Įž algos / Insigh s 331
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Uni e sidad de Vilna
Di ecciones de in es igaciones cien í icas: o mas modula es,
eo ía de núme os, ėkmės, geome ía di e encial;
gam amoksliniai aspec os de muzikologías, a dly asis danų,
b i ų y usų muzikinis oman icismo.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-15
PRASM LEGIRUOTA ZU:
POEIA KAIP MÚSICA
1. (HARMONIN) PROGRESIÓN (KVINT)
RATU aẽ ùż wisùs wi szẽsnys łaksz iñgałes
basas:
Piłnas, skadùs, g ioudíngas, y, eip saký, skałsùs:
Skuba ûżia pa k úmus, i wĩs ki eìp maĩnos, I
wĩs dûszion in sañga lĩg Le uwõs daĩnos.
An anas Ba anauskas Es e ex o es á des inado al cúnum de poesía, que al
mismo iempo es y cúnum de música desde pag indo has a išsişakojimo; no a
dos a esas mezcla, sino undini; no lapijų ijoms, y įšaknių sanbėgai1.
Una ez e i iendo la e is a Li uu as muzikologija IXX omos, a ículos,
des inados de la lengua o poesía, encon a íamos conside ables (ž . li e a u a
lis ). Aquí, Kamilės Rupeikai ės es udio P ecisas de iden i icación de
Ins umen os de Música en Li uaniškos aducciones del Sag ado Esc ip o (2007,
. 8). Aquí ke asi poesía y música, incluso e nomusikología.
Senoji a che ipinė lie u iška sąmonė kiau ai pe smelkusi cada aquí gimusį. De eso no escapa ás,
eso nouneigás, incluso si a alguien algunas eces pa ece que log a. Gi es e pa adoxas (Geda 1998: 151):
Ba anauskas muy iejas elik as de eligiones niau inas. ¡Y pues se habla de obispopó ca alikos! Las
conciencias así ácilmen e nošnaikinsi. Sólo pa es de ella, incluso an esme as, como la mad e
habla, al ez algo más ácil. 1 Raínis palab a, indicando sin ezę i camino al oyn. A con inuación,
du an e ealiza la análisis, bajanse po įšaknes; al menos ya al palab a á la lingübinis sen idoū is
padic ua ía.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
332 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Visų kon esijų (senosios šiau inės ambién) ep esen an es en ambas Li uania
debe ían acep a , que la pelea en e ca alikų y e o ma ų XVIXVII a. ue milaglas
lie u ybei. Aunque Jono B e kūno milžinys ė hace iempo paš ais e š iečia,
Rupeikai ės ex e andame aún más de lo e idencias (p. 91): En Pasku iniame
Psalmyno página B e kūnas le p opo ciona žinomų muzikos insminė i kai ku ie
umen ų są ašą, ka u nu odydamas i okiškus jų pa adinimus <...>. B e kūno
e imas i in eikšmingas i uo, kad jame pi mą ka ą ašy iniame šal inyje pa-
lie u iški ins umen ai kanklės, amzdžiai <...>. Tad su abajo comenzó no sólo
Li u ichas Biblias e imas, sino y his o ia de ins umen os de música. B e kūno
habla especialmen e poe inė, nep ilyg a has a Donelaičio. Pe o en luga es el
a ículo se discu e ya y nominali poesía. Aquí, Valančius adujo a ie aaiños
a mę y en 1869 años Tilžėje emi ió odos 150 Vello Tes amen o salmos. Más a de
las sueiliabo como kan ičkas y isle o allí mismo 1872 años. Así comenzó es a bíblica
lib o poé ica in e p e aciones Li u iška his o ia. Rimuo ame e ime eilu ę (Ps 98:
6) Valančius zap ašė así: Wož agius ubus Wieszpa em puskie . Paci ujan
au o ę (p. 93): [Čia] pa a ojamas speci inis wož agio [ke džiaus ins umen o]
nomb e. Teniendo en cuen a la neeiliuo ą [de es e salmos] e sión, es p obable que
el sho a [ins umen o i ual heb eo de animal de ogo] aplicado el nomb e ož agio
Valančius debido imo sukei ė luga es con ubu [chacoc a, sidab inis imi as]2. De
hecho, odos los lingübicos, cul u ales, his ó icos y eligiosos músicas pjú ias muy
excudina. Ya en la p ime a conocida no uo o en música, así llamados hu i ų dainos
(1400 BC, Mesopo amija), musikinye explicacionimai p esen a negimininga akadų
kalba. Y dónde más poé icos capas de música! Rupeikai ės menciona i y Ruigys,
Ka aliauskas, Ba anauskas, Rubšys, Ku šai is, Sk i eckas, Biblias (i ins umen os
nomb inimien os) aducciones á polkų, usų leng as así como ma cioji olandų
kal inis ų S a enbijbel (1637).
1993 años pa icipaba Ba anausko monumen o a ida yme Anykščiuose. Allí
es aba y Saulius Šal enis con Sigi u Geda ( oliau S. G.). Aquí lo que Šal enis
esc ibe sob e es o (Geda 1998: 145):
Muchas cosas in eligen es y silencios, an du amen e unsalomas Sigi o juokas
( ami linksmybė, mixida con liūdesiu y ka ėliu) de ese p og eso Li u ias poesíaj,
cuando se c ee, que cada ez mejo y mejo esc i o es ašo, cada ez más y
in elingesni, que an es de cienos años o un cen ena y medio, plunksna sk ebina
sabe. Pa ece ían, que odos aquellos, p ilili adas a Gilgamešo, Dan és o Ha izo,
ienen echaza absu diška idėją sob e linijinį p og esą. Pe o po eso la poesía
al ez sea necesa ia pa a composi o es? Al menos ya me al ue, po que is
galuoda a slogu is al ez aquí al o ma e og adijos, s aig i desde Nikolajaus
Rimskio-Ko sako o, pe o no 2 Ko ek ū os e o : no imas, y i mo.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 333
desde Ka lheinco Š okhauzen? Poezija espondió no. G an ilis Ban okas,
Michailas Glinka, Hen ikas Šiucas y Johanesas Okehemas no hay ninguna
e og adía. Y pues has a šiol a muchos mode nis as Da mš a o escuela
musikinis au ismo hace imp esion. Mi opinión muy es ic a, es oy de acue do.
Ry is Mažulis (Paliauka, Mažulis 2011) nuosaikiau habla sob e adiciones y inno aciones, poesía y ingenie ía
balansą.
Pe o ¿po qué es e des ío sob e Ba anauská? Po que no odo Li uu os
muzikologijos ū is sob e poesía y música es an u iningus. Así, Vi os
Česnule iū ės Musika Al onso Nykos-Niliūno Dieno aščio ag men uose y
P a adimo sim onijoje: in e medialus diálogo (2005, . 6). Au o ė ecogusi muchos
musicales Nykos-Niliūno dia io luga es. Pe o o os au o es ci ados ideas son a
menudo i ialokos, como Monsieu T ique kuple ai3, a eces p i empados, como
ese cu ioso aco de de Moza 4, con ecuencia especulia i os, como Vaka ų sla ų
dainos5, oomis apa en emen e localizadas, como que Šionbe go ne ešys ė ace ca
de la u u a se iilianismo hegemoniją6. Po ejemplo,en la página 46 se apela a la
musicólogo Mečislo o Tomaše skio in es igaciones: Nag inando la palab a y la
música elaciones, Tomaše ski dis ingue cua o ca ego ías, una de las cuales
į a dija como imanen ina musicalización de ob a li e a ia. La se puede pe cibi
ípode: como debili amien o de la p ecisión semán ica y de la palab a phonikos y
pu a exp esaiškos (pa yčiais, usado po Š i e s one iniuose eilė aščiuose)
o alecimien o, como ins umen os de composición musical e eno, lei mo i o y
. . ojimą (pa yčiais, Tomo S e nso Elio o eilė aščiai) y como e leindomos de la
eal noo a suspinima eu onija y eu i mija (pa yčiais, simbolis a Ku ija).
Aquí y užsiplieskia ojona lempelė. ¿Qué más Schwi e s, Elio y simbolis as? Piemenos minkles,
shamanos ag ama izmai, ejines con ac uales es omas de p ecisamen e ales b y ų. Es pues
elemen a ybės, pi mines s ichijas, gijos, desde mismo comienzo 3 An ipe ekcionis inė (i uo cha i)
Pio o I. Čaiko skio s ilis ika cuando quėjo, esc ibió complejing, incluso žiau ią muziką (Mo ozo o
p isaikos scena Op ičnike). Pe o si ši din įk is aba, u ilizaba y qué banalidad. Tu T ique kuple ai de
Eugenijaus Onegino o pas o alė Pikų damoje e pake i: nai us g akš umas!
4 A noldas Šionbe gas en su señaliojoje Ha monijoje (Schoenbe g 1997) omó Moza 40-osios
(g-moll) sim onía pa i u as e icalų pjū į (p. 324) y en b oma llamó aquella sąskambį aco dú de
Moza . Aišku, pijaunando pa i u a e icalmen e g ei o empo luga , se puede ob ene cualquie a de sólo quie es
keis ų, nees e iškų de inių.
5 Vaka ų sla ų dainos, 1835 años aducidos Aleksand o Puškino de anonimo conjun o
ancoūziško 1827 año La Guzla; el úl imoasis ue P ospe o Me imė li e à ia mis i ikacija. 6 Él
se so p ende ía al en e a se de que en su luga ha enido el minimalismo.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
334 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ejamos en la palab a a e na pliones. Tiesiog compásá no en lib os alin o, y en
in uición pusé debe ía inclina .
El mundo de las lenguas según el ni el de cai yba a ía desde analí icos has a
polisin e inos. Exis e y hipo e inė oligosin ezės ca ego ía, aunque no hay
a es iguadas ni una al lengua. O ch ai au o ė, basándose en Bo iso Kaco lib o Rusų
ak ai“ (1997), kalba apie e ikalų mon ažą i poli onalumą poezijoje; onacijų
poezijos muzikinie olis a lieka eiksmažodžių laikai. Según al de inición en onces y
F ansua Vijonas (Villon 1998) usó i in kompleksišką e icalų mon ažą. Pe o es al
misma ca ego ía eó ica en poesía, como que oligosin ezé lingüo y oje. O muzikines
onaciones con eiksmažodžių laikais elaciona neben lo que con o os g ama icos
elemen en ais onaciones de odo nadie nesieja. Jus icia, p opio, como
composi o ious, c ea i idad con izo ialmen e panašiu eiškiniu es oy en en ū ęs.
Juozo E licko en eilė aš í Melodija algunas líneas se componen de na as sekų; po
ejemplo, a do mi la do si. A es e ex o esc ibí una canción en is-moll y g-moll
onaciones7. Eilė aš yje esan ys na as denominaciones ales mis mismas na os y
edimbados, y en onces melodía enc ips a en a-moll o C-du onaciones. Pa a el
men os del oman icismo es o es muy común. Pe o aquí no eiksmažodžių laikai y no
poli onalumas. Y aún solo conexión en e poesía y mon aje e ical exis e. Kine el
p ime o lo di igió Se gejus Eizenš ein (en 1925, Ša uo is Po iomkinas). Pa a o a, ya
amosa, película del di ec o Aleksand as Ne skis (1938) la música esc ibió
Se gejus P oko je (opus. 78). Na, o S. G. Babilono a s a yme (p. 86) encon amos el
í ulo del poema: Šėpos ea as: mis e ija mize ija sob e š en ąjį Aleksand ą Be ie į
(S. P oko je o ope os Alikas iš Ne os muzika). Aquí menciona é y sepa ado á
examinado yšio emá, conc e amen e B onių Ku a ičių. Incluso cua o a ículos en
monog a ía (MCT 2014) pa a ello: (S ony ė 2014), (Gaidama ičiū ė 2014), (Mikeš 2014),
(Nakienė 2014). Mikeš una de sie e azones uno de los especiales Ku a ičiaus-S. G. yšio
indica es aia al: Ku a ičiaus polinkis en lengua, encan amien ois ex os y palab as;
Gedos poesía p opioiminis po aukis muzikalizació, muzikiné ex o cualidad. mismo
composi o io: Sigi o exs ai nop iešina música, incluso a ella es gimę. es a elación y
Landsbe gy ä ex o (2010) Sob e es e. Toda ía unos ejemplos b iskús. Feliksas
Bajo as: o a o ija Va po kėlimas, Jono S ielkūno eilės, ope a Die o a inėlis, S. G.
lib e as. Mindaugas U bai is, S. G. palab as: miuziklas Dainuojan es y bailan es niñas
ie e sėlis y Sóc a es habla con iju cho ui. Ano composi o iaus, a es a ob a las
palab as él mismo enca gado; más a de el nomb e cayó sob e p opio Poe o
compues as suas ecop inas. 7 Álbum Į sapnų i bu ų lauką (2011), al que se puede
encon a paka o .l y you ube.com.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos Insigh s 335 /
2. SVARSTYBOS APIE SVARSTYKLES
This se aph-band, each wa ed his hand,
No oice did hey impa –
No oice; bu oh! he silence sank
Like music on my hea .
Samuel Taylo Cole idge
The Rime o he Ancien Ma ine e
Sólo conside o nowe eo.
Legi ación y liga u a e mininai, u ilizados kal ys ėje. Un me al en lliois en o o.
Así cambiaicia comunes p opiedades: būsenos su smos lími es, laidumas,
du e umas, amp umas, colo , esis encia a co osión, oxidació. Los é minos
ambién ampliamen e u ilizados y ju ely ikoje. Así, mene. ¿Sólo cabe a ículo
sob e poesía en í ulo usa s e imkūnius? Así pues kal ys ė in adía en olimo
dominio.
En gene al: ¿ iene sen ido la ans e encia de c i e ios de un espacio de
conocimien o a o o? A mas signi ica i as es e ikos in asión? Bepjū es a es de
in e enciones? Mundėma os medidación nep imim iniu medida? Realmen e no. Y
pues eso comp ende no es ácil. Pa ia de c eado es, eniendocios sólo uno
b illosos alen o, aún más di ícil. Di é incluso ca egó iskie: un g an alen o nug amzdina.
Juk g eikų alan on es peso is, balance. Balncillos! Kai di e en es ca as mucho
pesan, pe o nous y a. Y mismo la palab a pusiaus y a ya indica pe lydį. es o si no
ue a sólo jongli uo é e imonu, se ía un poco más ácil. Pe o no hay más ácil. Con
una balans ykle pues nada measu eus, a menos la dis ancia has a ondo. Pe o
algúndodél algo que mide. Ma ea odo.
Toda ía más: de un g an alen o muy p obablemen e ni siquie a haya. Neselilí
acompaña aún algo, aunque y mismo el más pequeño. Tal ez sólo especial sensibilidad
algo a alguien más allá de g an lími e, pe o de odos modos acompaña. Eso, es oy de
acue do, es egla subjec i í. Pe o cuando odas inse é is ne elpa, algun que,
melodia,ysiema. Como que andai ue dicho: si hay egla, las excepciones sólo la
con i man. Buena conocida ó mula. Pe o ¿exis e la egla sin excepciones? ¡Sí, que
ocu e! Kad y al: Teo ema. Taisyklė exención sólo con i ma la egla es á sin
exenciones. E idencia. Digamos lo con a io, la a i mación no es co ec a.
En onces examinada egla iene aunque una excepción: exis e algunacóia egla,
ene ini excepción, la cual eglas del odo no con i ma. En onces no hay y eglas. P ieš a a. Quod E a
Demons andum.
Tad muy que ía, que quién encon ų exim í en Li u iškoje egla en uno didelį
alen ą lydi ligi uojan is (no s y minia iū inis) alen as. Bei si algo y as, eglaé
qued. Po que sigue sin en ende : po qué en algunas á eas c ea i as, digamos, en ísica y
GIEDRIUS ALKAUSKAS
336 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
en la li e a u a, como en ninguna o a pa e, an as concepciones, en las que
necesu os zonas sulimpa en neu ónicas uniones casi in iolables conglome a os?
Pe o eso ya sepa ado pošnekis. Nou in el equilib io, ing esándose sólo una
balanzklę, muy ácil localumą p esen a como globalumą, mic okosmosą como
mak okosmosą, a elia y ą como absoliu ą. Si no hay en qué apoya se, se ecu e
al ba ón Miunhauzenes. y al es mi p egun a: ¿exis e cuybiška poé ica, ilegi ada
música? Bū en legi uo a no p imaišy a, no di undu a. Kad ėkmę es yškin ų,
ė as ocul as. Melodía, en siliejando como la misma ida, y no como algún
exclusliuzy inis inclliuzas (S. G.):
Ella suscelia la ie a
uni e sos y u, I excloca
ledynų sesuo, Didinga
p o ė iai nues o alsa o,
apnoidi ada Sesuo ella
ida alsuo , Žmonių i
mundo melodía, Ja
Melodija u sesuo, I u ja mien as i as alsuok.
Remezcla posible qué sólo quie es. Qué mezclas, y y qué no mezclas. Pe o sąlydji
necesi a pess ículos. Requie e alan on. No anamen e y moneda el alen o,
como y la medalla, iene dos lados8.
Sólo cómo encon a sen ido en e las di e encias? Rim ydas S anke ičius, p esen ando su lib o
Kiau ai kūnus (2020 m. 5 de oc ub e) dijo: ¿A esa hea dėję Вы что из дережей и паukščių? Respues a:
sí. Tu ima omeny ne e balinė kalba, sub ilieji las elaciones de es e mundo. En ealidad odo es una. Hay
un con ex o gene al en el que en amos. Sí, cie o, no siemp e noso os ádiklye es amos. Fo epijón
iene pedalą lega o. Cuando lo p esionas, odo se conec a. Cada homb e iene al pedalą, solo no
siemp e él es á desp esus as. P abmės paeškos ha sido y se á el p incipal mo o de la ida humana,
incluso si la p asmė es a i icialinė ( a iklis después iene ealiza abajo). Así y en el í ulo de es e
a ículo es ando legi ación con S anke ičiaus lega o au ológicamen e conjuga la palab a jungiu (i .
lego). No podemos busca el sen ido esqui a incluso o quiendo, po que al es el mecanismo e oluucinis.
Los impulsos ne iosos de ecep o es de iajan en ce ebis, po que así se ecoge in o mación. Pe o
incluso y sumándola oda, los da os a eces no bas an. En onces en los cen os de pensamien o ocu e
in e p e ación, huščių a pų, paaiškinančių u iKogni y inėje psichologijoje son bien conocidos
ges al p incipios de g upamien o: p oximidad, simili ud, sime ías, buen p olongamien o, común
des ino. El úl imo es 8 Neaiški palab a medalis e imologija. Según uno de ikė iniausių e siones, la
mybę, užpildymas. Ki aip iskas bū ų be-p asmiška.
palab a kilęs de la ynų medialis, . y. idu inis. sí, Li u iškasis su gimnai is en onces se ía á bol
(Sabaliauskas 1994: 213), Si y eiginys medalis iene dos pa es, y el á bol es edondus se con ie e en
pa adoksalus. Plakščias y ed alus a y um pe silydo al habla.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 337
más impo an e escucha. De hecho, el oído alcanza di e sas ib aciones de ai e.
Dependiendo de la ecuencia, i pa di e en es luga es de la memb ana base (IPO
1987). Según la des ino común (únodas ib a o, iempo de comienzo y inal,
e es ikalas de sonido), ce ebys a cie a shūsnį ecuencias sudeda en sepa adoą
cajuzu é y decide: es o es una. Sólo cómo aquí esquila poesía? Pa a qué odo
es o? Como en íanga en és os ales signi icado y apjunción p egun as:
¿ Sulydos los ecep o es con sinapases?
Sí. CNS no solo in e p e a las señales, sino que ambién en ía ellas de uel a a los
ecep o es. Así mencionado base de memb ana swy a im, co espondien e
esononozan e ecuencia, sus i iquámase ampli udé isaguga, ecuencia is yškėja.
Oido y signi icado?
Sí. Onoma opeos. Toda ía más aquellos animales, que de sonos no pudie on
pe cibi la geome ía del espacio, ins an anas ensiones y iesgos, no
sob e i ie on. Aida, que a delan e del sonido, maquinas ansmi e la misma
can idad de da os, como y poga sinis aida, pe o a la ida al in o mación casi neišci u ucible.
Fo ma y con enido?
Sí. Polonezas. Sa abanda. Muzica s yginių cua e ú. Va iaciones a i- a i9
ema. Qué mucho se puede auscul a solo solo sabiendo el nomb e, sólo de la
sono ís ica in o mación e balizaciones.
Rela i o y absolu o?
Sí. Muzikines pa i u as ho izan alus (i ela i us) dimensión es iempo, a e ical
(i absoliu us) ecuencia, que aún guila en poma menius, pe cepuiamus absoliučiai
( onacia) y ela i i amen e (de mė). Pe o he aquí: Belos Ba oko Mik okosmoso II-a
lib o en el 62o abajo Mažosios seks os pa alelag ečiame judėjime a la segunda
oz se u ilizan p ecisamen e ales seks os: la p ime a oz ansponuojase no
dia onialmen e (que se ía habi ual), y ch oma iškai. Y llega a no es a cla o: cuál
pues oz es la p ime a? Ku onacia, y dónde de mė? Así pe silydo ela i o y
absolu o. Es a ex aña ca ego ías sulie is me ha iempo exci 10 Pe o hay aún
keisčiau: dimensual ho izon al, iempo, medido segundos. Ve icalus, ecuencia,
medido en he cais. Así, in e sos segundos11. Tad absoliu i e icalė es como
in e s a ela i a i ho izon alė. Ben así salida ma emá icamen e. Y al ez no solo.
Cue po y espí i u?
9 Ta i- a i ( us. тати-тати, ang. chops icks) – kū iniai o epijonui ke u ioms ankoms. Piano p i-
mo g oja pap as ą muzikinį sakinį g g e a e a d h d h c C c C, o piano secondo įkomponuoja ai
en muy di e en es con ex os: mazu kos, gedulingo ma šo, also, ka ilijonų muzikos y . . Tokios
abajos son c eū ę Nikolajus Rimskis-Ko sako as, Aleksand as P. Bo odinas, Ana olijus K.
Liado as, Ceza is A. Kiuji, Fe encas Lisz as.
10 Muzikos ba ai 2014, No 78, p. 27.
11 Hz=s-1.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
338 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Sí. Tokia es chalkedonines c is iandad c is ologica o muluo é, que no sólo conjuga
es as dos ca ego ías, sino y su apa ina mezcla con lydinio, y du y con dosos, y con uno.
Aquí ella: la di ina y la humana na u alezas del Exsal ado una en o a no i s an, es án
nope mixidas, cada una de ellas es unidad e indi oma, pe o al mismo iempo una de la o a
no se dis inguen. Es o imposible cien í icamen e, posible no cien í icamen e. Teología
no es opología, y ice e sa. Ta y um nos anquamin ų: noisieloki e, si el sen ido de la
ida aún no neįsikūnijo. Es o qué acaba de sucede . Incluso en una sola consciencia es
posible ag upa lo que es imposible. Ta kim, Ba anausko sąmonėje. Y is encon asi
jun o con S. G. besiilginčių os neįmanomybės: I yo es aba a ėjęs, heėjau Donelai į, Man
Ba anauskas dijo así p ogiesmiu os os: Ku bū um, qué da y um, sūnau, Auš inė eka
I saulė, y luna naciones de Li uania.
Pe o del cue po i -d asios sine gijoje-an agonijoje se puede islumb a
música. La con e sión de la Palab a en ca ne es el Mesías p ime a enida (Jon
1:14). O ai és o Jono R. R. Tolkienino mi ologijoje (Tolkien 1999) p opasaulės
auš oje suena uni a io dios Ilú a a o palikuonių ainu ų jugado música a monia
(p ime ia Silma ilijono lib o Ainulindalë). Pe o el más as u o de ellos, Melko as,
poco a poco y sa as men is comenzó a madu a . Išnokusias, las ya sucesaba a la
común música. Taip nacė disha monija. Tolkienino lengua es nepap as ai poe inė
( he echo o he music wen ou in o he Void, and i was no oid), o Ainulindalë
suamba lig P adžios lib o ans imas en sonus.
Música y poesía?
Sí! Muziká y poesía la une... poesía. Tokia, a la que y Ba anauskas poesía
conside a ía. Juk dicho:
Wissi wandenei ek ing Iu es, o
aciau Iu es no se uel e plnesnes.
Ing ạ wie ạ, iſch ku a ekeia, wel nu ek
[Kosnadieia: I,7]
[Pamokslininko lib o, B e kūno 1586 m. e imas] A jungus cualquie a in aką,
san aka senka. Si umpam, higiene, p o ác icas pueden, pe o no pueden se
a diagnos ikai, ka ais ai ne p i aloma. Be lygiai kaip gy ybei eikalingi isi
šeši elemen ai SPHONC,12 be kiek ieno iš ku ių gy ybė mi š a, aip i poezija
solo p osa, solo izpažin ys, decla aciones, polemika, ma xismo, cinizmas,
psiquia ía, pa ología, niekai y kalambū ai. Puede, pe o no puede se solo
eminismo, solo an i eminizmo o solo (an i)masculinizmo. Desde hace iempo
conocido: es o, aunque y muy nohel ai, apsegue di ec amen e en humanismą.
Tad se i ai 12 Sie a, ós o o, andenilis, oxígeno, ni ógeno, ca bón.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos Insigh s 339 paskaldžius (kai eikia, a y kai ne eikia), mejo ol e
sulipdy i /. Tam y dadas d i alan on pa es: Den o uno ma un is d'céu y ie a
he jis, Sim onijoj p apuola encimaus y apačia.
Juk a es con iden ina poesía, como y e dade a es con esión […] no conoce o
con iin s, sino c eímien o. No isión, sino pe degimien o. Si apsuk as el cielo
ie a, es de i ščiai de i ščias pues o a ez es į i kščias13, po que es o sólo supe icias.
3. SULIETYS Y SULIESTYS
Wande e s in ha happy alley,
Th ough wo luminous windows, saw
Spi i s mo ing musically
To a lu es well- unèd law.
Edga Allan Poe, The haun ed palace Si música o ganizados sonidos, y
li e a u a o ganizados signi icados, es o pues ob iamen e: poesía es ųjų
sanki a.
Desa o unadamen e, no sé lo que es poesía. Aquí ya cada lími e su p opio pe sonal
de inición nosis a o. Y, espek ina, mayo de b illo, que sí ab imbėjia. Es o no
calambu as: más a menudo de lo que espe as esas ua as coinciden, cuando coincidi
no debe ía. Es o es imonia zaempa u os, aníos expe iencias, uniones ammin ies,
humildad, e deėsniai. O si simp čiau amo a odas i idas apa iškoms dėsnis. Esa
ida, que aunque en uno de su ajec o ía espa ėlaikiu luga , al menos una ez po
menkiausią žiogo šuolį pasislinko hacia Kū ėjo. Sólo quién es ese Cū edo ? Aquí es
miis de inición De Él. De inición de poesía14. Tengo e: mayo b illan ez que c eación
en sí ab ibé.
Judė i sin es ue zos sólo se puede g a i uando, i. y. abajo. K is i empiezaada sólo encís as. Pe o
hay días (no abs ac s, y ma cados en calenda ios), a las cuales caes como a especial esonansá,
como ano somb a de la ida (Fiodo o Dos oye skio idio a L. N. Mysškinas con ó, que hay días,
cuando odo mil eces más in ensamen e que habi ual). Pe o si hay somb a, alguien lo i a. Tad e
odas pas an13 Nepelny ai p imi š as da Daukan o usado la palab a. 14 Palyginimui (Geda 1998: 67):
gos pagau i okią dieną – ai ko a su g a i acija.
Jeigu aquí į e p um al e má, como die oieška, eso yo ja kliedėda au. Pe o me p eocupé solía
halla a Dios en poesía.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
346 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
III. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. ŠERNAS (bal ų išp anašau ė)
Sū imas nyks a. Taip ma ios
pe mucha mūšą jū ių.
El apo así pe mucha
k ušą, ąžuolas žal a į
a ų, esagua dū į.
Blykčioja gen ys... sólo
ce e na aiznį incluso noche á
knisa.
Žaibui nespėjus suplak i,
k aš ą desde Ku šo lig
Va mės pe ausia oda.
Š in ančius gin a o laiškus
go ų ad guo uose anda.
Tems ančios Bal icas puo os
kaukolėm kaukia, kai aiško
Go lando k an ą.
Susemia ė en saują
s is su i udos,
bo is.
Teka, que iene en
mue e a našas
izp anašauja gied as pilnai is.
Comen a ios
Publijaus Co nelijaus Taci o abajosos ęsėjas, los g iegos de o igen omėnų
his o iado Amianas Ma celinas (mu ié al ededo de 395 a.) kukliau desc ibe go ų
g u ingų ealiaus Ge mana iko (go iškas a das *aí mana eiks, mu ié al ededo de
376 a.) aldas, ni Jo dana (VI a.). Es e úl imo, aunque es udioso sólo a icionado, y y él
mismo e a go o ( ad ne e ai šališkas), su pueblo bei hunų is o iją p opo ciona
basándoseis au en iškais, ya neišlikusiais Kasiodo o (mi ė 585 m.) y P iskaus
Paniecius (esc i ua sob e 449 m.) eikalais; es e úl imo ue Eas e Romos
impe a o iaus Teodosio II-oyo diplomá ico an e hunas sos o. Pa s Taci as mini go us
eikale Ge mania (98 m.), donde, menciona, p ime a ez menciona y aisčiai. Jo danas
os ago ų impe a o ios Teodo iką Didįjį (*þiuda eiks, Tau a ikis; mo ė 526 m.) kildina
desde Ge mana iko. G u ingas y e ingas (III a. y IV a.) más a de po acue do
gene al iden i ican con os agos y isigo os (V a. y VI a.). Go landas, Gdanskas
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 347
(Go hiscandza, Vyslos žemupys, Ais ma ės) es imonija go ų p o ė ynę. La
caída del impe io Romano del Oes e y ge manano de dis in as gen es Odoac o
comienzo del gobie no (476 m.) así como el asesina o del úl imo, e ec uado
Teodo ico (493 m.) demasiado muchísima pode osa d amas incluso y eališkiem
egėjimams i Ski y e. K edlinbu go me aščiai (esc i i desde 1008 m. has a
1030 m.) cuen a la his o ia de la dinas ía liudol ingų impe a o ios San os Romos,
desc ibe Dy ichą (Teodo iką) Go ą, A ilą Huną (mi ė 453 m.), y ambién s. B unono
K e u iecio Li uania en la on e a ocdu ada (1009 m.) exi ą jo ingias
gobe no o Ne ime o k ikš ą bei pa ies B unono žū į. ¿Qué es es o, si no go ų,
hunų y aisčių ik a, his o inė susie s? Tea s o auja ad es as naciones
egėjimuose lobo, como Vul ila (mi ė 383 m.); sabalas plajoklių sa éli e; ce e na.
So ijaus mi o mucho qué ab e ela sob e el signi icado del ce no pa a noso os.
G u ingai e imológicamen e ž y ažmogiai (p o o-ge manos *g eu ą, angl. g i ,
lie . g uodas), y e ingai medžiažmogiai (p o o-ge manos * ewą, angl. ee, lie .
de a). His o ikų concu en se que ales habidas p imías de es os kininingos
pueblos de en o no de ida: pajú io ž i gždas o ž y ingas s epės g u ingams así
como miškų slap ynės e ingams. En onces gu uillos ampleamien o mal signo
go os! Como que hunam mesio llenamien o. Nesí és o qué cuen a P iskus Panie is:
cómo y e a habi ual, pe medaus mėnulį, después es uo ios, A ila odo el mes
bebe é con medumi maišy ą s ip ų gė imą, has a za uso. Shin an ys gin a o
ca as go ams después del hundimien o del impe io hunos es o, ob iamen e, ese
gin a o, po el cual Kasiodo as Teodo ico nomb e esc ibía la ca a aisčiams y ag adecía (uno de los p ime os aisčių menciones uen es en po Taci o).
Be oman ikų aizduo ė aún más gijų de es os g anijo naciones k aus ymosi
laikų į Lie u os audeklą audžia. Aquí, ano D. Poškos (Laiškas Joachimu
Lele eliui y Ksa e ui Bogušui, 1818 m.), Tyk ay Sakau Odoak s, Kieys u s y
Olgie da Sweciopey nekalbieje, nebę Ku Iszgi da, Teypogi Mendogs, Wi olds,
Iogiełs Władysława, wysados Lie uwiszku Lieżuwiu biława.
T. Na bu o Lie u ių au os is o ijos 2-ojo omo (1837) capí ulo Hunų se odos
įsi e žimas į Eu opą, olesni lie u ių gen ies au ų likimai Ry uose i Pie uo-
meninė ieji iešpačiai desc ibi i. Toda ía más, sob e Ge mana iko gen į G u ingai
cons uyó o alezao ę, ligi šiol žinomą G u ingos, . y. K e ingos, nome (1995 años
edición, p. 294). K e ingą eką P o Akmena (ž y inga upė!), más a de se llama Dane
(i in a chajiškas hid onimas, sie ino con IDE p okalbe; po ejemplo, ose inų don upė).
Beigi o a Na bu as: (apie Nemuno del ą): kai ėje en oca us ingiuoja išsišakojimas
Ski wi h, Ski y ė, es o signi ica dis inų užeiga. Ski-
is, kaip i Odoak as. I lyg kas lega o pedalą nuspausdė. Vėl jungiasi pasauliai!
GIEDRIUS ALKAUSKAS
348 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
LITERATŪRA Česnule ičiū ė Vi a 2005: Música Al onso Nykos-Nyliūno Dieno aščio
agmen os y P a adimo sim onijoje: in e medialus diálogo. Lie u os muzikologija 6,
Česnule ičiū ė Vi a 2011: Sona o o ma analogías Vy au o Bložės y Judi os Vaičiūnai ės
45–60.
eilė aščiuose. Lie u os muzikologija 12, 4760. Gaidama ičiū ė Rū a 2014: F om Geda o
Donelai is: in he Mids o Mode nism o he O igins. Music ha Changed Time: The
Li huanian compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970,
Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o akademija, 110117. Geda
Sigi as 1998: Me gužiaús klebonas a nėnas, Vilnius: Vy u ys. Gus ai ė Jū a ė 2000:
Poemiškumo enomenas Aleksand o Sk iabino c ea i idad.
Li uania muzikologija 1, 7080.
Gus ai ė Jū a ė 2003: Aleksand o Sk iabino poe inė kū yba. Desde sona o a sone o
(I). Lie u os muzikologija 4, 6786.
1987 IPO Audi o y demons a ions, Ins i u e o Pe cep ion Resea ch (IPO) Eindho en,
Suppo ed by Aous ical Socie y o Ame ica (ASA), CD con olle o. Januly ė Jus ė 2004:
Aspec os de Muzikinių i žodinių eks ų koegzis encijos XX a. II pusės lie u ių muzikoje:
desde dico omijos has a amalgamos. Lie u os muzikologija 5, Klymenko I yna 2015: 5+5+7
84–109.
eilėda os es u inės dainos como anks y osios sla iškosios y bal iškosios adiciones
a ealo žymenys. Lie u os muzikologija 16, 157165. Landsbe gy ė Jū a ė 2010: A og ąža en
pagonybę y o os Sigi o Gedos, B oniaus Ku a ičiaus c ea i idad de la libe ad p o e žiai.
O ai-Vaka ai. Kompa a i is ines es udios 10, Sigi as Geda: mundial de la cul u a
lie u inación, suda y . i m. ed. A. And ijauskas, Vilnius: Ins i u o de in es igaciones
cul u ales de Li uania.
MCT 2014 Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he
Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, edi ed and compiled by R. Po ilionienė, J.
Ka inai ė, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o
akademija.
Mikeš Vi ezla 2014: B onius Ku a ičius Sigi as Geda Fenomenon. Music ha
Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos Insigh s 349 /
C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i
ea o akademija, 18129.
Nakienė Aus ė 2014: Music by B onius Ku a ičius and Mo als by K is ijonas Donelai is.
Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he os
Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u-
muzikos i ea o akademija, 130142.
Nali aikai ė Paulina 2017: Funciones T ans ex ualumo Onu ės Na bu ai ės en la ópe a
Ko ne as (2012). Lie u os muzikologija 18, 7088. Paliauka Ju gis, Mažulis Ry is 2011:
In e iu con Ryčiu Mažuliu: composi o us es algo en e poe a y ingenie ous, neiš eniamai
kažku pe idu į. Lie u os muzikologija 12, 197200.
Po ilionienė Rima 2011: Muzikinio y e balino a os in e ac eikos enomenos: aspec os
de la música c ip og a ines componamien o p ác ica. Lie u os muzikologija 12, 3446.
Rupeikai ė Kamilė 2007: Peculia idades de iden i icación de Ins umen os de Música en
Li u iškuos aducciones del Sag ado Raš o. Lie u os muzikologija 8, 88104.
Sabaliauskas Algi das 1994: De dónde ellos? Cuen ojima sob e palab as kilmę, Vilnius:
Li u ias ins i u o de lengua.
A nold Schönbe g 1997: Theo y o Ha mony, based on he hi d edi ion, Be keley:
Uni e si y o Cali o nia P ess.
S ony ė Ži ilė 2014: Re hinking Li huanias His o ical and Musical Pas : Two di e en
Pe spec i es in Poe y and Music. Music ha Changed Time: The Li huanian compose
B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os
kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o akademija, 100109. Ša kai ė-Vilums Lijana
2013: Lie u ių o mulinės dainos y o mulinės pasakos: aspec o de ejecución. Lie u os
muzikologija 14, 187206. Šumila Ed a das 2015: Filoso ías aspec os del concep o de nue a
música Thomo Manno omane Dak a as Faus as y Theodo o W. Ado no Naujosios muzikos
iloso ijoje. Lie u os muzikologija 16, 102122.
T ilupai ienė Jū a ė 2000: Desde M. Maž ydo lib os: giesmė, su luga li u gijoje
y mokykloje. Lie u os muzikologija 1, 4954.
John R. R. Tolkien 1999: The Silma illion, London: Ha pe Collins Publishe s. Umb asienė Vida
2002: B oniaus Ku a ičiaus Mažasis spek aklis (pagal S. Gedos poeziją): in e p e ación del
ex o acús ico y g a ino. Lie u os muzikologija 3, 616.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
350 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
F ançois Villon 1999: Rink inė poezija, G. D učku ė (pažodinis e imas,
paaiškinimai), S. Geda ( e imas), Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga.
Į eik a 2020 m. lapk ičio 26 d.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Uni e sidad de Vilniaus, Ins i u o In o má ico
Nauga duko g. 24, LT-03225 Vilnius, Li uania
gied ius.alkauska[email p o ec ed]u.l