50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Mokslowych ice che di ezione: pa ole di da yba.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-03
M. PETKEVIČIAUS KATEKISMO
(1598) DEVERBATYVAI
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
ANOTATIA
S aipsnyje esamina i 1598 m. eslei o M. Pe ke ičiaus ca echizmo ( oliau PK) p eesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai. In ques a on e è paludi a quasi di u e de e ba y ų da ybos
ca ego ie […] agioni, ka o inės, ezul a inės būsenos e akimi kas eikšmių […] edinių. Gausia
da ybos ca ego ia PK è agione signi ica i i de e ba y ai. Inol e iene p esen a o PK
de e ba y ų p iesagų equenzas, pama inių žodžių b uožai, ediniuose pasi aikan i balsių
kai a, che comp ende solo pa e del da ybos ipo pa ole, è ne egulia i. ESMINIAI VODŽIAI:
eiksmažodžiai, de e ba y ai, da ybos ka ego ija, p iesaga, balsių kai a.
ANNOTATION
The a icle analyses su ixed e bs de e ba i es in he Ca echism published by M. Pe ke ičius
(CP). The de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion a e es i ied in his sou ce,
i.e. de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings a e ound.
Causa i e de e ba i es make up he la ges de i a ion ca ego y in he CP. The equency o
de e ba i e su ixes, ea u es o base wo ds and owel change in de i a i es a e p esen ed.
Only isola ed ins ances o apophony a e ound in he CP, he owel change occu s only in pa o
de i a i e wo ds and is o i egula cha ac e .
KEYWORDS: e bs, de e ba i es, ca ego y o de i a ion, su ix, owel change.
S aipsniai / A icles 51
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
ĮVADAS
Me kelio Pe ke ičiaus ca echism ( oliau PK) è ipico XVIXVII a. e o ma ų kū inys,
quindi u ėjęs cop i e mol i aspe i: in esso iene p esen a a e maldų, e giesmių,
anche indica a bažny inių ce imonie eseguimen o o dine, discussiamo ondamen i
del ede. Anche se ques o secondo lib o della lingua Li uana nella Li uania
Dižiojoje Kunigaikš ys ėje, essa ino adesso ela i amen e poco s udia a. Pe
lo più PK è i as come ogge o della le e a u a (Melle 1984; Pociū ė 2000;
Kuźmina 2002; Pociū ėAbuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008) e non con ando
gene essie i ca a e e no e di ques o ca echismo leksiką (Palionis 1967;
Zinke ičius 1988), a icoli di suo linguaggio sono solo uno al o. Più in de aglio alle
ice che di ques a on e è con ibui o Jonas K uopas (1970).
Ap a iamo negozio lingua s udia a agmen a iamen e, quindi juolab non è es a i
M. Pe ke ičiaus ca echizmo eiksmažodžiai. delle lingue Lie u ių eiksmažodžių
yba apsk i ai nė a daug y inė a (Jakai ienė 1968, 1973; Pake ys, 2006, 2011,
da2011a; Pake ys, Rimku ė, U ka 2012; Gaidienė 2012), specialmen e anosios delle
lingue li uane aš iji. In ques o campo le più ecen i ice che sono pa eikę Ju gis
Pake ys (Pake ys 2005, 2017, 2019; A kadie , Pake ys 2015) e Dalia Pakalniškienė
(Pakalniškienė 2018, 2019), pe ò PK p eesaginiai eiksmažodžiai kol kas lię neiš i i.
L'ogge o di ques o a icolo è p eesaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai, . y.
ediniai da al i eiksmažodžių. Si i iene che in u e le lingue de e ba y ų ci siano
no e olmen e più di denomina y ų (Pakalniškienė 2019: 10). Nella lingua li a ia ques i
due g uppi azione- e božodžių app ossima i amen e sono uguali, il lo o da iba
anche poco cosa di e isce, i. e. il lo o p incipale o man delib azione è p eesago,
di e samen e da, diciamo, polkų pa lando, do e azioni- e božodžiai da al i
azioni- e božodžių spesso sono cos i ui i con p e esso i (GJPW 1984: 465).
Il ma e iale pe ques o a icolo è s a o accol o da J. K uopo suda y o M.
Pe ke ičiaus ca echismo dizionėlio e 1939 m. islei o o og a uo ino di ques o
ca echismo edizione da lo o sono s a i es ie i u i nepasiki e jan ys
p iesaginiai eiksmažodžiai i apibend in i, . y. a si ib da p iešdėlinių edinių, se
lo o nep iešdėlinių eiksmažodžių sono esma ios, non esis e a lo o una
di e enzia di signi ica o, e i ica a solo a causa della o ma del p ies. Quindi, PK
as a poco più di 300 p eesaginių eiksmažodžių. In ques a on e è s a o ce ca o
eiksmažodžių e lo o edinių, che es imonia eiksmažodžio bend a į, esecu i o e
bū ąjį ka inį empo. Ad esempio, in assenza di e o del paludijimo del empo
ca ino del u u o, emiamasi e p eesaga -imas ediniu da eiksmazodio del
u u o ca ino del empo. Quelle p incipali o me dell'azione e bo, che solo sono
spėja e secondo l'a uale lingua li uana e in gene ale eiksmažodžių da ybos
sis ema, ma non pau a e PK, sc i ono in lauž iniuose skliaus i [ ]. Sulla pa e
paliudi e PK dei p incipali a imazodio o me sono sc i i esempi da ques o 1598 m. on e. T adizialmen e p iesaginiai eiksmažodžiai,
ANŽELIKA SMETONIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV man enikan i p ege ag in u i kamieni,
chiama i p eesaginiais lygiaskiemeniai, a nonšlaikan ieji p ege ag nelle esamajame o
(i ) u u eame laike miš iaisiais eiksmažodžiais. En ambi i ipi mo ologici dei
p eesagionali azionimažodžių e engono esamina i in ques o la o o, sulla base della
sinc onica me odo di analisi del e baggio, i cui p incipi ondamen ali su o mula i
Vinco U bučio (U bu is 2009). Obie i o dell'a icolo è s abili e PK di e enze del
sis ema da y ų de e ba ybos, se delle ci sono, dagli a uali de e ba y ų
endenzioni della lingua li uani. A scopo di aggiunge e u i PK o a e p eesaginiai
eiksmažodžiai innanzi u o sono s a i isnag ina i da ybiškai, così escludendo
edini da eiksmažodžių; ques 'ul imi sono s a i suddi isi in da ybos ca ego ie e
ipo a i nel p imo capi olo di ques o a icolo. Poiché dal de e ba y ų non sepa a a
la balsių kai a (anche chiama a apo onija, balsių al e nnacija), nel secondo capi olo
engono p esen a i PK de e ba y u nei casi di apo onija. Come menziona o, u i
elenca i p eesaginiai PK eiksmažodžiai sono s a i isnag ina i da ybiškai,
scompa s y i in da inii da eiksmažodžių, da al i linguaggi pa i e in
niškai da ybiškai neskaidžius. P imin ina, kad „da inys – žodis, pada y as a
sinch o unkcionuojan is come a oi o da al o o due al i pa ole (LKE 1999: 150).
Da ini o un e bo iene conside a o solo quando è o malmen e e seman icamen e
basa o sul e mine base, i. i. è compiu oma condizione ondamen ale daybos è daybos
opposizione, il cui p imo memb o è da inys, e al o ondamen o daybos, lo o
necessa iamen e de e lega e daybos mo y acija (U bu is 2009: 70, 81). L'ul imo può
chis i. P ima, può nu ukk i elazione con il ondamen o pa ola e edinys allo a può
esse e lega o già con un al o pa ola, che può appa ene e ques o pačiai oppu e
al ai classe mo ologica come e s a o il ondamen o pa ola. Secondo, ediniai
possono passa e da una ca ego ia d'addebo all'al a, pu ché solo le sue icini
seman i icamen e (Amb azas 1993: 12). Giacomo alla ine, nu ūkus da ybinei
mo i azione, eiksmažodis sinch oniamen e conside a o neskaidžiu, sebbene s o icamen e egli può esse e edinys.
Nag inėjan ecchie sc i i della lingua li uania eiksmažodžius necessa io
au odi eziona si, come alu a e debilini, pe ché la lo o da ybinė in e p e acija
p oblemiška. Skolin as eiksmažodis, quando accan o ai lie u ių kalboje
unkcionuoja pascolin as bend ašaknis a dažodis, può esse e alu a o come
possibile de i a o dei lie u ių kalbos, . i. nella lie u ių kalbą po e a esse e
pascolin as a dažodis, da cui con deiimi lie u iškomis p iesagodis es eso
eiksmažodis. Sla izmai, acilmen e ada a a ěsi dei li uanici pa ló, può esse e
po enziūs pama iniai pa ole, quella indicano e equni p ecessaggi -imas ediniai da
sla izmų eiksmažodžių. Valu ando ale possibili à di daibi di lingua li uani,
necessa io p ende e in conside azione la possibile edino daibi ca ego ia,
ki čia imą, en ambe le pa ole possibile edino e possibile ondino pa ola
signi ica i, la lo o ch onologiją (apie ques o plačiau Sme onienė 2015, 2016). In
ques o la o o enu asi opinioni che, se p es i o p eesaginis eiksmazodis ha
possibile memb o dell'opposizione, unzionamen o nello s esso empo, lo o si
A icoli A icles 53 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
collegano da ybos liešiu. Sì, ques a p oblema a ualesnė denomina i am PK
nepasi aikė de e ba y ų, il cui adicale e bo sa ebbe skolinys. Tu a ia keblumų
kelia e ali, le cui o me coincidono con indigenie pa ole delle lingue li uanee. Come
esempio si può o ni e e alą p igulė i ‘p iklausy i (plg. le. p zynależeć) (p igul
PK6, 10). in ale caso ques o eiksmažodis non può esse e collega o da ybiniu yšiu
con p igul i, sebbene analogiškas eiksmažodis (p i)gulė i è da ybiškai con lui collega o. Ven ian neaiškumo, adalai neanalizuojami.
1. PETKEVIČIAUS KATEKISMO DEVERBA-
TYV DARYBOS CATEGORIJOS
Da ibo ipo è le pa ole cos i uimen o o mali e seman inė schema. Tipą
cos i uiscono da iniai, che coincidono a e segni: 1) ka ego ine da ybos signi ica o,
2) pa e del linguaggio delle pa ole ondamen ali, 3) da ybos o man u (LKE 1999: 148).
Da ybos ca ego ia è più ampia che da ybos ipą, in lei può en a e qualche
ques 'ul imaji. Da ybos ca ego ia appa ibia da quello, con quale o man u del
Daik a a džių da ybos ka ego ijoms is iena daugiau a mažiau y a būdingos
da ybos è a o un edinys. de e mina i p eessaggi, a azionimažodžių sis emaje
kebliau: ques 'ul imo p eessaggi non ha ali conc e i signi ica i i come
daik a a džių, di lo o sono signi ica i amen e meno. In ques o la o o PK p eesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai sono suddi isi in ca ego ie sulla base Daba inės
lie u ių kalbos g ama ika (DLKG: 742). De e ba y ai si anno con u i i p incipali
eiksmažodžių da ybos mo emų (-au i, -en i, -inė i, -in i, -y i, -o i, -ė i, -uo i, - elė i)
a ian i. Quella s essa p eesaga può esse e u ilizza a in di e se ca ego ie di
da ybos (pa yପରି, con p eesaga -y i cos i ui i ipe o iniai e p iežas iniai
eiksmažodžiai), così è p ecisamen e a causa piccolo dei p eesaggio dei
eiksmažodžių, ispe o con a dažodžių. Ce e p ecessagge (pa y example, -din i)
sono conside a e solo a ian i dei mo emì p incipali daybos pe di e se agioni.
Innanzi u o, della s essa mo ema a ian i hanno lo s esso signi ica o d'a ybos.
Seconda, la lo o one inė composizione è quasi la s essa, come e p incipali da ybinske
mo eme, solo p aplės a emce ai suoni. De e ba y ų da iba in gene ale è
complicinge ole ispe o denomina y ų, pe ché eiksmažodinių edinių da yboje
equen a balsių kai a, mol o a amen e pasi aikan i a dažodiniuose ediniuose.
Balsių kai a può include e solo pa e del da ybos ipo pa ole, è ne egulia i. Essa è
seconda ia s umen o daybos, pe ché non a in luenza da ybos signi ica oma.
Anche se PK non è una on e di po a a, in esso ci sono qua o (di cinque possibili)
de e ba y ų da ybos ca ego ie di edinių: agione signi icazioni edinių (kauza y ų),
ipe o ines signi icazioni (i e a y ų), isul a i e būsenos edinių ( ezul a y ų) e akimi kos signi icazioni edinių. P incipalmen e sono cauza y ų, che cos i uiscono 56 pe c.
di u i PK de e ba y ų.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1.1. P iežas ie signi icazioni ediniai ma che a i i in un ce o ogge o indi izza a
azione. Il signi ica o gene ale della ca ego ia è ‘da y i, che yk ų azione o yksma,
p esc i o pa ola ondamen ale (DLKG 398): budin i ‘da y i, che bus ų, degin i
‘da y i, che deg e, de in i ‘da y i, che de ė ų, ecc. . delle lingue Lie u ių
kauza y ai cos i uiscono solo con due mo emų -in i e -y i a ian i. delle lingue
Li uani e a messe e ecchie nelle lingue Li uani sc i e ci sono non pochi da ini,
besis e ian i solo p eesagmi, ad esempio, aušy iaušin i, gesi i gesini, PK ali pa ų
i gi esama /. PK di u o è paludi i 45 pa allaskiemenna e mis io ipo agioni
de e ba y ai. Be a u e PK agione dei edini da ybos ondamen o sono
in anzi y inie p ima ie azionimaodzie, solo in pochi casi ondamen ale pa ola
guano mis ieji azionimaodzie: de ė i, judė i, kabė i, k u ė i, skubė i, iskė i,
esin ys del empo e ziajame pe sona u yje -a. 1.1.1. Pe lo più lygiaskiemenių
kauza y ų pada y a con p incipale mo ema -in i, 4 con la sua a ian e -din i.
No malmen e a ques e p eesaghi esis a nežymaus di e enza di signi ica o: su
-in i, -ina, -ino cos i ui i eikiamieji p iežas iniai ediniai, e con -din i, -dina, -dino, il
cui ondamen o sono a i aus azione eiksmažodžiai, pa ūpinamąją znaczenie
u in ys ediniai. PK ale dis inzione non esis e. (pabudin umbim PK211,12), [budina],
Lygiaskiemenių p iežas inių eiksmažodžių su p iesaga -in i PK y a 29: budin i
[budino]: bus i, bunda, budo ‘išei i da sonno condizionees LKŽe; b uin i (iszdolin os
PK90,17), [degina], [degino]: b u i, -a, -ė
‘bu i unies eikiamam; da luce a, illumini LKŽe; de in i (de in u PK185,16),
[de ina], de ino (sude inay PK24,21): de ė i, -a, -ėjo ‘ a is, con a o a e, lyg i;
bene coabi a e; ik i, accon i, esse e ada o, acce abile LKŽe; gadin i (Iβgadin a
PK73,5), gadina (gadina PK72,20), [gadino]: ges i, genda, ‘ gedoi i, ik i; p as ė i;
pū i LKŽe; gaišin i (gaysin i PK20,9), gaišina (gaysinu PK90,21), [gaišino]: gaiš i,
gaiš a, gaišo ‘laiką el ui pe me ; nyk i, spa i, p opul i; galà o ene e LKŽe;
gandin i (pe gandink PK142,26), [gandina], [gandino]: gąs i, gąs a, gando ‘s aigiai
pabūg i, pabijo i LKŽe; g amzdin i (nug amzdin a PK103,16), [g amzdina],
[g amzdino]: g imz i, - a, -do ‘skęs i LKŽe; g ąžin i (g aindams PK138,22), g ąžina
(a g ažina PK87,6), g ąžino (sug ąinay PK30,13): g įž i, -a, -o ‘ei i bocc LKŽe; judin i
(iudin u PK28,9), [judina], [judino]: judė i, -a, -ėjo ‘k u ė i LKŽe; [kabin i], [kabina],
kabino ( zkabinę PK98,4): kabė i, -a, -ėjo ‘bū i pakabin am, nus i usiam,
nuka usiam, kabo i, ka o i, kabaliuo i LKŽe; kai in i (iszkay ink PK51,17), [kai ina],
[kai ino]: kais i, kais a, Kai o ‘šil i; b ucia e di abbia o casualmen e di qualche
ecci azione; shus i, okš i, ges i da umidi à e calo e LKŽe; k u in i (pak u in
PK91,9), [k u ina], [k u ino]: k u ė i, -a, -ėjo ‘pada ui, cosa o suoi pezzi mo ė i
luogo, kušė i; esse e i am; . . LKŽe; ma sin i (ma sin i PK20,8), ma sina (ma sina
PK20,5), [ma šino]: mi š i, - a, -o ‘neišlaiky i memo iaie, nep isimb i LKŽe; na
(isznaikin PK62,4), naikina (naykinanćiu PK208,22), [naikino]: nyk i, nyks a, nyko
‘mažė i, gaiš i, baig i esis e e LKŽe; nykin i

S aipsniai / A icles 55
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
(iβnikin PK141,22), [nykina], [nykino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i
egzis uo i’ LKŽe; [ ūdin i], [ ūdina] (s udina PK59,19), [ ūdino] : ūs i, - a, ūdo
‘liūdė i, g audin is; osa o LKŽe; ūgin i ( ugin oy PK219,5), [ ūgina], [ ūgino]: ūg i,
-s a, -o ‘da y is ūgščiam, e men uo is LKŽe; skandin i (paskandin PK139,23),
skandina (skandina PK61,18), skandino (paskandinima PK30,14): skęs i, - a, skendo
‘žū i andenyje, p ige i; esse e apsem am LKŽe; skubin i (negia, -ė ‘neduo i
siskubin us PK145,3), [skubina], [skubino] : skubė i, -a, -ėjo ‘s eng is g ei ai ką
pada y i, a lik i’ LKŽe; [slogin i], slogina (słogin PK103,4), [slogino] : slėg i, sle-
amybės, kankin i LKŽe; [sodin i], [sodina], sadino (pasodinay PK129,12): sės i, sėda,
sėdo ‘užim i sėdimą padė į LKŽe; oškin i (uu oskin i PK45,21), oškina ( oβkin
PK103,5), [ oškino]: okš i, okš a, oško ‘dus i, in mancanza di a ; mol o
ole e be e LKŽe; dis u in i ( sz ukin u PK230,2), [ ukina], [ ukino]: uk i,
unka, uko ‘gaiš i LKŽe; upin i (su upin a PK30,6), [ upina], [ upino]:
up i, umpa, -o ‘daly is, i i in smulkias daleles, gu ė i LKŽe; ukin i (nu ukin i
PK121.22), [ ukina], [ ukino]: uk i, unka, -o ‘ iebė i, s o ė i LKŽe; ūgin i ( ugin
PK240,23), [ūgina], [ūgino]: c esce i, -a, -o ‘ ispe o al più piccolo da y is maggio e
LKŽe; a gin i (nuwa gin as PK161,9), a gina (wa gina
PK160,15), [ a gino]: a g i, -s a, -o ‘ne ek i jėgų, ils i, silp i; subi i nep i eklių,
di icili, i e e, po e i LKŽe; ėsin i (asiwasinki PK24,15), [ ėsina], [ ėsino]: ės i,
- a, -o ‘da y is ėsiam, non okiam sil am, mažė i ka ščiui, šil umui, auš i LKŽe;
iskin i (pawiskin a PK47,18), [ iskina], [ iskino]: iskė i, -a, -ėjo ‘judė i, i pė i,
k u ė i LKŽe.
4 PK equaskiemenie cauza i i cos i u con -in i a ian e -din i: keldin i
(p ikieldink PK134,6), [keldina], [keldino]: sal i, sobe, kilo ‘kel is aukš yn; s o is
jus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe; [klupdin i], klupdina (pakłupdina PK88,8),
[klupdino] : klup i, klumpa, -o ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; p apuldin i (p a-
puldinki PK55,12), [p apuldina], [p apuldino] : p apul i, p apuola, p apuolė ‘ne-
gulėžinia ku spa i; scompa i e, non esubū i LKŽe; [mo din i], ucidina (suźudina
PK61,2), [žudino]: zū i, žū a, zu o ‘ne ek i gy ybės, mo i e non p op io mo imi;
a g i, kamuo is; spa i e; cessa di esis e e LKŽe.
Uno PK cauza i ha i p e ix -y i, -ija, -ijo: aušy i (a ausisiu PK24,16), [aušija], aušijo
(a ausięs PK156,17): auš i, auš a, aušo ‘ ės i; en os an s ing i LKŽe. Ques o
azione o dio nell'a uale linguaggio li uano iene usa o e senza p ecesaglio
elemen o esamaje e bujaiame laike aušy i, aušo, aušė LKŽe, pe ò da PK paliudi o
pa ei io ede e, che in ques o sc i o e esso iene usa o come pa iaskiemenis.
Aušy i, che oggi più spesso iene usa o con il su isso -in i aušin i, è uno di quegli
a imažodžių, che i le ono più a di il p ocesso: -in i di enne p odu i a
apposaga e ilgaini esudūmė apposaga -y i eiksmažodžius (O ębski 1965: 393). 1.1.2.
Miš iojo ipo agione signi ica i i de e ba y ų PK sono 11, u i lo o del p esen e
empo in e za pe sona ha -o, bū ajame -ė, p eesagnis o man
ANŽELIKA SMETONIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV man enu o solo bend a ise. Pama iniai ipo
mis ioio pa ole di causine azionimaodzii sono būsenos o yksmo in anzi y inie
azionimaodzii. Su p incipale da ybine mo ema -y i è a e 3 azionimažodžiai: lipy i
(ilipik PK127,13), [lipo], [lipė]: lip i, limpa, lipo ‘kib i, klijuo is; esse e ada amam,
accon i, de ė i LKŽe; ny i (iβnikisiu PK122,7), [nyko], [nykė]: nyk i, nyks a, nyko
‘mažė i, gaiš i, baig i esis e e LKŽe; ūgy i ( gis PK94,11), [ūgo], [ūgė]: aug i, -a, -o
‘is più piccolo da y is maggio iam LKŽe. Likę 8 mis ieji cauza i i de i a e con la
p incipale mo ema a ian u -dy i: [a dy i], a do (a da PK72,16), [a dė]: i i, sono,
i o ‘g iū i, by ė i į dalis; leis is da ili; k ik i; ges i, nyk i LKŽe; gydy i (a gidi i
PK131,8), gydžia (gidia PK83,19), [gydė]: gy i, gyja, gijo ‘seik i, gai in is LKŽe;
gimdy i (gimdi i PK156,21), [gimdo], gimdė (pagimde PK153,11): nasci, nass a, gimė
‘a si as i nel mondo LKŽe; gi dy i (gi di PK226,3), [gi do], gi dė (gi di PK71,18):
be i, ge ia, gė ė ‘ y i liquys į, amin i oškulį LKŽe; guldy i (pe guldi PK98,22),
[guldo], guldė (pagułde PK153,14): gul i, gula, gulė ‘ isu kūnu ku no s dė is LKŽe;
amdy i (nu amdi PK67,3), [ amdo], [ amdė]: im i, ims a, imo ‘bū i, da y is
amiam, liau is jaudin is, ūpin is, baimin is, mudė i; silp i LKŽe; i kdy i
(wi kdisi e PK45,19), [ i kdo], [ i kdė]: e k i, -ia, -ė ‘aša as lie i, kūkčio i LKŽe;
[mo di e], [žudo], žudė (p aźudę PK168,4): žū i, žū a, žu o ‘ne ek i gy ybės,
mo i e non p op io mo imi; a g i, kamuo is; spa i e; cessa di esis e e LKŽe.
1.2. De o ba y ai (i e a i ai) che hanno signi ica o ipe o inea ma chi
apica ejan ì azione, al ol a en agauncien e lungi uncanzio azione i al ì.
Reikšmė può esse e e apiblukusi, già di icilmen e pe cepi a come ipe o inė, ad
esempio, b aidy i (DLKG: 396). Essi possono esse e cos i ui i anche con 7 a 9
-au i, -y i, -ė i, -inė i, -in i, -o i i -uo i. PK ne as a de e ba y ų su p iesagomis
a ian i di mo emì di a iba: -in i i -ou i. Dalla agione signi ica o edini
i e a i i i di e isce non solo p eesaghi di e sii o e, ma e mis ioio e
pa iaskiemenių eiksmajodžių appo o, pama iniais pa ole […] maggio anza di lo o
(g ęž i, dė i, neš i, sek i, be i, mels i e . .) sono anzi y inie p ima ie eiksmajodžiai.
1.2.1. Maggio men e ipe o ine signi icazioni de e ba y ų lie u ių kalboje
cos i uima con p eesaga -o i, u a ia PK la sua p odu i i à nonšsis emia da
al i p eesaghi. Ques e p ecessaga ediniai può a e e e enal ì di menkumo, se il
e mine ondamen ale ma cia s a osenà, pe ò PK così non c'è, pe ché di ques o
so gen e ipe o ine signi icazioni ediniai de i a e da a i i a i azione
segnalinčius eiksmažodžių. Tokį menkumo a spal į spesso ha p e saga -inė i, ma
anco agi, PK è qualche di e so: uno eiksmažodis è de i a o dal p e edėlino
eiksmažodis, quindi ha solo yškią ipe o inę signi icazione. 3 -Visiinė i e a ian o
-dinė i ediniai ma cia azione nede inėž a du a a. P iesagų -au i e -ė i edinių
eikšmių a spal iai PK sono ipiniai: ques 'ul ima p eesaga edinys ha mino ybinį
A icoli A icles 57 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
a spal į, o -au i ediniai ma chia non solo spesso ipe jamà azione, ma e
in ensy esnį che ondinis pa ola. Del u o PK è paludi a 11 lygiaskiemenių ka o inės eikšmės eiksmažodžių:
• 3 con su isso -au i: [dūsau i], [dūsauja], dūsa o (dusawau PK47,19): dus i,
dus a, duso ‘ a g i, kamuo is LKŽe; klūpau i (kłupau i PK65,20), klūpauja
(klupawiame PK26,10), [klūpa o]: klup i, klumpa, klupo ‘pul i sui piedi; kniub i
LKŽe; [s angau i], s angauja (s angawianciu PK81,20), [s anga o]: s eng i,
-ia, -ė ‘p ieš a au i, p iešin is, spi is, ginčy is LKŽe;
• 2 con p eesaga -ė i: o na eė i (a sig iźie i PK57,24), [g įžėja], [g įžėjo]:
g ęž i, -ia, -ė ‘k eip i, ol i indie o; es i ui e di nuo o LKŽe; lūku nė i
(luku nedams PK103,15), [lūku nėja], [lūku nėjo]: lūku i, lūku ia (-a), lūku ė
(-o, -iojo) ‘lauk i, lūku iuo i LKŽe. Klausimen i solle a ques 'ul imo
a imazodio p eesaga -nė i, pe ché ale non esis e minima a -ė i a ian i.
Elemen o -ngalė ų esse e spiega o, se edinys sa ebbe collega o con, ad
esempio, lūku no i, lūku noja, lūku nojo, pe ò de e ba y ai con -ė i sono
a i solo da p imiini eiksmažodžių.
• 1 con p e acia -inė i [p i a inė i], p i a inėja (p i a ineia PK111,7),
[p i a inėjo]: p i a i, -ia, -ėbū i os s esse opiniės, su ik i, palaiky i ką LKŽe;
2 con la p incipale p eessaga a ian e -dinė i: dėdinė i (p idedines PK123,8)
[dėdinėja], [dėdinėjo]: dė i, deda, dėjo ‘guldy i, s a y i; pe o a e un luogo
ada o, alloggia e; . . LKŽe; [puldinė i], puldinėja (puldineia PK101,10),
[puldinėjo]: pul i, puola, puolė ‘s aigiai leis is žemyn, k is i; g iū i, i s i; . .
LKŽe;
• 3 con il su isso -(i)o i: [lakio i], lakioja (łakioianciu PK79,16), [lakiojo]: lėk i,
lekia, -ė ‘g ei ai judė i, slink i o u, e d e LKŽe; nonšio i (nesio u PK80,8),
nonšioja (nesioia PK163,22), [nešiojo]: nonš i, -a, -ė ‘einan po en i da un
pos o all'al o paėmus, zassidėjus, . . LKŽe; segio i (sekio u PK108,18),
sekioja (ſekioia PK162,23), sekiojo : sek i, -a, -ė ‘ei i, yk i iš paskos, p i-
du mais; osse a e l'ogge o che si muo e, chieno no s unzionamen o, pe cosa scop i si
LKŽe.
1.2.2. delle lingue li e is e mis ioio ipo ca o ine signi icanze azionimazodžiai
in igan i in ciò, che di e samen e che kauza y ai, alcuni di lo o ha p eesaginio
o man ą non solo bend a ie, ma e bu ajame laike. Nemažai šių eiksmažodžių
(pa yčiausiai, minė i) nell'a uale lingua li uania sono u ilizza i e come
lygiaskiemeniai, i. i. essi possono esse e a ibui i e lygiaskiemeniams, e
miš iesiems eiksmažodžiams. In alcuni casi da PK paliudy ų eiksmažodžių o mų
ede e, qualį modelį come lygiaskiemenį eiksmažodį o non e a endęs usa e
ques o ca echismo au o ius. Miš iojo ipo ipe o ine signi icazioni de e ba i ų è
poco più di pa iaskiemenių 15:
• 3 azionimaodžiai bend a yje ha -ė i: 2 di lo o nel empo p esen e e
Fu u an e ha ispe i amen e -i (-ėja), -ėjo (minė i (mineki PK232,8), [miniėja (-)),
ANŽELIKA SMETONIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
[minėjo]: min i, mena, minė ‘ u ė i nella es a, nella memo ia, non dimen iš i
LKŽe; kylė i (pakiłekim PK131.10), [kyli (-ėja)], kylėjo (pakiłeiau PK91.3): kil i,
kyla, kilo ‘kel is aukš yn; s a si sd aia i o sedu i; anda e, yk i; . . LKŽe); 1
azionemazodis esamajame laike baigiasi -ia (ken ė i (kien ie i PK159,16),
kenčia (-ėja) (kiencianćios 242,11), ken ėjo (kien eiey PK147,12): kęs i, kenčia,
ken ė ‘ aus i, subi e dolo e, nemalonumą, a gą; a e e pazienze, pe se e
LKŽe);
• 8 mis iei azionimazodžiai a e con il supplesaggio -y i: [blašky i], blaško
(iszbłaszka PK87,21), [blaškė]: blokš i, bloškia, bloškė ‘lakin i da sé, mes i,
bu es i, ek i; picchi, da i, agli LKŽe; [d asky i], [d asko], d askė (d askie
PK160,16): d ėks i, d eskia, d ėskė ‘jėga im i, auk i, plėš i; pa i šiuje ėžius,
b ūkšnius, b ėž i, ėž i LKŽe; [k a y i], k a o (k a a PK88,24), [k a ė]: k ės i,
k ečia, k ė ė ‘pu y i; pu an nube i, numes i; ge a e; . . LKŽe; [laužy i],
[laužo], laužė (sułauzey PK36,9): lauž i, laužo, laužė ‘lencendo di ide e in pezzi,
sepa a e pa e dal u o LKŽe; [maldy i], [maldo], maldė (numaldimą PK221.6):
mold i, meldžia, meldė ‘labai p ašy i LKŽe; [plėšy i], plėšo (iszpłesza PK87,20),
[plėšė]: plėš i, -o, -ė ‘d ėks i dallo su aces, lup i; su o za i a e salin;
d ascia e, a dy i; . . LKŽe; [ aišy i], aišo ( ayszo PK88,16), [ aišė] ‘apkalbė i:
iš i, -a, -o ‘kabinė is p e ko, kabin is, kib i, eikš i p e enzijas LKŽe;
p essiona e (ne spawdi u PK20,13), [spaudo], [spaudė]: spaus i, spaudžia, spaudė
‘s o iu, o za spėg i, sloginba (iźba s is PK 44,7), [ba s o], [ba s ė]: be i, -ia,
i; gniauž i, . .’ LKŽe; 3 miš ieji eiksmažodžiai u i -y i a ian ą -s y i:
-ė ‘pil i ku (bi ius daik us) LKŽe; [pijaus y i], [pijaus o], pjaus ė (appipias e
PK159.2): pijau i, pjauna, pjo ė ‘pileu o pjūklu ėž i, sepa a o, di ide e in pa i
LKŽe; [ ys y i], [ ys o], ys ė (iwis e PK158,2): y i, eja, ijo ‘ innio i, suk i
LKŽe;
• 1 PK de e ba y as bend a ì ha -o i, esse ajame laikė -ojo, e la o ma del empo
esamojo è d ejopa: bylo i (biło i PK79,2), byloja (bylo) (biloia4, PK biła PK60,14),
[bylojo]: bil i, bils a, bilo ‘kalbė i, bylo i LKŽe. 1.3. Le s a e isul an i edine PK non è
mol o 8. Di ques e ca ego ie de e ba y ai signi ica esul a inea agen e s a osenà,
come suo s esso compiu o azione ( yksmo) pada inì (DLKG: 399), in al e pa ole, essi
signi icano s a osenà, che è azione, nusaky o ondamen iniu eiksmažodžiu,
esul a ą. Rezul a i ai PK a e con 2 daybos mo emmi -o i e -ė i, con al e
p eesaghi isul a i ai dei li uanici pa olni e nonuda omi. Tu i PK signi ica i i
isul an i della condizione de e ba y ai dedu e da au ominì azione segnalinčių
pi minių eiksmažodžių. Solo un ondamen ale e bo è anzi y inis p imis
eiksmažodis. Rezul a ine s a ies edini si può esse e pe azuo i con la pa ola
esse e, ad esempio, gulė i ‘bū i a sigulusiam, juosė i ‘bū i apsijuosusiam.
A icoli A icles 65 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
Pakalniškienė Dalia 2019: 1759 anni Ziwa o denomina i ii eiksmažodžiai. Res
Humani a iae 26, 836.
Pake ys Ju gis 2005: XVI a. Mažosios Lie u os spaudinių miš iųjų i p iesaginių
eiksmažodžių da yba: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pake ys
Ju gis 2006: Daba inės lie u ių kalbos p iesagos -ė i denomina i iai s a y ai.
Bal is ica 41(1), 6786.
Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i
jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. Bal is ica 46(2), 271288. Pake ys
Ju gis 2011a: On De i a ional Su ixes and In lec ion Classes o Ve bs in Mode n
Li huanian. Lie u ių kalba 5. Accedo in e ne : www.lie u iukalba.l . Pake ys Ju gis,
Rimku ė E ika, U ka And ius 2012: Li u ians kalbos denomina i ii eiksmažodžiai i g e a
lo o u ilizza i pama iniai žodžiai ( eks yno y imas). –
La bai i gio ni 58, 8192.
Pake ys Ju gis 2017: On he de elopmen o pas habi ual om i e a i e in
Li huanian. Bal is ica 52(2), 295323.
Pake ys Ju gis 2019: Pe iph as ic causa i e cons uc ions in 16 h17 h cen u y
Li huanian. Bal is ica 54(2), 287315.
PK 1598 anni Me kelio Pe ke ičiaus ca echism, Kaunas: Knygų leidimo komisija, Palionis
1939.
Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a., Vilnius: Min is. Pociū ė Daino a 2000:
P igim ies pančiai a įs a ymų lais ė: alcuni Mikalojaus Daukšos Pos ilės P akalbos į
malonąjį skai y oją aspe i i p o es an i min i kon eks e. Li e a u a 38(1), 2331.
Pociū ė-Abuke ičienė Daino a 2005: Psalmės Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės
giesmynuose. amžius: dal XVI ca echismo di Nes yžiaus ino lie u iškųjų Me kelio
Pe ke ičiaus e imų. Li e a u a 47(1), 2943. Sme onienė Anželika 2015: Li u ians kalbos
p iesaginiai eiksmažodžiai sla izmai i hib idai (XVIXVII a. LDK es iose): do a o
dise azione, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sme onienė Anželika 2016: Sla izmai eiksmažodžiai e sla iškos šaknies hib idai.
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 6888.
U bu is Vincas 2009: Ve odžių da ybos eo ija, 2-asis leid., Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba, Vilnius: Mokslas.

ANŽELIKA SMETONIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
SUMARY
The language o M. Pe ke ičius Ca echism (CP) has unde gone only agmen a y esea ch and he
sys em o e bs has no been in es iga ed ei he . This a icle ocuses on su ixed e bs
de e ba i es, i.e., de i a i es om o he e bs. All he non- ecu ing su ixed due o he p e ix.
e bs ha e been selec ed and analyzed, i.e., p e ixed de i a i es we e excluded i hei o ms
o non-p e ixed e bs a e egula and he e is no essen ial di e ence in hei meaning only
Mo e han 300 su ixed e bs we e ound in he CP. The Ca echism con ains 80 de e ba i es and
hey comp ise 26% o all he su ixed e bs in his sou ce. Thei numbe is smalle han ha o
denomina i es. The CP is a small- olume sou ce bu de i a i es o ou ca ego ies o
de e ba i e o ma ion can be iden i ied in i : de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e
s a e and momen i e meanings. The ca ego y o causa i e de i a ion is he mos nume ous and
makes up 56% o all he de e ba i es. The second la ges ca ego y includes i e a i e
de i a i es, which makes up 33%. Fewe de i a i es we e ound wi hin he ca ego ies o
esul a i e s a e de i a i es (10%) and momen i e de i a i e (1%).
De i a ion o de e ba i es is mo e complex han ha o denomina i es because he owel change
in he de i a ion o e bs is equen . The owel change was iden i ied in 40% o all he
de e ba i es in he CP. The highes pe cen age o he exp ession o owel change is
cha ac e is ic o de i a i es o i e a i e meaning, pa icula ly wi h su ixes -y i. The cases o
apophony in he CP a e a e, he owel change occu s only in a pa o de i a i e wo ds and is o
he i egula cha ac e .
Į eik a 2020 m. o ob e 29 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
anzelika.sme [email p o ec ed]