50 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0003-0352-884X
Objec i o de pesquisas acadêmicas: pala as doyba.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-03
M. PETKEVIČIAUS KATEKISMO
(1598) DEVERBATYVAI
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
ANOTACIA
S aipsnyje analisados 1598 m. expulso M. Pe ke ičiaus ca ekismo ( oliau PK) p eesaginiai
eiksmažodžiai de e ba y ai. Nes a on e es á paludi a quase de odas as de e ba i as
da yba ca ego ias azões, epe o inas, esul an es es adosas e akimi kas signi icâncias
edinių. Gausia da ybos ca ego ia PK é azão de signi icações de e ba y ai. Também
ap esen a-se PK de e ba y ų p eesagų equência, undamen os de pala as aožai,
ediniuose pasi aikan i balsių kai a, que inclui só pa e do da ybos ipo pala as, é ne egulia i.
ESMINIAI VOODŽIAI: eiksmažodžiai, de e ba y ai, da ybos ka ego ija, p eesaga, balsių kai a.
ANNOTATION
The a icle analyses su ixed e bs de e ba i es in he Ca echism published by M. Pe ke ičius
(CP). The de i a i es o ou ca ego ies o de e ba i e o ma ion a e es i ied in his sou ce,
i.e. de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e s a e and momen i e meanings a e ound.
Causa i e de e ba i es make up he la ges de i a ion ca ego y in he CP. The equency o
de e ba i e su ixes, ea u es o base wo ds and owel change in de i a i es a e p esen ed.
Only isola ed ins ances o apophony a e ound in he CP, he owel change occu s only in pa o
de i a i e wo ds and is o i egula cha ac e .
KEYWORDS: e bs, de e ba i es, ca ego y o de i a ion, su ix, owel change.
S aipsniai / A icles 51
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
ĮVADAS
Me kelio Pe ke ičiaus ca echism ( oliau PK) é ípico XVIXVII a. e o ma ų
kū inys, po an o u ėjęs ab umi mui os aspec os: nele ap esen ada e maldas,
e giesmių, ambém indicado indica a o dem de ealização de bažny ních i oigos,
abo am-se undamen os do é. Embo a isso segundo li o dos li uanos língua
Li uânia Biggiojoje Kunigaikš ys ėje, ela a é ago a ela i amen e pouco
pesquisada. P incipalmen e PK é i as como obje o li e á io (Melle 1984;
Pociū ė 2000; Kuźmina 2002; Pociū ėAbuke ičienė 2005; Niedźwiedź 2008) e não
con ando de ca á e gen esinho ano ações sob e es e ca equismo leksiką
(Palionis 1967; Zinke ičius 1988), a igos sob e seu discu so são apenas um ou o.
Mais em de alhe à pesquisa des a on e é con ibuído Jonas K uopas (1970).
A língua do Ap a iamo eikalo y inė a agmen iškai, po an o juolab não é
esme i M. Pe ke ičiaus ka ekizmo eiksmažodžiai. das açõesmažodžių lie u ių
yba apsk i ai nė a daug y inė a (Jakai ienė 1968, 1973; Pake ys, 2006, 2011,
da2011a; Pake ys, Rimku ė, U ka 2012; Gaidienė 2012), especialmen e elhos esc i os
da língua li uânica. Nes a á ea os mais ecen es pesquisas são pa eikę Ju gis
Pake ys (Pake ys 2005, 2017, 2019; A kadie , Pake ys 2015) e Dalia Pakalniškienė
(Pakalniškienė 2018, 2019), po ém PK p eesaginiai eiksmažodžiai kol kas likę neiš i i.
Es e a igo em como obje o os p é-esaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai, . y.
ediniai de ou os eiksmažodžių. Ac edi a-se que em odas as línguas
de e ba y ų há signi ica i amen e mais do que denomina y ų (Pakalniškienė 2019:
10). Na língua li a ias desses dois g upos de açõesmajodzes ap oximadamen e são
idên icos, sua doiba ambém pouco ao di e em, i. i. seu p incipal o man e de doiba é
p ésaga, di e en e do que, digamos, polkų alboje, onde açõesmajodžiai de ou os
açõesmajodžių ge almen e cons i uem com p e ixéis (GJPW 1984: 465).
Ma é ia a es e a igo oi ecolhida do J. K uopo suda y o M. Pe ke ičiaus
ca ekismo diccionêlio e 1939 m. islei o o og a io ino des a ca echismo edição
deles o am exelc i i odos nãoiku u jan ys p iesaginiai eiksmažodžiai i
apibend in i, i. y. a si ib dos p iešdėlinių edinių, se seus nep iešdėlinių
eiksmažodžių são esma ios, en e eles não há di e ença de signi icado, su gindo
apenas de ido à o ma de p ies. Assim, PK as a quan o mais do que 300
p eesaginių eiksmažodžių. Nes a on e oi p ocu ada eiksmažodžių e seus
edinių, que es emunha eiksmažodžio bend a į, esamo o e bū ąjį ka inį empo.
Po exemplo, não ha endo di e o do u u o ca ino do empo paliudijimen o,
emiamasi e p eessaga -imas ediniu de eiksmazodio do u u o ca ino do
empo. Aquelas p incipais o mas ad e bial, que só são spėjamas segundo a a ual
língua li uânica e em ge al eiksmažodžių da ybos sis ema, mas não pauladas PK,
esc e em-se lauž iniuose skliaus os [ ]. Xalá paliudi ados PK dos p incipais
ges mažodžio o mas são esc i os exemplos de des e 1598 m. on e. T adiciamen e p iesaginiai eiksmažodžiai,
ANŽELIKA SMETONIENĖ
52 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV man inham os p ecei os em odos kamiens,
chamados p eceaginiais igualaskiemenias, e nãošlaikan ieji p ecei os esamajame ou
(i ) буду ajame laike miš iaisiais eiksmažodžiais. Ambos os ipos mo ológicos de
ações p eesagís icos e são analisados nes e abalho, com base na sinc onizada
mé odo de análise de pala as doybos, cujos p incípios básicos su o mula am Vinco
U bučio (U bu is 2009). O obje i o do a igo é es abelece PK de e ba y ų da ybos
sis ema di e enças, se delas exis em, do hojeinis da língua li uãs de e ba y ų
endências. A im de alcança odos PK encon a p isesaginiai eiksmažodžiai
p ima iamen e o am esnag inados da ybiškai, assim dis inguindo edinos de
eiksmažodžių; es es úl imos o am subdi ididos em da ybos ca ego ias e
ap esen ados no p imei o capí ulo des e a igo. Desde que dos de e ba y os não
sepa ada a balsios kai a ( ambém chamada apo onija, balsios al e nnacia), no
segundo capí ulo ap esen am-se PK de e ba y uos api aikê casos de apo onía.
Como mencionado, odos escolhido p eesaginiai PK eiksmažodžiai o am
esnag inados da ybiškai, subdi i ados em da inius de eiksmažodžių, de ou as
niškai da ybiškai neskaidžius. P imin ina, kad „da inys – žodis, pada y as a
pa es da língua e em sinch o unkcionuojan is como ei o de ou o ou dois ou os
pala as (LKE 1999: 150). Da ínio pala a é conside ada só quando ele o malmen e e
seman icamen e baseia-se undamen o pala a, i. i. é cump ida a condição p incipal
de da ybos é da ybos oposição, cuja p imei o memb o é da inys, e ou o
undamen o de da ybos, eles necessa iamen e de e incula da ybos mo y acija
(U bu is 2009: 70, 81). Os úl imos podem kis i. P imei o, pode ompe -se elação com a
pala a base e edinys en ão pode se ligado já com ou o pala a, que pode
pe ence isso mesmo ou ou a a classe mo ológica como e ex-pala as base. Em
segundo, ediniai podem passa de uma ca ego ia de dação pa a ou a, desde que só
dela p óximos seman iicamen e (Amb azas 1993: 12). Gálicamen e, nu ūkus à
da ybine mo i ação, eiksmazodis sinch oniamen e conside ado neskaidžiu, embo a his o icamen e ele pode se edinys.
Nag inėjan elhos esc i os da língua li uânica eiksmažodžius necessá io
au op esen a -se, como alo a skolinos, po que suas da ybinė in e p e ação
p oblemiška. Skolin as eiksmažodis, quando ao lado dos li uãos alboje
uncionajá passinkolin as bend ašaknis a dažodis, pode se a aliado como
possí el de i a i o dos lie u ių kalbos, . i. na língua lie u ių podia se
passinkolin as a dažodis, do qual com da iomis lie u iškomis p iesagodis
des es os eiksmažodis. Sla izmai, acilmen e adap a êsi na língua li uãs, pode
se po enciaus pama iniai pala as, isso indicam e eqüni p e eagos -imas
ediniai de sla izmų eiksmažodžių. Ao a alia al possibilidade de dação de língua
li uanas, necessá io e em con a a ca ego ia de possí el dação edino,
ki čia imą, ambas as pala as possí el edino e possí el base da pala a
signi icados, sua ch onologiją (apie isso mais amplamen e Sme onienė 2015, 2016).
Nes e abalho man ém-se opiniões, que, se emp es ado p é-esaginis
açõesmazoodis em possimu memb o da oposição, uncionalizando ao mesmo
A igos A icles 53 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
empo, eles elacionam da ybos ligšiu. Jus iça, es a p oblema ak ualesnė
denomina i ams PK nepasi aikė de e ba y ų, cujas basei a pala a se ia
skolinys. No en an o keblumos coloca adalai, cujas o mas coincidem com
indigenias pala as de línguas li uãs. Como exemplo pode da -se e alą p igulė i
‘p iklausy i (plg. le. p zynależeć) (p igul PK6, 10). Nes e caso es e eiksmažodis
não pode se ligado da ybiniu yšiu com p igul i, embo a analogiškas eiksmažodis (p i)gulė i é da ybiškai com ele elacionado. Vendo-se neaiškumo, adalai neanalizuojam.
1. PETKEVIČIAUS CATEKISMO DEVERBA-
TYV DARYBOS CATEGORIOS
Da ybo ipo é pala as da o mação o mali e seman inė schema. Tipą cons i uem
da iniai, que coincidem em ês a ibu os: 1) ka ego ine da ybos signi icado, 2) pa e
da linguagem de pala as básicas, 3) da ybos o man u (LKE 1999: 148). Da ybos
ca ego ia é amplsė do que da ybos ipo, em ela pode en a alguns úl imos iji.
Da ybos ca ego ia su giboia do que, com qual doybos o man u é ei o edinys.
Daik a a džių da ybos ka ego ijoms is iena daugiau a mažiau y a būdingos
ce os p ecei os, e açõesmažodžių sis emaje kebliau: os úl imos p ecei os não êm
ais signi ica i os conc e os como daik a a džių, deles são signi ica i amen e
menos. Nes e abalho PK p eesaginiai eiksmažodžiai de e ba y ai são
dis ibuídos em ca ego ias com base Daba inės lie u ių kalbos g ama ika (DLKG:
742). De e ba y ai azem-se com odos os p incipais açõesmažodžių da ybos
mo emų (-au i, -en i, -inė i, -in i, -y i, -o i, -ė i, -uo i, - elė i) a ian es. A mesma
p eesaga pode se usada em á ias ca ego ias de da ybos (pa yପରି, com p eesaga
-y i cons i uem epe o iniai e p iežas iniai eiksmažodžiai), assim é p ecisamen e
de ido ao pequeno p eesagų eiksmažodžių, compa ado com a dažodžių. Ce as
p ecessagens (pa y example, -din i) são conside adas apenas a ian es dos
p incipais da ybos mo emos po á ias azões. P imei o, da mesma mo ema
a ian es êm o mesmo signi icado de da ybos. Em segundo, sua one inė
composição é quase a mesma, como e p incipais doybinas mo emas, só p aplės a
am ce os sonsis. De e ba y os doyba em ge al é complicingότερη do que
denomina y os, pois eiksmažodinių edinių doyboje eqüna balsių kai a, mui o
a amen e pas aikan i a dažodiniuose ediniuose. Balsių kai a pode ab ange
apenas pa e do da ybos ipo pala as, é ne egulia i. Ela é secundá ia da ybos
ins umen o, pois não az in luência da ybos signi icadome. Embo a PK não seja uma
on e de ex ensão, nele há qua o de (dos cinco possí eis) de e ba i os da ybos
ca ego iias edinių: azão signi icanças edinių (kauza y ų), epe o ines
signi icâncias (i e a y ų), esul an es es adosenas edinių ( esul a y ų) e akimi kas signi icações edinių. P incipalmen e são cauza y os, que cons i uem 56 po cen o.
de odos PK de e ba y os.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
54 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
1.1. P iežas ies signi icâncias ediniai ma cam a i os em ce a obje o di ecionada
ação. O signi icado ge al da ca ego ia é ‘da y i, que yk ų ação ou yksma,
unsaky pama iniu žodžiu (DLKG 398): budin i ‘da y i, que bus ų, degin i ‘da y i,
que deg ų, de in i ‘da y i, que de ė ų, e c. . das línguas Lie u ių kauza y ai
o mam-se só com dois mo emų -in i e -y i a ian es. das línguas Lie u ių
a mėse e elhosos esc i os da língua lie u ių há não poucos da inių,
besiski ian es só p eesagomis, po exemplo, aušy iaušin i, gesi i gesin i, PK
desses po ų i gi esama /. PK de o al é paludi a 45 igualmen easkiemenna e mix io
ipo azão de e ba y ai. Beques odos os PK azão dos edinos da ybos
undamen o são in anzi y inie p imá ios açõesmaodžiai, só em alguns casos
undamen o pala agem ai mix ieji açõesmaodžiai: de ė i, judė i, kabė i, k u ė i,
skubė i, iskė i, esin ys empo no e cia pessoa u yje -a. 1.1.1. P incipalmen e
igualaskiemenias cauza y ų a a y a com p incipal mo ema -in i, 4 com sua
a ian e -din i. No malmen e en e essas p eceagas esama nežymaus di e ença
de signi icado: com -in i, -ina, -ino cons i ui-se eikiamieji p iežas iniai ediniai, e
com -din i, -dina, -dino, cujo undamen o são ac i aus eiksmo eiksmaodžiai,
pa ūpinamąją signi icmę u in ys ediniai. PK al dis inção não. (pabudin umbim
Lygiaskiemenių p iežas inių eiksmažodžių su p iesaga -in i PK y a 29: budin i
PK211,12), [budina], [budino]: se i, bunda, budo ‘išei i de sono condiçãoes LKŽe;
degin i (iszdegin os PK90,17), [degina], [degino]: deg i, -a, -ė
‘bū i ognies eikiamam; da luz a, b ilha LKŽe; de in i (de in u PK185,16), [de ina],
de ino (sude inay PK24,21): de ė i, -a, -ėjo ‘ a is, con a o aze , lyg i; bem
con i e ; ik i, ac i i, se adequamam, acei á el LKŽe; gadin i (Iβgadin a PK73,5),
gadina (gadina PK72,20), [gadino]: ges i, genda, ‘ gedoi i, ik i; p as ė i; ú i LKŽe;
gaišin i (gaysin i PK20,9), gaišina (gaysinu PK90,21), [gaišino]: gaiš i, gaiš a, gaišo
‘laiką el ui leis i; nyk i, desapa ece , p apul i; galą ob e LKŽe; gandin i
(pe gandink PK142,26), [gandina], [gandino]: gąs i, gąs a, gando ‘s aigiai pabūg i,
pabijo i LKŽe; g amzdin i (nug amzdin a PK103,16), [g amzdina], [g amzdino]:
g imz i, - a, -do ‘skęs i LKŽe; e o nin i (g aindams PK138,22), e o nina
(a g ażina PK87,6), e o nino (sug ąinay PK30,13): g įž i, -a, -o ‘ei i a gal LKŽe;
judin i (iudin u PK28,9), [judina], [judino]: judė i, -a, -ėjo ‘k u ė i LKŽe; [kabin i],
[kabina], kabino ( zkabinę PK98,4): kabė i, -a, -ėjo ‘bū i pakabin am, nus i usiam,
nuka usiam, kabo i, ka o i, kabaliuo i LKŽe; kai in i (iszkay ink PK51,17), [kai ina],
[kai ino]: kais i, kais a, Kai o ‘šil i; a de de ai a ou de qualque ipo de
exci ação; shus i, okš i, ges i con a umidade e calo LKŽe; k u in i (pak u in
PK91.9), [k u ina], [k u ino]: k u ė i, -a, -ėjo ‘pada ui, coisa ou suas pa es mo ė i
ie oje, kušė i; se i o; . . LKŽe; ma sin i (ma sin i PK20,8), ma sina (ma sina
PK20,5), [ma šino]: mi š i, - a, -o ‘neišlaiky i a min yje, nep osimin i LKŽe; na
(isznaikin PK62,4), naikina (naykinanćiu PK208,22), [naikino]: nyk i, nyks a, nyko
‘mažė i, gaiš i, baig i egzis uo i LKŽe; nykin i
S aipsniai / A icles 55
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
(iβnikin PK141,22), [nykina], [nykino] : nyk i, nyks a, nyko ‘mažė i, gaiš i, baig i
egzis uo i’ LKŽe; [ ūdin i], [ ūdina] (s udina PK59,19), [ ūdino] : ūs i, - a, ūdo
‘liūdė i, g audin is; e melho LKŽe; ūgin i ( ugin oy PK219,5), [ ūgina], [ ūgino]:
ūg i, -s a, -o ‘da y is ūgščiam, e men uo is LKŽe; skandin i (paskandin
PK139,23), skandina (skandina PK61,18), skandino (paskandinima PK30,14): skęs i, - a,
skendo ‘žū i andenyje, p ige i; se apsem am LKŽe; skubin i (negia, -ė ‘neduo i
siskubin us PK145,3), [skubina], [skubino] : skubė i, -a, -ėjo ‘s eng is g ei ai ką
pada y i, a lik i’ LKŽe; [slogin i], slogina (słogin PK103,4), [slogino] : slėg i, sle-
amybės, kankin i LKŽe; [sadin i], [sodina], sadino (pasodinay PK129.12): sês i, séda,
sédo ‘užim i sėdimą padė į LKŽe; oškin i (uu oskin i PK45,21), oškina ( oβkin
PK103,5), [ oškino]: okš i, okš a, oško ‘dus i, al ando a ; mui o que e em
bebe LKŽe; pe u in i ( sz ukin u PK230,2), [ ukina], [ ukino]: uk i, unka,
uko ‘gaiš i LKŽe; upin i (su upin a PK30,6), [ upina], [ upino]: up i,
umpa, -o ‘daly is, i i em minulkias daleles, gu ė i LKŽe; ukin i (nu ukin i
PK121.22), [ ukina], [ ukino]: uk i, unka, -o ‘ iebė i, s o ė i LKŽe; ūgin i ( ugin
PK240,23), [ūgina], [ūgino]: c esce , -a, -o ‘do meno da y is maio am LKŽe; a gin i
(nuwa gin as PK161,9), a gina (wa gina
PK160,15), [ a gino]: a g i, -s a, -o ‘ne ek i jėgų, ils i, silp i; expe imen a i
nep i eklių, di iculdade, i e , as i LKŽe; ėsin i (asiwasinki PK24,15), [ ėsina],
[ ėsino]: ės i, - a, -o ‘da y is ėsiam, não okiam šil am, mažė i ka ščiui,
šil umui, auš i LKŽe; iskin i (pawiskin a PK47,18), [ iskina], [ iskino]: iskė i, -a,
-ėjo ‘judė i, i pė i, k u ė i LKŽe.
4 PK equaskiemenye kauza y ai o ma com -in i a ian e -din i: keldin i
(p ikieldink PK134,6), [keldina], [keldino]: subi , sobe, kilo ‘kel is aukš yn; es o is
jus a sėdėjus; ei i, yk i; . .’ LKŽe; [klupdin i], klupdina (pakłupdina PK88,8),
[klupdino] : klup i, klumpa, -o ‘pul i an kelių; kniub i’ LKŽe; p apuldin i (p a-
puldinki PK55,12), [p apuldina], [p apuldino] : p apul i, p apuola, p apuolė ‘ne-
gulėžinia onde desapa ece ; ex ingui , não exubū i LKŽe; [mo din i], ma ina
(suźudina PK61,2), [žudino]: zū i, žū a, zu o ‘ne ek i gy ybės, mo e não seu
mo imi; a g i, kamuo is; desapa ece ; cessa de exis i LKŽe.
Um PK cauza i em os p e ixos -y i, -ija, -ijo: aušy i (a ausisiu PK24,16), [aušija],
aušijo (a ausięs PK156,17): auš i, auš a, aušo ‘ ės i; en ando s ing i LKŽe. Es e
ação- e bio na a ual língua li uânica é usado e sem p e ixinio elemen o esamaie e
bujaiame laike aušy i, aušo, aušė LKŽe, po ém de PK paliudi o pa icipio e , que
nes e aš e ele é usado como igualaskiemenis. Aušy i, que hoje mais
equen emen e é usado com o adjun o -in i aušin i, é um daqueles eiksmažodžių,
que e le em mais a de p ocessą: -in i o nou p odu i a apésaga e ilgaini a
iss ūmė apésagas -y i eiksmažodžius (O ębski 1965: 393). 1.1.2. Mís io ipo azão
signi icâncias de e ba y ų PK são 11, odos eles do p esen e empo na e cei a
pessoa em -o, sendo ajame -ė, p eesaginis o man e
ANŽELIKA SMETONIENĖ
56 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV man ém-se só bend a ise. Pama iniai ipo
mix io de pala as de ações causais são es adosenas ou yksmo in anzi y iniai
açõesmajodžiai. Suine da ybine mo ema -y i é aze 3 açõesmažodžiai: lipy i
(ilipik PK127,13), [lipo], [lipė]: lip i, limpa, lipo ‘kib i, klijuo is; se adequamam,
p i ik i, de ė i LKŽe; ny i (iβnikisiu PK122,7), [nyko], [nykė]: nyk i, nyks a, nyko
‘mažė i, gaiš i, baig i egzis uo i LKŽe; ūgy i ( gis PK94,11), [ūgo], [ūgė]: c esce ,
-a, -o ‘ish meno inho da y is didesniam LKŽe. Likę 8 mis ieji kauza y ai de i a
com a p incipal mo emas a ian u -dy i: [a dy i], a do (a da PK72,16), [a dė]: i i,
são, i o ‘g iū i, by ė i į dalis; leis is de ios; c ik i; ges i, nyk i LKŽe; gydy i
(a gidi i PK131,8), gydžia (gidia PK83,19), [gydė]: gy i, gyja, gijo ‘s eik i, kai in is
LKŽe; gimdy i (gimdi i PK156,21), [gimdo], gimdė (pagimde PK153,11): nasce , nass a,
gimė ‘a si as i pasaulyje LKŽe; gi dy i (gi di PK226,3), [gi do], gi dė (gi di
PK71,18): bebe i, ge ia, gė ė ‘ y i skys į, amin i oškulį LKŽe; guldy i
(pe guldi PK98,22), [guldo], guldė (pagułde PK153,14): gul i, gula, gulė ‘ isu kūnu ku
no s dė is LKŽe; amdy i (nu amdi PK67,3), [ amdo], [ amdė]: im i, ims a, imo
‘bū i, da y is amiam, liau is jaudin is, ūpin is, baimin is, mudė i; silp i LKŽe;
i kdy i (wi kdisi e PK45,19), [ i kdo], [ i kdė]: e k i, -ia, -ė ‘aša as lie i, kūkčio i
LKŽe; [žudy i], [žudo], žudė (p aźudę PK168,4): žū i, žū a, žu o ‘ne ek i gy ybės,
mo e não seu mo imi; a g i, kamuo is; desapa ece ; cessa de exis i LKŽe.
1.2. De o ba y ai (i e a i ai) com signi icado epe i ó io ma cam pasika ejan į
ação, às ezes įgauncendo longgai unkančio ação a spal į. Reikšmė pode se e
apiblukusi, já di icilmen e pe cebida como epe o inė, po exemplo, b aidy i (DLKG:
396). Eles podem se cons i uídos a é com 7 das 9 a ian es de mo emas de
-au i, -y i, -ė i, -inė i, -in i, -o i i -uo i. PK ne as a de e ba y ų su p iesagomis
da yba: -in i e -uo i. Desde a azão signi icado edíns i e a i ai di e encia não só
p eesagų į ai o e, mas e mix io e igualaskiemenių eiksmajodžių elaçãou,
pama iniais pala as maio ia deles (g ęž i, dė i, neš i, sek i, be i, mels i e . .)
são anzi y iniai p imá ios eiksmajodžiai.
1.2.1. P incipalmen e epe o á ias signi icâncias de e ba y os da língua li uãs
cons i ui-se com p eesaga -o i, po ém PK sua p odu i idade não se dis ingui de
ou os p eesagus. Es as p eceigas ediniai pode e e menkumo a spal į, se a
pala a undamen al ma ca es adosená, po ém PK assim não, po que des e on e
epe o ines signi icâncias ediniai de i e de a i os ações ma cinčius
eiksmažodžių. Tokį menkumo a spal į mui as ezes em p e ei o -inė i, mas ėlgi,
PK é um pouco di e en e: um eiksmažodis é de i ado do p e idėlino eiksmažodis,
po an o em só yškią epe io inę signi icação. 3 - Visiinė i e a ian o -dinė i
ediniai ma cam ação de du ação inde inėž as. P iesagų -au i e -ė i edinių
eikšmių a spal iai PK são ipiniai: úl ima p e ixagas edinys em mažybinį
A igos A icles 57 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
a spal į, a -au i ediniai ma kii não só equen emen e epe jamą ação, mas e
in ensy esnį do que pama inis pala a. Do o al PK é paludida 11 igualmen easkiemenias epe o á ias signi icanças açõesmažodžių:
• 3 com sucessago -au i: [dūsau i], [dūsauja], dūsa o (dusawau PK47,19):
dus i, dus a, duso ‘ a g i, kamuo is LKŽe; klūpau i (kłupau i PK65,20),
klūpauja (klupawiame PK26,10), [klūpa o]: klup i, klumpa, klupo ‘pul i sob e
joelhos; kniub i LKŽe; [s angau i], s angauja (s angawianciu PK81,20),
[s anga o]: s eng i, -ia, -ė ‘p ieš a au i, p iešin is, spi is, ginčy is LKŽe;
• 2 com p eessaga -ė i: g įžė i (a sig iźie i PK57,24), [g įžėja], [g įžėjo]:
g ęž i, -ia, -ė ‘k eip i, i i pa a ás; de ol e de ol a LKŽe; lūku nė i
(luku nedams PK103,15), [lūku nėja], [lūku nėjo]: lūku i, lūku ia (-a), lūku ė
(-o, -iojo) ‘lauk i, lūku iuo i LKŽe. Klausimen os c ia do úl imo accionmazodio
p eesaga -nė i, pois al não exis e minima en e -ė i a ian es. Elemen
-ngalė ų se explici ado, se edinys se ia associado com, po exemplo,
lūku no i, lūku noja, lūku nojo, po ém de e ba y ai com -ė i são ei os só
de p imei os açõesmažodžių.
• 1 com p e ei o -inė i [p i a inė i], p i a inėja (p i a ineia PK111,7),
[p i a inėjo]: p i a i, -ia, -ėbū i as mesmas opiniões, conco da , maiky i o
LKŽe; 2 com a p incipal p eessaga a ian e -dinė i: dėdinė i (p idedines
PK123,8), [dėdinėja], [dėdinėjo]: dė i, deda, dėjo ‘guldy i, s a y i; pa a
encon a um luga adequado, acomoda ; . . LKŽe; [puldinė i], puldinėja
(puldineia PK101,10), [puldinėjo]: pul i, puola, puolė ‘s aigiai leis is žemyn, k is i;
uū i, i s i; . . LKŽe;
• 3 com p e ei o -(i)o i: [lakio i], lakioja (łakioianciu PK79,16), [lakiojo]: lėk i,
lekia, -ė ‘g ei ai judė i, slink i o u, e d e LKŽe; le a a (nesio u PK80,8),
nešioja (nesioia PK163,22), [nešiojo]: neš i, -a, -ė ‘einan anspo en i de
um luga pa a ou o paėmos, zassidėjus, . . LKŽe; segio i (sekio u
sekioja (ſekioia PK162,23), sekiojo : sek i, -a, -ė ‘ei i, yk i iš paskos, p i-
PK108,18), po mais; obse a um mo endo i ic à, queeno seja a uação, pa a o quê escla ece i
LKŽe.
1.2.2. pala as de ação de signi icância epe i i a de ipo mis é io da língua
Li uânia in e essam no a o de que di e en e do kauza y ai, alguns deles êm
p é-esagínio o man ą não só bend a ie, mas e bu ajame laike. Nemažai des es
eiksmažodžių (pa yjumos, minė i) na a ual língua li uânica são u ilizados e como
lygiaskiemeniai, i. i. eles podem se a ibuídos e lygiaskiemeniams, e miš iesiems
eiksmažodžiams. Em algumas ocasiões de PK paliudy ų eiksmažodžių o mų e ,
quį modelį como lygiaskiemenį eiksmažodį ou não oi endęs usa des e ca ecismo
au o . Mís io ipo epe o á ias signi ica i as de e ba i as são pouco mais do
que igualaskiemenias 15:
• 3 açõesmaodžiai companha yje em -ė i: 2 deles no empo p esen e e
Fu u an e em espec i amen e -i (-ėja), -ėjo (minė i (mineki PK232,8), [miniėja (-)),
ANŽELIKA SMETONIENĖ
58 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
[minėjo]: min i, mena, minė ‘ u ė i na cabeça, na memó ia, não esqueš i
LKŽe; kylė i (pakiłekim PK131.10), [kyli (-ėja)], kylėjo (pakiłeiau PK91.3): kil i,
sobe, kilo ‘kel is aukš yn; es o is dei ado ou sudo; i , sai ; . . LKŽe); 1
açõesmazodis esamajame laike baigiasi -ia (ken ė i (kien ie i PK159,16),
kenčia (-ėja) (kiencianćios 242,11), ken ėjo (kien eiey PK147,12): kęs i, kenčia,
ken ė ‘jaus i, expe imen a i dolo , nemalonumą, a gą; e paciência,
pe se e LKŽe);
• 8 mis ieji açõesmaodžiai aze com o p ósagio -y i: [blašky i], blaško
(iszbłaszka PK87,21), [blaškė]: blokš i, bloškia, bloškė ‘lakin i nuo sa ęs, mes i,
bu es i, enk i; soš i, da i, c us i LKŽe; [d asky i], [d asko], d askė (d askie
PK160,16): d ėks i, d eskia, d ėskė ‘jėga im i, auk i, plėš i; pa i šiuje ėžius,
b ūkšnius, b ėž i, ėž i LKŽe; [k a y i], k a o (k a a PK88,24), [k a ė]: k ės i,
k ečia, k ė ė ‘pu y i; pu ando nube i, numes i; me i- i; . . LKŽe; [laužy i],
[laužo], laužė (sułauzey PK36,9): lauž i, laužo, laužė ‘lenkian di idi em pedaços,
sepa a pa e do odo LKŽe; [maldy i], [maldo], maldė (numaldimą PK221.6): mold i,
meldžia, meldė ‘labai p ašy i LKŽe; [plėšy i], plėšo (iszpłesza PK87,20), [plėšė]:
plėš i, -o, -ė ‘d ėks i desde a supe ície, lup i; su o ça puxa xalin; d asky i,
a dy i; . . LKŽe; [ aišy i], aišo ( ayszo PK88,16), [ aišė] ‘apkalbė i: iš i, -a, -o
‘kabinė is p o ko, kabin is, kib i, eikš i p e enzijas LKŽe; p essiona (ne
spawdi u PK20,13), [spaudo], [spaudė]: p essiona , p essione, spaudė ‘s o iu,
o ça p ėg i, sloginba (iźba s is PK 44,7), [ba s o], [ba s ė]: be i, -ia, -ė ‘pil i
i; gniauž i, . .’ LKŽe; 3 miš ieji eiksmažodžiai u i -y i a ian ą -s y i:
ku (bi ius daik us) LKŽe; [pjaus i ], [pjaus o], pjaus ė (appipias e PK159.2):
pjau i, pjauna, pjo ė ‘cieiliu ou pjūklu ėž i, sepa a , di idi em pa es LKŽe;
[ ys y i], [ ys o], ys ė (iwis e PK158,2): y i, eja, ijo ‘ ynio i, suk i LKŽe;
• 1 PK de e ba y as bend a ie em -o i, sendo ajame laikė -ojo, e a o ma do
empo esamojo é d ejopa: bylo i (biło i PK79,2), 5, byloja (bylo) (biloia PK4, biła
PK60,14), [bylojo]: bil i, bils a, bilo ‘kalbė i, bylo i LKŽe. A PK esul an e do es ado
edinho 1.3. não é mui o 8. Es as ca ego ias de e ba y ai signi ica esul a inha
ac o oisená, como seu p óp io ealizado ação ( yksmo) pada inį (DLKG: 399), em
ou as pala as, eles signi icam būsená, que é uma ação, unsaky o baseinu
eiksmažodžiu, esul a ą. Rezul a y ai PK aze com 2 daybos mo emmas -o i e
-ė i, com ou osokias p eessagas esul a y ai dos li uãos alados e nesuda omi.
Todas PK signi icâncias esul an es da condição de e ba y ai deduzi de au oiminí
a ação ma cinços p imei os açõesmazodžių. Só uma baseis pala a é anzi y inis
pi minis eiksmažodis. Resul a á ias es ados de es ado edinos pode se
pe azua com a pala a se , po exemplo, gulė i ‘bū i a sigulusiam, juosė i ‘bū i
apsijuosusiam.
A igos A icles 65 /
M. Pe ke ičiaus ka ekizmo (1598) de e ba y ai
Pakalniškienė Dalia 2019: 1759 anos Ziwa o denomina i iai eiksmažodžiai.
Res Humani a iae 26, 836.
Pake ys Ju gis 2005: XVI a. Mažosios Lie u os spaudinių miš iųjų i p iesaginių
eiksmažodžių da yba: dak a o dise acija, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. Pake ys
Ju gis 2006: Daba inės lie u ių kalbos p iesagos -ė i denomina i iai s a y ai.
Bal is ica 41(1), 6786.
Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i
jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. Bal is ica 46(2), 271288. Pake ys
Ju gis 2011a: On De i a ional Su ixes and In lec ion Classes o Ve bs in Mode n
Li huanian. Li uãos em língua 5. Accesso na in e ne : www.lie u iukalba.l . Pake ys
Ju gis, Rimku ė E ika, U ka And ius 2012: Li ú ias língua denomina i ie eiksmažodžiai e
g e a seus u ilizados pama iniai pala as ( eks yno y imas). –
T abalbai i dias 58, 8192.
Pake ys Ju gis 2017: On he de elopmen o pas habi ual om i e a i e in
Li huanian. Bal is ica 52(2), 295323.
Pake ys Ju gis 2019: Pe iph as ic causa i e cons uc ions in 16 h17 h cen u y
Li huanian. Bal is ica 54(2), 287315.
PK 1598 anos Me kelio Pe ke ičiaus ca echism, Kaunas: Knygų leidimo komisija, Palionis
1939.
Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a., Vilnius: Min is. Pociū ė Daino a 2000:
P igim ies pančiai o įs a ymų lais ė: alguns Mikalojaus Daukšos Pos ilės P akalbos į
malonąjį skai y oją aspec os no con ex o da men e p o es an es. Li e a u a 38(1), 2331.
Pociū ė-Abuke ičienė Daino a 2005: Psalmės Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės
giesmynuose. amžius: desde XVI ca ecismo de Nes yžiaus a é lie u iškųjų Me kelio
Pe ke ičiaus e imos. Li e a u a 47(1), 2943. Sme onienė Anželika 2015: Li u ians
kalbos p iesaginiai eiksmažodžiai sla izmai i hib idai (XVIXVII a. LDK ex os): dak a o
dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Sme onienė Anželika 2016: Sla izmai eiksmažodžiai e sla iškos šaknies hib idai.
Ac a Linguis ica Li huanica 74, 6888.
U bu is Vincas 2009: Pala as da ybos eo ia, 2a edição., Vilnius: Mokslo e
encyclopedijų leidybos ins i u as.
Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba, Vilnius: Mokslas.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
66 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
De e ba i es in he Ca hechism o
M. Pe ke ičius (1598)
SUMARY
The language o M. Pe ke ičius Ca echism (CP) has unde gone only agmen a y esea ch and he
sys em o e bs has no been in es iga ed ei he . This a icle ocuses on su ixed e bs
de e ba i es, i.e., de i a i es om o he e bs. All he non- ecu ing su ixed due o he p e ix.
e bs ha e been selec ed and analyzed, i.e., p e ixed de i a i es we e excluded i hei o ms
o non-p e ixed e bs a e egula and he e is no essen ial di e ence in hei meaning only
Mo e han 300 su ixed e bs we e ound in he CP. The Ca echism con ains 80 de e ba i es and
hey comp ise 26% o all he su ixed e bs in his sou ce. Thei numbe is smalle han ha o
denomina i es. The CP is a small- olume sou ce bu de i a i es o ou ca ego ies o
de e ba i e o ma ion can be iden i ied in i : de i a i es o causa i e, i e a i e, esul a i e
s a e and momen i e meanings. The ca ego y o causa i e de i a ion is he mos nume ous and
makes up 56% o all he de e ba i es. The second la ges ca ego y includes i e a i e
de i a i es, which makes up 33%. Fewe de i a i es we e ound wi hin he ca ego ies o
esul a i e s a e de i a i es (10%) and momen i e de i a i e (1%).
De i a ion o de e ba i es is mo e complex han ha o denomina i es because he owel change
in he de i a ion o e bs is equen . The owel change was iden i ied in 40% o all he
de e ba i es in he CP. The highes pe cen age o he exp ession o owel change is
cha ac e is ic o de i a i es o i e a i e meaning, pa icula ly wi h su ixes -y i. The cases o
apophony in he CP a e a e, he owel change occu s only in a pa o de i a i e wo ds and is o
he i egula cha ac e .
Į eik a 2020 m. ou ub o 29 d.
ANŽELIKA SMETONIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a
anzelika.sme [email p o ec ed]