S aipsniai / A icles 211
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667
Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija,
e noling is ika, leksikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-10
KIRČIO ATITRAUKIMAS RYTŲ
AUKŠTAIČIŲ ANYKŠTĖNŲ
PATARMĖS TEKSTUOSE
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
ANOTACIJA
Remian is ašy iniais šal iniais – Leipcige okiečių kalbininko F anco Špech o leidiny-
je Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publikuo ais XIX a. 7–9 deš. eks ais,
Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e saugomais XX a. 6–7 deš.
anykš ėnų šnek ų ap ašais, XX a. an ojoje pusėje i XXI a. p adžioje Žane os Ma ke ičie-
nės i k . y ėjų pa eng ais a miniais eks ais – analizuojami ki čio a i aukimo eiškiniai
y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. S aipsnyje siekiama kiek galima išsamiau ap ašy i
ki čio a i aukimo o ma imąsi anykš ėnų pa a mėje, nus a y i, kokie ki čio a i aukimo
dėsniai galėjo eik i šiuo laiko a piu pa a mės plo e, a skleis i eiškinio a ealinį papli imą,
ap a i ki čio a i aukimo pokyčius i jų p iežas is.
ESMINIAI ŽODŽIAI: y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mė, ki is, skiemuo, a miniai
eks ai.
ANNOTATION
Based on he w i en sou ces – he ex s om he 1860s–1880s published by Ge man
linguis F anz Spech in he publica ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski
in Leipzig, he desc ip ions o he local dialec s o Anykščiai da ing o he pe iod o he
1950s–1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Geolinguis ic Cen e a he
Ins i u e o he Li huanian Language, he dialec al ex s p epa ed by Žane a Ma ke ičienė
and o he esea che s in he second hal o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s
VILIJA RAGAIŠIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
cen u y – he a icle analyses he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian
subdialec o Anykščiai. I seeks o desc ibe he o ma ion o s ess e ac ion in he sub-
dialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, o de e mine wha laws o s ess
e ac ion could be in e ec in he a ea o he subdialec du ing a gi en pe iod, o e eal
he a eal dis ibu ion o he phenomenon and o discuss he changes in s ess e ac ion and
hei causes.
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai, s ess, syllable, dialec-
al ex s.
ĮVADAS
Iš isų y ų aukš aičių pa a mių ki čia imo požiū iu iki šiol, ko ge o, ma-
žiausiai i a y a anykš ėnų pa a mė. Mokslinėje li e a ū oje šios pa a mės ki -
čia imas ap a as gana agmen iškai. Da buose, ku iuose galima as i duomenų
apie anykš ėnų ki čia imą, dažniausiai gana glaus ai ap ašy as ik ki čio a i au-
kimo pobūdis i p iegaidės (Zinke ičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH
144; Ma ke ičienė 2001: 15–18; 2004: 39–45; RAA 36–37; AAT 181). Ki čia-
imo požiū iu kalbininkų kiek išsamiau iš i i leidinyje Li auische Munda en
gesammel on A. Ba anowski publikuo i An ano Ba anausko gim ajame Anykš-
či k aš e XIX a. 7–9 deš. su ink i eks ai (S undžia 1989: 434–442; Ragaišie-
nė 2015: 166–210)2. Taigi labai ūks a pa a mės ki čia imo sis emos y imų,
mokslinių publikacijų, ski ų akcen uacijos požymiams i polinkiams ap a i.
Šal iniai, ikslas, me odai. Ti iamoji medžiaga su ink a iš kelių ašy inių šal-
inių – 1920 m. Lepcige okiečių kalbininko F anco Špech o išleis o eikalo
Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski ( oliau – Li auische Munda -
en) pi majame ome publikuo ų anykš ėnų eks ų3, XX a. 6–7 deš. pa eng ų
šios pa a mės šnek ų kalbinių ypa ybių ap ašų4, 1970 m. išleis oje ch es oma i-
joje Lie u ių kalbos a mės, 2001 m. Ž. Ma ke ičienės leidinio Aukš aičių a mių
eks ai an ojoje dalyje i 2004 m. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje paskelb ų
anykš ėnų a minių eks ų, 2013 m. Ž. Ma ke ičienės, Au imo Ma ke ičiaus
1 Nu odomas ank aščio puslapis.
2 Šių eks ų analizė pa em a gausia A. Ba anausko ko espondencija Hugo Webe iui (ž . Almanaus-
kis 1930: 60–102).
3 A. Ba anauskas, p o eso iaudamas Kauno kunigų semina ijoje, apie 1867–1884 m. o ganiza-
o sa o mokinius a mių eks ams ink i. Jų su ink us eks us nusiun ė okiečių kalbininkui
H. Webe iui.
4 Rank aščiai saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e.
S aipsniai / A icles 213
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
i Vilijos Salienės suda y os mokomosios knygos Ry ų aukš aičiai anykš ėnai
i 2020 m. Reginos Rinkauskienės pa eng o leidinio Anykščių apylinkių eks ai
ank aščio.
Iš a dy uose šal iniuose pa eik i a miniai eks ai apima is laiko a pius:
1) XIX a. 7–9 deš. Leidinyje Li auische Munda en paskelb i eks ai iš d ie-
jų pa apijų – A. Ba anausko y iečiams ke i iesiems (R4) p iski ų Anykšči
(305)5 i y iečių ečiųjų (R3) Subãčiaus šnek os (235). Iš šių gy enamųjų ie-
o ių už ašy a po kelis nedidelės apim ies pasakojimus (iš iso 17 p.)6. Geog a-
iniu požiū iu eks ai pa eik i iš šiau inio pa a mės a ealo.
2) XX a. 6–7 deš. Renkan medžiagą Lie u ių kalbos a lasui bu o iš i os, gali-
ma saky i, isos anykš ėnų plo ui p iklausančios gy enamosios ie o ės (punk-
ai) i pa eng i jų a miniai ap ašai (ž . 1 pa . i p iedą)7. Rank aš inį punk o
šal inį suda o i os ie o ės, šnek os kalbinių ypa ybių i pa eikėjų p is a ymas
i ansk ibuo i eks ai8. A chy e as i 23 šal iniai (apie 500 p.) iš 18 punk-
ų (ž . p iedą)9. Rank aš inių šal inių medžiagą papildo ch es oma ijoje Lie u-
ių kalbos a mės skelbiami o pa ies laiko a pio eks ai iš be eik isų pa a mės
punk ų. Ti iamuoju laiko a piu į ašy ų eks ų galima as i XXI a. p . išleis uose
leidiniuose.
3) XX a. pab. – XXI a. p . Ž. Ma ke ičienės, R. Rinkauskienės i k . dialek-
ologų pa eng uose leidiniuose publikuo i eks ai iš ski ingų i iamosios pa a -
mės gy enamųjų ie o ių. Tiesa, šio laiko a pio leidiniuose mažokai paskelb a
eks ų iš šiau inės plo o dalies. Pa yzdžiui, Ž. Ma ke ičienės suda y oje Aukš-
aičių a mių eks ų knygoje daugiausia pasakojimų pa eik a iš pie inio pa a -
mės a ealo, R. Rinkauskienės leidinio Anykščių apylinkių eks ai ank aš yje – iš
Anykšči i g e imų šnek ų.
Apibend inan analizuojamuose šal iniuose paskelb ą medžiagą galima eig i,
kad juose as ų duomenų pakanka į e in i ki čio a i aukimo kaip dėsnio o -
ma imąsi anykš ėnų pa a mės plo e. Juolab kad ap a iami šal iniai palygin i ge-
ai a spindi i iamos pa a mės akcen uacijos ypa ybes.
5 Skliaus uose nu odomi Lie u ių kalbos a laso punk ų (gy enamųjų ie o ių) nume iai (ž . LKA I
21–30; ž . da Ge žo ai ė 2015: 147–149, 156–165).
6 Subãčiaus šnek os eks ai pa eik i ieno in o man o, Anykšči – d iejų pa eikėjų.
7 Rank aščio nė a ik iš Subãčiaus (235) punk o. Aloyzas Vidugi is šios šnek os ansk ibuo us ek-
us, į ašy us 6–7 deš., pa engė 1984 m.
8 Nė iename šios pa a mės ank aš yje nepa eik i a sakymai į Lie u ių kalbos a laso medžiagos in-
kimo p og amos leksikos, one ikos, mo ologijos i sin aksės klausimus.
9 Šią medžiagą papildo 1976 m. Vilniaus als ybinio pedagoginio ins i u o s uden ų už ašy i nedi-
delės apim ies ansk ibuo i S ėdas (239), Ažúože ių (305) i Kni škių (375) šnek ų eks ai.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Taigi šiame s aipsnyje g e inan daugiau nei šim mečiu besiski iančių a mi-
nių šal inių duomenis analizuojami ki čio a i aukimo eiškiniai y ų aukš aičių
anykš ėnų pa a mėje. Tikslas – kiek galima išsamiau ap ašy i ki čio a i aukimo
o ma imąsi anykš ėnų pa a mėje, ap a i XIX a. an ojoje pusėje – XXI a. p a-
džioje eikusius ki čio a i aukimo eiškinius, a skleis i jų a ealinį papli imą pa-
a mės plo e. Kaip žinoma, anykš ėnų pa a mė daba p iklauso sąlyginio ki čio
a i aukimo plo ui (LKT 35; LKTCH 153). Joje eikia adinamasis in ensy es-
nis sąlyginis ki čio a i aukimas: nuo umpojo galinio skiemens ki is a i au-
kiamas į p ieš jį einan į ilgąjį skiemenį.
A liekan y imą em asi geoling is iniu, s a is iniu, lyginamuoju i idinės
ekons ukcijos me odais.
KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS:
KAITA IR POLINKIAI
Iš A. Ba anausko pa eik ų eks ų ma y i, kad XIX a. an ojoje pusėje anykš-
ėnų pa a mėje ki čio a i aukimo dėsnis eikęs ne ienodai in ensy iai. Subã-
čiaus pa apijos eks uose ki is dėsningai a keliamas iš umposios galūnės į il-
gąjį skiemenį, p z.: dżaũksmu, gwi, ka us, aũkas, koply êłas, wiẽ as, a΄ i, nasus,
u us, łaũżi, żmôna, ki΄wju, łaĩki, miẽs us, łaũkus, wiẽni i k . (p. 104–109). Teks-
uose as os ik kelios ki čio nea i aukiančios o mos, ku ios s a is iškai y a ne-
eikšmingos, p z.: y à (g e a ŷ a), a bà, Ałkà (p. 104–105). Ki okia si uacija šiuo
požiū iu bu usi XIX a. 7–9 deš. Anykšči apylinkėse. Čia ki is nuo umpojo
galinio skiemens į p ieš jį einan į ilgąjį skiemenį nebu o a i aukiamas, p z.:
gwoł ù, y à, żmogùs, u ùs, ΄a pù, żodżùs, baisù, gaiłù, pa iekà, Szioulùs i k .
(p. 36–47). Tačiau an inio ki čio žymėjimas specialiu ansk ipcijos ženklu kai
ku ių žodžių p iešpasku iniame ilgajame skiemenyje odo, kad Anykšči šnek-
oje jau o ma osi a i auk inis ki is, p z.: kià, wă΄ ì, lĭgwà, kngù, kă ùs,
szwĭ às, ŭpà, pĭnì, kă ì, s udĭ ùs, snùs, pĭsz ùs, g iŏūsmù i k . (p. 36–
47)10. Manoma, kad specialiais ženklais šiais a ejais nu ody as šalu inio ki čio
ipas, . y. „d i i šūnis“ ki is (S undžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174–175;
2018: 182–184)11. Juolab kad pie inėje anykš ėnų plo o dalyje i kaimyninėje
10 Dėsniui i iamose šnek ose eikian egulia iai, ki is šiuose žodžiuose u ė ų bū i a i aukiamas į
p iešpasku inį ilgąjį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspadô ius.
11 Dėl e mino „d i i šūnis“ ki is plačiau ž .: Gi denis, Rosinas 1976: 194, 20 išn.; Gi denis 1978:
75–76.
S aipsniai / A icles 215
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
u eniškių pa a mėje „d i i šūnis“ ki is išlaiky as iki šiol (Ma ke ičienė 1999:
16; 2001: 15–16)12.
Pa eik i eks ai, ko ge o, odo „d i i šūnio“ ki čio Anykšči šnek oje įsiga-
lėjimo endencijas. Ti iamuose eks uose labiau papli usios o mos su „d i i -
šūniu“ ki čiu, p z.: gă΄dì, bùs, k mì, sŭkì i k . (p. 36–37). Tikė ina, kad
šis ki is Anykšči apylinkėse A. Ba anausko laikais galėjęs bū i pakankamai
s ip us, . y. kai ku iais a ejais sunkiai a ski iamas nuo d iki čių žodžių i
p asidėjusio ki čio a i aukimo13. Šią p ielaidą iš dalies emia iename iš laiš-
kų H. Webe iui A. Ba anausko išsaky a min is, kad ka ais neki čiuo as žodžio
skiemuo y a a si ki čiuo as, „ a y um skambė ų kiwiù, kiwiùs“ (Almanauskis
1930: 95; S undžia 1989: 435)14. D ejopas ki čio žymėjimas i iamuose eks uo-
se gali ody i, kad Anykšči šnek oje p iešpasku inis ilgasis skiemuo – pi masis
„d i i šūnio“ ki čio dėmuo – galėjo bū i gi dimas i silpniau, i s ip iau, plg.
odàs / dàs (plg.: S undžia 1989: 435; Gi denis 2003: 263). S ip us „d i i -
šūnis“ ki is ilgainiui galėjo duo i impulsą a i auk i ki į nuo umpos galūnės
į ilgąjį p iešpasku inį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspad iùs → gaspadô ius
(plg. Ragaišienė 2018: 184).
A. Ba anausko pa eik a medžiaga odo ki čio a i aukimo kaip dėsnio anykš-
ėnų plo e ne olygų o ma imąsi: Subãčiaus pa apijos eks ai liudija šį p ocesą
jau pasibaigus, o Anykšči apylinkėse už ašy i pasakojimai – da ik p aside-
dan (plg. Ragaišienė 2015: 180–183). Šią p ielaidą, kad i ne iesiogiai, emia
analogiška eiškinio aida kaimyninėje kupiškėnų pa a mėje (Ragaišienė 2018:
181–184, ž . 2 pa .).
XX a. 6–7 deš. anykš ėnų šnek ų ank aš iniai šal iniai odo, kad XX a. an-
ojoje pusėje, no s i ne ienodai in ensy iai, ki is bu o a i aukiamas isame
pa a mės plo e. Remian is ap ašų medžiaga anykš ėnų plo as ski inas į du di-
desnius a ealus, ku iuose eiškinio in ensy umo bū a ski ingo. Šiau inėje plo-
o dalyje, išsky us a ealą Ve ksniónys (208) – S ėdasa (239) – Mičiónys (273),
i iamuoju laiko a piu ki is nuo umposios galūnės į p ieš jį einan į ilgąjį skie-
menį bu o a i aukiamas gana egulia iai (ž . 1 pa .).
12 Ž. Ma ke ičienė (2001: 15–16) anykš ėnų šnek ose yškiai gi dimą p iešpasku inio ilgojo skie-
mens ki į adina šalu iniu. Joli os U bana ičienės (2006: 224) nuomone, pi mąjį „d i i šūnio“
ki čio dėmenį galima ski i p ie šalu inių ki čių, an ąjį – p ie pag indinių.
13 Analogiška si uacija šiandien būdinga kaimyninei u eniškių pa a mei (U bana ičiū ė-Ma ke ičie-
nė, G ina eckis 1992: 12; Ma ke ičienė 1999: 16; U bana ičienė 2006: 224).
14 Kaip žinoma, A. Ba anauskas bu o įsi ikinęs, kad žodis gali u ė i ik ieną ki čiuo ą skiemenį
(Alminauskis 1930: 95).

VILIJA RAGAIŠIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuose15
Nemažos apim ies šių šnek ų eks uose iš iso ne as a nea i auk inio ki čio
a ejų, p z.: azu.ni, azu.nus (g e a azumn), akus, i.ku, su ka i u, i a,
bus, dinas, eii, i.š us, ga. a, spa. a, ui, i.gi, aũ.ki i k . (Rybõkai,
146); jaũna, uñks i, mega, ka u, nebeg. a, pe laũkus, ina, pe dinas (Rùkiš-
kis, 270); iga, ga a, mikš a, dukus, uñks i, dina, ini, ina, liñ as, pi us,
agukus, blnus, pius (And ióniškis, 272) i k .16 Regulia ų ki čio a i aukimą
15 A k eip inas dėmesys į 236 i 237 punk us, pas a ųjų me ų da buose p iski iamus anykš ėnų pa-
a mei (RAA 63–70). Į s aipsnyje eikiamą žemėlapį ap a iami punk ai neį auk i. Ti iamuoju
laiko a piu jie bu o p iski iami kupiškėnų pa a mei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleis ame leidi-
nyje XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas abu punk ai aip pa
p iski i kupiškėnų pa a mei (LTT 187, 109 pa .).
16 Šakninis o mų žmgus / žmgus / žmgus ki is gali liudy i šnek ose esan g e iminį an osios
ki čiuo ės a ian ą. Ap a iami a ejai gali bū i siejami i su ki čio a i aukimu, plg. žma.gaũs (Ra-
gaišienė 2018: 186, 27 išn.). Kamiene ki čiuojama o ma bαsus aip pa gali bū i siejama su ki čio
a i aukimu, ačiau nea mes ina galimybė, kad ji gali bū i pa eldė a i iš seno.
S aipsniai / A icles 217
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
šiame a eale liudija i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publikuo i eks ai
(LKT 295, 302–303), plg. da Rùkiškio punk e 1964 m. į ašy ą eks ą (LKTCH
149). 1965 m. And ióniškio apylinkėse už ašy uose pasakojimuose aip pa y-
auja o mos su a i auk iniu ki čiu, p z.: klẹmu, piki, me.ga.s, žm∙gus (g e a
žma.gås), ž∙u / žɔ∙ù (AAT 77–78).
XX a. 6–7 deš. ki okia si uacija bu usi a eale Ve ksniónys (208) – S ėdasa
(239) – Mičiónys (273). Rank aš inių šal inių medžiaga odo, kad čia y a o
nea i auk inis ki is, p z.: pilnà, ignùs, zù, ies às, ied ù, in būdàs, bizū-
nù, gal à, žmgùs, būdà, u.īà, gȓausmù, ī à, dīkà, in ù, sūnùs, klai, aà,
in às, aikùs, da žùs, saldù (Ve ksniónys, 208); a pùs, žmgùs, ka dù, ie,
a ùs, k aujù, ēdà, ienà, ienàs, ein à, naīnà, e gàs (S ėdasa, 239); a,
ba, in ù, i mà, ilnà, il ù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà, žmgùs, jȧu ùs,
ienàs, im ùs, su kåēlù, zù (Mičiónys, 273). Ti iamose šnek ose as a ik pa-
ienių ki čio a i aukimo pa yzdžių, p z.: bli (Ve ksniónys, 208); i us, e
i us (S ėdasa, 239); ukas, a us, dù i u (Mičiónys, 273).
Daug sudė ingesnė si uacija, egis, bu usi pie inėje anykš ėnų plo o dalyje.
Ti iamuoju laiko a piu ienose šnek ose ki is nuo umpos galūnės į p iešpas-
ku inį ilgąjį skiemenį bu o a i aukiamas e ai, ki ose – gana dėsningai. Regu-
lia us ki čio a i aukimas už iksuo as a eale Ku klia (341) – Kni škiai (375) –
Juodáusiai (447). Nedidelės apim ies šių šnek ų ank aščiuose, galima saky i,
ne as a ki čio nea i aukiančių o mų, p z.: iẽ u, zu, i us, mašus,  a, ka u,
ina, uñks i, suki, bα i, bαĩsi, αkα, αkus, judi, sαũs a (Ku klia, 341); s∙-
nus, liñg i, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, pas pnus, dina, žmna, uñ i, ba a ∙kus, ma-
šus, ma.k∙kla, kaba, li us, užm.ga migu, ini, ∙ a (Kni škiai, 375); zu, anu,
dina, i us, k i kus (Juodáusiai, 447). XX a. 6–7 deš. bu us egulia ų ki čio
a i aukimą šiose šnek ose odo i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publi-
kuo i pasakojimai, p z.: su id u, ina, pi΄ is, ani, anu, pa pi us (LKT 305,
447). Ki is gana egulia iai, a odo, bu o a i aukiamas i Kiaukli (477) šnek-
oje, besi ibojančioje su silpnojo sąlyginio ki čio a i aukimo plo u, p z.: ia,
iu, mai, iñus, uñka, iñi, akus, kapekas, žmgus, pas susidus i k .
Ap ašų medžiaga odo, kad likusioje pie inio plo o dalyje XX a. 6–7 deš. y-
a o ne egulia us ki čio a i aukimas. Ki is nuo umpos galūnės į p ieš ją ei-
nan į ilgąjį skiemenį, egis, bu o nea i aukiamas ik Skiemoni (343) šnek oje,
p z.: e gà, iemà, sausà i k .17 Ki ose šio a ealo šnek ose eiškinio in ensy umo
bū a ski ingo. Anykšči (305), Rubkių (342) i Dapkniškių (376) šnek ų eks-
uose ki į a i aukiančios o mos suda o be eik 90 p oc., p z.: kʹimus, nkas,
17 Tai pa i ina, kad i ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės paskelb as eks as. Ki is iš umpo-
sios žodžio galūnės nea i auk as į p ieš jį einan į ilgąjį skiemenį, p z.: šeimà, jaunì, numi sʹù (LKT
306).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
j a, s·nus, sʹ ʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹi us, ždna mʹe.ga, su d.a (Anykščia, 305)18;
žmõgus (g e a žmågaũs), ka. us, das, uka, iksus, inas (Rubkiai, 342);
žmõgus, žmõna, õzu, snus, .bus, da, su idu (Dapkniškiai, 376)19. Bálnin-
kų, Lyduõkių, Žél os i Šešuõlių apylinkėse jos suda o apie du ečdalius ki į
galinčių a i auk i o mų, p z.: žmgus (g e a žmogu), iñi, s.nus (g e a sū-
naũs), ka a / š iesà, da ž, i dù, i mà, e gà (Bálninkai, 411); s.nus, bl.gi,
m. ka, pe ukas, ina, žm.na, sk. a, pikis, ši us, .bus, mega, azuni /
ainù, ain, sunkù, me gà, ka ù, ai  (Lyduõkiai, 410); nugi, .bus, i us, zus,
aũus, ga a slbna, eni / dungùs, miŋkà, ė à (Žél a, 449); g a, m ka, a-
du, msa, anda kus / sunkù, skalnà, gal à (Šešuõliai, 448). Analogiški ki čio
a i aukimo polinkiai ap a iamose šnek ose paliudy i i ki uose i iamojo laiko-
a pio eks uose (LKT 307–309).
Apibend inan galima eig i, kad XX a. 6–7 deš. ank aš iniai šal iniai i ki i
eks ai odo anykš ėnų pa a mės plo e in ensy esnio sąlyginio ki čio a i auki-
mo dėsnio o ma imosi aidą. Taigi šiuo laiko a piu g e imoje kupiškėnų pa-
a mėje įsi i inęs eiškinys oliau ėjo šiau ės pie ų k yp imi i pli o anykš ėnų
plo e (plačiau ž . Ragaišienė 2018: 185–187).
XX a. pab. – XXI a. p . i iamos pa a mės plo e į ašy i pasakojimai odo yks-
ančius, kad i nedidelius, eiškinio pokyčius (plg. 1 i 2 pa .). Aki aizdu, kad
ki čio a i aukimas is labiau įsi i ina šiau inėje anykš ėnų plo o dalyje, iks-
liau, a eale Ve ksniónys (208) – S ėdasa (239) – Mičiónys (273). Ve ksnioni
punk e as a daugiau ki čio a i aukimo a ejų nuo umpojo galinio skiemens
į p ieš jį einan į ilgąjį skiemenį nei XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuo-
se, plg.: ∙žas, uks’ i, jåũnα, ka ali ’us / k’åulàs20, aždun.cù (LKT 147–148)21;
lαki, ∙ α, s∙di, m∙sα, g ∙če / lαkù, lαik, žiemὰ, i∙ ὰ, blɔ∙gὰ i k . (RAA 52–
55)22. S ėdas apylinkėse ki čio a i aukimas da y a nenusis o ėjęs. Dėsnis šio-
je šnek oje, a odo, eikia labai ne olygiai. 2000 m. už ašy uose eks uose ki į
a i aukiančios o mos suda o be eik pusę galimų a ejų, p z.: užmiš u, så-
gi i a, ina, låkus, piki(s) ši us, gαsus, g ∙če, su g u, αpus23 / lαikùs,
ienà, su d åugù i k . (Ma ke ičienė 2001: 63–70). Polinkį a i auk i ki į odo
18 Analogiška a osena paliudy a i ki uose 7-ajame deš. į ašy uose eks uose, p z.: s∙di (g e a sɔ∙d)
αkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 67–68).
19 Anykšči šnek os ek uose ki į nea i aukiančių o mų as a kiek daugiau nei Rubkių i Dap-
kniškių punk ų. Tiesa, pas a ųjų šnek ų a miniai eks ai y a mažesnės apim ies nei Anykšči
šnek os.
20 Fo ma pasakojime pa a o a is ka us.
21 Skliaus uose nu odomi šal iniai, iš ku ių paim i pa yzdžiai.
22 Abu eks ai Ve ksnioni apylinkėse į ašy i 1979 m.
23 Fo ma eks e pa a o a sep ynis ka us.
S aipsniai / A icles 219
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
i o mų su „d i i šūniu“ ki čiu a ojimas, p z.: nug is, lαkùs, idmù, liks-
m, malαšà, dubès i k . (Ma ke ičienė 2001: 63–67). 2003 m. į ašy uose pa-
sakojimuose y auja ki čio nea i aukiančios o mos, p z.: neilgὰ, žiemὰ, ienὰ,
kα š ὰ, αinù, bαl ὰ, lin à, gels ὰ, gαnd ù i k . (RAA 56–62)24. Šiuose eks uose
ap ik a ik pa ienių o mų su „d i i šūniu“ ki čiu, p z., žimὰ (RAA 56–62).
2 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. p . eks uose25
XX a. pab. – XXI a. p . Anykšči (305) apylinkėse, galima saky i, jau y a
įsigalėjęs a i auk inis ki is. Ti iamuose eks uose as a mažai žodžių o mų,
nea i aukiančių ki čio nuo umposios galūnės į p iešpasku inį ilgąjį skiemenį,
p z.: s∙dы, sl∙ αs, g∙les, ini, jåni, uks i, gæ α, žm∙nα, nu enu, segi ge u,
αles / miùs, åuš ὰ (RAA 71–79); jånα, su kleb∙nu, sup α i, s ẹkα g∙ α,
peus, šidis, uks i / nebegi∙ à, αikùs (AAT 69–72).
Rašy iniai šal iniai odo, kad eiškinio kai a XX a. pab. – XXI a. p . būdinga
i pie inei anykš ėnų plo o daliai. Pagal ki čio a i aukimo in ensy umą plo as
24 S ėdas punk e į ašy ų eks ų pa eikėjai y a y iausiosios ka os a s o ai.
25 Nė a publikuo ų eks ų iš žemėlapyje nepažymė ų punk ų.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
SUMMARY
Based on he w i en sou ces da ing om he 1860s–1880s o he ea ly 21s cen u y, he
a icle analyses he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o Anykščiai. The aim o he s udy is o desc ibe he o ma ion o s ess e ac ion in he
subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, o discuss he phenomena
o s ess e ac ion which we e in e ec du ing a gi en pe iod and o e eal hei a eal
dis ibu ion in he a ea o he subdialec .
The compa a i e analysis o he sou ces da ing o he pe iods, which a e sepa a ed by
mo e han a cen u y, shows he o ma ion o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian
subdialec o Anykščiai and e eals he p ocesses o change o his phenomenon aking
place du ing he pe iod in ques ion. The a ailable da a show ha a mo e in ensi e law o
s ess e ac ion s a ed o ming in he subdialec o Anykščiai compa a i ely la e and i s
de elopmen was no e en – i es ablished i sel in he no he n pa o he a ea no ea lie
han he second hal o he 20 h cen u y; meanwhile, i is s ill i egula in he sou he n a ea
and is cons ued as s ill o ming. This s udy subs an ia es he p esen heo y o he o igin o
Li huanian dialec s, acco ding o which he changes, including s ess e ac ion, mo ed om
he no h o he sou h. The da a om he subdialec o Anykščiai suppo he assump ions
ha in he second hal o he 19 h cen u y he inno a i e wa e o s ess e ac ion mo ed
om he no h, whe e i was a he egula , owa ds he eas e n bounda y.
S ess e ac ion may be ela ed wi h he mo phological le elling o accen ual pa adigm,
i.e., he o ma ion o columna ( ixed) ype accen ua ion. I is shown by wo aspec s. Fi s ,
s ess is mo e commonly e ac ed in he ins umen al singula and accusa i e plu al o ms.
Second, s ess is a he egula ly e ac ed om he sho ending in o he penul ima e
syllable o med by long owels and he monoph hongs ie, uo in he whole a ea o he
subdialec . I is likely ha bo h phenomena – s ess e ac ion and columna s ess – a e
in e ela ed and may demons a e he p inciple o o e lapping ac ion.
Į eik a 2020 m. lapk ičio 19 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
ilija. ag[email p o ec ed]