S aipsniai / A icles 211
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Les
di ec ions de eche ches Mokslinių: accen ologie,
dialec ologie, e noling is ica, leksikog a ija.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-10
KIRČIO ATITRAUKIMAS RYT
AUKŠTAIČI ANYKŠTN
PATARMĖS TEKSTUOSE
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
S'appuyan éc i inai es sou ces Leipcige okiečių kalbininko F anco Špech o dans publica ion
Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publiuo ais XIX a. 79 deš. ex ais, Ins i u
de langues Li uanies Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e conse omais XX a. 67 deš.
anykš ėnų šnek ų ap ašais, XX a. seconde moi ié e XXI a. au débu Žane os Ma ke ičienės e
k . che cheu s p épa és a min des ex es analysés le phénomškiniai ki čio a i aukimo
y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. L'a iclenyje ise au an que possible plus
ki čio a i aukimo o ma imąsi anykš ėnų pa a mėje, nus a y i, kokie ki čio a i aukimo
dėsniai galėjo eik i šiuo laiko a piu pa a mės plo e, a skleis i eiškinio a ealinį papli imą,
dé aillémen à déc i e discu e des changemen s d'a ac ion du c o ius e leu s aisons.
ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mė, ki is, skiemuo, a miniai eks ai.
ANNOTATION
Based on he w i en sou ces he ex s om he 1860s1880s published by Ge man linguis
F anz Spech in he publica ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski in Leipzig,
he desc ip ions o he local dialec s o Anykščiai da ing o he pe iod o he 1950s1960s,
which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Geolinguis ic Cen e a he Ins i u e o he
Li huanian Language, he dialec al ex s p epa ed by Žane a Ma ke ičienė and o he
esea che s in he second hal o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s
VILIJA RAGAIŠIENĖ
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII cen u y he a icle analyzes he phenomena o s ess
e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai. Il che che à déc i e la o ma ion
de s ess e ac ion in he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, pou
dé e mine wha laws o s ess e ac ion could be in e ec in he a ea o he subdialec
du ing a gi en pe iod, o e eal he a eal dis ibu ion o he phenomenon and o discuss he
changes in s ess e ac ion and hei causes.
KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai, s ess, syllable, dialec al
ex s.
ĮVADAS
De ous eas e n hau š aičių pa a mių ki čia imo poin de ue jusqu šiol, ko ge o, le
moins i a es anykš ėnų pa a mė. Dans la li é a u e académique ce e ada mée
ki chia emen aba ue assez agmen émen . Dans les œu es dans lesquelles on peu
ou e des données su anykš ėnų ki čia imą, géné alemen assez succinc emen
déc i s seulemen ki čio a i aukimo pobūdis i p iegaidės (Zinke ičius 1966: 36, 38, 41; LKT
35; LKTCH 144; Ma ke ičienė 2001: 1518; 2004: 3945; RAA 3637; AAT 181). Ki čia imo poin de ue
des kalbininkų combien plus dé aillémen examine dans publica ion Li auische Munda en
gesammel on A. Ba anowski publiée An ano Ba anausko hom ajame Anykšči k aš e
XIX a. 79 deš. assemb i exs ai (S undžia 1989: 434442; Ragaišienė 2015: 166210)2. Ainsi ès
manque ada mée du sys ème de ki chiaissemen des eche ches, des publica ions
scien i iques, des inées accen ua ion aux ai s e polinkiams discu e . Sou ces, bu ,
mé hodes. Le ma é iau eche chable assemblé de plusieu s sou ces éc i es 1920 m. Le
Lepcige okiečių kalbininko F anco Špech o éluis alo Li auische Munda en gesammel
on A. Ba anowski ( oliau Li auische Munda en) dans le p emie ome publiuo s
anykš ėnų eks ų deš3, XX a. 67. p épa és ce e ada mée šnek ų linguis iques
ca ac é is iques desc ipų4, 1970 m. éluis oje ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės,
2001 m. Ž. Ma ke ičienės édi ion Aukš aičių a mių eks ai dalyje an ojoje e 2004 m.
Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje paskelb ų
anykš ėnų a minių eks ų, 2013 m. Ž. Ma ke ičienės, Au imo Ma ke ičiaus
1Indicé la page du manusc i .
2 Ces ex es analyse basée abondan e A. Ba anausko ko espondencia Hugo Webe iui (ž .
Almanauskis 1930: 60102).
3 A. Ba anauskas, p o esso iaudan Kauno au semina ium de p ê es, su 18671884 m.
o ganisai ses élè es des ex es a miques à ecueilli . Jų assemblés ex es nusien é mec s ling inkui
H. Webe iui.
4 Rank aščiai conse és Li uiniens langue ins i u du Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e.
A icles a icles 213 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
e Vilijas Salienės cons i uées didomosios li es Ry ų aukš aičiai anykš ėnai
e 2020 m. Reginas Rinkauskienės p épa é édi ion Anykščių apylinkių eks ai
manusk aščio.
Dans les énumé ées sou ces donnés a min ex esi cou e ois pé iodes: 1) XIX a.
79 deš. Leidnische Munda en publie les ex es de deux pa apismes A. Ba anausko
y iečiams ke i iesiems (R4) a ibue ų Anykšči (305)5 e y iečių ečiųjų (R3)
Subãčiaus šnek os (235). De ces zones d'habi a ion en egis ée pa quelques
his oi es de pe i e aille (un o al de 17 p.)6. Du poin de ue géog aphique ex ai
donne de le no dinien pa a mės a ealo. 2) XX a. 67 deš. En encan an ma é iel au
a las de langues Li uanies on é é ép ou és, peu -on di e, ou es les zones
d'habi a ion (poin s) appa enan au plo anykš ėnų e p épa és leu s dic ionnai es
desc ip ions (ž . 1 ig. e p iedą)7. La sou ce manusc i e poin cons i ue la égion
é udiée, šnek os ca ac é is iques linguis iques e p ésen a eu s p ésen a ion e
ansc i e ex esi8. Dans l'a chi e ou e 23 sou ces (en i on 500 p.) des 18 poin s
(ž . p iedą)9. Les sou ces manusc ip i s ma é ielles son papildo ch es oma ijoje
des a mes de la langue Li uanienne publiés du même pé iode ex ai de p esque ous
les poin s de pa a mės. Au cou s de la pé iode in es igée en egis és ex es
peu en ê e ou és XXI a. p . émis dans les édi ions.
3) XX a. pab. XXI a. p . Ž. Ma ke ičienės, R. Rinkauskienės e k . dialek ologų
p épa ues édi ions publiées ex ai de di é en s i iamosios pa a mės
habi a ions de locali és. D oi e, dans les publica ions de ce e pé iode mažokai
publiée ex es de la pa ie no dine de la plo e. Pa exemple, Ž. Ma ke ičienės
suda y oje Aukš aičių a mių eks ų knygoje p incipalemen des his oi es
donnée de sudinio pa a mės a ealo, R. Rinkauskienės édi o ial Anykščių apylinkių eks ai man aš […] de
Anykšči e g e imų šnek ų.
Apibend inan dans les sou ces analysées publié le ma é iel on peu a i me , que les y ou es
données su isen é alue ki ius a ai emen comme dėsnio o m imąsi anykš ėnų pa a mės
plo e. Juolab qu'examinés les sou ces ela i emen bien e lè en é udiées pa a mės
accen ua ion pa icula i és. 5 Skliaus ues 2015: Indiquen les numé os des poin s (habi a és de
lieux) de langue Li uanienne (ž . LKA I 2130; z . da Ge žo ai ė 147149, 156165). us, en egis y us 67
deš., p épa ée 1984 m.
6 Subãčiaus šnek os eks ai pa eik i ieno in o man o, Anykšči – d iejų pa eikėjų.
7 Rank aščio nė a ik iš Subãčiaus (235) punk o. Aloyzas Vidugi is šios šnek os ansk ibuo us ek-
8 Nulle pa dans un seul manusc i de ce e ada mée ne son ou nies éponses aux ques ions de
lexique, phoné ique, mo phologie e syn axe du p og amme de collec e de ma é iel a las du langage
Li uanien. 9 Ce ma é iel à complildo 1976 m. Vilniaus É a pédagogique ins i u é udian de insc i e
nedidelès olumes ansk ibuo i S ėdas (239), Ažúože ių (305) e Kni škių (375) šnek ų eks ai.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Ainsi dans ce a icle g e inan plus que cen enai emen les données des sou ces
a miniens se dis inguan son analysés les phénomškinia de dé ac ion du ki ius
eas e n aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. Obliglas au an possible plus
dé aillémen déc i e la o ma ion de sépa a ion de ki ius anykš ėnų pa a mėje,
discu e XIX a. an ojoje pusėje XXI a. ac i s phénomènes de sépa a ion de
ki ius, di ulgue leu a ealinį papli imą pa a mės plo e. Comme on le sai ,
anykš ėnų pa a mė appa ien main enan à la zone de e ai du c uci
condi ionnel (LKT 35; LKTCH 153). Elle y agi ce qu'on appelle in ensy esnis
condi ionginis ki ius a ac ionmen : depuis umpojo galinium skiemens ki is a ape dans de an lui allan longąjį skiemenį.
A liekan y imą em asi geoling is iniu, s a is iniu, lyginamuoju i idinės
mé hodeis de econs uc ion.
KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS:
KAITA IR POLINKIAI
A. Ba anausko Di es des ex es On oi que Dans la XIX a. secondes pa éesée anykš ėnų pa a mėje
ki čio a i aukimo dėsnis exe cés ne ienodai in ensi emen . Dans les ex es de Subãčiaus pa apie,
ki is dėsningai a pelien de umposios galūnès en longąjį skiemenį, no ammen : dżaũksmu, gwi, ka us,
aũkas, koply êłas, wiẽ es, a ́ i, nasus, u us, łaũżi, żmôna, ki ́wju, łaĩki, mi.s us, ũlakus, wieni e k
(pẽẽ109). 104 Dans les ex es on ou e seulemen quelques o mes non a apian es du c uci, qui
s a is iquemen son insigni quan es, exemple: y à (g e a ŷ a), a bà, Ałkà (p. 104105). Au okia si ua ion
à ce poin de ue é éuse XIX a. 79 deš. Anykšči apylinkėse. Ici ki is de umpojo galinal skiemens en lui
allan de an le long skiemenį n'é ai dé ac é, exemple: gwoł ù, y à, żmogùs, u ùs, ́a pù, żodżùs,
baisù, gaiłù, pa iekà, Szioulùs e k . (p. 3647). Cependan , la ma quage du second Ki ium spécialu
ansk ip ion signelu de ce ains mo s a an pasku iniame ilgajame skiemeniu indique que Anykšči
šnek oje déjà o ma osi a i auk inis ki is, comme: kià, wă ́ ì, lgwà, kngù, kă ùs, szw às, ŭpà,
pūsnì, kă ì, g i ùs, snùs, psz ùs, s udùmù e k . (p. 36 410.7) On pense que des signes spéciaux dans ces
cas indiquen le ype de ki cio la é al, i. i. d i i šūnis ki is (S undžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174175;
2018: 182184)11. Juolab que dans la pa ie mé idionale anykš ėnų plo e e oisinée 10 Dėsniui é udiammes
šnek es agissan éguliè emen , ki is dans ces mo s dans ces mo s de ai ê e a acué en
a an pasku inį ilgąjį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspadô ius. 11 Pou le e me d i i šūnis ki is plus
la ge oi . : Gi denis, Rosinas 1976: 194, 20 išn. ; Gi denis 1978: u eniškių pa a mėje d i i šūnis ki is
main enu jusqu šiol (Ma ke ičienė 1999:
75–76.
A icles a icles 215 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
16; 2001: 15–16)12.
Les ex es donnés, peu -ê e, indiquen d i i šūnio ki čio Anykšči šnek oje
lėjimo endencijas. Ti iamuose eks uose labiau papli usios o mos su „d i i -
šūniu“ ki čiu, p z.: gă΄dì, bùs, k mì, sŭkì i k . (p. 36–37). Tikė ina, kad
įsigašis ki is Anykšči apylinkėse A. Ba anausko empsis puėjęs ê e
su isammen o s, i.e. dans ce ains cas di icilemen sépa é des d iki čių
mo s e commençan ki čio a ac ion13. Ce e p ésomp ion es en pa ie
sou enue dans une des le es H. Webe iou A. Ba anausko émis la men , que
pa ois neki čiuo as du mo skiemuo es a si ki čiuo as, a y um skambė ų
kiwiù, kiwiùs (Almanauskis 1930: 95; S undžia 1989: 435)14. D ejopas ki ia ma quage
dans les ex es é udiés peu indique que Anykšči šnek oje a an pasku inis
longgasis skiemuo muo […]d i i šūnio ki ia dė pou ai ê e en endu e plus
aiblemen , e plus o emen , plg. odàs dàs (plg.: S und 1989: 435; Gi denis 2003:
263). S ip us d i i šūnis ki is ilgainiui pou ai donne impulsion a i ac ion ki į
depuis umpos galūnès dans longąjį a an pasku inį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspad iùs → gaspadô ius
(plg. Ragaišienė 2018: 184).
A. Ba anausko ou ni le ma é iel indique ki čio dé achemen comme dėsnio
anykš ėnų plo e ne olygų o ma imąsi: Subãčiaus pa apijos eks ai émoigne ce
p ocessus déjà se e minan , e Anykšči apilinkėse éc i e na a ions enco e
seulemen p asidedan (plg. Ragaišienė 2015: 180<183). Šią p éludą, que e
indi ec emen , emia analogiška eiškinio aida kaimyninėje kupiškėnų pa a mėje (Ragaišienė 2018:
181184, oi 2 ig. ).
XX a. 67 deš. anykš ėnų šnek ų manusc ip iniai sou ces mon en que XX a. an ojoje moi ié, bien
e inéoodai in ensi emen , ki is a é é a acué ou pa a mės plo e. Réalisan déc i s ma é iau
anykš ėnų plo s sépa inos en deux didesnius a ealus, dans lesquels phénomène d'in ensi é u a
di é en . Dans la pa ie no d de la zone, à l'excep ion a ealą Ve ksniónys (208) S ėdasa (239)
Mičiónys (273), au cou s de la pé iode d'é ude ki is de umposios galūnės dans son de an allan
longąjį skiemenį é ai a ibué assez éguliè emen (ž . Fig. 1). 12 Ž. Ma ke ičienė (2001: 1516)
anykš ėnų šnek ose iškiai gi dimą p iešpasku inio ilgojo skiemens ki į appelle šalu iniu. Joli os
U bana ičienės (2006: 224) es ime, le p emie d i i šūnio ki čio dėmenį peu ê e ése é à des
šalu inių ki čių, le second aux p incipaux. 13 Une si ua ion analogique aujou d'hui es
ca ac é is ique à la oisine u eniškių pa a mei (U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12;
Ma ke ičienė 1999: 16; U bana ičienė 2006: 224). 14 Comme on le sai , A. Ba anauskas é ai con aincu
que le mo ne peu a oi qu'un seul c očiuo ą skiemenį
(Alminauskis 1930: 95).

VILIJA RAGAIŠIENĖ
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
1 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuose15
Nemažos apim ies ces schnek ų ex es du ou ne ou e pas de cas de ki čio iné auk inio, comme:
azu.ni, azu.nus (g e a azumn), akus, i.ku, a ec ka i u, i a, bus, dius, eii, i.š us, ga a, spaũ. a,
ui, i.gi, a.ki e k kai (Rybõ, 146); jaũna, uñks i, mega, ka u, nebeg. a, pa laũkus, ina, pa dinas
(Rùkiškis, 270); iga, ga a, mikš a, dukus, uñks i, dina, ini, ina, liñ as, pi us, agukus, blnus, pius
(And ióniškis, 272) e k .16 Regulia ų ki čio a i aukimą nyje XXI a. p adžios lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas deux poin s aussi a ibués kupiškėnų pa a mei (LTT 187,
15 A k eip inas dėmesys į 236 i 237 punk us, pas a ųjų me ų da buose p iski iamus anykš ėnų pa-
a mei (RAA 63–70). Į s aipsnyje eikiamą žemėlapį ap a iami punk ai neį auk i. Ti iamuoju
laiko a piu jie bu o p iski iami kupiškėnų pa a mei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleis ame leidi-
109 ig.). 16 Chaquninis o mes žmgus žmgus žmgus ki is peu émoigne šnek ose p ésence
g e iminį an osios ki čiuo ės a ian ą /. Les cas en ques ion peu en ê e eliés e a ec le ki ius
a ac ionim, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 izn.). Kamiene chichiée o me bαsus peu
égalemen ê e associée a ec ki čio a i aukimu, mais ne exclu la possibili é que elle peu ê e
hé eldė a e du seno.
A icles A icles a icles 217 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
dans ce a eale émoija e ch es oma ijā Li uiniens langues a mės publikuo i
eks ai (LKT 295, 302303), plg. da Rùkiškio punk e 1964 m. éc i y ą eks ą (LKTCH 149).
m. And ióniškio apylinkėse éc i s dans les éci s p édominen égalemen des
o mes a ec a i auk iniu ki čiu, comme: klẹmu, piki, me.ga.s, žmgus (g e a
žma.gås), žu žɔù (AAT 7778) 1965
XX a. 67 deš. au e si ua ion é ai à a eale Ve ksniónys (208) S ėdasa (239) Mičiónys (273). Le ma é iel des
sou ces ankisc i es indique que ici p é alai un iné ac i i ki is, comme: pilnà, ignùs, zù, ies às, ied ù,
inkà būdàs, bizūnù, gal à, žmgùs, būdà, u.īà, gausmù, ī à, dī, in ù, sūnùs, klai, aà, in ùs, aikùs, da žùs,
saldùù (Ve ksniónys, 208); a pùs, emmesgùs, ka dù, ie, ba, in ù, i mà, ilnà, il ù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà,
emmesgùs, ju ùs, ienàs, im ùs, a ec kåēlù, zù (Mičiónys, 273). Ti iamos šnek es on ou é seulemen
a ùs, k aujù, ēdà, ienà, ienàs, ein à, naīnà, e gàs (S ėdasa, 239); a,
pausienies de ki ius a ac ion des exemples, exemple.: bli (Ve ksniónys, 208); i us, e i us (S ėdasa, 239);
ukas, a us, dù i u (Mičiónys, 273). Beaucoup plus complexe si ua ion, egis, ayan é é dans la pa ie
mé idionale anykš ėnų de l'ai e. Du an le pé iode Ti iamu, dans un šnek os ki is depuis umpos galūnès
en p épasku inį longąjį skiemenį a é é a acué a emen , dans dau es assez dėsningai. Regulia us
déc ochemen du ki cium son en egis és a eale Ku klia (341) Kni škiai (375) Juodáusiai (447). Peu de
po ée dans ces schnek es manusc i s, peu -on di e, ne es a ki čio nea aukiančių o mų, exemple.:
iẽ u, zu, i us, mašus, a, ka u, ina, uñks i, suki, bα i, bαĩsi, αkα, αkus, judi, sũαs a (Ku klia, 341); snus,
liñg i, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, pas pnus, dina, žmna, uñ i, ba a kus, mašus, ma.kkla, kaba, li us, zam.ga
migu, ini, a (Kni škiai, 375); zu, anu, dina, i us, k i kus (Juodáusiai, 447). XX a. 67 deš. bu us égulia ų ki čio
a i aukimą dans ces šnek os mon en e ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publiés éci s, eg.:
a ec id u, ina, pi ́ is, ani, anu, pa pi us (LKT 305, 447). Ki is assez éguliè emen , semble, a é é
a acués e Kiaukli (477) schnek e, besi ibojanissan e a ec aibnojo condi ionnel ki čio a ac ion de
la plo e, exemple: ia, iu, mai, iñus, uñka, iñi, akus, kapekas, žmgus, pas susidus e k . Ap ašų ma é iau
indique que dans la es an e pa ie du sud du e ain XX a. 67 deš. y a o i egulia us ki čio
a i ac ionimas. Ki is de la umpos galūnès en de an elle allan le long Skiemenį, pa aî , a é é
non a aillé seulemen Skiemoni (343) schnek oje, exemple.: e gà, iemà, sausà e k .17 Dans d'au es de
ce a eal šnek es phénomène de l'in ensi é u e di é en . Anykšči (305), Rubkių (342) e Dapkniškių (376)
šnek ų ex es cons i uen des o mes ki į a apuan es p esque 90 pou cen , exemple.: kʹimus, nkas,
17 Cela con i me que e ch es oma ijoje ex e publié de langues de la langue Li uanie. Ki is de
umposios mo galūnės non ac es en de an lui allan longąjį skiemenį, exemple.: šeimà, jaunì,
numi sʹù (LKT
306).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
218 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXIII j a, snus, sʹ ʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹi us, ždna mʹe.ga,
a ec d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (g e a žmågaũs), ka us, das, uka, iksus, inas
(Rub.kiai, 342); ženõgus, žmõna, õzu, snus, .bus, da, a ec idu (Dapkniškiai, 376)19.
Bálninkų, Lyduõkių, Žél os e Šešuõlių apylinkées elle cons i ue en i on deux ie s
ki dalius galinį a i auk i o mų, comme.: žmgus (g e a žmogu), iñi, s.nus (g e a sũs),
ka aūna š iesà, da ž, i dù, i mà, e gà (Bálninkai, 411); snus, blgi, m ka, pa ukas, ina,
žm.na, sk. a, pikis, ši us, .bus, mega, azuni du, msa, anda kus sunkù, skalnà, gal.
(Šõl àiai, 448). Analogiški ki čio de e ai endie dans les discussés šnek es paludi i
ainù, ain, sunkù, me gà, ka ù, ai  (Lyduõkiai, 410); nugi, .bus, i us, zus,
aũus, ga a slbna, eni / dungùs, miŋkà, ė à (Žél a, 449); g a, m ka, a-
e dans d'au es ex es de la pé iode é udiée (LKT 307309).
Apibend inan on peu a i me que XX a. 67 deš. les manusc i s sou ces e au es
ex s ai mon en anykš ėnų pa a mės plo e in ensy esnio condi ionnel ki čio
a i ac ion du dėsnio o m imosi aid. Ainsi dans ce e pé iode à la oisine
kupiškėnų pa a mėje anc é un phénoménys a con inu ia no d sud des di ec ions e
pli o anykš ėnų plo e (plačiau oi Ragaišienė 2018: 185187).
a. XX pab. XXI a. p . é udiées pa a mės plo e en egis e des éci s mon en yks ančius, que e des
mineu s, changemen du phénomène (plg. 1 e 2 igu e.). Il es é iden que le e ai ki ius s'anc en de plus
en plus dans la pa ie no dique de la zone anykš ėnų, plus p écisémen , a eale Ve ksniónys (208) S ėdasa
(239) Mičiónys (273). Ve ksnioni poin ou é plus de cas d'a ac ion du ki cium depuis umpojo galinis
skiemens en de an lui allan longąjį skiemenį que XX a. 67 deš. dans les manusc i s sou ces, plg.: žas, uks i,
jåũnα, ka ali us kåulàs20, aždun.cù (LKT 147148)21; lαki, α, sdi, msα, g če lαkù, lαik, ziemὰ, i ὰ, blgὰ και k . (RAA
52 5522./) S ėdas apylinkėse ki čio a ac ionmen es enco e nonusis o ėjęs. Dėsnis dans ce e chanson,
semble, onc ionne ès inégalemen . 2000 m. dans les ex es éc i s ki į a i a ian es o mes cons i uen
p esque la moi ié des cas possibles, comme : замиš u, sågi i a, ina, låkus, piki(s) ši us, gαsus, g če, a ec
g u, αpus23 lαikùs, ienà, a ec d åugù e k . (Ma ke ičienė 2001: 6370). Polinkį a i auk i ki į indique 18
Analogiška a osena paliudy a e dans les au es 7-ajame deš. en egis és dans des ex es, e.g.: sdi (g e a
sɔd) αkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 6768). 19 Anykšči šnek os ek ues ki į ne i aukiančių o mes ou é
quelque plus que Rubkių e Dapkniškių poin es. Ce es, cesa ųjų šnek ų a minie ex ai son de plus pe i e
po ée que Anykšči šnek os.
20 La o me dans le éci es in a iée ois ois. 21 Skliaudes
indiquen les sou ces d'où son p is des exemples. 22 Abu
ex s ai Ve ksnioni apylinkėse en egis és 1979 m. 23 Fo ma
ex e a pa a ou sep ois.
A icles A icles A icles 219 /
Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų
pa a mės eks uose
e o mes de a ec d i i šūniu ki čiu usage, comme: nug is, lαkùs, idmù, liksm, malαšà,
dubès e k . (Ma ke ičienė 2001: 6367). 2003 m. en egis és éci s dominen des o mes
qui ne a i en ki čio, comme: neilgὰ, ziemὰ, ienὰ, kα š ὰ, αinù, bαl ὰ, lin à, gels ὰ,
gαnd ù e k . (RAA 5662)24. Dans ces ex es dé ec ée seulemen pa ienies o mes de
a ec d i i šūniu ki čiu, например., žimὰ (RAA 5662). XX a. pab. XXI a. p . Anykšči (305)
2 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. p . eks uose25
apylinkėse, peu se di e, déjà es acquisalėjęs a i auk inis ki is. dans les ex es
Ti iamu ou és peu de o mes de mo s, non aukian s ki čio du umposios galūnės
dans a an pasku inį longąjį skiemenį, comme: sdы, sl αs, gles, ini, jåni, uks i, gæ α,
žmnα, nu enu, segi ge u, αles misùs, åuš ὰ (RAA 7179); jånα, a ec klebnu, sup α i,
s ẹkα g α, peus, šidis, uks i nebegi à, αikùs (AAT 697/2). Rašy iniai sou ces indiquen
que le phénomène kai a XX a. pab. XXI a. p . ca ac é is ique e mé idionale anykš ėnų
pa de la su ace. Selon ki ius a ac ion in ensi é su ace 24 S ėdas poin
en egis és ex es au eu s son les ep ésen an s de la plus âgée géné a ion. 25
Nė a publiés ex es de su la ca e pas ma que ai des poin s.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n
Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai
SUMMARY
Based on he w i en sou ces da ing om he 1860s1880s o he ea ly 21s cen u y, he
a icle analyzes he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o Anykščiai. L'objec i de he s udy es de déc i e he o ma ion o s ess e ac ion in
he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, de discu e he phenomena
o s ess e ac ion which we e in e ec du ing a gi en pe iod and o e eal hei a eal
dis ibu ion in he a ea o he subdialec .
The compa a i e analysis o he sou ces da ing o he pe iods, which a e sepa a ed by mo e
han a cen u y, shows he o ma ion o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec
o Anykščiai and e eals he p ocesses o change o his phenomenon aking place du ing he
pe iod in ques ion. Les données disponibles mon en que a mo e in ensi e law o s ess
e ac ion s a ed o ming in he subdialec o Anykščiai compa a i ely la e and i s
de elopmen was no e en i es ablished i sel in he no he n pa o he a ea no ea lie han
he second hal o he 20 h cen u y; meanwhile, i is s ill i egula in he sou he n a ea and is
cons ui as s ill o ming. This s udy subs an ia es he p esen heo y o he o igin o
Li huanian dialec s, acco ding o which he changes, including s ess e ac ion, mo ed om he
no h o he sou h. The da a om he subdialec o Anykščiai suppo he assump ions ha in
he second hal o he 19 h cen u y he inno a i e wa e o s ess e ac ion mo ed om he
no h, whe e i was a he egula , owa ds he eas e n bounda y. S ess e ac ion may be
ela ed wi h he mo phological le elling o accen ual pa adigm, i.e., he o ma ion o columna
( ixed) ype accen ua ion. I is shown by wo aspec s. Fi s , s ess is mo e commonly e ac ed
in he ins umen al singula and accusa i e plu al o ms. subdialec . I is likely ha bo h
Second, s ess is a he egula ly e ac ed om he sho ending in o he penul ima e
syllable o med by long owels and he monoph hongs ie, uo in he whole a ea o he
phenomena s ess e ac ion and columna s ess a e in e ela ed and may demons a e he
p inciple o o e lapping ac ion.
Mise à jou le 19 no emb e 2020 d.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
ilija. ag[email p o ec ed]