prelinksninis compoinys nei dizionari può essere considerato e frazeologizmu, e prieveiksmiu: da lėto LKŽ considerato frazeologizmu (♦ da lėto ‘pamažu, da leggvo, neskubant), e DLKŽ da tyko considerato prieveiksmiu (iš tyko prv. ‘tyliai; pamažu) (Markevičius 2014: 72). Prieveiksmėjimas è associato con molti variabbia di carattere kitimų (ypač trumpinimo), tad linguaggi territoriali lituani frequenti preveiksmiai può avere anche po dieci varių, plg.: qui (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). Adverbializzazione nenorminata nel linguaggio molto stichiškesnė, ma le relazioni tra standardizzojama e nenorminesa delle lingue non è stichiški, perché la maggior parte di tali fenomini è tarsi sistemi interweika. Jargoone adaptazione dei debiti consistentemente si può descrivere in questi tipi: a) nonadaptuoti3, b) adattati graficamente e foneticamente, c) adattati graficamente, foneticamente e morfologicamente (gavę kaitybinę galūnę, darybinę priesagą) (plg.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adaptivus integravimasis è lingua universija, perché spesso concreti bk è dominojante in ella pattenkančių skolinių riguardo (Irwin 2011: 4453; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus tre gradi di adattatimosi l'immagine può essere paillustrata da alcuni gruppi di gergononybių. Neadaptuati preveiksmiamente ustojamų parole dei junginių duper (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai e kt. Questi pochi esempi comunque indicano minimalų adaptavimąsi nenorminėje parlando si scrive senza brūkšnelio, emerge familiįstamai pakistų: drive ir suaugtinių prieveiksmių yra visai nedaug, sąlygiškai galima priskirti skolinius iš anglų kalbos: ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ super in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Ma nulinė adattazione è più una cosa teorica, usato skolinys in se stesso foneticamente adattato secondo stranimųjų fonemų substitution kuo artimesnėmis 3 Kartais svetimžodžiai gali būti neadaptuojami ir dėl fonetinių priežasčių – sulietuvinus jie neatsavosiom principio. Articoli Articles 275 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės variante con trumpaisiais balsiais (fifti fifti) e pan. Il sistema viuujante vertia ad adattarsi e tali brevi debini: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) ha variante a ♦ okis dokis, a compoinys ♦ super duper ha varianti già su morfologiche adattazioni žymenimis galūnėmis: ♦ super duperis e ♦ superis duperis (jis capita che il disfatto non sarà là super duperis historijoj... solo ziedai ji sulygins con altri didz zaidejai. // cosa egli aveva bu questo metimento, nonché pagamento provocare pražangas, a nemažai slaviškos kilmės žargonybių, kada prestintas šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)4. Rusų kilmės prieveiksmiškai vartojami junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai visada adaptuojami grafiškai ir fonetiškai: ♦ za adno (odno) (rus. за одн)5, nafig (rus. prast. на фиг). Žargone junginys, pvz., rus. prast. // ni хера ‘nieko, è adattato e come compoinys, e come una parola: nichera e ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, ma visvien tempo self miglioriis sembra girando starteriu, che tuoj griebti ha, ma ni chera), già in questo caso varianti del compoinys ni (ne) chera raramente in vartoseno. Così anche negativia dalelytė rus. ni può essere adattata (ispacciata) come negativois priešdėlis ne-: nechera (pakeitus fiske pradejo matyt davikli bet daviklis nechera nerode greicio), questo požymį già si può valutare come una certa morfologico adapttavimą. Frequenni vartosenoje prestiti gergoniniai posacchie sono adapttuati e foneticamente, e morfologicamente, ecc.: ♦ pa polnai (rus. po plной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. šnek. po plной прогрáмме), ♦ pa polnai katūške (rus. prast. po plной катшке) significato ‘massimalmente. Adattare solo foneticamente vartoseneje sono rari: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katūške, o stesso prieveiksmis forma *polnoi savarankiškai lietuvių kalbos žargone nevartojamas, sempre solo polnai: questo è standard 6 preesagos -ai ve veuzregistrava Ideu vakar, lavarkiau viska polnai sutalios bukles, polnai veiki, lavarkai. È necessario dinys iš bdv. polnas, -a (turi kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc sottolineare che gergo non rare i casi, quando a causa di stabilio composto vartosenes specifiche (pastovumo) e spesso ustojamà posakį può formare solo foneticamente adattate, specifines forme, ecc.: programe, polnoi. Jargone savarankiamente usato solo prv. polnai ‘visivamente; anche molto a lungo bk prigijęs skolinys programma gergoniniame posakyje mantiene rusų k. morfologicamente neadaptuata quanto uno esempio separato segnolu // (ischierio vedi Kudirka 2012: 35). 5 Tutte le rusiški parole, eccetto vienskiemenius, sukirčiuoti rusų parlando usato in russo con 4 Straipsnio tekste pateikiami tik keli pavyzdžiai dėl tikslesnės reikšmės supratimo kontekste, daugiau vartosenos pavyzdžių pateikiama straipsnio priede. Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti, uno kirčio ženklu ( ́) (-ёpalikta without kirčio ženklo, lei sempre kirčiuota). delle lingue liteviste gerargonybių kirčiuoto skiemens baseas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) è pabrauktas. 6 Priesagos -ai hybridiniai vediniai da priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių sono dariausi lietuvių kalbos žargone (Kudirka 2019: 49). ROBERTAS KUDIRKA 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII prelinksninio vicenio formą programe (rus. прогрáмме), che stessa separamente kia ha e morfologicamente adattate, verbine žargone nėra vartojama7, ir bk tokia linksnio forma neegzistuoja. Minėti posaforme: secondo ♦ fullną programą, ♦ tutta (plna) katūške, ♦ ant tutte (plnos) katūškės ‘maksimaliai. Un altro esempio illustrativus con gerargonybe prikolas (rus. žarg. прикóл), che è morfologicamente adattata galūne e linksnializzata, tale è standardistico integravim verso fleksina o derivacinę sistema. Se questa forma giargonybia appartiene a un stabiliajo giunzione, tali giunioni regole regolari funzionano limitati: forma, apparire come forma più divertente, funcine senso può non esser più divertente o emerge forma *prikolum savarankiškai nevartojama, ella visad solo prieveiksmiško posakio parte leksinis idiomatiškumas (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pavyzdžiui, junginyje ♦ pa (po) prikolum (rus. žarg. по прикóлум) ‘juokais’ esanti (ziurio, a alcuni non dato che cia po prikolum va? // giminet, che pam pam pam pamtadienis balandzio 1, questo tutti kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). La stessa significazione nenorminessa al discorso è usata e più adattatuoti da parecchie varianti (jau e morfologicamente) posakio formų: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ per prikolo (vert. dal rus. žarg. per прикóla), ♦ ant prikolo ‘juokais; comunque a sé. Nenorminesa lingua prieveiksmiai si distingue da parecchi segni di adattazione fonetica. Giargonybesse sistematicamente varia la vocali delle radici debili [a] e [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; molto (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. con vartosenoje sistemingu achujienai, achujenai), ofigienai, ofigenai ‘puikiai; molto (: ofigienas, ofigenas, -a, plg. con vartosenoje sistemingu afigienai, afigenai). Così come prieveiksmiškuose combinazioni, ecc.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. do ne могý) ‘iki negalėjimo, над visko, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. чérez ne могý) ‘nenoromis, per prievartą. Rususche parole di parole nekirčiuotuose skiemenyse invecej [o] presumo ridotto [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Questa caratteristica tartia abbastanza coerentemente perimama prestinante rusiškus parole, ecc., suaugtiniai prieveiksmiai su adattatuotu prielinksniu do (rus. do) rare, gergoone egli dėsningai adattato come priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. do ху (хренá, херá) ‘molto molto ir kt. Garsą [o] tali casi ustava, matyt, raštingesni informanta, ma tali varianti (dofiga, dochera, dočiorta e pan.) raresni. Altr'impermeo di chiškus fonetική adattazione è alle attuali slav. origine gerargonybėms caratteristico sistemiškas šaknies balsio [e] varijavimas con diftongizuotai [ie] o altrimenti qualitibiamente pakitusiais voiais (galima e [e [ie] niveliacija): padagrievas, padagrevas (rus. kal. žarg. poddogrév) ‘materialinis rėmimas iz svobody; lievakas, levakas (rus. žarg. левáк) ‘šlamštas; sugnievinti, sugnevinti (plg. 7 Bk tali preveiksmiam caratteristici casi anche akivaizdūs, ecc., prielinksninių konstrukcijų iki šiolei, iki šiol le parole šiol, šiolei separatamente nevartojami. Straipsniai / Articles 277 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės rus. razgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti (meglio cfr. Kudirka 2012). Prieveiksmiim questo varijavimas anche caratteristico: nechren, niechren, niechrien (plg. rus. prast. ni хренá) ‘nėra ko, nereikia; nechrienovai, nechrenovai (plg. rus. prast. 1976) senosios slavybės irgi presentate con нехренóво) ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, dachera, dachiera (rus. vulg. до херá) ‘labai daug’ ir pan. Bk norminamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP varijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės (rus. prast. сéмки, rus. сéмечки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, rus. пешкóm) e kt. Įtaką tale varijavamento adattabile fa anche territori dei dialektų [e/ie] diftongizacijos areala, che išsibarstę po tutta la lingua Lituanea area (Kardelis 2009: 102135; Urbanavičienė 2018: 59). Anche bisognerebbe prendere in considerazione il fatto che nella lingua spontanea le forme tarminese vengono utilizzate persino 20 volte più frequentemente rispetto al testo della lingua preparata (Kačiuškienė 2012: 54). Publikati dizionari del gergo incoraggiano prendere sistematicamente studiinėti gerargonybių grammaticale adaptativimo dėsnius, stabilire internini normi segnius. Attualmente è in esecuzione un progetto sostenuto VLKK, il cui compito descrivere le peculiarità linguistiche del gergo delle lingue lituanee. Questo è l'articolo parte del progetto su prieveiksmius. Isisteminato isanalizzatosi gergo preveiksmių precessaggi -ai hibridini vedini e pavienius suprieveiksmėjusius parolezi stabilito, che tirtųjų preveiksmių morfologiche caratteristiche sono specialmente trasformuate nel sistema della lingua Lituania, e peculiarità adattative sono nulmemte dei dialetti territoriali della lingua Lituania e bk con un certo nuosrueklumu (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Si mira anche a descrivere in dettaglio i fenomeni del gergo della lingua lituana, poiché ci sono gaja di anticipstine e sbagliate disposizioni (in particolare delle competenze comunicative mokovų), che il gergo non ha il proprio sistema fonetico e grammaticale, es. Žargosistemos dalis, i. e. primarie di quel sistema di cose, fenomeni, e gli žargonybi sono altre parole (Greblkienė, Večkienė: 2004 118, 8). L'assenza di caratteristiche sistemiche la comunicazione molto trikdytų o 17). Oppure come si può affermare: [...] įsikliopyti aklai usato nel linguaggio giovanimo, nybės skiriasi nuo tarminių žodžių tuo, kad pastarieji yra neatsiejama tarminės non avente particolare o originalios significati. Lituviui įsikliopyti semantiicamente tuščiaviduris korodis (Norkaitienė 1984: 39). Ar paradossu, ma juk įsiklio pinti (plg. lenk. wklepać się, baltarus. kljapać) informalmente precisamente e usato a causa 8 Pavadinimas antriniai irgi nekorektiškas, net darytų ją neįmanomą – be taisyklių (vidinių normų) bet kuri kalbos atmaina (teritorinis ar socialinis dialektas) išvis negalėtų egzistuoti (plg. Pupkis 2005: perché gergoone è di tali realijų, kokių nėra bk, pvz., krimiekspresyvių ir originalių ypatybių: tiesmukumo, familiarumo, naujumo, įmantrumo. Gimtosios kalbos aruodas šia reikšme nemenkas: įsispitrinti, įsimėklinti, naliniame žargone malinuoti ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’ ir kt. ROBERTAS KUDIRKA 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII įsispanginti, į akį (širdį) įkristi e kt., ma occorre descrivere e informali, nujai, įmantriai9... A causa della complessità morfologica preveiksmia raramente vengono analizzati negli studi skolini, più spesso sono studiati daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) o il fenomeno skolinimo viene valutato solamente in generale (Čepienė 2006). Nell'esecuzione dello studio in particolare è stato pravartus bk prieveiksmių descrizione, preparato secondo i principi di morfonologiche analisi (Pakerys 2002: 510593). Sistemi e dettagliate del linguaggio Lituano non esistono ricerche di lessico. Gli obiettivi di questo articolo: 1) morfologicamente isnagrinarsi gergo della lingua lituanee: (a) suprieveiksmėjusius combinazioni di parole, (b) suaugtinius prieveiksmius; 2) studiabili composti e parole classificare secondo tipo (pagal descrendrintą formalų požymį, džn. donorės kalbos šaknį o priešdėlį), effettuare un'analisi sistemica, che miri a estruire vyračiusujan prieveiksmėjimo modelli, adattamento a modi di lingua lituani; 3) si mira anche a stabilire sistemiškas morfologiche caratteristiche e comuni strutturali dėsningumus, discutere adaptacine caratteristiche; 4) estrinti, da quali lingue suprieveiksmėję parole di compoiniai e suaugtiniai prieveiksmiai sono prestinami. Medžiaga (162 suprieveiksmėję parole combinate e 43 suaugtiniai miai) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildytos minėto žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga prieveiksrinkta da due fonti: da (a) sakytinės kalbos e da (b) internetinių forumų bei interaktyvių internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis (mIRC, Skype e Sudaryti paieškos eilutę Google paieškos sistemoje nebuvo keblu, nes junginiai ir suaugtiniai nekaitomi, reikėjo tik susisteminti įvairiai fonetiškai adaptuotas foretc.). (iscritto in massi cfr. Aleksandravičiūtė 2008: 266282). Skolinių origine viene indicata da spieghinali dizionyn (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED). 9 Si poteva anche cogliere in considerazione l'analogia con istiktuku kliopt ‘staigiam veiksmui reikšti e klioptelėti, kliopterti ‘įkliūti, kliopti ‘suduoti (LKŽ) e etc. 10 Il materiale del gergo della lingua Lietuvių e nenorminės leksikos žodynui non è stato scelto da fonte stampausdintinių (popierinių) fonti, meninių (grožinių) tekstų e etc. che siano stati redaguati. Alcuni linguaggi sociali, personali conversazioni sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės durante registrando dictofonu in questo modo e raccolta quasi tutta la parte del lessico da queste aree (per maggiori dettagli cfr. Kudirka 2012: 35). Articoli Articles 279 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės SUPRIECOLI SOLUZI JUNGINIAI La maggior parte di tali suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų o prieveiksminių frazeologinių junginių sono pascoliti dal rusų kalbos arba vertiniai: ♦ da (do) lampočki11 (rus. šnek. do lámpoчки) ‘vienodai, ♦ fino lemputės (vert. rus. šnek. do lámpoчки) ‘vienodai, ♦ pa (po) barabanu (rus. prast. po барабánu) ‘nesvarbu, vienodai, ♦ e v tako everything (russio vulnek i takóje) così avanti. ♦ , ‘vijiropu (rus. šg. vjopuó) niop; maximamente, ♦ po prostu (lenk. po prostu) ‘tiesiog, paprastai, ♦ po defaultu (rus. komp. žarg. po defaultu, plg. angl. komp. by default) ‘pagal nitilėjimą, ♦ ponto (vert. rus. žarg. per póнта) ‘nerimtai; juokais, ♦ ne prikolas ‘prastai, cattivi, ♦ na ura (rus. na урá) ‘kaip pakliuvo, ♦ pa (po) liubomu (rus. šnek. po-любómu) ‘bet in quale caso, comunque, ♦ prosto tak (rus. šnek. прósto tak) ‘paprasčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno (rus. za odnó) ‘kartu, same ‘, ♦ gazaskaip tik itself; puikiai, geriausiai, ♦ na vsie (vse) sto (rus. prast. na vse sto) ‘ticrai, šimtu procentu, ♦ tolka (tolko)12 tak (rus. тóлько так) ‘kaip reikalas, как должно быть, ♦ tolko (tolka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be tolko (rus. без тóлку) ‘bepermiamente; pakrikai, ♦ ant pilno (viso) gazo (plg. rus. prast. na półym gazý) ‘maksimaliai, ♦ proprio chodu (vert. da rus. свoúm хóдом) ‘savarankiškai, propri jėgomis, ♦ dalše nekuda (rus. шнек. дáльше нéкуда) ‘išvis già, ♦ pa natūre (rus. po натýre) ‘iš tikro, da prigimtie, ♦ v narie apstabarėję junginiai tūre (rus. prast. в натýре) ‘iš tikro’, ♦ ant bajerio (lenk. šnek. na bajer) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘toliau jau nėra kur’. Kai kucon cambiusa significato è atklydę in comune jargoną da kriminalinio: ♦ ne zapadlo (rus. kal. krim. žarg. ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ ant ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. po blatu) ‘neoficialiai, nelegaliai (išsam zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’, ♦ v padlu (rus. žarg. в пáдлу) ‘gėda’, Kudirka, cf. 2014). Existe e costruzioni con savitais hibridiniais dariniin secondo analogiją, eg., da perkeisto gergonino prieveiksmio be formanto nematū ‘ish anksto nepajrėjus, aklai sudaryta prielinksninė konstrukcija ♦ ant neli nr atsiusti i nuoroda). Questi hybridini dariniai turbūt costituire secondo analogiją da ♦ čerez nemagu (rus. šnek. čérez ne могý) ‘nenoromi, per prievartą, ♦ do nemagu, matūškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematūškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuskes vaziuoti su vaikuciais vaziuosim norim kad butu patogu, gal gafino nemagu (rus. šnek. do ne могý) ‘massimalmente, fino negalėjimo, anche se neatmestina e baigmens analogija secondo bk prieveiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimirniu. 11 Translitterati prestiti preveiksminie junginiai spesso kirčiuojani allo stesso modo, come essi kirčiuojani in quelle lingue, da cui sono kilę: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. v pádlu), v natūre (rus. prast. в натýре), za adno (rus. за однó) ir kt. 12 Apostrofu po priebalsio (pvz., tol’ka) žyminas priebalsio minkštumas. ROBERTAS KUDIRKA 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Atsirado gergo della lingua Lituania e nedaug di frazeologiche combinazioni di origine neslaviška: ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai, ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai, ♦ sul smūgio ‘staigiai, ♦ tutto ore ‘viskas bene, ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; meglio non, ♦ su fungbo ‘bet come, nerimtai, ♦ su to kanto ‘tuo punto di vista, ♦ per fuksą, su fukso ‘atsitiktinai pasisekus. della lingua Lituania jargone utilizzata e eufoniche samplaikinių prieveiksmių, kilusių iš ištiktukų (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk esempius Ulvydas 2000: 315), quasi tutti ottenere come skoliniai da rusų kalbos o per rusų kalbos tarpininkavimą. Eufonija (t. y. rimas, ritmas, aliteracia) ulteriormente lega combinazioni di parole in un'unità semantistica, la suambuma aiuta sampionikom mantenere la propria constantovum, pervertirli frazeologicamente a combinazioni di parole: tiap ♦ liap (rus. šnek. тяп-ляп) šaltaiiniai, ♦ šaltai baltai (rus. prast. шалт macháj-boltáj) makarimtai, ♦ šnekarchar (šnekarcher macher, šnekarcher-macher) suktai, nelegaliai, šmiku, krimm, fiti špl. žarg. túti-múti ♦ raz raz ‘greitai, viens du, pyst pyst ‘mikliai, viens du, ♦ cap carap ‘pinigai’) ‘suktai’, ♦ raz dva (plg. rus. раз, два и готóво ‘viens du ir baigta’), (rus. šnek. цáp-царáp ‘pačiupti) ‘vogčiom, capu lapu, ♦ taram baram (plg. rus. prast. тáry-báry ‘plepalai) ‘ir così avanti, ♦ tiutelka v tiutel šnekku (rus. šnekka t in ttelku) ‘molto precisamente, ♦ liuksum pirdum giok. ‘fincamente, meravigliosamente. Prieveiksmis čiki (rus. žarg. чки) ‘gerai costituisce qualche ritmingų prieveiksminių junginių: ♦ čiki čiki (plg. rus. žarg. чki-чки) ‘puikiai; pačias reikšmes turi ir posakiai ♦ čiki briki (rus. žarg. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki puki (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki baesattamente. Tokias ri. Si è verificata solo poche anglybės: ♦ oki doki, okis dokis13 (angl. šnek. okey-dokey) ‘gerai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘gerai, ♦ super duper (puper) (angl. šnek. super-duper) ‘puikiai, ♦ fifty fifty, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusangliau, ♦ top (rus. šnek tiptop, tip. tip-) ‘lygiai così; esattamente. Galūnėmis -is morfologicamente adattati stabili dei compounti varianti okis dokis, čikis pikis, okis pokis sono apparsa ne a causa del sistema della lingua lituani: prevaujanti sistema kius netipiškos sandaros žodžius variantiškai adaptuoja galūnėmis (dar plg. šnek. linksniazione tofam. aciuk ‘aciū, okiuk ‘bravo, ok). Eufoniniai sampionikinie prebeiksmie con vulgarizmai: ♦ jabat (var. jebat, jibat) kapat (rus. vulg. ебáть-копáть) rari ‘eina sau’, ♦ kyšt myžt ‘mikliai, viens du; bet kaip’. Nenorminėje kalboje yra ir prebeiksmi utilizzati eufoniquement di frazeologici compound, alcuni che similėja a pregeodžius: ♦ né pist, né knist ‘nieko; nereik già niente (Juos tutti 13 A volte in tali casi combinini liuksum pirdum, okis dokis, čiki piki e kt. significato può essere sia būdvardiška ‘puiku, sia prieveiksmiška ‘puikiai, plg.: buon klipas ane, così e ulteriormente saunu bene liuksum pirdum (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai). // Okis dokis, me va bene, pasticengsiu apparyt orizonte (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai). Articoli Articles 287 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės preveiksmiamente può essere usato e suaugtiniai keiksmai, ecc.: jobtvaimat (plg. rus. vulg. как ёб тво мáть! ‘be сомнения, действительно) ‘di certo sì, dal tikro (Padarysiu, jobtvaimat, qui chuinia è. // Egli gi durnasse dal tikro, jobtvaimat!), kibinimat (plg. rus. vulg. к ёбаной мтериа) ‘velniop, šalin (Viršnit nuok kibinimat i betonavo nuovamente la rivalità.). Su šaknimi čiort solo come suaugtiniai prieveiksmiai vengono utilizzati skoliniai načiort, načiorta (rus. na чёртá) ‘velniop; kam, che che diavolo. Ilgesnė forma načiorta vartosenoje retesnė. Con neiginiais neir nitaip pat sono preveiksmių: nečiorta, ničiorta (rus. ni чёртá) ‘nė velnio. Su šaknimi fig vartosenoje anche non pochi suaugtinių prieveiksmių: nafig (rus. prast. na фиг) ‘velniop, po galais; kam?, per ko?, viene utilizzata e il suo ilgesnė forma nafiga (rus. prast. na figá). Anche appaiono deformati varianti già con cambiato šaknies balsiu: nafeg, nafega. Con neiginiais neir niprieveiksmiai anche nereti nefig (rus. prast. non фиг) ‘nėra ko, nefiga (rus. prast. non фигá) ‘ne; niente, nė devnio, nifiga (rus. prast. ni фигá) ‘ne; niente, nemmeno diavolo. linguistici Lituani sono jargone delle nuoveadarini forme secondo analogijas principą tale è žargonybė nachaliava ‘nemokamai (plg. rus. prast. на халву) (As questo anche nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava). Parla Rusų tale parola non esiste, indirettamente tale forma base è attribuverzii nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘nemokamas e prieveiksmis chaliava (rus. prast. халва) ‘nemokamai. Vartosenoje apylygiai paplitusios dvejopos forme del composto con prielinksniu e suaugtinė forma: nachadu ir na chadu (rus. na ход) ‘beregint, greitomis; e (is paparasto solito zmogelio per giudma ta nameli nachadu pajimtu, ma ora ta nameli valdo stambi ryba chia recita toki sukuriau na xadu kai reikejo ish nieko kazhka padaryt:D VIKINGO KRUOPAINIS), nachaliavu e na chaliavu (rus prast. na halvu) ‘nemok, ma vartoseneje una può vyrauti, in questo caso frequnesse sua sua sua mokestina può essere, anche se, brivvaratè tutti i Lituani per Naxaliavu, è davvero grande, quando mostra una foto, quando alkanu gš! ). Così come sono parecchi suaugtini preveiksmių con prielinksniu do: dachuja (rus. vulg. do ху) ‘labai molto, dachriena, dachrena (rus. prast. do хренá) ‘labai molto, dachera, dachiera (rus. vulg. do херá) ‘labai molto, dačiorta (rus. prast. до чёртá) ‘labai molti, dafiga (rus. prast. до много фиг.а) ‘labai, davelnia (hybridas analog rus. prast до чёртá) ‘labai molti. Varianti con priešdėliu done secondo tartį dochrena, dochuja, dofiga e kt. vartosenoje gerokai raresni. Su prielinksniu po (rus. po) prieveiksmių anche non poche. Alcuni preveicmia rusų nenorminėje parliamo possono essere usati dvejopai congiunio con preelinksniu e suaugtine forma: po хуй, po ху, пхуй; in questo caso in lingue lituanee gergoną già pasiskolinta suaugtinė forma pochui (rus. vulg. phuy) ‘nesvarbu, vis vien. Anche questo preveiksmis ha qualche ilgesnius raramente usati ROBERTAS KUDIRKA 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII variantus: pachuju, pochuju, pochujutki. Prie šios grupelės šlietini ir eufeminiai dar, loro anche sono suaugtiniai con prielinksniu po: pofig, pofiga (rus. prast. pfig, po фgu). Analogiški è e pochren, pochrien (rus. vulg. пхрен, plg. po хрну), anche pocher (rus. vulg. пхер). Žargone vartojami ir keli reti suaugtiniai prieveiksmiai su rusų kalbos dalelyte ли: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, perché (non ti annoio voi varire?! a tardi allora walkstot se non piace? ikisot nosi - nepatikoir pyzdinat is ten. // Matai quale skylė, e chūlia, ulteriormente nonina. // Se voi irritano miei rasaliojimai, niente meravigliosous - as stesso tolkom nezinau xuli as rasineju. Direttamente saviraiska). // Ghana raras è preveiksmis chūliš, chuliš (rus. vulg. хлиш) ‘dėl какой причины, почему (O chūliš mes turim mokėti? Tegu loro moka O questo chulish ziede vaziuoja con placiom padangom, lì non è necessario video). Jargon utilizzati e qualche suaugtiniai preveiksmia con rusų kalbos prielinksniu в: vticharia (rus. prast. втихар) ‘slapčiomis, vdrebezgi (rus. вдрбезги) ‘visiamente, в шukes, vpizdu (rus. vulg. в пизд) ‘velniop, po galais. Nenorminée parlando sono diffuse prieveiksmialmente utilizzate įvardinės konstrukcijos: nekažką, ne kažką ‘prastai, nekaip, neką; debbnai; nelabai (Varžybos iniziò cautamente varžovų gretos irgi nujai surikiuota quindi susižaidimo non kažką. // Na e io le dico, che non qualche cosa, quando pannè taliaisci cose si occupa. Lei naturalmente non taceva, ma cominciò rimproestauti, quale differenza se questo maschiška, o femmineriška). Analogamente con altri innominativi prebevlmi: nekažkaip ‘nekaip, prastai; pesantemente, kebliai, nekažkas ‘prastai, nekaip; debbnai; nelabai. Tokių prieveiksmių nesuaugtiniai varianti non kažkaip, non qualcosa rariesni. IŠVADOS Articipsnyje discutiti 162 gergo della lingua lituanea suprieveiksmėję parole giniai ir 43 suaugtiniai prieveiksmiai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad svetimas junkalbinis unità, apparsa nell'altra lingua contesto, è trasformuojamo adattandolo alla kalbinė sistema. Tirtųjų suprieveiksmėjusių junginių ir suaugtinių prieveiksmių adattative peculiarità sono nulemte aiškių dėsningumų: (a) žargoninė leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą, (b) tam tikra dalis žargoninės leksikos tendusi integrarsi in linguaggi fleksine della Lituania, (c) parte gerargonybių rimane morfologicamente nonadapta solo a causa del prieveiksmio limitato kaitimo (ar del tutto nekaitimo), (d) skolintų gerargonybių variatività emerge a causa stichiško adaptativomo secondo le caratteristiche della lingua recipientė. 1. Didžioji dalis suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti Articoli Articles 289 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės skoliniai ar vertiniai (88; 54,3 proc.), neslaviškų, lietuvių kalbos žargone atsiradusių prieveiksminių junginių nedaug (9; 5,6 percento), skolinių da inglese solo pochi (4; 2,5 percento.). a. A causa dell'espressività gergo populararias prieveiksmiškos eufoninės samplaikos (24; 14,8 perc.). b. Nenorminata parlò populiarūs vulgarizmai, essi costituiscono molto prieveiksmio significato vartojamų junginių sezioneie tali skolinių iš rusų kalbos (57; 35,2 proc.), nemažai e prieveiksmiškų lietuvių kalbos disfemizmų arba vertinių iš rusų kalbos su vulgarizmais (13; 8,1 proc.). c. Nenorminėje parboje nereti prieveiksmiški junginiai con negativamosiimi dalelytėmis ne, ni (rus. ni) (11; 6,8 perc.). d. Žargone molto variantiški prieveiksmiški junginiai su lenkų kalbos dalelyte bele (lenk. byle) (6; 3,7 perc.). e. Nedaug prieveiksmiških poignamųjų junginių (6; 3,7 proc.) e prieveiksmiških junginių su prielinksniai fino, per, čerez (rus. через), do (rus. do-) (5; 3,1 proc.). 2. Nel reparto dei preveiksmių adulti gausu da russi lingua prestati prielinksnių e dalelyčių junginių su daiktavardžiais (35; 81,4 percento), prielinksniai e dalelytės paverstos priešdėliais savita adaptando: principalmente 11 usių prieveiksmių su priešdė na- (rus. na-), 10 su negatamaisiais priešdėliais, ne prieš ni- (rus. ni-), nie 6 su da-, do- (rus. do-), 5 su su su su po- (rus. po-), pair 3 su v- (rus. v-), vo- (rus. v-). c. Nemaža parte suaugtinių prieveiksmių può essere variantiamente consumati e a. Skyriuje daug vulgarizmų (21; 48,8 proc.). b. Neslaviškos kilmės suaugtinių prieveiksmių tik keli (3; 6,9 proc.). come junginiai. ROBERTAS KUDIRKA 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. ingles k. baltarus. baltarusių k. bdv. būdvardis kal. del carcere krim. criminalinis lenk. polkų k. prast. – prastakalbė prv. prieveiksmis rus. rusų k. šnek. šnekamosios lingua vert. – vertinys vulg. – vulgarus žarg. gergo LESSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. F Ž Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvos kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio e narkomanų žargono slovynas, Kaunas: Kitos knygos. LKŽ Lietuvos kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Priega internet: http://www.lkz.lt. OED Oxford English Dictionary. Accedo internet: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Grande polkųlietuvių kalbų el. dizionynas, Marijampolė: M. Martišienės traduttori ufficio. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского della, Москва: Aстрель. Mokienko Valerier, Тatjana Никитина 2000: Большой словарь русского Čermák жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. Articoli Articles 291 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių anglicizmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages: conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. Czech and general phraseology, Praga: Karolinum, 73128. DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Grebliauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/ baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. ROBERTAS KUDIRKA 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Kudirka Robertas 2020a: Jargo della lingua Lituania pavienamente suprieveiksmėję parole e prieveiksmiai without formantų nonché le loro caratteristiche adaptative. Lietuvių kalba 14, 112. Kudirka Robertas 2019: Lituvian lingua gergooni preesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacyjne peculiarità: preesagos -ai hibridiniai vediniai from priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. Respectus Philologicus 36(41), 4759. DOI: https://doi. org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: preesagos -ai hibridiniai vediniai da būdvardžių su preesaga -iškas e nepriesaginių būdvardžių. Taikomoji parlotyra 14, 2132. DOI: https://doi. org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologική italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Cultura di lingua 84, 202213. LKE Lietuvių kalbos enciklopedija, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija et altri stableūs сложных junginiai. Lituanistica 4, 8198. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos su prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. Uomo e parola 16(1), 7080. Norkaitienė Milda 1984: A causa jargonismo įsikliopyti, o come si può įsimylėti. – Cultura di lingua 47, 3941. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, switchtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. Baltistica 51(2), 239269. Paulauskienė Aldona 1994: morfologia della Lituania, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Riconoscimento e classificazione dei sampioni Morfologici. Lituanistica 62(2), 5875. Harriet Sharp 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. Straipsniai / Articles 293 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. Nordic Journal of English Studies 17, 71115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinis šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ulvydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizzazione delle generazioni medurine e giunesniose eastern alštaičių vilniškių kalboje. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbonavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 5982. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio e darybinio adattativimo modelli di produttività. Taikomoji parlotyra 3, 127. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Altre lingue di origine parole nel sistema morfologico della lingua lituana. Lietuvių kalba tarybiniais metais, ed. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lituvians kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ Ruсская грамматика. Fonetica. Slovoformazione. Morfologia 1, ped. N. Шведова, Москва: Наукa, 1980. ROBERTAS KUDIRKA 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių paroli combininių vartosenos pavyzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PELINKSNINS KONSTRUCCTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalmente: come dicendo prisidirbai questo natura pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programma (pragrame), pa (po) polnoi programma (pragrame) maliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustu pa- ‘maksigal plna programma, allora tutti حقوق aiutaremo su shelyno, resterà solo annai ciglio. ♦ pa polnai katūške, pa (po) polnoi katūške ‘maksimalamente: tipo greiciau atsius e t.t, perché dhl išsiurbs viska pa polnai katuške, questo tuo ta siunta 99% senza nessunu pvm praeis // Jaigu tentisim prespeti punasme, questo credou ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ su tutte (plna) katūškės, tutta (plna) katūške ‘massimalmente, tutto capacità: sviecia saule, a mio name sildymas dal venerdìdi è stata atsuktas su tutte katuskes. // tam dzedulionui deretu ant plnos katuskes bauda imandolinti. // Doti solo multa e tutta katuške nes tali nepasimoko. // drebulys krecia, sembra, come siaures asigaly gyvenciau, anche sildymas tutta katuske ijungtas // uz aiuto maziem e medieiniams ukiams, a kas virs 500 ha fullna katuske mokesciu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; comunque a se, per divermino: Io non spedei, pensai, pa prikolu disse. // nera tikri, fa questo più pa prikolam, perché saitas anche pa prikolam, ziurejau ash laida. ♦ per prikolo, su prikolo ‘giokais; šiaip sau: Loro solo per il prikolo, coppia litì costava. // nzn può but che là piratiski game bet as seip chiedio sul prikolo e lui pasake atvez. 1 Pavyzdžių viene fornita solo minimamente, più c. delle lingue Lituanee gergo e nenorminės leksikos dizodyne (Kudirka 2012). L'articolo nel testo esistenti esempi non sono ripetuti allegato. Articoli Articles 295 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, per lemputės ‘vienodai: man per lemputes jusu commenti. // tutto do lampočki e non importa né come parevi né perché così parevi. o scuole ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tevai su draugais ir visais mokslais kartu paemus // sedi sau siltai ir visiems po barabanu, pavertoste poligoni di lotta con va tokiais vaikuciais. ♦ e vsio tacje ‘ir così avanti: amminusuok gli impiegati, ju salari, posti di lavoro, edificio nolena, komunalkes, serveriu infrastrura e vsio tacje, e ricavi non tanto già e molto. ♦ v sopopo 1. ‘velniop: molto spia, semplicemente tutti così susinervine, che più e but non puoi, tale sansas e v zopu, no forse il prossimoanno gedos neapsidarysim. 2. ‘visivamente: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali buti tvirtinamos “po prostu” e su un carcasso di legno. ♦ po defaultu ‘pagal silenziamento: Resoluzione Ekranelio po defaultu maza - è necessario pascolare, ma questo molto junta accumuliatorius. ♦ non prikolas ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. ‘prastai, cattivi: Nu lo, con tale non prikolas Più pasticci e uz draudima più mokesi, nenoreciau stesso dello stesso. // Taxa kviestis? Ma quale non prikola con saremiei taxi o greituske? lb Man neaiskus quel affar. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo: Noi andavamo na ura, niente conoscevamo. // E non comprate come dicendo na ura, butinai vaziuokite i servisa e patikrinkite motikli e tutta cita. ♦ pa (po) liubomu ‘in qualsiasi caso, comunque: Pa liubomu, cosa là bebūtų, là vistiek sarà delle persone. // Pradedam e tutto, e con tutti i po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau: a ko gli peggioti, lui questo konjaka può e prosto tak bere, senza alcuna priezastia, e noi questo, così dicendo, is reikalo... // stessa anche daznai donanoju e senza prosa prosto tak:) ♦ za adno (odno) ‘kartu, nello stesso: Lui come presidente organizzò quella caimą di sculini, questo za adno e si isikasse. // Ketinu viskytis agpjüčio 14, questo vorrei e futbola pažiūrėt za odno. ♦ stesso gazas ‘caip tik; puikiai, geriausiai: Aštuoniolikos metų è lo stesso gazas. // finale gavosi pan. 2.8m e is tikruju stesso gazas sembra dimesnei spazivei. ♦ na vsie (vse) sto ‘ticrai, cento percentu: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku na vse sto. Nera dueieju vienodu giorno, nera ir visur tinkanciu kvepalu. ♦ tol’ka (tol’ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia e ancora stessi tevai lo confermerà baudyte tolka tak paskirs! // va normalmente da me calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. ROBERTAS KUDIRKA 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ♦ tolko (tolka) cannia (piesnia) ‘caip affareas, come deve essere: tutto aisku, veri favoritai, ma restanti team db kausis tolka cannia, anche difficile e prognozuot laimetojus // pneumatici ten non tam destinati. uzsidek pneumatici, destinato kiems keliams ir vaziuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atejai cia ir flotoodini be tolko. nesamones rasai, solo nervus altriem gadini. ♦ sul pieno (viso) gaso ‘massimamente: quel camaris fortemente doltesnis sembra anche siluma su pieno gazo atsukta e porta sempre aperta i altra camari // a tutti i ventrali adeguati surasi, ancora non sovraffiute navi, sebbene crante stagione già su pieno gazo. ♦ suo chodu ‘savarankiamente, proprie jogliom: Noi quattroese viaggiuosim nella chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10-12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi sua scuola o un po' scienza ragavo, immagina se tali esperti educativi, che dalše niekuda... ♦ pa natūre ‘ish tikro, from prigintie: Nuotraukikes superines come paveiksliukai pa nature jauciu era ancora graziau il tanto più che era grazus tempo. ♦ v natūre ‘ish tikro: galejo insieme dienele padirbet parodyt ka v nature sugeba, a klykti saukti cia mokslu bisogno. // ma tu minde burnas v nature, se non capisci, cosa ti viene detto. È taves cos praso, o siulo uz LR sirgt? ♦ sul bajerio ‘giocais: Io solo sul bajerio raccontai, ma lei non capì, pensa, qui sul serio. // Aisku come voi neskiriat dov vero musimus o dove solo sul bajerio ka forse non vedru mustyniu o almeno normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne vergonda: Iki questo tempo buvai decorus žulikas, tad ar non zapadlo menturon dichiaraimus rašinet. // Man davvero non zapadlo indossare passeggiusi anni collezioni džinsus. ♦ sul zapadlo ‘si cercando appositamente perderti, tičia: Io posso sul zapadlo affittare solo una cabinetà in quegli locali, ma chi gli affittano altri? non- ♦ v kas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. padlu ‘gėda: Pavazinejas minivenu o visureigiu, i sedana lipti è v padlu. ♦ per blatą, po (pa) blatu ‘nelegalmente: sarà solo po blatu, come e magnetico rez., prisiprasyt impossibile, perché aiskina che nereik, e quando zmogus mirsta aiskina, che nel tempo nesikreipet // Tais tempiis di tali cose potevai ottenere solo per blatą. Articoli Articles 303 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ non siemkos ‘no giokai: È non del tutto puro enduro, e tale più intermedio variante, kazirka, ma c'è e vetro, e non occhiali. Caina anche svelniai parlando non semkos // Teko me panacchi caso caso apturare su motu e bviratininku, questo danni erano davvero non semkos, ma accordiem e per qualche volta remunerano. ♦ non cani pipas (birka) ‘no giokai: Ecco tu non cani pipas! // taigi gprs questo cia ne suns birka... costosa tecnologia e niente voret che ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar iscaičiuot... // Matyt, davvero protelio non fontanai. Come si può tante volte salire nello stesso sh..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. attraverso), do (rus. do-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis: Ma questo visiskai nepavojinga salutati, la piu' importante, che questo non bubutu faroma cerez nemagu. // questo in tempo sovietico liekana -toks desiderio apparire, vaidinti idealius cerez imposs // dei bambini viene paca, quando qualche volta genitori pressia čerez nimogu che solo bambino fino alla prima classe abbia cominciato a leggere. // Ta stessa puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena issitęsė iki niemagu. e solo per laucà evitata ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau cerez nechociu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoju ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, beskonità. che tobuleja costantemente e regole cerez nehociu deve buti koreguojamos e fule, dove begioja paskui palloli e tanto. ♦ do imposs (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki impedimento, sopra tutto: Dovile, tu skaityk mane is veziu ismusei ir do imposs sunervavai stato do nimagu uzknise lt ponai che una sneka altra fa // // Kūčias švęsime vieni. Perché nu nonvažiuos sesuo con mažiuku, o cioèvi, nonvažiuos e genitori Nežinau Liūdna do nimogu... Nu zhavingas seniukas do niemagu.. Tutti abbiano piacere con lui. ♦ fino imposs (nemagu, nimogu) ‘iki impossimento, sopra tutto: noi luztam is lo bajeriu:), perché lui davvero smagus zmogus, ma solo 5 minutes, lungiau già ikyri fino nemagu:). // che cia accadera, che issididino quel pagine fino imposs? ♦ per nemogu ‘per forvartą: se non piace, taigi pasilikit come atostogu nama e isvaziuokit, ma solo nelikit per nemogu, noredami kazkam kazka irodyti. // Ma se ora dovessi pardyt, per imposs stengciausi nutrire a lungo. ROBERTAS KUDIRKA 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽI 2.1. Con prefettura da-, do- (rus. do-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘molto molto: Esmė, che in questo giorno gasviestuvu doxera, e a te quel mintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad zmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu nedaeina i makaule niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘molto molto: Kiti quali erano dachrena vėgėlių pigavę, gaudė su stintos. // Noncheiai costerà me non balkis o mezasis cuiu srote sano quasi non bona o nuovo costuoja dohrena // Doxriena, questo qua quanto ha? ♦ dachuja, dochuja ‘molto molto: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // io stesso ho sena 7 bmw, questo va, non serve dohuja kist penigu se viska faii a tempo. ♦ dačiorta, dočiorta ‘molto molto: Nebūk piccoloas bambino - rasiu... davvero rasiu 30km radiuliu intorno kauną. Kaimo turismo - daciorta // pasvalieciu gal cia nera molto, ma pasatu pasvaly tai docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘molto molto: Idėjų questo dafiga ho. // quando le persone hanno dofiga babkių loro iniziano nonbasti a ascoltare sano senso, e guidotisi così.. pas manes tutto deve essere.... ♦ davelnia, dovelnia ‘molto molto: Se prates speju max metam e questo butu più come mentorius giovani orldimimim cuiu zalgiris davelnia ha. // AC3 confige impostazione dovelnia, già non ricordo ka lì esattamente bisogna impostineti. 2.2. Con prefisso na- (rus. na-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis: Statyk gas, nachadu atsipirks po dieci migliaia di chilometri. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava. // Con satydovine come e tutto butu bene ma nachaliava nepavyks niente normalesnio matyt.ten those keli tukstanciai kanalu questo solo pubblicine siuksles. ♦ nachaliavu ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavu paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dio, a te tutto nachaliavu, vieni devi moketi e tu non. ♦ nachera, nachiera ‘kuriem galam, kom: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera ci ta backa? Articoli Articles 305 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriem galams, kam: nachrena quelle selezioni tornyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandziau nulupt tai su medzio gabaliukais isplysho viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami istaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘per chi?, per quali diavoli: E in generale, nachrien mi è necessario! ♦ nachui 1. ‘velniop: ciaupkites nachui. darot geda. 2. ‘kam?: Spėju vi ha poco più di po ottavi anni, nachi serve tale nesamone scrivere? Credi qualcuna interessata? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop: Altriip bisogno cia spresti problema, e non istrinant viska naciort. // Tutto quel tempo aspettavo that momento, quando pesce o interrauks tutto načiort o semplicemente nusimaus dal cablio be zakartėlės. 2. ‘qual diavolo: Naciorta allora is vis telescopio comprkt? // oltre a questo, naciorta lui stesso kabinasi presso manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop: As ieri aperseio beautyvesta e vel uzzario pagini, nafeg saio gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, veloce familiarinino avant, solo quando con lui viaggiui una città, questo nafeg così necessario, costantemente solo greitį superiigi posso solo bisogno di riflettere, a nafega man moket extra... litu se prendi e peggio. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop: Se Vilnius davvero non avrà squadra A ligoj, questo nafig 2. ‘kam?: Nafiga rasyt toki stessa sakini du kart? 2.3. Con prefix negativi ne-, ni- (rus. ni-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; niente, niente diavnio: vistiek apparati ottenuti abbastanza costosi e necher pyzdet // Pas us masinoj come solo tale summontuata, na nesimato cos per giunti. // Sa qualcuno dove può buttarsi l'archivio di questa trasmissione? Abbiamo provato a tik nehera ji neskaito iskyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nechrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechreguardare attraverso il sito LRT, ma lì nechrena non funziona. così e siigunano onesti di zarazi. ♦ nechui, nechui ‘nėra sensazioni, non c'è ko, nereikia: Nechui but ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechrien kaišiot į kiekvieną skylę, tinginiui ir noret greito efekto manau molto meglio butu anche e non così greit pasitenkint paprasciausiais cibo papildais // nechuj tokiam debilui teises duot,o pasqui atiminet reik. ♦ nechuja, nichuja, nichuja ‘nieco, ničnieko; niente diavolo; completamente: Penso nonta e agli altri consigli dielitt, quando stesso nechuja su macchina neišmanai. // ROBERTAS KUDIRKA 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Chiaramente scrissi che ENG, o LT, rusiamente niehuja nesuprantu. // Io ho chiamato, ma nichuja nius nonela. // e è così beda. masivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničiorta ‘nė velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeiciau, nemolto ten ji tico, e nevalo neciorta // sporoju ogni giorno, e visokius fatburnerius geriu e menterbos plan costituito ma uzsorta niente niente nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; niente, niente diavnio: As manau, che perdekejusiom is viso nefig gimdyti, e alle ragazze bisogno susirasti uomini // Se veziesi normalu lagamina, questo nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; kebiai, kebliai: a te nella vita nekazkaip iseis virra susirast se tu sei Lenkes degrados gerbeja semplicemente mi anche graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekazkaip e teatrode, bene che unodina difficoltà. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; debbnai; nelabai: con uno ulanovu nekazkas eurolygoj. Daznai prittertava zmogaus che patemptu quando tutta squadra stringa, taspac pries atletiskas squadre. // me quelle chevroletai non kokie solo galios hanno nemazai o beneficio nekazkas nebent con jais bene canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; debbnai; nelabai: Capisco che passportavos semmeti già visiem pasidaro aisku dov che, ma pradzioj nekazka // uno mačiau minėjo - 1.5kg per mese max può gryno raumens priaugti, dividi quel kg con metà a tutto corpo e gausi davvero nekažką. ♦ nevtemu, nivtemu ‘keistai, non capintamai; in luogo ne: per me questo fūteris per ryškus, quando dove intervalų manca, o e logo.. kažkur nevtemu nugrūstas // Tada nivprisikalk, vaziuok temu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, diena, nepazeidinedamas taisykliu.. i nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai possono fermare solo allora e là dove è doktas pubblicurinti essi non mentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o shiaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikpossono. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda: quando šikna svyla questo già pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, non secondo panetkes kažkaip... // juk man nizapadlo ir antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera non va, magari chi zinot più preciso? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieco, nė diavolo; completamente: Tipinė žinanti, ko vuoi, ma nichrena nejaucianti possibilità... // zhiurek tu ja come vuoi, ultimo dueucilindro distribuizione veleneliu kumshteliai nichriena nesitepa, fabbricaine nedadielka. Articoli Articles 307 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuojat tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ ničiorta ‘nieko, nė diavolo: Vadinasi, ničiorta nesusigaudai seritoje fantastikoje, solo fingeti tale; ) 2.4. Con predelli po- (rus. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, eguodai: quanto norinciu appare. E pachuju loro, che tu non sola, e non dodici chilometri pesciomi nukulniavi, prima che lei trovati. // Pochuju cia a molti sul salute se ka. ♦ pocher ‘vis vien, uniformodi: man visiskai poxer jusu opinione. ♦ pochren, pochrien ‘vis vien, uniform: Importbu porto territorioia, a za tvoros pochren. // kaune questo almeno quei dispilėtini contrassegniamenti tiene almeno kažkiek... e vilniuje questo pochrien o šviesoforai, o iostos. ♦ pochui ‘vis vien, uniform: Se a te pochui, è a me tanto più. ♦ pochujutki ‘vis vien, egodai: se ti piace, indosėk e važinėk:) poxujutki cosa gli altri dicono e pensano:D ♦ pofig, pofiga ‘vis vien, uniform: Kam cia svaigt about ziemelius, kai jam pofig tas lt krepsinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nera vieningumo. 2.5. Con prefedili v- (rus. в-), vo- (rus. вo-) ♦ vabšče, vabščie ‘iš viso, apskritai: Aš to vabšče nesupratau. // Ultiminėm minutėm,vabščie pazoras essere stato, così fortemente guidava e ottenne su galo, ma deja, terminėsi come terminėsi. ♦ vdebezgi 1. […] questo šipulius[…]: Nu ma niente baisaus non contando qualche mus. Apranga skylese, salmas vdrebezgi, moco nudroztas vienas cilindras kiaurai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys - masina vdrebezgi sudenubrozdinige, o balionas sano, nesprogo, i altra masina perdeti sarà possibile una is ju priverciau bere con me e lui povgsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, in generale parlando: reik e astutumu e allo stesso tempo gentilmente e sufficientemente energicamente dirbt vobščim lavoro quasi non come con una donna; ) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais: se ancora e non hai ne uno amico che emigravo vpyzdu nachren e tua assinea deve moket +500 extra tinga ir dar belekiek uzh muita. lietuvishku uzh posvticharia ‘slaptimi: ♦ sodybos nessuna era uz 50m, solo ukiniai. negi spiai pasistatyt vticharia? ROBERTAS KUDIRKA 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in determined by Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized wordcombination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized wordcombination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54,3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14,8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2 %); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8,1%). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4 %. Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). Straipsniai / Articles 309 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta m. 2020 settembre 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lituania [email protected]