ROBERTAS KUDIRKA
Facultad de Kaunas de la Universidad de Vilna
ID de ORCID: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478
Áreas de investigación: lexicología, lexicografía, fonética.
DOI: doi.org/10.35321/all83-13
COMBINACIONES DE PALABRAS ADVERBIALIZADAS Y ADVERBIOS COMPUESTOS DEL ARGOT DE LA LENGUA LITUANA Y SUS CARACTERÍSTICAS DE ADAPTACIÓN1
Características adaptativas de los adverbios del argot en la lengua lituana: combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios compuestos
RESUMEN
En el artículo se analizan las combinaciones de palabras adverbializadas y los adverbios compuestos (205) del argot y del lenguaje no normativo de la lengua lituana, seleccionados del Diccionario del argot y del léxico no normativo de la lengua lituana. El análisis tiene como objetivo determinar las características sistemáticas de la adverbialización y de la adaptación de los préstamos. La mayor parte de las construcciones preposicionales, las combinaciones fraseológicas adverbiales y los adverbios compuestos son préstamos del ruso adaptados fonética y gráficamente. El léxico se adapta fonética y gráficamente según el principio de sustitución de los fonemas extranjeros por los propios más próximos. Parte de los términos del argot también se adapta morfológicamente: se integra en los paradigmas flexivos de la lengua lituana. Los adverbios compuestos del argot son combinaciones de preposiciones y partículas tomadas del ruso con sustantivos, cuyas preposiciones y partículas, mediante una adaptación particular, se convierten en prefijos. Entre las combinaciones de palabras adverbializadas y los adverbios compuestos abundan los vulgarismos.
PALABRAS CLAVE: adverbios, adverbialización, argot, adaptación.
1 El artículo se preparó en el marco del proyecto financiado por la Comisión Estatal de la Lengua Lituana en 2019–2021, Características lingüísticas del argot de la lengua lituana.
272
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios compuestos del argot de la lengua lituana, así como sus características de adaptación
ANOTACIÓN
Este artículo analiza 205 combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios compuestos procedentes del diccionario del argot y del léxico no estándar lituano (Kaunas, 2012). El análisis tiene como objetivo identificar y describir los procesos sistemáticos de adverbialización y adaptación. La mayoría de las construcciones preposicionales o de las combinaciones fraseológicas adverbiales son préstamos del ruso adaptados fonética y gráficamente. Los adverbios se adaptan fonética y gráficamente de acuerdo con el principio de sustituir los fonemas extranjeros por otros lo más próximos posible a los propios. Parte de los adverbios también se adapta morfológicamente: se integra en los paradigmas flexivos de la lengua lituana. La mayoría de los adverbios compuestos son combinaciones de preposiciones y partículas con sustantivos tomados del ruso, cuyas preposiciones y partículas se transforman en prefijos mediante la adaptación. Entre las combinaciones de palabras adverbializadas y los adverbios compuestos abundan los vulgarismos.
PALABRAS CLAVE: adverbios, adverbialización, argot, adaptación.
INTRODUCCIÓN
El adverbio se caracteriza por una diversidad estructural: no solo una palabra, sino también una combinación de palabras o una construcción puede experimentar cambios derivativos y semánticos, es decir, adverbializarse. La adverbialización tiene varias etapas: una palabra o una combinación de palabras puede haberse adverbializado completamente, o la adverbialización puede ser solo parcial: el carácter nominal se ha debilitado, pero aún no se ha producido una adverbialización completa, por ejemplo, de matymo, be pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Es natural que en la lengua también existan tipos transicionales, mezclados o todavía en proceso de estabilización de la estabilidad y la fosilización de las combinaciones de palabras; por ello, en investigaciones más detalladas se emplean términos como apstabarėjęs frazė (ingl. semi-fossilized phrase), etc. (cf. Howarth 1998: 28). Por las razones mencionadas aparecen muchas variantes (especialmente si se trata de un préstamo), ya que la palabra o combinación de palabras, el grupo que está pasando a ser un adverbio o ya ha pasado a serlo, cambia no solo morfológica, sino también fonéticamente. Asimismo, un rasgo distintivo del adverbio es su invariabilidad (solo una pequeña parte admite grados), por lo que un adverbio prestado se adapta con mucha mayor facilidad (Paulauskienė 1994: 379).
En la lengua lituana estándar (bk), las construcciones preposicionales con nombres, por lo general, han adquirido el significado de adverbios: be galo ‘muy’, iš paskos ‘después’, iš paskutiniųjų ‘con dificultad’, etc. (Pakerys 2002: 547–552). También hay numerosas combinaciones de adverbios con partículas: ²samplaikiniųbet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 79–82). Estas combinaciones fosilizadas son de dos palabras o
² Para los términos samplaikinis, junginys, suaugintinis, véase con más detalle: Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 84–86; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.
Straipsniai / Articles
273
ROBERTAS KUDIRKA
más largos, formados por partes de la oración flexionables o (y) invariables, y la principal causa de la conversión en sustantivos y adverbialización es el uso circunstancial (cf. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). La función circunstancial por sí sola no convierte las construcciones preposicionales en adverbios; son de gran importancia la lexicalización de la construcción, la aparición de un significado común único y la metaforicidad. Por ello, deben mencionarse por separado las combinaciones fraseológicas adverbiales, que no solo tienen una estructura fija y un significado unitario, sino que además son figurativas (cf. Ulvydas 2000: 141–143). En las investigaciones morfológicas, las opiniones sobre este tipo de combinaciones no siempre coinciden; su valoración se mantiene en el límite de la fraseología: no es particularmente extraño que algunos Dabartinės lietuvių kalbos žodyno adverbios (cf. DLKŽ iš tikro, iš tikrųjų adv. ‘realmente’) Frazeologijos žodyne sean considerados fraseologismos: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, 747) (véase con más detalle Markevičius 2014). Una combinación preposicional de estructura similar puede considerarse en los diccionarios tanto un fraseologismo como un adverbio: iš lėto en LKŽ se considera un fraseologismo (◆ iš lėto ‘poco a poco, lentamente, sin prisa’), mientras que DLKŽ iš tyko lo considera un adverbio (iš tyko adv. ‘silenciosamente; poco a poco’) (Markevičius 2014: 72). La adverbialización está relacionada con numerosos cambios de diversa índole (especialmente el acortamiento), por lo que en los dialectos territoriales de la lengua lituana los adverbios más frecuentes pueden tener incluso diez variantes, cf.: čia (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178).
La adverbialización en la lengua no normativa es mucho más espontánea, pero las relaciones entre la lengua estandarizada y la no normativa no son espontáneas, pues la mayoría de estos fenómenos constituyen, por así decirlo, una interacción de sistemas. En la jerga, la adaptación de los préstamos puede describirse sistemáticamente mediante los siguientes tipos: a) no adaptados3, b) adaptados gráfica y fonéticamente, c) adaptados gráfica, fonética y morfológicamente (dotados de una terminación flexiva o un sufijo derivativo) (cf.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). La integración de los préstamos adaptados es una universal lingüística, pues, por lo general, la lengua concreta es dominante con respecto a los préstamos que entran en ella (Irwin 2011: 44–53; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 85–88).
Los tres grados de adaptación mencionados pueden ilustrarse claramente mediante varios grupos de voces jergales. Las combinaciones de palabras empleadas adverbialmente y los adverbios univerbados no adaptados son muy pocos; de manera condicional, pueden atribuirse a préstamos del inglés: ◆ fifty fifty, fifty fifty (ingl. coloquial fifty-fifty) ‘a medias’, ◆ super duper (ingl. coloquial super-duper) ‘excelentemente’, etc. Estos pocos ejemplos indican, no obstante, una adaptación mínima: en la lengua no normativa se escriben sin guion, aparece
³ A veces los extranjerismos pueden no adaptarse también por razones fonéticas: al lituanizarlos cambiarían hasta resultar irreconocibles: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Pero la adaptación cero es más bien una cuestión teórica; el préstamo empleado se adapta fonéticamente por sí mismo según el principio de sustitución de los fonemas extranjeros por los propios más próximos.
274
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Combinaciones de palabras de la jerga lituana convertidas en adverbios y adverbios univerbados, y sus características adaptativas
variante con vocales breves (fifti fifti) y otras. El sistema dominante obliga a adaptarse también a estos préstamos breves: ♦ oki doki (ingl. coloquial okey-dokey) tiene la variante ♦ okis dokis, mientras que la combinación ♦ super duper tiene variantes ya con marcas de adaptación morfológica —terminaciones—: ♦ super duperis y ♦ superis duperis (jis supranta kad nelaimėjas nebus ten super duperis istorijoj... tik žiedai ji sulygins su kitais didžiais zaidejais. // ką jis turėjo gero tai metimą, bei mokėjimą provokuoti pražangas, o šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)⁴. Las combinaciones de origen ruso empleadas adverbialmente y los adverbios univerbados siempre se adaptan gráfica y fonéticamente: ♦ za adno (odno) (ruso за одно)⁵, nafig (ruso vulgar на фиг). En la jerga hay bastantes voces jergales de origen eslavo: cuando una combinación tomada en préstamo, por ejemplo el ruso vulgar nu chera ‘nada’, se adapta tanto como combinación como en forma de una sola palabra: nichera y ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, bet visvien laiko save geriausiais // tau atrodo sukant starteriu, kad tuoj griebti turi, bet ni chera). En este caso, las variantes de la combinación ni (nė) chera son raras en el uso. Asimismo, la partícula negativa rusa nu puede adaptarse (traducirse) como el prefijo negativo ne-: nechera (pakeitus fiske pradėjo matyt davikliu bet daviklis nechera nerode greicio); este rasgo ya puede valorarse como cierto tipo de adaptación morfológica.
Las expresiones coloquiales argóticas tomadas en préstamo más frecuentes se han adaptado tanto fonética como morfológicamente, p. ej.: ♦ pa polnai (rus. по полной), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. coloquial по полной програ́мме), ♦ pa polnai katuške (rus. vulgar по полной кату́шке), con el significado de ‘al máximo’. Las formas adaptadas solo fonéticamente son menos frecuentes en el uso: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katuške, mientras que el propio adverbio en la forma *polnoi no se usa independientemente en el argot lituano, sino siempre polnai: es el derivado estándar⁶ con el sufijo –ai del adjetivo polnas, –a (turi kelias pozicijos–nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc užregistravau vakar, sutvarkiau viską polnai // Idealios bukles, polnai veikiantis, visi laidai). Cabe subrayar que en el argot no son raros los casos en que, debido a las particularidades del uso de una combinación estable (su fijeza), una expresión de uso frecuente puede estar compuesta únicamente por formas específicas adaptadas fonéticamente, p. ej.: programe, polnoi. En el argot se usa independientemente solo el adverbio polnai ‘completamente’; asimismo, el préstamo programa, incorporado hace tiempo a la lengua estándar, mantiene en la expresión argótica la forma morfológicamente no adaptada del ruso
⁴ En el texto del artículo solo se presentan algunos ejemplos para comprender con mayor precisión el significado en contexto; se ofrecen más ejemplos de uso en el apéndice del artículo. Los ejemplos ilustrativos no han sido editados; cada ejemplo se separa mediante el signo // (véase con más detalle Kudirka 2012: 3–5).
⁵ Todas las palabras rusas, excepto las monosilábicas, llevan el acento indicado en ruso mediante un único signo de acento (´) (–ė– se deja sin signo de acento; siempre es tónica). En las voces jergales lituanas, la base de la sílaba tónica (vocal, diptongo o grupo vocálico) aparece subrayada.
⁶ Los derivados híbridos en –ai de adjetivos sufijados de origen ruso son los más frecuentes en la jerga lituana (Kudirka 2019: 49).
Straipsniai / Articles
275
ROBERTAS KUDIRKA
la forma locativa preposicional programe (ruso противи́мме), que por sí sola no se emplea en la jerga⁷, y en la lengua estándar no existe tal forma de caso. Las expresiones mencionadas también tienen formas traducidas y adaptadas morfológicamente: ♦ pagal pilną programą, ♦ visa (pilna) katuškė, ♦ ant visos (pilnos) katuškės ‘al máximo’.
Otro ejemplo ilustrativo con la voz jergal prikolas (ruso jergal прико́л), que está adaptada morfológicamente mediante una desinencia y se declina; esta es la integración estándar en el sistema flexivo o derivativo. Si la forma de esta voz jergal pertenece a una combinación estable, las reglas regulares afectan limitadamente a tales combinaciones: una forma que parece una forma casual puede no ser un caso desde el punto de vista funcional, o puede surgir idiomaticidad léxica (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Por ejemplo, en la combinación ♦ pa (po) prikolum (ruso jergal по прико́лум) ‘en broma’, la forma *prikolum no se emplea de manera independiente; siempre es parte de una expresión adverbial (ziuru, kai kuriems nedasuto, kad cia viskas po prikolum eina? // pamirsau paminet, kad mano gimtadienis balandzio 1, tai visi kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Con el mismo significado, en la lengua no normativa también se emplean más formas de la expresión, adaptadas de varias maneras (también morfológicamente): ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ dėl prikolo (traducción del ruso jergal для прико́ла), ♦ ant prikolo ‘en broma; porque sí’.
Nenorminės kalbos prieveiksmiai išsiskiria keliais fonetinės adaptacijos požymiais. Žargonybėse sistemiškai įvairuoja skolinių šakninės balsiai [a] ir [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; labai’ (: ochujenas, ochujenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu achujeriai, achujenai), ofigenai, ofigenai ‘puikiai; labai’ (: ofigenas, ofigenas, –a, plg. su vartosenoje sistemingu adfigienai, afigenai). Taip pat prieveiksmiškuose junginiuose, pvz.: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. до не могу) ‘iki negalėjimo, virš visko’, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. через не могу) ‘nenoromis, per prievartą’. Rusų kalbos žodžių nekirčiuotuose skiemenyse vietoj [o] tariamas redukuotas [a] (РГ 1980: 25–27; Аванесов 1984: 51–60; Горбачевич 1989: 35–42). Ši tarties ypatybė gana nuosekliai perimama skolinantis rusiškus žodžius, pvz., suaugintiniai prieveiksmiai su adaptuotu prielinksniu do (rus. до) reti, žargone jis dėsningai adaptuotas kaip priešdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. до хуя́ (хрена́, хера́) ‘labai daug’ ir kt. Garsą [o] tokiais atvejais vartoja, matyt, raštingesni informantai, bet tokie variantai (dofiga, dochera, dočiorta ir pan.) retesni.
Otro rasgo destacado de la adaptación fonética es la variación sistemática, característica de las voces jergales actuales de origen eslavo, de la vocal radical [e] con [ie] diptongada u otras vocales cualitativamente modificadas (también es posible la nivelación de [ę], [ié]): padagrievas, padagrevas (ruso jergal подогрев) ‘apoyo material desde la cárcel’; lievukas, levukas (ruso jergal левáк) ‘porquería’; sugnievinti, sugnevinti (cf.
⁷ En la lengua estándar también son evidentes casos de adverbios de este tipo, por ejemplo, en las construcciones preposicionales iki šiolei, iki šiol las palabras šiol, šiolei no se emplean por separado.
276
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
La adverbialización del argot lituano...
rus. разгне́бить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti’ (daugiau žr. Kudirka 2012). Prieveiksm...
Los diccionarios de argot publicados impulsaron el estudio sistemático de las regularidades de la adaptación gramatical de las voces jergales y la determinación de los rasgos de sus normas internas. Actualmente se está llevando a cabo un proyecto respaldado por la VLKK, cuyo uždavinys —describir las características lingüísticas del argot lituano—. Este artículo forma parte del proyecto y trata sobre los adverbios. Tras analizar más sistemáticamente los sufijos adverbiales -ai, los derivados híbridos y las palabras aisladas adverbializadas del argot, se estableció que las características morfológicas de los adverbios estudiados se transforman específicamente en el sistema de la lengua lituana, mientras que sus rasgos adaptativos están determinados por los dialectos territoriales del lituano y por la lengua estándar, con cierta regularidad (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Asimismo, se pretende describir detalladamente los fenómenos del argot lituano, pues existen muchas ideas preconcebidas e incorrectas (especialmente entre los especialistas en competencia comunicativa), por ejemplo: «Las voces jergales se diferencian de las palabras dialectales en que estas últimas son parte inseparable del sistema dialectal, es decir, denominaciones primarias de objetos y fenómenos de dicho sistema, mientras que las voces jergales son secundarias⁸, palabras empleadas fuera de un sistema» (Greb liauskienė, Večkienė 2004: 118). La ausencia de rasgos sistemáticos perturbaría gravemente la comunicación o incluso la haría imposible: sin reglas (normas internas), ninguna variedad lingüística (dialecto territorial o social) podría existir en absoluto (cf. Pupkis 2005: 17). O, como se afirma: «[...] įsikliopyti se emplea ciegamente en el habla juvenil, sin un significado especial u original. Para un lituano, įsikliopyti es una palabra semánticamente vacía» (Norkaitienė 1984: 39). Sin embargo, paradójicamente, įsikliopinti (cf. polaco wkłepać się, bielorruso кляпаць) se emplea informalmente precisamente por sus rasgos expresivos y originales: franqueza, familiaridad, novedad y artificiosidad. El caudal de la lengua nativa ofrece muchos equivalentes de este significado: įsipitrinti, įsimeklinti,
⁸ La denominación antriniai también es incorrecta, porque en el argot existen realidades que no existen en la lengua estándar, por ejemplo, en el argot criminal malinuoti ‘apropiarse secretamente de dinero entregando la cartera robada a un cómplice’, etc.
Straipsniai / Articles
277
ROBERTAS KUDIRKA
hacer el tonto, caer en el ojo (corazón) y otros, pero también hace falta describir de manera informal, nueva e ingeniosa⁹...
Debido a su complejidad morfológica, los adverbios rara vez se analizan en los estudios sobre préstamos; por lo general, se investigan los sustantivos, adjetivos y verbos (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008), o el fenómeno del préstamo se evalúa únicamente de manera general (Čepienė 2006). Para realizar la investigación resultó especialmente útil la descripción de los adverbios de la lengua estándar, elaborada conforme a los principios del análisis morfonológico (Pakerys 2002: 510–593). No existen estudios sistemáticos y exhaustivos del léxico jergal lituano.
Los objetivos de este artículo son: 1) analizar morfológicamente en la jerga lituana: (a) las combinaciones de palabras adverbializadas, (b) los adverbios univerbados; 2) clasificar las combinaciones y palabras estudiadas según tipos (conforme a un rasgo formal generalizado, generalmente la raíz o el prefijo de la lengua donante), realizar un análisis sistemático destinado a esclarecer los modelos predominantes de adverbialización y las formas de adaptación a la lengua lituana; 3) asimismo, determinar las características morfológicas sistemáticas y las regularidades estructurales generales, y examinar las particularidades adaptativas; 4) investigar de qué lenguas se toman prestadas las combinaciones de palabras adverbializadas y los adverbios univerbados.
El material (162 combinaciones de palabras adverbializadas y 43 adverbios univerbados) se extrajo del Diccionario de la jerga y del léxico no normativo de la lengua lituana (Kudirka 2012) y se complementó con la base de datos electrónica del diccionario mencionado¹⁰. El material de este diccionario se recopiló de dos fuentes: (a) la lengua hablada y (b) textos de foros de internet y de conversaciones interactivas en internet mediante mensajes de texto (mIRC, Skype, etc.). No fue difícil formular una cadena de búsqueda en el buscador Google, ya que las combinaciones y los univerbados son invariables; solo había que sistematizar las formas adaptadas fonéticamente de diversas maneras (véase con más detalle Aleksandravičiūtė 2008: 266–282). El origen de los préstamos se indica a partir de diccionarios explicativos (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED).
⁹ También habría que tener en cuenta la analogía con la interjección imitativa kliopt ‘para expresar una acción repentina’ y klioptelėti, kliopterti, kliopti ‘tropezar’, ‘golpear’ (LKŽ), etc.
¹⁰ Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynui El material para el diccionario no se recopiló de fuentes impresas («en papel»), textos literarios y similares, que podrían haber sido editados. El argot de determinados ámbitos sociales —el penitenciario, el criminal, el de los drogadictos, el militar y similares— se recopiló exclusivamente a partir de la lengua hablada, mediante grabaciones realizadas con una grabadora durante conversaciones personales; de este modo se recopiló prácticamente toda la parte del léxico correspondiente a estos ámbitos (véase con más detalle Kudirka 2012: 3–5).
278
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios univerbados de la jerga lituana, y sus particularidades adaptativas
COMBINACIONES DE PALABRAS ADVERBIALIZADAS
La mayoría de estas construcciones preposicionales adverbializadas o combinaciones fraseológicas adverbiales son préstamos del ruso o calcos: ♦ da (do) lampočkî¹¹ (rus. coloq. do лампочки) ‘da igual’, ♦ iki lemputės (calco del rus. coloq. do лампочки) ‘da igual’, ♦ pa (po) barabanų (rus. vulgar. по барабану) ‘no importa, da igual’, ♦ ir viso takoje (rus. coloq. и всё такое) ‘y todo eso’, ♦ v žopu (rus. vulg. в жопу) ‘al diablo; al máximo’, ♦ po prostu (pol. po prostu) ‘simplemente, normalmente’, ♦ po defaultu (rus. jerga informática по дефолту, compárese con el ingl. informático by default) ‘por defecto’, ♦ dėl ponto (calco del rus. jergal для понта) ‘sin seriedad; en broma’, ♦ ne prikolas ‘mal, pésimamente’, ♦ na ura (rus. на ура) ‘como salga’, ♦ pa (po) liubomu (rus. coloq. по-любому) ‘en cualquier caso, de todos modos’, ♦ prosto tak (rus. coloq. просто так) ‘simplemente, porque sí’, ♦ za adno (odno) (rus. за одно) ‘juntos, al mismo tiempo’, ♦ pats gazas ‘justo; perfectamente, de la mejor manera’, ♦ tol’ka (tol’ko)¹² tak (rus. только так) ‘como es debido, como debe ser’, ♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘fluidamente’, ♦ be tolko (rus. без толку) ‘sin sentido; desordenadamente’, ♦ ant pilno (vi-so) gazo (compárese con el rus. vulgar на полном газу) ‘al máximo’, ♦ savo chodu (calco del rus. своим ходом) ‘por cuenta propia, con sus propios medios’, ♦ dalše nekuda (rus. coloq. дальше некуда) ‘ya del todo’, ♦ pa natūre (rus. по натуре) ‘en realidad, por naturaleza’, ♦ v natūre (rus. vulgar в натуре) ‘en realidad’, ♦ ant bajerio (pol. coloq. na bajer) ‘en broma’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. coloq. дальше некуда) ‘ya no hay adónde seguir’. Algunas combinaciones modificadas con un cambio de significado han pasado a la jerga general desde la jerga criminal: ♦ ne zapadlo (rus. jerga penitenciaria y criminal не западло) ‘no da vergüenza’, ♦ ant zapadlo ‘con la intención de perjudicar deliberadamente, a propósito’, ♦ v padlu (rus. jergal в падлу) ‘da vergüenza’, ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. coloq. по блату) ‘extraoficialmente, ilegalmente’ (véase con más detalle Kudirka 2014). También existen construcciones con formaciones híbridas propias creadas por analogía; por ejemplo, a partir del adverbio jergal alterado be formato nema-tų ‘sin mirar de antemano, a ciegas’ se formó la construcción preposicional ♦ ant ne-matuškės (El año pasado fui a aquella excursión «ant nematuškės» y todo fue sencillamente estupendo! // me da miedo ir «ant nematuškės» con los niños; queremos que sea cómodo, ¿puedes enviar el número y el enlace?). Estas formaciones híbridas probablemente se crearon por analogía con ♦ čerez nemagu (rus. coloq. через не могу) ‘a disgusto, por la fuerza’, ♦ do nemagu, iki nemagu (rus. coloq. до не могу) ‘al máximo, hasta lo imposible’, aunque tampoco se descarta la analogía del segmento final con los adverbios de la lengua estándar sykį, pusbalsiu, akimirksniu.
¹¹ Las combinaciones adverbiales prestadas transliteradas suelen acentuarse igual que en las lenguas de las que proceden: po prostu (pol. po prostu), v padlu (rus. jergal в падлу), v natūre (rus. vulgar в натуре), za adno (rus. за одно), etc.
¹² El apóstrofo después de una consonante (por ejemplo, tol’ka) indica la palatalización de la consonante.
Straipsniai / Articles
279
ROBERTAS KUDIRKA
En el argot de la lengua lituana aparecieron también algunos grupos fraseológicos de origen no eslavo: ♦ sin relación ‘inconscientemente, estúpidamente’, ♦ patas arriba joc. ‘patas arriba, boca arriba’, ♦ de un golpe ‘de repente’, ♦ viiskas ore ‘todo bien’, ♦ nerauk rūtų joc. ‘mal; mejor no’, ♦ ant grybo ‘de cualquier manera, sin seriedad’, ♦ ant to karto ‘en ese sentido’, ♦ per fuksą, ant fukso ‘por casualidad, con suerte’.
En el argot lituano también se emplean adverbios eufónicos yuxtapuestos, derivados de ideófonos (Kalin auskas 1974: 139–140; cf. los ejemplos de la lengua estándar Ulvydas 2000: 315); casi todos se obtuvieron como préstamos del ruso o a través de la mediación del ruso. La eufonía (es decir, la rima, el ritmo y la aliteración) vincula adicionalmente los grupos de palabras en una unidad semántica; la sonoridad ayuda a las yuxtaposiciones a conservar su estabilidad y a convertirse en grupos fraseológicos: ♦ ti ap liap (rus. col. тяп-ляп) ‘descuidadamente’, ♦ šaltai baltai (rus. vulg. шалтaй-болтай) ‘sin seriedad’, ♦ šąchar machar (šacher macher, šakar makar) (pol. col. szacher-macher) ‘con astucia, ilegalmente, chapuceramente’, ♦ fiti miti (cf. rus. arg. crim. мúмu-мúмu ‘dinero’) ‘con astucia’, ♦ raz dva (cf. rus. раз, два u домóво ‘uno, dos y listo’), ♦ raz raz ‘rápidamente, uno, dos’, ♦ pyst pyst ‘ágilmente, uno, dos’, ♦ cap carap (rus. col. цап-царап ‘agarrar’) ‘a escondidas, de tapadillo’, ♦ taram baram (cf. rus. vulg. mápbl-бáры ‘charla’) ‘y así sucesivamente’, ♦ tiutel’ka u tiutel’ku (rus. col. тютелька в тютельку) ‘con gran exactitud’, ♦ liuksum pirdum joc. ‘perfectamente, estupendamente’.
El adverbio či ki (rus. arg. чúку) ‘bien’ forma varios grupos adverbiales rítmicos: ♦ či ki či ki (cf. rus. arg. чúку-чúку) ‘perfectamente; con exactitud’. Los dichos ♦ či ki briki (rus. arg. чúку-бpúку), ♦ či ki piki, či kis pikis (rus. arg. чúку-пíку), ♦ či ki puki (rus. arg. чúку-пýку), ♦ či ki bari tienen también los mismos significados. Solo aparecieron algunos anglicismos: ♦ oki doki, okis dokis¹³ (ingl. col. okey-dokey) ‘bien’, ♦ oki poki (okis pokis) ‘bien’, ♦ super duper (puper) (ingl. col. super-duper) ‘estupendamente’, ♦ fifti fifti, fifty fifty (ingl. col. fifty-fifty) ‘a medias’, ♦ tip top (ingl. col. tiptop, rus. mun-mon) ‘exactamente así; con exactitud’. Las variantes estables de los grupos okis dokis, čikis pikis y okis pokis, adaptadas morfológicamente mediante la terminación -is, han surgido por influencia del sistema lituano: el sistema flexivo predominante adapta mediante terminaciones las palabras de estructura atípica (cf. también col. fam. ačiukas ‘gracias’, okiukas ‘bien, ok’). Adverbios eufónicos yuxtapuestos con vulgarismos: ♦ jabat (var.: jebat’, jib at’) kapat’ (rus. vulg. ебáть-конáть) ‘vaya’, ♦ kyšt myžt ‘ágilmente, uno, dos; de cualquier manera’. En la lengua no normativa también hay grupos fraseológicos eufónicos menos frecuentes usados adverbialmente; algunos se asemejan a adverbios: ♦ nei pist, nei knist ‘nada; ya no hace falta nada’ (Juos visus
¹³ En ocasiones, en estos casos, el significado de los grupos liuksum pirdum, okis dokis, či ki piki, etc., puede ser tanto adjetival, ‘estupendo’, como adverbial, ‘estupendamente’; cf.: geras klipas ane, taip ir toliau saunu gerai liuksum pirdum (= adj. ‘estupendo’, adv. ‘estupendamente’). // Okis dokis, man tinka, pasistengsiu pasirodyt horizonte (= adj. ‘estupendo’, adv. ‘estupendamente’).
280
Acta Linguistica Lituanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
me arrestaron, hay una denuncia por violación, así que el policía les dice que ahora ya no hará falta ni pist, ni knist, o sea, os habéis metido en un lío. // Y si trabajaran como caballos, no aguantarían mucho y tampoco querrían ni pist, ni knist).
La partícula byle bele (bile), tomada del polaco (cf. pol. kada, kur, kaip, kiek), con los adverbios lituanos byle gdzie – liet. bele kur, según el modelo de las yuxtaposiciones polacas, forma numerosos adverbios yuxtapuestos híbridos: ♦ bele (bile, belen, bilen) kaip (cf. pol. byle jak) ‘de cualquier manera; mal’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kada ‘en cualquier momento’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kur ‘en cualquier lugar’, ♦ bele (bile, belen, bilen) kiek ‘cualquier cantidad’, ♦ bele (bile) tik (cf. pol. byle tylko) ‘simplemente; solamente, así’. Los adverbios yuxtapuestos híbridos con las partículas bele (bile), belen (bilen) se emplean tanto como grupos como palabras fusionadas: belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘de cualquier manera; mucho’, belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘en cualquier momento’, belekur (bilekur, belenkur, bilenkur) ‘en cualquier lugar’, belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘cualquier cantidad’, beletik (biletik) ‘simplemente’.
Asimismo, un fenómeno típico del argot es la formación de un nuevo significado de un lexema o grupo. En el argot, la yuxtaposición ♦ bele kaip se emplea ya también con los significados particulares ‘mucho; intensamente; fuertemente’, que no existen en polaco. El adverbio ha tomado estos significados del pronombre yuxtapuesto híbrido bele koks: 1. ‘cualquiera’, 2. ‘grande, intenso; verdadero’:
‘mucho’: seis metais zadėjo negryst visai i lietuva. o as jo belekaip pasiilgau. // ¡Nuevos zapatos, belekaip hermosos! Talla 38 – Nuevos, comprados en nastygal.com, talla 38, sin defectos.
‘intensamente’: ryja kura belekaip, skoda fabia sdi 1.9 47kw 100km/101. nzn ka daryti ir nuo ko pradet ieskoti bedos, gal kam buvo? // chica, ¿qué te ha pasado? tú jauc̄iu eres una de esas personas que belekaip hacía punk.
‘fuertemente’: Las piernas están bele kaip uzk̄ālintos, y los brazos son delgados. // La configuración tampoco es gran cosa... manual, sin televisor, sin sensores de aparcamiento; al apagar el motor, tiembla belekaip.
La conjunción by, bi, de origen polaco (pol. by), con el adverbio de la lengua estándar tik, forma tanto adverbios yuxtapuestos como adverbios híbridos fusionados: ♦ by (bi) tik, bytik (bitik) (cf. pol. byle tylko) ‘simplemente; solamente, así’ (jurḡui, akivaizdžiai, by tik palot ir pakritikuot // Kai paskaitau kai kuriuos komentarus tai kazkokie snarḡliai raso bytik kad parasyt ka nors).
El vulgarismo chui, popular en el argot, forma numerosos grupos adverbiales: ♦ dachuja ir biški (su biškiu) (cf. rus. vulg. до хуя и больше) ‘muchísimo’, ♦ pol chuja (rus. vulg. пол хуя), s pol chuja (rus. vulg. с пол хуя) ‘no está mal, bastante bien’, ♦ chui s nim (rus. vulg. хуй с ним) ‘déjalo’, ♦ chui znajet (znajet, znajit) (rus. vulg. хуй знает) ‘quién sabe’, ♦ ne (ni, nie) za chui (rus. vulg. не (ни) за хуй) ‘por nada, para nada’, ♦ chui s nim (taboi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)) ‘déjalo, que le den’, ♦ za nechui (rus. vulg. за нехуй) ‘por nada, por ninguna razón’,
¹⁴ Cf. LKŽ bile tik se presenta como conjunción con el significado ‘con tal de que’.
Straipsniai / Articles
281
ROBERTAS KUDIRKA
♦ nečhui delat’ (rus. vulg. héxуū déлать) ‘fácilmente, coser y cantar’. También se forman construcciones análogas con otros adverbios: ♦ nefig (nečhren) delat’ ‘de manera muy sencilla, fácilmente’, ♦ za nečhren ‘por nada, por ninguna razón’. Con el préstamo chui también hay expresiones jocosas que se asemejan a refranes: ♦ chui da nichuja (rus. vulg. хуй да нихуя) ‘casi nada, muy poco’ (De esos veinte gramos sale vabščė ten chui da nichuja, pero la consistencia es – jėbat kapat, ¿entiendes?, él mismo fermenta allí.), ♦ chot’ by chui (rus. vulg. хоть бы хуй) ‘aunque sea algo; da igual’ (En mi RRD supertype lo clavé en el suelo con tanta fuerza que se rompieron 2 st ropos, y a él chot bi chui, ¿entonces qué tiene de malo?), ♦ nol’ celych, chui desiatych (rus. vulg. ноль целых, хуй десятых) ‘muy poco, un poco’ (Así salió: nol celych, chui desiatych. // Quince, el cable siete y chui desiatych, y entonces lo ajustas).
Estos fraseologismos usados adverbialmente pueden haber surgido en lituano tanto mediante disfemia (cf. nė velnio, FŽ 2001: 824) como ser calcos de vulgarismos rusos (cf. rus. vulg. нихуя¹⁵): ♦ nė (anei, nei) bybio ‘nada de nada, absolutamente nada, ni demonios’, ♦ bybis žino (rus. vulg. хуй знает; disfem. de: velnias žino) ‘quién sabe’, ♦ nei bybis, nei gegutė (disfem. de: nei velnias, nei gegutė) ‘ni esto ni aquello; mal’, ♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘sin nada’ (disfem. de: su pliku užpakaliu), ♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘que les den’ (disfem. de: mat jį velniai), ♦ bybis su juo (tavimi) (cf. rus. vulg. хуй с ним (тобой)) ‘qué más da; sea lo que sea’, ♦ pusė bybio (disfem. de: pusė velnio (bėdos), cf. rus. vulg. пол хуй) ‘no está mal’, ♦ gyvas bybis (disfem. de: gyva pekla) ‘muchísimo’, ♦ kurio (kokio) bybio? (cf. rus. vulg. какого хуя?, за каким хуем?, además cf. disfem. de: kokio velnio?) ‘para qué, por qué’. Tampoco son raras las reelaboraciones híbridas parciales, cf.: ♦ chui žino (rus. vulg. хуй знает), ♦ kokio chujo (cf. rus. vulg. за каким хуем?), ♦ chui su juo (tavimi) (rus. vulg. хуй с ним (тобой)), ♦ chui suprasi (ikirsi) ‘quién sabe’.
También pueden tener valor adverbial otros insultos que forman combinaciones estables: ♦ da (do) pizdy (rus. vulg. до пизды) ‘da igual’ (vazinesiu su kuo noresiu ir man da pizdi ka kiti galvoja), ♦ v rot jabat’ (jebat’) (rus. vulg. ебáть в рот) ‘qué más da’ (Nu v rot jabat, galvoju, pabandysiu.), ♦ kibeni feni (cf. rus. vulg. иди к ёбене фене) ‘al diablo’ (Kibeni feni užverst visus!), ♦ kibeni materĭ (cf. rus. vulg. к ёбаной мáтери) ‘al diablo’ (Eik tu kibeni materi!), ♦ nichuja sebe (sebe) (rus. vulg. ни хуя себе) ‘vaya, caramba’ (Nu nichuja sebe, tai ko tu čia iš mano bobos teliafo čia skambini?... // Nechujа sebe pisoklis vel pristojа prie bobos mazai dar prasikаi), ♦ nifiga sibe (sebe) (rus. prast. ни фига́ себе) ‘vaya’ (Nifiga sebe - du kartus kaina skiriasi...).
El insulto nachui también forma combinaciones estables con valor adverbial: ♦ kuda nachui (rus. vulg. куда нахуй) ‘adónde demonios’, ♦ da nu nachui (rus. vulg. да ну нахуй) ‘ni hablar, venga ya’, ♦ nu nachui (rus. vulg. ну нахуй) ‘para qué; venga ya’
¹⁵ En el ruso no normativo, los adverbios pueden ser univerbados, cf. rus. vulg. нихуя, нахуй (Квеселевич 2005: 499), pero en lituano se usan como combinaciones adverbiales traducidas (nė bybio ‘nada’, kokio bybio ‘para qué’).
282
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios univerbados del argot lituano, y sus características adaptativas
‘del todo’, ♦ nu ir nachui (rus. vulg. ну и нахуй) ‘pues para qué; venga ya’. En estas construcciones adverbiales pueden variar tanto los eufemismos de los vulgarismos como las palabras más neutrales: ♦ nu nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ nu ir nacher (načорт, nafig, nachren), ♦ da nu nacher (načорт, nafig, nachren). El adverbio frecuente po-chui forma varias combinaciones estables adverbiales: ♦ pochui nachui (rus. vulg. похуй нахуй) ‘completamente indiferente; una mierda’, ♦ giliai pochui (rus. vulg. глубоко похуй) ‘completamente indiferente’, ♦ visai pochui ‘no está mal, pasablemente’.
En la lengua no normativa hay también más combinaciones con vulgarismos žopa, gavno, pyzdiec (variantes: pyzdec, pizdiec, pizdec y otros) proclives a fosilizarse y usados adverbialmente. Las combinaciones prestadas en proceso de fosilización se ajustan a las tendencias generales de adaptación de los préstamos, pues en el argot las combinaciones adaptadas únicamente fonéticamente son más raras, por ejemplo, ♦ polnyj pyzdiec (rus. vulg. полный пиздец) ‘muy mal; verdaderamente es el fin’...
También pueden usarse adverbialmente combinaciones fosilizadas de formas verbales de alguna persona con pronombres, por ejemplo, la forma de primera persona singular del presente de indicativo jabu (jebu, jibu) (rus. vulg. я ебу: pres. 1.ª pers. sing. (infinitivo: jabat’, rus. vulg. ебать))¹⁶ – todas se usan como combinaciones con el pronombre ja ‘yo’: ♦ ja jebu ‘al diablo, mal; que le den’ (Nu karočia mergiote puse bedos, bet vyras tai ja jebu... galejo nors ta kusi nuo snukio nusiskust // Vargas atsilupelis ja jibu:D // dizainas salono tai ja jibu...:) apie 7klases bmw salona isvis nekalbesiu, nes isbanins).
¹⁶ Normalmente, en el argot, estos verbos se adaptan morfológicamente mediante el sufijo -inti (por ejemplo, jobinti, jabalinti).
Straipsniai / Articles
283
ROBERTAS KUDIRKA
Al igual que en la lengua estándar, en la lengua no normativa hay bastantes construcciones comparativas adverbializadas con la partícula comparativa y una sola palabra independiente: ♦ como šienkes (cf. ruso coloquial уйекать как сёмку ‘fácilmente’) ‘muy fácilmente’, ♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) (cf. ruso vulgar как ебнутый) ‘con fuerza; muy rápidamente; endiabladamente’, ♦ kaip (kak) paložana (ruso как положено ‘como corresponde’.
La partícula negativa de los adverbios rusos ne-, si es átona, se convierte en ni-, por ejemplo: gde > nigde, kakój > nikakój, kto > niktó. La partícula negativa independiente ni (ruso ни ‘ni, tampoco’, polaco ni ‘ni, tampoco’, nie ‘no’, bielorruso ні ‘ni, tampoco’), con el significado ‘no’, se usa raramente en la jerga, a menudo solo imitando la pronunciación eslava (o koks dialektas yra biškį, byškį? Čia tipo: aš ni lenkas i ni rusas, i ni koks tai belorusas, aš iš Niminčynės?). Salvo en las situaciones ocasionales mencionadas, esta partícula negativa se emplea en la lengua no normativa en combinaciones estables: ♦ ni ni (ruso coloquial ни-ну́ ‘de ninguna manera’, ну ‘ni, tampoco’, bielorruso ні-ні) ‘de ninguna manera, ni hablar; absolutamente nada, nada de nada’, ♦ ni to (cf. ruso coloquial ни то ни другое ‘ni esto ni aquello’) ‘no esto, no así’, ♦ ni to, ni to (cf. ruso coloquial ни то ни другое ‘ni esto ni aquello’; polaco ni to, ni owo ‘ni esto ni aquello’, ni tak, ni siak ‘ni de una manera ni de otra’) ‘ni esto ni aquello; ni así ni asá’, ♦ kažkas ni to (cf. ruso čtó-to ни то) ‘algo no está bien, algo va mal’. Las partículas negativas rusas ne y nu se confunden en la lengua lituana no normativa y se usan indistintamente: ♦ ne (ni) pontas (ruso jergal не понт) ‘no es nivel; no sirve, resulta incómodo’ (kokia MK arba Dnepr užtaupyta truputį dar važiuojančia galima gauti visai už kapeikas... bet jaučiu su rusišku važiuoti tai jau visai ni pontas... // Ir negraiti bandysiu. Nebent per bernvakari ar panasiai:) Man kažkaip ne pontas), ♦ ne (ni) prič iom (ruso не причём) ‘no tener nada que ver, no venir al caso’, ♦ ne pa (ni po) dielu (ruso vulgar не по делу) ‘no venir al caso; sin motivo’, ♦ ni (ne) v temu (ruso не в тему) ‘fuera de tema’. También se mezclan los prefijos rusos ne- y nu-: ♦ čerez nemogu (nimogu) (ruso coloquial čerez ne mogu) ‘a disgusto, contra la voluntad’, ♦ per nemogu ‘por la fuerza’, ♦ do nemogu (nimogu) (ruso coloquial do ne mogu) ‘hasta el límite de lo posible, muchísimo’, ♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘hasta el límite de lo posible’, ♦ čerez nechočiu (nichočiu) (ruso coloquial čerez ne choču) ‘a disgusto, por la fuerza’. Si la combinación está formada por eslavismos antiguos o léxico arraigado, la partícula negativa no tiene la variante ni: ♦ ne siemkos (cf. ruso coloquial sėmku ‘tonterías’) ‘no es broma’, ♦ ne šuns pypas (birka) (cf. ruso vulgar ne chuj sobačij) ‘no es broma’, ♦ ne fontanai (cf. ruso coloquial jocoso ne fontan) ‘poco’.
ADVERBIOS FUSIONADOS
En la lengua lituana estándar, el tipo más productivo de adverbios fusionados son las fusiones con un componente acortado (tąkart, šiandien), mientras que son menos productivas las fusiones de dos palabras (šičia, taipgi) (Kovalevskaitė, Rimkutė 2010:
284
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
83; DLKG 2005: 413; Pakerys 2002: 552–556). En la jerga lituana hay adverbios formados por palabras fusionadas, es decir, combinaciones de palabras contraídas (fusionadas): por lo general, se trata de una preposición fusionada con una forma nominal. Todos estos adverbios son préstamos del ruso; con otras palabras forman combinaciones estables o fraseologismos que se emplean como adverbios. En la jerga, la fusión de palabras puede ser gradual y estar todavía en curso, por lo que no son raros los casos en que se usa tanto la forma fusionada como la combinación, por ejemplo: nevtemu, nivtemu; ne v temu, ni v temu (cf. ruso не в тему) ‘extrañamente, de manera incomprensible; fuera de lugar’. En estos casos también influye el doble uso normativo del ruso: el adverbio pričom (ruso причём) ‘para qué, qué relación tiene’ y la combinación de la preposición при con la forma preposicional-locativa del pronombre что (ruso при чём), lo que puede determinar también el doble uso en la jerga (jei prisivogė, prisišiko iki ausų, tai pričom čia demokratija. // balvone, pri čom čia tie zaidejai? as gi aiskiai parasiau). Los adverbios fusionados de la jerga suelen tener más de una variante debido a la adaptación fonética; por ejemplo, el adverbio vobšč im (ruso в общем) ‘en general, hablando en términos generales’ tiene varias variantes: vobšem, vobš im. Algunos adverbios más frecuentes en el uso tienen muchas variantes fonéticamente modificadas y deformadas: vabščė, vabščie (ruso вообще) ‘en absoluto, del todo, en general’, variantes: vabše, vabšie; vobšče, vobščie; zobše, zobšie.
Los adverbios prefijales negativos de la jerga lituana pueden presentar las siguientes variantes: ne– (nebe–), ni–, nie–. Esta variación está directamente relacionada con las partículas negativas de las lenguas eslavas: ruso ну ‘ni, no’, polaco ni ‘no, ni’, nie ‘no’, bielorruso ні ‘ni, no’. Debido a estas características, los adverbios fusionados pueden contener una partícula ну adaptada, como si se hubiera traducido al prefijo lituano ne–: nechren, nečiorta (ruso coloquial ни хрена) ‘no hay nada que hacer, no hace falta’, ‘ni de broma’ y otros. Esta característica es sistemática en la jerga y también es propia de los adjetivos: nijasnai, nivjibenai, nichera, nichuja, niechrena, nechuja, nichuja, niechuja, nezačhui, nizachui o puede usarse como combinación ♦ ne (ni, nie) za chui (ruso vulgar не за хуй) ‘por nada, gratis’.
Straipsniai / Articles
285
ROBERTAS KUDIRKA
(jis girtas su mafais ten razborkes darydavo, musdavo visus nezaxui, tai zmones normalus nustojo ten eiti, tik banditai visokie // nei karto dar nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu secsuose), kad ir kiek vaiksc i au girtas // tu suslikai mane nizaxui prad e j ei su juo lygint:) matau primeti kazka? nenustebciau jei pas motina tebegyveni).
Muchos adverbios fusionados son formas fusionadas de casos nominales con la preposición rusa na; por lo general, son préstamos con los vulgarismos rusos cher (ruso vulgar хер), chren (ruso vulgar хрен) y chui (ruso vulgar хуй); cada uno de estos adverbios forma en la lengua lituana no normativa numerosas combinaciones estables con verbos, empleadas como insultos fraseológicos. Los adverbios fusionados nachrien, nachren (ruso coloquial на хрен) y sus variantes se emplean en la jerga con dos significados: ‘al diablo, al carajo’ (bandžiau nulupt tai su medžio gabaliukais išplysho viskas nachren) y ‘para qué, para qué demonios’ (Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!). La forma no fusionada ◆ na chrien (chren) es muy rara en el uso. También están bastante extendidas las variantes más largas de este adverbio nachrenga, nachriena (ruso coloquial на хренá) ‘para qué demonios, para qué’. Análogo en cuanto a formación es el adverbio nacher, nachier (ruso vulgar на хер) ‘al diablo; para qué’; también tiene variantes más largas nachera, nachiera. Con la raíz cher son frecuentes las formas negativas nichiera, nechira (ruso coloquial ни хера), con el significado ‘nada’.
Con la raíz chren hay muchos derivados prefijales negativos nechren (ruso coloquial ни хрена) ‘no hay nada que hacer, para qué demonios’. La variante más larga nechrena (ruso coloquial ни хрена) tiene un significado algo diferente: ‘completamente, totalmente; nada de nada, ni de broma’; presenta variantes extendidas con el negativo ni-: nichriena, nichrena ‘nada, ni de broma’; la variante nichrina es rara. En el uso son frecuentes los adverbios sufijales con el negativo nechrienovai, nechrenovai (: nechrenovas, –a, cf. ruso coloquial ни хренóво, ruso coloquial adv. нехренóво) ‘mucho, intensamente; bastante bien, mucho’; es algo menos frecuente la forma nechrinovai (: nechrinovas, –a); con el negativo ni– estos adverbios son ya menos frecuentes nichrienovai, nichrenovai (: nichrienovas, –a), con el significado ‘mucho, intensamente; bastante bien, mucho’; es algo menos frecuente la forma nichrinovai (: nichrinovas, –a). Se consideran fusionados solo condicionalmente, porque los hablantes perciben estos adverbios como derivados prefijales del adjetivo chrenovas, y no como formas fusionadas del ruso ни хренóво.
Con la raíz chui también hay bastantes adverbios fusionados; algunos adverbios pueden usarse de dos maneras en la lengua rusa no normativa (como combinación con preposición y como forma fusionada: na хуй, нахуй), pero estas palabras ya se toman prestadas en la jerga lituana en forma fusionada: nachui ‘al diablo; ¿para qué?’, nechuja (ruso vulgar не хуй, нехуй) ‘no hay nada que hacer, no hace falta’, niechui, nechui (ruso vulgar не хуй, нехуй) ‘no tiene sentido, no hace falta, no es necesario’, nezachui, nizachui, niezachui raro (ruso vulgar не за хуй) ‘por nada, sin motivo’. Con el negativo ni– también hay varios adverbios: nichuja (ruso vulgar ни хуя, нихуя) ‘nada, absolutamente nada, nada de nada; no’, nichujutki ‘nada, absolutamente nada’. En cuanto a los vulgarismos, cabe señalar que
286
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
También pueden emplearse adverbialmente formas fusionadas, p. ej.: jobtvaimat’ (cf. ruso vulg. kak ëbаnоŭ mа́mь! ‘sin duda, ciertamente’) ‘así es, de verdad’ (Lo haré, jobtvaimat, aquí hay una chunina. // Es tonto de verdad, jobtvaimat!), kibinimat’ (cf. ruso vulg. k ëbanоŭ máterі) ‘al diablo, lárgate’ (Quitó la capa superior, kibinimat, y volvió a hormigonar uniformemente.).
Con la raíz čiuort se emplean como adverbios fusionados únicamente los préstamos načiort, načiorta (ruso на чёрта) ‘al diablo; para qué, por qué demonios’. La forma más larga načiorta es menos frecuente en el uso. Con las negaciones ne y ni también hay adverbios: nečiorta, ničiorta (ruso ни чёрта) ‘ni demonios’.
Con la raíz fig también hay bastantes adverbios fusionados en el uso: nafig (ruso coloquial на фу) ‘al diablo, maldita sea; ¿para qué?, ¿por qué?’, y también se emplea su forma más larga nafiga (ruso coloquial на фига). También aparecen variantes deformadas, ya con la vocal de la raíz modificada: nafeg, nafega. Los adverbios con las negaciones ne y ni tampoco son raros: nefig, nef iga, nifiga (ruso coloquial ne фиг) ‘no hay nada que hacer, no; nada, ni demonios’.
En la jerga lituana existen formas neológicas creadas por analogía; una de ellas es el vulgarismo nachaliava ‘gratis’ (cf. ruso coloquial на халяву) (Yo tampoco querría pasar allí el verano, bueno, salvo que fuera “nachaliava”). En ruso no existe tal palabra; indirectamente, la base de esta forma son los adjetivos nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘gratuito’ y el adverbio chaliava (ruso coloquial халява) ‘gratis’. En el uso están extendidas aproximadamente por igual dos formas: la construcción con preposición y la forma fusionada: nachadu y na chadu (ruso на ходу) ‘sobre la marcha, rápidamente; en curso’ (de un simple hombrecillo habría tomado aquella casita mediante un juicio, pero ahora la administra un pez gordo // aquí creé una receta así, na xadu, cuando tuve que hacer algo de la nada:D “KRUOPAINIS” DE VIKINGO), nachaliavu y na chaliavu (ruso coloquial на халяву) ‘gratis’, aunque en el uso puede predominar una de ellas; en este caso son más frecuentes las formas fusionadas (En fin, puede que haya una tasa, aunque los hermanos lituanos están acostumbrados a obtenerlo todo nachaliavu, pero es realmente demasiado alta // buena foto, muestra cuántos “pobrecillos” hambrientos hay cuando todo es na chaliavu, para que os atragantéis, glotones!).
También hay bastantes adverbios fusionados con la preposición do: dachuja, dachriena, dachrena, dachera, dachiera, dačiorta, dafiga, daveclnia (ruso...) ‘muchísimo’. Las variantes con el prefijo do, no según la pronunciación, dochrena, dochuja, dofiga y otras son bastante menos frecuentes en el uso.
También hay bastantes adverbios con la preposición po (ruso по). Algunos adverbios en la lengua rusa no normativa pueden emplearse de dos maneras: como construcción con preposición y como forma fusionada: po xyй, po xyбо, póxyй; en este caso, la forma fusionada pochui (ruso vulg. póxyй) ‘da igual, de todos modos’ ya ha sido tomada en préstamo por la jerga lituana. Este adverbio también tiene varias formas más largas, de uso poco frecuente
Straipsniai / Articles
287
ROBERTAS KUDIRKA
: pachuju, pochuju, pochujutki. A este grupo se adscriben también las formaciones eufemísticas, que asimismo son formas fusionadas con la preposición po: pęfig, pęfįga (ruso coloquial nóфue, no фúzy). Análogos son también pochren, pochрien (ruso vulg. nóxpen, cf. no xrény), así como pocher (ruso vulg. nóxep).
En la jerga también se emplean varios adverbios fusionados poco frecuentes con la partícula rusa–te лu: chūli, chuli; chūlia, chulia (ruso vulg. xýли, xýле, xýля; cf. xуй ли) ‘para qué, por qué’ (¿no os cansáis de conducir así?! ¿y entonces por qué camináis si no os gusta? metéis la nariz, no os gusta y os largáis de allí. // Mira qué agujero, y chūlia, no sigue avanzando. // Si os irritan mis escritos, no es nada extraño: yo mismo no sé bien xuli escribo. Simplemente, autoexpresión). Es bastante raro el adverbio chūliš, chulíš (ruso vulg. xýлuш) ‘por qué motivo, por qué’ (¿Y por qué tenemos que pagar nosotros? Que paguen ellos // ¿Y por qué chulish conduce en el anillo con neumáticos anchos? Allí no hace falta visión). En la jerga también se emplean varios adverbios fusionados con la preposición rusa в: vticharia (ruso coloquial вmихарá) ‘a escondidas’, vdrebezgi (ruso вδréбeзги) ‘completamente, hecho añicos’, vppzdu (ruso vulg. в пузδý) ‘al diablo, maldita sea’.
En la lengua no normativa están extendidas las construcciones pronominales empleadas adverbialmente: nekažką, ne kažką ‘mal, de manera deficiente; débilmente; no muy bien’ (La competición comenzó con cautela y las filas de los rivales también se reorganizaron; por eso la coordinación no está ne kažką. // Y yo le digo que no está muy bien cuando una señorita se dedica a esas cosas. Ella, por supuesto, no se quedó callada, sino que empezó a reprocharme qué diferencia había entre que fuera masculino o femenino). De manera análoga, con otros adverbios pronominales: nekažkaip ‘mal, de manera deficiente; difícilmente, con dificultad’, nekažkas ‘mal, de manera deficiente; débilmente; no muy bien’. Las variantes no fusionadas de estos adverbios, ne kažkaip, ne kažkas, son menos frecuentes.
CONCLUSIONES
El artículo examina 162 combinaciones de palabras de la jerga lituana adverbializadas y 43 adverbios fusionados. El estudio realizado revela que una unidad lingüística extranjera surgida en el contexto de otra lengua se transforma adaptándola al sistema lingüístico. Las características adaptativas de las combinaciones adverbializadas y de los adverbios fusionados estudiados están determinadas por regularidades claras: (a) el léxico jergal se adapta fonética y gráficamente según el principio de sustitución de los fonemas extranjeros por los propios más cercanos, (b) cierta parte del léxico jergal tiende a integrarse en los paradigmas flexivos de la lengua lituana, (c) una parte de los vulgarismos permanece morfológicamente inadaptada únicamente debido a la limitada variabilidad (o a la invariabilidad total) del adverbio, (d) la variación de los vulgarismos prestados surge por una adaptación espontánea conforme a las características de la lengua receptora.
1. La mayor parte de las construcciones preposicionales adverbializadas o de las combinaciones fraseológicas adverbiales son préstamos del ruso adaptados fonética y gráficamente
288
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Combinaciones de palabras adverbializadas y adverbios univerbados de la jerga de la lengua lituana, así como sus características adaptativas
préstamos o calcos (88; 54,3%), pues hay pocas combinaciones adverbiales no eslavas surgidas en la jerga lituana (9; 5,6%), y solo unos pocos préstamos del inglés (4; 2,5%).
a. Debido a su expresividad, en la jerga son populares las amalgamas eufónicas de carácter adverbial (24; 14,8%).
b. En la lengua no normativa son populares los vulgarismos; estos constituyen una gran parte de las combinaciones empleadas con valor adverbial: en el capítulo hay préstamos del ruso de este tipo (57; 35,2%), y también numerosos disfemismos adverbiales lituanos o calcos del ruso con vulgarismos (13; 8,1%).
c. En la lengua no normativa no son raras las combinaciones adverbiales con las partículas negativas ne, ni (rus. ни) (11; 6,8%).
d. En la jerga son muy variadas las combinaciones adverbiales con la partícula polaca bele (pol. byle) (6; 3,7%).
e. Hay pocas combinaciones comparativas adverbiales (6; 3,7%) y combinaciones adverbiales con las preposiciones iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до–) (5; 3,1%).
2. En el capítulo de los adverbios univerbados abundan las combinaciones de preposiciones y partículas tomadas del ruso con sustantivos (35; 81,4%), cuyas preposiciones y partículas se convierten en prefijos mediante una adaptación particular: la mayoría —11— son adverbios univerbados con el prefijo na– (rus. на–), 10 con los prefijos negativos ne–, ni– (rus. ни–), nie–, 6 con el prefijo da–, do– (rus. до–), 5 con los prefijos po– (rus. по–), pa– y 3 con los prefijos v–, vo– (rus. в–, во–).
a. En el capítulo abundan los vulgarismos (21; 48,8%).
b. Solo hay unos pocos adverbios univerbados de origen no eslavo (3; 6,9%).
c. Una parte considerable de los adverbios univerbados puede emplearse de forma variante también como combinaciones.
Straipsniai / Articles
289
ROBERTAS KUDIRKA
ABREVIATURAS
ingl. – inglés; bielorr. – bielorruso; adj. – adjetivo; pr. – prisión; crim. – criminal; pol. – polaco; col. – coloquial; adv. – adverbio; rus. – ruso; habla. – lenguaje coloquial; trad. – calco; vulg. – vulgar; arg. – argot
FUENTES LEXICOGRÁFICAS
Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN.
FŽ – Frazeologijos žodynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001.
Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija.
Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas, Kaunas: Kitos knygos.
LKŽ – Diccionario de la lengua lituana, ed. G. Naktinienė, Vilna: Instituto de la Lengua Lituana. Disponible en internet: http://www.lkz.lt.
OED – Diccionario de inglés de Oxford. Disponible en internet: https://www.oed.com.
Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Didysis lenkų–lietuvių kalbų el. žodynas, Marijampolė: M. Martišienės vertėjų biuras.
Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского языка, Москва: Астрель.
Мокиенко Валерий, Tatjana Nikitina 2000: Большой словарь русского жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
290
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
LITERATŪRA
Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282.
Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292.
Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių angl izmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages; conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27.
Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI.
Čermák František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. – Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73–128.
DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005.
Greb liauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara.
Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231.
Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44.
Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company.
Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/baltistica.0.8.2110.
Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI.
Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU.
Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88.
KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005.
KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
Straipsniai / Articles
291
ROBERTAS KUDIRKA
Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargono pavieniai suprieveiksmėję žodžiai ir prieveiksmiai be formantų bei jų adaptacinės ypatybės. – Lietuvių kalba 14, 1–12.
Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. – Respectus Philologicus 36(41), 47–59. DOI: https://doi.org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22.
Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologinė adaptacija: priesagos –ai hibridiniai vediniai iš būdvardžių su priesaga –iškas ir nepriesaginių būdvardžių. – Taikomoji kalbotyra 14, 21–32. DOI: https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2.
Lanza Stefano Maria 2011: Morfologinė italizmų adaptacija lietuvių kalboje. – Kalbos kultūra 84, 202–213.
LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, red. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999.
LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976.
Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai. – Lituanistica 4, 81–98.
Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU.
Markevičius Aurimas 2014: Pastabos apie prielinksnio sampratą, raišką ir vartojimą bendrinėje lietuvių kalboje ir tarmėse. – Žmogus ir žodis 16(1), 70–80.
Norkaitienė Milda 1984: Dėl žargonizmo įsikliopyti, arba kaip galima įsimylėti. – Kalbos kultūra 47, 39–41.
Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, Vilnius: MELI.
Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26.
Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. – Baltistica 51(2), 239–269.
Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI.
Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultūros studijos, Vilnius: Gimtasis žodis.
Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologinių samplaikų atpažinimas ir klasifikavimas. – Lituanistica 62(2), 58–75.
Sharp Harriet 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.
292
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. – Nordic Journal of English Studies 17, 71–115.
Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinės šnekamajai kalbai būdingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217.
Ul vydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI.
Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongizacija vidurinės ir jaunesniosios kartos rytų aukštaičių vilniškių kalboje. – Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai, sud. J. Urbanavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijos kopija, 59–82.
Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio ir darybinio adaptavimo modelių produktyvumas. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–27.
Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI.
Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108–128.
Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton.
Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas.
Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение.
Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение.
РГ – Русская грамматика. Фонетика. Словообразование. Морфология 1, ред. Н. Шведова, Москва: Наука, 1980.
Straipsniai / Articles
293
ROBERTAS KUDIRKA
PRIEDAS. Suprieveiksmėjusių žodžių junginių vartosenos pavyzdžiai¹
1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PRIELINKSNINĖS KONSTRUKCIJOS, PRIEVEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI
♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai’: kaip sakant prisidirbai tai daba pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi...
♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksimaliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM.
♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustų pagal pilną programą, tada visi teises padėsime ant lentynos, liks tik seniai kelyje.
♦ pa polnai katuške, pa (po) polnoi katuške ‘maksimaliai’: tipo greiciau atsius ir t.t, nes dhl išsiurbs viska pa polnai “katuške”, tai tavo ta siunta 99% be jokių pvm praeis // Jaigu bandisim nuspėti bausme, tai manau ta menta pratrauks po polnoi katuske!
♦ ant visos (pilnos) katūškės, visa (pilna) katūškė ‘maksimaliai, visų pajėgumų’: sviecia saule, o mano name sildymas nuo penktadienio buvo atsuktas ant visos katuskes. // tam dzedulionui deretu ant pilnos katuskes bauda imandolinti. // Duoti tik bauda ir visa katūškė nes tokie nepasimoko. // drebulys krecia, atrodo, kaip siaures asigaly gyvenciau, nors sildymas visa katuske ijungtas // uz pagalba maziem ir vidutiniams ukiams, o kas virs 500 ha pilna katuske mokesčiu.
♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; šiaip sau, dėl smagumo’: Aš nesitikėjau, galvojau, pa prikolu pasakė. // nera tikri, daro tai daugiau “pa prikolam”, nes sait as irgi “pa prikolam”, z urei au ash laida.
♦ dėl prikolo, ant prikolo ‘juokais; šiaip sau’: Jie tik dėl prikolo, pora litų kainavo. // nzn gali but kad ten pratiski game bet as seip paklausiau ant prikolo ir jis pasake atvez.
¹ Pavyzdžių pateikiama tik minimaliai, daugiau žr. Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyne (Kudirka 2012). Straipsnio tekste esami pavyzdžiai priede nekartojami.
294
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ da (do) lampočki, iki lemputės ‘vienodai’: man iki lemputes jūsų komentarai. // viskas do lampòčki ir nesvarbu nei kaip atrodai nei kodėl taip atrodai.
♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tėvai su draugais ir visais mokslais kartu paėmus // sedi sau šiltai ir visiems po barabanu, o mokyklos pavestos kovos poligonais su va tokiais vaikuciais.
♦ ir viso takoje ‘ir taip toliau’: atminusiuok darbuotojus, jų algas, darbo vietas, pastato nuomoną, komunalkes, serveriu infrastruktura ir viso takoje, ir gaunasi ne tiek jau ir daug.
♦ v žopu 1. ‘velniop’: labai gaila, tiesiog visi taip susinervinę, kad daugiau ir but negali, toks sansas ir v zopu, nu gal kitamet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai’: Gatavas v zopu.
♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali būti tvirtinamos “po prostu” ir ant medinio karkaso.
♦ po defaultu ‘pagal nutylėjimą’: Ekranelio rezoliucija po defaultu maza – reikia pasikelti, bet tai labai junta akumuliatorius.
♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo.
♦ ne prikolas ‘prastai, blogai’: Nu jo, su tokiu ne prikolas Daugiau paspausi uz draudima daugiau mokesi, nenoreciau pats tokio. // Taxa kiestis? Bet koks ne prikolas su saremais taxi ar greituskė? Man lb neaiškus tas reikalas.
♦ na ura ‘kaip pakliuvo’: Mes važiuovom na ura, nieko nežinojom. // Ir ne-pirkite kaip sakant “na ura”, butinai vaziuokite i servisa ir patikrinkite varikli ir visa kita.
♦ pa (po) liubomu ‘bet kuriuo atveju, vis tiek’: Pa liubomu, kas ten bebūtų, ten vistiek bus žmonių. // Pradedam ir viskas, o su visais po liubomu nesusiderinsi.
♦ prosto tak ‘paprasčiausiai, šiaip sau’: a ko jam pykti, jis tai konjaka gali ir prosto tak gerti, be jokios priežasties, o mes tai, taip sakant, is reikalo... // pati irgi daznai dovanoju ir be progos prosto tak:)
♦ za adno (odno) ‘kartu, tuo pačiu’: Jis kaip pirmininkas organizavo tą šulinį kasimą, tai za adno ir sau išsikasė. // Ketinu lankytis rugpjūčio 14, tai norėčiau ir futbolą pažiūrėt za odno.
♦ pats gazas ‘kaip tik; puikiai, geriausiai’: Aštuoniolikos metų yra pats gazas. // finale gavosi pan. 2.8m ir is tikruju pats gazas atrodo didesnei erdvei.
♦ na vsie (use) sto ‘tikrai, šimtu procentų’: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku “na vse sto”. Nera dvejiu vienodu dienu, nera ir visur tinkanciu kvapalu.
♦ tol'ka (tol'ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia ir dar patys tevai tai patvirtins baudyte tolka tak paskirs! // eina normaliai pas mane calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.
Straipsniai / Articles
295
ROBERTAS KUDIRKA
♦ tol’ko (tol’ka) pesnia (piesnia) ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: viskas aišku, tikri favoritai, bet likusios komandos db kausis tolka piesnia, net sunku ir prognozuot laimėtojus // padangos ten ne tam skirtos. užsidek padangas, skirtas tokiems keliams ir važiuosi tolko pesnia.
♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atėjai čia ir floodini be tolko. nesąmones rasai, tik nervus kitiem gadini.
♦ ant pilno (žiso) gazo ‘maksimaliai’: tas kambaris stipriai šaltesnis atrodo nors siluma ant pilno gazo atsukta ir duris visada atviros i kita kambari // visiems vėjams tinkamų surasi, dar neperpildytos laivais, nors krante sezonas jau ant pilno gazo.
♦ savo chodu ‘savarankiškai, savo jėgomis’: Mes keturiese važiuosim savo chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu.
♦ dalšė nekūda (niekūda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10–12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi mokykloje arba šiek tiek mokslo ragavo, isivaizduoja save tokiais švietimo ekspertais, kad dalšė niekuda...
♦ pa natūre ‘iš tikro, iš prigimties’: Nuotraukikes superines kaip paveiksliukai pa nature jaučiu buvo dar gražiau tuo labiau kad buvo grazus oras.
♦ v natūre ‘iš tikro’: galėjo kartu dienele padirbėt parodyt ka v nature sugeba, o klykti saukti cia mokslo nereikia. // bet tu minde durnas v nature, jei nesupranti, kas tau sakoma. Ar taves kas praso, ar siulo uz LR sirgt?
♦ ant bajerio ‘juokais’: Aš tik ant bajerio pasakiau, bet ji nesuprato, galvoja, čia rimtai. // Aišku kaip jus neskiriat kur tikras musimas o kur tik ant bajerio ka gal nemate tikru mustyniu ar bent jau normalaus smugio i snuki ka?
♦ ne zapadlo ‘ne gėda’: Iki šio laiko buvai padorus žulikas, tad ar ne zapadlo menturon pareiškimus rašinėt. // Man tikrai ne zapadlo užsidėti praėjusiu metų kolekcijos džinsus.
♦ ant zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’: Aš galiu ant zapadlo išsinuomoti tik vieną kabinetą tose patalpose, bet kas jam išsinuomos kitus? – niekas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau.
♦ v padlu ‘gėda’: Pavažinėjas minivenu ar visureigiu, i sedana lipti yra “v padlu”.
♦ per blatą, po (pa) blatų ‘nelegaliai’: bus tik po blatu, kaip ir magnetinis rez., prisiprašyt negalima, nes aiškina kad nereik, o kai žmogus miršta aiškina, kad laiku nesikreipet // Tais laikais tokių dalykų galėjai gauti tik per blatą.
296
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjė žodžių junginiai ir suaugštiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.1. Neslaviški lietuvių kalbos žargone atsiradę prieveiksminiai junginiai
♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai’: organizavo pirmokų (9–okų) krikštynas – viskas buvo be ryšio. sako \”dabar kas antras atsitupkit\”… atsitupia… \”tai gerai, dabar galit atsistot\” // Viskas buvo be ryšio....ir komisija, kuri parinko šitą dainą, ir atlieka, ir apsirengimas, ir daina ir elgesys... ir viso.
♦ aukštyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai’: atvirkščiai daroma – todėl ir vėliava aukštyn papais // Linuk, mielasis, ar tik tu ne per skystas versti pasaulį aukštyn papais? // Jis klausia ar galima kabinti aukštyn papais kolektoriu, o tu prirašai visą knygą, nebūk gudresnis, daug kas galima ko popieriuose negalima.
♦ ant smūgio ‘staigiai’: As nesakau kad ant smugio:D as sakau as palauksiu.
♦ viskas ore ‘viskas gerai’: Nerakintu ekranu viskas ore. Nustatymus visus perknisau, nieko. Arba kažko nerandu, arba telefono problema tai ir pardavė.
♦ nerauk rūtų juok. ‘prastai; geriau nereikia’: nu bet jau foto įkale, tai nerauk rūtų..... iš tokio vaizdo galima ir apie darbų kokybę spręsti... // Zodžiu puslapis gal ir neblogas bet komentarai tai nerauk rutu vadinasi.
♦ ant grybo ‘bet kaip, nerimtai’: bicas KASPa lanke tai pasakojo, kad jei virs 40 (atsilenkimu ar atsispaudimu) ispaudi tai viskas tvarkoj. O begimas irgi ant grybo. Svarbu ne tiek laikas kiek atbegti, ir priims tave i KASPa. // Aišku, kad ant grybo FOXnews parašė straipsnį, bile užpildyt skiltį.
♦ ant to kanto ‘tuo požiūriu’: jaučiu uz bowena geresniu nelb atsiras, wa tas ant to kanto buvo nerealus meistras.
♦ per fuksą, ant fukso ‘atsitiktinai pasisekus’: Vakar per fuksą laimėjo. // Nėra jokių taisyklių ir teorijos, o fotografai tik ant fukso gerą kadrą pagauna.
1.2. Eufoniniai samplaikiniai prieveiksmiai
♦ tiap liap ‘atsainiai’: Bet pas mus į išmanančiųjų nuomonės neatsižvelgiama ir daroma kaip prie sovietų tiap liap.
♦ šaltai baltai ‘nerimtai’: Visgi zygis nebūtu elementarus, reikalautu pasiruošimo ir atsakomybės. Ne “šaltai-baltai”.
♦ šachar machar ‘suktai, nelegaliai, šmiku šmaku’: Po kelių dienų vėl norėjom padaryti šachar machar su doleriais.
♦ fiti miti ‘suktai; įmantriai’: Na jis taip sugalvojo pasididinti akcijų kapitalą. Žodžiu darė “fiti miti” ir nepasisekė.
Straipsniai / Articles
297
ROBERTAS KUDIRKA
♦ raz raz, raz dva ‘greitai, viens du’: Greitai dirba, raz raz ir gatava. // Nesakau, kad ras dva ir tabora sunaikinus narkotiku nebus. Bus jų kitur, bus visur.
♦ pyst pyst ‘mėkliai, viens du’: Neturi jis meninės vertės, nes jo atlikimas grynai techninio pobūdžio, tiesiog pyst pyst sudėjo ir viskas // tau normalu atrodytų, kad treneris, neturintis CLpatirties, nelaimėjęs jokio trofejaus iš karto eitu į Barca? pyst pyst porą sezonų ir jau Barcoj sedi ane?
♦ cap carap ‘vėgčiom, capu lapu’: Iš kur juos gavai – cap carap?
♦ taram baram ‘ir taip toliau’: sakau tokios bedos taram baram, tie tik galva pasikase sako nezinom, tipo ta nauja twarka keičiasi kiekviena diena ir bla bla.
♦ tiutel’ka v tiutel’ku ‘labai tiksliai’: Viskas suėjo tiutelka v tiutelku.
♦ liuksum pirdum ‘puikiai, nuostabiai’: Na tikrai liuksum pirdum, palyginus su anksčiau rodytais vaikais si simta kart geresne // viskas lyg ir liuksum pirdum, bet spalvos tos pjovikes, taip akis drasko.
♦ fifti jifti ‘pusiau’: Sudetinga su siuolaikinem moterim, vis joms kazkas negerai, tai kad dominuoji, tai kad slabakas esi, geriausia kai fifti fifti, tau man.
♦ super duper (puper) ‘puikiai’: Bet viskas atrodo super duper. // Super puper, o koks objektyvas buvo naudotas ir kokio formato kamera?
♦ čiki čiki (briki, puki, bari) ‘puikiai; tiksliai’: Idealus motas RF, bent man atrodo čiki čiki. Ir fara galine graži, net labai:) // atrodo ciki briki:) Respect tau didelis:!
♦ čiki piki,čikis pikis ‘puikiai; tiksliai’: sekas puikiai, vos vos nuobodokai, bet šiaip čikis pikis. // O ratai neblogai žiūrisi, cikis pikis, tik to dropo tai verkiant reikia:) ir prie tokiu volų min 5cm.
♦ oki doki, okis dokis ‘gerai’: mano pacios draugas jaunesnis uz mane ir nieko, viskas labai oki doki. // nepergyvenk, viskas bus gerai, imk mero pavaduotojo kede ir bus okis dokis.
♦ oki poki, okis pokis ‘gerai’: viskas bus oki poki. svarbiausia paciai nurimti ir viskas bus ok. // Burbuliuciuk, normalios tavo blauzdos, nesiparink, mankštink visa kuna ir bus okis pokis.
♦ tip top ‘lygiai taip; tiksliai’: bishki stumteli atgal kad jai truputi pasisukus butu tip top // Viskas tip top pagal planą, viskas idealiai sustyguota.
♦ jabat’ (jebat’, jibat’) kapat’ ‘eina sau’: Jis čia pridavęs chebros jebat kapat! Į čia gaudo, supranti!? // Nu jau rimtuoliai kokie visi tai jibat kapat.
♦ kyšt myžt ‘mėkliai, viens du; bet kaip’: Nebus taip kad iš karto kyšt myžt ir veikia – teks suderinti RS232. // Tai gal tu nori kaip zuikis: kyšt–myžt ir viskas…?
298
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
1.3. Prieveiksmiški junginiai su dalelyte bele (lenk. byle)
◆ bele (bile, belen, bilen) kaip; belekaip (bilekaip, belenkaip, bilenkaip) ‘bet kaip; prastai’: Negi leisi dabar kokiam nežinomam veidui vesti tokį renginį, geriau belekaip, bet nusibodęs TV veidas būtinai // žiūriu tau belen kaip ir belen kokiais būdais, nors ir kaip bebūtų ne į temą, vistiek reikia kažkaip pakomentuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kada; belekada (bilekada, belenkada, bilenkada) ‘bet kada’: Jo pasiaiškinimas buvo toks: as noriu daryti bele ka, su bele kuo, bele kada, kad mane niekas nekontroliuotu. // jei esi inkauses tai mentai bilekada uz bileka gali supokuot.
◆ bele (bile, belen, bilen) kur; belekur (bilekur, belen kur, bilenkur) ‘bet kur’: kodėl nebautdė baudomis už reklaminius auto paliktus bele kur // Atvešim bilenkur Lietuvoj, kad ir visai į kitą galą.
◆ bele (bile, belen, bilen) kiek; belekiek (bilekiek, belenkiek, bilenkiek) ‘bet kiek’: O jei taip krauni bile ką, bile kur ir bile kiek, o sparnas trąkšt ir suluzta, kaip tada? // kas mokes uz tuos virsvalandzius ar svėntines dienas, per kurias dirbama po belenkiek valandu?
◆ bele (bile) tik; beletik (biletik) ‘šiaip sau, šiaip tik; vien tik, tik taip, atmestinai’: tai ką paskyre ta ir geriu nelabai ką išmanau… tik labai liūdna kai viskas daroma bele tik… // pusgalviu sutve cia renkasi ir barskina klaviatura bele tik koki suda nuvem t. // tai ir klausiu, gal dar yra tuo užsiimančių TIKSLINGAI. o patarimu bele tik kad patarti nereikia. // Vien tik: ką manot apie jį? čia išvis gali taip būt, kad iki 7h laiko batarkė, ar bele tik rašo šitaip?
1.4. Prieveiksmiški junginiai su vulgarizmais
◆ dachuja ir biški (su biškiu) ‘labai daug’: Yra tų užsakymų dachuja ir biški. // gal tavo tiekėjas portus uzblokaves kuriais servas naudojas galetum pasiskambint ir pasiteiraut tu priežastciu gali but dahuja su biskiu.
◆ pol chuja, s pol chuja ‘neblogai, apygėriai’: Šiaip klubas pol chuja, nu bet muzika tai tikrai gaidiška. // Kai mokaisi “s pol huja”, tas nelabai pastebima... bet jei kovoji už aukščiausią įvertinimą supranti kad šita sistema yra mirusi.
◆ chui s nim ‘tiek to’: Bet tos mergaitės tėvas nusileido, sako, chui s nim, jau neperskirsi. // Į pokliniką nueisiu, ale chui s nim...
◆ chui znajiet (znajet, znajit) ‘nežinia’: Blet, chui jevo znajet, nežinau! // savo dieneles leidau zhirmunu vaiku darzhelyje, o po to 31oi vid. arba tuskulenu ir
Straipsniai / Articles
299
ROBERTAS KUDIRKA
ishvis xuj znajit kaip dabar vadinasi // nors siaip manau, jie turejo kita paskirti, bet chui znajiet kaip cia kas.
♦ ne (ni, nie) za chui ‘ne už ką, už nieką’: Turiu drauga (35 m), tas megejas alaus vakarais pirkt. Tai per dvi savaites – du kartus malku pasikrauna. Ne za hui! // nera buve nemalonumu, kad apvogtu ar pistu i galva ni za xui (gyvenu seskuose), kad ir kiek vaiksciočiau girtas // jis savo laiku baudu pripaies nie za chui na ne uz ka, taip kad isvadas prisidarysim visi.
♦ chui s nim (taboi) ‘tiek to, velniai nematė’: Jam ginklo, žinai, reikia. Nu chui s taboi, kiek turit frankų, sakau. // nu, kaip sakoma, ir chui s nim. vistiek butu kosminius ezoterinius skiedalus transliaves.
♦ za nechui (nechren) ‘už nieką, nė už ką’: Aš ten dirbu za nechui, man algos nemoka. // Manau tikrai ne za nechren. Bet kovotojas tai žiaurus buvo.
♦ nechui (nefig, nechren) delat ‘lengvai, paprastai; vienas juokas’: Taip padaryt, tai čia nechui delat! // Jeigu ten mechaninis, tai daciko tau nereikia, tik slanga gausi atsivesti. Pasidomek daugiau, ten nechui delat. // istojo i magistrus ir labai sekmingai mokos.. kitais zodziais po KTU nosi krapsto VGTU’skei.. sako ten mokytis nefig delat.
♦ kuda nachui ‘kur jau’: perskaičiau daug komentaru ir jau tokie jau duchiski kad kuda nachui. // pas britva 300cc skirtumas jau kaip diena ir naktis pvz 600cc ir 750cc skiriasi bet nekazkas o jau 1000 ir 750 tai kuda nahui dangus ir zeme.
♦ nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kam; na jau išvis’: Nu nacher man ta davikli keist // Nu naciort det tokius video? // geriausia lietuvos komanda? nu nafig tokius sudus kalbet.
♦ nu ir nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘na ir kam; na jau visai’: Ir taip kasdien z iema turi trinti klaidas, kad kita diena uzvestum masina? Nu ir nafig tada tokia masina... // nu ir naciort tau ta OC:? o kad du maziukai kulernu-kai Vs viena dideli ce nieko:?
♦ da nu nacher (načiort, nafig, nachren, nachui) ‘kur jau, na jau visai’: Da nu nacher to formo reikia, jei reikštis galima čia tik tokiems kaip tamsta, ale «viską žinau, bet nieko nesakysiu». // Da nu nafig, su bankais as daugiau reikalu neturėsiu, laukiu kada ishsipardu ot ir bye.
♦ pochui nachui ‘visiškai nesvarbu, nusispjaut’: jei turetumete tiek pinigu kiek jis tai suprastumete kad jam viskas yra pochui nahui ir jis ka nori ta gali daryti ir jam pajabat ka kiti mano.
♦ giliai pochui ‘visiškai nesvarbu’: O man ant visko giliai pochui. // O jiem giliai pochui, ne is ju kisenes masinas remontuosim, jiem svarbu startinius susirinkti.
300
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj̨e žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ visai pochui ‘neblogai, pusėtinai’: Rubentus visai pochui tą komandą susirinko, bet Europoje su tokia kalnų nenuversi, teks investuot daugiau. // made in china.bet kokybe visai pochui.
1.5. Prieveiksmiški lietuvių kalbos disfemizmai arba vertiniai iš rusų kalbos su vulgarizmais
♦ nė (anei, nei) bybio ‘ničnieko, anei nieko, nė velnio’: Žinok, anei bybio nesupratau. // kaip visada puse ne bybio net nesupranta, kas ir kaip, bet savo padla nuomone pareikšt butina.
♦ bybis žino ‘nežinia’: Gal ir gali būti, blet, bybis žino! // Kur tie kiti paveikslai – bybis žino.
♦ gyvas bybis ‘labai daug’: turiu sena ubyta PHP ant kurio pasuktas gyvas bybis visokio sh ir baisiai bijau ji pajudint.
♦ nei bybis, nei gegutė ‘nei šis, nei tas; prastai’: Žodžiu nei pas vienus nebuvo kontrolinio paketo, todėl tai buvo nei bybis nei gegutė.
♦ su nuogu (pliku) bybiu ‘be nieko’: Tai jie nepuolė su nuogais bybiais, ginkluoti buvo?
♦ mat jį (ją, juos) bybys ‘tiek to’: negyvena vokietijoje arba ilinde po 24 val prie lovos seniu budi...db toliau juokina...nu leiskim jai “uzsidirbti” pensija ir toliau burti...mat ja bybis.
♦ bybis su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: Na, galvoju, bybys su juo, grisiu namo. // Nu ir bb su tavim, aš gi nebandau tavęs niekuo įtikinti.
♦ pusė bybio ‘neblogai’: Normaliai, pusė bybio. Tu su šitu padarei? Iš naujo šito? // patamsinau tam tikrose vietose..paryškinau foto patterna gerai idejau ganetinai remus pilnai isoviau nu atrodo puse bybio.
♦ kurio (kokio) bybio? ‘kam’: Nes zinau daug norinciu lost, bet tarpusavy per lan neina... o del kurio bybio nzn // Gal uzteks nesamones daryti kokio bybio reikia remti tuo pusruskius, jie vistiek pas putleri nubegs su visais pinigais.
♦ chui žino ‘nežinia’: svaisto labai daug pinigu svelnei sakant hui zino kur. Uz tuos pinigus galima butu daaaaug visko pridaryti // Ka tu nori pirma karta gavo i rankas rageli su kamera tai filmuoja hui zino ka... krc neuzaugos.
♦ kokio chujo ‘kam, kodėl’: Siaip tai butu puse velnio tas BMW’as, bet kokio chujo tu dejai tokius gaidiskus ratlankius! // a kokio x...o ten lyst? jei ieskosi nelaimes tai ir surasi.
♦ chui su juo (tavimi) ‘tiek to; buvo nebuvo’: variantas pasidairyt tarp pabėgeliu kokio imlesnio krepsiniui atlostu uz pasalpa metus o po to tegu varo i Svedija, Vokietija hui su juo bl.
Straipsniai / Articles
301
ROBERTAS KUDIRKA
♦ chui suprasi (ikirsi) ‘nežinia’: Bet ilgai, ką jis ten veikia – chui suprasi. // Sū kažkuo nuėjo pašnekėt, chui suprasi kur jisai.
1.6. Prieveiksmiški lyginamieji junginiai
♦ kaip siemkes ‘labai lengvai’: Nesvaik, viską duoda be problemų Jei tamoxi-fena kaip semkes parduoda.. // Nei vieno nei kito negalim menkint bet Lebro-nas lauzo Jordono rekordus kaip siemkes.
♦ kaip išdulkintas (išpistas, išrūrintas, jobnutas) ‘smarkiai; labai greitai; velniškai’: Kiekvienakart reikdavo eit užsukt kraniuką, ilėjt į rūsi – tai lekiojau kaip išpistas. // Nepasidėda, paskui ieško, laksto blet kaip išrūrintas! // kaimynas mego isgeres atsisest ir lekiodavo kaip jobnutas atsiprasant. // Jei i koki 1.81 golfa ikisi dar dujas tai trauks kaip ispistas ir vaziuosi uz dyka.
♦ kaip (kak) palōzana ‘kaip priklauso’: Po ilgu kanciu itaisiau kaip “palozana” nu ar kas pasikeite–nepasakyciau, manau ir be jo gali // sveikinam. jauciu busi pirmasis praejas ekspertize kak paložana.
1.7. Prieveiksmiški junginiai su neigiamosiomis dalelytėmis ne, ni (rus. ну)
♦ ni ni ‘jokiu būdu, nei už ką; visiškai nieko’: Viskas, basta, daugiau negersiu, nei lašo, niekados... ni ni // Mane juokas jama, kai kuri nors pasako “nu jau mano Petrelis tai ni ni, is tikimas yr i bus iki grabo lentos”.
♦ ni to ‘ne tas, ne taip’: Biški ni to, vakar geresnis buvo.
♦ ni to, ni to ‘nei tas, nei anas; nei taip, nei anaip’: straipsnelyj ni to rašo ni to nerašo apie veiklą ir apribojimus, bet nier jokios konkrečios datos // Nors tiesa sakant daznai ji tokia – ni to susirupinus, ni to kazka...
♦ kažkas ni to ‘kažkas ne taip, kas nors negerai’: iskart supratom kad kazkas ni to // prie ko jis ten jungiasi... jei prie babinos... tai gal kazkas rimtai su elektra ni to.
♦ ne (ni) pričion ‘niekuo dėtas, ne prie ko, niekaip nesusijęs’: Aš tai iš vis ten ni pričion. // mentai is priekiо ant manes vaziavo ir pamate kad staigiai sukausi nepričiom pagalvojo kad nuo ju sprunku.
♦ ne pa (ni po) dielu ‘būti nieko dėtam, ne prie ko; be priežasties’: Aš čia ne pa dielu, aš visai nekalta. // Ir isviz, prie ko ce tie najezdai nipodelu?
♦ ni (ne) v temu ‘ne pagal temą’: Čia šitas ne v temu. // senas pirdunas esi ir isvis kazkaip ni v temu tu cia burbuliuoji.
302
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ ne siemkos ‘ne juokai’: Jis ne visai grynas enduro, o toks labiau tarpinis variantas, kazirka, bet yra ir stiklas, o ne akiniai. Kaina irgi švelniai tariant ne semkos // Teko man panašų atvejį apturėti su motu ir dviratininku, tai nuostoliai buvo tikrai ne semkos, bet susitarėm ir per kelis kartus atlygino.
♦ ne šuns pypas (birka) ‘ne juokai’: Čia tau ne šuns pypas! // taigi gprs tai cia ne suns birka... brangi technologija ir nereikia noret kad ji butu uz dyka.
♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar išskaičiuot... // Matyt, tikrai protelio ne fontanai. Kaip galima tiek kartų lipti į tą patį š..?
1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. через), do (rus. до-)
♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis’: Bet tai visiškai nepavojinga sveikatai, svarbiausia, kad tai nebūtų daroma čerez nemagu. // tai sovietiniu laiku liekana -toks noras pasirodyti, vaidinti idealius čerez nemogu // vaikų būna gaila, kai kartais tėveliai spaudžia “čerez nimogu” kad tik vaikas iki pirmos klasės skaityt pradėtų // Ta pati puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena išsitęsė iki “niemagu”, ir tik per plauką išvengta beskonybės.
♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau čerez nechočiu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoj u ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, kuri tobulėja nuolat ir taisykles čerez nehočiu turi būti koreguojamos ir fule, kur begioja paskui kamuolį ir tiek.
♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: Dovile, tu skaityk mane is vezių ismus ei ir do nemogu sunervavai // buvo do nimagu uzknise lt ponai kurie viena sneka kita daro // Kūčias švęsime vieni. Nes nu neatvažiuos sesuo su mažiuku, o vadinasi, neatvažiuos ir tėvai Nežinau Liūdna do nimogu... // Nu žavingas seniukas do niemagu.. Visiems malonu su juo reikalą turėti.
♦ iki nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki negalėjimo, virš visko’: mes luztam is jo bajeriu:), nes jis tikrai smagus zmogus, bet tik 5 minutes, ilgiau jau ikyri iki nemagu:). // kas čia pasidare, kad issididino tas puslapis iki nemogu?
♦ per nemogu ‘per prievartą’: jei nepatinka, taigi pasilikit kaip atostogu nama ir isvaziuokit, bet tik nelikit per “nemogu”, noredami kazkam kazka irodyti. // Bet jei dabar reiktu gimdyt, per nemogu stengciausi maitinti ilgai.
Straipsniai / Articles
303
ROBERTAS KUDIRKA
2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽIAI
2.1. Su priešdėliu da-, do- (rus. до-)
♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai daug’: Ešmė, kad šiai dienai gamintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad žmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu sviestuvu doxera, ir tau tas nedaeina i makaulę niekaip.
♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai daug’: Kiti kurie buvo dachrena vegėlių pasigavę, gaudė ant stintos. // Nepigiai kainuos man ne balkis o pusasis kuriu srote sveiku beveik ne buna o naujas kainuoja dohrena // Doxriena, tai čia kiek ha?
♦ dachuja, dohuja ‘labai daug’: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // pats turiu sena 7 bmw, tai va, nereikia dohuja kist pinigų jei viska darai laiku.
♦ dačiorta, dočiorta ‘labai daug’: Nebūk mažas vaikas – rasiu... tikrai rasiu 30km spinduliu aplink kauną. Kaimo turizmo – daciorta // pasvalieciu gal cia nera daug, bet pasatu pasvaly tai docerta.
♦ dafiga, dofiga ‘labai daug’: Idėjų tai dafiga turiu. // kai žmonės turi dofiga babkių jie pradeda nelabai klausyti sveiko proto, o vadovautis tokiu.. “pas manes viskas turi būti….”
♦ duelnia, dovelnia ‘labai daug’: Jei prates speju max metams ir tai butu daugiau kaip mentorius jauniems aukstiems kuriu zalgiris davelnia turi. // AC3 confige nustatymu dovelnia, jau nepamenu ka ten tiksliai reikia nustatineti.
2.2. Su priešdėliu na- (rus. на-)
♦ nachadu ‘beregint, greitomis’: Statyk dujas, nachadu atsipirks po dešimt tūkstančių kilometrų.
♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent “nachaliava”. // Su palydovine kaip ir viskas butu gerai bet nachaliava nepavyks nieko normalesnio matyt.ten tie keli tukstanciai kanalu tai tik reklaminės šiukšlės.
♦ nachaliavų ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavų paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu dievas, tau viskas nachaliavu, vieni turi moketi o tu ne.
♦ nachera, nachiera ‘kuriems galams, kam’: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera mums ta backa?
304
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nachrena, nachriena ‘kuriems galams, kam’: nachrena tie atrankos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist?
♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandžiau nul u p t tai su medžio gabaliukais išplyšio viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami įstaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘kam?, kokiems velniams’: Ir apskritai, nachrien man jis reikalingas!
♦ nachui 1. ‘velniop’: ciau p kites nachui. geda darot. 2. ‘kam?’: Speju jums nedaugiau nei po aštuonis metus, nachui reikia tokia nesamone rašyt? Manai kažkam įdomu?
♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop’: Kitaip reikia čia spręsti problema, o ne istrinant viska načiort. // Visą tą laiką laukiau to momento, kai žuvis arba nutrauks viską načiort arba tiesiog nusimaus nuo kablio be užkartėlės. 2. ‘kokio velnio’: Načiorta tada is vis teleskopa pirkt? // be to, načiorta jis pats kabinasi prie manes?
♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop’: As vakar atsidariau beautyvesta ir vel uzdariau puslapi, nafeg sakiau gana 2. ‘kam?’: Audi S6, greitas šeimyninis avantas, tik kai su juo važiuoji vien mieste, tai nafeg toks reikalingas, pastoviai tik greiti viršiji // tik reikia pagalvot, a nafega man moket extra... litu jei galiu paimt ir pigesni.
♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop’: Jei Vilnius tikrai neturės komandos A lygoj, tai nafig 2. ‘kam?’: Nafiga rašyt toki pati sakini du kart?
2.3. Su neigiamaisiais priešdėliais ne-, ni- (rus. ну-), nie-
♦ necher, nechera ‘nėra ko; nieko, nė velnio’: vistiek aparatai gaunasi gana brangus ir necher pyzdet // Pas mus masinoj kaip tik tokia sumontuota, tik nehera ji neskaito ikyrus audio cd, visus dvd atmeta.
♦ nehrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechrena nesimato kas per jungtis. // Ar žino kas kur gali mėtytis šios laidos archyvas? Bandėme žiūrėti per LRT svetainę, bet ten nechrena neveikia.
♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechren kaišiot į kiekvieną skylę, taip ir pasigaunamos visokios zarazos.
♦ nechui, niechui ‘nėra prasmės, nėra ko, nereikia’: Nechui būt tinginiui ir norėt greito efekto manau daug geriau butu nors ir ne taip greit pasitenkint paprasčiausiais maisto papildais // niechui tokiam debilui teises duot,o paskui atiminet reik.
♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nė velnio; visiškai’: Manau neverta ir kitiems patarimus dalyt, kai pats nechuja apie mašiną neišmanai. //
Straipsniai / Articles
305
ROBERTAS KUDIRKA
Aiškiai parašiau kad ENG, arba LT, rusiškai niehuja nesuprantu. // Aš skambi-nau, bet niehuja nieks nekelia. // ir yra tokia beda. uzsivedi masina pavaziuoji kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda.
♦ nečiorta, ničіorta ‘ne velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeičiau, ne-labai ten ji tiko, ir nevalo nečiorta // sportuoju kiekviena diena, ir visokius fat-burnerius geriu ir mitybos planas sudarytas bet niciorta nieko nesigauna.
♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nieko, nė velnio’: As manau, kad netekejusioms is viso nefig gimdyti, o merginoms reikia susirasti vyrus // Jei veziesi normalu la-gamina, tai nefiga nepigiau.
♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; sunkiai, kebliai’: tau gyvenime nekažkaip iseis vyra susirast jei tu esi Lenkes degrados gerbeja tiesiog man net graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekažkaip ir teatrode, gerai kad vienodina pavadinimus.
♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; silpnai; nelabai’: su vienu ulanovu eu-rolygoj. Dažnai pritrukdavo zmogaus kuris patemptu kai visa komanda stringa, taspac pries atletiskas komandas. // man tie shevroletai ne kokie tik galios turi nemazai o naudos nekažkas nebent su jais gerai canjonus iveikineti.
♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; silpnai; nelabai’: Suprantu kad pasportavus pusmeti jau visiem pasidaro aisku kur kas, bet pradžioj nekažka // vienas mačiau minėjo – 1.5kg per mèn max gali gryno raumens priaugti, padalink tą kg su pusė ant viso kūno ir gausi tikrai nekažką.
♦ nevetemu, nivetemu ‘keistai, nesuprantamai; ne vietoje’: man tai fūteris per ryškus, kai kur tarpų trūksta, o ir logo.. kažkur nevetemu nugrūstas // Tada nivetemu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo.
♦ nezahui, nizahui ‘ne už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, prisikalk, vaziuok diena, nepazeidinedamas taisykliu.. ir nezahui niekas nestabdys ir netikrins // Mentai gali stabdyti tik tada ir ten kur yra paskelbtas dokumentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o siaip nasharam sustabdyt ir nizahui tikrinti jie negali.
♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda’: kai šikna svyla tai jau pasidarė nezapadlo ir pas mentus lėkti, ne pagal panetkes kažkaip… // man juk nizapadlo ir antram pabut.
♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera netinka, gal kas zinot tiksliau?
♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Tipinė “žinanti, ko nori”, bet nichrena nejaučianti galimybių… // zhiurek tu ja kaip nori, paskutiniu dviejų cilindrų paskirstymo velenėliu kumšteliai nichriena nesitepa, gamyklinė nedadielka.
306
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėj ę žodžių junginiai ir suaug tiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuo j at tai, ko nichujutki nenuraukiat.
♦ nič iorta ‘nieko, nė velnio’: Vadinasi, nič iorta nesusigaudai rimtoje fantastikoje, tik apsimeti tokiu,)
2.4. Su priešdėliais po– (rus. по–), pa–
♦ pachuju, pochuju ‘vis vien, vienodai’: kiek norinčių atsiranda. Ir “pachuju” jiems, kad tu ne viena, ir ne dvidesimt km pėsčiomis nukulniavai, kol ji aptikai. // Pochuju cia daugeliui ant sveikatos jei ka.
♦ pocher ‘vis vien, vienodai’: man visiskai poxer jusu nuomone.
♦ pochren, pochrien ‘vis vien, vienodai’: Svarbu uosto teritorija, o už tvoros pochren. // kaune tai bent tu apgailėtinų ženklinimų laikosi bent kažkiek... o vilniuje tai pochrien ar šviesoforai, ar juostos.
♦ pochui ‘vis vien, vienodai’: Jei tau pochui, tai man tuo labiau.
♦ pochujutki ‘vis vien, vienodai’: jei tau patinka, užsidek ir važinėk:) poxujutki ką kiti sako ir galvoja:D
♦ pofig, pofiga ‘vis vien, vienodai’: Kam čia svaigt apie žiemelius, kai jam pofig tas lt krepšinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nėra vieningumo.
2.5. Su priešdėliais vо– (rus. в–), vo– (rus. во–)
♦ vabščė, vabščie ‘iš viso, apskritai’: Aš tai vabščė nesupratau. // Paskutinėm minutėm,vabščie pazoras būt buvęs, taip stipriai pirmavo ir gavo ant galo, bet deja, baigėsi kaip baigėsi.
♦ vdreb ezgi 1. ‘į šipulius’: Nu bet nieko baisaus neskaitant kelių nubroz dinimus. Apranga skylėse, salmas vdreb ezgi, moco nudrožtas vienas cilindras kiau rai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys – masina vdreb ezgi sudė ge, o balionas sveikas, nesprogo, į kita masina perdeti bus galima // viena iš jų priverčiau gerti su manimi ir jis vargsas nusigere vdrebezgi.
♦ vobščim ‘apskritai, bendrai kalbant’: reik ir gudrumu ir tuo pačiu švelniai ir pakankamai energingai dirbt vobščim darbas vos ne kaip su moterim;)
♦ vpizdu ‘velniop, po galais’: jei dar ir neturi nei vieno draugo kuris emigravo vpyzdu nachren ir tavo subinei reikia moket +500 ekstra lietuviškų užh postinga ir dar beliekiek užh muita.
♦ vticharia ‘slapčiomis’: jokios sodybos nebuvo uz 50m, tik ukiniai. negi spejai pasistatyt vticharia?
Straipsniai / Articles
307
ROBERTAS KUDIRKA
Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs
SUMMARY
There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is determined by certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized word-combination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized word-combination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules.
The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language.
Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3%). There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6%) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14.8%). Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2%); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1%).
Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4%). Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).
308
Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII
Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėjusių žodžių junginiai ir suaugintiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės
Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8%). The major part of compound adverbs can be used as word-combinations.
Įteikta 2020 m. rugsėjo 9 d.
ROBERTAS KUDIRKA
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas
Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva
[email protected]
Straipsniai / Articles
309