Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose

S aipsniai / A icles 211 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0002-5026-4667 Mokslinių Fo schungs Rich ys: akcen ologija, dialek ologija, e noling is ika, leksikog a ija. DOI: doi.o g/10.35321/all83-10 KIRČIO ATITRAUKIMAS RYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN PATARMĖS TEKSTUOSE S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai ANOTATIUM S ü z sich sch i lichen Quellen Leipcige okiechs sp achenaa s F anco Špech o in de He ausgabe Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publikuo ais XIX a. 79 deš. exs ais, Li uäischen Sp achins i u s Geoling is ikos cen a Ta mių a chy e saugomais XX a. 67 deš. anykš ėnų šnek ų ap ašais, XX a. and ojoje halse und XXI a. beginn in Žane os Ma ke ičienės und k . y ėjų be ei en e minalen ex en analysie en sich ki ius abg agungs phänškinye eas e n aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. A ipsnyje ziel ki čio a i aukimo o ma imąsi anykš ėnų pa a mėje, nus a y i, kokie ki čio a i aukimo dėsniai galėjo eik i šiuo laiko a piu pa a mės plo e, a skleis i eiškinio a ealinį papli imą, möglichs aus üh liche zu besch eiben disku ie en ki iusabzugungsände ungen und ih e u sache. ESMINIAI WORDŽIAI: y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mė, ki is, skiemuo, a miniai eks ai. ANNOTATION Based on he w i en sou ces he ex s om he 1860s1880s published by Ge man linguis F anz Spech in he publica ion Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski in Leipzig, he desc ip ions o he local dialec s o Anykščiai da ing o he pe iod o he 1950s1960s, which a e s o ed in he Dialec A chi e o he Geolinguis ic Cen e a he Ins i u e o he Li huanian Language, he dialec al ex s p epa ed by Žane a Ma ke ičienė and o he esea che s in he second hal o he 20 h cen u y and he beginning o he 21s VILIJA RAGAIŠIENĖ 212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII cen u y he a icle analyses he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai. Es such zu besch eiben die o ma ion o s ess e ac ion in he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, um zu bes immen wha laws o s ess e ac ion could be in e ec in he a ea o he subdialec du ing a gi en pe iod, o e eal he a eal dis ibu ion o he phenomenon and o discuss he changes in s ess e ac ion and hei causes. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai, s ess, syllable, dialec al ex s. ĮVADAS Von allen eas e n hochš aičių pa a mių ki čia imo Sich weise bis je z , ko wohl, am wenigs en i a is anykš ėnų pa a mė. In de Wissenscha lichen Li e a u diese ada mės ki čia ung ab a e ziemlich agmen ie end. In den We ken, in denen man inden kann Da en übe anykš ėnų ki čia imą, wi d meis ziemlich müßig nu besch ieben ki ius abzugimis pobūdis und p iegaidės (Zinke ičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH 144; Ma ke ičienė 2001: 1518; 2004: 3945; RAA 3637; AAT 181). Ki čia imo Sich weise kalbininkų wie iel aus üh liche ausge issen in de Ve ö en lichung Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski publizie en An ano Ba anausko geb ajame Anykšči k aš e XIX a. 79 deš. zusamm i exs ai (S undžia 1989: 434442; Ragaišienė 2015: 166210)2. Dahe seh ehl pa a mės ki chiauensys ems Fo schungen, wissenscha liche Publika ionen, ski ų akzen ua ionen zeichen und polinkien zu besp echen. Quellen, Ziel, Me hoden. Das Ti iamige Ma e ial zusammenges ell aus meh e en sch i lichen Quellen 1920 m. Lepcige okiečių sp achenaa s F anco Špech o ausleis e Geschalo Li auische Munda en gesammel on A. Ba anowski ( oliau Li auische Munda en) in e s e em ome publikuo en anykš ėnų eks ų deš3, XX a. 67. be ei e en diese ada mės šnek ų sp achlichen eigenscha en besch iebenų4, 1970 m. ausgeis je ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės, 2001 m. Ž. Ma ke ičienės e ö en lich en Aukš aičių a mių eks s ai Teil an ojoje und 2004 m. Lie u ių kalbos a mių ch es oma ijoje anykš ėnų a minių eks ų, 2013 m. Ž. Ma ke ičienės, Au imo Ma ke ičiaus 1Gewidme Handsch i sei e. 2 Diese Tex en Analyse basie basie gausi A. Ba anausko ko espondenzia Hugo Webe iui (ž . Almanauskis 1930: 60102). 3 A. Ba anausks, p o esso iaudand Kauno P iige s semina ijoje, um 18671884 m. o ganisie e seine Schüle innen a mių Tex en zu sammeln. Jäus zusammengese z en Tex e nussand e nü zlichs sp ach H. Webe iui. 4 Rank aščiai gespeiche im Ins i u li auische Sp ache Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e. A ikeln A icles 213 / Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose und Vilijas Salienės zusammenges ell en Lehomosios Büche Ry ų aukš aičiai anykš ėnai und 2020 m. Reginas Rinkauskienės be ei e Ve ö en lichung Anykščių apylinkių eks ai hand aščio. Ausgenann en Quellen angegebenen Te min ex e um assen d ei Zei en: 1) XIX a. 79 deš. Leidnisse Li auische Munda en e ö en lich en Texs ai aus zwei Pa apijen A. Ba anausko y iešiem ke i iesiems (R4) p iski e e Anykšči (305)5 und y iečių ečiųjų (R3) Subãčiaus šnek os (235). Aus diesen Wohngebie en gesch ieben wu de nach einigen ge inge e G öße Geschich en (insgesam 17 p.)6. Geog aphisch gesehen sollen Texs ai aus nö dlichem pa a mės a ealo. 2) XX a. 67 deš. Elbs ma e ial ü den li auischen Sp acha las wu den e o sch , kann man sagen, alle anykš ėnų plo u gehö enden Wohngebie en (punk e) und he ges ell ih e e minie Besch eibungen (ž . 1 bild. und p iedą)7. Handsch i liche Punk quelle bes eh aus de gep ü en Gegend, schnek os sp achlichen Eigenscha en und Danke n Ein üh ung und ansk ibie e Tex e8. Im A chi inden 23 Quellen (bei 500 p.) aus 18 Punk en (ž . p iedą)9. Handsk i lichen Quellenma e ial zu papildo ch es oma ijoje Li uäischen Sp ache a mės e klibie e des gleichen Pe iodes Tex ai aus as allen pa a mės Punk en. Ti iamuoju-Pe iode au gezeichne en Tex en kann man inden XXI a. p . ausge üh en Publika ionen. 3) XX a. pab. XXI a. p . Ž. Ma ke ičienės, R. Rinkauskienės und k . dialek ologų be ei uose Publika ionen e ö en lichen Texs ai aus e schiedenen i iamosios pa a mės Wohnungso en. Rech , diesen Pe ioden Publika ionen kleinokai e ö en lich Tex en aus nö dlichen Flo o Teil. Zum Beispiel, Ž. Ma ke ičienės suda y e Aukš aičių a mių eks ų buch in haup sächlich e zählungen gegeben wu de aus dem südlichen pa a mės a ealo, R. Rinkauskienės ausgangs Anykščių apylinkių eks ai handy aus Anykšči und g e imų šnek ů. Apibend inend in analysie ba en Quellen e ö en lich e Ma e ial zu behaup en kann, dass sie in ihnen undende Da en aus eichend zu bewe en ki ius Ab ückungs als dėsnio o mie ungsi anykš ėnų pa a mės lo e. Juolab dass besp ochene Quellen e gleichs gu wide spiegeln un e such e pa a mės akzen ua ions Besonde hei en. 5 Skliaus uen 2015: angegeben we den li auische Sp ache A laspunk en (bewohnlichen O en) Numme n (ž . LKA I 2130; z . da Ge žo ai ė 147149, 156165). us, au gezeichne 67 deš., be ei e e 1984 m. 6 Subãčiaus šnek os eks ai pa eik i ieno in o man o, Anykšči – d iejų pa eikėjų. 7 Rank aščio nė a ik iš Subãčiaus (235) punk o. Aloyzas Vidugi is šios šnek os ansk ibuo us ek- 8 NIE in einem einzigen Handsch i diese Ada messe ange üh keine An wo en zu Leksik, Phone ik, Mo phologie und Syn ax des Ma e ialsammelp og amms des li auischen Sp acha lases. 9 Dieses Ma e ial zu e gändo 1976 m. Vilniaus s aa lichen pedagogischen ins i u s s uden in au zusch eiben nedideles um anges ansk ibuo i S ėdas (239), Ažúože ių (305) und Kni škių (375) šnek ų eks ai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII Dahe in diesem A ikel g e inan meh als hunde mečiu sich un e schielenden a mlichen Quellenda en analysie we den ki ius A ückungsphänškinie y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mėje. Ziellas so iel möglich de aillie zu besch eiben ki ius en zückungs o mie ungsi anykš ėnų pa a mėje, zu besp echen XIX. a. and ojoje hel e XXI a. beginsel wi kenden ki ius en zückungs enominien, o enlich en de en a ealinį papli imą pa a mės lo e. Wie bekann , anykš ėnų pa a mė gehö je z de bedinglichen Ki ius Abzugseinhei (LKT 35; LKTCH 153). Join wi k de sogenann e in ensy ese bedingis Ki ius abgezeichne ung: on umpojo galinio skiemens ki is abge agen wi d in o ihm gehendes langąjį skiemenį. A liekan y imą em asi geoling is iniu, s a is iniu, lyginamuoju i idinės Rekons uk ionsme hodenis. KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS: KAITA IR POLINKIAI Aus A. Ba anausko e zähl e Tex en sieh , dass XIX. a. and ojede Häl e anykš ėnų pa a mėje ki čio abg ausims dėsnis wi kess ne ienodai in ensi . Subãčiaus pa apijas ex en ki is dėsningai a ge heig on umposios galūnės in langąjį skiemenį, beispielsweise.: dżaũksmu, gwi, ka us, aũkas, koply êłas, wiẽ es, a ́ i, nasus, u us, łaũżi, żmôna, ki ́wju, łaĩki, mi.s us, ũlakus, wieni und k (pẽẽ109). 104 In den Tex en inden sich nu einige K euzziele nich anziehende Fo men, die s a is isch unbedeu end sind, beispielsweise: y à (g e a ŷ a), a bà, Ałkà (p. 104105). Andokia Si ua ion in diese Sich wa se XIX a. 79 deš. Anykšči omylinkėse. Hie ki is on umpojo galigen skiemens in o ihm gehendes langąjį skiemenį wu de nich abgezogen, beispielsweise: gwoł ù, y à, żmogùs, u ùs, ́a pù, żodżùs, baisù, gaiłù, pa iekà, Szioulùs und k . (p. 3647). jedoch die bezeichnung des sekundä en ki ius speziu ansk ip ionszeichen on einigen wo en o pasku iniame ilgajame skiemeniu zeig , dass Anykšči schnek e schon bild osi a i auk inis ki is, z. . kià, wă ́ ì, lgwà, kngù, kă ùs, szw às, ŭpà, pūsnì, kă ì, g i ùs, snùs, psz ùs, s udùmù und k . (p. 36410.7) Es wi d angenommen, dass speziellen Zeichen in diesen Fällen angegeben is , de Typus sei lichen Ki ius, d. i. d i i šūnis ki is (S undžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174175; 2018: 182184)11. Juolab dass in südliche anykš ėnų lo a Teil und kaimannische 10 Dėsniui un e sammen Schnek os wi kend egelmäßig, ki is in diesen Wö e n soll e sein abge agen in o pasku inį langen skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspadô ius. 11 Au g und des Beg i d i i šūnis ki is b ei e e sie. : Gi denis, Rosinas 1976: 194, 20 ausn. ; Gi denis 1978: u eniškių pa a mėje d i i šūnis ki is gehal en bis šiol (Ma ke ičienė 1999: 75–76. A ikeln A icles 215 / Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose 16; 2001: 15–16)12. Gegebe e Tex e, so e mu lich, zeigen d i i šūnio ki ius Anykšči schnek oje lėjimo endencijas. Ti iamuose eks uose labiau papli usios o mos su „d i i - šūniu“ ki čiu, p z.: gă΄dì, bùs, k mì, sŭkì i k . (p. 36–37). Tikė ina, kad einsigašis ki is Anykšči umlieinknissen A. Ba anausko Zei enin konėjęs sein aus eichend s a k, i. e. in welchen Fällen schwe ge enn wi d on d iki čių Wö e n und begonnenusio ki ius abgezeichne em13. Diesen P ämisse eilweise un e s ü z in einem de B ie e H. Webe iui A. Ba anausko ausgesp ochene Min , dass manchmal nich i čiuo as des Wo es skiemuo is a si ki čiuo as, a y um s ambė ų kiwiù, kiwiùs (Almanauskis 1930: 95; S undžia 1989: 435)14. Dwejopas Ki iuszeichnung in un e such en Tex en kann zeigen, dass Anykšči schnek oje o pasku inis langgasis skiemuo e s e d i i šūnio ki ios dė könn e sein gehö und schwapne e , und s ä ke , plg. odàs dàs (plg.: S und 1989: 435; Gi denis 2003: 263). S ep us d i i šūnis ki is ilgainiui konn e geben Impulse abg auk i ki į on umpos galūnės in langąjį o pasku inį skiemenį, plg. gaspado iùs → gaspad iùs → gaspadô ius (plg. Ragaišienė 2018: 184). A. Ba anausko o geleg es Ma e ial zeig ki ius Ab ückung als dėsnio anykš ėnų plo e ne olygų o ma imąsi: Subãčiaus Pa apijos eks ai bezeug diesen P ozess schon sichige , und Anykšči umleinknissen ge o sch e e zählime noch nu p asidedan (plg. Ragaišienė 2015: 180<183). Šią p äulaidą, dass und indi ek , emia analogiška enominio aida kaimyninėje kupiškėnų pa a mėje (Ragaišienė 2018: 181184, siehe. 2 ig. ). XX a. 67 deš. anykš ėnų šnek ų handsk i liche Quellen zeigen, dass XX a. and ojoje halße, wenn und gleichodai in ensi , ki is wu de abgezogen ganz pa a mės lo e. Reduzie end besch iebene Ma e ial anykš ėnų lo as un e schieden in zwei didesnius a ealus, denen Phänomensin ensi i ä wa a un e schiedingo. Im nö dlichen Teil de Fläche, auße a ealą Ve ksniónys (208) S ėdasa (239) Mičiónys (273), wu de im Un e suchungszei aum ki is on umposios galūnės in ihn o gehendes langes skiemenį abge agen ziemlich egelmäßig (z . Fig. 1). 12 Ž. Ma ke ičienė (2001: 1516) anykš ėnų schnek os kla lich hö imu o pasku inio ilgojo skiemens ki į nenn šalu iniu. Joli os U bana ičienės (2006: 224) Meinung nach, e s es d i i šūnio ki ius Kleidmen zu e wenden kann zu šalu ischen ki čių, an isches zu g undlegenden. 13 Analogische Si ua ion heu e is cha ak e is isch de benachba en u eniškių pa a mei (U bana ičiū ė-Ma ke ičienė, G ina eckis 1992: 12; Ma ke ičienė 1999: 16; U bana ičienė 2006: 224). 14 Wie bekann , wa A. Ba anauskas übe zeug , dass ein Wo haben kann nu einen k ečiuo ą skiemenį (Alminauskis 1930: 95). VILIJA RAGAIŠIENĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII 1 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. ank aš iniuose šal iniuose15 Nemažos um angs diese Schnek .s-Tex e aus dem ganzen nich inde nich i auk inische Ki ius älle, beispielsweise: azu.ni, azu.nus (g e a azumn), akus, i.ku, mi ka i u, i a, bus, dius, eii, i.š us, ga a, spa. a, ui, i.gi, a.k.i und k . (Rybõkai, 146); jaũna, uñks i, mega, ka u, nebeg. a, pe laũkus, ina, pe dinas (Rùkiškis, 270); iga, ga a, mikš a, dukus, uñks i, dina, ini, ina, liñ as, pi us, agukus, blnus, pius (And ióniškis, 272) und k .16 Regulia ų ki čio a i aukimą nyje XXI a. begžios lie u ių a mės: geoling is inis und socioling is inis y imas beide punk e auch zuge eil kupiškėnų pa a mei 15 A k eip inas dėmesys į 236 i 237 punk us, pas a ųjų me ų da buose p iski iamus anykš ėnų pa- a mei (RAA 63–70). Į s aipsnyje eikiamą žemėlapį ap a iami punk ai neį auk i. Ti iamuoju laiko a piu jie bu o p iski iami kupiškėnų pa a mei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleis ame leidi- (LTT 187, 109 ig.). 16 Schakninis Fo ms žmgus žmgus žmgus ki is kann bezei i schnek ose bei g e iminį an osios ki čiuo ės / a ian . Bedenkliche Fälle können sein beziehen und mi Ki ius en züglichim, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 ausn.). Kamiene ki chie ende Fo m bαsus kann auch sein e bunden mi Ki ius abgzugim, jedoch nich mes e a Möglichkei , dass sie kann sein e elde a und aus seno. A ikeln A icles 217 / Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose in diesem a eale bezeug ija und ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publikuo i eks ai (LKT 295, 302303), plg. da Rùkiškio punk e 1964 m. au gezeichne y ą eks ą (LKTCH 149). m. And ióniškio umylinknissen eingesch iebenen e zählungen übe wiegen auch o men mi a i auk iniu ki čiu, beispielsweise: klẹmu, piki, me.ga.s, žmgus (g e a žma.gås), žu žɔù (AAT 7778) 1965 XX a. 67 deš. ande e Si ua ion wa zeige A eale Ve ksniónys (208) S ėdasa (239) Mičiónys (273). Das Ma e ial handsch i liche Quellen zeig , dass hie he sch e nich i auk inis ki is, z. pilnà, ignùs, zù, ies às, ied ù, inkà būdàs, bizūnù, gal à, žmgùs, būdà, u.īà, gausmù, ī à, dī, in ù, sūnùs, klai, aà, in ùs, aikùs, da žùs, saldùù (Ve ksniónys, 208); a pùs, žmgùs, ka dù, ie, ba, in ù, i mà, ilnà, il ù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà, žmgùs, ju ùs, ienàs, im ùs, mi kåēlù, zù (Mičiónys, 273). Ti iam in schnek os ge unden nu pausienien a ùs, k aujù, ēdà, ienà, ienàs, ein à, naīnà, e gàs (S ėdasa, 239); a, ki ius abg aukung beispieliin, beispielsweise.: bli (Ve ksniónys, 208); i us, e i us (S ėdasa, 239); ukas, a us, dù i u (Mičiónys, 273). Viele komplizie e Si ua ion, schein, gewesen in de südlichen anykš ėnų lo o Teil. Ti iamuojam Zei aum in einigen schnek os ki is on umpos galūnäs in o pasku inį langąjį skiemenį wu de abgezogen sel en, in ande en genug dėsningai. Regulia us Ki ius Abzugnahme es gehal en a eale Ku klia (341) Kni škiai (375) Juodáusiai (447). Kleines Um angs diese schnek s Manusk ip en, kann man sagen, e unden ki ius nich i aukienden Fo m, z. B.: iẽ u, zu, i us, mašus, a, ka u, ina, uñks i, suki, bα i, bαĩsi, αkα, αkus, judi, sũα a s (Ku klia, 341); snus, liñg i, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, bei pnus, dina, žmna, uñ i, ba a kus, mašus, ma.kkla, kaba, li us, zam.ga migu, ini, a (Kni škiai, 375); zu, anu, dina, i us, k i kus (Juodáusiai, 447). XX a. 67 deš. wa us egelmäßa s Ki ius abg aukim in diesen Schnek en zeig und ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės publisie e e zählungen, z. e.: mi id u, ina, pi ́ is, ani, anu, pa pi us (LKT 305, 447). Ki is ziemlich egelmäßig, schein , wu de abge agen und Kiaukli (477) schnek e, besi ibojnende mi schwipnojo kondisionalen ki ius abge ückungs lo u, beispielsweise: ia, iu, mai, iñus, uñka, iñi, akus, kapekas, žmgus, pas susidus und k . Ap ašų Ma e ial zeig , dass in de üb igen südlichen Fläche Teil XX a. 67 deš. y a o ne egulia us ki ius abgzugimas. Ki is on umpos galūnės in o ih gehendes langąjį skiemenį, schein , wu de nich gezogen nu Skiemoni (343) schnek oje, beispielsweise.: e gà, iemà, sausà und k .17 In ande en dieses A eals schnek os Phänomens In ensi ä gebu e schiedenes. Anykšči (305), Rubkių (342) und Dapkniškių (376) schnek ü Tex en ki į abg aukie ende Fo men bilden as 90 p ozen , beispielsweise.: kʹimus, nkas, 17 Dies bes ä ig , dass und ch es oma ijoje Lie u ių kalbos a mės e ö en lich e Tex . Ki is aus umposios Wo galūnės nich i auk as in o ihm gehendes langąjį skiemenį, beispielsweise: šeimà, jaunì, numi sʹù (LKT 306). VILIJA RAGAIŠIENĖ 218 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXIII j a, snus, sʹ ʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹi us, ždna mʹe.ga, mi d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (g e a žmågaũs), ka us, das, uka, iksus, inas (Rubkiai, 342); F auõgus, žmõna, õzu, snus, .bus, da, mi idu (Dapkniškiai, 376)19. Bálninkų, Lyduõkių, Žél os und Šešuõlių apellinkėse sie bilden übe zwei D echdalius ki į galinčių a i auk i o mä, beispielsweise: žmgus (g e a žmogu), iñi, s.nus (g e a sũs), ka aūna š iesà, da ž, i dù, i mà, e gà (Bálninkai, 411); snus, bl.gi, m. ka, pe ukas, ina, žm.na, sk. a, pikis, ši us, .bus, mega, azuni du, msa, anda kus schwe ù, skalnà, gal à (Šõl siai, 448) Analogiški ki čio abzugebend neig in besp ochenen ainù, ain, sunkù, me gà, ka ù, ai  (Lyduõkiai, 410); nugi, .bus, i us, zus, aũus, ga a slbna, eni / dungùs, miŋkà, ė à (Žél a, 449); g a, m ka, a- šnek os paludi i und in ande en un e suchungszei lichen Tex en (LKT 307309). Abibend inend kann behaup e we den, dass XX a. 67 deš. manusk ip ische quellen und ande e ex ai zeigen anykš ėnų pa a mės plo e in ensy esene bedinglichen ki ius abg ausims dėsnio o ma imosi aid. Dahe in diese Pe iode in de benachba en kupiškėnų pa a mėje es ge es ig e Phäškinys wei e ging nö d südliche Rich ungmi und pli o anykš ėnų plo e (plačiau sieh Ragaišienė 2018: 185187). XX. a. pab. XXI. a. p . un e such e pa a mės lo e au gezei e e e zählungen zeigen yks ančius, dass und kleins, enominio Ve ände ungen (plg. 1 und 2 ig.). Es is o ensich lich, dass de Rückzug ki ius imme meh e anke is im nö dlichen anykš ėnų Flächen eil, genaue , a eale Ve ksniónys (208) S ėdasa (239) Mičiónys (273). Ve ksnioni Punk ge unden meh Ki ius Abzugungs älle on umpojo gallichen skiemens in o ihm gehendes langąjį skiemenį als XX a. 67 deš. in manusk ip ischen Quellen, plg.: žas, uks i, jåũnα, ka ali us kåulàs20, aždun.cù (LKT 147148)21; lαki, α, sdi, msα, g če lαkù, lαik, ziemὰ, i ὰ, blgὰ und k . (RAA 525522./) S ėdas apylinkėse ki čio abgzugim noch is nenusis o ėjęs. Dėsnis in diese Schnek oje, schein , unk ionie seh ungleichmäßig. 2000 m. eingesch iebenen Tex en bilden ki į abge äu ende Fo men as halbs mögliche Fälle, z. B.: zamiš u, sågi i a, ina, låkus, piki(s) ši us, gαsus, g če, mi g u, αpus23 lαikùs, einà, mi d åugù und k . (Ma ke ičienė 2001: 6370). Polinkį a i auk i ki į zeig 18 Analogiška a osena paliudy a und ande en in 7-ajame deš. in au gezeichne en Tex en, z. B.: sdi (g e a sɔd) αkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 6768). 19 Anykšči šnek os Tek uen ki į nich a aukienden Fo ms ge unden e was meh als Rubkių und Dapkniškių Punk en. Rech , le zųjų šnek ų e minie Texs ai sind kleine e um anges als Anykšči šnek os. 20 Fo m im E zählung umgekeh d eimal. 21 Skliaus en geben Quellen an, aus denen genommenen Beispiele. 22 Abu exs ai Ve ksnioni apylinkėse au gezeichne 1979 m. 23 Fo ma exs e pa a o a siebenmal. A ikeln A icles 219 / Ki čio a i aukimas y ų aukš aičių anykš ėnų pa a mės eks uose und Fo men mi d i i šūniu ki čiu Ve wendung, beispielsweise: nug is, lαkùs, idmù, liksm, malαšà, dubès und k . (Ma ke ičienė 2001: 6367). 2003 m. au gezeichne en e zählungen he schen ki ius nich a aukie ende Fo men, beispielsweise: neilgὰ, ziemὰ, einὰ, kα š ὰ, αinù, bαl ὰ, lin à, gels ὰ, gαnd ù und k . (RAA 5662)24. In diesen Tex en en deck e nu pawienie Fo men mi d i i šūniu ki čiu, beispielsweise, žimὰ 2 PAV. Ki čio a i aukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. p . eks uose25 (RAA 5662). XX. a. pab. XXI. p . Anykšči (305) apylinkėse, kann man sagen, schon is įsigalėjęs a i auk inis ki is. in Ti iam-Tex en ge unden wenige Wo o men, nich i aukienden ki čio om umposios galūnės in o pasku inį langąjį skiemenį, beispielsweise.: sdы, sl αs, gles, ini, jåni, uks i, gæ α, žmnα, nu enu, segi ge u, αles misùs, åuš ὰ (RAA 7179); jånα, mi klebnu, sup α i, s ẹkα g α, peus, šidis, uks i nebegi à, αikùs (AAT 697/2). Rašy iniai Quellen zeigen, dass des Beg i s kai a XX a. pab. XXI a. p . cha ak e is isch und südliche anykš ėnų lo a eil. Nach Ki ius abg agungsin ensi i ä läche 24 S ėdas punk e eingesch iebenen Tex en pa eikenden sind üh ende Gene a ions e e e . 25 Nė a publizie en Tex en aus au de Ka e nich gekennzeichne en Punk en. VILIJA RAGAIŠIENĖ 226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII S ess Re ac ion in he Tex s o he Eas e n Aukš ai ian Subdialec o Anykščiai SUMMARY Based on he w i en sou ces da ing om he 1860s1880s o he ea ly 21s cen u y, he a icle analyzes he phenomena o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai. Das aim o he s udy is zu besch eiben he o ma ion o s ess e ac ion in he subdialec o Anykščiai in he mos de ailed manne possible, zu besp echen he phenomena o s ess e ac ion which we e in e ec du ing a gi en pe iod and o e eal hei a eal dis ibu ion in he a ea o he subdialec . Die compa a i e analysis o he sou ces da ing o he pe iods, die ge enn sind by mo e han a cen u y, shows he o ma ion o s ess e ac ion in he Eas e n Aukš ai ian subdialec o Anykščiai and e eals he p ocesses o change o his phenomenon aking place du ing he pe iod in ques ion. Die e ügba en Da en zeigen dass a mo e in ensi e law o s ess e ac ion s a ed o ming in he subdialec o Anykščiai compa a i ely la e and i s de elopmen was no e en i es ablished i sel in he no he n pa o he a ea no ea lie han he second hal o he 20 h cen u y; meanwhile, i is s ill i egula in he sou he n a ea and is cons ued as s ill o ming. This s udy subs an ia es he p esen heo y o he o igin o Li huanian dialec s, acco ding o which he changes, including s ess e ac ion, mo ed om he no h o he sou h. The da a om he subdialec o Anykščiai suppo he assump ions ha in he second hal o he 19 h cen u y he inno a i e wa e o s ess e ac ion mo ed om he no h, whe e i was a he egula , owa ds he eas e n bounda y. S ess e ac ion may be ela ed wi h he mo phological le elling o accen ual pa adigm, i.e., he o ma ion o columna ( ixed) ype accen ua ion. I is shown by wo aspec s. Fi s , s ess is mo e commonly e ac ed in he ins umen al singula and accusa i e plu al o ms. subdialec . I is likely ha bo h phenomena Second, s ess is a he egula ly e ac ed om he sho ending in o he penul ima e syllable o med by long owels and he monoph hongs ie, uo in he whole a ea o he s ess e ac ion and columna s ess a e in e ela ed and may demons a e he p inciple o o e lapping ac ion. Eingelei e m. 19 No embe 2020 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a ilija. ag[email p o ec ed]