S aipsniai / A icles 227
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 Mokslischen
Fo schungs Rich ys: geoling is ika, socioling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-11
SUET ZEMAIČI RASEINIŠKI
TERMI NOMINATIJAS
UND ĮVERČII
Dialec Nomina ions and E alua ions in he
A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
ANOTATIUM
A ikeln, basie end au pe cep y iöse Dialek ologien me hodologien, we den un e such
südliche zemai ige aseiniškių pa a mės lo os (Kemės, Raséinių und Tau ags zonen)
esponden s a mių nomina ionen und ih e Bewe ungen. Alleine d eie Zonen un e sächlichem
Bewuss sein es ge es ig e sich yški zemaičių und aukš aičių a mių opposi ion. Le z e e
iden i izie mi gemeinsine li auische Sp ache. Responden s Meinung nach, niede aiße a mė
nich e s ändlich und leich zu e kenn lich. Jiama in ande en S äd en ( ie o ėse), de en
Bewohne in ih em schnekamojay de Kalboje e wi klich i ialigen a dijamus
ep ezen a i ius un e aičių a mės b uožus. Aukš aičių a mė, siche nmii i es e iškumu,
sup an amumu, egeligumu und e üllni bend inės kalbos beg i os samp a ą, e wende e
nächs es en Aukš ai ijos e nog a ischen Regiono sowie g oßen li auischen S äd en ( ie o ėse)
und Mi u io Li uanien. Von de kalbinende gim linie e wende en Sp achan a ian e und
bend ines Sp achen ehe en olusios aukš aičių šnek os aseiniškių assoziijamas mi
S äd ennamen und eing a dijamas a mėmis. Un e aiße und hoch aiße Te mien Bewe ungen
e lauben Vo s ellungen zu machen übe spa en ganzen südliche un e aiße aseiniškie A ealo
aukš ai igung (soga in Kemės zone, wo meis un e aiße Te mie bewe e wi d als nich e s andam igs e).
ESMINIAI WORDŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, kalbinė gim inė, südliche zemaičių
aseiniškių pa a mė, a mė, bend inė kalba.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ANNOTATION
Based on he me hodologies o pe cep ual dialec ology, he a icle add esses dialec nomina ions
and e alua ions o he esponden s om he a ea o he Sou he n Samogi ian subdialec o
Raseiniai (a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė). The e is a clea opposi ion be ween Samogi ian
and Aukš ai ian dialec s es ablished in he consciousness o he Acco ding o he esponden s,
esponden s om all h ee a eas. The la e is associa ed wi h S anda d Li huanian.
he Samogi ian dialec is incomp ehensible and easily ecognizable. I is used in o he owns
(locali ies) whose esiden s ealise he ep esen a i e ea u es o he Samogi ian dialec
speci ied by he esponden s in hei spoken language. The Aukš ai ian dialec , which
demons a es aes he ics, unde s andabili y, co ec ness and mee s he concep o he
s anda d language, is spoken in he nea es owns o he e hnog aphic egion o Li huania
Aukš ai ija and Li huanias la ges ci ies (locali ies) and Cen al Li huania. The speake s o he
subdialec o Raseiniai associa e he Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which exhibi
g ea e di e ences compa ed o he language a ian spoken in hei linguis ic homeland and he
s anda d language, wi h he names o owns and e e o hem as dialec s
(Li h. a mės)
The e alua ions o Samogi ian and Aukš ai ian dialec s lead o an assump ion conce ning
he apid shi o he whole a ea o Sou he n Samogi ian o Raseiniai in o Aukš ai ian (in
pa icula in he a ea o Kelmė whe e he Samogi ian dialec is mos commonly e alua ed
as mos incomp ehensible).
KEYWORDS: pe cep i e dialec ology, linguis ic homeland, Sou he n Samogi ian
subdialec o Raseiniai, dialec , s anda d language.
1. ĮVADAS
Soziokul ū ines und socioekonomische G ünde, ö de nnde Mig a ion in g öße ne
und s uk u ie end pa oges e e O e, keičia Sp ache de Ve b auche kalbinę
egseną. Kon ak e mi ande en Sp achanwendungen Nu ze n, p es ižiškesnio
Va ian en bildnis ko igie e Sp achanwendungene Bewe ungen und gleichzei ig
iniciju ie den Blick in a mes pe žiū ą.
Den le z en Jah zehn zu den Pe cep y iös Dialek ologien wich igs en basie en
geoling is ischen Kompe enzie ung Fo schung in Li uanien du chge üh wo den nemažai1,
jedoch südliche un e aiße aseiniškių pa a mės a eal diese Sich weise analysie
agmen ie , denn neapėmė alle Lie u ių kalbos a lase (LKA 1977, 1982, 1991; wei e LKA)
genann en pa a mės a ealo Punk en. Ž algomieji Un e suchungen o ene e ex aling is ischen
1 Übe ein ache Sp ache Gemeinscha s Mi gliede geoling is ischen Kompe enzien
Un e suchungen b ei e e sie. : Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016: 89120; 2016a: 1733; Aliūkai ė, Mikulėnienė,
Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017; Ge žo ai ė 2016: 121142; 2016a: 321339; 2018: 76101 und k .
A ikeln A icles 229 /
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
Ein luss ak o en ho izon alem und e ikalem aseiniškių Sp achen a ian iškumu
(Aliūkai ė, Bakšienė, Ja osla ienė und k . 2014: 146; Vai monienė 2014; 2017: 343365).
Au g und de Kon e genzie ung Phänomenen pa a mės lo e es d ei
besi o muojan ys geolek a: pe eiginige Kemės und Raséinių sowie e was s abile e
gs (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 260; NLTA 2014: XIII žemėlapis i komen-
Tau a a as, sp. įklija).
Alle dings um zu bewe en sp achbinö Si ua ion beobach ungszei 2 sowie zu
nos inį pa a mės kai os scena ijų i jo p iežas ingumą, bū ini isų pa a mės
bes immen p ogplo e liegenden LKA Punk en um ang eiche komplexische
geoling is ische Un e suchungen, und eine wich igs en
Fo schungskomponen en Sp ache allgemeomeniä geoling is ische Kompe enz.
Dahe das Ziel dieses A ikels auszuanalysie en geoling is ische Kompe enz
(gebėjimus e kenn i i a mes) de Mi gliede de südlichen niede aiische
aseiniškias Sp ache-Gemeinscha , hinsich lich de aseiniškias LKA Punk en
geog aphische Lage (pähle die Zugehö igkei besi o menden geolek en). Objek as
südliche un e aiische aseiniškie Sp ache Gemeinscha es Mi gliede n
a nissen nomina ionen, ih e bildlichen und Bewe ungen. S aipsnyje basiamasi
2014 m. No embe 2017 m. Ok obe und 2019 m. Juni ugsėjo Mona en südliche
landaiche aseiniškių pa a mės plo e dieses A ikels au o ös gesammel und in
Dik ophon au genommenes empi ine Ma e ial aus bishe exis ie enden 34 LKA Punk en3.
Geoling is ische Kompe enzie ungsanalyse im A ikel wi d nach LKA
Punk en geog a ische Padė į, . y. :
1) Kemės (šiau ine) Zone ep äsen ie Responden en aus 14 LKA-Punk en Gùd- (LKA 224),
moniškės (LKA 162), Šáukėnų (LKA 194), Kù u ėnų (LKA 195), Váigu os
Kušlekių (LKA 225), Pãdubysio (LKA 226), Kiauno i (LKA 22 K ãžių (LKA 257), Kemės (LKA 252),
Kub ažų (LKA 258), Tý u ė (LKA 260), Adomčích (LKA 29), Páičančio (LKA 293) und S ulgi (LKA 327),
2) Raséinių (pie y inei) Zone gehö sieben Punk e Lýdu ėnų (LKA 294), Nemãkščių (LKA 327),
Alėj (LKA 329), Vidùklės (LKA 363), Ge nės (LKA 398a), Pãupio (LKA 396) und Raséinių (LKA 364);
Ž iñgių (LKA 357), Pãg amančio (LKA 358), Lomi (LKA 359), Ba aki ka ų Ve e e innen Sp ache,
de aillie übe den Beg i s . : Labo 1972: 24; Sanko 2006: 116; auch siehe. : Aliūkai ė,
3) Tau ags ( aka inei) zonai p iski iami 13 punk ų – Vainù o (LKA 356),
Mikulėnienė 2014b: 36; Kalėdienė 2015: 213214 und k . 3 Raseiniškių plo e ausscheidende 37
(LKA 360), Skaud lės (LKA 361), Pe káičių (LKA 362), Žygáičių (LKA 390),
2 S ebimojo laiko (angl. appa en ime) me odą pa anku aiky i i ian ienu me u gy enančių kelių
LKA-Punk e, jedoch eine Giniõčių (LKA 328) Punk öllig sunykęs, nie meh kein einzige
Bewohne da in, und Joci (LKA 391) und Rūgã (LKA 463) Punk e schon alsy ini Tau ags Vo o en
(da s eigi aus nahe gelegenen Menschen Tau ags).
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S agù ės (LKA 392), Jõniškės (LKA 393), Pãšal uonio (LKA 394), Ež ilko
(LKA 395) und Eiči (LKA 464) (ž . 1 Fig.).
1 PAV. Süd un e aiße aseiniškių pa a mės g enze und LKA punk e (zemėlapio agmen as aus
Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014: I žemėlapis, zemėlapio au o ė L. Ge žo ai ė) Ti iamąją ma e ial zu bilden
me aling is ische 99 in o man ų komen a e übe a mes. Wich igs e Da en übe In o man en
we den in de Tabelle angegeben. LEN EL ė. Süd un e aičių aseiniškių a minio lo o esponden ų
amžiaus cha ak e is ika
Aukš asis
P adinis
Aukš esn-
ausschila .
ysis
išsila .
P o essin-
išsila .
is Vidu inis
išsila .
Haup inis
išsila . išsila . Von insgesam
Bis 35 m. 6 - 5 3 4 4 22
3660 m. 6 12 10 3 3 1 35
Meh als 61 m. 412 3 8
4 11 42
Die Kommen a e kodie en nach Wohnsi zes a ung, Algen und Geschlech
(e s lichen Zi e n und ie G oßbuchs aben Kennzeichnung Punk es (pagal
LKA) Numme is und Punk namen e s e Buchs aben, Alžius angegeben digi al 1
(un e 35 Jah e), 2 (3660 Jah e) und 3 (männliche als 61 Jah e), Kommen a e
F auen ma kie en M, Männ V, z. T. in o man innen Žygaičių (LKA 390)
Punk kommen a code 390YGA2M). Wei e hin im A ikel un e suchba en
Kommen a e einge üh we den Responden enkoden.
A ikeln A icles 231 /
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
S aipsnyje geoling is ische Kompe enz bewe e Fähigkei en zu e kennen e men
sowie sie zu e knüp en mi socialis ischen, geog a ischen a ealais g e inim,
zielinama bei un e suchung he e os e eo yp4 beschöp ungen, basie end
un e such en e miškumo wah nehmim und ausleškinnd die cha ak e ings en, mi
geog a ischen, soziodemog aphischen, soziokul ū inen Da en e bunden
beschend inim. Responden en's Al e s e anlass ih e sp achliche E ah ung, die
sp achliche Ve hal enswahl; kul u ellen a iablenzeige n bildungssys em
su o muo en no men und gesellscha eseingelegenen Bes immungen, we ybių, übe zeugungen gesam hei .
Me odai i me odologinės p ieigos. Medžiaga su ink a de inan pu-
siau s anda disie e Be agungen und giluminio In e iu (Pokalbio) Me hoden5.
Diese A ikels Au o wi d aus o mulie en F agen un e suche en so, dass wü de
möglichs iel In o ma ion e hal en geoling is ischen
Kompe enzie ungse o schung du chzu üh en. Geoling is ische Kompe enz
wissenscha lichem Disku se de inie sich als ein ache Sp achnu ze s
Kenn nisse übe Sp achau mainen sowie Begabung sie mi geog aphischen,
sozialen, kul u ellen A ealen zu e knüp en (Die cks 2002: 5253; Aliūkai ė,
Mikulėnienė 2016: 92; Ge žo ai ė 2019: 1). Gewöhnlichen Sp achnu ze s subjek i ios
Bes immungen können o enba en Objek i s Sp achen a ian iškumo bildung und o he sagen p ognos isches a ian iškumo kai os und En wicklungsmodell (Aliūkai ė, Mikulėnienė
2016a: 1733).
Libnischen Bes immungen Un e suchungen sind wich ig, e klä end de Sp ache
Gemeinscha Mi gliede es o s ell en Sp achan a ian en und ih e Ve b auche
kul u elle , soziale Iden i ä s Ve knüp ungen und mi dem Ziel zu zeigen, dass
Sp achan a ian iškkei und kai ai kaemiančią Ein luss ha sowohl ideologisch
da s ellba e dialek odiniai6, als und pasąmoně sich o m üss en s e eo ypischen
T udgill 2004: 28; aip pa ž .: Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a: 17–30; Mikulė-
Sp achan a ian encha ak e is iken (plg. Chambe s, nienė 2019 und k .).
4 He e os e eo ypinischen Besch eibungen im A ikel genann we den e nog a ischen Regions
sp ach a ian en Bewe ungen. Wegen Beg i b ei e e sieh. Papau ėly ė, Župe ka 2010: 185202 und k .
5 Indem kombinie quan i a i en und quali a i ischen Fo schungs me hodologien, en hüll sich
ieuminische Imp ungsun e suchung Bild, es ges ell we den sp achgemeinscha s sp achlichen
Ve hal ens, Bes immungen Tendenzien und kausingum (Macaulay 2009; Co in, Lillis, OHallo an 2010;
Heigham, C oke 2009). Ve schiedene Me hoden bei de Un e suchung de Ansich en zu sp achlichen
So en, ausheb sich de Sp achanwende sozialische S a us, seine Kompe enz und Sp a a ienwe e (p.z., A auklumas, de o mals mi sp achlichem Solida ismus e bunden is ,
kalbė ojų pa ikimumu i pan.), p anašumas, p es ižas i k . (plg.: Edwa ds 2006: 324–331; Ga e
2010: 66 i k .).
6 Japänische Linguis Fumio Inoue dialek bildnis (engl. dialec image) e m de inie sie als Sp ache
Ve b auche s o s ellabam (susiku us) psychologischen socialinen egionalen ode socialinio
dialek bilddinen. Wei e e übe Dialek s bildlichen Theo ie und Beg i s Bedeu ung siehe. : Inoue 1999a: 147; 1999b:
161, 174.

DIANA DAMBRAUSKIENĖ
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
2. LIETUVOS TARMĖS PIETŲ ŽEMAIČIŲ
RASEINIŠKI POZIÜRIU
Mokslinėje Pa adamoe nusis o ėjusi T adi ion zu nennen Li uanien höš aičių und
žemaičių a mes. Alle dings angepass e sp acho y os Un e suchungsda en
zeigen, dass de üblichs e in de Taxonomie de ein achen Sp achen Ve b auche n
is ke u na ė a mių klassi ika ion, wenn a mės nominioja en ie e li auische
e nog a ische egionen benennungen (Aukš ai ija aukš aičių a mė, Žemai ija
dzūkų a mė i Su alkija – su alkiečių (su alkų) a mė), kiek ečiau a mėmis
į a dijamos p o o ipinių a miškumą ep ezen uojančių mies ų a a minių zo-
žemaičių a mė, Dzūkija nų benennungen (plg. : Aliūkai ė 2013: 13, 1415; Bakšienė 2015: Ge žo ai ė 2;
2016: 121142 und k . ).
Die An wo en Südhemaichs aseiniškių pa a mei ep äsen ie ende
Responden en an die F age, welche li auischen Sp achen sie wissen, können in 5
G uppen un e eil we den: 1) hype onomische Klassi ika ion (aukš aičių,
žemaičių, dzūkų, su alkiečių (su alkų), Mažosios)7, 2) Lie u os d a inė, ode
wissenscha liche, klassi ika ion (aukš aičių und žemaičių 3)), polinominė, ode
kupiana ė, klassi ika ion (p. 194., dzūkų, žemaičių, Plungės, dzūkų)AUK3M); Ju ba ko,
Rokiškio, on Upynos, dzūkai, zemaičiai (398aGERV3M)), 4) nach a miškumą
ep äsen iojančius S äd e (p z. : Ma ijampolės, Ju ba ko (396PAUP1M)) und 5) on
a miškumo a i ibojusiųjų ( a mių neį a dijančiųjų) G uppe.
Je nach Zone a mių Klassi ika ionen un e scheiden sich die Da en wie iel (z. B.
2). 2 PAV. Süd un e aiße aseiniškių a mių nomina ionen klassi ika ion8
Beispielsweise, Kemės zone nich neuž iksie keine einzige wissenscha liche
klassi ika ions e wä migung, Raséinių zone haup sächlich angegusiße S ädis
ode spezi ischen O snamen mi a nissen.
Tau ags Zone is as zehn eilui Responden en bekann wissenscha liche
Klassi ika ion. Beinahe alle diese Klassi ika ion bes ai enden in o man a sind
S aipsniai / A icles 233
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
(ode wa en) e bunden mi li auischen Sp achs udien in höhe en Schulen,
ande e behaup e en übe li auischen Ta mių ski ung e was zu e inne n aus
li auischen Sp achun e okungen in Schulen.
Alle dings meis aseiniškių Bewuss seinese a mių nomina ionen nich
sepa a en on Li huanias e nog a ischen egionen namensungen: haup sächlich
u na ės – aukš aičių, žemaičių, dzūkų i su alkiečių – a mių klasi ikacijos, ki i
i iagosi ke esponden ai a dija po eine, zwei ode is e nog a ischen egionen
namensungen en sp echende a mes.
Responden en am bes en e kenn lich is zemaiße a mė, sie e wähn e meh als neun zehn eilne
Kemės und Tau ags zonen und meh als zwei D i elne Raséinių zonen i ie ende9 (z . Fig. 3).
Wei en a migen Ve wähl en Desk ip o ien Ve eilung nach Zonen a iie : Kemės Zonen
un e suchidiesiems, be un e aičių, gu bekann su alkiečių (su alkų), Raséinių aukš aičių und dzūkų,
und Tau ags aukš aičių a mė; Raséinių und Tau ags Zonen ečiausiai eingewähl su alkiečių
(su alkų) a mė, Kemės aukš aičių (ž . Fig. 3). 3 PAV. Hipe onimlichen a mių benennungen
eksplika ion nach zonen 9 No wendig sagen, dass ge echne nich on allen un e such en, abe on
pa eikusiischen a mių benennungen. Nich s übe a mes nich wissen und nomina ionen
nepa eike en in die be echnung nich zu üh en.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Dahe behaup e man, dass aseiniškie, e mes iden i izie end mi
e hnog aphischen Regionen, dėsninge bes ä igen ühe e Fo schungse gebnisse
in Li uanien10. Das, dass zemaiße a mė aseiniškių einge äh jama häu ig, is auch
kein neues Fak in li auischen a mių Un e suchungen11. Bewe e end
un e suchba en Kommen a e, eig i e, dass aseiniškiam a miškumas ( a mė)
apsk i ai apa us zemaičių a mei, . i. žemai iškumas e bunden wi d mi
yškiosien ode zumindes e was besich ie nden a minigen Eigenscha en
(spezi isch akzen is ischen und phe ischen, auße ielem žinomum dzūka imą) ode
un e schiedinga Leksika. P idu lich, dass bei besch eibend a mes
Un e suchamieji haup sächlich epi e en a ojend angegeben nied igaiße
a mes ausschi inum: schöns e (358PAPA2M, 360BATA2M, 364RASE1M,
394GRPAŠA2M-A, 398AGERV1M), senes e (364PAŠRASE1M), a įs ams e (226YPADU2M,
258KELM1M, 259Y, 294LBIDU2V, 329ALJ2M, 356VAIN3MKU 364RASE3M), juckens e
(325YL3M, 394PAŠA2M), juckens e (360Y) und pan. Analizuojend nach Zonen,
neiš yškėjo he e onimischen a mių Bewe ungskon um, nu ein e čių posi ionen
pasiski sčiusios ne ienodai. Beispielsweise, Kemės-Zonen-An woo dnehme am
meis en ausgesp ochenen Un e s ändnis de un e aiischen Ta mee (schwe zu
(ŠAUK3M, 257KRAŽ1M, 257KRAŽ3M)), Raséinių i Tau ags – a pažįs a-
e s ehen (162GUDM2M), nich alles e s ehn (225KUŠL3M), nich e s ändliche
mumm (lengs ens zu e kenn ene (327ŽVIN2M, 329ALJ2M), zue kenn is ämins e (294LYDU2V, 356VAIN3M-1, 364RASE3M, 395ERVŽ3M), zue kenn ene
(390ŽYGA1M)). Tokie einsch e čiai zeigen, dass yškių nö dlichen niede aičių
me kmalen en hal enen sp ach a ian en südliche niede aičiai aseiniškiai
žemaičių a mė laikoma nesup an ama (Raséinių i Tau ags apylinkių gy en o-
un e scheiden am bes en, und das, dass jams nich e s ändamlichkei is au dem
zwei en pla z nach e kennnisba kei ), bedeu e nich nu alle d ei zonen pe eigißigkei (a imumą aukš aių), sonde n und spa ischem gesam en pa a mės
plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę).
Bei de Bewe ung un e schiedlichen Al e s An ags elle s Da en, wu de es ges ell , dass Kemės
und Raséinių jüngs en Al e g uppen un e suchabieji demons ie en Bildungsein ich ungen
su o mulie e Kenn nisse und ideologische Bes immungen. Beispielsweise, Kemäs zonen jüngs e
Responden en, bewe e ene nied igaičių a mę als un e s ändliche, noch beme ken phone ikos 10
Plg. : Aliūkai ė 2013; Ba anauskienė, K upickai ė 2012; Ramonienė, K upickai ė 2013 und k . Aus de Sich
eines ein achen Sp ach ech es e s en scheide Ta mieniden i izie ung ein paa wich ige Aspek e:
1) ein ande e Gesp ächsmodus, 2) kalbines Ta mikei scha ak e is iken, 3) wenigs ens annähe slis
isuus Li huaniens Ta minka enau eilung (plg. Aliūkai ė, Mikulėnienė, Čepai ienė, Ge žo ai ė 2017:
158160). 11 Plg. : Aliūkai ė 2013: 12; Župe ka 2012: 297 und k . Neue muss gesag we den, dass 2014 m.
Raséischen Sp achen Gemeinscha s geoling is ischen Kompe enzie ung ž algomasis Un e suchung
o enba e e ähnliche E gebnisse: haup sächlich abge ag (92 p ozen .) ikino kenn an ys
un e aičių a mę, 87 p ozen . š auk aičių. Ge ade die Zei meh aseiniškių e wa dijo su alkiečių,
su alkų, Su alkijos a mę (65 p ozen ), dzūkų a mė wu de e wähn am wenigs en Male (57 p ozen .
a mių nominacijas pa eikusių esponden ů). Aus üh liche übe die Un e suchung siehe. Vai monienė 2014; 2017.
A ikeln A icles 235 /
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
(nuke galūnes (259KUBI1M)), akcen ologies (ki čia imas ki oks (258KELM1M))
ski umus, Raséinių pab ėžia es e iškumą (g ažiaja, ale neschal ama
(298aGERV1M)), sowie akcen ologies (ki čia imas ki oks (364RASE1M)) ski umus.
Alle dings Tau ags höhe e E ziehung e wo benen jungen Un e suchamens Meinung
nach, wegen eigi os leksikos shi a mė juokinga (juokinga žemaičių a mė mi ih en
Wo en (360BATA1M)). Solche Einschä zung implizie nich nu subjek i das einen
asmens nuomonę, be i apsk i ai menkesnę a mės ( a miškumo) e ę (kad
nich e sy en wü den lus ig, muss sp echen allen e s ändlich). kumą (seno iniai
Pab ėž ina, kad Tau ags zonos aukš esnio išsila inimo i iamųjų žemaičių
a mės apibūdinimai gana ka ego iški: nuo pab ėžiančių is o iškumą i es e iš-
Wö e seh g ažu (360BATA2M), g ažiausia (358PAGR3M, 394SPAŠA2M-1, 392STRA2V),
maloniniai Wo eliai (392STRA3M)) bis subjek i nega i e Nega i en (g ubijaniška
(362PETK3M), ne aisyklingai šneka und neg ažiai (395ERŽV3M)). Kemės zonen hohes
und höhe en Bildungswah nehmung zugijäę Responden en un e aičių a mę
bewe en ziemlich nuosaikiai, abe häu ige be on es e iškube neįp as a
mą (žodžiai ki okie, be g aži (GUDM2M); ski ingi žodžiai (194ŠAUK3M); g aži,
(258KELM1M)), um Rasé liegenden LKA-S ellen in de Meinung, das li awiškiausia,
äl es e (364RASE1M) und schöns e (327NE-
MA2V) a mė. Nied ige e E ziehungs o schungen in allen d ei Zonen hiel en sich
eine ähnlichen Bewe ung und o e einsahen ein, wie die un e aich sche
Ta mee sich eigi uma ode ande soniškumu (įdomesnė (225KUŠL3M), įdomi
(257KRAŽ1M), įdomiausia (3PAŠA2M), kalba (39429ALJ2M-1, 363U2M), ande s lau e
a ia (398aGERV2M), ki okia (363VIDU1V)).
somi zemaičių a mė ielen Responden en de gi dė e, jedoch ih Bildnis
apa en nö dlichen zemaičių dialek en, de sich wei e geschieden on den
sel igen südlichen zemaičių aseiniškių sp ach a ian en12.
Alle alle d ei Zonen un e suchba en Kommen a e übe hochsch ai ige Ta mę a sa gesni als
niede aiche Ta mės Besch eibungen, und as die Häl e de Responden en im Allgemeinen
nich we e e, nu behaup e en heo e isch hö ėje dieses Ta mės Namen. Hieß es, solche
Bes immungen en scheide nich die Fähigkei zu e kennen hochš aičių a mę, sonde n du ch
Medienmi el, in de Ö en lichkei gehö dė e ode Bildungsein ich ungen ausge u ene Wissen
(ode bewuss seinseingemein ene Opposi ion landaičiai: aukš aičiai). Dies bes ä ig die
Kommen a e de mi le en und äl es en Gene a ion de Responden en, dass a män nich genann
wü den, wenn wä e nich angesehen die Fe nsehp og ammen Duokim ga o (224VAIG2M, 257KRAŽ3M,
259KUBI3M, 393JONI3M), und eine Ve e e in de jüngs en Al e g uppe behaup e e, dass a män 12
A enweise da au , dass Au os e eo ypischen (selbs Responden en e ohenden)
Sp ach a ian en und e hnischen Iden i ä sko elia ionen Analyse nich de Gegens and des
A ikels sind, we den nich genaue un e such .
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 242
3. IŠVADOS
Süd un e aiische aseiniškių geoling is ische Kompe enz LKA Punk en
geog a ische Lage und ih e zoniškum on bedeu endem Ein luss mach nich .
Gebėjime a mes zu e kennen, zu bewe en und sie zu e knüp en mi a miniaal
a ealen in allen be ag en zonen sind ähnlichüs, dahe , bewe e end in diesem
aspek u, ganze aseiniškių pa a mės lächen gel eni hins pe eiginiu.
Te min-Einhei en aseiniškių meis nominie we den basie end heo e ischen pe
žiniomis i konk ečiomis kalbinėmis pa i imis. Ch es oma inės (su o muo os
Bildungssys em) Kenn nis demons ie we den a dijend hype e onimige a minius
desc ip o ius, smulkesnių Sp achen a mainungennamen we den gegeben un e
Füh ungs sp achbinigen nuo okįs , g imi sowohl pe sönlichen pa i imis, sowohl
s e eo ypizue end gehö us Sp achanlagen im ö en lichen Raum.
Te mienbeschöp ungen am meis en ko elie mi aseiniškių ausbilde im: höhe en
e ziehungs i iamieji aus yškina pe Bildungssys em e wo y as sp ach a ian en
ski ies kompe en ionen (nu odomi g ama ische zeichnisse), nied ige e ausbilde im
häu giau ak ualizuoja emosimu pa em us ein e čius. Alle dings insgesam a mių
Bewe ungsanalyse zeig e, dass in allen ijose Zonen Responden en a mių
Besch eibungen (ausse un e aich en a mę) neigen zu e meiden. Gebal ung
zemai ige a mę e knüp mi bes imm en o en ( ie o ėmis) und ih e (zemaičių
a mės) bewe ung als un e s ändamen und e kenn lichen (aukš aičių a mė
andama in nächs gelegenen S äd en in de Aukš ai ischen e hnog aphischen egio
und beschüll wi d als schöns e, e s ändige und egelige) e laub zu behaup en
nich nu übe alle d ei zonen pe eigißigkei , abe und ziemlich spa ische gesam en pa a mės
plo o aukš ai ėjimą (ypač aplink Kemę).
Un e suchungsanalyse zeig nich glas südliche un e aiische aseiniškių
heo e ische Kenn nis übe li auische a me sowie a minę o ien a ion, jedoch,
besched inend a dijamas a mių nomina ionen und eing e čius, kühnia
behaup en, dass den be ag en diese pa a mės Ve e e n cha ak e is isch gu e dialek okompe enz und sie gu un e scheiden a mes da ,
LITERATŪRA Und ŠALTINIAI
Aliūkai ė Dai a 2013: Ho izon alusis und e ikalusis Sp achenkon inuums skaidums: XXI
Jah hunde s Gesp al ungs Va ian en dem Ansa z des Ve s ande s des ein ach en
Sp aches. Taikomoji sp acho y a 2. Zugang in e ne : www. aikomojikalbo y a.l . kienė
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė, Leskauskai ė As a, Lubienė Jū a ė, Meiliūnai ė Viole a, Pakalniš-
Dalia, Ragaišienė Vilija, Rinkauskienė Regina, Š amba y ė-Valužienė Janina, U bana ičienė
Joli a, Vaišnienė Dai a 2014: Punk ų inklo

S aipsniai / A icles 243
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių
a mės: geoling is ische und socioling is ische Un e suchung (zemėlapiai und ih e
Kommen a e), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 129196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014a: Geolek ų i egionischen dialek ų o ma imosi
besonde hei en in Li uanien. XXI a. an angs li auische a mės: geoling is ische und
socioling is ische un e such (zemėlapiai und ih e kommen a e), sud. D. Mikulėnienė, V.
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 257262.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014b: Geoling is ika: ideologija,
eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis
und socioling is ische Un e suchung (zemėlapiai und ih e Kommen a e), sud. D.
Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016: Pe cep y iosios dialek ologies ins umen i und
Fo schungs ich ungen: a ian ų a ealai men aliniuose ka ėlapiuose (Bi žų Fall). Ac a
Linguis ica Li huanica LXXIV, 89120. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2016a: Lie u os
gimnazis ų požiū is: ausla inimas Lie u os gimnazis ų aizdiniuose. Ve bum 7, 1733. Zugang
in e ne : h pwww.zu nalai. u.l / e bum/a icle:// iew/10283. Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė
Danguolė, Čepai ienė Agnė, Ge žo ai ė Lau a 2017: Kalbos a ian iškumas und seine
Bewe ung pe cep y iosios dialek ologies Sich weise: Va ian en und O s bilddinye:
kollek i y inė s udio, sud. D. Aliūkai ė, D. Mikulėnienė, Vilnius: Vilniaus uni e si ä .
Bakšienė Rima 2015: Ta minio sp achungs sa i e ė und lebybingum: XXI a. anhal s Šakių
und Ju ba ko šnek os. Lie u ių kalba 9. Zugang in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/172. Ba anauskienė
Vik o ija, K upickai ė Do ilė 2012: Li huanian S äd e Be ölke ung a minės
egionalinės sa imonės besonde hei en (socioling is ische S udieda en). Taikomoji
sp acho y a 1. Zugang in e ne : www. aikomojikalbo y a.l .
Chambe s Jack K., T udgill Pe e 2004: Dialec ology, 2nd edi ion, Camb idge:
Camb idge Uni e si y.
Ca oline Co in, Lillis The esa M., OHallo an Kie an 2010: Applied Linguis ics Me hods,
London and New Yo k: Rou ledge. Die cks Willy 2002: Men al maps.
Linguis ic-Geog aphic Concep s. Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2, eds. D. Long,
D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 5170.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
244 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
John Edwa ds 2006: Language a i udes. Encyclopedia o Language and Linguis ics 6, 2nd
edi ion, ed. K. B own, Ox o d: Else ie , 324331. Ga e Pe e 2010: A i udes o Language,
Camb idge: Camb idge Uni e si y. Ge žo ai ė Lau a 2016: Jaunųjų šiauliškių i
pane ėžiškių a minė sa imonė: g enz men alischen mapp agen. Ac a Linguis ica
Li huanica LXXIV, 121142. Ge žo ai ė Lau a 2016a: Va o ojo eiksnys: subjek i usis
Lenkijas li auische šnek ü bildungs men alischen mappäsen. Lie u ių a mių kai a XXI.
a. An ang: Lenkischen li auischen šnek os, sud. D. Mikulėnienė, A. Leskauskai ė, V.
Ragaišienė, L. Ge žo ai ė, N. Bi gelienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 321339.
Ge žo ai ė Lau a 2018: Šiaulių jaunuolių kalbinė gim inė men alischen ka ėlapiuose.
Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblemas 5, sud. R. Bakšienė, N. Mo ozo a,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 76–101.
Ge žo ai ė Lau a 2019: Bend inės lie u ių kalbos aizdinių kalbinio s anda o plo e
Un e suchung: eines Kauno Raions Gymnasiums Fall. Lie u ių kalba 13. Zugang in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew:278. Ge žo ai ė Lau a,
Mikulėnienė Danguolė 2014: Daba inė lie u ių a mių klasi ikacija i Lie u ių kalbos a laso
punk e: žemėlapis und kommen a e. XXI a. an ängliche li auische Ta mės: geoling is ische
und socioling is ische Un e suchung (zemėlapiai und ih e Kommen a e), sud. D. Mikulėnienė, V.
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, I မြေėlapis und kommen a (sp. įklija). Ge en ojai
h ps://osp.s a .go .l /2011m.- isuo inis-gy en oju-i -bus u-su asymas. Heigham Juani a,
C oke Robe A. 2009: Quali a i e Resea ch in Applied Linguis ics, London: Palg a e.
Inoue Fumio 1999a: Classi ica ion o Dialec s by Image: English and Japanese. Handbook
o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam, Philadelphia: John
Benjamins Publishing Company, 147160.
Inoue Fumio 1999b: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1, eds. D. R. P es on, Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 161176. Kalėdienė Laima 2015: Vilniaus
S ad sp ich : bewimojo Zei hypo hzė. Ta mės Kul u e be de eu opäischen Völke
Dialec s Cul u al He i age o Eu opean Na ions, Vilnius: MRU, 211244.
Labo William 1972: Sociolinguis ic Pa e ns, Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl a-
P ess nia.
LKA Lie u ių kalbos a las I. Leksika, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, ja:
1977.
A ikeln A icles 245 /
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
LKA Lie u ių kalbos a las II. Fone ika, an wo . ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas,
1982.
LKA – Lie u ių kalbos a lasas III. Mo ologija, a sak. ed. K. Mo kūnas, Vilnius: Moks-
las, 1991.
Macaulay Ronald 2009: Quan i a i e Me hods in Sociolinguis ics, London: Palg a e.
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: on a minių požymių p ie
a miškumo žymenų. Respec us philologicus 35(40). Zugang in e ne :
h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395. NLTA XXI a.
begžios li auische a mės: geoling is ische und socioling is ische un e such
(zemėlapiai und ih e kommen a e), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2014.
Papau ėly ė Sil ija, Župe ka Kazimie as 2010: Lie u os e ninių s ičių gy en ojų
cha ak e io b uožai kalbos pasaulė aizdyje. Sp achkul u 83, 185202. Ramonienė Meilu ė,
K upickai ė Do ilė 2013: Regionalische Sp achen Ve b auchs in li auischen S äd en
Besonde hei en. S äd e und Sp achen II. Socioling is ische Lie u os žemėlapis:
kolek y inė monog a ija, sud. M. Ramonienė, Vilnius: Vilniaus Uni e si ä as, 2353. Sanko
Gillian 2006: Age: Appa en ime and eal ime. Else ie Encyclopedia o Language and
Linguis ics, 2nd edi ion. Zugang in e ne : h ps://www.ling.upenn.
edu~gillian/PAPERS/Sanko .Age,AT,RT.pd .
Vai monienė Diana 2014: Raseinių kalbinės bend uomenės geoling is inė kompe enci-
magis o A bei , Vilnius: Vilniaus uni e si a s. Vai monienė Diana 2017: Lie u os a mių
bildlichne südliche zemaičių aseiniškių men alischem ka enschi m. Pe spec i es o
Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds, Poznan: Wydawnic wo Rys,
343365. Župe ka Kazimie as 2012: Me aling is ika. Nekalbininkų kalbo y a, Šiauliai: VšĮ
Šiaulių uni e si e s Ve lag.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
246 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Dialec Nomina ions and E alua ions in he
A ea o he Sou he n Samogi ian o Raseiniai
SUMMARY
Sociocul u al and socioeconomic easons d i ing mig a ion o la ge and s uc u ally mo e
con enien locali ies change he linguis ic beha iou o language use s. Con ac s wi h he use s o
o he language a ian s and he image o a mo e p es igious a ian co ec he e alua ions o
language a ie ies and also ini ia e a e iew o he a i ude owa ds dialec s. Samogi ian
The esea ch add essing he geolinguis ic compe ence in he a ea o he Sou he n
subdialec o Raseiniai based on he p inciples o pe cep i e dialec ology has been a he
agmen a y; i e ealed he impac o ex alinguis ic ac o s on he ho izon al and e ical
a ia ion o he language o he subdialec o Raseiniai; meanwhile, due o he phenomena o
con e gence, h ee geolec s, which a e de eloping in he a ea o he subdialec Kelmė, Raseiniai and
Tau agė we e iden i ied. Um zu e aluie en he linguis ische Si ua ion am gegenwä igen Momen
und zu an icipie en he scena io o he u he de elopmen o he Sou he n Samogi ian
subdialec o Raseiniai and i s causali y, he i s s udy add essing he geolinguis ic compe ence
o he linguis ic communi ies om all he poin s included in he A las o he Li huanian Language,
which a e si ua ed in he a ea o he subdialec , was du chge üh . The esea ch is based on he
compa ison o he commen s o he esponden s om he a eas o Kelmė, Raseiniai and Tau agė
abou dialec s and he abili y o associa e hem wi h social and geog aphical a eas. Geolinguis ic
compe ence was u he e ised by analysing he e os e eo ypical e alua ions (o o he language
a ian s) and he esponden s unde s anding o dialec al speech (dialec al p ope ies) wi h ega d
o sociodemog aphic and sociocul u al a iables.
I was ound ha he Samogi ian dialec , which is gene ally equalled o dialec al speech, is bes
known o ( ecognizable by) he esponden s, i.e., he Samogi ian dialec is linked wi h he
language a ian mani es ing p ominen dialec al ea u es (excep o he Dzūkian dialec
known by many people) o dis inc ocabula y. The esponden s o he younges age and mo e
ad anced educa ional backg ound, demons a ing he knowledge and ideological a i udes
o med by educa ional ins i u ions, o en conside phone ic, accen ual and lexical ad anced in
di e ences he dis inguishing ea u es o dialec s, whe eas olde esponden s who a e less
educa ion end o highligh o iginali y o peculia i y. When nomina ing and commen ing on he
dialec s o Aukš ai ian and Samogi ian, he esponden s demons a e hei geolinguis ic
knowledge and can o en associa e hem wi h owns o se lemen s. Howe e , i should be
no ed ha he esponden s usually look o he Samogi ian dialec in p o o ypical owns
exhibi ing p ominen dialec al ea u es (Telšiai, Plungė, Skuodas); meanwhile, Aukš ai ian, which
is mo e commonly associa ed wi h he non-dialec al linguis ic a ian , is ound in he owns om
he e hnog aphic egion o Aukš ai ija, which a e closes o he speake s o he subdialec o
A ikeln A icles 247 /
Pie ų žemaičių aseiniškių a mių nominacijos i į e čiai
Raseiniai (A iogala, Ju ba kas, Šiauliai). The Aukš ai ian local dialec s (Li h. šnek os), which a e
u he om he linguis ic homeland and he s anda d language, a e associa ed wi h he names
o owns and a e e e ed o as dialec s (Li h. dialec s). Such e alua ions ob iously show he
belie o he speake s o he subdialec o Raseiniai ha hei language a ian is close o he
image o he s anda d language, which is pa alleled o he Aukš ai ian dialec . The speake s o
he subdialec o Raseiniai associa e he language a ian which di e s om he s anda d
language o any deg ee wi h a dialec and iew i as a sepa a e dialec al uni . The associa ion o
dialec s wi h speci ic locali ies shows ha o dina y language use s well dis inguish be ween
dialec s, wohingegen language di isibili y depends on he aspec s o hei speci ic linguis ic
expe ience.
When nomina ing dialec al uni s, he speake s o he subdialec o Raseiniai ollow hei
heo e ical knowledge and speci ic linguis ic expe ience. Ch es oma hic knowledge is
demons a ed by speci ying hype onymic dialec al desc ip o s, whe eas he names o smalle
language a ie ies a e usually a ibu ed on he basis o hei linguis ic unde s anding he media.
esul ing om pe sonal expe ience and he s e eo yping o he language a ian s hea d on
Die Fo schungsda en machen es kla dass die dialek al O ien ie ung o he speake s o he
Sou he n Samogi ian o Raseiniai and hei heo e ical knowledge o Li huanian dialec s a e a he
good, bu in summa y o he nomina ions and e alua ions o dialec s exp essed by he esponden s,
wi können nich es s ellen ha he ep esen a i es o his subdialec in e iewed in he s udy
can be cha ac e ized by good dialec al compe ence and he abili y o dis inguish be ween dialec s.
Eingelei e 2020 m. Ok obe 16 d.
DIANA DAMBRAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
damb [email p o ec ed]om