50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Wissenscha lichen Fo schungs Rich ung: Wo zeugen da yba.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-03
M. PETKEVIČIAUS KATEKISMO
(1598) DEVERBATYVAI
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
ANOTATIUM
S aipsnyje behandel ami 1598 m. ausleis e M. Pe ke ičiaus ka ekizmo ( oliau PK) p eesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai. In diese Quelle is paludi a as alle de e ba ywe
Da bie ka ego ien G ünde, Ka o ischen, Resul a ische Zus usen und Akimi kas Bedeu ungen
edischen. Gausia da ybos Ka ego ie PK is G ünde Bedeu ungs de e ba y ai. Eben alls
p äsen ie PK de e ba y ische P eesagü-F equenzen, G undinių Wö ze b uozei, ednissen
paschaikan i balsių kai a, die um ass nu einen Teil da ybos-Typs Wö ze , is ne egulia i.
ESMINIAI WORDŽIAI: eiksmažodžiai, de e ba y ai, da yboska ego ie, p eesaga, balsių kai a.
ANNOTATION
The a icle analyses su ixed e bs de e ba i es in he Ca echism published by M. Pe ke ičius
(CP). The de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion a e es i ied in his sou ce,
i.e. de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings a e ound.
Causa i e de e ba i es make up he la ges de i a ion ca ego y in he CP. The equency o
de e ba i e su ixes, ea u es o base wo ds and owel change in de i a i es a e p esen ed.
Only isola ed ins ances o apophony a e ound in he CP, he owel change occu s only in pa o
de i a i e wo ds and is o i egula cha ac e .
KEYWORDS: e bs, de e ba i es, ca ego y o de i a ion, su ix, owel change.
S aipsniai / A icles 51
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
ĮVADAS
Me kelis Pe ke ičiaus ka ekism ( oliau PK) is ypisch XVIXVII a. e o ma ische
Kö innis, dahe u ėjęs umnehmen iele Aspek e: da in wi d o ges ell und
maldungen, und giesnissen, auch angegeben bažny ischen Ze emonien
Du ch üh ungo dnung, besp ochen we den glaubensg undlagen. Obwohl es das
zwei e Buch de li auischen Sp ache Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, sie
bis je z e gleichs wenig e o sch . Häu ig is PK i as als Li e a u objek
(Melle 1984; Pociū ė 2000; Kuźmina 2002; Pociū ėAbuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008)
und nich abzüglich gene ese A Anme kungen übe dieses Ka ekismus leksiką
(Palionis 1967; Zinke ičius 1988), A ikeln übe seine Sp ache sind nu ein ande es.
Am aus üh lichs en zu diese Quelle Fo schung beige agen is Jonas K uopas (1970).
Ap a iamo eikalo Sp ache un e such e a agmen ie lich, dahe juolab is nich
ausge u i M. Pe ke ičiaus ka ekizmo eiksmažodžiai. de li auischen Sp achen
yba apsk i ai nė a daug y inė a (Jakai ienė 1968, 1973; Pake ys, 2006, 2011,
eiksmažodžių da2011a; Pake ys, Rimku ė, U ka 2012; Gaidienė 2012), besonde s
alosios li auensischen Sp achs aš iji. In diesem Be eich neues en Fo schungen
sind pa eikę Ju gis Pake ys (Pake ys 2005, 2017, 2019; A kadie , Pake ys 2015) und
Dalia Pakalniškienė (Pakalniškienė 2018, 2019), jedoch PK p iesaginiai eiksmažodžiai
kol kas blieben noch nich š i i. Diese A ikels Objek is p eesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai, . y. ediniai aus ande en eiksmažodžių. Es wi d
angenommen, dass in allen Sp achen de e ba y ü deu lich meh als denomina y ü
sind (Pakalniškienė 2019: 10). im li auischen sp ach diesen beiden wi kmajodžių
G uppen e waiglisch sind gleichmäßig, ih Da bie auch wenigem un e scheiden, i. i.
ih Haup Da bys Fo man is P äsag, ande s als, sag'n, polkischen sp ach, wo
wi kmajodžiai aus ande en wi kmajodžių meis mi P ädälen zusammengese z we den (GJPW 1984: 465).
Ma e iala ü diesen A ikel wu de aus J. K uopo suda y o M. Pe ke ičiaus
ka ekismus wo ynälio und 1939 m. ausgeließenes o og a o inio diese
ka ekismus edi ion aus ihnen wu den ausgelös alle nich ikeh enjan ys
p eesagnischen eiksmažodžiai und apibend in i, . y. sich en e n on
o gdäldlichen edischen, wenn ih e nep iešdäldlichen eiksmažodžių sind
esma ien, zwischen ihnen gib es nich egulie ba e o mliche Di e enz, nu
au g und de p eesagens. Dahe , PK as a e was meh als 300 p eesaginių
eiksmažodžių. In diese Quelle wu de gesuch oma eiksmažodžių und ih e
edinių, die bezeija eiksmažodžio bend a į, esamu iges und bū ąjį ka inį Zei .
Beispielsweise, ehlend di ek e Beu e des Ka inen Zei paludijimes, basiamasi
und P eesagas -imas ediniu aus eiksmawodis Beu e des Ka inen Zei .
Diejenigen Haup unk ionswo d o men, die nu sind spėjama nach de heu igen
li auischen Sp ache und im Allgemeinen eiksmažodžių da ybos Sys em, abe
nich angehüll PK, sch eiben in lauž iniuose skliaus en [ ]. Schon neben paliudig en PK g undlegenden Geschmazwo ds Fo men sind sch i liche Beispiele aus diesem 1598 m. Quelle. T adi iell p iesagliche Maßnahmenmažodžiai,
ANŽELIKA SMETONIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV hal en die Beschwö ungen in allen Kamienen,
genann p eesaginischen gleichaskiemenien, a nich šlaikan ieji p eisagen
esamajame ode (i ) bū ajame laike miš iaisiais eiksmažodžiais. Beide
P eesaglichen Wi kmažodžių mo ologischen Typen und we den in diesem We k
un e such , basie end au synch onischen Wö schda ybosanalysis-Me hode,
dessen g undlegende P inzipien su o mulie e Vinco U bučio (U bu is 2009). Ziel des
A ikels is zu bes immen PK de e ba y ų da bie ungs-Sys em un e schiede, wenn
de en gib , on heu igen li auischen Sp ache de e ba y ų endenzien. Zewichs zu
e eichen alle PK inden zuzesagende eiksmažodžiai e s ens wu den ausnag inė i
da ybiisch, so ausskellend edinen aus eiksmažodžių; le z e e wu den un e eil in
Da bie ka ego ien und angegeben im e s en Kapi el dieses A ikels. Sei on
de e ba y ü nich ge enn e balsių kai a (auch genann apo onija, balsių
al e nnacija), we den im zwei en Kapi el PK de e ba y u in pass ikę
apo onijas älle o ges ell . Wie e wähn , alle ausgeless en P iesagnisse PK
eiksmažodžiai wu den ausnag inė i da ybiisch, au geschal e in Da inien aus
niškai da ybiškai neskaidžius. P imin ina, kad „da inys – žodis, pada y as a
eiksmažodžių, aus ande en Sp ach eilen und in sinch o unk ionuojan is als
gemach aus einem ande en ode zwei ande en Wo en (LKE 1999: 150). Ein
Da biswo gil nu dann, wenn es o mell und seman isch au dem G undwo
basie , d. i. is e üllomaßlich die Haup bedingung de Da ibes is de
Da ibesopposi ion, de en e s e Mi glied de Da bis is , und de ande e de
Da ibesg und, sie no wendige weise muss binden de Da ibes mo i a ion (U bu is
2009: 70, 81). Le z e e können kis i. E s ens, kann nu ücken zu einem G undwo
und edinys dann kann e knüp sein mi einem ande en Wo , das zu eine ande en
mo phologischen Klasse gehö en kann, wie auch ein G undwo . Zwei ens, ediniai
können übe gehen on eine daibka ego ien in eine ande e, wenn nu ih nahim
seman isch (Amb azas 1993: 12). Gül iglich, nu ūk de da ybine Mo i ie ung, eiksmajodis sinch onie end be ach e neskaidžu, obwohl his o ischlich e kann sein edinys.
Nag inėjan al ige li auische Sp ache Raš ų eiksmažodžius no wendig sich
abzus eißen, wie zu bewe en Skolinien, denn ih e da ybliche In e p e a ion
p oblemiška. Skolin as eiksmažodis, wenn neben li auischen kalboje unk ionie ,
paskolin as bend ašaknis a dažodis, kann we den bewe e als mögliche
li auische sp ach de i a as, . i. in li auischen sp ach könn e sein paskolin as
a dažodis, aus dem mi da ien lie u iškomis p eesagodis ausge üh es
eiksmažodis. Sla izmai, leich adap a ęsi li auischen gesp äche, kann sein
po enziüs g undiniai wo e, das zeig und häu ni p eisagas -imas ediniai aus
sla izmų eiksmažodžių. Bei de Beu eilung solche li auische Sp ache daibungs
Möglichkei , no wendig zu be ücksich igen an de möglichen edinischen daibungs
Ka ego ie, ki čia imą, beide Wö e möglichem edinis und möglichem
G undinswo Bedeu ungen, ih e ch onologiją (apie es b ei e e Sme onienė 2015,
2016). In diese A bei häl e sich Meinung, dass, wenn geliehenes Vo esaginisches
Geschmazwo d ha ein mögliches Opposi ionsmi glied, das unk ionie end is
A ikeln A icles 53 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
gleichzei ig, sie e knüp we den da ybos Lyšiu. Rech , diese P oblem
ak ualesnė denomina i am PK nepasi aikė de e ba y ų, de en G undwo in wä e
skolinys. Alle dings keblumen s ell e alai, de en Fo men übe eins immen mi
indigenen li auensischen sp achwö e n. Als Beispiel kann gegeben we den
e alą p igulė i ‘p iklausy i (plg. le. p zynależeć) (p igul PK6, 10). In einem solchen
Fall kann dieses Geschmazd nich sein gebunden de ybiniu Lyšiu mi p igul i, obwohl analogiškas Geschmazdodis (p i)gulė i is da ybiisch mi ihm e bunden. Ve s eh man Neueinigkei , übe salai neanalyzie we den.
1. PETKEVIČIAUS KATEKISMO DEVERBA-
TYV DARYBOS KATEGORIJOS
Da ebos yp is Wö ze sa zungs o mali und seman ische schema. Tipą bilden
Da iniai, die übe eins immen d ei Zeichnungen: 1) ka ego ine Da ybos bedeu ungse, 2)
G undwo zus Sp achan eil, 3) Da ybos o man u (LKE 1999: 148). Da ybos Ka ego ie
is b ei nė als da iebs ypu, in sie kann ein paa le z e e allen. Da ybos Ka ego ie
en s eib on dem, mi welchem Da ybos o man u is gemach es edinys. gewisse
Daik a a džių da ybos ka ego ijoms is iena daugiau a mažiau y a būdingos
P äsesagen, und eiksmažodžių Sys emie kebliau: le z e e P äsesagen ha keine
solchen konk e en Bedeu ungen wie daik a a dzungen, ih e sind deu lich wenige .
In diese A bei PK p eesaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai sind un e eil in
Ka ego ien basie end Daba inės lie u ių kalbos g ammika (DLKG: 742). De e ba y ai
doomen mi alle g undlegenden eiksmažodžių da ybos mo emä (-au i, -en i, -inė i,
-in i, -y i, -o i, -ė i, -uo i, - elė i) Va ian en. Dass selbe P iesaga kann e wende
we den in meh e en Da bie ka ego ien (pa ys änden, mi P iesaga -y i bilden sich
ka o iniai und p iežas iniai eiksmažodžiai), so is genau wegen kleinos
eiksmažodžių P iesagüss, e glichen mi a dažodžių. Bes imm e P äsesagen
(pa y example, -din i) gel en nu g undlegenden Da ybos mo emä Va ian en aus
meh e en G ünden. E s ens, de selben Mo phemes Va ian en haben die gleiche
Da i s Bedeu ung. Zwei ens, ih e phe ische Zusammense zung is as dieselbe, wie
und g undlegende da ybliche Mo phemen, nu p aplės a gewissen Lau en.
De e ba yws Da iba im Allgemeinen is komplexinge ä ige als denomina y s, denn
eiksmažodinių edinių da yboje häu na balsių kai a, seh sel en paschaikan i
a dažodiniuose ediniuose. Balsių kai a kann um assen nu einen Teil da ybos-Typs
Wö ze , is ne egulia i. Sie is sei u ische Da ybosmi el, denn u keinen Ein luss
Da ybos Bedeu ungme. Obwohl PK nich glückliche Um ang Quelle, da in gib ie e
(aus ün möglichen) de e ba y üe Da bie ka ego ien edischen: G ünden
Bedeu ungen edischen (kauza y ü), Ka o ischen Bedeu ungen (i e a y ü),
esul a ischen Zus andes edischen ( esul a y ü) und akimi kos Bedeu ungen edischen. Am meis en sind kauza y ů, die bilden 56 p oc.
alle PK de e ba y ų.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1.1. P iežas ies Bedeu ungen ediniai zeichnen Ak i en in ein gewisses Objek zu
ge ich e e Wi kung. Die allgemeine Bedeu ung de Ka ego ie is ‘da y i, dass
yk ü Ak ion ode yksma, unsagi s g undiniu Wo hu (DLKG 398): budin i ‘da y i,
dass bus ų, degin i ‘da y i, dass deg e, de in i ‘da y i, dass de ė ų und s. . de
li auischen Sp achen kauza y a bilden sich nu mi zwei mo ems -in i und -y i
a ian en. Lie u ių kalbos a mėse und al uosiuose lie u ių kalbos aš uose sind
nich wenige da inių, besiske iančių nu p eesagomen, beispielsweise,
aušy iaušin i, gesi i gesini, PK solchen paų i gi esama /. PK aus insgesam is
paludi en 45 gleichaskiemen und gemischhohohe Typs G ünde de e ba y ai.
Beinahe alle PK G ünde edischen Da bie G undlage sind in anzi y inie
u sp üngliche Geschmaednisse, nu in ein paa Fällen G undwo em geh mis ieji
Geschmaednisse: de ė i, judė i, kabė i, k u ė i, skubė i, iskė i, esin ys Zei in
de d i en Pe son u yje -a. 1.1.1. Meh hei lich gleichaskiemenien kauza y de
mi de Haup mo phema -in i, 4 mi ih e Va ian en -din i. Gewöhnlich zwischen
diesen P eesagü o handena nežymaus Bedeu ungs Un e schiedum: mi -in i, -ina,
-ino bilden sich eikiamieji p iežas iniai ediniai, und mi -din i, -dina, -dino, de en
G unda z sind ak i aus Wi kens eiksmažodžiai, pa ūpinamąją bedeu ung
Lygiaskiemenių p iežas inių eiksmažodžių su p iesaga -in i PK y a 29: budin i
u in ys ediniai. PK solchen Un e schieds gib es. (pabudin umbim PK211,12),
[budina], [budino]: bus i, bunda, budo ‘išei i aus Schla zus ändes LKŽe; b ennen (iszdo nin os PK90,17), [degina], [degino]: b ennen, -a, -ė
‘bū i ognies eikiamam; geben Lich zu, schlich en LKŽe; de in i (de in u PK185,16),
[de ina], de ino (sude inay PK24,21): de ė i, -a, -ėjo ‘ a is, Ve ag zu machen,
lyg i; gu zusammenzuleben; ik i, zu inden, sein geeigne am, annehmba LKŽe;
gadin i (Iβgadin a PK73,5), gadina (gadina PK72,20), [gadino]: ges i, genda, ‘ gedoi i,
ik i; p as ė i; pū i LKŽe; gaišin i (gaysin i PK20,9), gaišina (gaysinu PK90,21),
[gaišino]: gaiš i, gaiš a, gaišo ‘laiką el ui leis i; nyk i, e sch i, p apul i; galą
bekommen LKŽe; gandin i (pe gandink PK142,26), [gandina], [gandino]: gąs i, gąs a,
gando ‘s aigiai pabūg i, pabijo i LKŽe; g amzdin i (nug amzdin a PK103,16),
[g amzdina], [g amzdino]: g imz i, - a, -do ‘skęs i LKŽe; zu ückin i (g aindams
PK138,22), zu ückina (a g ażina PK87,6), zu ückino (sug ąinay PK30,13): zu ück i, -a,
-o ‘ei i ück LKŽe; judin i (iudin u PK28,9), [judina], [judino]: judė i, -a, -ėjo
‘k u ė i LKŽe; [kabin i], [kabina], kabino ( zkabinę PK98,4): kabė i, -a, -ėjo ‘bū i
pakabin am, nus i usiam, nuka usiam, kabo i, ka o i, kabaliuo i LKŽe; kai in i
(iszkay ink PK51,17), [kai ina], [kai ino]: kais i, kais a, Kai o ‘šil i; b ennen aus Wu
ode i gendwelche Au egung; schus i, okš i, ges i o Feuch igkei und
Wä me LKŽe; k u in i (pak u in PK91,9), [k u ina], [k u ino]: k u ė i, -a, -ėjo
‘pada ui, Objek ode seinen Teilen an mo eė i S elle, kušė i; zu lebam; . . LKŽe;
ma sin i (ma sin i PK20,8), ma sina (ma sina PK20,5), [ma šino]: mi š i, - a, -o
‘neišlaiky i in de E inne ung, nep osimin i LKŽe; naikin i (isznaikin PK62,4),
naikina (naykinanćiu PK208,22), [naikino]: nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i exis io i LKŽe; nykin i

S aipsniai / A icles 55
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
(iβnikin PK141,22), [nykina], [nykino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i
egzis uo i’ LKŽe; [ ūdin i], [ ūdina] (s udina PK59,19), [ ūdino] : ūs i, - a, ūdo
‘liūdė i, g audin is; o hi LKŽe; ūgin i ( ugin oy PK219,5), [ ūgina], [ ūgino]: ūg i,
-s a, -o ‘da y is ūgščiam, e men uo is LKŽe; skandin i (paskandin PK139,23),
skandina (skandina PK61,18), skandino (paskandinima PK30,14): skęs i, - a, skendo
‘žū i andenyje, p ige i; sein absem am LKŽe; skubin i (negia, -ė ‘neduo i
siskubin us PK145,3), [skubina], [skubino] : skubė i, -a, -ėjo ‘s eng is g ei ai ką
pada y i, a lik i’ LKŽe; [slogin i], slogina (słogin PK103,4), [slogino] : slėg i, sle-
amybės, kankin i LKŽe; [sadin i], [sodina], sadino (pasodinay PK129,12): säs i, si da,
si do ‘užim i sėdimą padė į LKŽe; oškin i (uu oskin i PK45,21), oškina ( oβkin
PK103,5), [ oškino]: okš i, okš a, oško ‘dus i, ehlend Lu ; seh wollen
wollen ink LKŽe; s ö in i ( sz ukin u PK230,2), [ ukina], [ ukino]: uk i,
unka, uko ‘gaiš i LKŽe; upin i (su upin a PK30,6), [ upina], [ upino]:
up i, umpa, -o ‘daly is, i i in smulkias daleles, gu ė i LKŽe; ukin i (nu ukin i
PK121.22), [ ukina], [ ukino]: uk i, unka, -o ‘ iebė i, s o ė i LKŽe; ūgin i ( ugin
PK240,23), [ūgina], [ūgino]: wach i, -a, -o ‘aus kleine em da y is g öße em LKŽe;
a gin i (nuwa gin as PK161,9), a gina (wa gina
PK160,15), [ a gino]: a g i, -s a, -o ‘ne ek i jėgų, ils i, silp i; e lebi i nep i eklių,
schwe lich, leben, lüs i LKŽe; ėsin i (asiwasinki PK24,15), [ ėsina], [ ėsino]:
ės i, - a, -o ‘da y is ėsiam, nich okiam schil am, kleinė i ießchiui, schil umui,
auš i LKŽe; iskin i (pawiskin a PK47,18), [ iskina], [ iskino]: iskė i, -a, -ėjo
‘judė i, i pė i, k u ė i LKŽe.
4 PK gleichaskiemige kauza i i e bilden mi -in i Va ian e -din i: keldin i
(p ikieldink PK134,6), [keldina], [keldino]: kl i, en s eh , kilo ‘kel is hochyn; s o is
jus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe; [klupdin i], klupdina (pakłupdina PK88,8),
[klupdino] : klup i, klumpa, -o ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; p apuldin i (p a-
puldinki PK55,12), [p apuldina], [p apuldino] : p apul i, p apuola, p apuolė ‘ne-
gulėžinia wo e schwin; e schwinden, nich ubū i LKŽe; [mo din i], ödina
(suźudina PK61,2), [žudino]: zū i, žū a, zu o ‘ne ek i lebenscha en, s e ben
nich seinem s e imi; a g i, kamuo is; e schwinden; au hö en zu exis ie en LKŽe.
Ein PK kauza i ha die P äsenz -y i, -ija, -ijo: aušy i (a ausisiu PK24,16), [aušija],
aušijo (a ausięs PK156,17): auš i, auš a, aušo ‘ ės i; küs an s ing i LKŽe. Dieses
Geschmazwo d in de gegenwä igen li auischen Sp ach wi d e wende und ohne
P eisagniselemen esamaje und sein ajame laike aušy i, aušo, aušė LKŽe, jedoch
aus PK paludy o Teili io sehen, jog diesem Sch eiben e e wende wi d als
gleichaskiemenis. Aušy i, de heu e meis e wende wi d mi dem Zu all -in i
aušin i, is eine on jenen Wi kmažodžių, die wide spiegeln spälesnį p ocesą: -in i
wu de p oduk i ia Beesaga und ilgaini auss ūmė Beesagas -y i eiksmažodžius
(O ębski 1965: 393). 1.1.2. Misch iojo-Typs G ünde Bedeu ungen de e ba y ů PK
sind 11, alle sie des Gegens ands Zei in de d i en Pe son ha -o, zu ajame -ė, P eisagins Fo man
ANŽELIKA SMETONIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV gehal en wi d nu bend a ise. Pama liche
gemisch iosen Typs e u sachlichen Geschmajodžių Wö e sind Zus andos
ode yksmo in anzi y inie Geschmajodžiai. Suine da ybine Mo phema -y i is
zu machen 3 eiksmažodžiai: lipy i (ilipik PK127,13), [lipo], [lipė]: lip i, limpa, lipo
‘kib i, klijuo is; sein passamam, p i ik i, de ė i LKŽe; ny i (iβnikisiu PK122,7),
[nyko], [nykė]: nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i exis io i LKŽe; ūgy i ( gis
PK94,11), [ūgo], [ūgė]: wach i, -a, -o ‘isch kleins es da y is g ößesniam LKŽe. Likę 8
mis ieji kauza y ai aus üh en mi Haup mo phems Va ian u -dy i: [a dy i], a do
(a da PK72,16), [a dė]: i i, sind, i o ‘g iū i, by ė i in Teile; leis is aus seidle n;
k ik i; ges i, nyk i LKŽe; gydy i (a gidi i PK131,8), gydžia (gidia PK83,19), [gydė]:
gy i, gyja, gijo ‘heik i, kai in is LKŽe; gimdy i (gimdi i PK156,21), [gimdo], gimdė
(pagimde PK153,11): gebo en zu we den, gebs a, gimė ‘a si as i wel wei LKŽe;
gi dy i (gi di PK226,3), [gi do], gi dė (gi di PK71,18): in i, ge ia, gė ė ‘ y i
skys į, amin i oškulį LKŽe; guldy i (pe guldi PK98,22), [guldo], guldė (pagułde
PK153,14): gul i, gula, gulė ‘ isu kūnu wo auch imme dė is LKŽe; amdy i (nu amdi
PK67,3), [ amdo], [ amdė]: im i, ims a, imo ‘bū i, da y is amiam, liau is
jaudin is, ūpin is, baimin is, judė i; silp i LKŽe; i kdy i (wi kdisi e PK45,19),
[ i kdo], [ i kdė]: e k i, -ia, -ė ‘aša as lie i, kūkčio i LKŽe; [mo dy i], [žudo], žudė
(p aźudę PK168,4): žū i, žū a, žu o ‘ne ek i ži o nos i, s e ben nich seinem
Tod imi; a g i, kamuo is; e schwinden; au hö en zu exis ie en LKŽe.
1.2. Wiede o inie Bedeu ung ha in ys de e ba y ai (i e a i ai) zeichne
sichika ejan ý ak ä, manchmal eingaunendes langgai unkan iges Ak es
a spal į. Reikšmė kann sein und abiblukusi, schon schwe wah genommen wi d als
wiede o inė, beispielsweise, b aidy i (DLKG: 396). Sie können sein zusammengese z
-au i, -y i, -ė i, -inė i, -in i, -o i i -uo i. PK ne as a de e ba y ų su p iesagomis
soga mi 7 aus 9 Da bie mo ems Va ian en: -in i und -ou i. Von G ünden
Bedeu ungs edischen i e a i we un e scheide nich nu p eesagų
e schiedeni o e, abe und gemisch iojo und gleichaskiemenien de eiksmajodžių
Beziehung, g undlichen Wö e n meis en da on (g ęž i, dė i, neš i, sek i, be i, mels i und . .) sind anzi y iniye u sp üngliche eiksmajodžiai.
1.2.1. Meis wiede o ische Bedeu ungen de e ba y e li auische Sp achen
zusammengese z mi P iesage -o i, jedoch PK ih e P oduk i i ä nich
ausschließ on ande en P iesagü. Diese P eesagas ediniai kann haben und
Wenkums a spal į, wenn g undlegende Wo zeichne būseną, jedoch PK so is
nich , denn dieses Quellins wiede o lichen Bedeu ungen ediniai aus üh en aus
ak i en Ak ion zu ma kiinenden Geschmažodžių. Tokį menkums a spal į o ha
P äseaga -inė i, abe wiede gi, PK is e was ande s: ein eiksmažodis is
abgelei e on o gedėlinem eiksmažodis, dahe ha nu yškią wiede o inę
Bedeu ung. 3 - Visiinė i und a ian o -dinė i ediniai ma kie unde inėž e
Daue ns Wi kung. P iesagų -au i und -ė i edinių bedeu ungen a spal iai PK sind
A ikeln A icles 57 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
ypische: le z e es P äsesagas edinys ha kleinybinį a spal į, und -au i ediniai
ma kie nich nu o wiede jamamą Wi kung, abe und in ensy esnij als g undleginis Wo . Von insgesam PK is paludi e 11 gleichaskiemenien wiede o en liche Bedeu ungs eiksmažodžių:
• 3 mi Zu all -au i: [dūsau i], [dūsauja], dūsa o (dusawau PK47,19): dus i,
dus a, duso ‘ a g i, kamuo is LKŽe; klūpau i (kłupau i PK65,20), klūpauja
(klupawiame PK26,10), [klūpa o]: klup i, klumpa, klupo ‘pul i au den Knien;
kniub i LKŽe; [s angau i], s angauja (s angawianciu PK81,20), [s anga o]:
s eng i, -ia, -ė ‘p ieš a au i, p iešin is, spi is, ginčy is LKŽe;
• 2 mi Zu ag -ė i: zu ückė i (a sig iźie i PK57,24), [g įžėja], [g įžėjo]:
g ęž i, -ia, -ė ‘k eip i, suk i ückwä s; hinzugeben LKŽe; lūku nė i
(luku nedams PK103,15), [lūku nėja], [lūku nėjo]: lūku i, lūku ia (-a), lūku ė
(-o, -iojo) ‘lauk i, lūku iuo i LKŽe. Klausimų s ell le z e os Geschmawo ds
P eesaga -nė i, denn solche gib es nich e wäh un e -ė i Va ian en.
Elemen -ngalė ų we den e klä , wenn edinys wü de e bunden we den
mi , beispielsweise, lūku no i, lūku noja, lūku nojo, jedoch de e ba y ai
mi -ė i sind ge an we den nu aus e s enischen eiksmažodžių.
• 1 mi P eisage -inė i [p i a inė i], p i a inėja (p i a ineia PK111,7),
[p i a inėjo]: p i a i, -ia, -ėbū i oselben Meinungės, su ik i, palaiky i ką LKŽe;
2 mi Haup p äsesage a ian en -dinė i: dėdinė i (p idedines PK123,8)
[dėdinėja], [dėdinėjo]: dė i, deda, dėjo ‘guldy i, s a y i; wem einen geeigne en
O inden, zu e se zen; . . LKŽe; [puldinė i], puldinėja (puldineia PK101,10),
[puldinėjo]: pul i, puola, puolė ‘s aigiai leis is niede yn, k is i; g iū i, e s i; .
. LKŽe;
• 3 mi Zu all -(i)o i: [lakio i], lakioja (łakioianciu PK79,16), [lakiojo]: lėk i,
lekia, -ė ‘g ei ai judė i, slink i o u, e d e LKŽe; nešio i (nesio u PK80,8),
nešioja (nesioia PK163,22), [nešiojo]: neš i, -a, -ė ‘einan gaben i on einem
O zum ande en paėmus, zassidėjus, . . LKŽe; sekio i (sekio u PK108,18),
sekioja (ſekioia PK162,23), sekiojo : sek i, -a, -ė ‘ei i, yk i iš paskos, p i-
du mais; beobach en bewegendes Zeik ą, kienes no s Handlungen, um was auszu inden i
LKŽe.
1.2.2. li auische sp ach gemisch iojo ype ka o ische bedeu ungen
wi kmachodzei in e essuz in dem, jog ande s als kauza y ai, manche on ihnen
ha p eesaginį o man ą nich nu bend a ie, abe und bū ajame laike. Nemažai
diese eiksmažodžių (pa yみに, minė i) in de heu igen li auischen sp ache sind
e wende und als gleichaskiemen, . i. sie können sein zuge eil und
gleichaskiemenien, und e sch iesiems eiksmažodžiam. In einigen Fällen aus PK
paludie en eiksmažodžių o men zu sehen, was einen model als gleichaskiemenį
eiksmažodį ode nich wa geneß e wenden dieses ka echismus au o .
Misch iojo-Typ wiede o en liche Bedeu ungen de e ba y ü sind e was meh als gleichaskiemeniü 15:
• 3 Ak ewoodnisse bend a yje haben -ė i: 2 on ihnen im gegenwä igen und
Zukun slaise ha en sp echend -i (-ėja), -ėjo (minė i (mineki PK232,8), [miniėja (-)),
ANŽELIKA SMETONIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
[minėjo]: min i, mena, minė ‘ u ė i Kop , E inne ung, nich e š i LKŽe;
kylė i (pakiłekim PK131.10), [kyli (-ėja)], kylėjo (pakiłeiau PK91.3): kil i,
en s eh , kilo ‘kel is hochyn; s öß beim Liegen ode Si zen; gehen, yk i; .
. LKŽe); 1 eiksmawodis esamajame laige baigiasi -ia (ken ė i (kien ie i
PK159,16), kenčia (-ėja) (kiencianćios 242,11), ken ėjo (kien eiey PK147,12):
kęs i, kenčia, ken ė ‘jaus i, e agen Schme mun, nemalonumu, a gą;
haben Geduld, ausde LKŽe);
• 8 mis ieji eiksmawodžiai machen mi Zu all -y i: [blašky i], blaško (iszbłaszka
PK87,21), [blaškė]: blokš i, bloškia, bloškė ‘lakin i nuo sa ęs, mes i, bu es i,
enk i; schš i, dai i, knis i LKŽe; [d asky i], [d asko], d askė (d askie PK160,16):
d ėks i, d eskia, d ėskė ‘jėga im i, auk i, plėš i; pa i šiuje ėžius, b ūkšnius,
b ėž i, ėž i LKŽe; [k a y i], k a o (k a a PK88,24), [k a ė]: k ės i, k ečia, k ė ė
‘pu y i; pu an nube i, numes i; we en; . . LKŽe; [laužy i], [laužo], laužė
(sułauzey PK36,9): lauž i, laužo, laužė ‘lenking zu eilen in S ücke, ennen Teil
on dem Ganzen LKŽe; [maldy i], [maldo], maldė (numaldimą PK221.6): moll i,
meldžia, meldė ‘labai p ašy i LKŽe; [plėšy i], plėšo (iszpłesza PK87,20), [plėšė]:
plėš i, -o, -ė ‘d ėks i on de Obe läche, lup i; mi K a zu ziehen salin;
d aszie en, a dy i; . . LKŽe; [ aišy i], aišo ( ayszo PK88,16), [ aišė] ‘apkalbė i:
iš i, -a, -o ‘kabinė is o ko, kabin is, kib i, eikš i p e enzijas LKŽe; D ucky i
(ne spawdi u PK20,13), [spaudo], [spaudė]: spaus i, spaudžia, spaudė ‘s o iu,
k a d ėg i, sloginba (iźba s is PK 44,7), [ba s o], [ba s ė]: be i, -ia, -ė ‘pil i
i; gniauž i, . .’ LKŽe; 3 miš ieji eiksmažodžiai u i -y i a ian ą -s y i:
ku (bi ius daik us) LKŽe; [pjaus y i], [pjaus o], pjaus ė (appipias e PK159,2):
pjau i, pjauna, pjo ė ‘mniilu ode pjūklu ėž i, ennen, eilen in Teile LKŽe;
[ ys y i], [ ys o], ys ė (iwis e PK158,2): y i, eja, ijo ‘ ynio i, suk i LKŽe;
• 1 PK de e ba y as Bend a yje ha -o i, bū ajame laikė -ojo, und esamojo
Zei o m is d ejopa: bylo i (biło i PK79,2), byloja (bylo) (biloia4, PK biła PK60,14),
[bylojo]: bil i, bils a, bilo ‘kalbė i, bylo i LKŽe. Die esul a ischen Zus ände
edischen PK nich iel 1.3. 8. Diese Ka ego ie de e ba y ai bedeu e
esul a ische Wi ke s gewesen, als seines eigenen geleis e en Handlungs (wyksmo)
pada inį (DLKG: 399), ande s gesag , sie bedeu e gewesen, die is Handlungs,
unsaky o g undiniu eiksmažodžiu, esul a ą. Rezul a y ai PK machen mi 2
Da ybos Mo phemmen -o i und -ė i, mi andokiem P äseagons esul a i ai
li auenschen Sp ach und nesuda omi. Alle PK esul a ischen Zus andes
Bedeu ungen de e ba y ai aus selbs iminigem E olg auszu üh en, die
ma kie enden u sp ünglichen Maßnahmenwoodžių. Nu ein G undis Wo is
anzi y inis u sp üngis eiksmažodis. Rezul a ische Zus unden edinien kann man
wä e pe azue en mi Wo zu sein, beispielsweise gulė i ‘bū i a sigulusiam, juosė i ‘bū i apsijuosusiam.
A ikeln A icles 65 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
Pakalniškienė Dalia 2019: 1759 Jah es Ziwa o denomina i ie
Ak ionsmažodžiai. Res Humani a iae 26, 836.
Pake ys Ju gis 2005: XVI a. Mažosios Lie u os spaudinių miš iųjų i p iesaginių
eiksmažodžių da yba: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pake ys
Ju gis 2006: Daba ischen li auischen Sp achen p eesagas -ė i denomina i iai
s a y ai. Bal is ica 41(1), 6786.
Pake ys Ju gis 2011: Gegenwa igen li auischen Sp achen daik a a dinių eiksmažodžių
p eesagų und ih e g undlegenden daik a a džių kai ybos klasien Beziehung. Bal is ica
46(2), 271288. Pake ys Ju gis 2011a: On De i a ional Su ixes and In lec ion Classes o
Ve bs in Mode n Li huanian. Lie u os kalba 5. Zugang in e ne : www.lie u iukalba.l .
Pake ys Ju gis, Rimku ė E ika, U ka And ius 2012: li auischen Sp achen denomina i ie
eiksmažodžiai und g e a ih e e wendami G undiniai Wo e ( eks yno y imas). –
We bai i ages 58, 8192.
Pake ys Ju gis 2017: On he de elopmen o pas habi ual om i e a i e in
Li huanian. Bal is ica 52(2), 295323.
Pake ys Ju gis 2019: Pe iph as ic causa i e cons uc ions in 16 h17 h cen u y
Li huanian. Bal is ica 54(2), 287315.
PK 1598 Jah es Me kelio Pe ke ičiaus ka ekism, Kaunas: Knygų leidimo komisija, Palionis
1939.
Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a., Vilnius: Min is. Pociū ė Daino a 2000:
P igim ies pančiai a gese zungen ewie: einige Mikalojaus Daukšos Pos ilės P akalbos
in o malonem eading ojem Aspek e p o es an ische Minze im Kon ex . Li e a ü 38(1),
2331.
Pociū ė-Abuke ičienė Daino a 2005: Psalmės Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės
giesmynungen. amžius: om XVI Nes yžiaus ka ekismus bis li awiškųjų Me kelis
Pe ke ičiaus e imü. Li e a ü 47(1), 2943. Sme onienė Anželika 2015: Lie u ių kalbos
p iesaginiai eiksmažodžiai sla izmai i hib idai (XVIXVII a. LDK eks ose): dak a o
dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sme onienė Anželika 2016: Sla izmai eiksmažodžiai und sla iškos šaknies hyb idai.
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 6888.
U bu is Vincas 2009: Woodžių da ybos eo ie, 2-asse leid., Vilnius: Mokslo und
encyclopedijų leidybos ins i u .
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba, Vilnius: Mokslas.

ANŽELIKA SMETONIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
SUMMARY
The language o M. Pe ke ičius Ca echism (CP) has unde gone only agmen a y esea ch and he
sys em o e bs has no been in es iga ed ei he . This a icle ocuses on su ixed e bs
de e ba i es, i.e., de i a i es om o he e bs. All he non- ecu ing su ixed due o he p e ix.
e bs ha e been selec ed and analyzed, i.e., p e ixed de i a i es we e excluded i hei o ms
o non-p e ixed e bs a e egula and he e is no essen ial di e ence in hei meaning only
Mo e han 300 su ixed e bs we e ound in he CP. The Ca echism con ains 80 de e ba i es and
hey comp ise 26% o all he su ixed e bs in his sou ce. Thei numbe is smalle han ha o
denomina i es. The CP is a small- olume sou ce bu de i a i es o ou ca ego ies o
de e ba i e o ma ion can be iden i ied in i : de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e
s a e and momen i e meanings. The ca ego y o causa i e de i a ion is he mos nume ous and
makes up 56% o all he de e ba i es. The second la ges ca ego y includes i e a i e
de i a i es, which makes up 33%. Fewe de i a i es we e ound wi hin he ca ego ies o
esul a i e s a e de i a i es (10%) and momen i e de i a i e (1%).
De i a ion o de e ba i es is mo e complex han ha o denomina i es because he owel change
in he de i a ion o e bs is equen . The owel change was iden i ied in 40% o all he
de e ba i es in he CP. The highes pe cen age o he exp ession o owel change is
cha ac e is ic o de i a i es o i e a i e meaning, pa icula ly wi h su ixes -y i. The cases o
apophony in he CP a e a e, he owel change occu s only in a pa o de i a i e wo ds and is o
he i egula cha ac e .
Eingelei e 2020 m. Ok obe 29 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
anzelika.sme [email p o ec ed]