Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

ROBERTAS KUDIRKA Facoltà di Kaunas dell’Università di Vilnius ID ORCID: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Ambiti di ricerca: lessicologia, lessicografia, fonetica. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LOCUZIONI LITUANE DEL GERGO ADVERBIALIZZATE E AVVERBI COMPOSTI, NONCHÉ LE LORO CARATTERISTICHE DI ADATTAMENTO1 Caratteristiche adattative degli avverbi gergali nella lingua lituana: locuzioni adverbializzate e avverbi composti ABSTRACT L’articolo analizza le locuzioni adverbializzate e gli avverbi composti (205) del gergo e della lingua non normativa lituani, selezionati dal Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. L’analisi mira a individuare le caratteristiche sistematiche dell’avverbializzazione e dell’adattamento dei prestiti. La maggior parte delle costruzioni preposizionali, delle locuzioni fraseologiche avverbiali e degli avverbi composti sono prestiti dal russo adattati foneticamente e graficamente. Il lessico viene adattato foneticamente e graficamente secondo il principio della sostituzione dei fonemi estranei con quelli autoctoni più vicini. Una parte dei gergalismi viene inoltre adattata morfologicamente, integrandosi nei paradigmi flessivi della lingua lituana. Gli avverbi gergali composti sono combinazioni di preposizioni e particelle prese in prestito dal russo con sostantivi; le preposizioni e le particelle, attraverso un particolare adattamento, sono state trasformate in prefissi. Tra le locuzioni adverbializzate e gli avverbi composti sono presenti numerosi volgarismi. PAROLE CHIAVE: avverbi, avverbializzazione, gergo, adattamento. 1 L’articolo è stato preparato nell’ambito del progetto finanziato dalla Commissione statale per la lingua lituana nel periodo 2019–2021, Lietuvių kalbos žargono lingvistinės ypatybės. 272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Combinazioni di parole adverbializzate e avverbi univerbati del gergo della lingua lituana e loro caratteristiche adattative ANNOTAZIONE Questo articolo analizza 205 combinazioni di parole adverbializzate e avverbi composti tratti dal dizionario del gergo e del lessico non standard lituano (Kaunas, 2012). L’analisi mira a identificare e descrivere i processi sistematici di avverbializzazione e adattamento. La maggior parte delle costruzioni preposizionali e dei composti fraseologici avverbiali sono prestiti dal russo adattati foneticamente e graficamente. Gli avverbi sono adattati foneticamente e graficamente secondo il principio della sostituzione dei fonemi stranieri con quelli propri il più possibile vicini. Una parte degli avverbi è adattata anche morfologicamente: integrata nei paradigmi flessivi della lingua lituana. La maggior parte degli avverbi composti consiste in combinazioni di preposizioni e particelle con sostantivi presi in prestito dal russo, le cui preposizioni e particelle vengono trasformate in prefissi mediante adattamento. Tra le combinazioni di parole adverbializzate e gli avverbi composti vi sono numerosi volgarismi. PAROLE CHIAVE: avverbi, avverbializzazione, gergo, adattamento. INTRODUZIONE L’avverbio è caratterizzato da una varietà strutturale: non solo una parola, ma anche una combinazione di parole o una costruzione può modificarsi dal punto di vista derivazionale e semantico, cioè avverbializzarsi. L’avverbializzazione avviene per più gradi: una parola o una combinazione di parole può essere completamente avverbializzata, oppure l’avverbializzazione può essere soltanto parziale: l’originaria nominalità è indebolita, ma non si è ancora verificata un’avverbializzazione completa, per esempio, da matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). È naturale che nella lingua esistano anche tipi di stabilizzazione e fossilizzazione delle combinazioni di parole transitori, misti o ancora in corso; per questo, negli studi più approfonditi, si usano termini come frase parzialmente fossilizzata (ingl. semi-fossilized phrase) e simili (cfr. Howarth 1998: 28). Per le ragioni menzionate compaiono molte varianti (soprattutto quando si tratta di un prestito), poiché una parola, una combinazione di parole o una formazione univerbata che sta passando o è passata alla categoria degli avverbi cambia non solo morfologicamente, ma anche foneticamente. Inoltre, una caratteristica distintiva dell’avverbio è l’indeclinabilità (solo una piccola parte presenta gradi di comparazione), perciò un avverbio preso in prestito si adatta molto più facilmente (Paulauskienė 1994: 379). Nella lingua lituana standard (bk), il valore avverbiale è stato acquisito soprattutto da costruzioni preposizionali con nomi: be galo ‘molto’, iš paskos ‘dopo’, iš paskutiniųjų ‘con difficoltà’ e simili (Pakerys 2002: 547–552). Vi sono inoltre numerosi avverbi univerbati² con particelle: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Tali unità fossilizzate sono composte da due parole o ² Per i termini samplaikinis, junginys, suaugintinis si veda più dettagliatamente: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64. Straipsniai / Articles 273 ROBERTAS KUDIRKA più lunghi, formati da parti del discorso flessive o (e) invariabili, mentre la causa principale della sostantivizzazione e dell’avverbializzazione è l’uso circostanziale (cfr. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). La sola funzione circostanziale non trasforma le costruzioni preposizionali in avverbi: sono importanti anche la lessicalizzazione della costruzione, la comparsa di un significato unitario e la metaforicità. Per questo vanno menzionati separatamente i sintagmi fraseologici avverbiali, che non solo hanno una struttura stabile e un significato unitario, ma sono anche figurati (cfr. Ulvydas 2000: 141–143). Negli studi morfologici le opinioni su tali sintagmi non coincidono sempre; la valutazione oscilla sul confine della fraseologia: non è particolarmente sorprendente che alcuni Dabartinės lietuvių kalbos žodyno avverbi (cfr. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų avv. ‘davvero’) Frazeologijos žodyne siano considerati fraseologismi: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (per maggiori dettagli cfr. Markevičius 2014). Un sintagma preposizionale di struttura analoga può essere considerato nei dizionari sia fraseologismo sia avverbio: iš lėto nel LKŽ è considerato fraseologismo (◆ iš lėto ‘lentamente, con calma, senza fretta’), mentre nel DLKŽ iš tyko è considerato avverbio (iš tyko avv. ‘silenziosamente; lentamente’) (Markevičius 2014: 72). L’avverbializzazione è associata a numerosi cambiamenti di vario tipo (soprattutto abbreviazioni), perciò nei dialetti territoriali della lingua lituana gli avverbi più frequenti possono avere addirittura una decina di varianti, cfr.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). L’avverbializzazione nella lingua non normativa è molto più spontanea, ma i rapporti tra la lingua standardizzata e quella non normativa non sono spontanei, poiché la maggior parte di tali fenomeni è una sorta di interazione tra sistemi. Nel gergo l’adattamento dei prestiti può essere descritto sistematicamente secondo i seguenti tipi: a) non adattati3, b) adattati graficamente e foneticamente, c) adattati graficamente, foneticamente e morfologicamente (con desinenza flessiva o suffisso derivazionale) (cfr. Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). L’integrazione dei prestiti adattati è un universale linguistico, poiché di norma una lingua concreta è dominante rispetto ai prestiti che vi penetrano (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88). I tre gradi di adattamento menzionati possono essere illustrati efficacemente con alcuni gruppi di gergalismi. I sintagmi usati avverbialmente e gli avverbi univerbati non adattati sono assai pochi; si possono attribuire, in via condizionale, i prestiti dall’inglese: ◆ fifty fifty, fifty fifty (ingl. colloq. fifty-fifty) ‘a metà’, ◆ super duper (ingl. colloq. super-duper) ‘benissimo’ ecc. Questi pochi esempi indicano comunque un adattamento minimo: nella lingua non normativa si scrive senza trattino, compare ³ Talvolta i forestierismi possono non essere adattati anche per ragioni fonetiche: lituanizzandoli cambierebbero in modo irriconoscibile: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Tuttavia, l’adattamento nullo è un fenomeno piuttosto teorico; il prestito usato viene di per sé adattato foneticamente secondo il principio della sostituzione dei fonemi estranei con quelli autoctoni più vicini. 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII I sintagmi della lingua gergale lituana avverbializzati e gli avverbi univerbati, nonché le loro caratteristiche adattative una variante con vocali brevi (fifti fifti) ecc. Il sistema dominante costringe ad adattarsi anche prestiti così brevi: ♦ oki doki (ingl. colloq. okey-dokey) ha la variante ♦ okis dokis, mentre il sintagma ♦ super duper presenta già varianti con indicatori di adattamento morfologico, cioè desinenze: ♦ super duperis e ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. I sintagmi usati avverbialmente e gli avverbi univerbati di origine russa vengono sempre adattati graficamente e foneticamente: ♦ za adno (odno) (rus. за одно)⁵, nafig (rus. volg. на фиг). Nel gergo sono numerosi i gergalismi di origine slava: quando un sintagma preso in prestito, per es. rus. volg. nu chera ‘niente’, è adattato sia come sintagma sia come parola unica: nichera e ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). In questo caso le varianti del sintagma ni (nė) chera sono rare nell’uso. Anche la particella negativa russa nu può essere adattata (tradotta) come prefisso negativo ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio), e questa caratteristica può già essere valutata come una certa forma di adattamento morfologico. Le espressioni gergali prese in prestito più frequenti nell’uso sono adattate sia foneticamente sia morfologicamente, per esempio: ♦ pa polnai (rus. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. colloq. по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (rus. volg. по полной кату́шке), nel significato di ‘al massimo’. Gli elementi adattati solo foneticamente sono più rari nell’uso: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške; l’avverbio stesso nella forma *polnoi non è usato autonomamente nel gergo lituano, ma sempre solo come polnai: è il derivato avverbiale standard⁶ in –ai dell’aggettivo polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Occorre sottolineare che nel gergo non sono rari i casi in cui, per la specificità d’uso (stabilità) del sintagma fisso, un’espressione frequentemente usata può essere costituita soltanto da forme specifiche adattate foneticamente, per es.: programe, polnoi. Nel gergo è usato autonomamente solo l’avverbio polnai ‘completamente’; inoltre, il prestito programa, da tempo acclimatato nella lingua standard, conserva nell’espressione gergale la forma morfologicamente non adattata del russo ⁴ Nel testo dell’articolo vengono forniti soltanto alcuni esempi per una comprensione più precisa del significato nel contesto; ulteriori esempi d’uso sono riportati nell’appendice dell’articolo. Gli esempi illustrativi non sono stati redatti; ciascun esempio è separato dal segno // (per maggiori dettagli cfr. Kudirka 2012: 3–5). ⁵ Tutte le parole russe, tranne i monosillabi, sono accentate in russo con un unico segno d’accento (´) (–ė– è lasciata priva del segno d’accento, ma è sempre accentata). Nelle forme gergali lituane è sottolineata la base della sillaba accentata (vocale, dittongo, gruppo vocalico). ⁶ I derivati ibridi in –ai da aggettivi suffissati di origine russa sono i più frequenti nel gergo lituano (Kudirka 2019: 49). Straipsniai / Articles 275 ROBERTAS KUDIRKA la forma locativa preposizionale programe (rus. противи́мме), che da sola non è usata nel gergo⁷, e nella lingua standard tale forma casuale non esiste. Le espressioni menzionate hanno anche forme tradotte e adattate morfologicamente: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės ‘al massimo’. Un altro esempio illustrativo con il gergo prikolas (rus. gergo прико́л), adattato morfologicamente mediante una desinenza e declinato, rappresenta un’integrazione standard nel sistema flessivo o derivazionale. Se la forma di questo elemento gergale appartiene a un’espressione stabile, tali espressioni sono solo limitatamente soggette alle regole regolari: una forma che appare come una forma casuale può, funzionalmente, non essere un caso oppure può presentare idiomaticità lessicale (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Per esempio, nell’espressione ♦ pa (po) prikolum (rus. gergo по прико́лум) ‘per scherzo’, la forma *prikolum non è usata autonomamente; costituisce sempre e soltanto una parte dell’espressione avverbiale (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Con lo stesso significato, nella lingua non standard sono usate anche altre forme dell’espressione, adattate in diversi modi (ormai anche morfologicamente): ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (trad. dal rus. gergo для прико́ла), ♦ ant prikolo ‘per scherzo; così, tanto per fare’. Gli avverbi della lingua non standard si distinguono per diversi tratti di adattamento fonetico. Negli elementi gergali varia sistematicamente la vocale radicale [a] dei prestiti con [o]: ochujienai, ochujenai ‘ottimamente; molto’ (: ochujenas, ochujenas, –a, cfr. l’uso sistematico di achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai ‘ottimamente; molto’ (: ofigenas, ofigenas, –a, cfr. l’uso sistematico di adfigienai, afigenai). Anche nelle espressioni avverbiali, per esempio: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. colloq. до не могу) ‘fino a non poterne più, oltre ogni limite’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. colloq. через не могу) ‘contro voglia, per forza’. Nelle sillabe atone delle parole russe, al posto di [o] si pronuncia una [a] ridotta (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Questa peculiarità della pronuncia viene ripresa con notevole regolarità nel prendere in prestito parole russe; per esempio, gli avverbi univerbati con la preposizione adattata do (rus. до) sono rari, mentre nel gergo essa viene regolarmente adattata come prefisso da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. volg. до хуя́ (хрена́, хера́) ‘molto, in grande quantità’ e così via. Il suono [o] in questi casi è probabilmente usato dagli informatori più istruiti, ma tali varianti (dofiga, dochera, dočior­ta e simili) sono più rare. Un altro tratto evidente dell’adattamento fonetico è l’alternanza sistematica della vocale radicale [e], tipica degli elementi gergali di origine slava contemporanea, con [ie] dittongato o con vocali altrimenti mutate qualitativamente (è possibile anche la neutralizzazione di [ę], [ié]): padagrievas, padagrevas (rus. gergo подогрев) ‘sostegno materiale dall’esterno’; lievukas, levukas (rus. gergo левáк) ‘robaccia’; sugnievinti, sugnevinti (cfr. ⁷ Nella lingua standard sono evidenti anche casi analoghi caratteristici di tali avverbi, per esempio, nelle costruzioni preposizionali iki šiolei, iki šiol le parole šiol, šiolei non sono usate separatamente. 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII L’avverbializzazione del gergo lituano... rus. разгне́бить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksm... I dizionari del gergo pubblicati hanno incoraggiato lo studio sistematico delle regolarità dell’adattamento grammaticale degli elementi gergali e l’individuazione dei tratti delle norme interne. Attualmente è in corso un progetto sostenuto dalla VLKK, il cui uždavinys è descrivere le caratteristiche linguistiche del gergo lituano. Questo articolo fa parte del progetto ed è dedicato agli avverbi. Un’analisi più sistematica dei suffissi avverbiali -ai, dei derivati ibridi e delle singole parole avverbializzate del gergo ha mostrato che le caratteristiche morfologiche degli avverbi studiati sono trasformate specificamente nel sistema lituano, mentre le caratteristiche adattative sono determinate dai dialetti territoriali lituani e dalla lingua standard, secondo una certa regolarità (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Si intende inoltre descrivere dettagliatamente i fenomeni del gergo lituano, poiché esistono molte opinioni preconcette ed errate (soprattutto tra gli specialisti della competenza comunicativa) secondo cui il gergo non possiederebbe un proprio sistema fonetico e grammaticale, per esempio: «Gli elementi gergali differiscono dalle parole dialettali perché queste ultime sono parte inseparabile del sistema dialettale, cioè denominazioni primarie di oggetti e fenomeni di quel sistema, mentre gli elementi gergali sono secondari⁸, parole usate senza sistema» (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). L’assenza di caratteristiche sistemiche ostacolerebbe gravemente la comunicazione o la renderebbe persino impossibile: senza regole (norme interne), nessuna varietà linguistica (dialetto territoriale o sociale) potrebbe esistere affatto (cfr. Pupkis 2005: 17). Oppure, come si può affermare: «[...] įsikliopyti è usato ciecamente nel linguaggio giovanile, senza un significato particolare o originale. Per un lituano įsikliopyti è una parola semanticamente vuota» (Norkaitienė 1984: 39). Paradossalmente, però, įsikliopinti (cfr. pol. wkłepać się, bielor. кляпаць) è usato informalmente proprio per le sue caratteristiche espressive e originali: immediatezza, familiarità, novità, ricercatezza. Il patrimonio della lingua nativa offre molti sinonimi di questo significato: įsipitrinti, įsimeklinti, ⁸ Anche la denominazione antriniai non è corretta, perché nel gergo esistono realtà assenti nella lingua standard, per esempio, nel gergo criminale malinuoti ‘appropriarsi segretamente di denaro consegnando il portafoglio rubato a un complice’ e così via. Straipsniai / Articles 277 ROBERTAS KUDIRKA ad esempio įsispanginti, į akį (širdį) įkristi e così via, ma occorre descrivere anche in modo informale, nuovo, ricercato⁹... A causa della loro complessità morfologica, gli avverbi sono analizzati raramente negli studi sui prestiti; più spesso vengono studiati i sostantivi, gli aggettivi e i verbi (Vai­­cekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008), oppure il fenomeno del prestito viene valutato soltanto in generale (Čepienė 2006). Nel corso della ricerca è stata particolarmente utile la descrizione degli avverbi della lingua standard, elaborata secondo i principi dell’analisi morfonologica (Pakerys 2002: 510–593). Non esistono studi sistematici ed esaurienti sul lessico gergale lituano. Gli obiettivi del presente articolo sono: 1) analizzare morfologicamente nel gergo lituano: (a) i sintagmi lessicali avverbializzati, (b) gli avverbi univerbati; 2) classificare i sintagmi e le parole oggetto d’indagine secondo i tipi (in base a un tratto formale generalizzato, più spesso alla radice o al prefisso della lingua donatrice), effettuare un’analisi sistematica volta a chiarire i modelli predominanti di avverbializzazione e i modi di adattamento alla lingua lituana; 3) individuare inoltre caratteristiche morfologiche sistematiche e regolarità strutturali comuni, discutendone le peculiarità adattative; 4) esaminare da quali lingue siano presi in prestito i sintagmi lessicali avverbializzati e gli avverbi univerbati. Il materiale (162 sintagmi lessicali avverbializzati e 43 avverbi univerbati) è stato estratto dal Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) e integrato con la banca dati elettronica del suddetto dizionario¹⁰. Il materiale del dizionario è stato raccolto da due fonti: (a) la lingua parlata e (b) i testi dei forum online e delle conversazioni interattive su Internet tramite messaggi testuali (mIRC, Skype ecc.). Non è stato difficile formulare una stringa di ricerca nel motore Google, poiché i sintagmi e gli avverbi univerbati sono invariabili; è stato sufficiente sistematizzare le forme adattate foneticamente in modi diversi (per maggiori dettagli, cfr. Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). L’origine dei prestiti è indicata sulla base di dizionari esplicativi (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kvesel­evič 2005; Mokienko 2000; OED). ⁹ Occorre inoltre considerare l’analogia con l’interiezione kliopt ‘per esprimere un’azione improvvisa’ e con klioptelėti, kliopterti, kliopti ‘inciampare’, ‘colpire’ (LKŽ) e così via. ¹⁰ Al Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui il materiale non è stato raccolto da fonti stampate («cartacee»), da testi letterari e simili, che avrebbero potuto essere sottoposti a revisione. Il gergo di determinati ambiti sociali – carcerario, criminale, dei tossicodipendenti, dei militari e simili – è stato raccolto esclusivamente dalla lingua parlata, registrando conversazioni personali con un dittafono; in questo modo è stata raccolta quasi tutta la parte del lessico relativa a tali ambiti (per maggiori dettagli, cfr. Kudirka 2012: 3–5). 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII I sintagmi lessicali avverbializzati e gli avverbi univerbati del gergo lituano e le loro peculiarità adattative SINTAGMI LESSICALI AVVERBIALIZZATI La maggior parte di tali costrutti preposizionali avverbializzati o sintagmi fraseologici avverbiali sono prestiti dal russo oppure calchi: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (rus. colloq. do лампочки) ‘è lo stesso’, ♦ iki lemputės (calco dal rus. colloq. do лампочки) ‘è lo stesso’, ♦ pa (po) barabanų (rus. pop. по барабану) ‘non importa, è lo stesso’, ♦ ir viso takoje (rus. colloq. и всё такое) ‘e così via’, ♦ v žopu (rus. volg. в жопу) ‘al diavolo; al massimo’, ♦ po prostu (pol. po prostu) ‘semplicemente, normalmente’, ♦ po defaultu (rus. gergo informatico по дефолту, cfr. ingl. inform. by default) ‘per impostazione predefinita’, ♦ dėl ponto (calco dal rus. gergo для понта) ‘senza serietà; per scherzo’, ♦ ne prikolas ‘male, in modo pessimo’, ♦ na ura (rus. на ура) ‘alla cieca’, ♦ pa (po) liubomu (rus. colloq. по-любому) ‘in ogni caso, comunque’, ♦ prosto tak (rus. colloq. просто так) ‘semplicemente, tanto per’, ♦ za adno (odno) (rus. за одно) ‘insieme, al contempo’, ♦ pats gazas ‘proprio così; perfettamente, al meglio’, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (rus. только так) ‘come si deve, come dovrebbe essere’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘scorrevolmente’, ♦ be tolko (rus. без толку) ‘senza senso; alla rinfusa’, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (cfr. rus. pop. на полном газу) ‘al massimo’, ♦ savo chodu (calco dal rus. своим ходом) ‘autonomamente, con le proprie forze’, ♦ dalše nekuda (rus. colloq. дальше некуда) ‘ormai del tutto’, ♦ pa natūre (rus. по натуре) ‘in realtà, per natura’, ♦ v natūre (rus. pop. в натуре) ‘in realtà’, ♦ ant bajerio (pol. colloq. na bajer) ‘per scherzo’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. colloq. дальше некуда) ‘non si può andare oltre’. Alcuni sintagmi avverbializzati, con significato mutato, sono passati nel gergo comune dal gergo criminale: ♦ ne zapadlo (rus. gergo carcerario e criminale не западло) ‘non è vergognoso’, ♦ ant zapadlo ‘con l’intento di danneggiare deliberatamente, apposta’, ♦ v padlu (rus. gergo в падлу) ‘è vergognoso’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. colloq. по блату) ‘ufficiosamente, illegalmente’ (per maggiori dettagli, cfr. Kudirka 2014). Esistono anche costrutti con formazioni ibride proprie, creati per analogia; per esempio, dal verbo avverbializzato gergale alterato be formato nema-tų ‘senza aver guardato in anticipo, alla cieca’ è stato formato il costrutto preposizionale ♦ ant ne-matuškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). Queste formazioni ibride sono probabilmente modellate per analogia su ♦ čerez nemagu (rus. colloq. через не могу) ‘malvolentieri, per forza’, ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. colloq. до не могу) ‘al massimo, fino all’impossibile’, sebbene non si possa escludere anche l’analogia della terminazione con gli avverbi della lingua standard sykį, pusbalsiu, akimirksniu. ¹¹ I sintagmi avverbiali prestati e traslitterati sono generalmente accentati come nella lingua da cui provengono: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. в падлу), v natūre (rus. prast. в натуре), za adno (rus. за одно) e così via. ¹² Un apostrofo dopo una consonante (per esempio, tol’ka) indica la palatalizzazione della consonante. Straipsniai / Articles 279 ROBERTAS KUDIRKA Nel gergo lituano sono comparsi anche non molti sintagmi fraseologici di origine non slava: ♦ senza nesso ‘inconsapevolmente, stupidamente’, ♦ con le gambe all’aria scherz. ‘sottosopra, supino’, ♦ sul colpo ‘bruscamente’, ♦ tutto nell’aria ‘va tutto bene’, ♦ non tirare le rue scherz. ‘male; meglio lasciar perdere’, ♦ sul fungo ‘alla buona, senza serietà’, ♦ a quel giro ‘da quel punto di vista’, ♦ per fukso, sul fukso ‘per caso, con fortuna’. Nel gergo lituano si usano anche avverbi eufonici composti, derivati da ideofoni (Kalin auskas 1974: 139–140; cfr. gli esempi della lingua comune Ulvydas 2000: 315), quasi tutti ottenuti come prestiti dal russo o attraverso la mediazione del russo. L’eufonia (cioè rima, ritmo, allitterazione) lega inoltre i sintagmi in un’unità semantica; la sonorità aiuta i composti a conservare la propria stabilità e a trasformarsi in sintagmi fraseologici: ♦ ti ap liap (rus. colloq. тяп-ляп) ‘alla carlona’, ♦ šaltai baltai (rus. pop. шалтaй-болтай) ‘senza serietà’, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (pol. colloq. szacher-macher) ‘in modo astuto, illegalmente, con sotterfugi’, ♦ fiti miti (cfr. rus. gergo crim. мúмu-мúмu ‘denaro’) ‘con astuzia’, ♦ raz dva (cfr. rus. раз, два u домóво ‘uno, due e finita’), ♦ raz raz ‘rapidamente, uno-due’, ♦ pyst pyst ‘agilmente, uno-due’, ♦ cap carap (rus. colloq. цап-царап ‘afferrare’) ‘di nascosto, quatto quatto’, ♦ taram baram (cfr. rus. pop. mápbl-бáры ‘chiacchiere’) ‘e così via’, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (rus. colloq. тютелька в тютельку) ‘con assoluta precisione’, ♦ liuksum pirdum scherz. ‘magnificamente, meravigliosamente’. L’avverbio či ki (rus. gergo чúку) ‘bene’ forma diversi sintagmi avverbiali ritmici: ♦ či ki či ki (cfr. rus. gergo чúку-чúку) ‘magnificamente; con precisione’. Gli stessi significati hanno anche le espressioni ♦ či ki briki (rus. gergo чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (rus. gergo чúку-пíку), ♦ či ki puki (rus. gergo чúку-пýку), ♦ či ki bari. Sono comparsi soltanto alcuni anglismi: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (ingl. colloq. okey-dokey) ‘bene’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘bene’, ♦ super duper (puper) (ingl. colloq. super-duper) ‘magnificamente’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (ingl. colloq. fifty-fifty) ‘a metà’, ♦ tip top (ingl. colloq. tiptop, rus. mun-mon) ‘proprio così; esattamente’. Le varianti stabili dei sintagmi okis dokis, čikis pikis, okis pokis, adattate morfologicamente con le desinenze -is, sono sorte per effetto del sistema lituano: il sistema flessivo predominante adatta varianticamente con desinenze tali parole dalla struttura atipica (cfr. inoltre colloq. fam. ačiukas ‘grazie’, okiukas ‘bene, ok’). Avverbi eufonici composti con volgarismi: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (rus. volg. ебáть-конáть) ‘accidenti’, ♦ kyšt myžt ‘agilmente, uno-due; alla buona’. Nella lingua non normativa esistono anche sintagmi fraseologici eufonici più rari usati avverbialmente, alcuni dei quali assomigliano ad avverbi: ♦ né scopare né fottere ‘niente; non serve più nulla’ (Juos visus ¹³ In casi simili, talvolta il significato dei composti liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki ecc. può essere sia aggettivale ‘ottimo’, sia avverbiale ‘ottimamente’, cfr.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= agg. ‘ottimo’, avv. ‘ottimamente’). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= agg. ‘ottimo’, avv. ‘ottimamente’). 280 Acta Linguistica Lituanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės mi ha preso, l’articolo per stupro, allora il poliziotto dice loro che ormai non servirà più né scopare né fottere, tipo vi siete messi nei guai. // E se lavorassero come cavalli, non durerebbero a lungo e non vorrebbero né scopare né fottere). La particella byle bele (bile), presa in prestito dal polacco, con gli avverbi lituani kada, kur, kaip, kiek forma, secondo il modello dei composti polacchi (cfr. pol. byle gdzie – liet. bele kur), numerosi avverbi composti ibridi: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (cfr. pol. byle jak) ‘in qualunque modo; male’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‘in qualunque momento’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‘ovunque’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek ‘quanto vuoi’, ♦ bele (bile) tik (cfr. pol. byle tylko) ‘soltanto così; soltanto, proprio così’. Gli avverbi composti ibridi con le particelle bele (bile), belen (bilen) sono usati sia come sintagmi sia come parole univerbate: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘in qualunque modo; moltissimo’, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘in qualunque momento’, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‘ovunque’, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘quanto vuoi’, beletik (biletik) ‘soltanto così’. Un fenomeno tipico del gergo è anche la formazione di un nuovo significato di un lessema o di un composto. Nel gergo il composto ♦ bele kaip è ormai usato anche con significati propri, ‘molto; fortemente; intensamente’, che non esistono in polacco. L’avverbio ha assunto tali significati dall’aggettivo pronominale composto ibrido bele koks: 1. ‘qualsiasi’, 2. ‘grande, forte; vero’: ‘molto’: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // Nuove scarpe belekaip grazus! Taglia 38 – Nuove, acquistate su nastygal.com, taglia 38, senza difetti! ‘fortemente’: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // ragazza, che cosa ti è successo? tu jauc̄iu esi vienas is tu zmoniu, kuris belekaip pankavo. ‘intensamente’: Kojos bele kaip užk̄ālintos, o rankos plonos. // komplektacija irgi nekazkas.. mechaninis, be teliko, be parktroniku, gesinant varikli susipurto jis belekaip. La congiunzione by, bi di origine polacca (pol. by) con l’avverbio della lingua comune tik forma avverbi ibridi composti sia analitici sia univerbati: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (cfr. pol. byle tylko) ‘soltanto così; soltanto, proprio così’ (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors). Nel gergo il volgarismo chui è popolare e forma numerosi sintagmi avverbiali: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (cfr. rus. volg. до хуя и больше) ‘moltissimo’, ♦ pol chuja (rus. volg. пол хуя), s pol chuja (rus. volg. с пол хуя) ‘non male, abbastanza bene’, ♦ chui s nim (rus. volg. хуй с ним) ‘lascia perdere’, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (rus. volg. хуй знает) ‘chissà’, ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. volg. не (ни) за хуй) ‘per niente, per nulla’, ♦ chui s nim (taboi) (rus. volg. хуй с ним (тобой)) ‘lascia perdere, al diavolo’, ♦ za nechui (rus. volg. за нехуй) ‘per niente, per nulla’. ¹⁴ Cfr. LKŽ bile tik, presentato come congiunzione con il significato ‘purché’. Straipsniai / Articles 281 ROBERTAS KUDIRKA ♦ nečhui delat’ (rus. volg. héxуū déлать) ‘facilmente, è un gioco da ragazzi’. Costruzioni analoghe si formano anche con altri avverbi: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‘molto semplicemente, facilmente’, ♦ za nečhren ‘per nulla, per niente’. Con il prestito chui si trovano anche espressioni giocose che assumono l’aspetto di proverbi: ♦ chui da nichuja (rus. volg. хуй да нихуя) ‘quasi nulla, molto poco’ (Iš tų dvidešimt gramų gaunas vabščė ten chui da nichuja, bet konsistencija – jėbat kapat, supranti, jis pats ten susifermentuoja.), ♦ chot’ by chui (rus. volg. хоть бы хуй) ‘purché almeno qualcosa; non importa’ (savo RRD supertype esu kales į zeme taip, kad 2 st ropos truko, o jam chot bi chui, tai ka blogas?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (rus. volg. ноль целых, хуй десятых) ‘molto poco, un pochino’ (Taip ir gavos – nol celych, chui desiatych. // Penkiolika kabelis septyni ir chui desiatych, nu ir atsireguliuoji). Tali fraseologismi usati avverbialmente possono essere sorti nella lingua lituana sia mediante disfemismo (cfr. nė velnio, FŽ 2001: 824), sia come calchi di volgarismi russi (cfr. rus. volg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‘niente di niente, assolutamente nulla, neanche per sogno’, ♦ bybis žino (rus. volg. хуй знает; disfem. da: velnias žino) ‘non si sa’, ♦ nei bybis, nei gegutė (disfem. da: nei velnias, nei gegutė) ‘né questo né quello; male’, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘senza nulla’ (disfem. da: su pliku užpakaliu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘lascia perdere’ (disfem. da: mat jį velniai), ♦ bybis su juo (tavimi) (cfr. rus. volg. хуй с ним (тобой)) ‘lascia perdere; comunque vada’, ♦ pusė bybio (disfem. da: pusė velnio (bėdos), cfr. rus. volg. пол хуй) ‘non male’, ♦ gyvas bybis (disfem. da: gyva pekla) ‘moltissimo’, ♦ kurio (kokio) bybio? (cfr. rus. volg. какого хуя?, за каким хуем?, inoltre cfr. disfem. da: kokio velnio?) ‘a che scopo, perché’. Sono frequenti anche rielaborazioni ibride parziali, cfr.: ♦ chui žino (rus. volg. хуй знает), ♦ kokio chujo (cfr. rus. volg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (rus. volg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘non si sa’. Possono avere valore avverbiale anche altre imprecazioni che formano costruzioni stabili: ♦ da (do) pizdy (rus. volg. до пизды) ‘indifferentemente’ (vazinesiu su kuo noresiu ir man da pizdi ka kiti galvoja), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (rus. volg. ебáть в рот) ‘lascia perdere’ (Nu v rot jabat, galvoju, pabandysiu.), ♦ kibeni feni (cfr. rus. volg. иди к ёбене фене) ‘vai al diavolo’ (Kibeni feni užverst visus!), ♦ kibeni materĭ (cfr. rus. volg. к ёбаной мáтери) ‘vai al diavolo’ (Eik tu kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (rus. volg. ни хуя себе) ‘accidenti, niente male’ (Nu nichuja sebe, tai ko tu čia iš mano bobos teliafo čia skambini?... // Nechujа sebe pisoklis vel pristojа prie bobos mazai dar prasikаi), ♦ nifiga sibe (sebe) (rus. pop. ни фига́ себе) ‘niente male’ (Nifiga sebe - du kartus kaina skiriasi...). L’imprecazione nachui forma anche costruzioni stabili con valore avverbiale: ♦ kuda nachui (rus. volg. куда нахуй) ‘dove mai’, ♦ da nu nachui (rus. volg. да ну нахуй) ‘dove mai, ma dai’, ♦ nu nachui (rus. volg. ну нахуй) ‘a che serve; ma dai’ ¹⁵ Nella lingua russa non normativa gli avverbi possono essere univerbati, cfr. rus. volg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), mentre in lituano sono usati come costruzioni avverbiali calchiate (nė bybio ‘niente’, kokio bybio ‘a che scopo’). 282 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Costruzioni univerbate e gruppi di parole avverbializzati del gergo lituano e le loro caratteristiche adattative ‘del tutto’, ♦ nu ir nachui (rus. volg. ну и нахуй) ‘e allora a che serve; ma dai’. In tali costruzioni avverbiali possono variare sia gli eufemismi dei volgarismi sia le parole più neutrali: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). L’avverbio frequente po-chui forma diverse costruzioni stabili avverbiali: ♦ pochui nachui (rus. volg. похуй нахуй) ‘assolutamente indifferente; una merda’, ♦ giliai pochui (rus. volg. глубоко похуй) ‘assolutamente indifferente’, ♦ visai pochui ‘non male, passabile’. Nella lingua non normativa vi sono anche altre costruzioni con volgarismi žopa, gavno, pyzdiec (varianti: pyzdec, pizdiec, pizdec) e altri, tendenti a cristallizzarsi e usati avverbialmente. Le costruzioni prese in prestito che tendono a cristallizzarsi obbediscono alle tendenze generali di adattamento dei prestiti, poiché nel gergo le costruzioni adattate soltanto foneticamente sono più rare, per esempio: ♦ polnyj pyzdiec (rus. volg. полный пиздец) ‘malissimo; è davvero la fine’... Possono essere usate avverbialmente anche costruzioni cristallizzate con forme personali di un verbo e pronomi, per esempio la forma della prima persona singolare dell’indicativo presente jabu (jebu, jibu) (rus. volg. я ебу: pres. 1ª pers. sing. (infinito: jabat’, rus. volg. ебать))¹⁶ – tutte sono usate come costruzioni con il pronome ja ‘io’: ♦ ja jebu ‘al diavolo, male; va’ al diavolo’ (Nu karočia mergiote puse bedos, bet vyras tai ja jebu... galejo nors ta kusi nuo snukio nusiskust // Vargas atsilupelis ja jibu:D // dizainas salono tai ja jibu...:) apie 7klases bmw salona isvis nekalbesiu, nes isbanins). ¹⁶ Di solito tali verbi nel gergo vengono adattati morfologicamente mediante il suffisso -inti (per es., jobinti, jabalinti). Straipsniai / Articles 283 ROBERTAS KUDIRKA Come nel linguaggio standard, anche nella lingua non normativa sono numerosi i costrutti comparativi avverbiali con la particella comparativa e una sola parola autonoma: ♦ come šienkes (cfr. rus. colloq. уйекать как сёмку ‘facilmente’) ‘molto facilmente’, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (cfr. rus. volg. как ебнутый) ‘con forza; molto rapidamente; diavolosamente’, ♦ kaip (kak) paložana (rus. как положено ‘come si deve’. La particella negativa ne- degli avverbi russi, se non è accentata, diventa ni-, per es.: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. La particella negativa autonoma ni (rus. ни ‘né, neppure’, pol. ni ‘neppure, né’, nie ‘non’, bielor. ні ‘né, neppure’) nel significato di ‘non’ è usata raramente nel gergo, spesso solo imitando la pronuncia slava (o koks dialektas yra biškį, byškį? Čia tipo: aš ni lenkas i ni rusas, i ni koks tai belorusas, aš iš Niminčynės?). Fatte salve le suddette situazioni occasionali, nella lingua non normativa questa particella negativa è usata in combinazioni stabili: ♦ ni ni (rus. colloq. ни-ну́ ‘in nessun modo’, ну ‘né, neppure’, bielor. ні-ні) ‘in nessun modo, per niente; assolutamente nulla, proprio nulla’, ♦ ni to (cfr. rus. colloq. ни то ни другое ‘né questo né quello’) ‘non questo, non così’, ♦ ni to, ni to (cfr. rus. colloq. ни то ни другое ‘né questo né quello’; pol. ni to, ni owo ‘né questo né quello’, ni tak, ni siak ‘né in un modo né nell’altro’) ‘né questo né quello; né così né cosà’, ♦ kažkas ni to (cfr. rus. čtó-to ни то) ‘qualcosa non va, qualcosa non è come dovrebbe’. Le particelle negative russe ne e nu nella lingua lituana non normativa vengono confuse e usate alternativamente: ♦ ne (ni) pontas (rus. gerg. не понт) ‘non è all’altezza; non va bene, è scomodo’ (kokia MK arba Dnepr užtaupyta truputį dar važiuojančia galima gauti visai už kapeikas... bet jaučiu su rusišku važiuoti tai jau visai ni pontas... // Ir negraiti bandysiu. Nebent per bernvakari ar panasiai:) Man kažkaip ne pontas), ♦ ne (ni) prič iom (rus. не причём) ‘che non c’entra nulla, fuori questione’, ♦ ne pa (ni po) dielu (rus. prast. не по делу) ‘fuori luogo; senza motivo’, ♦ ni (ne) v temu (rus. не в тему) ‘fuori tema’. Si confondono anche i prefissi russi ne- e nu-: ♦ čerez nemogu (nimogu) (rus. colloq. čerez ne mogu) ‘contro voglia, malvolentieri’, ♦ per nemogu ‘con la forza’, ♦ do nemogu (nimogu) (rus. colloq. do ne mogu) ‘all’estremo, oltre ogni limite’, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘all’estremo’, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (rus. colloq. čerez ne choču) ‘contro voglia, con la forza’. Se la combinazione è costituita da arcaismi slavi o da lessico ormai integrato, la particella negativa non presenta la variante ni: ♦ ne siemkos (cfr. rus. colloq. sėmku ‘sciocchezze’) ‘non è uno scherzo’, ♦ ne šuns pypas (birka) (cfr. rus. volg. ne chuj sobačij) ‘non è uno scherzo’, ♦ ne fontanai (cfr. rus. rus. prast. scherz. ne fontan) ‘poco’. AVVERBI COMPOSTI Nella lingua lituana comune, il tipo più produttivo di avverbi composti è rappresentato dalle univerbazioni con un elemento abbreviato (tąkart, šiandien), mentre sono meno produttive le univerbazioni di due parole (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 284 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). Nel gergo lituano vi sono avverbi costituiti da parole univerbate, cioè da sintagmi contratti (fusi): nella maggior parte dei casi si tratta di una preposizione fusa con una forma nominale. Tutti questi avverbi sono prestiti dal russo; con altre parole formano combinazioni stabili o fraseologismi usati come avverbi. Nel gergo la fusione delle parole può essere graduale, ancora in corso; non sono quindi rari i casi in cui si usa sia la forma univerbata sia la combinazione, per es.: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (cfr. rus. не в тему) ‘in modo strano, incomprensibile; fuori luogo’. In tali casi influisce anche il duplice uso normativo del russo: l’avverbio pričom (rus. причём) usato avverbialmente ‘perché, che c’entra’ e la combinazione della preposizione при con la forma preposizionale-locativa del pronome что (rus. при чём); ciò può determinare anche il duplice uso nel gergo (jei prisivogė, prisišiko iki ausų, tai pričom čia demokratija. // balvone, pri čom čia tie zaidejai? as gi aiskiai parasiau). Gli avverbi composti del gergo hanno solitamente più di una variante a causa dell’adattamento fonetico; per es., l’avverbio vobšč im (rus. в общем) ‘in generale, parlando in generale’ presenta diverse varianti: vobšem, vobš im. Alcuni avverbi più frequenti nell’uso presentano numerose varianti foneticamente alterate e deformate: vabščė, vabščie (rus. вообще) ‘affatto, del tutto, in generale’, varianti: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie. Gli avverbi prefissali negativi del gergo lituano possono presentare le seguenti varianti: ne– (nebe–), ni–, nie–. Tale variazione è direttamente collegata alle particelle negative delle lingue slave: rus. ну ‘né, non’, pol. ni ‘non, né’, nie ‘non’, bielor us. ні ‘né, non’. Per queste caratteristiche, gli avverbi composti possono presentare una particella ну adattata, come se fosse tradotta, nel prefisso lituano ne–: nechren, nečiorta (rus. colloq. ни хрена) ‘non c’è nulla, non serve’, ‘per niente’ ecc. Questa caratteristica è sistematica nel gergo ed è propria anche degli aggettivi: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui oppure può essere usata come combinazione ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. volg. не за хуй) ‘per niente, per nulla’ ( Straipsniai / Articles 285 ROBERTAS KUDIRKA per nulla’ (jis girtas su mafais ten razborkes darydavo, musdavo visus nezaxui, tai zmones normalus nustojo ten eiti, tik banditai visokie // nei karto dar nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu secsuose), kad ir kiek vaiksc i au girtas // tu suslikai mane nizaxui prad e j ei su juo lygint:) matau primeti kazka? nenustebciau jei pas motina tebegyveni). Un numero considerevole di avverbi composti è costituito da forme flesse univerbate di sostantivi con la preposizione russa na; si tratta soprattutto di prestiti contenenti i volgarismi russi cher (rus. volg. хер), chren (rus. volg. хрен) e chui (rus. volg. хуй): ciascuno di questi avverbi forma nella lingua lituana non normativa numerose combinazioni stabili con verbi, usate come imprecazioni fraseologiche. Gli avverbi composti nachrien, nachren (rus. colloq. на хрен) e le loro varianti sono usati nel gergo con due significati: ‘al diavolo, accidenti’ (bandžiau nulup­t tai su medžio gabaliukais išplys­ho viskas nachren) e ‘perché, per quali diavoli’ (Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!). La forma non univerbata ◆ na chrien (chren) è molto rara nell’uso. Sono abbastanza diffuse anche le varianti più lunghe di questo avverbio nachrenga, nachriena (rus. colloq. на хренá) ‘per quali diavoli, perché’. Analogo è l’avverbio nacher, nachier (rus. volg. на хер) ‘al diavolo; perché’, anch’esso con varianti più lunghe nachera, nachiera. Con la radice cher sono diffusi i negativi nichiera, nechira (rus. colloq. ни хера) nel significato di ‘nulla’. Con la radice chren vi sono numerosi derivati prefissali negativi nechren (rus. colloq. ни хрена) ‘non c’è nulla, per quali diavoli’. La variante più lunga nechrena (rus. colloq. ни хрена) ha un significato alquanto diverso: ‘completamente, assolutamente; proprio nulla, neanche per sogno’; presenta diffuse varianti con il negativo ni-: nichriena, nichrena ‘nulla, neanche per sogno’; la variante nichrina è rara. Nell’uso con il negativo sono frequenti gli avverbi suffissali nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, cfr. rus. colloq. ни хренóво, rus. colloq. avv. нехренóво) ‘fortemente, intensamente; non male, molto’, mentre è meno frequente la forma nechrinovai (: nechrinovas, –a); con il negativo ni– questi avverbi sono già più rari nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a) nel significato di ‘fortemente, intensamente; non male, molto’; è meno frequente la forma nichrinovai (: nichrinovas, –a). Sono definiti composti solo convenzionalmente, poiché gli utenti percepiscono questi avverbi come derivati prefissali dall’aggettivo chrenovas, e non come forme univerbate dal rus. ни хренóво. Con la radice chui vi sono anch’essi numerosi avverbi composti; alcuni avverbi possono essere usati in russo non normativo in due modi (in una combinazione con preposizione e in forma univerbata: na хуй, нахуй), ma tali parole vengono prese in prestito dal gergo lituano già univerbate: nachui ‘al diavolo; perché?’, nech­uja (rus. volg. не хуй, нехуй) ‘non c’è nulla da fare, non c’è motivo’, niechui, nechui (rus. volg. не хуй, нехуй) ‘non ha senso, non c’è motivo, non serve’, nezachui, nizachui, niezachui raro (rus. volg. не за хуй) ‘per nulla, senza motivo’. Con il negativo ni– vi sono anch’essi alcuni avverbi: nichuja (rus. volg. ни хуя, нихуя) ‘nulla, assolutamente nulla, proprio nulla; non’, nichujutki ‘nulla, assolutamente nulla’. Quanto ai volgarismi, va ricordato che 286 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės possono essere usate avverbialmente anche forme univerbate, per es.: jobtvaimat’ (cfr. rus. volg. kak ëbаnоŭ mа́mь! ‘senza dubbio, davvero’) ‘proprio così, davvero’ (Lo farò, jobtvaimat, qui è una stronza. // È proprio stupido, jobtvaimat!), kibinimat’ (cfr. rus. volg. k ëbanоŭ máterі) ‘al diavolo, via’ (Ha rimosso lo strato superiore, kibinimat, e ha gettato di nuovo il cemento in piano.). Con la radice čiuort come avverbi univerbati si usano soltanto i prestiti načiort, načiorta (rus. на чёрта) ‘al diavolo; a che scopo, per quale diavolo di motivo’. La forma più lunga načiorta è meno frequente nell’uso. Con le negazioni ne e ni si usano anch’essi avverbi: nečiorta, ničiorta (rus. ни чёрта) ‘neanche per il diavolo’. Con la radice fig nell’uso si incontrano anch’essi numerosi avverbi univerbati: nafig (rus. pop. на фу) ‘al diavolo, perdio; perché?, per quale motivo?’, di cui si usa anche la forma più lunga nafiga (rus. pop. на фига). Si riscontrano anche varianti deformate, con la vocale della radice già sostituita: nafeg, nafega. Anche gli avverbi con le negazioni ne e ni non sono rari: nefig, nef iga, nifiga (rus. pop. ne фиг) ‘non c’è motivo, no; nulla, neanche per il diavolo’. Nel gergo lituano esistono forme neologiche create secondo il principio dell’analogia: tale è il gergalismo nachaliava ‘gratuitamente’ (cfr. rus. pop. на халяву) (Neanch’io vorrei trascorrere lì l’estate, beh, a meno che non sia “nachaliava”). In russo tale parola non esiste; alla base indiretta di questa forma vi sono gli aggettivi nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘gratuito’ e l’avverbio chaliava (rus. pop. халява) ‘gratuitamente’. Nell’uso sono diffuse in misura pressoché uguale due forme: la costruzione con preposizione e la forma univerbata: nachadu e na chadu (rus. на ходу) ‘al volo, rapidamente; nel corso dell’azione’ (da un semplice ometto avrei preso quella casetta nachadu tramite il tribunale, ma ora quella casetta è gestita da un pesce grosso // ho creato questa ricetta na xadu quando dovevo fare qualcosa dal nulla:D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu e na chaliavu (rus. pop. на халяву) ‘gratuitamente’; tuttavia nell’uso una delle due può prevalere: in questo caso sono più frequenti le forme univerbate (In fondo può esserci anche una tassa, benché i fratelli lituani siano abituati a ottenere tutto nachaliavu, ma è davvero troppo alta // bella foto, mostra quanti “poveracci” affamati ci siano, quando tutto è na chaliavu, così vi strozzate, ingordi!). Esistono inoltre numerosi avverbi univerbati con la preposizione do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (rus....) ‘molto, in grande quantità’. Le varianti con il prefisso do, non conformi alla pronuncia, dochrena, dochuja, dofiga e altre sono molto più rare nell’uso. Con la preposizione po (rus. по) vi sono anch’essi numerosi avverbi. Alcuni avverbi nel linguaggio russo non normativo possono essere usati in due modi: in una locuzione con preposizione e in forma univerbata: po xyй, po xyбо, póxyй; in questo caso nel gergo lituano è già stata presa in prestito la forma univerbata pochui (rus. volg. póxyй) ‘non importa, comunque’. Questo avverbio presenta inoltre alcune varianti più lunghe, usate raramente Straipsniai / Articles 287 ROBERTAS KUDIRKA varianti: pachuju, pochuju, pochujutki. A questo gruppetto sono riconducibili anche le formazioni eufemistiche, anch’esse univerbate con la preposizione po: pęfig, pęfįga (rus. pop. nóфue, no фúzy). Analoghe sono anche pochren, pochрien (rus. volg. nóxpen, cfr. no xrény), nonché pocher (rus. volg. nóxep). Nel gergo si usano anche alcuni rari avverbi univerbati con la particella russa–te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. volg. xýли, xýле, xýля; cfr. xуй ли) ‘a che scopo, perché’ (non vi siete stancati di sparlare?! a huli allora andate in giro se non vi piace? ficcate il naso – non vi è piaciuto – e ve ne andate da lì. // Vedi che buco è, – e chūlia, più avanti non si va. // Se vi infastidiscono i miei sproloqui, niente di sorprendente – io stesso non so толком perché scrivo. Semplicemente autoespressione). Piuttosto raro è l’avverbio chūliš, chulíš (rus. volg. xýлuш) ‘per quale motivo, perché’ (E chūliš dovremmo pagare noi? Che paghino loro // E allora perché va in bicicletta con pneumatici larghi, lì non serve il video). Nel gergo si usano anche alcuni avverbi univerbati con la preposizione russa в: vticharia (rus. pop. вmихарá) ‘di nascosto’, vdrebezgi (rus. вδréбeзги) ‘completamente, in frantumi’, vppzdu (rus. volg. в пузδý) ‘al diavolo, perdio’. Nel linguaggio non normativo sono diffuse le costruzioni pronominali usate avverbialmente: nekažką, ne kažką ‘male, non granché, così così; debolmente; non molto’ (La gara è iniziata con cautela, anche le schiere degli avversari sono state ricomposte da poco, quindi l’affiatamento non è granché. // E io le dico che non è granché quando una ragazza si occupa di cose simili. Naturalmente non è rimasta in silenzio, ma ha iniziato a rimproverarmi: che differenza fa se è maschile o femminile). Analogamente con altri avverbi pronominali: nekažkaip ‘non granché, male; con difficoltà, in modo problematico’, nekažkas ‘male, non granché; debolmente; non molto’. Le varianti non univerbate di tali avverbi, ne kažkaip, ne kažkas, sono più rare. CONCLUSIONI Nell’articolo sono state esaminate 162 locuzioni del gergo lituano avverbializzate e 43 avverbi univerbati. Lo studio condotto rivela che un’unità linguistica straniera, comparsa nel contesto di un’altra lingua, viene trasformata adattandola al sistema linguistico. Le caratteristiche adattative delle locuzioni avverbializzate e degli avverbi univerbati esaminati sono determinate da regolarità evidenti: (a) il lessico gergale viene adattato foneticamente e graficamente secondo il principio della sostituzione dei fonemi stranieri con quelli autoctoni più vicini, (b) una certa parte del lessico gergale tende a integrarsi nei paradigmi flessivi della lingua lituana, (c) una parte dei gergalismi rimane morfologicamente non adattata soltanto a causa della limitata flessione dell’avverbio (o della sua totale invariabilità), (d) la variabilità dei gergalismi presi in prestito nasce dall’adattamento spontaneo secondo le caratteristiche della lingua ricevente. 1. La maggior parte delle costruzioni preposizionali avverbializzate o delle locuzioni fraseologiche avverbiali sono prestiti o calchi adattati foneticamente e graficamente dal russo 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Locuzioni del gergo lituano avverbializzate e avverbi univerbati, nonché le loro caratteristiche adattative (88; 54,3%), mentre le locuzioni avverbiali non slave, sorte nel gergo lituano, sono poche (9; 5,6%) e i prestiti dall’inglese sono soltanto alcuni (4; 2,5%). a. Per la loro espressività, nel gergo sono popolari le amalgamazioni eufoniche avverbiali (24; 14,8%). b. Nel linguaggio non normativo sono popolari i volgarismi, che costituiscono numerose locuzioni usate con valore avverbiale: nella sezione, i prestiti dal russo di questo tipo sono 57 (35,2%); sono numerosi anche i disfemismi avverbiali lituani o i calchi dal russo contenenti volgarismi (13; 8,1%). c. Nel linguaggio non normativo non sono rare le locuzioni avverbiali con le particelle negative ne, ni (rus. ни) (11; 6,8%). d. Nel gergo sono molto variabili le locuzioni avverbiali con la particella polacca bele (pol. byle) (6; 3,7%). e. Sono poche le locuzioni comparative avverbiali (6; 3,7%) e le locuzioni avverbiali con le preposizioni iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до–) (5; 3,1%). 2. Nella sezione degli avverbi univerbati abbondano le locuzioni di preposizioni e particelle prese in prestito dal russo con sostantivi (35; 81,4%), le cui preposizioni e particelle sono state trasformate in prefissi mediante un adattamento peculiare: soprattutto – 11 – sono gli avverbi univerbati con il prefisso na– (rus. на–), 10 con i prefissi negativi ne–, ni– (rus. ни–), nie–, 6 con il prefisso da–, do– (rus. до–), 5 con i prefissi po– (rus. по–), pa– e 3 con i prefissi v–, vo– (rus. в–, во–). a. Nella sezione sono presenti numerosi volgarismi (21; 48,8%). b. Gli avverbi univerbati di origine non slava sono soltanto alcuni (3; 6,9%). c. Una parte considerevole degli avverbi univerbati può essere usata variabilmente anche come locuzione. Straipsniai / Articles 289 ROBERTAS KUDIRKA ABBREVIAZIONI ingl. – inglese; bielor. – bielorusso; agg. – aggettivo; carcer. – carcerario; crim. – criminale; pol. – polacco; pop. – linguaggio popolare; avv. – avverbio; rus. – russo; colloq. – linguaggio colloquiale; calco – calco; volg. – volgare; gerg. – gergo FONTI LESSICOGRAFICHE Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ – Frazeologijos žodynas, a cura di J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, a cura di G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Disponibile online: http://www.lkz.lt. OED – Oxford English Dictionary. Disponibile online: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель. Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl iz­mų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaug­tinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. Straipsniai / Articles 291 ROBERTAS KUDIRKA Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12. Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80. Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsiklio­pyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gim­tasis žodis. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75. Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI. 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980. Straipsniai / Articles 293 ROBERTAS KUDIRKA PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹ 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje. ♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida. ♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez. ¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami. 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai. ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais. ♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug. ♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso. ♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius. ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. ♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita. ♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi. ♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:) ♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno. ♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei. ♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu. ♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km. Straipsniai / Articles 295 ROBERTAS KUDIRKA ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini. ♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo. ♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda... ♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras. ♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt? ♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus. ♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. ♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”. ♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą. 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso. ♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima. ♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu. ♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė. ♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi. ♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį. ♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras. ♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna. 1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai ♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap. ♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”. ♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais. ♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė. Straipsniai / Articles 297 ROBERTAS KUDIRKA ♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur. ♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane? ♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap? ♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja t­warka keičiasi kiekviena diena ir bla bla. ♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku. ♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuks­um pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko. ♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man. ♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera? ♦ či­ki či­ki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo či­ki či­ki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:! ♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkian­t reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm. ♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis. ♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis. ♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stum­teli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota. ♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat. ♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…? 298 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės 1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle) ◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot. ◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą. ◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu? ◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip? 1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais ◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu. ◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi. ◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim... ◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir Straipsniai / Articles 299 ROBERTAS KUDIRKA ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas. ♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi. ♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves. ♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo. ♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat. ♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme. ♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet. ♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:? ♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye. ♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano. ♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti. 300 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuver­si, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui. 1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais ♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina. ♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino. ♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint. ♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė. ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo? ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis. ♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti. ♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio. ♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pus­ruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais. ♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuza­ugos. ♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi. ♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl. Straipsniai / Articles 301 ROBERTAS KUDIRKA ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai. 1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai ♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes. ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka. ♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana. 1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну) ♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”. ♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo. ♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka... ♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to. ♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku. ♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najez­dai nipodelu? ♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji. 302 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino. ♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka. ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės. ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti. ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu? ♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai. Straipsniai / Articles 303 ROBERTAS KUDIRKA 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI 2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha? ♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku. ♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….” ♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti. 2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės. ♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne. ♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa? 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas! ♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart? 2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia. ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos. ♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. // Straipsniai / Articles 305 ROBERTAS KUDIRKA Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką. ♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka. 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,) 2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa– ♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka. ♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone. ♦ pochren, poch­rien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai poch­rien ar šviesoforai, ar juostos. ♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau. ♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D ♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo. 2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–) ♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi. ♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita. ♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia? Straipsniai / Articles 307 ROBERTAS KUDIRKA Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%). Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3). 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 309