ROBERTAS KUDIRKA

Kaunas Faculty of Vilnius University

ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478

Research areas: lexicology, lexicography, phonetics.

DOI: doi.org/10.35321/all83-13

ADVERBIALIZED WORD COMBINATIONS AND COMPOUND ADVERBS OF LITHUANIAN SLANG, AND THEIR ADAPTATIONAL FEATURES¹

Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs

ABSTRACT

The article analyzes adverbialized word combinations and compound adverbs of Lithuanian slang and nonstandard language (205), selected from Dictionary of Lithuanian Slang and Nonstandard Lexicon. The analysis aims to identify systematic features of adverbialization and loanword adaptation. Most prepositional constructions, adverbial phraseological combinations, and compound adverbs are phonologically and graphically adapted loans from Russian. The lexicon is adapted phonologically and graphically according to the principle of substituting foreign phonemes with the closest native ones. Some slang expressions are also adapted morphologically: they are integrated into Lithuanian inflectional paradigms. Compound slang adverbs are combinations of nouns with prepositions and particles borrowed from Russian, whose prepositions and particles have been distinctively adapted and transformed into prefixes. Vulgarisms are numerous among the adverbialized word combinations and compound adverbs.

KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation.

¹ The article was prepared as part of the project funded by the State Commission of the Lithuanian Language in 2019–2021, Linguistic Features of Lithuanian Slang.

272

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Adverbialized word combinations and compound adverbs of Lithuanian slang and their adaptive features

ANNOTATION

This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, whose prepositions and particles are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs.

KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation.

INTRODUCTION

Adverbs are characterized by structural diversity: not only a word but also a word combination or construction may undergo derivational and semantic change, i.e. become adverbialized. Adverbialization proceeds in several stages: a word or word combination may be fully adverbialized, or adverbialization may be only partial: nominality is weakened, but complete adverbialization has not yet occurred, e.g., from matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Naturally, the types of stability and fossilization of word combinations in language are also transitional, mixed, or still ongoing; therefore, more detailed studies use terms such as apstabarėjęs frazė (English semi-fossilized phrase) and the like (cf. Howarth 1998: 28). For the reasons mentioned, many variants arise, especially when the form is a borrowing, since a word or word combination, a blend, that is becoming or has become an adverb changes not only morphologically but also phonetically. Another distinctive feature of the adverb is its invariability (only a small number are graded), so a borrowed adverb is much easier to adapt (Paulauskienė 1994: 379).

In standard Lithuanian (bk), prepositional constructions with nominal words have most often acquired an adverbial meaning: be galo ‘very’, iš paskos ‘afterwards’, iš paskutiniųjų ‘with difficulty’, and so on (Pakerys 2002: 547–552). There are also many compound^² adverbs with particles: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Such fossilized combinations are two-word or

^² For the terms samplaikinis, junginys, suaugintinis, see in greater detail: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.

Straipsniai / Articles

273

ROBERTAS KUDIRKA

longer, consisting of inflected or (and) uninflected parts of speech, while the main cause of fossilization and adverbialization is circumstantial usage (cf. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Circumstantial function alone does not turn prepositional constructions into adverbs; the lexicalization of the construction, the emergence of a single common meaning, and metaphoricity are highly significant. Therefore, adverbial phraseological combinations deserve separate mention: they are not only stable in structure and unified in meaning, but also figurative (cf. Ulvydas 2000: 141–143). In studies of morphology, opinions on such combinations do not always coincide, and their assessment lies on the borderline of phraseology: it is not particularly surprising that some adverbs in the Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language (cf. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų adv. ‘truly’) are regarded as phraseologisms in the Dictionary of Phraseology: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (for more detail, see Markevičius 2014). A prepositional combination with a similar structure may be regarded in dictionaries both as a phraseologism and as an adverb: iš lėto is regarded as a phraseologism in LKŽ (◆ iš lėto ‘gradually, slowly, unhurriedly’), whereas in DLKŽ iš tyko is regarded as an adverb (iš tyko adv. ‘quietly; gradually’) (Markevičius 2014: 72). Adverbialization is associated with numerous changes of various kinds (especially shortening), so in the territorial dialects of Lithuanian, more frequent adverbs may have as many as ten variants, cf.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178).

Adverbialization in nonstandard language is much more spontaneous, but the relations between standardized and nonstandard language are not spontaneous, since most such phenomena are, as it were, interaction between systems. In slang, the adaptation of borrowings can consistently be described by the following types: a) unadapted³, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically, and morphologically (having received an inflectional ending or a derivational suffix) (cf. Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). The integration of adapted borrowings is a language universal, because usually a particular bk is dominant with respect to the borrowings entering it (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88).

The three degrees of adaptation mentioned above can be vividly illustrated with several groups of slang words. There are very few unadapted word combinations used adverbially and compound adverbs; borrowings from English can conditionally be assigned to this group: ◆ fifty fifty, fifty fifty (colloquial English fifty-fifty) ‘half-and-half’, ◆ super duper (colloquial English super-duper) ‘excellently’, and others. These few examples nevertheless indicate minimal adaptation—the forms are written without a hyphen in nonstandard language, and there appears

³ Sometimes foreign words may remain unadapted for phonetic reasons as well—if Lithuanianized, they would change beyond recognition: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). But zero adaptation is more of a theoretical notion; a borrowing in use is itself phonetically adapted according to the principle of substituting foreign phonemes with the closest native ones.

274

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Adverbialized word combinations and compound adverbs of Lithuanian slang and their adaptive features

a variant with short vowels (fifti fifti) and so on. The prevailing system also compels such short borrowings to adapt: ♦ oki doki (English colloquial okey-dokey) has the variant ♦ okis dokis, while the combination ♦ super duper already has variants with markers of morphological adaptation—endings: ♦ super duperis and ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Russian-origin combinations used adverbially and compound adverbs are always adapted graphically and phonetically: ♦ za adno (odno) (Russian за одно)⁵, nafig (Russian vulgar на фиг). Slang contains quite a few slang forms of Slavic origin in which a borrowed combination, for example, Russian vulgar nu chera ‘nothing’, is adapted both as a combination and as a single word: nichera and ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). In this case, the variants of the combination ni (nė) chera are rare in usage. The Russian negative particle nu can likewise be adapted (translated) as the negative prefix ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio), and this feature can already be regarded as a certain morphological adaptation.

More frequent borrowed slang expressions are adapted both phonetically and morphologically, for example: ♦ pa polnai (Russian по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (Russian colloquial по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (Russian vulgar по полной кату́шке), meaning ‘to the maximum’. Forms adapted only phonetically are less frequent in usage: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, whereas the adverb itself, in the form *polnoi, is not used independently in Lithuanian slang, but only as polnai: this is the standard⁶ derivative in –ai from the adjective polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). It must be emphasized that slang frequently contains cases in which, owing to the usage specificity (fixedness) of a stable combination, and because an often-used expression may consist only of phonetically adapted, specific forms, for example: programe, polnoi. In slang, only the adverb polnai ‘completely’ is used independently; likewise, the long-established borrowing programa retains, in the slang expression, the morphologically unadapted form of Russian

^⁴ Only a few examples are provided in the article's text to clarify the meaning more precisely in context; more usage examples are provided in the appendix to the article. The illustrative examples have not been edited; each example is separated by the symbol // (see Kudirka 2012: 3–5 for more details).

^⁵ All Russian words, except monosyllabic ones, are marked with the single stress mark used in Russian (´) (–ė– is left without a stress mark; it is always stressed). The stressed syllable nucleus (vowel, diphthong, or mixed diphthong) of Lithuanian slang forms is underlined.

^⁶ Hybrid derivatives in –ai from suffixed adjectives of Russian origin are the most frequent in Lithuanian slang (Kudirka 2019: 49).

Straipsniai / Articles

275

ROBERTAS KUDIRKA

the prepositional locative form programe (Russian противи́мме), which is not used independently in slang⁷, and such a case form does not exist in standard language either. The expressions mentioned also have morphologically adapted, translated forms: ♦ according to the full program, ♦ the whole (full) katuškė, ♦ on the whole (full) katuškė, meaning ‘to the maximum’.

Another illustrative example is the slang form prikolas (Russian slang прико́л), which is morphologically adapted by an ending and inflected—this is standard integration into the inflectional or derivational system. If the form of this slang item belongs to a fixed combination, regular rules affect such combinations only to a limited extent: a form that appears to be a case form may not function as a case in functional terms, or lexical idiomaticity may arise (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). For example, in the combination ♦ pa (po) prikolum (Russian slang по прико́лум), ‘as a joke’, the form *prikolum is not used independently; it is always only part of an adverbial expression (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). In nonstandard language, more forms of the expression adapted in several variants (already morphologically as well) are used with the same meaning: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (translated from Russian slang для прико́ла), ♦ ant prikolo ‘as a joke; just for the sake of it’.

Nenorminės kalbos prieveiksmiai išsiskiria keliais fonetinės adaptacijos požymiais. Žargonybėse sistemiškai įvairuoja skolinių šakninės balsiai [a] ir [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; labai’ (: ochujenas, ochujenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai ‘puikiai; labai’ (: ofigenas, ofigenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu adfigienai, afigenai). Taip pat prieveiksmiškuose junginiuose, pvz.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. до не могу) ‘iki negalėjimo, virš visko’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. через не могу) ‘nenoromis, per prievartą’. Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose skiemenyse vietoj [o] tariamas redukuotas [a] (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Ši tarties ypatybė gana nuosekliai perimama skolinantis rusiškus žodžius, pvz., suaugintiniai prieveiksmiai su adaptuotu prielinksniu do (rus. до) reti, žargone jis dėsningai adaptuotas kaip priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) ‘labai daug’ ir kt. Garsą [o] tokiais atvejais vartoja, matyt, raštingesni informantai, bet tokie variantai (dofiga, dochera, dočior­ta ir pan.) retesni.

Another prominent feature of phonetic adaptation is the systematic variation, characteristic of contemporary slang forms of Slavic origin, of the root vowel [e] with diphthongized [ie] or otherwise qualitatively changed vowels (the leveling of [ę], [ié] is also possible): padagrievas, padagrevas (Russian colloquial slang подогрев) ‘material support from outside prison’; lievukas, levukas (Russian slang левáк) ‘junk’; sugnievinti, sugnevinti (cf.

^⁷ Such adverbs in standard language also clearly occur in these cases, for example, in the prepositional constructions iki šiolei, iki šiol the words šiol and šiolei are not used independently.

276

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

The adverbialized word combinations and univerbated adverbs of Lithuanian slang...

Russian разгне́бить, Polish zgniewać) ‘to anger’ (see Kudirka 2012 for more). Adverbial...

The publication of slang dictionaries prompted systematic research into the laws governing the grammatical adaptation of slang words and the identification of features of internal norms. A project supported by VLKK is currently under way; its task is to describe the linguistic features of Lithuanian slang. This article is part of the project and concerns adverbs. A more systematic analysis of the suffix -ai adverbs, hybrid derivatives, and individual adverbialized words in slang established that the morphological features of the adverbs studied have been specifically transformed within the Lithuanian language system, while their adaptive features are determined by the territorial dialects of Lithuanian and the standard language, with a certain degree of regularity (Kudirka 2019; 2020; 2020a). It is also intended to provide a comprehensive description of phenomena in Lithuanian slang, since there are many preconceived and erroneous attitudes (especially among specialists in communicative competence) that slang has no phonetic or grammatical system, for example: “Slang words differ from dialectal words in that the latter are an inseparable part of the dialectal system, i.e. the primary names of things and phenomena in that system, whereas slang words are secondary^⁸ words used without a system” (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). The absence of systematic features would seriously disrupt communication or even make it impossible—in the absence of rules (internal norms), no variety of language (territorial or social dialect) could exist at all (cf. Pupkis 2005: 17). Or how can one claim that: “[...] įsikliopyti is used blindly in the speech of young people and has no special or original meaning. For a Lithuanian, įsikliopyti is a semantically hollow word” (Norkaitienė 1984: 39). Paradoxically, however, įsikliopinti (cf. Polish wkłepać się, Belarusian кляпаць) is used informally precisely for its expressive and original features: directness, familiarity, novelty, and sophistication. The native language’s storehouse provides no shortage of this meaning: įsipitrinti, įsimeklinti,

^⁸ The designation antriniai is also incorrect, because slang contains such realia as do not exist in the standard language, for example, in criminal slang malinuoti ‘to secretly appropriate money by handing a stolen wallet to an accomplice’, etc.

Straipsniai / Articles

277

ROBERTAS KUDIRKA

įsispanginti, į akį (širdį) įkristi and others, but there is also a need to describe things informally, newly, and elaborately^⁹...

Because of their morphological complexity, adverbs are rarely analyzed in studies of borrowings; nouns, adjectives, and verbs are usually examined (Vai­­cekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008), or the phenomenon of borrowing is assessed only in general terms (Čepienė 2006). In conducting this study, the description of standard-language adverbs prepared according to the principles of morphonological analysis was particularly useful (Pakerys 2002: 510–593). No systematic and comprehensive studies of Lithuanian slang vocabulary have been conducted.

The aims of this article are: 1) to analyze morphologically the following in Lithuanian slang: (a) adverbialized word combinations, (b) univerbated adverbs; 2) to classify the combinations and words under investigation by type (according to a generalized formal feature, usually the root or prefix of the donor language), and to conduct a systematic analysis aimed at elucidating the dominant models of adverbialization and the ways of adaptation to the Lithuanian language; 3) also to identify systematic morphological features and general structural regularities, and to discuss adaptive features; 4) to investigate the languages from which the adverbialized word combinations and univerbated adverbs are borrowed.

The material (162 adverbialized word combinations and 43 univerbated adverbs) was selected from the Dictionary of Lithuanian Slang and Nonstandard Lexicon (Kudirka 2012) and supplemented with the electronic database of the aforementioned dictionary^¹⁰. The material for this dictionary was collected from two sources: (a) spoken language and (b) texts from online forums and interactive online chats in text messages (mIRC, Skype and so on). It was not difficult to formulate a search string in the Google search engine, since the combinations and univerbated forms are indeclinable; it was only necessary to systematize the various phonetically adapted forms (see Aleksandravičiūtė 2008: 266–282 for more detail). The origins of borrowings are indicated on the basis of explanatory dictionaries (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kvesel­evič 2005; Mokienko 2000; OED).

^⁹ It is also necessary to take into account the analogy with the ideophone kliopt ‘to express a sudden action’ and klioptelėti, kliopterti, kliopti ‘to get caught’, ‘to strike’ (LKŽ), etc.

^¹⁰ The material for the Dictionary of Lithuanian Slang and Nonstandard Lexicon was not collected from printed (“paper”) sources, literary (fictional) and similar texts that might have been edited. The slang of certain social groups—prisoners, criminals, drug users, soldiers, and others—was collected solely from spoken language, by recording personal conversations with a voice recorder; nearly the entire lexical component from these groups was collected in this way (see Kudirka 2012: 3–5 for more detail).

278

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Adverbialized word combinations and compound adverbs in Lithuanian slang and their adaptive features

ADVERBIALIZED WORD COMBINATIONS

Most of these adverbialized prepositional constructions or adverbial phraseological combinations are borrowed from Russian or are calques: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (Russian colloquial do лампочки) ‘indifferently’, ♦ iki lemputės (calque from Russian colloquial do лампочки) ‘indifferently’, ♦ pa (po) barabanų (Russian vulgar по барабану) ‘it does not matter, indifferently’, ♦ ir viso takoje (Russian colloquial и всё такое) ‘and so on’, ♦ v žopu (Russian vulgar в жопу) ‘to hell; maximally’, ♦ po prostu (Polish po prostu) ‘simply, ordinarily’, ♦ po defaultu (Russian computer slang по дефолту, cf. English computer by default) ‘by default’, ♦ dėl ponto (calque from Russian slang для понта) ‘not seriously; jokingly’, ♦ ne prikolas ‘poorly, badly’, ♦ na ura (Russian на ура) ‘as it happens’, ♦ pa (po) liubomu (Russian colloquial по-любому) ‘in any case, anyway’, ♦ prosto tak (Russian colloquial просто так) ‘simply, for no particular reason’, ♦ za adno (odno) (Russian за одно) ‘together, at the same time’, ♦ pats gazas ‘just right; excellently, best of all’, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (Russian только так) ‘properly, as it should be’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘smoothly’, ♦ be tolko (Russian без толку) ‘pointlessly; chaotically’, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (cf. Russian vulgar на полном газу) ‘maximally’, ♦ savo chodu (calque from Russian своим ходом) ‘independently, by one’s own efforts’, ♦ dalše nekuda (Russian colloquial дальше некуда) ‘it is already too much’, ♦ pa natūre (Russian по натуре) ‘in reality, by nature’, ♦ v natūre (Russian vulgar в натуре) ‘in reality’, ♦ ant bajerio (Polish colloquial na bajer) ‘jokingly’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (Russian colloquial дальше некуда) ‘there is nowhere further to go’. Some combinations with altered meanings have entered general slang from criminal slang: ♦ ne zapadlo (Russian criminal slang не западло) ‘not shameful’, ♦ ant zapadlo ‘with the deliberate aim of causing harm, intentionally’, ♦ v padlu (Russian slang в падлу) ‘shameful’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (Russian colloquial по блату) ‘unofficially, illegally’ (for more detail, see Kudirka 2014). There are also constructions with native hybrid formations created by analogy, e.g., from the altered slang adverb be formato nematų ‘without looking in advance, blindly’, the prepositional construction ♦ ant nematuškės was formed (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). These hybrid formations were probably created by analogy with ♦ čerez nemagu (Russian colloquial через не могу) ‘unwillingly, forcibly’, ♦ do nemagu, iki nemagu (Russian colloquial до не могу) ‘maximally, to the point of impossibility’, although analogy with the endings of standard-language adverbs sykį, pusbalsiu, akimirksniu cannot be ruled out either.

¹¹ Transliterated borrowed adverbial combinations are usually stressed in the same way as they are stressed in the languages from which they originate: po prostu (Polish po prostu), v padlu (Russian slang в падлу), v natūre (Russian vulgar в натуре), za adno (Russian за одно), etc.

¹² An apostrophe after a consonant (e.g., tol’ka) marks the softness of the consonant.

Straipsniai / Articles

279

ROBERTAS KUDIRKA

A few phraseological combinations of non-Slavic origin also appeared in Lithuanian slang: ♦ without connection ‘senselessly, stupidly’, ♦ upside down joc. ‘upside down, lying on one’s back’, ♦ at a blow ‘suddenly’, ♦ everything in the air ‘everything is fine’, ♦ don’t pull the rue joc. ‘poorly; better not’, ♦ on the mushroom ‘anyhow, unseriously’, ♦ for that time ‘in that respect’, ♦ through a freshman, on a freshman ‘by chance, through good luck’.

Lithuanian slang also uses euphonious compound adverbs originating from interjections (Kalin auskas 1974: 139–140; cf. standard-language examples Ulvydas 2000: 315); nearly all were borrowed from Russian or through Russian mediation. Euphony (i.e., rhyme, rhythm, alliteration) additionally binds word combinations into a semantic unit; sonority helps compounds retain their stability and turn them into phraseological word combinations: ♦ ti ap liap (Russian colloquial тяп-ляп) ‘carelessly’, ♦ šaltai baltai (Russian vulgar шалтaй-болтай) ‘unseriously’, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (Polish colloquial szacher-macher) ‘cunningly, illegally, by trickery’, ♦ fiti miti (cf. Russian criminal slang мúмu-мúмu ‘money’) ‘cunningly’, ♦ raz dva (cf. Russian раз, два и готово ‘one, two, and it is done’), ♦ raz raz ‘quickly, one-two’, ♦ pyst pyst ‘briskly, one-two’, ♦ cap carap (Russian colloquial цап-царап ‘to snatch’) ‘on the sly, snatchily’, ♦ taram baram (cf. Russian vulgar mápbl-бáры ‘chatter’) ‘and so on’, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (Russian colloquial тютелька в тютельку) ‘with great precision’, ♦ liuksum pirdum joking ‘perfectly, wonderfully’.

The adverb či ki (Russian slang чúку) ‘well’ forms several rhythmic adverbial combinations: ♦ či ki či ki (cf. Russian slang чúку-чúку) ‘excellently; precisely’. The same meanings are found in the expressions ♦ či ki briki (Russian slang чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (Russian slang чúку-пíку), ♦ či ki puki (Russian slang чúку-пýку), ♦ či ki bari. Only a few Anglicisms occurred: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (English colloquial okey-dokey) ‘okay’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘okay’, ♦ super duper (puper) (English colloquial super-duper) ‘excellently’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (English colloquial fifty-fifty) ‘half-and-half’, ♦ tip top (English colloquial tiptop, Russian mun-mon) ‘just so; precisely’. The fixed variants of the combinations okis dokis, čikis pikis, okis pokis, morphologically adapted with the endings -is, arose through the influence of the Lithuanian language system: the predominant declension system variably adapts words of such atypical structure with endings (cf. also colloquial fam. ačiukas ‘thanks’, okiukas ‘okay, ok’). Euphonic phrasal adverbs with vulgarisms: ♦ jabat (variants: jebat’, jib at’) kapat’ (Russian vulgar ебáть-конáть) ‘good grief’, ♦ kyšt myžt ‘quickly, in no time; anyhow’. Nonstandard language also contains rarer euphonious phraseological combinations used adverbially, some of which resemble adverbs: ♦ nei pist, nei knist ‘nothing; nothing is needed anymore’ (They all got arrested, the charge was rape, and the cop tells them that now they will no longer need either to fuck or to bother, supposedly they got themselves into trouble. // And if they worked like horses, they would not last long and would not want either to fuck or to bother).

¹³ Sometimes in such cases the meaning of the combinations liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki, etc. may be either adjectival ‘great’ or adverbial ‘excellently’, cf.: good clip, right, and so on, great, good, liuksum pirdum (= adj. ‘great’, adv. ‘excellently’). // Okis dokis, that works for me, I’ll try to show up on the horizon (= adj. ‘great’, adv. ‘excellently’).

280

Acta Linguistica Lituanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

got arrested, the article was for rape, so the cop tells them that now they won’t need either to fuck or to bother, supposedly they got themselves into trouble. // And if they worked like horses, they wouldn’t last long and wouldn’t want either to fuck or to bother).

The particle byle borrowed from Polish (cf. Polish byle) bele (bile) with the Lithuanian adverbs kada, kur, kaip, kiek, following the Polish model of phrasal combinations (cf. Polish byle gdzie – Lithuanian bele kur), forms numerous hybrid phrasal adverbs: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (cf. Polish byle jak) ‘anyhow; poorly’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‘anytime’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‘anywhere’, ♦ ^{bele (bile) tik} (cf. Polish byle tylko) ‘just anyhow; only, just like that’. Hybrid phrasal adverbs with the particles bele (bile), belen (bilen) are used both as combinations and as compound words: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘anyhow; very’, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘anytime’, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‘anywhere’, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘any amount’, beletik (biletik) ‘just anyhow’.

A phenomenon typical of slang is also the formation of a new meaning for a lexeme or combination. In slang, the combination ♦ bele kaip is now also used with the distinctive meanings ‘very; intensely; strongly’, which are absent in Polish. The adverb has apparently taken these meanings from the hybrid phrasal pronoun bele koks: 1. ‘any’, 2. ‘big, intense; real’:

‘very’: this year he promised not to return to Lithuania at all. And I missed him terribly. // New very beautiful shoes! Size 38 – New, bought from nastygal.com, size 38, no defects!

‘intensely’: it guzzles fuel terribly, Skoda Fabia SDI 1.9 47 kW 100 km/101. Don’t know what to do or where to start looking for the problem, has anyone had this? // Girl, what happened to you? I think you were one of those people who partied intensely.

‘strongly’: The legs are terribly swollen, while the arms are thin. // The equipment is nothing special either: manual, no TV, no parking sensors; when the engine is turned off, it shakes terribly.

The conjunction by, bi, originating from Polish (Polish by), forms with the standard-language adverb tik both phrasal and compound hybrid adverbs: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (cf. Polish byle tylko) ‘just anyhow; only, just like that’ (clearly, by tik to bark and criticize // When I read some comments, some kind of snot-nosed kids write just to write something).

The vulgarism chui, popular in slang, forms numerous adverbial combinations: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (cf. Russian vulgar до хуя и больше) ‘a great deal’, ♦ pol chuja (Russian vulgar пол хуя), s pol chuja (Russian vulgar с пол хуя) ‘not bad, fairly well’, ♦ chui s nim (Russian vulgar хуй с ним) ‘so be it’, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (Russian vulgar хуй знает) ‘who knows’, ♦ ne (ni, nie) za chui (Russian vulgar не (ни) за хуй) ‘for nothing, for no reason’, ♦ chui s nim (taboi) (Russian vulgar хуй с ним (тобой)) ‘so be it, to hell with it’, ♦ za nechui (Russian vulgar за нехуй) ‘for nothing, for no reason’,

¹⁴ Cf. LKŽ bile tik is presented as a conjunction with the meaning ‘if only’.

Straipsniai / Articles

281

ROBERTAS KUDIRKA

♦ nečhui delat’ (Russian vulgar héxуū déлать) ‘easily, a piece of cake’. Analogous combinations are formed with other adverbs as well: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‘very simply, easily’, ♦ za nečhren ‘for nothing, for no reason’. There are also playful expressions with the loanword chui, which resemble proverbs: ♦ chui da nichuja (Russian vulgar хуй да нихуя) ‘almost nothing, very little’ (Of those twenty grams, it turns out there’s absolutely fuck-all there, but the consistency—it’s fucking quick, you understand, it ferments there by itself.), ♦ chot’ by chui (Russian vulgar хоть бы хуй) ‘if only something; couldn’t care less’ (I drove my RRD supertype into the ground so hard that two straps broke, and he couldn’t care less, so what’s wrong?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (Russian vulgar ноль целых, хуй десятых) ‘very little, a bit’ (That’s how it turned out—nol celych, chui desiatych. // Fifteen, the cable is seven and chui desiatych, and then you adjust it).

Analogous phraseologisms used adverbially may have arisen in Lithuanian either through dysphemism (cf. nė velnio_{, FŽ 2001: 824), or as calques of Russian vulgarisms (cf. Russian vulgar нихуя}^¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‘nothing at all, absolutely nothing, not a damn thing’, ♦ bybis žino (Russian vulgar хуй знает; dysphemistic from: velnias žino) ‘who knows’, ♦ nei bybis, nei gegutė (dysphemistic from: nei velnias, nei gegutė) ‘neither one thing nor the other; poorly’, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘with nothing’ (dysphemistic from: with a bare backside), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘so be it’ (dysphemistic from: may the devil take him), ♦ bybis su juo (tavimi) (cf. Russian vulgar хуй с ним (тобой)) ‘so be it; whether it happened or not’, ♦ pusė bybio (dysphemistic from: half the devil (the trouble), cf. Russian vulgar пол хуй) ‘not bad’, ♦ gyvas bybis (dysphemistic from: a living hell) ‘a great deal’, ♦ kurio (kokio) bybio? (cf. Russian vulgar какого хуя?, за каким хуем?, also cf. dysphemistic from: kokio velnio?) ‘why, for what reason’. Partial hybrid adaptations are also common, cf.: ♦ chui žino (Russian vulgar хуй знает), ♦ kokio chujo (cf. Russian vulgar за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (Russian vulgar хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘who knows’.

Other swearwords forming fixed combinations can also have an adverbial meaning: ♦ da (do) pizdy (Russian vulgar до пизды) ‘all the same’ (I’ll ride with whoever I want, and I don’t give a damn what others think), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (Russian vulgar ебáть в рот) ‘so be it’ (Well, to hell with it, I think I’ll try.), ♦ kibeni feni (cf. Russian vulgar иди к ёбене фене) ‘to hell with it’ (Kibeni feni, clear them all out!), ♦ kibeni materĭ (cf. Russian vulgar к ёбаной мáтери) ‘to hell with it’ (Go to hell, kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (Russian vulgar ни хуя себе) ‘wow, holy crap’ (Well, holy crap, why are you calling here from my girlfriend’s phone?... // Holy crap, the prick is bothering the girl again; he hasn’t had enough yet), ♦ nifiga sibe (sebe) (Russian colloquial ни фига́ себе) ‘wow’ (Nifiga sebe—the price differs twofold...).

The swearword nachui also forms fixed combinations with an adverbial meaning: ♦ kuda nachui (Russian vulgar куда нахуй) ‘where to, for heaven’s sake’, ♦ da nu nachui (Russian vulgar да ну нахуй) ‘no way, come on’, ♦ nu nachui (Russian vulgar ну нахуй) ‘why; come on’

^¹⁵ In Russian nonstandard language, adverbs may be compounds, cf. Russian vulgar нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), but in Lithuanian they are used as translated adverbial combinations (nė bybio ‘nothing’, kokio bybio ‘why’).

282

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Adverbialized Word Combinations and Compound Adverbs in Lithuanian Slang and Their Adaptive Features

‘at all’, ♦ nu ir nachui (Russian vulgar ну и нахуй) ‘so what; come on’. In such adverbial constructions, both euphemisms for vulgarisms and more neutral words may vary: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). The frequent adverb po-chui forms several fixed adverbial combinations: ♦ pochui nachui (Russian vulgar похуй нахуй) ‘completely irrelevant; crap’, ♦ giliai pochui (Russian vulgar глубоко похуй) ‘completely irrelevant’, ♦ visai pochui ‘not bad, fairly well’.

Nonstandard language also contains more combinations with vulgarisms žopa, gavno, pyzdiec that tend to become fixed and are used adverbially (variants: pyzdec, pizdiec, pizdec), etc. Borrowed combinations undergoing univerbation follow general tendencies of loanword adaptation, since in slang purely phonetically adapted combinations are rarer, e.g. ♦ polnyj pyzdiec (Russian vulgar полный пиздец) ‘completely badly; it is really the end’...

Constructions with pronominal forms and a fixed form of a verb referring to a person may also be used adverbially, e.g. the first-person singular present indicative form jabu (jebu, jibu) (Russian vulgar я ебу: pres. 1st sg. (infinitive: jabat’, Russian vulgar ебать))^¹⁶—all of them are used as combinations with the pronoun ja ‘I’: ♦ ja jebu ‘to hell with it, poorly; damn it’ (Well, the girl is more or less okay, but the man—ja jebu... he could at least shave that bush off his face // What a loser, ja jibu:D // The salon design is ja jibu...:) I won’t even talk about the salon of a 7-series BMW, because I’ll get banned).

^¹⁶ Ordinarily, such verbs are morphologically adapted in slang with the suffix -inti (e.g. jobinti, jabalinti).

Straipsniai / Articles

283

ROBERTAS KUDIRKA

As in standard language, nonstandard language contains numerous adverbial comparative combinations with a comparative particle and one independent word: ♦ kaip šienkes (cf. Russian colloquial уйекать как сёмку ‘easily’) ‘very easily’, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (cf. Russian vulgar как ебнутый) ‘intensely; very quickly; damn fast’, ♦ kaip (kak) paložana (Russian как положено ‘as it should be’.

The Russian negative particle ne-, if unstressed, becomes ni-, e.g. gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. The independent negative particle ni (Russian ни ‘neither, not even’, Polish ni ‘not even, neither’, nie ‘not’, Belarusian ні ‘neither, not even’), meaning ‘not’, is rarely used in slang, often merely imitating Slavic pronunciation (and what dialect is biškį, byškį? Here it means: I’m neither Polish nor Russian, nor some Belarusian; I’m from Niminčynė?). Except in the occasional situations mentioned, this negative particle is used in nonstandard language in fixed combinations: ♦ ni ni (Russian colloquial ни-ну́ ‘no way’, ну ‘neither, not even’, Belarusian ні-ні) ‘no way, absolutely not; absolutely nothing, nothing at all’, ♦ ni to (cf. Russian colloquial ни то ни другое ‘neither this nor that’) ‘not this, not in this way’, ♦ ni to, ni to (cf. Russian colloquial ни то ни другое ‘neither this nor that’; Polish ni to, ni owo ‘neither one nor the other’, ni tak, ni siak ‘neither this way nor that’) ‘neither this nor that; neither so nor otherwise’, ♦ kažkas ni to (cf. Russian что́-то ни то) ‘something is not right, something is wrong’. The Russian negative particles ne and nu are confused in Lithuanian nonstandard language and used interchangeably: ♦ ne (ni) pontas (Russian slang не понт) ‘not cool; unsuitable, awkward’ (one can get an old MK or Dnepr that still runs for practically pennies... but I feel that riding a Russian one is really ni pontas... // I’ll try the Negraiti one too. Unless at a bachelor party or something:) Somehow it’s ne pontas for me), ♦ ne (ni) prič iom (Russian не причём) ‘uninvolved, irrelevant’, ♦ ne pa (ni po) dielu (Russian colloquial не по делу) ‘irrelevant; without cause’, ♦ ni (ne) v temu (Russian не в тему) ‘off-topic’. The Russian prefixes ne- and nu- are also mixed: ♦ čerez nemogu (nimogu) (Russian colloquial čerez ne mogu) ‘unwillingly, reluctantly’, ♦ per nemogu ‘by force’, ♦ do nemogu (nimogu) (Russian colloquial do ne mogu) ‘to the point of impossibility, beyond measure’, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘to the point of impossibility’, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (Russian colloquial čerez ne choču) ‘unwillingly, by force’. If the combination consists of archaic Slavic or established vocabulary, the negative particle has no ni variant: ♦ ne siemkos (cf. Russian colloquial sėmku ‘nonsense’) ‘no joke’, ♦ ne šuns pypas (birka) (cf. Russian vulgar ne chuj sobačij) ‘no joke’, ♦ ne fontanai (cf. Russian colloquial humorous ne fontan) ‘not much’.

COMPOUND ADVERBS

In standard Lithuanian, the most productive type of compound adverbs is compounds with one shortened component (tąkart, šiandien), while less productive are two-word compounds (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010:

284

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). Lithuanian slang contains adverbs consisting of compound words, contracted (univerbated) word combinations: most often, these are prepositions fused with a noun form. All these adverbs are loans from Russian; with other words they form fixed combinations or phraseologisms that are used as adverbs. In slang, word fusion may be gradual and still ongoing, so cases are common in which both the compound form and the combination are used, e.g.: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (cf. Russian не в тему) ‘strangely, incomprehensibly; inappropriately’. In such cases, the dual standard usage of Russian also exerts an influence: the adverbially used pričom (Russian причём) ‘why, what does it have to do with it’ and the preposition при combined with the prepositional locative form of the pronoun что (Russian при чём)—this may also influence the double usage in slang (if he stole and shit himself up to his ears, then pričom is democracy involved here. // you fool, pri čom are those players involved here? I clearly wrote it). Compound adverbs in slang usually have more than one variant because of phonetic adaptation, e.g. the adverb vobšč im (Russian в общем) ‘in general, generally speaking’ has several variants: vobšem, vobš im. Some more frequent adverbs have many phonetically altered and deformed variants: vabščė, vabščie (Russian вообще) ‘at all, altogether, in general’, variants: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie.

Negative prefixed adverbs in Lithuanian slang may have the following variants: ne– (nebe–), ni–, nie–. Such variation is directly related to the negative particles of Slavic languages: Russian ну ‘neither, not’, Polish ni ‘not, neither’, nie ‘not’, Belarusian ні ‘neither, not’. Due to these features, compound adverbs may have an adapted, seemingly translated particle ну rendered as the Lithuanian prefix ne–: nechren, nečiorta (Russian colloquial ни хрена) ‘there is nothing to do, no need’, ‘not a damn thing’, etc. This feature is systematic in slang and is also characteristic of adjectives: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui, or it may be used as a combination ♦ ne (ni, nie) za chui (Russian vulgar не за хуй) ‘for nothing, for no reason’

Straipsniai / Articles

285

ROBERTAS KUDIRKA

‘for nothing’ (he used to settle scores with Mafiosi while drunk, beat everyone up for no reason, so normal people stopped going there, only various bandits // there has never been an unpleasant incident, such as being robbed or hit in the head for no reason (I live in Secses), no matter how much I walked around drunk // you compared me to him for no reason when you started with him:) I can see you’re implying something? I wouldn’t be surprised if you still lived with your mother).

Many compound adverbs are fused noun-case forms with the Russian preposition na; most often these are borrowings involving the Russian vulgarisms cher (Russian vulgar хер), chren (Russian vulgar хрен), and chui (Russian vulgar хуй)—each of these adverbs forms numerous fixed combinations with verbs in Lithuanian nonstandard language, which are used as phraseological swearwords. The compound adverbs nachrien, nachren (Russian colloquial на хрен) and their variants are used in slang with two meanings: ‘to hell with it, damn it’ (I tried to peel it off, but everything would come out with pieces of wood—nachren) and ‘why, for what the hell’ (And in general, why the hell do I need him!). The unfused form ◆ na chrien (chren) is very rare in usage. Longer variants of this adverb are also fairly widespread: nachrenga, nachriena (Russian colloquial на хренá) ‘what the hell for, why’. The adverb nacher, nachier (Russian vulgar на хер) is analogous in formation, meaning ‘to hell with it; why’; it also has longer variants nachera, nachiera. With the root cher, negative forms nichiera, nechira (Russian colloquial ни хера) are widespread, meaning ‘nothing’.

There are many prefixed derivatives with the root chren and the negative prefix nechren (Russian colloquial ни хрена) ‘there is nothing to do, what the hell for’. The longer variant nechrena (Russian colloquial ни хрена) has a somewhat different meaning, ‘quite, completely; absolutely nothing, not a damn thing’; it has widespread variants with the negative prefix ni-: nichriena, nichrena ‘nothing, not a damn thing’; the variant nichrina is rare. In usage, suffixed adverbs with the negative prefix are common: nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, cf. Russian colloquial ни хренóво, Russian colloquial adv. нехренóво) ‘strongly, intensely; not badly, a lot’; the somewhat rarer form nechrinovai (: nechrinovas, –a); with the negative prefix ni–, these adverbs are already rarer nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a), meaning ‘strongly, intensely; not badly, a lot’; the somewhat rarer form nichrinovai (: nichrinovas, –a). They are conditionally called compounds because users perceive these adverbs as prefixed derivatives from the adjective chrenovas, rather than as compound forms of Russian ни хренóво.

There are also numerous compound adverbs with the root chui. Some adverbs may be used in Russian nonstandard language in two ways (as a prepositional combination and as a compound form: na хуй, нахуй), but such words are borrowed into Lithuanian slang already as compounds: nachui ‘to hell with it; why?’, nech­uja (Russian vulgar не хуй, нехуй) ‘there is no need, no reason’, niechui, nechui (Russian vulgar не хуй, нехуй) ‘there is no point, there is no need, don’t’, nezachui, nizachui, niezachui rare (Russian vulgar не за хуй) ‘for nothing, without cause’. With the negative prefix ni– there are also several adverbs: nichuja (Russian vulgar ни хуя, нихуя) ‘nothing, absolutely nothing, not a thing; no’, nichujutki ‘nothing, absolutely nothing’. Regarding vulgarisms, it should be noted that

286

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

fixed expressions may also be used adverbially, e.g.: jobtvaimat’ (cf. Russian vulgar kak ëbаnоŭ mа́mь! ‘undoubtedly, really’) ‘certainly so, truly’ (I’ll do it, jobtvaimat, this is bullshit. // He really is stupid, jobtvaimat!), kibinimat’ (cf. Russian vulgar k ëbanоŭ máterі) ‘to hell with it, away’ (They removed the upper layer, kibinimat, and concreted it evenly again).

With the root čiuort, the borrowings načiort, načiorta (Russian на чёрта) ‘to hell with it; why, what the hell for’ are used only as compound adverbs. The longer form načiorta is rarer in usage. There are also adverbs with the negative prefixes ne and ni: nečiorta, ničiorta (Russian ни чёрта) ‘not a damn thing’.

There are also numerous compound adverbs in usage with the root fig: nafig (Russian colloquial на фу) ‘to hell with it, damn it; why?, for what reason?’, and its longer form nafiga (Russian colloquial на фига) is also used. Deformed variants with a changed root vowel also occur: nafeg, nafega. Adverbs with the negative prefixes ne and ni are also frequent nefig, nef iga, nifiga (Russian colloquial ne фиг) ‘there is no need, no; nothing, not a damn thing’.

Lithuanian slang contains neological forms created by analogy, such as the slangism nachaliava ‘for free’ (I wouldn’t want to spend the summer there either, well, unless it were “nachaliava”). There is no such word in Russian; indirectly, the basis of this form is the adjectives nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘free’ and the adverb chaliava (Russian colloquial халява) ‘for free’. Two forms are about equally widespread in usage—a prepositional combination and a compound form: nachadu and na chadu (Russian на ходу) ‘on the go, quickly; in the course of things’ (an ordinary little man could have taken that house through the court nachadu, but now a big fish owns that house // I created this recipe na xadu when I needed to make something out of nothing:D VIKINGO “KRUOPAINIS”), nachaliavu and na chaliavu (Russian colloquial на халяву) ‘for free’; but one may prevail in usage, in this case the compounds are more frequent (In general, there may be a fee, although Lithuanian brothers are used to getting everything nachaliavu, but it is definitely too high // good photograph, showing how many hungry “poor people” there are, when everything is na chaliavu, so you choke, greedy people!).

There are also numerous compound adverbs with the preposition do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (Russian...) ‘a great deal’. Variants with the prefix do, following pronunciation, dochrena, dochuja, dofiga and others are considerably rarer in usage.

There are also numerous adverbs with the preposition po (Russian по). Some adverbs may be used in Russian nonstandard language in two ways—as a prepositional combination and as a compound form: po xyй, po xyбо, póxyй; in this case, the compound form pochui (Russian vulgar póxyй) ‘it does not matter, all the same’ has already been borrowed into Lithuanian slang. This adverb also has several longer, rarely used

Straipsniai / Articles

287

ROBERTAS KUDIRKA

variants: pachuju, pochuju, pochujutki. Euphemistic formations also belong to this group; they too are compounds with the preposition po: pęfig, pęfįga (Russian colloquial nóфue, no фúzy). Analogous are pochren, pochрien (Russian vulgar nóxpen, cf. no xrény), as well as pocher (Russian vulgar nóxep).

Several rare compound adverbs with the Russian particle–те лu are also used in jargon: chūli, chuli; chūlia, chulia (Russian vulgar xýли, xýле, xýля; cf. xуй ли) ‘why, for what reason’ (aren’t you tired of driving around?! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatiko– ir pyzdinat iš ten. // Look what a hole it is—and chūlia, it goes no further. // If my scribblings annoy you, there is nothing surprising about it—I myself do not really know xuli as rasineju. Just self-expression). The adverb chūliš, chulíš (Russian vulgar xýлuш) ‘for what reason, why’ is fairly rare (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). Several compound adverbs with the Russian preposition в are also used in jargon: vticharia (Russian colloquial вmихарá) ‘secretly’, vdrebezgi (Russian вδréбeзги) ‘completely, to pieces’, vppzdu (Russian vulgar в пузδý) ‘to hell, damn it’.

Pronominal constructions used adverbially are widespread in nonstandard language: nekažką, ne kažką ‘badly, poorly; weakly; not very well’ (The competition began cautiously; the opponents’ ranks had also been newly rearranged, so their coordination was not very good. // And I tell her that it is not very good when a girl engages in such things. Of course, she did not remain silent but began to reproach me, saying what difference it made whether it was masculine or feminine). Analogously with other pronominal adverbs: nekažkaip ‘poorly; with difficulty, awkwardly’, nekažkas ‘poorly; weakly; not very well’. The non-compound variants of such adverbs, ne kažkaip, ne kažkas, are rarer.

CONCLUSIONS

The article discusses 162 adverbialized word combinations from Lithuanian jargon and 43 compound adverbs. The study reveals that a foreign linguistic unit arising in the context of another language is transformed by adapting it to the linguistic system. The adaptive features of the adverbialized combinations and compound adverbs examined are determined by clear regularities: (a) jargon vocabulary is adapted phonetically and graphically according to the principle of substituting foreign phonemes with the closest native ones; (b) a certain part of jargon vocabulary tends to integrate into Lithuanian inflectional paradigms; (c) some jargonisms remain morphologically unadapted only because of the adverb’s limited inflection or complete invariability; (d) the variation of borrowed jargonisms arises from spontaneous adaptation to the features of the recipient language.

1. Most adverbialized prepositional constructions or adverbial phraseological combinations are phonetically and graphically adapted borrowings

288

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Adverbialized word combinations and compound adverbs in Lithuanian jargon and their adaptive features

or calques (88; 54.3%), while adverbial combinations of non-Slavic origin that arose in Lithuanian jargon are few (9; 5.6%), and there are only several borrowings from English (4; 2.5%).

a. Because of their expressiveness, adverbial euphonious blends are popular in jargon (24; 14.8%).

b. Vulgarisms are popular in nonstandard language; they constitute many combinations used with an adverbial meaning—there are 57 such borrowings from Russian in this section (35.2%), as well as a considerable number of Lithuanian adverbial dysphemisms or calques from Russian containing vulgarisms (13; 8.1%).

c. Adverbial combinations with the negative particles ne, ni (Russian ни) are not uncommon in nonstandard language (11; 6.8%).

d. Adverbial combinations with the Polish particle bele (Polish byle) are highly variable in jargon (6; 3.7%).

e. There are few adverbial comparative combinations (6; 3.7%) and adverbial combinations with the prepositions iki, per, čerez (Russian через), do (Russian до–) (5; 3.1%).

2. The section on compound adverbs contains many combinations of prepositions and particles borrowed from Russian with nouns (35; 81.4%), whose prepositions and particles have been turned into prefixes through distinctive adaptation: most—11—are compound adverbs with the prefix na– (Russian на–), 10 with the negative prefixes ne–, ni– (Russian ни–), nie–, 6 with the prefix da–, do– (Russian до–), 5 with the prefixes po– (Russian по–), pa–, and 3 with the prefixes v–, vo– (Russian в–, во–).

a. The section contains many vulgarisms (21; 48.8%).

b. There are only a few compound adverbs of non-Slavic origin (3; 6.9%).

c. A considerable proportion of compound adverbs can also be used variably as combinations.

Straipsniai / Articles

289

ROBERTAS KUDIRKA

ABBREVIATIONS

English – English; Belarusian – Belarusian; adj. – adjective; prison – prison; criminal – criminal; Polish – Polish; colloq. – colloquial; adv. – adverb; Russian – Russian; spoken – colloquial language; calque – calque; vulgar – vulgar; jargon – jargon

LEXICOGRAPHICAL SOURCES

Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

FŽ – Dictionary of Phraseology, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.

Kudirka Robertas 2012: Dictionary of Lithuanian Jargon and Nonstandard Vocabulary, Kaunas: Technologija.

Kudirka Robertas 2014: Dictionary of Prison, Criminal, and Drug-Addict Jargon, Kaunas: Kitos knygos.

LKŽ – Dictionary of the Lithuanian Language, ed. G. Naktinienė, Vilnius: Institute of the Lithuanian Language. Available online: http://www.lkz.lt.

OED – Oxford English Dictionary. Prieiga internete: https://www.oed.com.

Vaitkevičiūtė Valerija 2003: The Great Electronic Polish–Lithuanian Dictionary, Marijampolė: M. Martišienė’s Translators’ Office.

Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель.

Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.

290

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

LITERATŪRA

Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282.

Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292.

Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl iz­mų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27.

Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI.

Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128.

DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005.

Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara.

Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231.

Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44.

Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company.

Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110.

Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI.

Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU.

Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaug­tinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88.

KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.

KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.

Straipsniai / Articles

291

ROBERTAS KUDIRKA

Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12.

Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.

Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2.

Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213.

LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999.

LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976.

Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98.

Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.

Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80.

Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsiklio­pyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41.

Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI.

Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26.

Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269.

Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI.

Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gim­tasis žodis.

Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75.

Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.

292

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.

Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217.

Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI.

Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.

Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27.

Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI.

Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128.

Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton.

Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas.

Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение.

Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение.

РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980.

Straipsniai / Articles

293

ROBERTAS KUDIRKA

PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai^¹

1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI

♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi...

♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM.

♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje.

♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske!

♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu.

♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida.

♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez.

^¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami.

294

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai.

♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais.

♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug.

♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu.

♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso.

♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius.

♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo.

♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas.

♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita.

♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi.

♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:)

♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno.

♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei.

♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu.

♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.

Straipsniai / Articles

295

ROBERTAS KUDIRKA

♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia.

♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini.

♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo.

♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu.

♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda...

♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras.

♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt?

♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka?

♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus.

♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau.

♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”.

♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą.

296

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai

♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso.

♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima.

♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu.

♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė.

♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi.

♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį.

♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras.

♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna.

1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai

♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap.

♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”.

♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais.

♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė.

Straipsniai / Articles

297

ROBERTAS KUDIRKA

♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur.

♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane?

♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap?

♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja t­warka keičiasi kiekviena diena ir bla bla.

♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku.

♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuks­um pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko.

♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man.

♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera?

♦ či­ki či­ki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo či­ki či­ki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:!

♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkian­t reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm.

♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis.

♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis.

♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stum­teli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota.

♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat.

♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…?

298

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle)

◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot.

◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot.

◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą.

◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu?

◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip?

1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais

◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu.

◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi.

◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim...

◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir

Straipsniai / Articles

299

ROBERTAS KUDIRKA

ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas.

♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi.

♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves.

♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo.

♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat.

♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme.

♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet.

♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:?

♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye.

♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano.

♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti.

300

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuver­si, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui.

1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais

♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina.

♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino.

♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint.

♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė.

♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo?

♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis.

♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti.

♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio.

♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pus­ruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais.

♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuza­ugos.

♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi.

♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl.

Straipsniai / Articles

301

ROBERTAS KUDIRKA

♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai.

1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai

♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes.

♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka.

♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana.

1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну)

♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”.

♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo.

♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka...

♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to.

♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku.

♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najez­dai nipodelu?

♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji.

302

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino.

♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka.

♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..?

1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-)

♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės.

♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek.

♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti.

♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu?

♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai.

Straipsniai / Articles

303

ROBERTAS KUDIRKA

2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI

2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-)

♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip.

♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha?

♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku.

♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta.

♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….”

♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti.

2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-)

♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų.

♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės.

♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne.

♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa?

304

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist?

♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!

♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu?

♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes?

♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni.

♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart?

2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie-

♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta.

♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia.

♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos.

♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik.

♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. //

Straipsniai / Articles

305

ROBERTAS KUDIRKA

Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda.

♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna.

♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau.

♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus.

♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti.

♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką.

♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo.

♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali.

♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut.

♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau?

♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka.

306

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat.

♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,)

2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa–

♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka.

♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone.

♦ pochren, poch­rien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai poch­rien ar šviesoforai, ar juostos.

♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau.

♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D

♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo.

2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–)

♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi.

♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi.

♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;)

♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita.

♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia?

Straipsniai / Articles

307

ROBERTAS KUDIRKA

Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs

SUMMARY

There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules.

The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language.

Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%).

Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).

308

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations.

Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d.

ROBERTAS KUDIRKA

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva

[email protected]

Straipsniai / Articles

309