Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės

272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-1781-0478 Aspe os de pesquisas Mokslinių: leksikologija, leksikog a ija, oné ica. DOI: doi.o g/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUPRIEITECA PALAVRE JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PREVENSMIAI BEI J ADAPTACINS YPATYBS1 Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d- Combina ion and Compound Ad e bs ANOTACIA S aipsnyje analisa am-se ja gono da língua li uânica e neno minės kalbos sup ie eiksmėję pala as junginiai e suaug iniai p ie eiksmiai (205), a el os do Lie u ių kalbos ja gono e neno minės leksikos glodyno. Analize p e ende es abelece sis emiškus p e eiksmamen o e skolinių adap acinius peculia idades. A g ande pa e p elinksninių cons uções, p ie eiksminių azeologinių junginių e suaug inių p ie eiksmių são de usų kalbos one iquemen e g a icamen e adap adua skoliniai. Lexica é adap ada one icamen e e g a icamen e de aco do es animųjos onemos subs i uções quan o mais p óximas p óp iasom p incípio. Pa il ja gonybių ambém adap a-se mo ologicamen e: in eg a-se em línguas li uanas leksines pa adigmas. Suaug iniai ža goniniai p ie eiksmiai são de usų kalbos skolin ų p ielinksnių e dalelyčių junginiai com daik a a džiais, cujos p ielinksniai e dalely ės sa i ai adap ando pa e s os p iešdėliais. En ep sup ie eiksmėjusių pala as de conjun os e suaug inių ESMINIAI ŽODŽIAI: p ie eiksmiai, p ie eiksmėjimas, ža gonas, adap acija. p ie eiksmių mui o ulga ismos. 1 A igo p epa ado em ealização da Comissão Es a ubina das línguas li uanas 20192021 m. inanciada p oje o a Li uânia língua ja gono linguis icas peculia idades. A igos A icles 273 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ANOTATION This a icle analyses 205 ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs om Li huanian slang and non-s anda d dic iona y (Kaunas, 2012). The analysis aims o iden i y and desc ibe sys ema ic p ocess o ad e bializa ion and adap a ion. Mos o phone ically and g aphically he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he Russian language. The ad e bs a e adap ed acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes whose p eposi ions and pa icles as close as possible o hei own. Pa o ad e bs is also mo phologically adap ed: in eg a ed in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o compound ad e bs a e combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns bo owed om he Russian language, a e ans o med in o p e ixes by adap a ion. The e a e a lo o ulga isms among he ad e bialized wo d-combina ions and compound ad e bs. KEYWORDS: ad e bs, ad e bializa ion, slang, adap a ion. ĮVADAS P ie eiksmiu ca ac e ís ica sanda os di e sidade: não só a pala a, mas e pala as combininys ou cons ução pode pakis i da ybiamen e e seman iicamen e, . y. sup ie eiksmė i. P ie eiksmiação é de á ias degopas: pala a, compoinys de pala as pode se comple amen e sup ie eiksmėjęs ou ad e bialização pode se apenas pa inė: nusilpęs a dažodiškumas, mas ainda não há o al sup ieško eiksmėjimo, zg., de isimo, sem pe ūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Na u almen e, que os ipos de pala as conjun os de es abilidade, s aba ėjimo no discu so exis em e pe einamiais, sumišę ou ainda ebe yks an ys, po isso em es udos mais de alhados são usados ais e mos como aps aba ėjusi azė (angl. semi- ossilized ph ase) e e c. (plg. Howa h 1998: 28). De ido a mencionadas azões su ge mui as a iões (especialmen e se é skolinys), po que pe einan e ou pe ėjęs em p ie eiksmį pala a ou pala as combininys, samplaika can a não só mo ologicamen e, mas e one iquemen . Também um exclusi o aço p ie eiksmio é nekai ymas (laipsni icada só maža pa e), en ão emp in ado p ie eiksmis mui o mais acilmen e adap ado (Paulauskienė 1994: 379). Bend ininha dos li uanos alados (bk) an e eiksmio signi icação ge almen e são adqui ijusios p ielinksninės kons ukcijos com a dažodžiais: sem im ‘labai, de paskas ‘pas ale skai ė, kui’, iš pasku iniųjų ‘sunkiai’ i pan. (Pake ys 2002: 547–552). Taip pa nemažai samplaikinių2 p ie eiksmių su dalely ėmis: be kaip, uoj pa , kai ku , is iek (Ko- Rimku ė 2010: 7982). Tokie aps aba ėję junginiai são d ižodžiai ou 2 Debido e minų samplaikinis, junginys, suaug inis de alhei o s . : Ko ale skai ė, Rimku ė 2010: 8486; Rimku ė, Ja ašiūnai ė, Homola 2005: 62–64. ROBERTAS KUDIRKA 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ilgesni, consis i de kai omų ou (i ) nekai omų pa es da língua, e s aba ėjimo e p ie eiksmėjimo mais impo an e azão en o noybinė a osena (plg. Ma cinke ičienė 2010: 130; 2001: 91). uma única unção não ans o mação de cons uções p ielinksniais po eiksmiais, g ande signi icância em leksikalizando cons uções, uma comum signi icância oco ência, me a o iškumo. De ido a isso, sepa adamen e mencionadas an e eiksminia azeologiniai junginiai, que não só sanda os cons an es, ien y inėjimuose isos eikšmės, be da i aizdingi (plg. Ul ydas 2000: 141–143). Mo ologijos opiniões po ais junginiai não semp e coincidem, a a aliação equilib a jun o à on ei a da azeologia: não há ex emamen e keis a, que alguns Daba inės lie u ių kalbos oodyno p ie eiksmiai (plg. DLKŽ om ik o, de a o p . ‘ ik ai) gijos žodyne laikomi azeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš pasku inio, iš pas- ku iniųjų (FŽ, 500), iš yko, iš ik o (FŽ, 744), iš ik ųjų (FŽ, 745), iš olo (FŽ, F azeoločius747) ( Ma keši.sam ičius 2014). Simila es u u a de p elinksninis conjuninys em diccioná ios pode se conside ado e azeologizmu, e an e eiksmiu: de lė o LKŽ conside ado azeologizmu (♦ de lė o ‘pamažu, de le o, neskuban ), e DLKŽ de yko conside ado an e eiksmiu (iš yko p . ‘ yliai; pamažu) (Ma ke ičius 2014: 72). P ie eiksmėjimas é elacionado com mui os di e sos ipos ki imų (especialmen e cu imen o), ad línguas li uânicas e i o iais equen es p e eiksmiai pode e a é po dez a ian es, plg.: aqui (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinke ičius 1981: 178). Ad e bialização neno minada em ala mui o s ichiškesnė, mas as elações en e pad onizojama e neno minés linguagem não é s ichiški, pois a maio pa e desses enomení é a si sis emas in e weika. Ja gone adap ação de emp és imos consis en emen e pode se desc i o nes es ipos: a) neadap ua i3, b) adap ua i g a icamen e e one iquemen , c) adap ua i g a icamen e, one iquemen e mo ologicamen e (ga ę kai ybinę galūnę, da ybinę p iesagą) (plg.: Wohlgemu h 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolinių adap i us in eg a imasis é linguagem uni e salija, pois ge almen e conc e e i bk é dominojan e em elação aos skolinių que lhe pe encan (I win 2011: 4453; Sha p 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus ês g aus de adap ação, a imagem pode se pailus ada po alguns g upos de ja gonyas. Neadap uados p é eiksmiamen e us ojamų pala as de junginių dupe (angl. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai e k . Esses poucos exemplos ainda assim indicam minimalos adap a i imąsi neno minėje alboje esc e e sem b ūkšnelio, apa ece amilia izada i suaug inių p ie eiksmių y a isai nedaug, sąlygiškai galima p iski i skolinius iš anglų kalbos: ♦ i i i i, i y i y (angl. šnek. i y- i y) ‘pusiau’, ♦ supe pakis ų: d i e in, body a (Vaicekauskienė 2007: 155). Mas nulinė adap ação é mais assun o eó ico, o usado skolinys em si one iquemen adap ado de aco do es animųjos onemos subs i uções 3 Ka ais s e imžodžiai gali bū i neadap uojami i dėl one inių p iežasčių – sulie u inus jie nea - quan o mais p óximas às p óp ios p incípio. A igos A icles 275 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės a ian e com umpaisiais balsiais ( i i i i) e pan. O sis ema iuujan e o ça adap ados e ais cu os de edo es: ♦ oki doki (angl. šnek. okey-dokey) em a ian e a ♦ okis dokis, e compoinys ♦ supe dupe em a ian es já com mo ologicas adap ações žymenimis galūnėmis: ♦ supe dupe is e ♦ supe is dupe is (jis en endeu que não ha e á lá supe dupe is his o ijoj... só ziedai ela sulygins com ou os didziais zaidejos. // o que ele inha bom é me imen o, bem o pagamen o p o oca p azangas, a não poucos esla iškos o igem šiaip ai kad jis kažkoks supe is dupe is nepasakyčiau)4. Rusų kilmės p ie eiksmiškai a ojami junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai isada adap uojami g a iškai i one iškai: ♦ za adno (odno) ( us. за одн)5, na ig ( us. p as . на фиг). Ža gone ja gonybių, quando emp in as compoinys, exemplo., us. p as . ni херá ‘nieko, é adap ado e como conjun os, e como uma pala a: niche a e ni che a (niche a nemoca joga kašės, mas semp e do empo se melho pa ece gi ando s a e iu, que uoj g ieb i em, mas ni che a), já nes e caso a ian es do conjun o ni (ne) che a a em no a oseno. Assim mesmo nega i ioji dalely ė us. ni pode se adap ada (deslciama) como nega i ois p iešdėlis ne-: neche a (pakei us iske p adejo ma y da ikli be da iklis neche a ne ode g eicio), es e požymį já pode se a aliado como uma ce a mo ologico adap a imą. F equen es a osenoje emp es ados ja goniniai posakias são adap a uo i e one iquemen , e mo ologicamen e, exemplo: ♦ pa polnai ( us. po плной), ♦ pa polnai p og ame (p ag ame) ( us. шнек. po плной прогрáмме), ♦ pa polnai ka ūške ( us. p as . по плной катшке) signi icado ‘maksimalmen e. Adap a apenas one icamen e a oseno são mais a os: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi p og ame (p ag ame), ♦ pa (po) polnoi ka ūške, e o p óp io p ie eiksmis o ma *polnoi sa a ankiškai lie u ių kalbos ža gone ne a ojamas, semp e só polnai: isso é o pad ão6 p e ixos -ai euzis egis a a Ideu aka , la a kiau iska polnai su alios bukles, polnai eikai, laidai. É necessá io en a iza que ja gone dinys iš bd . polnas, -a ( u i kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // K c nem a os casos, quando po causa de es á el conjunção a osenos especí ica (pas o umo) e mui as ezes us ojamá posakį pode cons i ui apenas one iicamen e adap adas, o mas speci ines, например.: p og ame, polnoi. Ja gone sa a ankiamen e é usado só p . polnai ‘ isiškai; ambém há mui o empo bk p igijęs skolinys p og ama ja goniniame posakyje man ém usų k. mo ologicamen e neadap oa a quan o um exemplo sepa ia-se ženklu // (išami o e Kudi ka 2012: 35). 5 Todas as pala as usiški, exce o ienskiemenius, suki čiuo i usų alada usado no usso um ki čio 4 S aipsnio eks e pa eikiami ik keli pa yzdžiai dėl ikslesnės eikšmės sup a imo kon eks e, dau- giau a osenos pa yzdžių pa eikiama s aipsnio p iede. Ilius aciniai pa yzdžiai ne edaguo i, ženklu ( ́) (-ё- palik a sem ki čio ženklo, ela semp e ki čiuo a). da língua Li uânica ja gonybių ki čiuo o skiemens baseas (balsis, d ibalsis, d iga sis) é pab auk as. 6 P iesagos -ai hyb idiniai ediniai de p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių são da iausi la ians language ja gon (Kudi ka 2019: 49). ROBERTAS KUDIRKA 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII p elinksninio ice minis o o mą p og ame ( us. прогрáмме), que ela mesma sepa adamen e kia em e mo ologicamen e adap ados, ža gone nė a a ojama7, i bk okia linksnio o ma neegzis uoja. Minė i posa- e ines o mas: segundo ♦ ullną p og amą, ♦ oda (plna) ka ūške, ♦ sob e odas (plnos) ka ūškės ‘maksimaliai. Ou o exemplo ilus a i us com ja gonbe p ikolas ( us. ža g. прикóл), que é mo ologicamen e adap ada galūne e aleg nializada, al é in eg a im pad ão em lexina ou de i acinę sis ema. Se es a o ma ja gonybia pe ence a uma ligação es á el, ais ligações eg as egula es uncionam limi adas: o ma, pa ecidas como o ma mais aleg , uncionalmen e sen ido pode não es a mais aleg ou su ge o ma *p ikolum sa a ankiškai ne a ojama, ela isad só pa e de p ie eiksmiško leksinis idioma iškumas (Če mák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pa- yzdžiui, junginyje ♦ pa (po) p ikolum ( us. ža g. по прикóлум) ‘juokais’ esan i posakio (zio iu, alguns aos quais não deuceu, que udo cia po p ikolum ai? // gimine , que meu pam adienis balandzio 1, isso odos kazkodel man do anas pa p ikolum do anoja). A mesma signi icação neno minada no discu so é usada e mais adap ada po á ias a ian es (já e mo ologicamen e) posakio o mas: ♦ pa (po) p ikolam (p ikolom), ♦ de ido p ikolo ( e . de us. ža g. pa a прикóla), ♦ an p ikolo ‘juokais; de qualque si. Neno minês língua p ie eiksmiai se dis ingue po á ios sinais de adap ação one ís ica. Ža gonybėse sis ema icamen e a iou os ocais das aízes skolinių [a] e [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; mui o (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. com a osenoje sis emingu achujienai, achujenai), o igienai, o igenai ‘puikiai; mui o (: o igienas, o igenas, -a, plg. com a osenoje sis emingu a igienai, a igenai). Assim como an e eiksmiškuose conjunções, po exemplo: ♦ do nemagu (nemogu) ( us. šnek. до не могý) ‘iki negalėjimo, i š isko, ♦ če ez nemagu (nemogu) ( us. šnek. через не могý) ‘neno omis, pe p ie a ą. Rusas pala as de língua neki čiuo uose skiemenyse luga de [o] supos amen e eduído [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Горбачевич 1989: 3542). Es a peculia idade a ies bas an e consis en emen e pe imama emp inan e usiškus pala as, po exemplo, suaug iniai p ie eiksmiai com adap aduo u p ielinksniu do ( us. до) a amen e, ja gone ele dėsningai adap ado como p iešdėlis da-: dachuja, dach ena, dache a ( us. ulg. do ху (хрена, хера) ‘mui o mui o i k . Ga są [o] ais ocasiões us a a, ma y , aš ingesni in o man a, mas ais a ian es (do iga, doche a, dočio a e pan.) a esni. Ou o ma cado de adap ação one ís ica é a ja gonybês de a ual o igem sla as ca ac e ís ico sis emiškas šaknies balsio [e] a ija imas com di ongizuo ais [ie] ou ou a qualybiškai paki usiais ociais (galima e [e [ie] ni eliação): padag ie as, padag e as ( us. kal. ža g. poddog é ) ‘ma e ialinis ėmimas de libe dade; lie akas, le akas ( us. ža g. левáк) ‘šlamš as; sugnie in i, sugne in i (plg. 7 Bk ais p e eiksmiams ca ac e ís icos casos ambém aki aizdūs, exemplo., p ielinksninių kons ukcijų a é šiolei, a é šiol as pala as šiol, šiolei sepa adamen e ne a ojami. S aipsniai / A icles 277 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės us. разгнéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdy i (mais a de é. Kudi ka 2012). P ie eiksmiam es e a ija imas ambém ca ac e ís ico: nech en, niech en, niech ien (plg. us. p as . ni хренá) ‘nė a ko, ne eikia; nech ieno ai, nech eno ai (plg. us. p as . 1976) senosas sla idades ambém нехренóво) ‘s ip iai, sma kiai; neblogai, daug’, dache a, dachie a ( us. ulg. до херá) ‘labai daug’ i pan. Bk no minamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP ap esen adas com a ijuojanço šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės ( us. p as . сéмки, us. сéмечки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, us. пешкóм) e k . Į aką al a iija amen o adap an e ambém az á eas de di ongização de dialek os [e/ie] e i o iais, que dispe ss em po oda a á ea de língua li uãs (Ka delis 2009: 102135; U bana ičienė 2018: 59). Também con ém e em con a o a o de que na spon ânica ala as o mas a minês são usadas a é 20 ezes mais equen es do que no ex o da língua p epa ada (Kačiuškienė 2012: 54). Publika diccioná ios de ja gono es imulou oma sis emicamen e pesquisinė i dėsnius de adap ação g ama ical de ja gonybių, es abelece indices de no mas in e nas. Ac ualmen e es á em execução um p ojec o apoiado VLKK, cuja a e a […] desc e e peculia idades linguís icas do ja gão das línguas li uãs. Es e é o a igo pa e do p oje o sob e p ie eiksmius. Desanalisando mais sis emingue p e ei os de p e eiksmių ja gono -ai híb idos edinos e pa ienius sup ie eiksmėjusius pala as cons a ou-se que i ųjų p e eiksmių mo ologicas peculia idades são speci iškai ans o mui as no sis ema da língua li uãs, e peculia idades adap acionais são nulem as dos dialec os e i o iais da língua li uânica e bk com um ce o nuos ueklum (Kudi ka 2019; 2020; 2020a). Também se p e ende desc e e de alhadamen e enômenos de ja gão da língua li uana, pois há gajas de p econs ância e injus as disposições (especialmen e compe ências comunica i as moko ų), que o ja gão não possui seu p óp io sis ema one ís ico e g ama ical, ex.: Ža gosis emos pa e, i. e. p ima iamen e daquele sis ema de coisas, nomes de enômenos, e ja gonyas são pala as secundá ias sem sis ema (G eblkienė, Večkienė, 2004: 118, 8). Ausência de ca ac e ís icas sis emá icas a comunicação mui o ikdy ų o 17). Ou como pode nybės ski iasi nuo a minių žodžių uo, kad pas a ieji y a nea siejama a minės a i ma : [...] įsikliopy i aklai usado no discu so dos jo ens, não endo especial ou o iginaliais signi icados. Li u iui įsikliopy i seman iicamen e uščia idu is pala a (No kai ienė 1984: 39). A pa adoksalu, mas juk įsiklio pin i (plg. lenk. wklepać się, bal a us. кляпać) in o malmen e ne da y ų ją neįmanomą – be aisyklių ( idinių no mų) be ku i kalbos a mai- na ( e i o inis a socialinis dialek as) iš is negalė ų egzis uo i (plg. Pupkis 2005: p ecisamen e e usado po causa 8 Pa adinimas an iniai i gi neko ek iškas, po que ja gone é desses ealijų, kokių nė a bk, например., k imi- eksp esy ių i o iginalių ypa ybių: iesmukumo, amilia umo, naujumo, įman- umo. Gim osios kalbos a uodas šia eikšme nemenkas: įsispi in i, įsimėklin i, naliniame ža gone malinuo i ‘slap a pasisa in i pinigų pe duodan pa og ą piniginę bend ininkui’ i k . ROBERTAS KUDIRKA 278 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII įsispangin i, į akį (ši dį) įk is i e k ., mas cabe desc e e e in o malmen e, nujai, įman iai9... De ido à complexidade mo ológica p e eiksmia a amen e são analisados em es udos skolinių, ge almen e são in es igados daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pake ys 2014; Pake ys 2016; Lanza 2011; Banuše ičienė 2019; Tamaše ičius 2008) ou o enômeno do skolinimo é a aliado unicamen e (Čepienė 2006). No decu so do es udo, em pa icula , oi p a a us bk p ie eiksmių desc ição, elabo ado de aco do com os p incípios de análise mo onologicas (Pake ys 2002: 510593). Não há pesquisas de léxico sis emá icos e de alhos de ja gão da língua li uanas. Os obje i os des e a igo: 1) mo ologicamen e isnag ina Li huanian lingua ja gono: (a) sup ie eiksmėjusius pala as conjun os, (b) suaug inius p ie eiksmius; 2) os conjun os e pala as in es igados classi ica po ipo (pagal desc end in ą o malų požymį, džn. dono ės kalbos šaknį ou p iešdėlį), ealiza uma análise sis emá ica, pela qual es inece masculujanços modelos de p ie eiksmėjimo, adap ação a modos de língua li uanos; 3) ambém p e ende de e mina sis emá ico ca ac e ís icas mo ológicas e ge ais es u u ais dėsningums, abo da adap acine ca ac e ís icas; 4) examina , de quais línguas sup ie eiksmėję pala as de conjuniniai e suaug iniai p ie eiksmiai são emp imi adas. Medžiaga (162 sup ie eiksmėję pala as conjun os e 43 suaug iniai miai) iš ink a iš Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodyno (Kudi ka 2012) i papildy os minė o žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga p ie eiks ink a a pa i de duas on es: a) de (a) saky inės kalbos e a pa i (b) in e ne inių o umų bei in e ak y ių in e ne inių pokalbių eks inėmis Suda y i paieškos eilu ę Google paieškos sis emoje nebu o keblu, nes junginiai i suaug iniai nekai omi, eikėjo ik susis emin i į ai iai one iškai adap uo as o - žinu ėmis (mIRC, Skype e e c.). (is mais ê. Aleksand a ičiū ė 2008: 266282). Skolinių o igem indica-se de explaškinamųjų žodynų (Czeszewski 2006; Vai ke ičiū ė 2003; K esele ič 2005; Mokienko 2000; OED). 9 Também se pode ia e em con a a analogia com is ik uku kliop ‘s aigiam eiksmui eikš i e kliop elė i, kliop e i ‘įkliū i, kliop i ‘suduo i (LKŽ) e e c. 10 O ma e ial do glossá io de ja gão e neno minės leksikos não oi escolhido a pa i de on es de imp usdin inas (popie inių), meninais (g ožinių) e e c. ex os, que se em edaguo i. Ce as línguas sociais, pessoais con e sas du an e g a ando di o onu nes e modo e s ičių – kalėjimo, k iminalinės, na komanų, ka ių i pan. – ža gonas ink as ien ik iš saky inės cole ada quase oda a pa e do léxico de essas á eas (desen ol e mais e Kudi ka 2012: 35). A igos A icles 279 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės SUREVICIA HORZE JUNGINIAI A maio pa e desses sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų ou p ie eiksminių azeologinių junginių são apos olin i do usų kalbos a ba e iniai: ♦ da (do) lampočki11 ( us. шнек. до лáмпочки) ‘ ienodai, ♦ a é lempu ės ( e . из рус. шнек. до лáмпочки) ‘ ienodai, ♦ pa (po) ba abanu ( us. p as . по барабáну) ‘nes a bu, ienodai, ♦ e ako всё ( ussio ulnek i akóje) con inua assim como , ‘ži jopu ( us. šg. jopuó); ‘ elniop; maximamen e, ♦ po p os u (lenk. po p os u) ‘ iesiog, pap as ai, ♦ po de aul u ( us. komp. ža g. po de aul u, plg. angl. komp. by de aul ) ‘pagal silênciamen o, ♦ pon o ( e . us. ža g. pa a póнта) ‘ne im ai; juokais, ♦ ne p ikolas ‘p as ai, malgai, ♦ na u a ( us. na урá) ‘kaip pakliu o, ♦ pa (po) liubomu ( us. šnek. po-любómu) ‘be qual caso, ainda assim, ♦ p os o ak ( us. šnek. прós o ak) ‘pap asčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno ( us. za odnó) ‘ka u, mesmo ‘, ♦ gazaskaip ik; puikiai, ge almen e, ♦ na se ( se) s o ( us. p as . na все сто) ‘ ic ai, šim u p ocen u, ♦ olka ( olko)12 ak ( us. тóлько так) ‘caip eikalas, como de e se , ♦ olko ( olka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be olko ( us. без тóлку) ‘bep asmiškai; pak ikai, ♦ an plno ( iso) gazo (plg. us. p as . na póлном gasý) ‘maksimaliai, ♦ seu chodu ( e . de us. свoúm ходом) ‘sa a ankiškai, seus jėgomis, ♦ dalše nekuda ( us. шнек. дáльше нéкуда) ‘iš is já, ♦ pa na ū e ( us. po натý e) ‘iš ik o, de p igim ies, ♦ na ie aps aba ėję junginiai ū e ( us. p as . в натýре) ‘iš ik o’, ♦ an baje io (lenk. šnek. na baje ) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) ( us. šnek. дáльше нéкуда) ‘ oliau jau nė a ku ’. Kai ku- com mudança de signi icado é a klydę em comum ja gonão de c iminalino: ♦ ne zapadlo ( us. kal. k im. ža g. ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ an ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ( us. šnek. po bla u) ‘neo icialiai, nelegaliai zapadlo ‘siekian specialiai pakenk i, yčia’, ♦ padlu ( us. ža g. в пáдлу) ‘gėda’, (išsami a Kudi a 2014). Há e cons uções com sa i ais hib idinais da inais de aco do analogiją, ej., de pe keis o ja gonino p ie eiksmio be o man o nema ū ‘ish an es nepažiū ėjus, aklai suda y a p ielinksninė kons ukcija ♦ an neli n a sius i i nuo oda). Es es hyb idiniai da iniai u bū compos os segundo analogia de ♦ če ez nemagu ( us. šnek. čé ez não могý) ‘neno omis, pe p ie a ą, ♦ do ma ūškės (Pe nai aš aip į ą žygį “an nema ūškės” ykau i iskas bu o iesiog puiku! // bijau an nema uskes aziuo i su aikuciais aziuosim no im kad bu u pa ogu, gal ga- nemagu, a é nemagu ( us. šnek. до не могý) ‘maksimalmen e, a é negalėjimo, embo a nea mes ina e baigmens analogija segundo bk p ie eiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimi niu. 11 T ansli e uados emp es ados p e eiksminhos conjuniniai ge almen e ki chiuojam da mesma o ma que eles ki chiuojam naquelas línguas, das quais es ão kilę: po p os u (lenk. po p os u), padlu ( us. ža g. в падлу), na ū e ( us. p as . в натýре), za adno ( us. за однó) i k . 12 Apos o u po p iebalsio (p z., ol’ka) žyminas p iebalsio minkš umas. ROBERTAS KUDIRKA 280 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII A si ado ja gone da língua li uânica e pouco nesla iškos o igem azeologinių junginių: ♦ wi hou yšio ‘nesąmoningai, k ailai, ♦ aukš yn papais juok. ‘aukš yn kojom, aukš ielninkai, ♦ sob e smūgio ‘s aigiai, ♦ udo o e ‘ iskas bem, ♦ ne auk ū ų juok. ‘p as ai; melho não, ♦ sob e cogbo ‘be como, ne im ai, ♦ sob e o kan o ‘ uo pon o de is a, ♦ pe uksą, sob e ukso ‘a si ik inai pasisekus. ja gone da língua Li uânia usada e eu onicos sampikinių p ie eiksmių, kilusių iš iš ik ukų (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk exemplos Ul ydas 2000: 315), quase odos ob e como skoliniai iš usų kalbos ou pe usų kalbos a pininka imą. Eu onija ( . y. imas, i mo, ali e ação) adicionalmen e liga conjunções de pala as em seman ínio une o, soambuma ajuda samplaikoms man e seu cons an o umo, pai á-los azeologicamen e conjun i os de pala as: iap ♦ liap ( us. šnek. тяп-ляп) šal aiiniai, ♦ šal ai bal ai ( us. p as . шалт macháy-bol áy) maka im ai, ♦ šneka Maka a (šneka mache , lenk šneka -mache ) suk ai, nelegaliai, šmiku k imm, i i šplg. ža g. ú i-mú i ♦ az az ‘g ei ai, iens du, pys pys ‘mikliai, iens du, ♦ cap ‘pinigai’) ‘suk ai’, ♦ az d a (plg. us. раз, два и готóво ‘ iens du i baig a’), ca ap ( us. šnek. цáp-царáp ‘pačiup i) ‘ ogčiom, capu lapu, ♦ a am ba am (plg. us. p as . тá y-bá y ‘plepalai) ‘i assim po dian e, ♦ iu elka iu el šnek.ku ( us. em elku) ‘mui o p ecisamen e, ♦ liuksum pi dum iok. ‘excelen emen e, ma a ilhosamen e. P ie eiksmis čiki ( us. ža g. чки) ‘ge ai o ma á ios i mingos p é eiksminių junginių: ♦ čiki čiki (plg. us. ža g. чki-чki) ‘puikiai; exa amen e. Tokias i. pačias eikšmes u i i posakiai ♦ čiki b iki ( us. ža g. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki puki ( us. ža g. чки-пки), ♦ čiki ba- Apa eceu só algumas anglybes: ♦ oki doki, okis dokis13 (eng. šnek. okey-dokey) ‘ge ai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘ge ai, ♦ supe dupe (pupe ) (eng. šnek. supe -dupe ) ‘puikiai, ♦ i y i y, i y i y (eng. šnek. i y- i y) ‘pusangliau, ♦ op (eng. šnek ipop, ip ip- us) ‘lygiai assim; exa amen e. Galūnėmis -is mo ologicamen e adap ua es abilizados conjun os a ian es okis dokis, čikis pikis, okis pokis são su gidas de ido ao sis ema da língua li uânica e ei o: p e aujan e sis ema linksniação o am. kius ne ipiškos sanda os žodžius a ian iškai adap uoja galūnėmis (da plg. šnek. aciukas ‘aciū, okiukas ‘bem, ok). Eu oniniai sampleikinie p e eiksmia com ulga izmais: ♦ jaba ( a .: jeba , jiba ) kapa ( us. ulg. ебáть-копáть) menos equen es ‘eina sau’, ♦ kyš myž ‘mikliai, iens du; be kaip’. Neno minėje kalboje y a i p e eiksmiškai a ojamų eu oniškų azeologских соединений, alguns que semelhan eėja a p ejeodžius: ♦ nem pis , nem knis ‘nieko; ne eik já nada (Juos odos 13 Às ezes em ais casos conjun os liuksum pi dum, okis dokis, čiki piki e e c. signi icação pode se an o būd a diška ‘puiku, an o p ie eiksmiška ‘puikiai, plg.: bom clipas ane, assim e con inua saunu bem liuksum pi dum (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). // Okis dokis, me con inda, passeengsiu apa ece y ho izon e (= bd . ‘puiku, p . ‘puikiai). A igos A icles 287 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės p e eiksmiškai pode se usado e suaug iniai keiksmai, po exemplo.: job aima (plg. us. ulg. как ёб тво мáть! ‘be сомнения, действительно) ‘ a a sim, de ik o (Pada ysiu, job aima , aqui chuinia é. // Ele já du nas de ik o, job aima !), kibinima (plg. us. ulg. к ёбаной мтериа) ‘ elniop, šalin (Vi šni nuoks kibinima i be ona o no o do mesmo.). Com šaknimi čio só como suaug iniai p ie eiksmiai usados skoliniai načio , načio a ( us. na чёртá) ‘ elniop; pa a, que que diabo. Ilgesnė o ma načio a a osenoje e esnė. Com neiginiais nei ni aip pa são p é eiksmių: nečio a, ničio a ( us. nem чёртá) ‘nė de nio. Com šaknimi ig a osenoje ambém não poucos suaug inių p ie eiksmių: na ig ( us. p as . na фиг) ‘ elniop, po galais; kam?, po ko?, é usada e sua ilgesnė o ma na iga ( us. p as . na фигá). Também oco em de o ma a ian es já com mudado šaknies balsiu: na eg, na ega. Com neiginiais nei nip ie eiksmiai ambém ne e i ne ig ( us. p as . não фиг) ‘nė a ko, ne iga ( us. p as . não фигá) ‘ne; nada, nem malnio, ni iga ( us. p as . nem igá) ‘ne; nada, nem do diabo. ja gone das línguas Lie u ių é ino ada inių o mų pagal analogijos p incipą al é ža gonybė nachalia a ‘nemokamai (plg. us. p as . на халву) (As isso ambém neno eciau en asa o , na, neben nachalia a). Falaba Rusų al pala a não há, indi e amen e al o ma a base é ca ac e e džiai nachalia as, -a, chalia as, -a ‘nemokamas e p ie eiksmis chalia a ( us. p as . халва) ‘nemokamai. Va osenoje apylygiai papli usios d ejopos o mas conjun o com p ielinksniu e suaug inė o ma: nachadu i na chadu ( us. na ход) ‘be egin , g ei omis; e[…] (is papa as o usual zmogelio pe ibunal a nameli nachadu pajim u, mas ago a a nameli aldo s ambi yba chia eci a oki suku iau na xadu kai eikejo ish nieko kazhka pada y :D VIKINGO KRUOPAINIS[…]), nachalia u e na chalia u ( us p as . na hal u) ‘nemok, mas na a oseneje uma pode i au i, nes e caso eqüneses sua sua sua sua escola pode se e, mesmo que seja, os i mãos li u os enham conseguido aze udo po Naxalia! ). Assim ambém há um bom núme o de suaug ines p ie eiksmių com adelinksniu a é: dachuja ( us. ulg. до ху) ‘labai mui o, dach iena, dach ena ( us. p as . до хренá) ‘labai mui o, dache a, dachie a ( us. ulg. до хера) ‘labai mui o, dačio a ( us. p as . до чёртá) ‘labai mui o, da iga ( us. p as . до много фигá) ‘labai, da elnia (hyb idas analogia us. p as до чёртá) ‘labai mui o. Va ian es com dian edėliu done segundo a į doch ena, dochuja, do iga e k . a osenoje ge okai a esni. Su p ielinksniu po ( us. po) p ie eiksmių ambém não são poucos. Alguns p e e iksmiais usų neno minėje alboje podem se usados d ejopai conjun i o com p elinksniu e suaug ine o ma: po хуй, po ху, пхуй; nes e caso em ja gonas das línguas li uãs já pasiskolin a suaug inė o ma pochui ( us. ulg. пхуй) ‘nes a bu, is ien. Também es e p e eiksmis em alguns ilgesnius a amen e usados ROBERTAS KUDIRKA 288 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII a ian us: pachuju, pochuju, pochuju ki. P ie šios g upelės šlie ini i eu eminiai da , eles ambém são suaug iniai com p elinksniu po: po ig, po iga ( us. p as . pфиг, po фгу). Analogiški é e poch en, poch ien ( us. ulg. пхрен, plg. po хрну), ambém poche ( us. ulg. пхер). Ža gone a ojami i keli e i suaug iniai p ie eiksmiai su usų kalbos dalely- e ли: chūli, chuli; chūlia, chulia ( us. ulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, po (não a o men a ocê coi a ?! a a de en ão walks o se não gos a? ikiso nosi - nepa ikoi pyzdina is he e. // Ma ai qual skylė, e chūlia, con inua nãoina. // Se ocês i i a meu asaliojimai, nada ma a ilbaus - as mesmo olkom nezinau xuli as asineju. Di e o sa i aiska). Gana é a eza o p é eiksmis chūliš, chuliš ( us. ulg. хлиш) ‘dėl какой причины, почему (O chūliš mes u im mokė i? Tegu eles moka O isso chulish ziede aziuoja wi h placiom padangom, lá isso não p ecisa). Ja gone usados e alguns suaug iniai p e eiksmia com usų kalbos p ielinksniu в: icha ia ( us. p as . втихар) ‘slapčiomis, d ebezgi ( us. вдрбезги) ‘ isiškai, в шukes, pizdu ( us. ulg. в пизд) ‘ elniop, po galais. Neno miné ica alaba são di undidas p é eiksmiamen e usadas in oduzi inas cons uções: nekažką, não kažką ‘p as ai, nekaip, neką; apnai; nelabai (Va žybos começou cau elosamen e a žo ų g e os ambém no as su ikiuo as po an o susižaidimo não alguma coisa. // Na e eu lhe digo, que não alguma, quando panele ais coisas ocupa. Ela na u almen e não calou, e começou ep eende š au i, que di e ença se isso a iška, ou eme iška). Analogamen e com ou os emp ego ixminos: nekažkaip ‘nekaip, p as ai; pesadamen e, kebliai, nekažkas ‘p as ai, nekaip; apnai; nelabai. Tokius p e eiksmių nesuaug iniai a ian es não kažkaip, não algo a esni. IŠVADOS A igosnyje discu i 162 ja gono da língua li uânica sup ie eiksmėję pala as giniai i 43 suaug iniai p ie eiksmiai. A lik as y imas a skleidžia, kad s e imas junkalbinis unidade, su gido ou a língua con ex o, é ans o muojamo adap ando ele ao sis ema kalbinės. Ti ados sup ie eiksmėjusių combinações e suaug inių p ie eiksmių adap acionais peculia idades são nulem as aiškių ža goninė leksika y a adap uojama one iškai i g a iškai pagal s e imųjų one- mų subs i ucijos kuo a imesnėmis sa osioms p incipą, (b) am ik a dalis ža - dėsningumų: (a) goninės leksikos endusi in eg a o is em lie u ių kalbos leksines pa adigmas, (c) pa e ja gonybių pe manece mo ologicamen e nãoadap adas só de ido ao p ie eiksmio limi ado kai imo (a isai nekai imo), (d) skolin ų ža gonybių a ia i umas oco e de ido s i.chiško adap a imo de aco do lingu ecipien ės peculia idades. 1. Didžioji dalis sup ie eiksmėjusių p ielinksninių kons ukcijų a p ie eiks- minių azeologinių junginių y a iš usų kalbos one iškai i g a iškai adap uo i A igos A icles 289 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės skoliniai a e iniai (88; 54,3 p oc.), nesla iškų, lie u ių kalbos ža gone a si- adusių p ie eiksminių junginių poucos (9; 5,6 p oc.), skolinių de inglês apenas poucos (4; 2,5 p oc.). a. Po causa exp essi idade ja gone popula es p ie eiksmiškos eu oninės sampleikos (24; 14,8 p oc.). b. Neno minada alboje populia ús ulga izmai, eles cons i uem mui o p é eiksmio signi icado a o conjun os […] depa amen oie ais skolinių iš usų kalbos (57; 35,2 p oc.), nemažai e p é eiksmiškų lie u ių kalbos dis emizmų a ba e inių iš usų kalbos su ulga izmais (13; 8,1 p oc.). c. Neno minada alboje ne e i p ie eiksmiški junginiai com nega i amosiimi dalely ėmis ne, ni ( us. ni) (11; 6,8 po cen o.). d. Ja goone mui o a ian iški p ie eiksmiški junginiai su lenkų kalbos dalely e bele (lenk. byle) (6; 3,7 po cen o.). e. Nedaug p ie eiksmiškų guignamųjų junginių (6; 3,7 p oc.) e p ie eiksmiškų junginių su p ielinksniais a é, pe , če ez ( us. через), do ( us. до-) (5; 3,1 p oc.). 2. Ao longo do capí ulo de adul ões, há uma abundância de p elinksnių e dalelyčių combinações com daik a a džiais (35; 81,4%) emp es adas da língua ussa, dos quais p elinksniai e dalely ės pa e s os con adėliais peculia adap ando: p incipalmen e 11 usių p ie eiksmių su p iešdėnais na- ( us. na-), 10 su nega i aisiais p iešdėliais da-, do-, do- ( us. do-), 5 su su su- ( us. po-), pai 3 su- - ( us. -), o- ( us. -). c. Nemaža pa e suaug inių p ie eiksmių pode se a. Sky iuje daug ulga izmų (21; 48,8 p oc.). b. Nesla iškos kilmės suaug inių p ie eiksmių ik keli (3; 6,9 p oc.). a ian iamen e consumidos e como junginiai. ROBERTAS KUDIRKA 290 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. inglês k. bal a us. bal a usių k. bd . būd a dis kal. c ime de p isão. c iminalinis lenk. polkų k. p as . – p as akalbė p . p ie eiksmis us. usų k. šnek. šnekamosios e . – e inys ulg. – ulga us linguagem ža g. ja gão LEXIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny po ocznej, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. FŽ F azeologijos slo ynas, ed. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudi ka Robe as 2012: Lie u ių kalbos ža gono i neno minės leksikos žodynas, Kaunas: Technologija. Kudi ka Robe as 2014: Kalėjimo, k iminalinio e na komanų ža gono slo ynas, Kaunas: Ki os knygos. LKŽ Lie u ių kalbos žodynas, ed. G. Nak inienė, Vilnius: Li u ians ins i u o do idioma. acesso na in e ne : h p://www.lkz.l . OED Ox o d English Dic iona y. acesso na in e ne : h ps://www.oed.com. Vai ke ičiū ė Vale ija 2003: G ande polkųlie u ių kalbų el. dicciona , Ma ijampolė: M. Ma išienės esc i ó io de adu o es. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского do idioma, Moscou: Aстрель. Mokienko Valé i, Тa jana Никитина 2000: Большой словарь русского Če mák жаргона, Санкт-Петербург: Норинт. A igos A icles 291 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės LITERATŪRA Aleksand a ičiū ė Skais ė 2008: Paieškos sis emos Google naudojimo galimybės i ian kalbos eiškinius. – Kalbos kul ū a 81, 266–282. Baldwin Timo hy, Su Nam Kim 2010: Mul iwo d Exp essions. – Handbook o Na u al Language P ocessing, eds. N. Indu khya, F. Dame au, Boca Ra on: CRC P ess, 267–292. Banuše ičienė Ksenija 2019: Seman inė i mo ologinė daik a a dinių angliciz- mų adap acija daugiakalbys ės aplinkoje. – Sus ainable mul ilingualism: 5 h in e na ional scien i ic con e ence o Ins i u e o Fo eign Languages: con e ence abs ac s, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės, Vilnius: LKI. F an išek 2007: Founda ions and P inciples on Ph aseology and Idioma ics. Czech and gene al ph aseology, P aga: Ka olinum, 73128. DLKG Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 2005. G ebliauskienė Bea a, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompe encija: ko- munikabilumo ugdymas, Vilnius: Ža a. Haugen Eina 1950: The analysis o linguis ic bo owing. – Language 26, 210–231. Howa h Pe e 1998: Ph aseology and second language p o iciency. – Applied lin- guis ics 19, 24–44. I win Ma k 2011: Loanwo ds in Japanese Ams e dam, Philadelphia: Benjamins Pub- lishing Company. Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one inių ypa ybių a spindžiai „Saky inės lie u ių kalbos eks yne“. – Bal is ica VIII p iedas, 53–62. DOI: h p://doi: 10.15388/ bal is ica.0.8.2110. Kalinauskas B onius 1974: Lie u ių liaudies šnekamosios kalbos azeologija, Vilnius: VVPI. Ka delis Vy au as 2009. Šiau ės y ų aukš aičiai ilniškiai: ibos i di e enciacija, Vil- nius: VU. Ko ale skai ė Jolan a, E ika Rimku ė 2010: Sudė inės i suaug inės lie u ių kalbos mo ologinės samplaikos. – Kalbų s udijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių a ojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Pe o o se as, 2005. KPP – Kalbos p ak ikos pa a imai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976. ROBERTAS KUDIRKA 292 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Kudi ka Robe as 2020a: Ja gão da língua Li uânica pa ienamen e sup ie eiksmėję pala as e an e eiksmiai sem o man as e suas ca ac e ís icas adap acionais. Li u ians kalba 14, 112. Kudi ka Robe as 2019: Li u ian lingua ja gono p eesaginių p ie eiksmių mo ologija i adap acionais peculia idades: p eesagos -ai hib idiniai ediniai om p iesaginių usų kalbos kilmės būd a džių. Respec us Philologicus 36(41), 4759. DOI: h ps://doi. o g/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudi ka Robe as 2020: Lie u ių kalbos ža gono p iesaginių p ie eiksmių mo - ologinė adap acija: p eesagos -ai hib idiniai ediniai de būd a džių su p eesaga -iškas e nep iesaginių būd a džių. Taikomoji kalbo y a 14, 2132. DOI: h ps://doi. o g/10.15388/Taikalbo .2020.14.2. Lanza S e ano Ma ia 2011: Mo ologinė i alizmų adap ação dos li uãos em língua. – Cul u a de linguagem 84, 202213. LKE Li u ians kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lie u ių kalbos g ama ika I–III, ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is, 1965–1976. Ma cinke ičienė Rū a 2001: T adicinė azeologija e ou os s ableūs pala as junginiai. Li uanis ica 4, 8198. Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Ma ke ičius Au imas 2014: Pas abos sob e p ielinksnio samp a á, aišką e consumo na bend ininha li a ians alboje e a mėse. Homem e pala a 16(1), 7080. No kai ienė Milda 1984: De ido ja gonismo įsikliopy i, ou como é possí el emsimillė i. – Cul u a de línguas 47, 3941. Pake ys An anas 2002: Akcen ologija: nume a dis, į a dis, eiksmažodis, p ie eiksmis, dalely ė, p ielinksnis, swi ch ukas, jaus ukas, iš ik ukas, Vilnius: MELI. Pake ys Ju gis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–26. Pake ys Ju gis 2016: Mo phological adap a ion o adjec i al bo owings in mode n Li huanian. Bal is ica 51(2), 239269. Paulauskienė Aldona 1994: mo ologia da língua Li uânia, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Rimku ė E ika, Gied ė Ja ašiūnai ė, Pe Homola 2005: Recupe ação e classi icação de mo ologicos sampicanos. Li uanis ica 62(2), 5875. Ha ie Sha p 2001: English in Spoken Swedish: A Co pus S udy o Two Discou se Domains, S ockholm: AWI. S aipsniai / A icles 293 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės Sunde Anne & Me e 2018: A ypology o English bo owings in No wegian. No dic Jou nal o English S udies 17, 71115. Tamaše ičius Gied ius. 2008: Socioling is inis šnekamajai kalbai būdingas leksi- kos y imas. – Kalbos kul ū a 81, 206–217. Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai, Vilnius: MELI. U bana ičienė Joli a 2018: Bal ų *ā, *ē di ongização da ge ação médiu ina e jaunesniosa y ų aukš aičių ilniškių kalboje. Ry ų aukš aičių pa a mė: kai a e pokyčiai, sud. J. U bona ičienė, R. Pe okienė, Vilnius: Bal ijos kopija, 5982. Vaicekauskienė Lo e a, Dabašinskienė Ine a, Kamanduly ė-Me eldienė Lau a 2013: Naujųjų skolinių kai ybinio e daybinio adap a imo modelos de p odu i idade. Taikomoji kalbo y a 3, 127. Vaicekauskienė Lo e a 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Ou as línguas pala as de o igem do idioma li uano no sis ema mo ologizado. Li u ians kalba a ybiniais me ais, ed. V. Amb azas, Vilnius: LKLI, 108128. Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin; New Yo k: De G uy e Mou on. Zinke ičius Zigmas 1981: Li u ians kalbos is o inė g ama ika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ Russa g amá ica. Foné ica. Slo o o mação. Mo ologia 1, ped. N. Шведова, Moscou: Наукa, 1980. ROBERTAS KUDIRKA 294 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII PRIEDAS. Sup ie eiksmėjusių pala as conjunções a osenos pa yzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PELINKSNINS KONSTRUCCHIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimalmen e: como po dize p isidi bai isso na u eza pa polnai gausi, o uzleke is sa o naglumo // Kodėl manai kad da au ki aip bus? Gi nedu na. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai p og ama (p ag ame), pa (po) polnoi p og ama (p ag ame) ‘maksigal maliai’: Užkabino musė ne ą, ai ga o po polnoi p og amie... // isdulkins a- e pa polnai p og ame... kad ne u i eisiu, ne u i s azo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną p og amą ‘maksimaliai’: Neno ėki , kad policija mus baus u pa- plna p og ama, en ão odos di ei os ajuda emos sob e a p a ynha, ica só elhai kelde. ♦ pa polnai ka ūške, pa (po) polnoi ka ūške ‘maksimalmen e: ipo g eiciau a sius e . , po que dhl išsiu bs iska pa polnai ka uške, isso eu a enun a 99% sem nenhumu p m passeis // Jaigu en isim nuspe i pausme, isso achou a men a p a auks po polnoi ka uske! ♦ sob e odas (plnas) ka ūškės, oda (plna) ka ūške ‘máximamen e, odo capacimu: s iecia saule, a meu name sildymas a pa i da sex a- ei a oi a suk as sob e odas ka uskes. // pa a dzedulionui de e u sob e plnos ka uskes bauda imandolin i. // Do i só iada e oda ka uške pois ais nãopasimoko. // d ebulys k ecia, pa ece, como es eu es asigaly gy enciau, embo a sildymas oda ka uske ijung as // uz ajuda maziem e médiiniams ukiams, a kas i s 500 ha plna ka uske mokesciu. ♦ pa (po) p ikolu, pa (po) p ikolam (p ikolom) ‘juokais; aíp pa a si, po di e são: Eu não espe ei, pensei, pa p ikolu disse. // ne a ik i, az isso mais pa p ikolam, po que sai as ambém pa p ikolam, ziu ejau ash laida. ♦ po p ikolo, sob e p ikolo ‘juokais; aíip consigo: Eles só po causa p ikolo, pa li os cus o a. // nzn pode bu que lá pi a iski game mas as seip pe gun ei no p ikolo e ele pasake a ez. 1 Pa yzdžių ap esen ada apenas minimamen e, mais c . das línguas Lie u ių ja gono e neno minės leksikos o dodyne (Kudi ka 2012). O ex o do a igo já exis em exemplos anexo não epe idos. A igos A icles 295 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ da (do) lampočki, a é lempu ės ‘ ienodai: me a é lempu es jusu comen á ios. // udo do lampočki e não impo a nem como pa eces nem po que assim pa eces. o ♦ pa (po) ba abanu ‘nes a bu, ienodai’: pa ba abanu jiems ie a o e ai su d augais i isais mokslais ka u paemus // sedi sau sil ai i isiems po ba abanu, escolas pai s os poligões de lu a com a okias aikuciais. ♦ e sio acje ‘i assim con inua: amminusuok uncioná ios, ju salá ios, pos os de abalho, p édio enda, komunalkes, se e iu in aes u u a e sio acje, e ganha-se não an o já e mui o. ♦ sopopo 1. ‘ elniop: mui o pena, só odos ão susine ine, que mais e bu não podem, al sansas e zopu, nu al ez p o ano gedos neapsida ysm. 2. ‘ isiškai: Ga a as zopu. ♦ po p os u ‘ iesiog, pap as ai’: Jei neklys u, gali bu i i inamos “po p os u” e em ca caço de madei a. ♦ po de aul u ‘pagal silenciamen o: Resolução do Ek anelio po de aul u maza - é p eciso pega -se, mas isso mui o jun a acumululia o us. ♦ não p ikolas ♦ dėl pon o ‘ne im ai; juokais’: Na kaip sakoma, ki iems ik dėl pon o suda- ly au i beliko, paskui a š es i, kad p alaimėjo. ‘p as ai, malgai: Nu ele, com esse não p ikolas Mais pas ouusi e uz d audima mais mokesi, neno eciau mesmo daquele. // Taxa k ies is? Mas qual não p ikola com sa emiais axi ou g ei uske? lb Me neaiskus esse assun o. ♦ na u a ‘kaip pakliu o: Nós aja a amos na u a, nada desconhecíamos. // E não comp emi e como dizendo na u a, bu inai aziuoki e i se isa e pa ik inki e enikli e oda ci a. ♦ pa (po) liubomu ‘embo a caso, ainda assim: Pa liubomu, o que lá bebū ų, lá is iek se á de pessoas. // P adedam e udo, e com odosis po liubomu nesuside insi. ** p os o ak ‘ap asčiausiai, šiaip sau: a co lhe cha e i, ele isso konjaka pode e p os o ak bebe , sem nenhuma p iezas ies, e nós isso, assim dizendo, is eikalo... // ela ambém daznai donanoju e sem p onos p os o ak:) ♦ za adno (odno) ‘ka u, mesmo com: Ele como p esiden e o ganizou aquela caima de šulinių, isso za adno e sauikasė. // Ke inu isky is augpjücio 14, isso gos a ia e u bola pažiū ė za odno. ♦ p óp io gazas ‘caip ik; puikiai, melho : Ash uoniolikos anos é o p óp io gazas. // inale ga osi pan. 2.8m e is ik uju mesmo gazas pa ece maio es espa ei. ♦ na sie ( se) s o ‘ ik ai, cem u pe cen u: nu seip pacaniukas esi na se s o // su inku na se s o. Ne a d ieju ienodu dienu, ne a e isu inkanciu k epalu. ♦ ol’ka ( ol’ko) ak ‘kaip eikalas, kaip u i bū i’: jei sugaus sakyk kad masina a o i e ai apie ai nieko nezino, ai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad e ai leidzia e ainda mesmos e ai isso con i ma ão baudy e olka ak paski s! // ai no malmen e p a mim calib a doch lupa olka ak, o au os adoj 230 km. ROBERTAS KUDIRKA 296 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII ♦ olko ( olka) canção (piesnia) ‘caip ques ãoas, como de e se : udo aisku, e dadei os a o i ai, mas es an es equipes db kausis olka cannia, mesmo di ícil e p ognozuo laime ojus // pneus lá não pa a isso des inadas. uzsidek pneu, kiems keliams i aziuosi olko pesnia. ♦ be olko ‘bep asmiškai; pak ikai’: pe upas kad sup as um. a ejai cia i lo- des inado oodini sem olko. nesamones asai, só ne os ou osem gadini. ♦ no cheio ( iso) gaso ‘máximamen e: aquele cama is o emen e sal esnis pa ece embo a siluma no cheio gaso a su ada e po a semp e ab ia i ou a cama i // odos os edo es adequados su asi, ainda não sob eca egadas na ios, embo a k an e empo ada já no cheio gaso. ♦ seu chodu ‘sa a ankiamen e, seus jogos: Nós qua oese di iguosem na sua chodu, su kempe iu. // Aš eisiu a ski ai, sa o chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘iš is jau’: ene is isiskai ne aldo komandos. pe lemiama ke i i ime a apie 10-12 asku, jau dalse nekuda. // Visi ku ie mokėsi escola ou um pouco ciência aga o, imagina a se de ais especialis as educacionais, que dalše niekuda... ♦ pa na ū e ‘ish ik o, om p igin ies: Nuo aukikes supe ines como pa eiksliukai pa na u e jauciu e a ainda g aziau o an o mais que e a g azus empo. ♦ na ū e ‘iš ik o: galeyo jun amen e dienele padi be pa ody ka na u e sugeba, a klyk i sauk i cia mokslu p ecisa. // mas u minde bu nas na u e, se não en endes, o que e dizem. É a es que p aso, ou siulo uz LR si g ? ♦ no baje io ‘b incis: Eu só no baje io alei, mas ela não en endeu, pensa, aqui é sé io. // Aisku como ocês neski ia onde e dadei o musimas e onde só sob e baje io ka al ez não ê u mus yniu ou pelo menos no malaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne e gonda: A é des e empo bu ai deco us žulikas, ad ou não zapadlo men u on decla aimus ašine . // Eu ealmen e não zapadlo encos a passados anos colecção džinsus. ♦ sob e zapadlo ‘se p ocu ando especialmen e pe judica , ičia: Eu posso sob e zapadlo aluga só uma esc i ó io naquelas ins alações, mas quem lhe alugam kas neims! // An zapadlo nuplėšiau. ou os? nie- ♦ padlu ‘gėda: Pa azinejas mini enu ou isu eigiu, i sedana lip i é padlu. ♦ pe bla ą, po (pa) bla u ‘nelegalmen e: se á só po bla u, como e magne inis ez., p isip asy impossí el, po que aiskina que ne eik, e quando zmogus mi s a aiskina, que no empo nesik eipe // Tais empos desses coisas podėjai ob e só pe bla ą. A igos A icles 303 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ não siemkos ‘ne juokai: Ele não comple amen e pu o endu o, e al mais in e mediá io a ian e, kazi ka, mas há e id o, e não óculos. Caina ambém es elniai alando não semkos // Teko me panachos caso impedi com mo u e b i a ininku, isso danos o am ealmen e não semkos, mas aco dámos e po á ias ezes ecompensou. ♦ não cuns pipas (bi ka) ‘ne piokai: Aqui e não cuns pipas! // aigi gp s isso cia ne suns bi ka... ca a ecnologiaija e p ecisa no e que ♦ ne on anai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. p asi go- algos ne on anai, o da ela bu u uz dyka. iscačiuo ... // Ma y , ealmen e p o elio não on anai. Como se pode an as ezes escala no mesmo sh..? 1.8. P ie eiksmiški junginiai su p ielinksniais iki, pe , če ez ( us. через), do ( us. до-) ♦ če ez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘pe neno ą, neno omis: Mas isso isiskai nepa ojinga salu a ai, mais impo an e, que isso não bubu u da oma ce ez nemagu. isso // no empo so ié ico icaana - oks desejo apa ece , aidin i idealius ce ez imposs // dos ilhos acon ece pena, quando às ezes os pais p essionam […]če ez nimogu[…] que só o ilho a é a p imei a classe começa ia a le Ta mesma cena de amo dos quad os de blū iços puikiai es ambios essi ęsė a é […]niemagu[…]. e só po lauká e i ada beskonidades. que obuleja ♦ če ez nechočiu (nichočiu) ‘pe neno ą, pe p ie a ą’: jau ce ez nechociu a - kysiuosi, aika pas e a iskomandi uoju i kibsiu // ado ka lygin i, ku au o, cons an emen e e eg as ce ez nehociu em a bu i co eguojamos e ule, onde begioja paskui bolaoli e an o. ♦ do imposs (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki impedimen o, acima de udo: Do ile, u skai yk mane is eziu ismusei i do imposs sune a ai oi do nimagu uzknise l ponai que uma sneka ou a az // // Kūčias š ęsime ieni. Pois nu não ažiuos sesuo com mažiuku, e signi icaasi, não ažiuos e pais Nezinau Liūdna do nimogu... Nu zha ingas seniukas do niemagu.. Todos lhes ag adonu com ele em em uma cousa. ♦ a é imposs (nemagu, nimogu) ‘iki impedimen o, acima de udo: nós luz am is seu baje iu:), po que ele ealmen e smagus zmogus, mas só 5 minu es, mais longa já iky i a é nemagu:). // o que cê passa aqui, que issididino aquela página a é imposs? ♦ pe nemogu ‘pe p ie a ą: se não gos a, aigi pasiliki como a os ogu nama e is aziuoki , mas só neliki pe nemogu, no edami kazkam kazka i ody i. // Mas se ago a p ecisasse da di a , po imposs es engciausi alimen a po gu. ROBERTAS KUDIRKA 304 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽII 2.1. Com p e ixo da-, do- ( us. a é-) ♦ dache a, dachie a; doche a, dochie a ‘mui o mui o: Esmė, que a es e dia gas ies u u doxe a, e e isso nedaeina i makaule min ojų dache a, p odukcijos pilnos len ynos, iesiog nebežinai ką ink is, nes pasiūla pe didelė. // Jei asau, kad zmogus iesko u ku pigiausia, nes ne e u niekaip. ♦ dach ena, dach iena; doch ena, doch iena ‘labai mui o: Ki i quem e am dach ena ėgėlių piga am, gaudė sob e s in os. // Nãojeias cus a ão me não balkis o measis cujau s o e saudá el quase não bona o no o cus aoja doh ena // Dox iena, isso aqui quan o ha? ♦ dachuja, dochuja ‘mui o mui o: G ožio dachuja, o olko nichuja:D. // eu mesmo enho sena 7 bmw, isso a, não p ecisa dohuja kis monigu se iska azi no empo. ♦ dačio a, dočio a ‘mui o mui o: Nebūk pequenoas c iança - asiu... ealmen e asiu 30km adiuliu ao edo kauną. Kaimo u ismo - dacio a // pas alieciu al ez cia ne a mui o, mas pasa u pas aly isso doce a. ♦ da iga, do iga ‘labai mui o: Idėjų isso da iga enho. // quando pessoas êm do iga babkių eles começam nemb a amen e a ou i bom senso, e guia -se assim.. pas manes udo de e se .... ♦ da elnia, do elnia ‘mui o mui o: Se p a es speju max me ams e isso bu u mais como men o ius jo ens ouks iems ku iu zalgi is da elnia em. // AC3 con ige es abelecimen o do elnia, já não lemb o ka lá exa amen e p ecisa es abelece ine i. 2.2. Com p e ixo na- ( us. na-) ♦ nachadu ‘be egin , g ei omis: S a yk gás, nachadu a sipi ks po dez milha es de quilóme os. ♦ nachalia a ‘nemokamai’: As ai i gi neno eciau en asa o , na, neben nachalia a. // Com sa ydo ine como e udo bu u bem mas nachalia a nepa yks nada no malesnio ma y . en aqueles poucos uks anciai kanalu isso só come ciais siuksles. ♦ nachalia u ‘nemokamai’: beda biu, ku iem iek i e upi kaip kad nacha- lia u paes i page // kazko esi nepa enkin as, moke i baudos neno i, gal u deus, e udo nachalia u, sozinha ens moke i e u não. ♦ nache a, nachie a ‘ku iems galams, kam: o nache a pu le iui as a e i kalining ade po a omke eik s a y ? // abscie, nahie a nos a backa? A igos A icles 305 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ nach ena, nach iena ‘ku iem galams, kam: nach ena ie seleções u ny ai, kai I eu olyga nieko e i la onai papuola? // O ai nach iena jas ada keis ? ♦ nach ien, nach en 1. ‘ elniop’: bandziau nulup ai su medzio gabaliukais isplysho iskas nach en // Res uk u izacija da o p isidengdami is aigos pa a- dinimo kei imu. Puse a leis nax en. 2. ‘pa a quê?, que diabos: E em ge al, nach ien me ele necessá io! ♦ nachui 1. ‘ elniop: ciaupki es nachui. da o geda. 2. ‘kam?: Spėju ocês não mui o mais do que po oi o anos, nachui p ecisa al nesamone esc e e ? Achas alguém in e essan e? ♦ načio , načio a 1. ‘ elniop: Ou ossim p ecisa cia sp es i p oblema, e não is inan iska nacio . // Todo esse empo espe a a ha momen o, quando peixe ou in e ompauks udo načio ou simplesmen e desimaus do cablio sem záka ėlės. 2. ‘qual do diabo: Nacio a en ão is is elescópio comp k ? // além de isso, nacio a ele mesmo kabinasi ao manes? ♦ na eg, na ega 1. ‘ elniop: As on em ab i eu beau y es a e el uzd ei páginas, na eg saiau gana 2. […]kam?[…]: Audi S6, ápidas au omyninis a an , só quando com ele iaja as uma cidade, isso na eg ão necessá io, cons an emen e só g ei į sob eji posso só p ecisa pensa , a na ega man moke ex a... li u se pega e mais ba a os. ♦ na ig, na iga 1. ‘ elniop: Se Vilnius ealmen e não e á equipe na liga A, é na ig 2. ‘kam?: Na iga asy oki mesma sakini du ka ? 2.3. Com p e ei os nega i os ne-, ni- ( us. ni-), nie- ♦ neche , neche a ‘nė a ko; nada, nenhum demônio: is iek apa a ai ob émasi bas an e ca angus e neche pyzde // Pas nos mainoj como só al sumon uada, na nesima o quem po jun is. // Sabe alguém onde pode a i a o a qui o des e p og ama? Ten amos assis i ia si e ik nehe a ji neskai o isky us audio cd, isus d d a me a. ♦ nech ena ‘ isai nieko, nė elnio; isiškai’: Iš duo os nuo aukos nech e- LRT, mas lá nech ena não unciona. assim e apagaunadas odo ipo de za azos. ♦ nechui, nechui ‘nė a sensões, não há ko, ne eikia: Nechui bu inginiui i no e ♦ nech en, niech en ‘nė a ko; ku iems elniams’: Debilas sna gliuo as, niech en eik ma osi jog islepin as e u, mazgo e // Niech ien kaišio į kiek ieną skylę, g ei o e ek o manau mui o melho bu u embo a e não ão g ei pasi enkin pap asciausiais alimen os papildais // nechuj okiam debilui eises duo ,a depois a imine eik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; nenhum diabo; comple amen e: Acho não a e ou os conselhos pa y , quando p óp io nechuja sob e máquina neišmanai. // ROBERTAS KUDIRKA 306 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Cla amen e esc e i que ENG, ou LT, usiamen e niehuja nesup an u. // Eu liguei, mas nichuja nieks nãoelia. // e é al beda. masi edi masina pa aziuoji mui o lá ji kad i kelis sim us me u, uzgesini i kai eikia es ai nechuja neuzsi eda. ♦ nečio a, ničio a ‘nė elnio’: O ash guma ienam aly u ui pasikeiciau, ne- ico, e ne alo necio a // espo oju cada dia, e isokius a bu ne ius ge iu e ma u ebos plano cons i uído mas uzso a nenhum nada nesigauna. ♦ ne ig, ne iga, ni iga ‘ne; nada, nem diabnio: As acho que pe dekejusiom is iso ne ig nasce si, e as apa igas p ecisam susi as i homens // Se eziesi no malu lagamina, isso ne iga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, p as ai; kebiai, kebliai: e na ida nekazkaip iseis a a susi as se u és Lenkes deg ados espbeja simplesmen e me mesmo g audu pasida e zino // ooks awesom, CL nekazkaip e ea ode, bem que umodina di iculdinimus. ♦ nekažkas ‘p as ai, nekaip; apnai; nelabai: com um ulano u nekazkas eu olygoj. Daznai p i uga a zmogaus que pa emp u quando oda equipe s inga, aspac p ies a le icas equipes. // me aqueles che ole ai não kokie só galios êm nemazai o bene ício nekazkas unless com jais bem canjonus i eikine i. ♦ nekažką ‘p as ai, nekaip, neką; apnai; nelabai: Comp eendo que passpo a os semme i já isiem pasida o aisku onde quem, mas p adzioj nekazka // um mačiau menėjo - 1.5kg pe mês max pode g yno aumens p iaug i, di idiq aquele kg com a me ade em odo co po e gausi ealmen e nekažką. ♦ ne emu, ni emu ‘keis ai, não en endamai; no luga ne: pa a mim isso ū e is pe yškus, quando onde in e alos al a, o e logo.. kažku ne emu nug ūs as // Tada ni p isikalk, aziuok emu dingo elek a, nu gal oju nk okio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be p iežas ies’: pasiskolink au o nume ius, diena, nepazeidinedamas aisykliu.. e nezahui niekas nes abdys i ne ik ins // Men ai pode pa a i ica só en ão e lá onde é doc as publicau i i eles não podem. men u ik inimo eidas a kazkas ai, o shiaip nasha am sus abdy i nizahui ik- ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nė a gėda: quando šikna s yla isso já pasida ė nezapadlo e pas men us lėk i, não segundo pane kes kažkaip... // juk man nizapadlo e an am pabu . ♦ niche a, nichie a ‘nieko, nė elnio; isiškai’: Be isijungus paaiskejo, kad ni- che a as en nepamenu, ai p adejau isnaujo. // man oks a sakymas nichie- a não combina, po que que zino mais p eciso? ♦ nich ena, nich ina, nich iena ‘nieco, nenhum diabo; comple amen e: Tipinė žinan i, o que que , mas nich ena nejaučian i possibilidades... // zhiu ek u ja como que es, ul imo dois cilind o dis ibuímen o eleneliu kumsh eliai nich iena nesi epa, ab ikline nedadielka. A igos A icles 307 / Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės ♦ nichuju ki ‘nieko’: I oliau sėdi čia i komen uoja ai, ko nichuju ki nenu aukia . ♦ ničio a ‘nieko, nė de nio: Vadinasi, ničio a nesusigaudai se i oje an as ikoje, só ingimi assim; ) 2.4. Com p e ixiais po- ( us. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘ is um, homodai: quan o no inciu apa ece. E pachuju lhes, que u não sozinha, e não in e e cinqüen a quilôme os pesciomos nukulnia as, a é ela ape as. // Pochuju cia a mui os no saúde se ka. ♦ poche ‘ is um, igualodai: me isiskai poxe jusu opinião. ♦ poch en, poch ien ‘ is um, igualodai: Impo bu e i ó io do po o, e po o os poch en. // kaune isso pelo menos daqueles lamelė inos ma calinamen os man ém pelo menos kažkiek... e ilniuje isso poch ien ou š ieso o ai, ou is as. ♦ pochui ‘ is um, igualodai: Se e pochui, é pa a mim an o mais. ♦ pochuju ki ‘ is mesmo, iguais: se ocê gos a, ponhe e ažinėk:) poxuju ki o que ou os dizem e pensam:D ♦ po ig, po iga ‘ is um, homodai: Kam cia s aig sob e ziemelius, kai jam po ig as l k epsinis? // Beda ik a kad LT daugumai po iga i ne a unidade. 2.5. Com p e ixiais - ( us. в-), o- ( us. вo-) ♦ abšče, abščie ‘iš iso, apsk i ai: Aš o abšče nesup a au. // Úl imam minu ėm, abščie pazo as se ha endo, ão o emen e lide a a e ecebeu sob e galo, mas deja, acabėsi como acabėsi. ♦ debezgi 1. […] í šipulius[…]: Bem mas nada e esaus não con ando alguns mus. Ap anga skylese, salmas d ebezgi, moco nud oz as ienas cilind as kiau- ai. 2. ‘ isiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pa yzdys - masina d ebezgi sude- nub ozdinige, e balionas saudá el, nesp ogo, i ou a maina pe de i se á possí el uma is ju o i e ciau bebe com minimi e ele a gsas nusige e d ebezgi. ♦ obščim ‘apsk i ai, em ge al alando: eik e as uum e ao mesmo empo dezenamen e e su icien emen e ene gicamen e abalha obščim abalho quase não como com mulhe ; ) ♦ pizdu ‘ elniop, po galais: se ainda e não ens nem um único amigo que emig ou pyzdu nach en e ua assinha inga i da belekiek uzh mui a. p ecisa moke +500 ex a lie u ishku uzh pos- icha ia ‘slap im: ♦ azendas nenhuma não uz 50m, só ukiniai. negi speias pasis a y icha ia? ROBERTAS KUDIRKA 308 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Adap a i e Fea u es o he Slang Ad e bs in he Li huanian Language: Ad e bialized Wo d-Combina ion and Compound Ad e bs SUMARY The e a e a numbe o ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs in de e mined by Li huanian slang and non-no ma i e language. Mos o hem a e assimila ed bo owings adap ed o he language sys em. Adap i e ad e bializa ion o bo owed ad e bs is ce ain sys emic ea u es which a e ela ed o he e i o ial dialec s o he Li huanian language and he s anda d language. Ad e bializa ion has se e al le els: comple e, pa ial and semi- ossilized wo d-combina ion. In he slang language, ad e bialized wo dcombina ion and compound ad e bs a e usually bo owed om Russian, wi h only a ew bo owed om English. Ad e bializa ion is mo e spon aneous in non-no ma i e language. Adap a ion can be desc ibed wi h he ollowing ypes: a) unadap ed, b) adap ed g aphically and phone ically, c) adap ed g aphically, phone ically and mo phologically (a e ecei ing an in lec ional ending). Mo e commonly, ad e bialized wo d-combina ion and compound ad e bs which a e adap ed phone ically and mo phologically a e used. Those which a e adap ed only phone ically a e less commonly in use. A equen emen e used ad e bialized wo dcombina ion due o he speci ics o use can only consis o phone ically adap ed o ms. I he o m belongs o ad e bic ph aseological compounds, such compounds a e limi ed by egula ules. The a icle analyzes 162 ad e bialized wo d-combina ion and 43 compound ad e bs o Li huanian slang. Adap i e ea u es a e de e mined by clea egula i ies: (a) slang lexicon is adap ed phone ically and g aphically acco ding o he p inciple o subs i u ion o o eign phonemes as close as possible o i s own, (b) ad e bs o slang also end o in eg a e in o he lexic pa adigms o he Li huanian language. Mos o he p eposi ional cons uc ions o ad e bic ph aseological compounds a e phone ically and g aphically adap ed bo owings om he Russian language (88; 54.3 %. The e a e ew non-Sla ic ad e bs (9; 5.6%) and only a ew bo owings om he English language (4; 2.5%). Exp essi e and euphonic ph aseological compounds a e popula in slang (24; 14,8%). Among he ad e bialized wo d-combina ions a e a lo o ulga isms: he e a e mos ly bo owings om he Russian language (57; 35.2 %); he e a e ew dysphemisms om he Li huanian language and calques om he Russian language (13; 8,1%). Combina ions o p eposi ions and pa icles wi h nouns a e bo owed and adap ed om he Russian language (35; 81.4 %. P eposi ions and pa icles a e ans o med by speci ic adap a ion: he e a e mos ly ad e bs wi h p e ixes na- (11) and ne-, ni- (10). The e a e ew ad e bs wi h p e ixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a ew ad e bs wi h -, o- (3). S aipsniai / A icles 309 Lie u ių kalbos ža gono sup ie eiksmėję žodžių junginiai i suaug iniai p ie eiksmiai bei jų adap acinės ypa ybės Among he compound ad e bs a e a lo o ulga isms (21; 48.8%). The majo pa o compound ad e bs can be used as wo d-combina ions. Į eik a m. 2020 se emb o 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus uni e si e o Kauno akul e as Mui inės g. 8, LT-44280 Kaunas, Li uânia obe as.kudi ka@kn . u.l