S aipsniai / A icles 211
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Mokslinių
Fo schungs Rich ys: akcen ologija, dialek ologija,
e noling is ika, leksikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-10
KIRČIO ATITRAUKIMAS RYT
AUKŠTAIČI ANYKŠTN
PATARMĖS TEKSTUOSE
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
ANOTATIUM
S ü z sich sch i lichen Quellen Leipcige okiechs sp achenaa s F anco Špech o in de
He ausgabe Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publikuo ais XIX a. 79 deš.
exs ais, Li uäischen Sp achins i u s Geoling is ikos cen a Ta mių a chy e saugomais XX
a. 67 deš. anykš ėnų šnek ų ap ašais, XX a. and ojoje halse und XXI a. beginn in Žane os
Ma ke ičienės und k . y ėjų be ei en e minalen ex en analysie en sich ki ius
abg agungs phänškinye eas e n aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. A ipsnyje ziel
ki čio a i aukimo o ma imąsi anykš ėnų pa a mėje, nus a y i, kokie ki čio a i aukimo
dėsniai galėjo eik i šiuo laiko a piu pa a mės plo e, a skleis i eiškinio a ealinį papli imą,
möglichs aus üh liche zu besch eiben disku ie en ki iusabzugungsände ungen und ih e
u sache. ESMINIAI WORDŽIAI: y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mė, ki is, skiemuo, a miniai
eks ai.
ANNOTATION
Based on he w i en sou ces he ex s om he 1860s1880s published by Ge man linguis
F anz Spech in he publica ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski in Leipzig,
he desc ip ions o he local dialec s o Anykščiai da ing o he pe iod o he 1950s1960s,
which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Geolinguis ic Cen e a he Ins i u e o he
Li huanian Language, he dialec al ex s p epa ed by Žane a Ma ke ičienė and o he
esea che s in he second hal o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s
VILIJA RAGAIŠIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII cen u y he a icle analyses he phenomena o s ess
e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai. Es such zu besch eiben die
o ma ion o s ess e ac ion in he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne
possible, um zu bes immen wha laws o s ess e ac ion could be in e ec in he a ea o he
subdialec du ing a gi en pe iod, o e eal he a eal dis ibu ion o he phenomenon and o
discuss he changes in s ess e ac ion and hei causes.
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai, s ess, syllable, dialec al
ex s.
ĮVADAS
Von allen eas e n hochš aičių pa a mių ki čia imo Sich weise bis je z , ko wohl, am
wenigs en i a is anykš ėnų pa a mė. In de Wissenscha lichen Li e a u diese
ada mės ki čia ung ab a e ziemlich agmen ie end. In den We ken, in denen man
inden kann Da en übe anykš ėnų ki čia imą, wi d meis ziemlich müßig nu besch ieben
ki ius abzugimis pobūdis und p iegaidės (Zinke ičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH 144;
Ma ke ičienė 2001: 1518; 2004: 3945; RAA 3637; AAT 181). Ki čia imo Sich weise kalbininkų wie
iel aus üh liche ausge issen in de Ve ö en lichung Li auische Munda en
gesammel on A. Ba anowski publizie en An ano Ba anausko geb ajame Anykšči k aš e
XIX a. 79 deš. zusamm i exs ai (S undžia 1989: 434442; Ragaišienė 2015: 166210)2. Dahe seh
ehl pa a mės ki chiauensys ems Fo schungen, wissenscha liche Publika ionen,
ski ų akzen ua ionen zeichen und polinkien zu besp echen. Quellen, Ziel, Me hoden. Das
Ti iamige Ma e ial zusammenges ell aus meh e en sch i lichen Quellen 1920 m. Lepcige
okiečių sp achenaa s F anco Špech o ausleis e Geschalo Li auische Munda en
gesammel on A. Ba anowski ( oliau Li auische Munda en) in e s e em ome
publikuo en anykš ėnų eks ų deš3, XX a. 67. be ei e en diese ada mės šnek ų
sp achlichen eigenscha en besch iebenų4, 1970 m. ausgeis je ch es oma ijoje
Lie u ių kalbos a mės, 2001 m. Ž. Ma ke ičienės e ö en lich en Aukš aičių a mių
eks s ai Teil an ojoje und 2004 m. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje
anykš ėnų a minių eks ų, 2013 m. Ž. Ma ke ičienės, Au imo Ma ke ičiaus
1Gewidme Handsch i sei e.
2 Diese Tex en Analyse basie basie gausi A. Ba anausko ko espondenzia Hugo Webe iui (ž .
Almanauskis 1930: 60102).
3 A. Ba anausks, p o esso iaudand Kauno P iige s semina ijoje, um 18671884 m. o ganisie e
seine Schüle innen a mių Tex en zu sammeln. Jäus zusammengese z en Tex e nussand e nü zlichs sp ach
H. Webe iui.
4 Rank aščiai gespeiche im Ins i u li auische Sp ache Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e.
A ikeln A icles 213 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
und Vilijas Salienės zusammenges ell en Lehomosios Büche Ry ų aukš aičiai
anykš ėnai und 2020 m. Reginas Rinkauskienės be ei e Ve ö en lichung
Anykščių apylinkių eks ai hand aščio.
Ausgenann en Quellen angegebenen Te min ex e um assen d ei Zei en: 1) XIX a. 79
deš. Leidnisse Li auische Munda en e ö en lich en Texs ai aus zwei Pa apijen A.
Ba anausko y iešiem ke i iesiems (R4) p iski e e Anykšči (305)5 und y iečių
ečiųjų (R3) Subãčiaus šnek os (235). Aus diesen Wohngebie en gesch ieben wu de
nach einigen ge inge e G öße Geschich en (insgesam 17 p.)6. Geog aphisch gesehen
sollen Texs ai aus nö dlichem pa a mės a ealo. 2) XX a. 67 deš. Elbs ma e ial ü den
li auischen Sp acha las wu den e o sch , kann man sagen, alle anykš ėnų plo u
gehö enden Wohngebie en (punk e) und he ges ell ih e e minie Besch eibungen
(ž . 1 bild. und p iedą)7. Handsch i liche Punk quelle bes eh aus de gep ü en
Gegend, schnek os sp achlichen Eigenscha en und Danke n Ein üh ung und
ansk ibie e Tex e8. Im A chi inden 23 Quellen (bei 500 p.) aus 18 Punk en (ž .
p iedą)9. Handsk i lichen Quellenma e ial zu papildo ch es oma ijoje Li uäischen
Sp ache a mės e klibie e des gleichen Pe iodes Tex ai aus as allen pa a mės
Punk en. Ti iamuoju-Pe iode au gezeichne en Tex en kann man inden XXI a. p .
ausge üh en Publika ionen.
3) XX a. pab. XXI a. p . Ž. Ma ke ičienės, R. Rinkauskienės und k . dialek ologų
be ei uose Publika ionen e ö en lichen Texs ai aus e schiedenen
i iamosios pa a mės Wohnungso en. Rech , diesen Pe ioden Publika ionen
kleinokai e ö en lich Tex en aus nö dlichen Flo o Teil. Zum Beispiel, Ž.
Ma ke ičienės suda y e Aukš aičių a mių eks ų buch in haup sächlich
e zählungen gegeben wu de aus dem südlichen pa a mės a ealo, R. Rinkauskienės ausgangs Anykščių apylinkių eks ai handy aus
Anykšči und g e imų šnek ů.
Apibend inend in analysie ba en Quellen e ö en lich e Ma e ial zu behaup en kann, dass sie in
ihnen undende Da en aus eichend zu bewe en ki ius Ab ückungs als dėsnio o mie ungsi
anykš ėnų pa a mės lo e. Juolab dass besp ochene Quellen e gleichs gu wide spiegeln
un e such e pa a mės akzen ua ions Besonde hei en. 5 Skliaus uen 2015: angegeben we den
li auische Sp ache A laspunk en (bewohnlichen O en) Numme n (ž . LKA I 2130; z . da
Ge žo ai ė 147149, 156165). us, au gezeichne 67 deš., be ei e e 1984 m.
6 Subãčiaus šnek os eks ai pa eik i ieno in o man o, Anykšči – d iejų pa eikėjų.
7 Rank aščio nė a ik iš Subãčiaus (235) punk o. Aloyzas Vidugi is šios šnek os ansk ibuo us ek-
8 NIE in einem einzigen Handsch i diese Ada messe ange üh keine An wo en zu Leksik, Phone ik,
Mo phologie und Syn ax des Ma e ialsammelp og amms des li auischen Sp acha lases. 9 Dieses
Ma e ial zu e gändo 1976 m. Vilniaus s aa lichen pedagogischen ins i u s s uden in au zusch eiben
nedideles um anges ansk ibuo i S ėdas (239), Ažúože ių (305) und Kni škių (375) šnek ų eks ai.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Dahe in diesem A ikel g e inan meh als hunde mečiu sich un e schielenden
a mlichen Quellenda en analysie we den ki ius A ückungsphänškinie y ų
aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. Ziellas so iel möglich de aillie zu besch eiben
ki ius en zückungs o mie ungsi anykš ėnų pa a mėje, zu besp echen XIX. a.
and ojoje hel e XXI a. beginsel wi kenden ki ius en zückungs enominien,
o enlich en de en a ealinį papli imą pa a mės lo e. Wie bekann , anykš ėnų
pa a mė gehö je z de bedinglichen Ki ius Abzugseinhei (LKT 35; LKTCH 153).
Join wi k de sogenann e in ensy ese bedingis Ki ius abgezeichne ung: on
umpojo galinio skiemens ki is abge agen wi d in o ihm gehendes langąjį skiemenį.
A liekan y imą em asi geoling is iniu, s a is iniu, lyginamuoju i idinės
Rekons uk ionsme hodenis.
KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS:
KAITA IR POLINKIAI
Aus A. Ba anausko e zähl e Tex en sieh , dass XIX. a. and ojede Häl e anykš ėnų pa a mėje ki čio
abg ausims dėsnis wi kess ne ienodai in ensi . Subãčiaus pa apijas ex en ki is dėsningai a ge heig
on umposios galūnės in langąjį skiemenį, beispielsweise.: dżaũksmu, gwi, ka us, aũkas, koply êłas,
wiẽ es, a ́ i, nasus, u us, łaũżi, żmôna, ki ́wju, łaĩki, mi.s us, ũlakus, wieni und k (pẽẽ109). 104 In den
Tex en inden sich nu einige K euzziele nich anziehende Fo men, die s a is isch unbedeu end sind,
beispielsweise: y à (g e a ŷ a), a bà, Ałkà (p. 104105). Andokia Si ua ion in diese Sich wa se XIX a. 79
deš. Anykšči omylinkėse. Hie ki is on umpojo galigen skiemens in o ihm gehendes langąjį skiemenį
wu de nich abgezogen, beispielsweise: gwoł ù, y à, żmogùs, u ùs, ́a pù, żodżùs, baisù, gaiłù,
pa iekà, Szioulùs und k . (p. 3647). jedoch die bezeichnung des sekundä en ki ius speziu
ansk ip ionszeichen on einigen wo en o pasku iniame ilgajame skiemeniu zeig , dass Anykšči
schnek e schon bild osi a i auk inis ki is, z. . kià, wă ́ ì, lgwà, kngù, kă ùs, szw às, ŭpà, pūsnì,
kă ì, g i ùs, snùs, psz ùs, s udùmù und k . (p. 36410.7) Es wi d angenommen, dass speziellen Zeichen in
diesen Fällen angegeben is , de Typus sei lichen Ki ius, d. i. d i i šūnis ki is (S undžia 1989: 435;
Ragaišienė 2015: 174175; 2018: 182184)11. Juolab dass in südliche anykš ėnų lo a Teil und kaimannische 10
Dėsniui un e sammen Schnek os wi kend egelmäßig, ki is in diesen Wö e n soll e sein abge agen in
o pasku inį langen skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspadô ius. 11 Au g und des Beg i d i i šūnis ki is
b ei e e sie. : Gi denis, Rosinas 1976: 194, 20 ausn. ; Gi denis 1978: u eniškių pa a mėje d i i šūnis ki is
gehal en bis šiol (Ma ke ičienė 1999:
75–76.
A ikeln A icles 215 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
16; 2001: 15–16)12.
Gegebe e Tex e, so e mu lich, zeigen d i i šūnio ki ius Anykšči schnek oje
lėjimo endencijas. Ti iamuose eks uose labiau papli usios o mos su „d i i -
šūniu“ ki čiu, p z.: gă΄dì, bùs, k mì, sŭkì i k . (p. 36–37). Tikė ina, kad
einsigašis ki is Anykšči umlieinknissen A. Ba anausko Zei enin konėjęs sein
aus eichend s a k, i. e. in welchen Fällen schwe ge enn wi d on d iki čių
Wö e n und begonnenusio ki ius abgezeichne em13. Diesen P ämisse eilweise
un e s ü z in einem de B ie e H. Webe iui A. Ba anausko ausgesp ochene Min ,
dass manchmal nich i čiuo as des Wo es skiemuo is a si ki čiuo as, a y um
s ambė ų kiwiù, kiwiùs (Almanauskis 1930: 95; S undžia 1989: 435)14. Dwejopas
Ki iuszeichnung in un e such en Tex en kann zeigen, dass Anykšči schnek oje
o pasku inis langgasis skiemuo e s e d i i šūnio ki ios dė könn e sein gehö
und schwapne e , und s ä ke , plg. odàs dàs (plg.: S und 1989: 435; Gi denis 2003:
263). S ep us d i i šūnis ki is ilgainiui konn e geben Impulse abg auk i ki į on
umpos galūnės in langąjį o pasku inį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspad iùs → gaspadô ius
(plg. Ragaišienė 2018: 184).
A. Ba anausko o geleg es Ma e ial zeig ki ius Ab ückung als dėsnio anykš ėnų
plo e ne olygų o ma imąsi: Subãčiaus Pa apijos eks ai bezeug diesen P ozess
schon sichige , und Anykšči umleinknissen ge o sch e e zählime noch nu
p asidedan (plg. Ragaišienė 2015: 180<183). Šią p äulaidą, dass und indi ek , emia
analogiška enominio aida kaimyninėje kupiškėnų pa a mėje (Ragaišienė 2018:
181184, siehe. 2 ig. ).
XX a. 67 deš. anykš ėnų šnek ų handsk i liche Quellen zeigen, dass XX a. and ojoje halße, wenn und
gleichodai in ensi , ki is wu de abgezogen ganz pa a mės lo e. Reduzie end besch iebene
Ma e ial anykš ėnų lo as un e schieden in zwei didesnius a ealus, denen Phänomensin ensi i ä
wa a un e schiedingo. Im nö dlichen Teil de Fläche, auße a ealą Ve ksniónys (208) S ėdasa (239)
Mičiónys (273), wu de im Un e suchungszei aum ki is on umposios galūnės in ihn o gehendes
langes skiemenį abge agen ziemlich egelmäßig (z . Fig. 1). 12 Ž. Ma ke ičienė (2001: 1516) anykš ėnų
schnek os kla lich hö imu o pasku inio ilgojo skiemens ki į nenn šalu iniu. Joli os
U bana ičienės (2006: 224) Meinung nach, e s es d i i šūnio ki ius Kleidmen zu e wenden kann zu
šalu ischen ki čių, an isches zu g undlegenden. 13 Analogische Si ua ion heu e is
cha ak e is isch de benachba en u eniškių pa a mei (U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis
1992: 12; Ma ke ičienė 1999: 16; U bana ičienė 2006: 224). 14 Wie bekann , wa A. Ba anauskas
übe zeug , dass ein Wo haben kann nu einen k ečiuo ą skiemenį
(Alminauskis 1930: 95).

VILIJA RAGAIŠIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuose15
Nemažos um angs diese Schnek .s-Tex e aus dem ganzen nich inde nich i auk inische
Ki ius älle, beispielsweise: azu.ni, azu.nus (g e a azumn), akus, i.ku, mi ka i u, i a, bus, dius,
eii, i.š us, ga a, spa. a, ui, i.gi, a.k.i und k . (Rybõkai, 146); jaũna, uñks i, mega, ka u, nebeg. a, pe
laũkus, ina, pe dinas (Rùkiškis, 270); iga, ga a, mikš a, dukus, uñks i, dina, ini, ina, liñ as, pi us,
agukus, blnus, pius (And ióniškis, 272) und k .16 Regulia ų ki čio a i aukimą nyje XXI a. begžios lie u ių
a mės: geoling is inis und socioling is inis y imas beide punk e auch zuge eil kupiškėnų pa a mei
15 A k eip inas dėmesys į 236 i 237 punk us, pas a ųjų me ų da buose p iski iamus anykš ėnų pa-
a mei (RAA 63–70). Į s aipsnyje eikiamą žemėlapį ap a iami punk ai neį auk i. Ti iamuoju
laiko a piu jie bu o p iski iami kupiškėnų pa a mei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleis ame leidi-
(LTT 187, 109 ig.). 16 Schakninis Fo ms žmgus žmgus žmgus ki is kann bezei i schnek ose bei
g e iminį an osios ki čiuo ės / a ian . Bedenkliche Fälle können sein beziehen und mi Ki ius
en züglichim, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 ausn.). Kamiene ki chie ende Fo m bαsus kann auch
sein e bunden mi Ki ius abgzugim, jedoch nich mes e a Möglichkei , dass sie kann sein e elde a
und aus seno.
A ikeln A icles 217 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
in diesem a eale bezeug ija und ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publikuo i
eks ai (LKT 295, 302303), plg. da Rùkiškio punk e 1964 m. au gezeichne y ą eks ą
(LKTCH 149). m. And ióniškio umylinknissen eingesch iebenen e zählungen
übe wiegen auch o men mi a i auk iniu ki čiu, beispielsweise: klẹmu, piki,
me.ga.s, žmgus (g e a žma.gås), žu žɔù (AAT 7778) 1965
XX a. 67 deš. ande e Si ua ion wa zeige A eale Ve ksniónys (208) S ėdasa (239) Mičiónys (273). Das Ma e ial
handsch i liche Quellen zeig , dass hie he sch e nich i auk inis ki is, z. pilnà, ignùs, zù, ies às,
ied ù, inkà būdàs, bizūnù, gal à, žmgùs, būdà, u.īà, gausmù, ī à, dī, in ù, sūnùs, klai, aà, in ùs, aikùs,
da žùs, saldùù (Ve ksniónys, 208); a pùs, žmgùs, ka dù, ie, ba, in ù, i mà, ilnà, il ù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà,
žmgùs, ju ùs, ienàs, im ùs, mi kåēlù, zù (Mičiónys, 273). Ti iam in schnek os ge unden nu pausienien
a ùs, k aujù, ēdà, ienà, ienàs, ein à, naīnà, e gàs (S ėdasa, 239); a,
ki ius abg aukung beispieliin, beispielsweise.: bli (Ve ksniónys, 208); i us, e i us (S ėdasa, 239); ukas,
a us, dù i u (Mičiónys, 273). Viele komplizie e Si ua ion, schein, gewesen in de südlichen anykš ėnų lo o
Teil. Ti iamuojam Zei aum in einigen schnek os ki is on umpos galūnäs in o pasku inį langąjį
skiemenį wu de abgezogen sel en, in ande en genug dėsningai. Regulia us Ki ius Abzugnahme
es gehal en a eale Ku klia (341) Kni škiai (375) Juodáusiai (447). Kleines Um angs diese schnek s
Manusk ip en, kann man sagen, e unden ki ius nich i aukienden Fo m, z. B.: iẽ u, zu, i us, mašus, a,
ka u, ina, uñks i, suki, bα i, bαĩsi, αkα, αkus, judi, sũα a s (Ku klia, 341); snus, liñg i, piñkʹas, piñkʹus,
jaũni, bei pnus, dina, žmna, uñ i, ba a kus, mašus, ma.kkla, kaba, li us, zam.ga migu, ini, a (Kni škiai, 375);
zu, anu, dina, i us, k i kus (Juodáusiai, 447). XX a. 67 deš. wa us egelmäßa s Ki ius abg aukim in diesen
Schnek en zeig und ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publisie e e zählungen, z. e.: mi id u,
ina, pi ́ is, ani, anu, pa pi us (LKT 305, 447). Ki is ziemlich egelmäßig, schein , wu de abge agen und
Kiaukli (477) schnek e, besi ibojnende mi schwipnojo kondisionalen ki ius abge ückungs lo u,
beispielsweise: ia, iu, mai, iñus, uñka, iñi, akus, kapekas, žmgus, pas susidus und k . Ap ašų Ma e ial zeig ,
dass in de üb igen südlichen Fläche Teil XX a. 67 deš. y a o ne egulia us ki ius abgzugimas. Ki is on
umpos galūnės in o ih gehendes langąjį skiemenį, schein , wu de nich gezogen nu Skiemoni (343)
schnek oje, beispielsweise.: e gà, iemà, sausà und k .17 In ande en dieses A eals schnek os Phänomens
In ensi ä gebu e schiedenes. Anykšči (305), Rubkių (342) und Dapkniškių (376) schnek ü Tex en ki į
abg aukie ende Fo men bilden as 90 p ozen , beispielsweise.: kʹimus, nkas, 17 Dies bes ä ig , dass und
ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės e ö en lich e Tex . Ki is aus umposios Wo galūnės
nich i auk as in o ihm gehendes langąjį skiemenį, beispielsweise: šeimà, jaunì, numi sʹù (LKT
306).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXIII j a, snus, sʹ ʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹi us, ždna mʹe.ga,
mi d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (g e a žmågaũs), ka us, das, uka, iksus, inas
(Rubkiai, 342); F auõgus, žmõna, õzu, snus, .bus, da, mi idu (Dapkniškiai, 376)19.
Bálninkų, Lyduõkių, Žél os und Šešuõlių apellinkėse sie bilden übe zwei D echdalius
ki į galinčių a i auk i o mä, beispielsweise: žmgus (g e a žmogu), iñi, s.nus (g e a
sũs), ka aūna š iesà, da ž, i dù, i mà, e gà (Bálninkai, 411); snus, bl.gi, m. ka, pe
ukas, ina, žm.na, sk. a, pikis, ši us, .bus, mega, azuni du, msa, anda kus schwe ù,
skalnà, gal à (Šõl siai, 448) Analogiški ki čio abzugebend neig in besp ochenen
ainù, ain, sunkù, me gà, ka ù, ai  (Lyduõkiai, 410); nugi, .bus, i us, zus,
aũus, ga a slbna, eni / dungùs, miŋkà, ė à (Žél a, 449); g a, m ka, a-
šnek os paludi i und in ande en un e suchungszei lichen Tex en (LKT 307309).
Abibend inend kann behaup e we den, dass XX a. 67 deš. manusk ip ische quellen
und ande e ex ai zeigen anykš ėnų pa a mės plo e in ensy esene bedinglichen
ki ius abg ausims dėsnio o ma imosi aid. Dahe in diese Pe iode in de
benachba en kupiškėnų pa a mėje es ge es ig e Phäškinys wei e ging nö d
südliche Rich ungmi und pli o anykš ėnų plo e (plačiau sieh Ragaišienė 2018: 185187).
XX. a. pab. XXI. a. p . un e such e pa a mės lo e au gezei e e e zählungen zeigen yks ančius, dass und
kleins, enominio Ve ände ungen (plg. 1 und 2 ig.). Es is o ensich lich, dass de Rückzug ki ius imme
meh e anke is im nö dlichen anykš ėnų Flächen eil, genaue , a eale Ve ksniónys (208) S ėdasa (239)
Mičiónys (273). Ve ksnioni Punk ge unden meh Ki ius Abzugungs älle on umpojo gallichen skiemens in
o ihm gehendes langąjį skiemenį als XX a. 67 deš. in manusk ip ischen Quellen, plg.: žas, uks i, jåũnα,
ka ali us kåulàs20, aždun.cù (LKT 147148)21; lαki, α, sdi, msα, g če lαkù, lαik, ziemὰ, i ὰ, blgὰ und k . (RAA
525522./) S ėdas apylinkėse ki čio abgzugim noch is nenusis o ėjęs. Dėsnis in diese Schnek oje, schein ,
unk ionie seh ungleichmäßig. 2000 m. eingesch iebenen Tex en bilden ki į abge äu ende Fo men as
halbs mögliche Fälle, z. B.: zamiš u, sågi i a, ina, låkus, piki(s) ši us, gαsus, g če, mi g u, αpus23 lαikùs, einà,
mi d åugù und k . (Ma ke ičienė 2001: 6370). Polinkį a i auk i ki į zeig 18 Analogiška a osena paliudy a
und ande en in 7-ajame deš. in au gezeichne en Tex en, z. B.: sdi (g e a sɔd) αkus, susidus, lαkus, jukus
(AAT 6768). 19 Anykšči šnek os Tek uen ki į nich a aukienden Fo ms ge unden e was meh als Rubkių und
Dapkniškių Punk en. Rech , le zųjų šnek ų e minie Texs ai sind kleine e um anges als Anykšči šnek os.
20 Fo m im E zählung umgekeh d eimal. 21 Skliaus en geben
Quellen an, aus denen genommenen Beispiele. 22 Abu exs ai
Ve ksnioni apylinkėse au gezeichne 1979 m. 23 Fo ma exs e
pa a o a siebenmal.
A ikeln A icles 219 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
und Fo men mi d i i šūniu ki čiu Ve wendung, beispielsweise: nug is, lαkùs, idmù,
liksm, malαšà, dubès und k . (Ma ke ičienė 2001: 6367). 2003 m. au gezeichne en
e zählungen he schen ki ius nich a aukie ende Fo men, beispielsweise: neilgὰ,
ziemὰ, einὰ, kα š ὰ, αinù, bαl ὰ, lin à, gels ὰ, gαnd ù und k . (RAA 5662)24. In diesen
Tex en en deck e nu pawienie Fo men mi d i i šūniu ki čiu, beispielsweise, žimὰ
2 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. p . eks uose25
(RAA 5662). XX. a. pab. XXI. p . Anykšči (305) apylinkėse, kann man sagen, schon is
įsigalėjęs a i auk inis ki is. in Ti iam-Tex en ge unden wenige Wo o men,
nich i aukienden ki čio om umposios galūnės in o pasku inį langąjį skiemenį,
beispielsweise.: sdы, sl αs, gles, ini, jåni, uks i, gæ α, žmnα, nu enu, segi ge u, αles
misùs, åuš ὰ (RAA 7179); jånα, mi klebnu, sup α i, s ẹkα g α, peus, šidis, uks i nebegi à,
αikùs (AAT 697/2). Rašy iniai Quellen zeigen, dass des Beg i s kai a XX a. pab. XXI a. p .
cha ak e is isch und südliche anykš ėnų lo a eil. Nach Ki ius
abg agungsin ensi i ä läche 24 S ėdas punk e eingesch iebenen Tex en
pa eikenden sind üh ende Gene a ions e e e . 25 Nė a publizie en Tex en aus
au de Ka e nich gekennzeichne en Punk en.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
SUMMARY
Based on he w i en sou ces da ing om he 1860s1880s o he ea ly 21s cen u y, he
a icle analyzes he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o Anykščiai. Das aim o he s udy is zu besch eiben he o ma ion o s ess e ac ion in
he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, zu besp echen he
phenomena o s ess e ac ion which we e in e ec du ing a gi en pe iod and o e eal
hei a eal dis ibu ion in he a ea o he subdialec .
Die compa a i e analysis o he sou ces da ing o he pe iods, die ge enn sind by mo e han a
cen u y, shows he o ma ion o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o
Anykščiai and e eals he p ocesses o change o his phenomenon aking place du ing he pe iod
in ques ion. Die e ügba en Da en zeigen dass a mo e in ensi e law o s ess e ac ion
s a ed o ming in he subdialec o Anykščiai compa a i ely la e and i s de elopmen was no
e en i es ablished i sel in he no he n pa o he a ea no ea lie han he second hal o he
20 h cen u y; meanwhile, i is s ill i egula in he sou he n a ea and is cons ued as s ill o ming.
This s udy subs an ia es he p esen heo y o he o igin o Li huanian dialec s, acco ding o
which he changes, including s ess e ac ion, mo ed om he no h o he sou h. The da a
om he subdialec o Anykščiai suppo he assump ions ha in he second hal o he 19 h
cen u y he inno a i e wa e o s ess e ac ion mo ed om he no h, whe e i was a he
egula , owa ds he eas e n bounda y. S ess e ac ion may be ela ed wi h he
mo phological le elling o accen ual pa adigm, i.e., he o ma ion o columna ( ixed) ype
accen ua ion. I is shown by wo aspec s. Fi s , s ess is mo e commonly e ac ed in he
ins umen al singula and accusa i e plu al o ms. subdialec . I is likely ha bo h phenomena
Second, s ess is a he egula ly e ac ed om he sho ending in o he penul ima e
syllable o med by long owels and he monoph hongs ie, uo in he whole a ea o he
s ess e ac ion and columna s ess a e in e ela ed and may demons a e he p inciple o
o e lapping ac ion.
Eingelei e m. 19 No embe 2020 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
ilija. ag[email p o ec ed]