Įž algos / Insigh s 331
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Vilnius Uni e si ä
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Modulische
Fo men, Zahl heo ie, ėkmės, di e enzielle Geome ie;
gam amoksliniai musikologies Aspek e, späly asis danų, b i ų
und usų muzikinis oman ism.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-15
PRASM LEGIRUOTA LÖSU:
POEJA KAIP MUZIK
1. (HARMONIN) PROGRESSIE (KVINT)
RATU aẽ ùż wisùs wi szẽsnys łaksz iñgałes
basas:
Piłnas, skadùs, g ioudíngas, und, eip saký, skałsùs:
Skuba ûżia pa k úmus, i wĩs ki eìp maĩnos, I
wĩs dûszion in sañga lĩg Le uwõs daĩnos.
An anas Ba anauskas Diese Tex is ü den König de Poesie, de gleichzei ig
is und de Musikkö pe om G undindo bis zum Ausschako imo; nich zweie
Kun enmischienen, sonde n Lindiniem; nich lapijų ijom, abe įšaknių
sanbėgai1.
Ein ach übe blickend de Zei sch i Lie u os muzikologija IXX omen, A ikeln,
gedach ų albai ode poe ije, inden wi nemažai (ž . li e a u ū os są ašą). Hie ,
Kamilės Rupeikai ės S udie Musikas Ins umen en Iden i izie ungs
Besonde hei en in li auischen Sch i en e ägen (2007, . 8). Hie ke asi
Poesija und Musik, soga e nomusikologija.
Senoji a che ipinė lie u iška sąmonė kiau ai pe smelkusi jeden hie gimusį. Da on biegs du nich ,
das neigs du nich , auch wenn einem manchmal e schein , dass geling . Gi sch ai pa adox (Geda 1998:
151): Ba anauskas seh al es nö dliche Religions Relik as. Und doch sp ich man übe ka alikische
Bischop! Gewissen so leich nich šnaikinsi. Nu Teile da on, soga so wesen liche, wie de
Mu e sp ache, ielleich e was leich e . 1 Wu znis Wo , das syn ezę und einen Weg hochyn zeig .
Danach wi d bei de Analyse hinun e gegangen du ch einšaknes; wenigs ens schon solchen Wo es
sp achis Ge ühlü is padik uo en.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
332 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Allų kon esijų (senosios šiau inės auch) Ve e e in beiden Li uanien soll en
zus immen, dass Kämp e zwischen ka aliken und e o ma ų XVIXVII a. wa
Wunde ls li au ybei. Obwohl Jono B e kūno milžinys ė al ai paš ais e schwiečia,
Rupeikai ės exs e andame noch meh o beweisen (p. 91): Pasku iniame Psalmyno
seipein B e kūnas bie e ihm kennonoms musikos insminė i ein paa li awiški
umen ų są ašą, ka u nu odydamas i okiškus jų pa adinimus <...>. B e kūno
e imas i in eikšmingas i uo, kad jame pi mą ka ą ašy iniame šal inyje pa-
ins umen ai kanklės, amzdžiai <...>. Tad seine A bei begann nich nu li auische
Bibelübe se zungen, abe und Musikens Ins umen en Geschich e. B e kūno
sp ich besonde s poe ische, nep ilyg a bis Donelaičio. Abe im A ikel besp ochen
wi d O en schon und nominali poezija. Hie , Valančius übe se z e in un e aičių
a mę und 1869 Jah en Tilžėje ausgab alle 150 Ou e Tes amen psalmien. Spä e sie
sueilia o als kan ičkas und ausleg e do auch 1872 Jah en. So begann diese
biblische Buchgas poe ische In e p e a ionen li awiška his o ie. Rimuo ame
e ime eilu e (Ps 98: 6) Valančius zas asė so: Wož agius ubus Wieszpa em
puskie . Paci ujan au o ę (p. 93): [Čia] pa a ojamas speci inis wož agio
[ke džiaus ins umen a] Benennung. Angesich s de neeiliuo ą [dieses psalmės]
Ve sion, is zu e wa en, dass de scho a [Heb euischen i uellen Ins umen aus
ie uli ho n] e wende e ož agio Name Valančius wegen imo sukei ė S ellen mi
ubu [chacoc a, sidab inis imi as]2. In de Ta , alle sp achlichen, kul u ellen,
his o ischen und eligiösen Musikmusik pjü ien seh au winden. Be ei e in e s em
bekann en No uo o-Musiken, so genann en hu i ischen Lien (1400 BC,
Mesopo amija), musikinie E klä ungim geben negimininga akadų kalba. Und wo noch
poe ische Musikschich en! Rupeikai en e wähnen zu und Ruigys, Ka aliausks,
Ba anausks, Rubšys, Ku šai is, Sk i ecks, Bibelys (i ins umen en namensinungen)
e ö en lichungen nach polkischen, ussischen sp aben sowie bedeu ioji
olandische kal inis en S a enbijbel (1637).
1993 Jah en be eilig e ich Ba anausko denklo a ida yme Anykščiuose. Do wa
auch Saulius Šal enis mi Sigi u Geda ( oliau S. G.). Hie was Šal enis sch eib
da übe (Geda 1998: 145):
Viele In elligingų Sp achen und s illus, so schwe unsagomas Sigi o jookas ( ami
linksmybė, mißig e mi liūdesiu und ka ėliu) aus dem Fo sch i li auische
Poesijoj, wenn glaub sich, dass imme besse und besse Sch i s elle
sch ešo, imme meh und in elligingesni, als o hunde ą Jah en ode
ande halbe hunde , plunksna sk ebina weiß. Seien wü de, daß alle jene, p iili e
an Gilgamešo, Dan ės ode Ha izo, müssen e we en absu dišką idėją übe linijinį
p og esą. Abe deshalb ielleich is Poesie auch no wendig ü Komponis en?
Zumindes schon mi solche wa , denn imme galuoda a slogu is ielleich hie
solche e og adijos Fo m, s aig i on Nikolajs Rimskio-Ko sako o, abe nich 2 Ko ek ū as klaida: nich imas, und hy hm.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 333
on Ka lheinco Sch okhauzen? Poezija an wo e e ne. G an ilis Ban okas,
Michailas Glinka, Hen ikas Šiucas und Johanesas Okehemas gib keine i gendeine
e og adija. O doch bis je z ielen Mode nis en de Da mš a o-Schules
musikinis au ismus mach Eind uck. Meine Meinung seh s eng, s imme zu.
Ry is Mažulis (Paliauka, Mažulis 2011) nuosaikiau sp ich übe T adi ionen und Inno a ionen, Poe ijas und inžine ijas
balansą.
Abe wa um diese Ve ze p übe Ba anauską? Denn nich jede Lie u os
musikologies ū is übe Poesie und Musik zu so u ininges. Beispielsweise, Vi os
Česnule iū ės Musika Al onso Nykos-Niliūno Dieno aščio ag men uose und
P a adimo sim onijoje: in e medialus dialogas (2005, . 6). Au o ė eingesammel
iele Musikalien Nykos-Niliūno Tagebuch O en. Abe ande e Au o en zi ie e
Gedanken o i ialoken, wie Monsieu T ique kuple ai3, manchmal einge en h ,
wie das ku iosige Moca o-Akko d4, o mals spekula i , wie Vaka ų sla ų dainos5,
oomis o enbweise o iginell, wie daß Šionbe go ne echys ė übe die kommende
hegemonie des se iisianismus6. Beispielsweise, au 46e Sei e appellie man an
Musikologen Mečislo os Tomaše skios Un e suchungen: Nag inend Wo es und
Musikens Beziehungen, Tomaše skis auszeichne ie Ka ego ien, de en eine
eing a dija als imanen ine li e a u lichen We ks musikalisa ionen. Es kann es
wah genommen we den d eypach: als seman ische Genauigkei s e schwächung
und Wo des Phonikos und eine Aus aiškos (pa yପରି,geb ach Schwi e s
one ischen eilė aščiuose) e s ä kung, als Musikenscha ungsein ich ungen
e eno, Lei mo i o und . . ojigung (pa yପରି, Tomo S e nso Elio s eilė aščiai) und
als e lindimos wi k o ės nuo a susp inim eu onija und eu i mija (pa yପରି,
symbolis en Ku ija).
Hie und užsiplieskia o ona lempelė. Was is noch Schwi e s, Elio und Symbolis i? Piemenų minklės,
schamanų ag ama izmai, ejinės su a inės s a omen aus genau solchen b y ų. Es is doch
elemen a ybės, pi minės s ichijos, gijos, on gleichem an ang 3 An ipe ekcionis inė (i dem za i)
Pio o I. Čaiko skio s ilis ika wenn woll e, sch ieb eine komplizie e, soga žuau iü Musik (Mo ozo o
züchike s scena Op ičnike). Abe wenn s din eingk isz en, e wende en und welche banali ä . Tuo
T ique kuple ai aus Eugenijaus Onegino ode pas o alė Pikų damoje und pake i: nai us g akš um!
4 A nold Schionbe gas in seine bedeu iojay Ha monijoje (Schoenbe g 1997) nahm Moca o 40-osios
(g-moll) symphonies pa i u es e ikalų pjū į (p. 324) und sche zlich nann e das geskkambį
Moca o cho ddu. Aišku, pjaunend die Pa i u e ikal g ei o empo s a , kann man bekommen welche nu will
keis ų, nees e iškų de inių.
5 Vaka ų sla ų dainos, 1835 Jah en on Aleksand o Pushkin übe se z aus anonymem
änkūziško 1827 Jah Sammel La Guzla; le z e is wa P ospe o Me imė li e a u alische
mis i ika ion. 6 E wä zu eine Übe aschung gele n , dass s a dessen kam Minimalismus.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
334 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ejamos in des Wo es kuns na pliones. T o z Kompasen nich in Büche n
schin ą, und in in ui ions Pusę soll e gekeh we den.
Wel sp achi nach Kai ybosni eau a iie on analy igen bis polisin e ischen. gib
und hypo e ische oligosyn hesės Ka ego ie, obwohl keine a es ie e auch eine
solchen Sp achen. O sch ai au o ė, basie end au Bo is Kaco's Buch Russische
ak ai“ (1997), kalba apie e ikalų mon ažą i poli onalumą poezijoje; onacijų
Poesiens musikinie Rollis e häl eiksmažodžių laikai. Nach solche De ini ion damals
und F ansua Vijonas (Villon 1998) e wende e i in kompleksišką e ikalų mon ažą.
Abe es is so gleich heo e ische Ka ego ie in Poesie, wie dass oligosyn hesė
sp acho y oje. O muzikines ona ionen mi eiksmažodžių Zei enis e binde
neben das, dass mi ande en g amma ikos elemen en ais ona ionen aus dem
ganzen niemand nesieja. Wah hei , seinem, als Komponi o iaus, K ea i bei mi
auso ien lich panašiu eiškiniu bin ich kon ū ęs. Juozo E licko's eilė aš is Melodija
einige Zeilen zusammenges ell aus na ų sekų; beispielsweise, a do mi la do si. Dazu
Tex sch ieb ich ein Lied is-moll und g-moll Toni ä en7. Eilė aš yje esan ys na ų
namensigungen solchen selben no en und ausgesinge we den, und dann melodija
nuk yps a in a-moll ode C-du ona ionen. Fü Roman ismusläus is das seh üblich.
Abe hie nich eiksmažodžių laikai und nich poli onalumas. Und doch nu die
Ve bindung zwischen Poesie und e ikalem Mon age exis ie . Kine e s e ihn
lei e e Se gejus Eizenš ein (1925 c., Ša uo is Po iomkinas). Fü einen ande en, schon be ühm en, Regisseu s ilm Aleksand as Ne skis (1938) Musik sch ieb
Se gejus P oko je (opus. 78). Na, o S. G. Babylons a s a yme (p. 86) inden wi einen
Gedich s i el: Šėpos ea as: mis e ija mize ija übe heiligąjį Aleksand ą Be ie į (S.
P oko je o ope os Alikas aus Ne os muzika). Hie e wähne ich und einzeln das
behandelnde Ryšio hem, nämlich B onių Ku a ičių. Soga ie A ikel in Monog aphie
(MCT 2014) dazu dienen: (S ony ė 2014), (Gaidama ičiū ė 2014), (Mikeš 2014), (Nakienė 2014).
Mikeš eine on sieben Jah en besonde em Ku a ičiaus-S. G. yšio G ünden weis
diessei solche: Ku a ičiaus polinkis in Sp ache, Bewunde ungis Tex en und Wo en;
Gedos Poesien eigiminis po aukis musikalizie ung, muzikinä Tex quali ä . Selbe
Komponi o : Sigi o eks ai nich p äsiden ina muzika, soga ih is gimę. übe diesen
Zusammenhang und Landsbe gy äs Tex (2010). Noch einige schä sküs Beispiele.
Feliksas Bajo as: o a o ija Va po kėlimas, Jono S ielkūno eilės, ope a Die o a inėlis, S.
G. lib e as. Mindaugas U bai is, S. G. Wo en: miuziklas Dainuojan is i šokan is
me gai ės ie e sėlis sowie Sok a es sp ich sich mi windju cho ui. Ano
komposi o iaus, diesem We k zu diesem We k Wo e selbs bes ell ; spä e namens
kam au selbs Poe o zusammengese z en selbs akk nisse. 7 Album Į sapnų i bu ų
lauką (2011), den man inden kann paka o .l und you ube.com.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos Insigh s 335 /
2. SVARSTYBOS APIE SVARSTYKLES
This se aph-band, each wa ed his hand,
No oice did hey impa –
No oice; bu oh! he silence sank
Like music on my hea .
Samuel Taylo Cole idge
The Rime o he Ancien Ma ine e
Nu e wäge ich nich wiege.
Legi ae ung und liga ū a Te mine, e wende kal ys e é. Eines Me als eingli es
in das ande e. So pasikeičia allgeme a Eigenscha en: būsene obsmų G enz,
laidum, S ee um, Tamp um, Fa be, Resis enz ko osijai, Oxidaciji. Te mininai auch
b ečiai e wende und ju ely ikoje. Also, mene. Nu pass es eines A ikels übe
Poesie im Ti el zu e wenden s e imkūnius? So doch kal ys ė eind ing in oliges
Domänen.
Allgemein: is es sinn oll, die K i e ien eines Kenn nis aums au ande e zu
übe agen? A me sinn olle Äs e ikenin asionen? Bepjū ės kunde In e en ion?
Wel elma os Messung nep igim inem Maß? Wi klich nich . Und doch das beg ei en
nich leich . Teila on Schöp e n, die nu einen leuch en Talen haben, noch
schwie ige . sage ich soga ka ego iskie: ein g oße Talen nug amzdina.
Juk g eikų alan on is gewo is, balanzan. Wes ykele! Kai un e schiedliche Sei en
iel wieg , abe nich nusswie a. Und selbs das Wo pusiaus y a schon zeig
pe lydį. es wä e wenn wä e nu jongli uo ė e imonu, wä e ein bisschen ein ache .
Abe gib es leich e . Mi eine Wach ykle doch nich s miss es du, es sei denn die
En e nung bis boden. Abe i gendkodėl jemand was miss e . Mä e alles.
Noch meh : eines g oßen Talen s wah scheinlich ga nich gib . Nes g oßen den
beglei e noch e was, obwohl und selbs kleins e . Vielleich nu besonde e
Emp indlichkei jemandem übe g oßes G enzen, abe o zdem beglei e . Das,
s imme ich, is subjek i Regel. Abe wenn alle eingese zys ne elpa, ein was,
be ich e , ausgemach . Wie dass andai gesag wu de: wenn es eine Regel is ,
ausnahmen sie nu bes ä igen. Gu bekann Fo mel. Abe gib es Regeln ohne
Ausnahmen? Na ü lich, jog gib es! Kad und solche: Theo em. Taisyklė Ausnahme nu
bes ä ig die Regel is ohne Ausnahmen. Beweis. Sagen wi umgekeh , die Aussage
alsch. Dann be ach e ene Regel ha auch einmal eine Ausnahme: exis ie
i gendeina Regel, haben sie Ausnahme, die Regeln übe haup nich bes ä ig . Dann gib es und Regeln. P ieš a a. Quod E a
Demons andum.
Tad seh wü de ich wollen, dass was inde ä ausgenommen das in li awiškoje
egelung einen g oßen alen zu lydi ligi uojan is (no s und minia iū inis) alen s.
Bei wenn was und as, Regelä bleib . Denn imme e s ehe ich nich : wa um in manchen k ea i en Be eichen, sagen wi , Physik und
GIEDRIUS ALKAUSKAS
336 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
in de Li e a u , wie ni gendwo ande s, so iele Gemeinscha en, in denen
neweu o Zonen sulimpa in neu onalen Ve bindungen as unübe wäl igende
Konglome a e? Abe das is schon ein sepa a e pošnekis. Nich u in Balance,
eingewal e us nu einen Wach yklen, seh leich Lokalum zu geben als globalumą,
mik okosmosą als mak okosmosą, und elia y ą als absoliu ą. gib es au was zu
be uhen, be üh man Ba on Miunhauzen. und so is meine F age: gib es
kwybiška poe ik, unge eche e musik? Bes imm legi uo a nich p imaišy a,
nich di undie e. Kad ėkmę aus yskn en, ė as e schlep en. Melodie,
eingsiliejende wie die eigene Lebenscha , und nich wie ein exclusliuzy inis Inkliuz (S. G.):
Sie p ikelia die e d
eso os und dein, I
alsuo , Žmonių und ledynů
melodija, Ja o ė iai
au nödig e Sesuo sie
sch euki lebenscha
sesuo, Didinga s ě a
unse alsa o, Melodija dein sesuo, I du ja kol leb s alsuok.
Ummischeln kanns du was nu wills . Was mischos , und auch was nich mischo.
Abe P oslydji b auch Wes s ände. Reich alan on. Nich umsons und Münze
Talen , wie auch Medaille, ha zwei Sei en8.
Nu wie inden Sinn zwischen den Un e schieden? Rim ydas S anke ičius, p äsen ie end sein Buch
Kiau ai kūnus (2020 m. Ok obe 5 d.) sag e: A esa gehö ėję Jūs was aus änen und ukščių?
An wo en: ja. Tu ima omeny ne e balinė Sp ache, sub ilieji diese Wel Beziehungen. In Wi klichkei
is alles eins. Es gib ein allgemeine Kon ex , in den wi ge a en. Ja, ich ig, nich imme wi dama
a diklyhe sind. Fo epijon ha pedalą lega o. Wenn Sie ihn d ücken, knüp alles aneinande . Jede
Mensch ha so einen Pedal, nu nich imme e is nus se z . P amnisse paeseškos wa und wi d de
Haup menschlichen Lebensmo ikl, auch wenn p asmė is di b inė ( a iklis muss doch eine A bei
machen). So und in dem Ti el dieses A ikels be indenden legi a ung mi S anke ičiaus lega o
au ologisch e binde das Wo jungiu (i . lego). Wi können nich de Sinnes pachechs e meiden auch
das wünschend, denn solche is e oluucinische Mechanismus. Ne enliche Impulse on Rezep o en
eisen ins Gehi n, weil so gesammel wi d In o ma ion. Abe auch und auch zusammengese z sie
ganze, Da en manchmal nich genug. Dann Denkenem Zen en e olg In e p e a ion, leščių a pų,
paaiškinančių u iKogni y inėje psychologijoje sind gu bekann e ges al g upa imo P inzipien: Nähe,
Ähnlichkei , Syme ijas, gu en Ve längsim, gemeinsamen Schicksals. Le z e e is 8 Neaiški Wo es
mybę, užpildymas. Ki aip iskas bū ų be-p asmiška.
medalis e imologija. Nach einem on ikė ins en Ve sionen, Wo en ęs aus la ynischen medialis, . y.
idu inis. ja, wenn die li au iškasis sein Geminai is damals wä e ein Baum (Sabaliauskas 1994: 213), und die
Behaup ung medalis ha zwei Sei en, und ein Baum is undhalus wi d pa adoksalus. Plokščias und
undhalus a y um pe silydo alboje.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 337
wich igs es hö s . Ta sächlich, das Oh e eich iel äl ige Lu schwingungen.
Abhängig on de F equenz, wi pa un e schiedliche G undmemb ans elle (IPO
1987). Nach gemeinsamem Schicksal (einodas ib a o, An angs und Ende Zei , Sound
umschkalas), Gehi nys eine gewisse shūsnį häu nissen sude in einzeln das Käžu ę
und en scheide : es is eine. Nu wie hie auskyla Poesie? Wa um all das? Wie
eingengeh in hie au solche Bedeu ungen und abjung s F agen:
Sind sulydomi Rezep o en mi Synapse?
Taip. CNS nich nu in e p e ie Signale, abe auch sende sie zu ück in
Rezep o en. So e wähn g undlegende Memb an schy a ung, en sp echende
esonie endes F equenz, e s ä k ampli ude ausauga, F equenz aus yškėja.
Klang und Bedeu ung?
Taip. Onoma opeien. Noch meh die Tie e, die aus Ge äuschen nich in de Lage
wa en die Raumgeome ie, augenblickna Spannungen und Risiken, nich
übe leb en. Aida, de geh o aus des Sound, maschine übe äg dieselbe
Da enmenge, wie und poga sinis Aida, abe lebensuch solche In o ma ionen as neišchi ue .
Fo m und Inhal ?
Taip. Polonezas. Sa abanda. Musik s yginių qua e zu. Va iacijos a i- a i9
hema. Wie iel kann man aushö en allein nu wissend den Namen, nu aus
sono ischen In o ma ionen e baliza ionen.
Rela i und Absolu ?
Taip. Musikines Pa i u ho izan alus (i ela i us) Dimension is Zei , und
e ikalus (i absoliu us) F equenz, de noch schila in poma menius, wah okiamus
absoliučiai ( onacija) und ela i i (de mė). Abe hieß: Belos Ba okos Mik okosmoso
II-as Buch 62-ame We k in Mažosios seks os pa alag ečiame judėjime de zwei en
S imme e wende we den genau solche seks os: die e s e S imme ansponείται
nich dia oniisch (was wä e üblich), und ch oma iisch. Und wi d unkla : welche
S imme is denn zue s ? Ku onacija, und wo de mė? So pe silydo ela i i und
absoluu . Diese sel same Ka ego ien sulie is mich lange au eg 10. Abe is noch
keisčiau: ho izon alus Dimmuo, Zei , gemessen Sekunden. Ve ikalus, F equenz,
gemessen in he cais. Dahe , umgekeh en Sekunden11. Tad absoliu i e ikalė is
wie umgekeh ela i a i i ho izon alė. Ben so ausgeh ma hema isch. Und ielleich nich nu .
Leibe und Geis ?
9 Ta i- a i ( us. тати-тати, ang. chops icks) – kū iniai o epijonui ke u ioms ankoms. Piano p i-
mo g oja pap as ą muzikinį sakinį g g e a e a d h d h c C c C, o piano secondo įkomponuoja ai
in seh un e schiedlichen Kon eks u: mazu kos, gedulingo ma šo, walsso, ka ilijonų muzikos und
. . Tokių We kungen sind sukü ę Nikolajus Rimskis-Ko sako s, Aleksand as P. Bo odinas,
Ana olijus K. Liado s, Ceza is A. Kiuji, Fe encas Lisz as.
10 Muzikos ba ai 2014, N . 78, S. 27.
11 Hz=s-1.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
338 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Taip. Tokia is chalkedonischen Ch is enhei s k is ologische o muluo ė, die nich nu
die beiden Ka ego ien e binde , abe und su apa ina Mischung mi lydinium, und du und
mi zweiem, und mi einem. Hie sie: die gö liche und die menschliche Na u en des
Auslöse s eine in die ande e nich we den, sind unpe misch e , jede ih e is Einhei isa
und undeloma, abe zugleich eine on de ande en nich un e scheide . Das möglich
wissenscha lich, möglich unwissenscha lich. Theologie is keine Topologie, und
umgekeh . Ta y um uns be uhamn en: nich isieloki e, wenn Lebenssinne noch
nich sikūnijo. Es was nu passie . Selbs in einem Bewuss sein möglich zu umschließen
das, was nich möglich. Ta kim, Ba anausko sąmonėje. Und imme inde asi zusammen
mi S. G. besiilginčių os neįmanomybės: Und ich wa angekommen, hö ėjau Donelai į, Man
Ba anauskas sag e so p ogiesmiu os os: Ku seinum, was da y um, sūnau, Auš inė
eka I saulė, und månulis Na ionen aus Li uanien.
Abe des Kö pe s und-d asios syne gijoje-an agonijoje kann einblickig musik
zu. Die Ve lech ung des Wo es is de Messias e s e Kommen (Jon 1:14). O ai
hie John R. R. Tolkino mi ologijā (Tolkien 1999) p opasaulės aš oje kling eina igen
gö s Ilú a a o palikuonių ainu ų gespielamas musikkas ha monie (e s e
Silma ilijons Buch Ainulindalë). Abe de schlaues e on ihnen, Melko as,
allmählich und sa as Mindis begann zu ei en. Išnokusias, sie schon e binde e in
das gemeinsame Musik. Taip gebė disha monija. Tolkino Sp ache is nepap as ai
poe ische ( he echo o he music wen ou in o he Void, and i was no oid), und
Ainulindalë klamba wie P adžios Buchgas e imas in klus.
Musik und Poesie?
Ja! Musik und Poesie e binde ... Poesija. Tokia, die und Ba anauskas Poesija
hal en wü de. Juk gesag e :
Wissi wandenei ek ing Iu es, und
aciau Iu es ne wi d ollnesnes.
Ing ạ wie ạ, iſch ku a ekeia, wel nu ek
[Kosnadieia: I,7]
[Pamokslnieka Buch, B e kūno 1586 m. e imas] A jungus be welchen in aką,
san aka senka. Wenn ku zam, hygienai, p ophak ikai kann, abe kann nich sein
a diagnos ikai, ka ais ai ne p i aloma. Be lygiai kaip gy ybei eikalingi isi
šeši elemen ai SPHONC,12 be kiek ieno iš ku ių gy ybė mi š a, aip i poezija
nu p osa, nu auspazin ys, dekla a ionen, polemika, ma xism, cinizmas,
psychia ija, pa ologija, niekai und kalambū ai. Kann, abe kann nich sein nu
eminismus, nu an i eminizmus ode nu (an i)maskulinizmus. Lange bekann :
das, obwohl und seh nich leichwai, abspiel sich di ek in humanismus. Tad
e ns ai 12 Sie a, Phospha , Wasse ilis, Saue s o , S icks o , Kohlis.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Eingž algos Insigh s 339 paskaldžius (kai b auch , und auch kai b auche),
besse wiede sulipdy i /. Tam und gegebenen zwei alan on häles: In eines ma
e bind s dämos und e de s schönzis, Sim onijoj p apuola obenus und apačia.
Juk a auszugin ische Poesie, wie und wah e auszugin […] nich kennin is ode
zugebenin s, und eini zigung. Nich Sehymas, sonde n e lege ung. Wenn apsuk as
Himmel e de, es aus i kščiai aus i kščias denn wiede is ein i kščias13, denn es sind nu Obe lächen.
3. SULIETYS IR SULIESTYS
Wande e s in ha happy alley,
Th ough wo luminous windows, saw
Spi i s mo ing musically
To a lu es well- unèd law.
Edga Allan Poe, The haun ed palace Wenn Musik o ganisie e Klänge, und
Li e a u o ganuo e Bedeu ungen, es is doch aki aizdu: Poesija is ųjų
sanki a.
Leide weiß ich nich , was is Poesie. Hie schon jede G enz seine pe sönlichen
De ini ion nusis a o. Und, wak ina, g öße em S ahl, als sich abb äch . Das is nich
kalambū as: ö e als du e wa es die Ra ai übe eins immen, wenn zu ügen soll e.
Das bezeig ü ühlu os, senųjų E ah ungen, gemeinsame e inne ung,
Demu lichkei , Glaubens dėsniai. O wenn e p a e Liebe allem Lebensapp eßkom
däsnis. Das Leben, die auch in einem seine T ajek o ien äumeizikiu O , wenigs ens
einmal pe menkiausią žiogo šuolį pasischinko nach Kū ėjo. Nu we is de Kü ieu ?
Das is meine Seine De ini ion. Poesiede ini ion14. T au'u: g öße es Spa ulius als
K ea i in mich absib äuche ich.
Judė i be bemangungen möglich nu g a i ue end, . y. niede yn. K is i beginn ama nu
zugebissen. Abe gib Tagen (nich abs ak ionen, und ma kie en Kalende n), in die alls wie in
besonde es esonansą, wie ano Lebens šešäl (Fiodo o Dos oje skios Idio L. N. Mysškinas
e zähl e, dass gib Tagen, wenn alles ausende Male in ensi e als gewöhnlich. Abe wenn es
Schälsch is , jemand ihn wi . Tad und alle pas an13 Nepelny ai p imi š as noch Daukan o
gos pagau i okią dieną – ai ko a su g a i acija.
benu z es Wo . 14 Palyginimui (Geda 1998: 67): Jeigu hie į e p um einen solchen Te min, wie
die oieška, das ich ja kliedėda au. Abe mi kümėg e and man Go in Poesien.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
346 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
III. ŠERNAS (bal ų išp anašau ė)
Sū imas nyks a. Taip ma ios
pe mucha mūšą jū ių.
Damp so pe mucha k ušą,
ąžuolas žal a į a ų,
auswachsen dū į.
Blykčioja gen ys... nu
sche nas Rau nį soga nach
au knisa.
Žaibui nespėjus splak i,
k ach ą on Ku šo lig
Va mės pe ausia ganze.
Š in ančius gin a o laiškus
go ų ad guo uose anda.
Tems ančios Bal ijas puo os
kaukolėm kaukia, kai aiško
Go lando k an ą.
Susemia lė in saują
s is su i usias,
bo is.
Teka, was komm in
Mo į a našas
ausp anašauja gied as pilnai is.
Kommen a e
Publijaus Co nelijaus Taci o a bei sü äsėjas, g ieische U sp ungs omėnų
His o ike Amianas Ma celinas (s e ė e wa 395 m.) kukliau besch eib go ische
g u ingų königs Ge mana iko (go isches Name *aí mana eiks, s e ė e wa 376 m.)
walde, nei Jo danas (VI a.). Le z e e , obwohl Wissenscha le nu Ama eu , und
auch selbs wa go h ( ad ne e ai šališkas), seinen Völke bei hunų geschich e
lie e basie endis au hen iškai, schon neišlikusiais Kasiodo os (s e ė 585 m.) und
P iskaus Paniecija (gesch ieben um 449 m.) We kalen; le z e as wa Oos en Romos
impe a o iaus Theodosiius II-ojo diploma bei hunų h os o. Selbs Taci as mini
go us eikale Ge mania (98 m.), wo, gewinia, e s mals e wähnen und aisčiai. Jo danas
os ago ų impe a o iů Teodo iką Didįjį (*þiuda eiks, Tau a ikis; s a ė 526 m.) kildina
on Ge mana iko. G u ingai und e ingai (III. a. und IV. a.) we den spä e allgemeinem
Ve einba ung gleichges ell mi Os ago en und Visigo en (V. a. und VI. a.). Go landas, Gdanskas
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 347
(Go hiscandza, Vyslos niede upys, Ais ma ės) bezeija go ų p o ė ynę. De
Un e gang des Wes lichen Römischen Reiches und ge manano aus un e schied
gen ies Odoac os Regie ung Beginn (476 m.) sowie le z e es Mo des, ollzogen
Theodo iko (493 m.) zu iel mäch ige D amas soga und könališkiem egėjimams bei
Ski y e. K edlinbu g me aščiai (sch eiben on 1008 m. bis 1030 m.) e zähl S .
Romos impe a o ien liudol ingų dynas ie Geschich e, besch eib Dy ichą
(Teodo iką) Go ą, A ilą Huną (s e ė 453 m.), und auch s . B unono K e u ie ius
Li huanien G enenzeinig geschehy ą (1009 m.) e olg eichen jo ingien He scho
Ne ime o k ikš ą bei selbs B unonos zuu į. Was is das, wenn nich go ų, hunų
und aisčių ik a, his o ische susie s? Tea s o auja ad diese olk egėjnissen
wolkas, wie Vul ila (mi ė 383 m.); sakal klajoklių sa ella ; sche na. So ijaus My hos
iel was e ö ne übe die Bedeu ung sche no ü uns. G u ingai e imologisch
ž y ažmogiai (p o o-ge manische *g eu ą, angl. g i , lie . g uodas), und
e ingai medžiažmogiai (p o o-ge manische * ewą, angl. ee, lie . de a).
His o ikä einige sich, dass solche wa üen u sp ünges diese e windinge
Völke s Lebensumgebungs: Küū io ž i gždas ode ž y ingas s epės g u ingams
sowie miškų slap ynės e ingams. Dann gu uollen T ümme n schlech es
Zeichen Go hem! Wie dass hunam Mona io ollkommen. Nesch i was e zähl
P iskus Panie is: so und wa üblich, pe medaus mėnulį, nach wes u ių, A ila den
ganzen Mona ankė mi honumi maišy ą s ip ų gė imą, bis zaßuse. Sch in an ys
gin a o b ücke go ams nach hunų impe ie allenem das, kla , das gin a o, ü den
Kasiodo as Theodo ikos namens sch ieb eine lišką aisčiams und danko e (eine e s e e aisčių e wähnungs e quellen nach Taci o).
Be oman iken o duo e e noch meh gijų aus diesen g oßhohohoho olks
k aus ymosi Zei en in Li uensk audeklą audžia. Hie , ano D. Poškos (Laiškas
Joachimui Lele eliui und Ksa e ui Bogušui, 1818 m.), Tyk ay Sakau Odoak s,
Kieys u s y Olgie da Sweciopey nekalbieje, nebę Ku Iszgi da, Teypogi
Mendogs, Wi olds, Iogiełs Władysława, wysados Lie uwiszku Lieżuwiu biława.
T. Na bu o Lie u ių nau os is o ijos 2-ojo omo (1837) Kapi elue Hunų se alle
įsi e žimas į Eu opą, olesni lie u ių gen ies au ų likimai Ry uose i Pie uo-
e wähnie ieji iešpačiai besch ieben. Noch meh , übe Ge mana iko gen į G u ingai
e bae e es o ę, ligi šiol žinomą G u ingos, . y. K e ingos, namens (1995
Jah es e ö en lichung, p. 294). K e ingą eką P o Akmena (ž y inga upė!), spä e
genann Dane (i in a chajiškas hid onimas, sie inas mi IDE p okalbe; beispielsweise
ose inų don upė). Beigi wiede Na bu as: (apie Nemuno del ą): kai ėje in aka us
ingiuoja išsišakojimas Ski wi h, Ski y ė, das bedeu e un e schiede užeiga. Ski-
is, kaip i Odoak as. I lyg kas lega o pedalą nuspausdė. Vėl jungiasi pasauliai!
GIEDRIUS ALKAUSKAS
348 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
LITERATŪRA Česnule ičiū ė Vi a 2005: Musika Al onso Nykos-Nyliūno Dieno aščio
agmen en und P a adimo sim onijoje: in e medialus dialog. Lie u os muzikologija 6,
Česnule ičiū ė Vi a 2011: Sona os o men analogien Vy au o Bložės und Judi os
45–60.
Vaičiūnai ės eilė aščiuose. Lie u os muzikologija 12, 4760. Gaidama ičiū ė Rū a 2014: F om
Geda o Donelai is: in he Mids o Mode nism o he O igins. Music ha Changed Time: The
Li huanian compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970,
Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o akademija, 110117. Geda
Sigi as 1998: Mi schöns e Klebonas a nėnas, Vilnius: Vy u ys. Gus ai ė Jū a ė 2000:
Poemiškumo enomenas Aleksand o Sk iabino k ea i .
Lie u os muzikologija 1, 7080.
Gus ai ė Jū a ė 2003: Aleksand o Sk iabino poe ische K ea i ba. Von Sona e bis Sone e
(I). Lie u os muzikologija 4, 6786.
1987 IPO Audi o y demons a ions, Ins i u e o Pe cep ion Resea ch (IPO) Eindho en,
Suppo ed by Aous ical Socie y o Ame ica (ASA), CD mi Bukle u. Januly ė Jus ė 2004:
Muzikinių i žodinių eks ų koegzis encijos aspek e XX a. II halbes li auische Musiken: on
dicho omijos bis amalgamas. Lie u os muzikologija 5, Klymenko I yna 2015: 5+5+7 eilėda os
84–109.
es u inės dainos als ühi osios sla iškosios und bal iškosios adi ions a ealo žymenys.
Lie u os muzikologija 16, 157165. Landsbe gy ė Jū a ė 2010: A og ąža in o pagonybę und
ande e Sigi o Gedos, B oniaus Ku a ičiaus k ea i binöse F eihei s p o e žiai.
Mo ai-Waka ai. Kompa a y is ische s udien 10, Sigi as Geda: wel liche Kul u li au inimas,
zusammy . und m. ed. A. And ijauskas, Vilnius: Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
MCT 2014 Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he
Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, edi ed and compiled by R. Po ilionienė, J.
Ka inai ė, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o
akademija.
Mikeš Vi ezla 2014: B onius Ku a ičius Sigi as Geda Phenomenon. Music ha
Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos Insigh s 349 /
C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i
ea o akademija, 18129.
Nakienė Aus ė 2014: Music by B onius Ku a ičius and Mo als by K is ijonas Donelai is.
Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he os
Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u-
musikos i ea o akademija, 130142.
Nali aikai ė Paulina 2017: T ans eks ualums unk ionen Onu ės Na bu ai ės Ope
Ko ne as (2012). Lie u os muzikologija 18, 7088. Paliauka Ju gis, Mažulis Ry is 2011:
In e iu mi Ryčiu Mažuliu: Komponi o ius is e was zwischen Dich e und Ingenieu ius,
nich o kommamai i gendku pe mi u į. Lie u os muzikologija 12, 197200.
Po ilionienė Rima 2011: Musikinio und e balinio kunų sąweikos enomenos:
k yp og a ines Musikkomponie ungsp axisaspek e. Lie u os muzikologija 12, 3446.
Rupeikai ė Kamilė 2007: Musikos ins umen en iden i izie ung besonde hei en in
li auischskuen Š en ojo Raš o übe se zungen. Lie u os muzikologija 8, 88104.
Sabaliauskas Algi das 1994: Wohe kommen sie? E zählung übe Wo e, kilmę, Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
A nold Schönbe g 1997: Theo y o Ha mony, based on he hi d edi ion, Be keley:
Uni e si y o Cali o nia P ess.
S ony ė Ži ilė 2014: Re hinking Li huanias His o ical and Musical Pas : Two di e en
Pe spec i es in Poe y and Music. Music ha Changed Time: The Li huanian compose
B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os
kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o akademija, 100109. Ša kai ė-Vilums Lijana
2013: Lie u ių o mulinės dainos und o mulinės pasakos: Leis ungsaspek . Lie u os
muzikologija 14, 187206. Šumila Ed a das 2015: Philosophische Aspek e neue Musikos
Konzep s Thomo Manno omane Dak a as Faus as und Theodo o W. Ado no Naujosios
muzikos iloso ijoje. Lie u os muzikologija 16, 102122.
T ilupai ienė Jū a ė 2000: Aus M. Maž ydo βιβλίων: giesmė, ih Pla z li u gijoje
und mokykloje. Lie u os muzikologija 1, 4954.
John R. R. Tolkien 1999: The Silma illion, London: Ha pe Collins Publishe s. Umb asienė Vida
2002: B oniaus Ku a ičiaus Mažasis spek aklis (pagal S. Gedos poeziją): akus inio und
g a inio Tex in e p e a ion. Lie u os muzikologija 3, 616.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
350 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
F ançois Villon 1999: Rink inė poezija, G. D učku ė (pažodinis e imas,
paaiškinimai), S. Geda ( e imas), Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga.
Į eik a 2020 m. lapk ičio 26 d.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Vilniaus Uni e si ä , In o ma ikosins i u
Nauga duko g. 24, LT-03225 Vilnius, Lie u a
gied ius.alkauska[email p o ec ed]u.l