scieee.
LT original EN DE FR IT ES PT PL HU RO UK TR RU NL CS SV EL AR
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Preparing document pages…

روبرتاس كوديركا

كلية كاوناس بجامعة فيلنيوس

معرّف ORCID: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478

مجالات البحث العلمي: علم المعجم، وصناعة المعاجم، وعلم الأصوات.

DOI: doi.org/10.35321/all83-13

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة في عامية اللغة الليتوانية، وخصائص تكييفها1

الخصائص التكييفية لظروف العامية في اللغة الليتوانية: التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة

الملخص

تحلل المقالة التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة في عامية اللغة الليتوانية واللغة غير المعيارية (205)، المنتقاة من معجم عامية اللغة الليتوانية ومعجمها غير المعياري. وتهدف الدراسة إلى تحديد الخصائص التكييفية المنتظمة للتحوّل إلى ظروف وللدخيل اللغوي. ومعظم التراكيب الجارّة، والتراكيب الاصطلاحية الظرفية، والظروف المركبة هي ألفاظ دخيلة من الروسية كيّفت صوتيًا ورسميا. وتُكيَّف المفردات صوتيًا ورسميا وفق مبدأ استبدال الفونيمات الأجنبية بما يقاربها قدر الإمكان من الفونيمات الأصلية. كما تُكيَّف بعض ألفاظ العامية صرفيًا، إذ تُدمج في الصيغ التصريفية للغة الليتوانية. والظروف العامية المركبة تراكيب من حروف جر وجسيمات مستعارة من الروسية مع أسماء، وقد حُوِّلت حروف الجر والجسيمات فيها، على نحو خاص أثناء التكييف، إلى سوابق. وتكثر الألفاظ النابية بين التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة.

الكلمات المفتاحية: الظروف، التحوّل إلى ظروف، العامية، التكييف.

1 أُعدّت المقالة في إطار تنفيذ مشروع تموّله لجنة اللغة الليتوانية الحكومية للفترة 2019–2021، الخصائص اللغوية لعامية اللغة الليتوانية.

272

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة في عامية اللغة الليتوانية وخصائص تكييفها

الملخص

تحلل هذه المقالة 205 من التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة من معجم العامية الليتوانية واللغة غير المعيارية (كاوناس، 2012). وتهدف الدراسة إلى تحديد ووصف العملية المنتظمة للتحوّل إلى ظروف والتكييف. ومعظم التراكيب الجارّة أو التراكيب الاصطلاحية الظرفية هي ألفاظ دخيلة من الروسية كيّفت صوتيًا ورسميا. وقد كُيّفت الظروف صوتيًا ورسميا وفق مبدأ استبدال الفونيمات الأجنبية بما يقاربها قدر الإمكان من الفونيمات الأصلية. كما كُيّف بعض الظروف صرفيًا، إذ أُدمجت في الصيغ التصريفية للغة الليتوانية. ومعظم الظروف المركبة تراكيب من حروف جر وجسيمات مع أسماء مستعارة من الروسية، وقد حُوّلت حروف الجر والجسيمات فيها إلى سوابق بالتكييف. وتوجد ألفاظ نابية كثيرة بين التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة.

الكلمات المفتاحية: الظروف، التحوّل إلى ظروف، العامية، التكييف.

المقدمة

يتسم الظرف بتنوع بنيته؛ فليس اللفظ وحده، بل قد يتغير أيضًا التركيب اللفظي أو البنية من حيث الاشتقاق والدلالة، أي قد يتحول إلى ظرف. والتحوّل إلى ظرف متعدد المراحل: فقد يكون اللفظ أو التركيب اللفظي قد تحوّل تمامًا إلى ظرف، أو قد يكون التحوّل جزئيًا فقط: تضعف الاسمية، لكن التحوّل الكامل إلى ظرف لم يحدث بعد، مثل matymo، وbe pertrūkio (LKG II 1971: 428؛ LKE 1999: 504). ومن الطبيعي أن تكون أنماط استقرار التراكيب اللفظية وتبلورها في اللغة انتقالية أو مختلطة أو ما تزال جارية؛ لذلك تُستخدم في الدراسات الأكثر تفصيلًا مصطلحات مثل العبارة شبه المتحجرة (بالإنجليزية semi-fossilized phrase) وما شابهها (قارن Howarth 1998: 28). ولهذه الأسباب تظهر متغيرات كثيرة، ولا سيما إذا كان اللفظ دخيلًا، لأن اللفظ أو التركيب اللفظي أو التراكيب المتداخلة، عند انتقاله إلى الظرف أو تحوّله إليه، يتغير ليس صرفيًا فحسب، بل صوتيًا أيضًا. ومن السمات المميزة للظرف كذلك عدم قابليته للتصريف (ولا تُدرَّج إلا نسبة صغيرة منه)، ولذلك يسهل تكييف الظرف الدخيل بدرجة أكبر بكثير (Paulauskienė 1994: 379).

في اللغة الليتوانية المعيارية (bk)، اكتسبت التراكيب شبه الجارّة مع الأسماء غالبًا معنى الظرف: be galo «جدًّا»، iš paskos «بعد ذلك»، iš paskutiniųjų «بصعوبة»، وما إلى ذلك (Pakerys 2002: 547–552). كما توجد أعداد كبيرة من الظروف المركبة² مع الجسيمات: bet kaip، tuoj pat، kai kur، vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). وهذه التراكيب الجامدة كلمتان أو

²للاطلاع على مزيد من التفصيل بشأن المصطلحات samplaikinis، junginys، suaugintinis، انظر: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86؛ Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.

Straipsniai / Articles

273

ROBERTAS KUDIRKA

أو أطول، وتتألف من أقسام كلام قابلة للتصريف أو غير قابلة له، والسبب الأهم في التبلور والتحوّل إلى ظرف هو الاستعمال الظرفي (قارن Marcinkevičienė 2010: 130؛ 2001: 91). ولا يحوّل أداء الوظيفة الظرفية وحده التراكيب الجارّة إلى ظروف؛ بل تؤدي معجمية التركيب وظهور معنى عام واحد والمجازية دورًا مهمًا. ولذلك تجدر الإشارة بصفة خاصة إلى التراكيب الاصطلاحية الظرفية، التي لا تتميز بثبات بنيتها ووحدة معناها فحسب، بل أيضًا بصورها البلاغية (قارن Ulvydas 2000: 141–143). وفي بحوث الصرف لا تتطابق الآراء دائمًا بشأن هذه التراكيب، إذ يتأرجح تقييمها عند حدود علم الاصطلاح؛ وليس غريبًا جدًا أن تُعد بعض ظروف معجم اللغة الليتوانية المعاصرة (قارن DLKŽ iš tikro، iš tikrųjų، الظرف «حقًا») في معجم الاصطلاحات من الاصطلاحات: iš mažens (FŽ, 415)، وiš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500)، وiš tyko, iš tikro (FŽ, 744)، وiš tikrųjų (FŽ, 745)، وiš tolo (FŽ, 747) (للمزيد انظر Markevičius 2014). وقد يُعد التركيب الجارّ ذو البنية المماثلة في المعاجم اصطلاحًا وظرفًا معًا: فـiš lėto يُعد في LKŽ اصطلاحًا (◆ iš lėto «ببطء، على مهل، دون عجلة»)، بينما يُعد DLKŽ iš tyko ظرفًا (iš tyko، ظرف «بهدوء؛ ببطء») (Markevičius 2014: 72). ويرتبط التحوّل إلى ظرف بتغيرات عديدة متنوعة، ولا سيما الاختصار؛ ولذلك قد يكون للظروف الأكثر شيوعًا في اللهجات الإقليمية الليتوانية ما يصل إلى عشرة متغيرات، قارن: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178).

يكون التحوّل إلى ظروف في اللغة غير المعيارية أكثر عفوية بكثير، لكن العلاقات بين اللغة المعيارية واللغة غير المعيارية ليست عفوية، لأن معظم هذه الظواهر أشبه بتفاعل بين أنظمة. ويمكن وصف تكييف الألفاظ الدخيلة في العامية بانتظام وفق الأنواع الآتية: أ) غير مكيّفة3، ب) مكيّفة رسميا وصوتيًا، ج) مكيّفة رسميا وصوتيًا وصرفيًا (بعد اكتسابها لاحقة تصريفية أو اشتقاقية) (قارن: Wohlgemuth 2009: 56؛ Valeckienė 1967: 128؛ Vaicekauskienė 2007: 94). ويُعد اندماج الألفاظ الدخيلة بعد تكييفها كونية لغوية، لأن اللغة المعيارية المحددة غالبًا ما تكون هي المهيمنة على الألفاظ الدخيلة التي تدخل إليها (Irwin 2011: 44–53؛ Sharp 2001: 30؛ Sunde 2018: 85–88).

يمكن توضيح درجات التكييف الثلاث المذكورة توضيحًا جليًا من خلال مجموعات قليلة من ألفاظ العامية. والأمثلة على التراكيب اللفظية المستعملة استعمالًا ظرفيًا والظروف المركبة غير المكيّفة قليلة جدًا؛ ويمكن، على نحو مشروط، عدّ الألفاظ الدخيلة من الإنجليزية: ◆ fifty fifty, fifty fifty (بالإنجليزية المحكية fifty-fifty) «نصفين»، و◆ super duper (بالإنجليزية المحكية super-duper) «بامتياز»، وغيرها. ومع ذلك تشير هذه الأمثلة القليلة إلى تكييف أدنى؛ ففي اللغة غير المعيارية تُكتب دون شرطة، وتظهر

³ قد لا تُكيَّف الكلمات الأجنبية أحيانًا لأسباب صوتية أيضًا، إذ ستتغير تغيرًا لا يمكن التعرف إليه إذا لُيْتِنَت: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). لكن التكييف الصفري مسألة نظرية أكثر، أما اللفظ الدخيل المستعمل فيُكيَّف صوتيًا من تلقاء نفسه وفق مبدأ استبدال الفونيمات الأجنبية بما يقاربها قدر الإمكان من الفونيمات الأصلية.

274

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة في عامية اللغة الليتوانية وخصائص تكييفها

بمتغير ذي حركات قصيرة (fifti fifti) وما شابه. ويجبر النظام السائد هذه الألفاظ الدخيلة القصيرة أيضًا على التكيف: ♦ oki doki (بالإنجليزية المحكية okey-dokey) له المتغير ♦ okis dokis، أما التركيب ♦ super duper فله متغيرات تحمل بالفعل علامات التكييف الصرفي، أي النهايات: ♦ super duperis و♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. أما التراكيب والظروف المركبة ذات الأصل الروسي المستعملة استعمالًا ظرفيًا فتُكيَّف دائمًا رسميا وصوتيًا: ♦ za adno (odno) (بالروسية за одно)⁵، وnafig (بالروسية العامية الفظة на фиг). وتوجد في العامية ألفاظ عامية كثيرة ذات أصل سلافي؛ فعندما يُستعار تركيب، مثل الروسية العامية الفظة nu chera «لا شيء»، يُكيَّف بوصفه تركيبًا وكلمة واحدة معًا: nichera وni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). وفي هذه الحالة تكون متغيرات التركيب ni (nė) chera نادرة في الاستعمال. كما يمكن تكييف الجسيم النافي الروسي nu (وترجمته) بوصفه السابقة النافية ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greičio)، ويمكن تقييم هذه السمة بالفعل بوصفها نوعًا من التكييف الصرفي.

تُكيَّف التعابير العامية الدخيلة الأكثر شيوعًا صوتيًا وصرفيًا معًا، مثل: ♦ pa polnai (بالروسية по полной)، ♦ pa polnai programe (pragrame) (بالروسية المحكية по полной програ́мме)، ♦ pa polnai katuške (بالروسية الفظة по полной кату́шке)، بمعنى «بأقصى حد». أما المستعمل صوتيًا فقط فهو أقل شيوعًا: ♦ pa (po) polnoi، و♦ pa (po) polnoi programe (pragrame)، و♦ pa (po) polnoi katuške؛ أما الظرف نفسه بصيغة *polnoi فلا يُستعمل مستقلًا في عامية اللغة الليتوانية، بل دائمًا polnai؛ فهو اشتقاق معياري⁶ باللاحقة –ai من الصفة polnas, –a (توجد عدة مواضع—من polnai gulinos إلى sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). وينبغي التشديد على أن العامية لا تخلو من حالات لا يتألف فيها التعبير المستعمل بكثرة، بسبب خصوصية استعمال التركيب الثابت (ثباته)، إلا من صيغ خاصة مكيّفة صوتيًا، مثل: programe, polnoi. والمستعمل مستقلًا في العامية هو الظرف polnai «تمامًا»؛ كما أن الدخيل programa، الذي استقر منذ زمن طويل في اللغة المعيارية، يحافظ في التعبير العامي على صيغته غير المكيّفة صرفيًا في الروسية

⁴ يورد نص المقالة أمثلة قليلة فقط من أجل فهم المعنى بدقة في السياق، بينما ترد أمثلة استعمال إضافية في ملحق المقالة. ولم تُحرَّر الأمثلة التوضيحية؛ ويفصل بين كل مثال والعلامة // (للمزيد انظر Kudirka 2012: 3–5).

⁵ ضُبطت جميع الكلمات الروسية، باستثناء الكلمات ذات المقطع الواحد، بعلامة نبر واحدة مستعملة في الروسية (´) (أما –ė– فمتروكة دون علامة نبر، وهي منبورة دائمًا). وقد سُطّر أساس المقطع المنبور في ألفاظ العامية الليتوانية، أي الحركة أو الصائت المركب أو المزدوج الصوتي.

⁶ تُعد الاشتقاقات الهجينة باللاحقة –ai من الصفات الروسية الأصل ذات اللواحق أكثر الأنماط شيوعًا في عامية اللغة الليتوانية (Kudirka 2019: 49).

Straipsniai / Articles

275

ROBERTAS KUDIRKA

صيغة اسم المكان الجارّة programe (بالروسية противи́мме)، وهي نفسها لا تُستعمل مستقلة في العامية⁷، كما أن صيغة الحالة هذه غير موجودة في اللغة المعيارية. وللتعابير المذكورة صيغ مترجمة مكيّفة صرفيًا أيضًا: ♦ وفق البرنامج الكامل، ♦ البكرة كلها (الكاملة)، ♦ على البكرة كلها (الكاملة)، بمعنى «بأقصى حد».

ومن الأمثلة التوضيحية الأخرى لفظ العامية prikolas (بالروسية العامية прико́л)، وهو مكيّف صرفيًا بإضافة نهاية ويُصرَّف؛ وهذا هو الاندماج المعياري في النظام التصريفي أو الاشتقاقي. وإذا كانت صيغة هذا اللفظ العامي جزءًا من تركيب ثابت، فإن القواعد المنتظمة تؤثر في هذه التراكيب تأثيرًا محدودًا؛ فقد لا تكون الصيغة التي تبدو صيغة حالة، من الناحية الوظيفية، صيغة حالة فعلًا، أو قد يظهر فيها طابع اصطلاحي معجمي (Čermák 2007: 77–82؛ Baldwin, Kim 2010: 269). فمثلًا في التركيب ♦ pa (po) prikolum (بالروسية العامية по прико́лум) «مزاحًا»، لا تُستعمل الصيغة *prikolum مستقلة، بل هي دائمًا جزء من تعبير ظرفي (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). وبالمعنى نفسه تُستعمل في اللغة غير المعيارية صيغ أخرى للتعبير، مكيّفة في عدة متغيرات، وصرفيًا أيضًا: ♦ pa (po) prikolam (prikolom)، ♦ بسبب المزحة (ترجمة من الروسية العامية для прико́ла)، ♦ ant prikolo «مزاحًا؛ عبثًا».

تتميز ظروف اللغة غير المعيارية بعدة سمات في التكييف الصوتي. وتتبادل حركتا الجذر [a] و[o] في الألفاظ الدخيلة بانتظام في ألفاظ العامية: ochujienai, ochujenai «بامتياز؛ جدًا» (: ochujenas, ochujenas، –a، قارن بالتبادل المنتظم في الاستعمال achujeriai, achujenai)، وofigenai, ofigenai «بامتياز؛ جدًا» (: ofigenas, ofigenas، –a، قارن بالتبادل المنتظم في الاستعمال adfigienai, afigenai). كما يظهر ذلك في التراكيب الظرفية، مثل: ♦ do nemagu (nemogu) (بالروسية المحكية до не могу) «إلى حد العجز، فوق كل شيء»، و♦ čerez nemagu (nemogu) (بالروسية المحكية через не могу) «على مضض، قسرًا». ويُنطق بدل [o] في المقاطع غير المنبورة من الكلمات الروسية [a] مخفّض (РГ 1980: 25–27؛ Аванесов 1984: 51–60؛ Горбачевич 1989: 35–42). وتنتقل هذه السمة النطقية بانتظام إلى حد ما عند استعارة الكلمات الروسية؛ فمثلًا إن الظروف المركبة ذات حرف الجر المكيّف do (بالروسية до) نادرة، وهو يُكيَّف في العامية بانتظام بوصفه السابقة da-: dachuja, dachrena, dachera (بالروسية الفظة до хуя́ (хрена́, хера́) «كثيرًا جدًا» وغير ذلك. ولعل المخبرين الأكثر معرفة بالكتابة يستعملون الصوت [o] في مثل هذه الحالات، لكن هذه المتغيرات (dofiga, dochera, dočior­ta وما شابه) أقل شيوعًا.

ومن السمات البارزة الأخرى للتكييف الصوتي التبادل المنتظم، المميز لألفاظ العامية الحالية ذات الأصل السلافي، بين حركة الجذر [e] والصوائت المزدوجة [ie] أو الصوائت المتغيرة نوعيًا على نحو آخر (ويُحتمل أيضًا تسوية [ę] و[ié]): padagrievas, padagrevas (بالروسية العامية подогрев) «دعم مادي من خارج السجن»؛ وlievukas, levukas (بالروسية العامية левáк) «خردة»؛ وsugnievinti, sugnevinti (قارن

⁷ وتظهر حالات مماثلة لهذه الظروف في اللغة المعيارية أيضًا، مثل كلمات التراكيب الجارّة iki šiolei، iki šiol؛ فكلمتا šiol وšiolei لا تُستعملان مستقلتين.

276

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف في عامية اللغة الليتوانية...

بالروسية разгне́бить، وبالبولندية zgniewać) «إغضاب». والظروف...

شجعت معاجم العامية المنشورة على البدء في البحث المنهجي في قوانين التكييف النحوي لألفاظ العامية وتحديد سمات المعايير الداخلية. ويُنفَّذ حاليًا مشروع تدعمه لجنة اللغة الليتوانية الحكومية، ومهمته وصف الخصائص اللغوية لعامية اللغة الليتوانية. وهذه المقالة جزء من المشروع مخصص للظروف. وبعد تحليل أكثر انتظامًا لشتقات اللاحقة -ai الهجينة والظروف المفردة المتحوّلة إلى ظروف في عامية اللغة، تبيّن أن الخصائص الصرفية للظروف المدروسة قد تحولت بصورة خاصة داخل نظام اللغة الليتوانية، وأن خصائص التكييف تحددها اللهجات الإقليمية للغة الليتوانية واللغة المعيارية بقدر من الانتظام (Kudirka 2019؛ 2020؛ 2020a). كما يُراد وصف ظواهر عامية اللغة الليتوانية وصفًا شاملًا، إذ توجد مواقف مسبقة وخاطئة كثيرة (ولا سيما لدى المتخصصين في الكفاءة التواصلية) تفيد بأن العامية لا تملك نظامًا صوتيًا ونحويًا خاصًا بها، مثل: «تختلف ألفاظ العامية عن الكلمات اللهجية في أن الأخيرة جزء لا يتجزأ من النظام اللهجي، أي إنها تسميات أولية للأشياء والظواهر في ذلك النظام، أما ألفاظ العامية فهي ثانوية⁸، أي كلمات تُستعمل بلا نظام» (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). وإن غياب السمات المنتظمة سيعطل التواصل بشدة أو يجعله مستحيلًا؛ فلا يمكن لأي تنوع لغوي (لهجة إقليمية أو اجتماعية) أن يوجد أصلًا من دون قواعد (معايير داخلية) (قارن Pupkis 2005: 17). أو كيف يمكن القول: «[...] įsikliopyti، المستعملة بصورة عمياء في لغة الشباب، لا تحمل معنى خاصًا أو أصيلًا. وبالنسبة إلى الليتواني، فإن įsikliopyti كلمة فارغة دلاليًا» (Norkaitienė 1984: 39). ومن المفارقة، أليس كذلك، أن įsikliopinti (قارن بالبولندية wkłepać się، وبالبيلاروسية кляпаць) يُستعمل في الواقع بصورة غير رسمية تحديدًا بسبب خصائصه التعبيرية والأصيلة: المباشرة، والألفة، والحداثة، والتأنق. كما أن ذخيرة اللغة الأم لا تخلو من هذه الدلالة: įsipitrinti, įsimeklinti,

⁸ وتسمية الثانوية غير دقيقة أيضًا، لأن العامية تضم وقائع لا وجود لها في اللغة المعيارية، مثل malinuoti في العامية الإجرامية، بمعنى «اختلاس المال سرًا عبر تسليم المحفظة المسروقة إلى شريك»، وغير ذلك.

Straipsniai / Articles

277

ROBERTAS KUDIRKA

įsispanginti, į akį (širdį) įkristi وغير ذلك، لكن يلزم أيضًا وصف الأمور بطريقة غير رسمية، جديدة، ومتأنقة⁹...

وبسبب التعقيد الصرفي، نادرًا ما تُحلَّل الظروف في بحوث الألفاظ الدخيلة؛ إذ تُبحث غالبًا الأسماء والصفات والأفعال (Vai­­cekauskienė 2013؛ Pakerys 2014؛ Pakerys 2016؛ Lanza 2011؛ Banuševičienė 2019؛ Tamaševičius 2008)، أو تُقيَّم ظاهرة الاقتراض تقييمًا عامًا فحسب (Čepienė 2006). وكان وصف ظروف اللغة المعيارية، المعد وفق مبادئ التحليل المورفونولوجي، مفيدًا جدًا في إجراء البحث (Pakerys 2002: 510–593). ولا توجد بحوث منهجية وشاملة لمعجم عامية اللغة الليتوانية.

أهداف هذه المقالة: 1) تحليل عامية اللغة الليتوانية صرفيًا: (أ) التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف، (ب) الظروف المركبة؛ 2) تصنيف التراكيب والألفاظ المدروسة حسب الأنواع (وفق سمة شكلية عامة، غالبًا جذر اللغة المانحة أو السابقة)، وإجراء تحليل منهجي يهدف إلى استخلاص النماذج السائدة للتحوّل إلى ظروف وطرائق التكيف مع اللغة الليتوانية؛ 3) تحديد السمات الصرفية المنتظمة والقوانين البنيوية العامة، ومناقشة الخصائص التكييفية؛ 4) بحث اللغات التي تُستعار منها التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة.

جُمعت المادة (162 تركيبًا لفظيًا متحوّلًا إلى ظروف و43 ظرفًا مركبًا) من معجم الزَّعْرَنَة الليتوانية والمفردات غير المعيارية (Kudirka 2012)، واستُكملت بقاعدة البيانات الإلكترونية للمعجم المذكور¹⁰. وجُمعت مادة هذا المعجم من مصدرين: (أ) اللغة المنطوقة، و(ب) نصوص المنتديات على الإنترنت والمحادثات التفاعلية عبر الإنترنت في رسائل نصية (mIRC وSkype وما إلى ذلك). ولم يكن إعداد سلسلة بحث في محرك بحث Google أمرًا صعبًا، لأن التراكيب والظروف المركبة غير متصرفة؛ إذ لم يكن يلزم سوى تنظيم الصيغ المتكيفة صوتيًا بطرائق مختلفة (انظر بمزيد من التفصيل Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). ويُحدَّد أصل الاقتراضات بالاستناد إلى المعاجم التفسيرية (Czeszewski 2006؛ Vaitkevičiūtė 2003؛ Kvesel­evič 2005؛ Mokienko 2000؛ OED).

⁹ وينبغي أيضًا مراعاة القياس على اسم المحاكاة الصوتية kliopt «للدلالة على فعل مفاجئ»، وعلى klioptelėti, kliopterti, kliopti «الوقوع»، «الضرب» (LKŽ)، وما شابه.

¹⁰ لم تُجمع مادة معجم عامية اللغة الليتوانية ومعجمها غير المعياري من مصادر مطبوعة («ورقية»)، أو نصوص فنية (أدبية) وما شابهها، التي كان يمكن تحريرها. أما عامية بعض المجالات الاجتماعية—السجون، والإجرام، ومدمني المخدرات، والجنود، وما إلى ذلك—فقد جُمعت فقط من اللغة المنطوقة، بتسجيل محادثات شخصية بواسطة مسجل صوتي؛ وبهذه الطريقة جُمِع تقريبًا كامل الجزء المعجمي الخاص بهذه المجالات (للمزيد انظر Kudirka 2012: 3–5).

278

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف المركبة في عامية اللغة الليتوانية وخصائص تكييفها

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف

إن معظم هذه التراكيب الجارّة المتحوّلة إلى ظروف أو التراكيب الاصطلاحية الظرفية مستعار من الروسية أو مترجم عنها: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (بالروسية المحكية do лампочки) «بلا فرق»، ♦ iki lemputės (ترجمة من الروسية المحكية do лампочки) «بلا فرق»، ♦ pa (po) barabanų (بالروسية الفظة по барабану) «لا يهم، بلا فرق»، ♦ ir viso takoje (بالروسية المحكية и всё такое) «وهكذا دواليك»، ♦ v žopu (بالروسية الفظة в жопу) «إلى الجحيم؛ بأقصى حد»، ♦ po prostu (بالبولندية po prostu) «ببساطة، عادة»، ♦ po defaultu (بالروسية الحاسوبية العامية по дефолту، قارن بالإنجليزية الحاسوبية by default) «افتراضيًا»، ♦ dėl ponto (ترجمة من الروسية العامية для понта) «بلا جدية؛ مزاحًا»، ♦ ne prikolas «بصورة سيئة، على نحو رديء»، ♦ na ura (بالروسية на ура) «كيفما اتفق»، ♦ pa (po) liubomu (بالروسية المحكية по-любому) «في أي حال، على أي حال»، ♦ prosto tak (بالروسية المحكية просто так) «ببساطة، عبثًا»، ♦ za adno (odno) (بالروسية за одно) «معًا، في الوقت نفسه»، ♦ pats gazas «بالضبط؛ بامتياز، على أفضل وجه»، ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (بالروسية только так) «كما ينبغي، كما يجب»، ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) «بسلاسة»، ♦ be tolko (بالروسية без толку) «بلا جدوى؛ بصورة عشوائية»، ♦ ant pilno (vi-so) gazo (قارن بالروسية الفظة на полном газу) «بأقصى حد»، ♦ savo chodu (ترجمة من الروسية своим ходом) «بصورة مستقلة، بجهوده الخاصة»، ♦ dalše nekuda (بالروسية المحكية дальше некуда) «لقد بلغ الأمر منتهاه»، ♦ pa natūre (بالروسية по натуре) «في الحقيقة، بالطبع»، ♦ v natūre (بالروسية الفظة в натуре) «في الحقيقة»، ♦ ant bajerio (بالبولندية المحكية na bajer) «مزاحًا»، ♦ dalše nekuda (niekuda) (بالروسية المحكية дальше некуда) «لا مجال لمزيد من التقدم». وقد دخلت بعض التراكيب المتحجرة ذات المعنى المتغير إلى العامية العامة من العامية الإجرامية: ♦ ne zapadlo (بالروسية العامية السجنية الإجرامية не западло) «ليس عيبًا»، ♦ ant zapadlo «بهدف الإضرار عمدًا، عن قصد»، ♦ v padlu (بالروسية العامية в падлу) «عيب»، ♦ per blatą، po (pa) blatu (بالروسية المحكية по блату) «بصورة غير رسمية، بصورة غير قانونية» (للمزيد انظر Kudirka 2014). وهناك أيضًا تراكيب ذات اشتقاقات هجينة أصلية مبنية على القياس، مثل التركيب الجار ♦ ant ne-matuškės، المشتق من الظرف العامي المحوّر be formato nematų «دون النظر مسبقًا، بصورة عمياء» (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematuškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuškės važiuoti su vaikuciais važiuosim norim kad būtų patogu, gal gali nr atsiųsti ir nuorodą). ولعل هذه الاشتقاقات الهجينة قد صيغت بالقياس إلى ♦ čerez nemagu (بالروسية المحكية через не могу) «على مضض، قسرًا»، و♦ do nemagu، iki nemagu (بالروسية المحكية до не могу) «بأقصى حد، إلى حد العجز»، مع أنه لا يمكن استبعاد القياس في النهاية على ظروف اللغة المعيارية sykį، pusbalsiu، akimirksniu.

¹¹ تُنبر التراكيب الظرفية الدخيلة المنقولة صوتيًا غالبًا بالطريقة نفسها التي تُنبر بها في اللغات التي جاءت منها: po prostu (بالبولندية po prostu)، v padlu (بالروسية العامية в падлу)، v natūre (بالروسية الفظة в натуре)، za adno (بالروسية за одно)، وغيرها.

¹² تدل الفاصلة العليا بعد الصامت (مثل tol’ka) على ليونة الصامت.

Straipsniai / Articles

279

ROBERTAS KUDIRKA

ظهرت في العامية الليتوانية أيضًا قلة من التراكيب الاصطلاحية غير السلافية الأصل: ♦ be ryšio «بلا وعي، بغباء»، ♦ aukštyn papais، مازحًا، «رأسًا على عقب»، ♦ ant smūgio «فجأة»، ♦ viiskas ore «كل شيء على ما يرام»، ♦ nerauk rūtų، مازحًا، «بصورة سيئة؛ الأفضل ألا تفعل»، ♦ ant grybo «كيفما اتفق، بلا جدية»، ♦ ant to karto «من هذه الناحية»، ♦ per fuksą, ant fukso «بمحض المصادفة، مع الحظ».

تُستعمل في عامية اللغة الليتوانية أيضًا ظروفٌ ائتلافيةٌ إيقاعية نشأت من ألفاظ المحاكاة الصوتية (Kalin auskas 1974: 139–140؛ قارن أمثلة اللغة المعيارية Ulvydas 2000: 315)، وقد أُخذت جميعها تقريبًا اقتراضًا من الروسية أو عبر وساطة الروسية. وتربط المحاكاة الصوتية (أي القافية والإيقاع والجناس الاستهلالي) التراكيبَ اللفظيةَ إضافيًا في وحدة دلالية، كما يساعد رنينها التراكيبَ الائتلافيةَ على الحفاظ على ثباتها وتحويلها إلى تراكيب لفظية اصطلاحية: ♦ ti ap liap (الروسية العامية тяп-ляп) «بإهمال»، ♦ šaltai baltai (الروسية الركيكة шалтaй-болтай) «باستخفاف»، ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (البولندية العامية szacher-macher) «بمكر، بصورة غير قانونية، بالحيلة»، ♦ fiti miti (قارن الروسية، عامية المجرمين мúмu-мúмu «المال») «بمكر»، ♦ raz dva (قارن الروسية раз, два u домóво «واحد، اثنان وانتهى الأمر»)، ♦ raz raz «بسرعة، واحد، اثنان»، ♦ pyst pyst «بخفة، واحد، اثنان»، ♦ cap carap (الروسية العامية цап-царап «يختطف») «خلسة، خطفًا»، ♦ taram baram (قارن الروسية الركيكة mápbl-бáры «الثرثرة») «وما إلى ذلك»، ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (الروسية العامية тютелька в тютельку) «بدقة تامة»، ♦ liuksum pirdum، هزلاً «على نحو ممتاز، رائع».

يُكوّن الظرف či ki (الروسية العامية чúку) «جيدًا» عدةَ تراكيبَ ظرفية إيقاعية: ♦ či ki či ki (قارن الروسية العامية чúку-чúку) «بامتياز؛ بدقة». ولهذه المعاني نفسها أيضًا التعبيرات ♦ či ki briki (الروسية العامية чúку-бpúку)، ♦ či ki piki, či kis pikis (الروسية العامية чúку-пíку)، ♦ či ki puki (الروسية العامية чúку-пýку)، ♦ či ki bari. ولم ترد سوى بضع كلمات إنجليزية دخيلة: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (الإنجليزية العامية okey-dokey) «حسنًا»، ♦ oki poki (okis pokis) «حسنًا»، ♦ super duper (puper) (الإنجليزية العامية super-duper) «بامتياز»، ♦ fifti fifti, fifty fifty (الإنجليزية العامية fifty-fifty) «مناصفةً»، ♦ tip top (الإنجليزية العامية tiptop، الروسية mun-mon) «تمامًا هكذا؛ بدقة». إن المتغيرات المستقرة في التراكيب okis dokis وčikis pikis وokis pokis، التي عُدّلت صرفيًا باللواحق -is، نشأت بتأثير نظام اللغة الليتوانية: إذ يعمل نظام التصريف السائد على تكييف الكلمات ذات البنية غير النمطية، على نحو متغير، باللواحق (وقارن أيضًا العامية العائلية ačiukas «شكرًا»، okiukas «جيد، ok»). وترد تراكيب ائتلافية إيقاعية تتضمن ألفاظًا بذيئة: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (الروسية البذيئة ебáть-конáть) «يا للهول»، ♦ kyšt myžt «بخفة، واحد، اثنان؛ كيفما اتفق». وتوجد في اللغة غير المعيارية أيضًا تراكيب اصطلاحية إيقاعية أقل شيوعًا تُستعمل استعمالًا ظرفيًا، وبعضها يقترب من الظروف: ♦ nei pist, nei knist «لا شيء؛ لا حاجة إلى شيء بعد» (لقد أُمسك بهم، والمقالة عن الاغتصاب، فيقول الشرطي لهم إنهم الآن لن يحتاجوا بعد إلى nei pist, nei knist. // ولو عملوا كالخيول لما صمدوا طويلًا، ولما أرادوا nei pist, nei knist).

¹³ قد تكون دلالة التراكيب liuksum pirdum وokis dokis وči ki piki وغيرها في مثل هذه الحالات صفةً «ممتاز» أو ظرفًا «بامتياز»، قارن: مقطع جيد، أليس كذلك، وهكذا دواليك، ممتاز جيد liuksum pirdum (= صفة «ممتاز»، ظرف «بامتياز»). // Okis dokis، يناسبني، سأحرص على الظهور في الأفق (= صفة «ممتاز»، ظرف «بامتياز»).

280

Acta Linguistica Lituanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

أُمسك بهم، والمقالة عن الاغتصاب، فيقول الشرطي لهم إنهم الآن لن يحتاجوا بعد إلى nei pist, nei knist، أي إنكم ورّطتم أنفسكم. // ولو عملوا كالخيول، لما صمدوا طويلًا ولما أرادوا nei pist, nei knist).

تُكوِّن الجسيمة المستعارة من اللغة البولندية (قارن البولندية byle) bele (bile)، مع الظروف الليتوانية kada, kur, kaip, kiek، وفق نموذج التراكيب البولندية (قارن البولندية byle gdzie – الليتوانية bele kur)، عددًا كبيرًا من الظروف المركبة الهجينة: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (قارن البولندية byle jak «بأي شكل») «بأي شكل؛ بشكل رديء»، ♦ bele (bile, belen, bilen) kada «في أي وقت»، ♦ bele (bile, belen, bilen) kur «في أي مكان»، ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek «أيّ مقدار»، ♦ bele (bile) tik (قارن البولندية byle tylko) «فحسب؛ فقط، هكذا». وتُستعمل الظروف المركبة الهجينة ذات الجسيمات bele (bile), belen (bilen) بوصفها تراكيب وكلمات مركبة ملتحمة على السواء: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) «بأي شكل؛ جدًّا»، belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) «في أي وقت»، belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) «في أي مكان»، belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) «أيّ مقدار»، beletik (biletik) «فحسب».

ومن الظواهر النموذجية في العامية أيضًا تشكّل معنى جديد لمفردة أو تركيب. ففي العامية يُستعمل التركيب ♦ bele kaip أيضًا بمعانٍ خاصة «جدًا؛ بشدة؛ بقوة»، وهي معانٍ غير موجودة في البولندية. وقد استعار الظرف هذه المعاني من الضمير الائتلافي الهجين bele koks: 1. «أيًّا كان»، 2. «كبير، شديد؛ حقيقي»:

«جدًا»: وعد هذا العام بألا يعود إلى ليتوانيا إطلاقًا. وأنا اشتقت إليه belekaip. // أحذية جديدة جميلة جدًا belekaip! المقاس 38 – أحذية جديدة مشتراة من nastygal.com، المقاس 38، بلا عيوب!

«بشدة»: يلتهم الوقود بشدة belekaip، Škoda Fabia SDI 1.9‏ 47kW 100km/101. لا أعرف ماذا أفعل ومن أين أبدأ البحث عن العطل، هل حدث ذلك لأحد؟ // يا فتاة، ماذا حلّ بك؟ أظنك أصبحتِ واحدة من أولئك الذين يتعاطون المخدرات بشدة belekaip.

«بقوة»: ساقاي كأنهما مخدّرتان بشدة bele kaip، وذراعاي نحيلتان. // التجهيز أيضًا ليس جيدًا.. يدوي، بلا تلفاز، بلا حساسات ركن، وعند إطفاء المحرك يهتز بقوة belekaip.

إن حرف العطف by, bi المنحدر من البولندية (البولندية by) يؤلف، مع الظرف المعياري tik، ظروفًا هجينة ائتلافية ومندمجة: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (قارن البولندية byle tylko) «فحسب؛ فقط، هكذا فحسب» (من الواضح أنه لا يفعل سوى النباح والانتقاد by tik // عندما أقرأ بعض التعليقات، أجد أن بعض الحمقى يكتبون bytik فقط كي يكتبوا شيئًا).

إن اللفظ البذيء الشائع في العامية chui يؤلف عددًا كبيرًا من التراكيب الظرفية: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (قارن الروسية البذيئة до хуя и больше) «كثيرًا جدًا»، ♦ pol chuja (الروسية البذيئة пол хуя)، s pol chuja (الروسية البذيئة с пол хуя) «لا بأس، إلى حد ما»، ♦ chui s nim (الروسية البذيئة хуй с ним) «لا بأس»، ♦ chui znajet (znajet, znajit) (الروسية البذيئة хуй знает) «لا يُدرى»، ♦ ne (ni, nie) za chui (الروسية البذيئة не (ни) за хуй) «مجانًا، بلا مقابل»، ♦ chui s nim (taboi) (الروسية البذيئة хуй с ним (тобой)) «لا بأس، فليذهب إلى الجحيم»، ♦ za nechui (الروسية البذيئة за нехуй) «بلا مقابل، مجانًا».

¹⁴ قارن LKŽ، حيث تُقدَّم bile tik بوصفها حرف عطف بمعنى «كي فقط».

Straipsniai / Articles

281

ROBERTAS KUDIRKA

♦ nečhui delat’ (الروسية البذيئة héxуū déлать) «بسهولة، الأمر سهل». وتتكوّن تراكيب مماثلة أيضًا مع ظروف أخرى: ♦ nefig (nečhren) delat’ «ببساطة شديدة، بسهولة»، ♦ za nečhren «بلا مقابل، مجانًا». ويوجد مع الاقتراض chui أيضًا تراكيب طريفة تقترب من الأمثال: ♦ chui da nichuja (الروسية البذيئة хуй да нихуя) «لا شيء تقريبًا، قليل جدًا» (من تلك الغرامات العشرين لا ينتج هناك إطلاقًا شيء يُذكر chui da nichuja، لكن القوام — jėbat kapat’، أفهمت؟ فهو يتخمّر هناك من تلقاء نفسه)، ♦ chot’ by chui (الروسية البذيئة хоть бы хуй) «ليت هناك أي شيء؛ لا يهم» (لقد ضربتُ في الأرض قضبان RRD supertype الخاصة بي بقوة حتى انكسر قضيبان، أما هو فلا يبالي chot bi chui، فما المشكلة؟)، ♦ nol’ celych, chui desiatych (الروسية البذيئة ноль целых, хуй десятых) «قليل جدًا، قليلًا» (وهكذا انتهى الأمر — nol celych, chui desiatych. // خمسة عشر، والكابل سبعة، وchui desiatych، ثم تضبطه).

وقد تكون العبارات الاصطلاحية المماثلة المستعملة استعمالًا ظرفيًا قد نشأت في الليتوانية إما بالتلطيف التعبيري (قارن nė velnio، FŽ 2001: 824)، وإما بوصفها ترجمات لألفاظ بذيئة روسية (قارن الروسية البذيئة нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio «لا شيء إطلاقًا، لا شيء، لا شيء البتة، لا شيء ألبتة»، ♦ bybis žino (الروسية البذيئة хуй знает؛ تلطف تعبيريًا من: velnias žino) «لا يُدرى»، ♦ nei bybis, nei gegutė (تلطف تعبيريًا من: nei velnias, nei gegutė) «لا هذا ولا ذاك؛ بصورة رديئة»، ♦ su nuogu (pliku) bybiu «بلا شيء» (تلطف تعبيريًا من: su pliku užpakaliu)، ♦ mat jį (ją, juos) bybys «لا بأس» (تلطف تعبيريًا من: mat jį velniai)، ♦ bybis su juo (tavimi) (قارن الروسية البذيئة хуй с ним (тобой)) «لا بأس؛ حصل أو لم يحصل»، ♦ pusė bybio (تلطف تعبيريًا من: pusė velnio (bėdos)، وقارن الروسية البذيئة пол хуй) «لا بأس»، ♦ gyvas bybis (تلطف تعبيريًا من: gyva pekla) «كثير جدًا»، ♦ kurio (kokio) bybio? (قارن الروسية البذيئة какого хуя?، за каким хуем?، وقارن أيضًا التلطيف التعبيري من: kokio velnio?) «لماذا، لأي سبب». وترد أيضًا تحويلات هجينة جزئية غير نادرة، قارن: ♦ chui žino (الروسية البذيئة хуй знает)، ♦ kokio chujo (قارن الروسية البذيئة за каким хуем؟)، ♦ chui su juo (tavimi) (الروسية البذيئة хуй с ним (тобой))، ♦ chui suprasi (ikirsi) «لا يُدرى».

وقد تحمل الشتائم الأخرى التي تؤلف تراكيب ثابتة معنى الظرف أيضًا: ♦ da (do) pizdy (الروسية البذيئة до пизды) «بلا فرق» (سأذهب مع من أشاء، ولا يهمني da pizdi ما يفكر فيه الآخرون)، ♦ v rot jabat’ (jebat’) (الروسية البذيئة ебáть в рот) «لا بأس» (حسنًا، v rot jabat، فكرت، سأجرّب)، ♦ kibeni feni (قارن الروسية البذيئة иди к ёбене фене) «إلى الجحيم» (Kibeni feni، اقلب كل شيء!)، ♦ kibeni materĭ (قارن الروسية البذيئة к ёбаной мáтери) «إلى الجحيم» (اذهب أنت kibeni materi!)، ♦ nichuja sebe (sebe) (الروسية البذيئة ни хуя себе) «يا للعجب، ما هذا» (يا للعجب nichuja sebe، لماذا تتصل هنا من هاتف زوجتي؟... // يا للعجب، pisoklis آخر، ما زال يقترب من المرأة، أما القليل من المضاجعة فلا يكفي)، ♦ nifiga sibe (sebe) (الروسية الركيكة ни фига́ себе) «ما هذا» (Nifiga sebe — السعر مختلف مرتين...).

وتؤلف الشتيمة nachui أيضًا تراكيب ثابتة ذات معنى ظرفي: ♦ kuda nachui (الروسية البذيئة куда нахуй) «إلى أين أصلًا»، ♦ da nu nachui (الروسية البذيئة да ну нахуй) «مستحيل، كفى تمامًا»، ♦ nu nachui (الروسية البذيئة ну нахуй) «لماذا؛ كفى»

¹⁵ في اللغة الروسية غير المعيارية قد تكون الظروف كلماتٍ ائتلافية، قارن الروسية البذيئة нихуя، нахуй (Квеселевич 2005: 499)، أما في الليتوانية فتُستعمل كتراكيب ظرفية مترجمة (nė bybio «لا شيء»، kokio bybio «لماذا»).

282

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

التراكيب اللفظية المتحوّلة إلى ظروف والظروف الائتلافية في عامية اللغة الليتوانية وخصائص تكييفها

«مطلقًا»، ♦ nu ir nachui (الروسية البذيئة ну и нахуй) «فلماذا إذن؛ كفى تمامًا». وقد تتناوب في هذه التراكيب الظرفية إما كنايات الألفاظ البذيئة وإما الكلمات المحايدة: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren)، ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren)، ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). ويؤلف الظرف الشائع po-chui عدة تراكيب ظرفية ثابتة: ♦ pochui nachui (الروسية البذيئة похуй нахуй) «لا أهمية له إطلاقًا؛ هراء»، ♦ giliai pochui (الروسية البذيئة глубоко похуй) «لا أهمية له إطلاقًا»، ♦ visai pochui «لا بأس، إلى حد ما».

وتوجد في اللغة غير المعيارية تراكيب أخرى كثيرة آيلة إلى التجمّد ومستعملة استعمالًا ظرفيًا، تتضمن الألفاظ البذيئة žopa, gavno, pyzdiec (المتغيرات: pyzdec, pizdiec, pizdec) وغيرها. وتخضع التراكيب المقترضة الآيلة إلى التجمّد للميول العامة لتكييف الاقتراضات، إذ إن التراكيب المكيّفة صوتيًا وحدها نادرة في العامية، مثلًا: ♦ polnyj pyzdiec (الروسية البذيئة полный пиздец) «سيئ جدًا؛ النهاية حتمًا»...

وقد تُستعمل ظرفيًا أيضًا تراكيب متجمّدة مؤلفة من صيغ فعلية لشخص ما مع ضمائر، مثل صيغة المتكلم المفرد في المضارع، من المبني للمعلوم jabu (jebu, jibu) (الروسية البذيئة я ебу: المضارع، المتكلم المفرد (المصدر: jabat’، الروسية البذيئة ебать))¹⁶ — وجميعها تُستعمل كتراكيب مع الضمير ja «أنا»: ♦ ja jebu «إلى الجحيم، بصورة سيئة؛ تبًا» (حسنًا، الفتاة لا بأس بها، لكن الرجل ja jebu... كان يستطيع على الأقل حلق ذلك الشعر من وجهه // يا للسوء، ja jibu:D // تصميم الصالون ja jibu...:) ولن أتحدث أصلًا عن صالون BMW ذي السبع سنوات، لأنهم سيحظرونني).

¹⁶ تُكيَّف مثل هذه الأفعال عادةً في العامية صرفيًا باللاحقة -inti (مثلًا، jobinti, jabalinti).

Straipsniai / Articles

283

ROBERTAS KUDIRKA

كما في اللغة المعيارية، توجد في اللغة غير المعيارية تراكيب مقارنة ظرفية كثيرة تتضمن أداة المقارنة وكلمة مستقلة واحدة: ♦ kaip šienkes (قارن الروسية العامية уйекать как сёмку «بسهولة») «بسهولة شديدة»، ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (قارن الروسية البذيئة как ебнутый) «بشدة؛ بسرعة كبيرة؛ بصورة شيطانية»، ♦ kaip (kak) paložana (الروسية как положено «كما ينبغي».

إذا كانت أداة النفي ne- في الظروف الروسية غير مشددة، فإنها تتحول إلى ni-، مثلًا: gde > nigde، kakój > nikakój، kto > niktó. أما أداة النفي المستقلة ni (الروسية ни «لا، ولا»، البولندية ni «لا، ولا»، nie «لا»، البيلاروسية ні «لا، ولا») بمعنى «لا»، فنادرًا ما تُستعمل في العامية، وغالبًا ما يكون ذلك تقليدًا للنطق السلافي (وأي لهجة هذه biškį، byškį؟ أي بمعنى: أنا لا بولندي ولا روسي، ولا بيلاروسيًا ما، أنا من Niminčynė؟). وباستثناء الحالات العرضية المذكورة، تُستعمل أداة النفي هذه في اللغة غير المعيارية ضمن تراكيب ثابتة: ♦ ni ni (الروسية العامية ни-ну́ «بأي حال»، ну «لا، ولا»، البيلاروسية ні-ні) «بأي حال، أبدًا؛ لا شيء إطلاقًا»، ♦ ni to (قارن الروسية العامية ни то ни другое «لا هذا ولا ذاك») «ليس هذا، وليس هكذا»، ♦ ni to, ni to (قارن الروسية العامية ни то ни другое «لا هذا ولا ذاك»؛ البولندية ni to, ni owo «لا هذا ولا ذاك»، ni tak, ni siak «لا هكذا ولا هكذا») «لا هذا ولا ذاك؛ لا هكذا ولا هكذا»، ♦ kažkas ni to (قارن الروسية čtó-to ни то) «ثمة شيء غير صحيح، ثمة خطب ما». وتختلط أداتا النفي الروسيتان ne وnu في اللغة الليتوانية غير المعيارية وتستعملان بالتبادل: ♦ ne (ni) pontas (الروسية العامية не понт) «ليس بالمستوى؛ غير مناسب، محرج» (يمكن الحصول على MK أو Dnepr مستعملة ومدخرة، ما زالت تسير قليلًا، بثمن بخس تمامًا... لكن أشعر أن القيادة بروسية ni pontas... // وسأحاول أيضًا negraiti. ربما في حفلة عزاب أو ما شابه:) بطريقة ما ne pontas بالنسبة إليّ)، ♦ ne (ni) prič iom (الروسية не причём) «لا علاقة له، ليس طرفًا فيه»، ♦ ne pa (ni po) dielu (الروسية الركيكة не по делу) «لا علاقة له؛ بلا سبب»، ♦ ni (ne) v temu (الروسية не в тему) «خارج الموضوع». وتختلط أيضًا البادئتان الروسيتان ne- وnu-: ♦ čerez nemogu (nimogu) (الروسية العامية čerez ne mogu) «رغمًا، على مضض»، ♦ per nemogu «بالقوة»، ♦ do nemogu (nimogu) (الروسية العامية do ne mogu) «إلى حد العجز، فوق كل شيء»، ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) «إلى حد العجز»، ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (الروسية العامية čerez ne choču) «رغمًا، بالقوة». وإذا كان التركيب يتألف من ألفاظ سلافية قديمة أو معجم راسخ، فلا يكون لأداة النفي متغير ni: ♦ ne siemkos (قارن الروسية العامية sėmku «تفاهات») «ليس مزاحًا»، ♦ ne šuns pypas (birka) (قارن الروسية البذيئة ne chuj sobačij) «ليس مزاحًا»، ♦ ne fontanai (قارن الروسية الركيكة الساخرة ne fontan) «قليل».

الظروف الائتلافية

في اللغة الليتوانية المعيارية، إن أكثر أنواع الظروف الائتلافية إنتاجية هو الاندماج مع عنصر واحد مختصر (tąkart، šiandien)، والأقل إنتاجية هو اندماج كلمتين (šičia، taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010:

284

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

83؛ DLKG 2005: 413؛ Pakerys 2002: 552–556). توجد في عامية اللغة الليتوانية ظروف تتألف من كلمات ائتلافية، أي تراكيب لفظية مختصرة (مندمجة): وغالبًا ما يكون ذلك حرف جر مندمجًا مع صيغة اسم. وجميع هذه الظروف اقتراضات من الروسية؛ ومع كلمات أخرى تؤلف تراكيب ثابتة أو عبارات اصطلاحية تُستعمل بوصفها ظروفًا. وقد يكون اندماج الكلمات في العامية تدريجيًا وما يزال جاريًا، ولذلك تكثر الحالات التي يُستعمل فيها الشكل الائتلافي والتراكيب معًا، مثل: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (قارن الروسية не в тему) «بغرابة، بصورة غير مفهومة؛ في غير موضعه». وفي مثل هذه الحالات تؤثر أيضًا الاستعمالات المعيارية المزدوجة في الروسية: فالظرف pričom (الروسية причём) «لماذا، ما علاقته» والاقتران بحرف الجر при مع صيغة الحالة الموضعية المسبوقة بحرف الجر للضمير что (الروسية при чём) قد يؤثران في الاستعمال المزدوج في العامية أيضًا (إذا كان قد سرق واختلس حتى أذنيه، فما علاقة الديمقراطية بالأمر pričom. // أيها الأحمق، ما علاقة هؤلاء اللاعبين بالأمر pri čom؟ لقد كتبت بوضوح). وللظروف الائتلافية في العامية عادةً أكثر من متغير بسبب التكييف الصوتي، مثل الظرف vobšč im (الروسية в общем) «عمومًا، بصورة عامة» الذي له عدة متغيرات: vobšem, vobš im. وبعض الظروف الأكثر شيوعًا في الاستعمال لها متغيرات كثيرة متبدلة صوتيًا ومشوّهة: vabščė, vabščie (الروسية вообще) «مطلقًا، إجمالًا، عمومًا»، المتغيرات: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie.

قد تكون الظروف المنفية ذات السوابق في عامية اللغة الليتوانية على المتغيرات الآتية: ne– (nebe–)، ni–، nie–. ويرتبط هذا التناوب مباشرةً بأدوات النفي في اللغات السلافية: الروسية ну «لا، ولا»، البولندية ni «لا، ولا»، nie «لا»، والبيلاروسية ні «لا، ولا». وبسبب هذه الخصائص قد تتضمن الظروف الائتلافية أداة ну مكيّفة، كأنها مترجمة، في صورة السابقة الليتوانية ne–: nechren, nečiorta (الروسية الركيكة ни хрена) «لا حاجة، لا يلزم»، «لا شيء ألبتة» وغيرها. وهذه الخاصية منتظمة في العامية، وتظهر أيضًا في الصفات: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui، أو قد تُستعمل في صورة تركيب ♦ ne (ni, nie) za chui (الروسية البذيئة не за хуй) «بلا مقابل، بلا سبب، لا...

Straipsniai / Articles

285

ROBERTAS KUDIRKA

مجانًا» (كان وهو سكران يفتعل مشاجرات مع المافيا، ويضرب الجميع nezaxui، ولذلك توقف الناس العاديون عن الذهاب إلى هناك، ولم يبقَ إلا قطاع الطرق من شتى الأنواع // لم تحدث بعدُ أي متاعب، كأن يسرق أحد أو يضرب أحدٌ في الرأس ni za xui (أعيش في secsuose)، مهما مشيتُ سكرانًا // لقد قارنتني بذلك nizaxui، وبدأت تقارنني به:) أرى أنك تلمّح إلى شيء ما؟ لن أستغرب إن كنت لا تزال تعيش عند أمك).

توجد ظروف ائتلافية كثيرة هي صيغ حالة الاسم المندمجة مع حرف الجر الروسي na، وغالبًا ما تكون اقتراضات تتضمن الألفاظ البذيئة الروسية cher (الروسية البذيئة хер)، chren (الروسية البذيئة хрен) وchui (الروسية البذيئة хуй) — ويؤلف كل واحد من هذه الظروف في اللغة الليتوانية غير المعيارية عددًا كبيرًا من التراكيب الثابتة مع الأفعال، التي تُستعمل شتائم اصطلاحية. ويُستعمل الظرفان الائتلافيان nachrien, nachren (الروسية الركيكة на хрен) ومتغيراتهما في العامية بمعنيين: «إلى الجحيم، تبًا» (حاولت نزع ذلك، فانخلع كل شيء مع قطع الخشب nachren) و«لماذا، لأي شياطين» (وبوجه عام، لماذا أحتاج إليه nachrien!). أما الشكل غير المندمج ◆ na chrien (chren) فنادر جدًا في الاستعمال. كما تنتشر متغيرات أطول لهذا الظرف nachrenga, nachriena (الروسية الركيكة на хренá) «لأي سبب، لماذا». والظرف nacher, nachier (الروسية البذيئة на хер) «إلى الجحيم؛ لماذا» مماثل من حيث البنية، وله أيضًا متغيرات أطول nachera, nachiera. وتنتشر مع الجذر cher صيغ النفي nichiera, nechira (الروسية الركيكة ни хера) بمعنى «لا شيء».

ومع الجذر chren توجد مشتقات بادئية كثيرة مع أدوات النفي nechren (الروسية الركيكة ни хрена) «لا حاجة، لأي جحيم». أما المتغير الأطول nechrena (الروسية الركيكة ни хрена) فله معنى مختلف قليلًا: «تمامًا، كليًا؛ لا شيء إطلاقًا، لا شيء ألبتة»، وله متغيرات شائعة مع أداة النفي ni-: nichriena, nichrena «لا شيء، لا شيء ألبتة»؛ والمتغير nichrina نادر. ومع أداة النفي ne، تكثر في الاستعمال الظروف المشتقة باللاحقة nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a، قارن الروسية الركيكة ни хренóво، والروسية الركيكة الظرفية нехренóво) «بشدة، بقوة؛ لا بأس، كثيرًا»، والشكل الأقل شيوعًا nechrinovai (: nechrinovas, –a)؛ ومع أداة النفي ni– تصبح هذه الظروف أقل شيوعًا nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a) بمعنى «بشدة، بقوة؛ لا بأس، كثيرًا»، والشكل الأقل شيوعًا nichrinovai (: nichrinovas, –a). وتُسمّى هذه الظروف ائتلافيةً على نحو مشروط، لأن مستعمليها يدركونها مشتقات بادئية من الصفة chrenovas، لا صيغًا ائتلافية من الروسية ни хренóво.

وتوجد أيضًا ظروف ائتلافية كثيرة مع الجذر chui؛ وقد تُستعمل بعض الظروف في اللغة الروسية غير المعيارية على نحوين (في تركيب مع حرف جر وفي صورة ائتلافية: na хуй, нахуй)، غير أن هذه الكلمات تُقترض في العامية الليتوانية منذ البداية في صورة ائتلافية: nachui «إلى الجحيم؛ لماذا؟»، nech­uja (الروسية البذيئة не хуй, нехуй) «لا حاجة، لا داعي»، niechui, nechui (الروسية البذيئة не хуй, нехуй) «لا معنى له، لا حاجة، لا يلزم»، nezachui, nizachui, niezachui نادرًا (الروسية البذيئة не за хуй) «بلا مقابل، بلا سبب». ومع أداة النفي ni– توجد أيضًا عدة ظروف: nichuja (الروسية البذيئة ни хуя, нихуя) «لا شيء، لا شيء البتة؛ لا»، nichujutki «لا شيء، لا شيء البتة». ويجدر ذكر أنه مع الألفاظ البذيئة

286

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

يمكن أيضًا استعمال الأفعال الائتلافية استعمالًا ظرفيًا، مثل: jobtvaimat’ (قارن الروسية البذيئة kak ëbаnоŭ mа́mь! «بلا شك، حقًا») «صحيح تمامًا، في الواقع» (سأفعل ذلك، jobtvaimat، فهذا هراء هنا. // إنه أحمق فعلًا، jobtvaimat!)، kibinimat’ (قارن الروسية البذيئة k ëbanоŭ máterі) «إلى الجحيم، بعيدًا» (أزال الطبقة العليا kibinimat، وصبّ الخرسانة من جديد بصورة مستوية).

ومع الجذر čiuort تُستعمل الاقتراضات načiort, načiorta (الروسية на чёрта) بوصفها ظروفًا ائتلافية فقط، بمعنى «إلى الجحيم؛ لماذا، لأي جحيم». أما الشكل الأطول načiorta فأقل شيوعًا في الاستعمال. ومع أداتي النفي ne وni توجد أيضًا ظروف: nečiorta, ničiorta (الروسية ни чёрта) «لا شيء ألبتة».

ومع الجذر fig توجد في الاستعمال أيضًا ظروف ائتلافية كثيرة: nafig (الروسية الركيكة на фу) «إلى الجحيم، تبًا؛ لماذا؟ بسبب ماذا؟»، ويُستعمل أيضًا شكله الأطول nafiga (الروسية الركيكة на фига). وترد أيضًا متغيرات مشوّهة مع تغيير حرف العلة في الجذر: nafeg, nafega. ومع أداتي النفي ne وni لا تقل الظروف شيوعًا nefig, nef iga, nifiga (الروسية الركيكة ne фиг) «لا حاجة، لا؛ لا شيء، لا شيء ألبتة».

توجد في عامية اللغة الليتوانية صيغ مستحدثة وفق مبدأ القياس، ومن ذلك العامية nachaliava «مجانًا» (قارن الروسية الركيكة на халяву) (أنا أيضًا لا أرغب في قضاء الصيف هناك، حسنًا، إلا إذا كان “nachaliava”). ولا توجد مثل هذه الكلمة في الروسية؛ أما الأساس غير المباشر لهذه الصيغة فهو الصفتان nachaliavas, -a, chaliavas, -a «مجاني» والظرف chaliava (الروسية الركيكة халява) «مجانًا». وتنتشر في الاستعمال بدرجة متقاربة صيغتان — تركيب حرف الجر والصيغة الائتلافية: nachadu وna chadu (الروسية на ходу) «على عجل، بسرعة؛ أثناء السير» (لو أخذ شخص عادي ذلك البيت nachadu عن طريق المحكمة، لكن سمكة كبيرة تسيطر الآن على ذلك البيت // لقد ابتكرت هذه الوصفة na xadu عندما كان يلزم صنع شيء من لا شيء:D “VIKINGO KRUOPAINIS”)، nachaliavu وna chaliavu (الروسية الركيكة на халяву) «مجانًا»، لكن قد تغلب إحداهما الأخرى في الاستعمال؛ وفي هذه الحالة تكون الصيغ الائتلافية أكثر شيوعًا (عمومًا قد يكون هناك رسم، مع أن الإخوة الليتوانيين اعتادوا الحصول على كل شيء nachaliavu، لكنه كبير جدًا فعلًا // صورة جيدة، تُظهر كم من “المساكين” الجائعين حين يكون كل شيء na chaliavu، حتى تختنقوا أيها النهمون!).

وتوجد أيضًا ظروف ائتلافية كثيرة مع حرف الجر do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (الروسية...) «كثيرًا جدًا». أما المتغيرات ذات السابقة do، مثل dochrena, dochuja, dofiga وغيرها، فهي أندر بكثير في الاستعمال.

مع حرف الجر po (بالروسية по) توجد أيضًا أعداد غير قليلة من الظروف. ويمكن استعمال بعض الظروف في الروسية غير المعيارية بطريقتين: في تركيب مع حرف الجر وبصيغة ملتحمة: po xyй, po xyбо, póxyй؛ وفي هذه الحالة تكون الصيغة الملتحمة pochui (بالروسية العامية البذيئة póxyй) «لا يهم، على أي حال» قد استُعيرت بالفعل إلى الز jargon الليتواني. ولهذا الظرف أيضًا عدة صيغ أطول نادرة الاستعمال

Straipsniai / Articles

287

ROBERTAS KUDIRKA

هي: pachuju, pochuju, pochujutki. وتلحق بهذه المجموعة أيضًا الصيغ الاشتقاقية التلطيفية، وهي كذلك صيغ ملتحمة مع حرف الجر po: pęfig, pęfįga (بالروسية العامية nóфue، no фúzy). ومن النظائر أيضًا pochren, pochрien (بالروسية البذيئة nóxpen، قارن no xrény)، وكذلك pocher (بالروسية البذيئة nóxep).

يستعمل الز jargon أيضًا عدة ظروف ملتحمة نادرة مع أداة الجسيم الروسية–te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (بالروسية البذيئة xýли, xýле, xýля؛ قارن xуй ли) «لماذا، لأي سبب» (ألم تملّوا من الاستمرار في التصرّف هكذا؟! a huli tada vaikstot jei nepatinka? ikisot nosi - nepatiko– ir pyzdinat iš ten. // انظر إلى أي حفرة هذه، – و chūlia، لا يواصل السير. // إذا كانت كتاباتي تزعجكم، فلا عجب؛ فأنا نفسي لا أعرف تمامًا xuli as rasineju. مجرد تعبير عن الذات). ونادر نسبيًا الظرف chūliš, chulíš (بالروسية البذيئة xýлuш) «لأي سبب، لماذا» (O chūliš mes turim mokėti? Tegu jie moka // O tai chulish ziede vaziuoja su placiom padangom, ten vaizdo tai nereikia). ويستعمل الز jargon أيضًا عدة ظروف ملتحمة مع حرف الجر الروسي в: vticharia (بالروسية العامية вmихарá) «خلسة»، vdrebezgi (بالروسية вδréбeзги) «تمامًا، إلى شظايا»، vppzdu (بالروسية البذيئة в пузδý) «إلى الجحيم، تبًّا».

تشيع في اللغة غير المعيارية تراكيب ضميرية مستعملة استعمالًا ظرفيًا: nekažką, ne kažką «بشكل سيئ، على نحو رديء، ليس كما ينبغي؛ بضعف؛ ليس كثيرًا» (بدأت المسابقة بحذر، وكانت صفوف الخصوم قد أُعيد تنظيمها حديثًا أيضًا، ولذلك كان الانسجام فيما بينهم ليس جيدًا. // وقلت لها إن الأمر ليس جيدًا عندما تنشغل فتاة بمثل هذه الأمور. وهي، بالطبع، لم تلتزم الصمت، بل بدأت تعترض قائلة: ما الفرق، أهو أمر رجولي أم نسائي). وبالمثل مع الظروف الضميرية الأخرى: nekažkaip «على نحو غير جيد، بشكل سيئ؛ بصعوبة، بصورة معقدة»، nekažkas «بشكل سيئ، على نحو رديء؛ بضعف؛ ليس كثيرًا». أما صيغ هذه الظروف غير الملتحمة، ne kažkaip, ne kažkas، فأندر استعمالًا.

الاستنتاجات

تناولت المقالة 162 تركيبًا ملتحقًا بالظرف من ز jargon اللغة الليتوانية و43 ظرفًا ملتحمًا. ويكشف البحث المنجز أن الوحدة اللغوية الدخيلة، التي تظهر في سياق لغة أخرى، تُحوَّل بتكييفها مع النظام اللغوي. وتحدّد انتظامات واضحة السمات التكيفية للتراكيب التي اكتسبت الوظيفة الظرفية وللظروف الملتحمة المدروسة: (أ) تُكيَّف المفردات الز jargonية صوتيًا ورسمياً وفق مبدأ استبدال الفونيمات الدخيلة بما يقرب منها قدر الإمكان من الفونيمات الأصلية، (ب) يميل جزء معين من المفردات الز jargonية إلى الاندماج في التصريفات الإعرابية للغة الليتوانية، (ج) يبقى جزء من الوحدات الز jargonية غير مكيّف صرفيًا فقط بسبب محدودية تصريف الظرف (أو عدم تصريفه إطلاقًا)، (د) ينشأ تنوع الوحدات الز jargonية المستعارة من التكييف العفوي وفق خصائص اللغة المستقبِلة.

1. إن معظم تراكيب حروف الجر التي اكتسبت الوظيفة الظرفية أو التراكيب الاصطلاحية الظرفية هي

288

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

تراكيب الكلمات الليتوانية الز jargonية التي اكتسبت الوظيفة الظرفية والظروف الملتحمة وخصائصها التكيفية

كلمات دخيلة أو ترجمات حرفية (88؛ 54,3 بالمئة)، إذ إن التراكيب الظرفية غير السلافية التي ظهرت في الز jargon الليتواني قليلة (9؛ 5,6 بالمئة)، كما أن الكلمات الدخيلة من الإنجليزية لا تتجاوز بضع كلمات (4؛ 2,5 بالمئة).

أ. تحظى التراكيب الصوتية الظرفية ذات النغمة الإيقاعية بشعبية في الز jargon بسبب التعبيرية (24؛ 14,8 بالمئة).

ب. تنتشر البذاءات في اللغة غير المعيارية، وهي تؤلف عددًا كبيرًا من التراكيب المستعملة بمعنى الظرف: ففي هذا القسم توجد كلمات دخيلة من الروسية من هذا النوع (57؛ 35,2 بالمئة)، كما يوجد عدد غير قليل من الألفاظ الليتوانية التلطيفية المستعملة استعمالًا ظرفيًا أو الترجمات الحرفية من الروسية المحتوية على بذاءات (13؛ 8,1 بالمئة).

ج. ليست التراكيب الظرفية مع الجسيمات النافية ne, ni (بالروسية ни) نادرة في اللغة غير المعيارية (11؛ 6,8 بالمئة).

د. تتميز التراكيب الظرفية مع الجسيم البولندي bele (بالبولندية byle) بتنوع كبير في الز jargon (6؛ 3,7 بالمئة).

هـ. توجد تراكيب مقارنة ظرفية قليلة (6؛ 3,7 بالمئة)، وكذلك تراكيب ظرفية مع حروف الجر iki, per, čerez (بالروسية через)، وdo (بالروسية до–) (5؛ 3,1 بالمئة).

2. يكثر في قسم الظروف الملتحمة اقتران حروف الجر والجسيمات المستعارة من الروسية بالأسماء (35؛ 81,4 بالمئة)، وقد حُوِّلت حروف الجر والجسيمات فيها إلى سوابق من خلال تكييف خاص: معظمها – 11 – ظروف ملتحمة بالسابقة na– (بالروسية на–)، و10 بسوابق النفي ne–, ni– (بالروسية ни–)، وnie–، و6 بالسابقة da–, do– (بالروسية до–)، و5 بالسابقتين po– (بالروسية по–)، وpa–، و3 بالسابقتين v–, vo– (بالروسية в–، во–).

أ. يكثر في هذا القسم استعمال البذاءات (21؛ 48,8 بالمئة).

ب. لا يوجد سوى عدد قليل من الظروف الملتحمة غير السلافية الأصل (3؛ 6,9 بالمئة).

ج. يمكن استعمال جزء كبير من الظروف الملتحمة بصيغ متنوعة، وكذلك كتراكيب.

Straipsniai / Articles

289

ROBERTAS KUDIRKA

الاختصارات

angl. – اللغة الإنجليزية؛ baltarus. – اللغة البيلاروسية؛ bdv. – صفة؛ kal. – السجن؛ krim. – إجرامي؛ lenk. – اللغة البولندية؛ prast. – لغة العامة؛ prv. – ظرف؛ rus. – اللغة الروسية؛ šnek. – اللغة المحكية؛ vert. – ترجمة حرفية؛ vulg. – بذيء؛ žarg. – الز jargon

المصادر المعجمية

Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.

FŽ – Frazeologijos žodynas، حرره J. Paulauskas، Vilnius: LKI، 2001.

Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas، Kaunas: Technologija.

Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas، Kaunas: Kitos knygos.

LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas، حررته G. Naktinienė، Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. متاح على الإنترنت: http://www.lkz.lt.

OED – Oxford English Dictionary. متاح على الإنترنت: https://www.oed.com.

Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas، Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras.

Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка، Москва: Астрель.

Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона، Санкт-Петербург: Норинт.

290

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

LITERATŪRA

Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282.

Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292.

Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl iz­mų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27.

Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI.

Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128.

DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005.

Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara.

Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231.

Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44.

Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company.

Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110.

Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI.

Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU.

Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaug­tinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88.

KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.

KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.

Straipsniai / Articles

291

ROBERTAS KUDIRKA

Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12.

Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.

Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2.

Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213.

LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999.

LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976.

Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98.

Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.

Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80.

Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsiklio­pyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41.

Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI.

Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26.

Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269.

Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI.

Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gim­tasis žodis.

Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75.

Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.

292

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.

Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217.

Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI.

Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.

Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27.

Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI.

Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128.

Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton.

Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas.

Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение.

Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение.

РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980.

Straipsniai / Articles

293

ROBERTAS KUDIRKA

PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹

1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI

♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi...

♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM.

♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje.

♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske!

♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu.

♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida.

♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez.

¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami.

294

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai.

♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais.

♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug.

♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu.

♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso.

♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius.

♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo.

♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas.

♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita.

♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi.

♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:)

♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno.

♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei.

♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu.

♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.

Straipsniai / Articles

295

ROBERTAS KUDIRKA

♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia.

♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini.

♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo.

♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu.

♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda...

♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras.

♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt?

♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka?

♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus.

♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau.

♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”.

♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą.

296

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai

♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso.

♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima.

♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu.

♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė.

♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi.

♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį.

♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras.

♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna.

1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai

♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap.

♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”.

♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais.

♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė.

Straipsniai / Articles

297

ROBERTAS KUDIRKA

♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur.

♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane?

♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap?

♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja t­warka keičiasi kiekviena diena ir bla bla.

♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku.

♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuks­um pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko.

♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man.

♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera?

♦ či­ki či­ki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo či­ki či­ki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:!

♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkian­t reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm.

♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis.

♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis.

♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stum­teli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota.

♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat.

♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…?

298

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle)

◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot.

◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot.

◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą.

◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu?

◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip?

1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais

◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu.

◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi.

◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim...

◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir

Straipsniai / Articles

299

ROBERTAS KUDIRKA

ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas.

♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi.

♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves.

♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo.

♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat.

♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme.

♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet.

♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:?

♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye.

♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano.

♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti.

300

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuver­si, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui.

1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais

♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina.

♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino.

♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint.

♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė.

♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo?

♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis.

♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti.

♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio.

♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pus­ruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais.

♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuza­ugos.

♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi.

♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl.

Straipsniai / Articles

301

ROBERTAS KUDIRKA

♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai.

1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai

♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes.

♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka.

♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana.

1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну)

♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”.

♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo.

♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka...

♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to.

♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku.

♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najez­dai nipodelu?

♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji.

302

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug­tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino.

♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka.

♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..?

1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-)

♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės.

♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek.

♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti.

♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu?

♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai.

Straipsniai / Articles

303

ROBERTAS KUDIRKA

2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI

2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-)

♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip.

♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha?

♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku.

♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta.

♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….”

♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti.

2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-)

♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų.

♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės.

♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne.

♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa?

304

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist?

♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!

♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu?

♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes?

♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni.

♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart?

2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie-

♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta.

♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia.

♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos.

♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik.

♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. //

Straipsniai / Articles

305

ROBERTAS KUDIRKA

Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda.

♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna.

♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau.

♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus.

♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti.

♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką.

♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo.

♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali.

♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut.

♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau?

♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka.

306

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat.

♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,)

2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa–

♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka.

♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone.

♦ pochren, poch­rien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai poch­rien ar šviesoforai, ar juostos.

♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau.

♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D

♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo.

2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–)

♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi.

♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi.

♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;)

♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita.

♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia?

Straipsniai / Articles

307

ROBERTAS KUDIRKA

Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs

SUMMARY

There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules.

The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language.

Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%).

Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).

308

Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII

Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations.

Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d.

ROBERTAS KUDIRKA

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva

[email protected]

Straipsniai / Articles

309