Įž algos / Insigh s 331
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Vilniaus uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: modulinės o mos, skaičių
eo ija, ėkmės, di e encialinė geome ija; gam amoksliniai
muzikologijos aspek ai, ėly asis danų, b i ų i usų muzikinis
oman izmas.
DOI: doi.o g/10.35321/all83-15
PRASMĖ LEGIRUOTA GARSU:
POEZIJA KAIP MUZIKA
1. (HARMONINĖ) PROGRESIJA (KVINTŲ)
RATU
aẽ ùż wisùs wi szẽsnys łaksz iñgałes basas:
Piłnas, skadùs, g ioudíngas, i , eip saký, skałsùs:
Skuba ûżia pa k úmus, i wĩs ki eìp maĩnos,
I wĩs dûszion in sḿañga – lĩg Le uwõs daĩnos.
An anas Ba anauskas
Šis eks as ski as poezijos kūnui, ku is ka u y a i muzikos kūnas – nuo pa-
g indo iki išsišakojimo; ne d iejų menų mišiniui, o lydiniui; ne lapijų ijoms, o
įšaknių sanbėgai1.
Vien pe ž elgus žu nalo „Lie u os muzikologija“ I–XX omus, s aipsnių,
ski ų kalbai a poezijai, as ume nemažai (ž . li e a ū os są ašą).
Š ai, Kamilės Rupeikai ės s udija „Muzikos ins umen ų iden i ika imo ypa-
umai lie u iškuose Š en ojo Raš o e imuose“ (2007, . 8). Čia ke asi poezija
i muzika, ne gi e nomuzikologija.
Senoji a che ipinė lie u iška sąmonė kiau ai pe smelkusi kiek ieną čia gimu-
sį. Nuo o nepabėgsi, o nenuneigsi, ne jei kam ka ais pasi odo, kad pa yks a.
Gi š ai pa adoksas (Geda 1998: 151): Ba anauskas – labai senos šiau inės eligijos
elik as. O juk kalbama apie ka alikų yskupą! Sąmonės aip leng ai neišnaikin-
si. Tik jos dalis, ne okias esmines, kaip mo inos kalba, gal kiek leng iau.
1 Šaknis – žodis, odan is sin ezę i kelią aukš yn. Tuome a liekan analizę, žemyn leidžiamasi pe
įšaknes; ben jau okį žodį kalbinis pojū is padik uo ų.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
332 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Visų kon esijų (senosios šiau inės aip pa ) a s o ai abejose Lie u ose u ė ų
su ik i, kad ko a a p ka alikų i e o ma ų XVI–XVII a. bu o s ebuklas lie u-
ybei. No s Jono B e kūno milžinys ė seniai paš ais e š iečia, Rupeikai ės eks-
e andame da daugiau o į odymų (p. 91):
Pasku iniame Psalmyno puslapyje B e kūnas pa eikia jam žinomų muzikos ins-
umen ų są ašą, ka u nu odydamas i okiškus jų pa adinimus <...>. B e kūno
e imas i in eikšmingas i uo, kad jame pi mą ka ą ašy iniame šal inyje pa-
minė i kai ku ie lie u iški ins umen ai – kanklės, amzdžiai <...>. Tad jo da bas
p adėjo ne ik lie u iškų Biblijos e imų, be i muzikos ins umen ų is o iją.
B e kūno kalba – ypa ingai poe inė, nep ilyg a iki Donelaičio. Be s aips-
nyje ie omis ap a iama jau i nominali poezija. Š ai, Valančius iš e ė į žemai-
čių a mę i 1869 me ais Tilžėje išleido isas 150 Senojo Tes amen o psalmių.
Vėliau jas sueilia o kaip „kan ičkas“ i išleido en pa 1872 me ais. Taip p asi-
dėjo šios biblijinės knygos poe inės in e p e acijos lie u iška is o ija. Rimuo a-
me e ime eilu ę (Ps 98: 6) Valančius už ašė aip: Wož agius ubus Wieszpa em
puskie . Paci ujan au o ę (p. 93):
[Čia] pa a ojamas speci inis „wož agio“ [ke džiaus ins umen o] pa adinimas.
A siž elgian į neeiliuo ą [šios psalmės] e siją, ikė ina, kad šo a ui [heb ajų i-
ualiniam ins umen ui iš gy ulio ago] aikomą ož agio pa adinimą Valančius
dėl imo sukei ė ie omis su ubu [chacoc a, sidab inis imi as]2.
Iš ies, isi kalbiniai, kul ū iniai, is o iniai i eliginiai muzikos pjū iai labai
jaudina. Jau pi moje žinomoje no uo oje muzikoje, aip adinamose hu i ų dai-
nose (1400 BC, Mesopo amija), muzikiniai paaiškinimai pa eik i negimininga
akadų kalba. O ku da poe iniai muzikos sluoksniai! Rupeikai ės paminė i i
Ruigys, Ka aliauskas, Ba anauskas, Rubšys, Ku šai is, Sk i eckas, Biblijos (i
ins umen ų pa adinimų) e imai į lenkų, usų kalbas bei žymioji olandų kal-
inis ų S a enbijbel (1637).
1993 me ais daly a au Ba anausko paminklo a ida yme Anykščiuose. Ten
bu o i Saulius Šal enis su Sigi u Geda ( oliau – S. G.). Š ai ką Šal enis ašo apie
ai (Geda 1998: 145):
Daugybė p o ingų kalbų i ylus, oks sunkiai nusakomas Sigi o juokas ( ami
linksmybė, maišy a su liūdesiu i ka ėliu) iš o p og eso lie u ių poezijoj, kai
ikima, jog is ge iau i ge iau ašy ojai ašo, is daugiau žino i p o ingesni, nei
p ieš šim ą me ų a pusan o šim o, plunksna sk ebina.
A ody ų, jog isi ie, p isilie ę p ie Gilgamešo, Dan ės a Ha izo, u i a mes-
i absu dišką idėją apie linijinį p og esą. Be odėl poezija gal i bū ina kom-
pozi o iams? Ben jau man okia bu o, nes is galuoda o slogu is – gal čia
okia e og adijos o ma, s aig i nuo Nikolajaus Rimskio-Ko sako o, be ne
2 Ko ek ū os klaida: ne imas, o i mas.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 333
nuo Ka lheinco Š okhauzeno? Poezija a sakė – ne. G an ilis Ban okas, Michai-
las Glinka, Hen ikas Šiucas i Johanesas Okehemas nė a jokia e og adija. O
juk iki šiol daugeliui mode nis ų Da mš a o mokyklos muzikinis au izmas da o
įspūdį. Mano nuomonė labai g iež a, su inku. Ry is Mažulis (Paliauka, Mažu-
lis 2011) nuosaikiau kalba apie adicijos i ino acijos, poezijos i inžine ijos
balansą.
Be kam šis nuok ypis apie Ba anauską? Nes ne isas „Lie u os muzikologi-
jos“ ū is apie poeziją i muziką oks u iningas.
Š ai, Vi os Česnule iū ės „Muzika Al onso Nykos-Niliūno „Dieno aščio
ag men uose“ i „P a adimo sim onijoje“: in e medialus dialogas“ (2005, . 6).
Au o ė su inkusi daug muzikalių Nykos-Niliūno dieno aščio ie ų. Be ki ų au-
o ių ci uojamos min ys dažnai i ialokos, lyg Monsieu T ique kuple ai3, ka -
ais p i emp os, lyg as ku iozinis Moca o ako das4, ne e ai spekulia y ios, lyg
„Vaka ų sla ų dainos“5, o ie omis aki aizdžiai ne eisingos, kaip kad Šionbe go
p anašys ė apie a eisiančią se ializmo hegemoniją6. Pa yzdžiui, 46-ame pusla-
pyje apeliuojama į muzikologo Mečislo o Tomaše skio y imus:
Nag inėdamas žodžio i muzikos san ykius, Tomaše skis išski ia ke u ias ka e-
go ijas, ku ių ieną į a dija kaip „imanen inę li e a ū inio kū inio muzikalizaci-
ją“. Ją galima su ok i ejopai: kaip seman inio ikslumo susilpnėjimą i žodžio
onikos bei g ynos iš aiškos (pa yzdžiui, Ku o Š i e so „ one iniuose eilė aš-
čiuose“) sus ip ėjimą, kaip muzikos da ybos p iemonių – e eno, lei mo y o i
. . – panaudojimą (pa yzdžiui, Tomo S e nso Elio o eilė aščiai) i kaip a spin-
dimos ik o ės nuo aikos sus ip inimą eu onija i eu i mija (pa yzdžiui, simbo-
lis ų poezija).
Čia i užsiplieskia audona lempelė. Koks da Š i e sas, Elio as i simbolis ai?
Piemenų minklės, šamanų ag ama izmai, ejinės su a inės s a omos iš bū en
okių ply ų. Tai juk elemen a ybės, pi minės s ichijos, gijos, nuo pa p adžios
3 An ipe ekcionis inė (i uo ža i) Pio o I. Čaiko skio s ilis ika – kai no ėjo, ašė sudė ingą, ne gi
žiau ią muziką (Mo ozo o p iesaikos scena „Op ičnike“). Be jei ši din įk isda o, panaudoda o
i kokią banalybę. Tuo T ique kuple ai iš „Eugenijaus Onegino“ a ba pas o alė „Pikų damoje“ i
pake i: nai us g akš umas!
4 A noldas Šionbe gas sa o žymiojoje „Ha monijoje“ (Schoenbe g 1997) paėmė Moca o 40-osios
(g-moll) sim onijos pa i ū os e ikalų pjū į (p. 324) i juokais pa adino ą sąskambį „Moca o
ako du“. Aišku, pjaunan pa i ū ą e ikaliai g ei o empo ie oje, galima gau i kokių ik no i
keis ų, nees e iškų de inių.
5 „Vaka ų sla ų dainos“, 1835 me ais Aleksand o Puškino iš e s os iš anoniminio p ancūziško
1827 me ų inkinio „La Guzla“; pas a asis bu o P ospe o Me imė li e a ū inė mis i ikacija.
6 Jis nus eb ų sužinojęs, jog ie oje o a ėjo minimalizmas.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
334 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
ejamos į žodžio meno na pliones. Tiesiog kompasą ne į knygų spin ą, o į in ui-
cijos pusę eikė ų pak eip i.
Pasaulio kalbos pagal kai ybos lygį į ai uoja nuo anali inių iki polisin e inių.
Y a i hipo e inė oligosin ezės ka ego ija, no s nė a a es uo os nei ienos okios
kalbos. O š ai au o ė, emdamasi Bo iso Kaco knyga „Rusų poezijos muzikiniai
ak ai“ (1997), kalba apie e ikalų mon ažą i poli onalumą poezijoje; onacijų
aidmenis a lieka eiksmažodžių laikai. Pagal okį apib ėžimą uome i F an-
sua Vijonas (Villon 1998) naudojo i in kompleksišką e ikalų mon ažą. Be
ai okia pa eo inė ka ego ija poezijoje, kaip kad oligosin ezė kalbo y oje. O
muzikines onacijas su eiksmažodžių laikais sieja neben ai, kad su ki ais g a-
ma ikos elemen ais onacijų iš iso niekas nesieja. Tiesa, sa o, kaip kompozi o-
iaus, kū yboje su išo iškai panašiu eiškiniu esu susidū ęs. Juozo E licko eilė-
aš yje „Melodija“ kelios eilu ės suda y os iš na ų sekų; pa yzdžiui, a do mi la
do si. Šiam eks ui pa ašiau dainą is-moll i g-moll onacijose7. Eilė aš yje esan-
ys na ų pa adinimai okiomis pa na omis i išdainuojami, i uome melodija
nuk yps a į a-moll a C-du onacijas. Roman izmo melosui ai y a labai įp as a.
Be čia ne eiksmažodžių laikai i ne poli onalumas.
I is ik yšys a p poezijos i e ikalaus mon ažo egzis uoja. Kine pi masis
jį pag indė Se gejus Eizenš einas (1925 m., „Ša uo is Po iomkinas“). Ki am,
jau ga siniam, ežisie iaus ilmui „Aleksand as Ne skis“ (1938) muziką sukū ė
Se gejus P oko je as (opus. 78). Na, o S. G. „Babilono a s a yme“ (p. 86) an-
dame eilė aščio pa adinimą: Šėpos ea as: mis e ija mize ija apie š en ąjį Aleksan-
d ą Be ie į (S. P oko je o ope os „Alikas iš Ne os“ muzika).
Čia paminėsiu i a ski ą nag inėjamo yšio emą, bū en B onių Ku a ičių.
Ne ke u i s aipsniai monog a ijoje (MCT 2014) am ski i: (S ony ė 2014),
(Gaidama ičiū ė 2014), (Mikeš 2014), (Nakienė 2014). Mikeš iena iš sep ynių
ypa ingo Ku a ičiaus-S. G. yšio p iežasčių nu odo š ai okią: Ku a ičiaus polin-
kis į kalbą, ža ėjimasis eks ais i žodžiais; Gedos poezijos sa aiminis po aukis mu-
zikalizacijai, muzikinė eks o kokybė. Pa s kompozi o ius: Sigi o eks ai nesip iešina
muzika, ne gi jai y a gimę. Apie šį yšį i Landsbe gy ės eks as (2010). Da keli
yškūs pa yzdžiai. Feliksas Bajo as: o a o ija „Va po kėlimas“, Jono S ielkūno
eilės, ope a „Die o a inėlis“, S. G. lib e as. Mindaugas U bai is, S. G. žodžiais:
miuziklas „Dainuojan is i šokan is me gai ės ie e sėlis“ bei „Sok a as kalbasi
su ėju“ cho ui. Ano kompozi o iaus, šiam kū iniui žodžius pa s užsakęs; ė-
liau pa adinimas pa eko an pa ies Poe o suda y os sa os ink inės.
7 Albumas „Į sapnų i bu ų lauką“ (2011), ku į galima as i paka o .l i you ube.com.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 335
2. SVARSTYBOS APIE SVARSTYKLES
This se aph-band, each wa ed his hand,
No oice did hey impa –
No oice; bu oh! he silence sank
Like music on my hea .
Samuel Taylo Cole idge
“The Rime o he Ancyen Ma ine e”
Tik s a s au – nes e iu.
Legi a imas i liga ū a – e minai, naudojami kal ys ėje. Vieno me alo įlydis
ki ame. Taip pasikeičia bend os sa ybės: būsenų i smų ibos, laidumas, kie-
umas, amp umas, spal a, a spa umas ko ozijai, oksidacijai. Te minai aip pa
plačiai naudojami i ju ely ikoje. Taigi, mene.
Tik a inka s aipsnio apie poeziją pa adinime naudo i s e imkūnius? Taip
juk kal ys ė įsi e žia į olimą domeną.
Bend ai: a p asmingas ienos pažinimo e d ės k i e ijų pe kėlimas į ki as?
A p asmingos es e ikų in azijos? Bepjū ės menų in e encijos? Pasaulėma os
ma a imas nep igim iniu ma u? Tik ai ne. O juk ai su ok i neleng a. Daliai
kū ėjų, u inčių ik ieną yškų alen ą, da sunkiau. Pasakysiu ne ka ego iš-
kiau: ienas didelis alen as nug amzdina.
Juk g aikų alan on y a s o is, balansas. S a s yklės! Kai ski ingos pusės
daug s e ia, be nenus y a. I pa s žodis pusiaus y a jau odo pe lydį. Jei ai e-
bū ų ik žongli uo ė e imonu, bū ų kiek leng iau. Be nė a leng iau. Su iena
s a s ykle juk nieko nepama uosi, neben a s umą iki dugno. Be kažkodėl kai
kas ma uoja. Ma uoja iską.
Da daugiau: ieno didelio alen o g eičiausiai ne nebūna.
Nes didelį lydi da kažkas, no s i pa s mažiausias. Gal ik ypa ingas jau u-
mas kažkam už didelio ibų, be is iek lydi. Tai, su inku, y a subjek y i ai-
syklė. Be kai isos įdė ys ne elpa, kai kas, žinia, išsiima. Kaip kad andai bu o
pasaky a: jei y a aisyklė, išim ys ją ik pa i ina. Ge ai žinoma o mulė. Be a
būna aisyklių be išimčių? Aišku, jog būna! Kad i okia:
Teo ema. Taisyklė išim is ik pa i ina aisyklę y a be išimčių.
Į odymas. Ta kime p iešingai, eiginys ne eisingas. Tuome nag inėjama ai-
syklė u i no s ieną išim į: egzis uoja kažkokia aisyklė, u in i išim į, ku-
i aisyklės isai nepa i ina. Tuome nė a i aisyklės. P ieš a a. Quod E a
Demons andum.
Tad labai no ėčiau, kad kas as ų išim į lie u iškoje aisyklėje ieną didelį a-
len ą lydi ligi uojan is (no s i minia iū inis) alen as. Bei jei kas i as, aisyklė
liks. Nes is nesup an u: kodėl kai ku iose kū ybos s i yse, a kime, izikoje i

GIEDRIUS ALKAUSKAS
336 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
li e a ū oje, kaip nieku ki u , iek daug sąmonių, ku iose nejau os zonos su-
limpa į neu oninėms jung ims be eik neį eikiamus konglome a us? Be ai jau
a ski as pošnekis. Ne u in balanso, į aldžius ik ieną s a s yklę, labai leng a
lokalumą pa eik i kaip globalumą, mik okosmosą – kaip mak okosmosą, o elia-
y ą – kaip absoliu ą. Jei nė a į ką em is, pasi elkiamas ba onas Miunhauzenas.
Toks i y a mano klausimas: a būna kokybiška poe ika, nelegi uo a muzika?
Bū en legi uo a – ne p imaišy a, ne di unduo a. Kad ėkmę iš yškin ų, ė as
paslėp ų. Melodija, įsiliejan i kaip pa i gy ybė, o ne kaip koks ekskliuzy inis
inkliuzas (S. G.):
Ji p ikelia žemę apnuody ą
I šaukia gy ybę alsuo ,
Didinga pasaulio melodija,
Melodija a o sesuo,
Sesuo ji isa os i a o,
Žmonių i ledynų sesuo,
Ja p o ė iai mūsų alsa o,
I u ja kol gy as alsuok.
Pe maišy i galima ką ik no i. Kas maišosi, o i kas nesimaišo. Be sąlydžiui
eikia s a s yklių. Reikia alan on. Ne el ui i mone a alen as, kaip i medalis,
u i d i puses8.
Tik kaip as i p asmę a p ski ybių? Rim ydas S anke ičius, p is a ydamas
sa o knygą „Kiau ai kūnus“ (2020 m. spalio 5 d.) sakė:
A esa gi dėję Jūs ką iš medžių i paukščių? A sakymas: aip. Tu ima omeny
ne e balinė kalba, sub ilieji šio pasaulio yšiai. Iš ik ųjų iskas y a iena. Y a
bend as kon eks as, į ku į pa enkame. Taip, iesa, ne isada mes ame a diklyje
esame. Fo epijonas u i pedalą lega o. Kai jį nuspaudžia e, iskas jungiasi. Kie-
k ienas žmogus u i okį pedalą, ik ne isada jis y a nuspaus as.
P asmės paieškos bu o i bus pag indinis žmogaus gy ybės a iklis, ne jei
p asmė y a di b inė ( a iklis juk u i a lik i da bą). Taip i šio s aipsnio pa adi-
nime esan į legi a imą su S anke ičiaus lega o au ologiškai sujungia žodis jungiu
(i . lego). Negalime p asmės paieškų iš eng i ne o no ėdami, nes oks y a e o-
liucinis mechanizmas. Ne iniai impulsai iš ecep o ių keliauja į smegenis, nes
aip enkama in o macija. Be ne i sudėjus ją isą, duomenų ka ais nepakanka.
Tada mąs ymo cen uose yks a in e p e acija, uščių a pų, paaiškinančių u i-
mybę, užpildymas. Ki aip iskas bū ų be-p asmiška.
Kogni y inėje psichologijoje y a ge ai žinomi ges al g upa imo p incipai:
a umo, panašumo, sime ijos, ge o p a ęsimo, bend o likimo. Pasku inis y a
8 Neaiški žodžio medalis e imologija. Pagal ieną iš ikė iniausių e sijų, žodis kilęs iš lo ynų medi-
alis, . y. idu inis. Jei aip, lie u iškasis jo giminai is uome bū ų medis (Sabaliauskas 1994: 213),
i eiginys medalis u i d i puses, o medis y a ap alus ampa pa adoksalus. Plokščias i ap alus a y-
um pe silydo kalboje.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 337
s a biausias klausai. Iš ies, ausis pasiekia į ai ūs o o i pesiai. P iklausomai nuo
dažnio, i pa ski ingos pama inės memb anos ie os (IPO 1987). Pagal bend ą
likimą ( ienodas ib a o, p adžios i pabaigos laikas, ga so ap alkalas), smege-
nys am ik ą šūsnį dažnių sudeda į a ski ą dėžu ę i nusp endžia: ai y a iena.
Tik kaip čia iškyla poezija? Kam isa ai? Kaip įžanga į š ai okius eikšmės
i apjung ies klausimus:
A sulydomi ecep o iai su sinapsėmis?
Taip. CNS ne ik in e p e uoja signalus, be i siunčia juos a gal į ecep o ius.
Taip minė as pama inės memb anos s y a imas, a i inkan is ezonuojan į dažnį,
sus ip inamas – ampli udė išauga, dažnis iš yškėja.
Ga sas i p asmė?
Taip. Onoma opėjos. Da daugiau – ie gy ūnai, ku ie iš ga sų nesugebėjo
su ok i e d ės geome ijos, akimi kos į ampų i izikų, neišgy eno. Aidas, ei-
nan is pi ma ga so, mašinai pe duoda ą pa į duomenų kiekį, kaip i poga sinis
aidas, be gy ybei okia in o macija be eik neišši uojama.
Fo ma i u inys?
Taip. Polonezas. Sa abanda. Muzika s yginių k a e ui. Va iacijos a i- a i9
ema. Kiek daug galima išgi s i ien ik žinan pa adinimą, ik iš sono inės in-
o macijos e balizacijos.
Relia y as i absoliu as?
Taip. Muzikinės pa i ū os ho izan alus (i elia y us) ma muo y a laikas, o
e ikalus (i absoliu us) – dažnis, ku is da skyla į poma menius, su okiamus
absoliučiai ( onacija) i elia y iai (de mė). Be š ai: Belos Ba oko „Mik okos-
moso“ II-os knygos 62-ame kū inyje „Mažosios seks os lygiag ečiame judėjime“
an ajam balsui naudojamos bū en okios seks os: pi masis balsas ansponuo-
jamas ne dia oniškai (kas bū ų įp as a), o ch oma iškai. I ampa nebeaišku: ku-
is gi balsas y a pi masis? Ku onacija, o ku de mė? Taip pe silydo elia y as
i absoliu as. Ši keis a ka ego ijų sulie is mane seniai jaudina10. Be y a da keis-
čiau: ho izon alus ma muo, laikas, ma uojamas sekundėmis. Ve ikalus, dažnis,
ma uojamas he cais. Taigi, ap e s omis sekundėmis11. Tad absoliu i e ikalė
y a lyg ap e s a elia y i ho izon alė. Ben aip išeina ma ema iškai. I gal ne ik.
Kūnas i d asia?
9 Ta i- a i ( us. тати-тати, ang. chops icks) – kū iniai o epijonui ke u ioms ankoms. Piano p i-
mo g oja pap as ą muzikinį sakinį g g e a e a d h d h c C c C, o piano secondo įkomponuoja ai
į labai ski ingus kon eks us: mazu kos, gedulingo ma šo, also, ka ilijonų muzikos i . . Tokių
kū inių y a sukū ę Nikolajus Rimskis-Ko sako as, Aleksand as P. Bo odinas, Ana olijus K. Lia-
do as, Ceza is A. Kiuji, Fe encas Lisz as.
10 „Muzikos ba ai“ 2014, N . 7–8, p. 2–7.
11 Hz=s-1.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
338 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Taip. Tokia y a chalkedoninės k ikščionybės k is ologinė o muluo ė, ku i
ne ik sujungia šias d i ka ego ijas, be i su apa ina mišinį su lydiniu, o du – i
su d iems, i su ienu. Š ai ji: die iškoji i žmogiškoji Išgany ojo p igim ys iena į
ki ą ne i s a, y a nepe maišy os, kiek iena jų y a ien isa i nedaloma, be uo pačiu
iena nuo ki os nea ski iamos. Tai neįmanoma moksliškai, įmanoma nemoksliš-
kai. Teologija nė a opologija, i a i kščiai. Ta y um mus nu amin ų: nesisielo-
ki e, jei gy enimo p asmė da neįsikūnijo. Tai ką ik į yko. Ne ienoje sąmonė-
je įmanoma apjung i ai, kas neįmanoma. Ta kim, Ba anausko sąmonėje. I is
andasi ka u su S. G. besiilginčių os neįmanomybės:
I aš bu au a ėjęs, gi dėjau Donelai į,
Man Ba anauskas sakė aip p ogiesmiu os os:
Ku bū um, ką da y um, sūnau, Auš inė eka
I saulė, i mėnulis – au oms iš Lie u os.
Be i kūno-d asios sine gijoje-an agonijoje galima įž elg i muziką. Žodžio
i imas į kūną – ai Mesijo pi masis a ėjimas (Jono 1: 14). O š ai Džono R. R.
Tolkino mi ologijoje (Tolkien 1999) p opasaulės auš oje skamba iena inio die-
o Ilú a a o palikuonių ainu ų g ojamos muzikos ha monija (pi moji Silma i-
lijono knyga „Ainulindalë“). Be pa s gud iausias iš jų, Melko as, palaipsniui
i sa as min is p adėjo b andin i. Išnokusias, jas jau įpinda o į bend ą muziką.
Taip gimė disha monija. Tolkino kalba y a nepap as ai poe inė ( he echo o he
music wen ou in o he Void, and i was no oid), o „Ainulindalë“ skamba lyg
P adžios knygos e imas į ga sus.
Muzika i poezija?
Taip! Muziką i poeziją jungia... poezija. Tokia, ku ią i Ba anauskas poezija
laiky ų. Juk pasaky a:
Wiſsi wandenei ek ing Iu es,
o acʒiau Iu es ne ampa pilneſnes.
Ing ạ wie ạ, iſch ku a ekeia, wel nu ek
[Kosnadieia: I,7]
[Pamokslininko knyga, B e kūno 1586 m. e imas]
A jungus be ku į in aką, san aka senka. Jei umpam, higienai, p o ilak ikai
a diagnos ikai, ka ais ai ne p i aloma. Be lygiai kaip gy ybei eikalingi isi
šeši elemen ai SPHONC,12 be kiek ieno iš ku ių gy ybė mi š a, aip i poezija
gali, be negali bū i ien p oza, ien išpažin ys, dekla acijos, polemika, ma k-
sizmas, cinizmas, psichia ija, pa ologija, niekai i kalambū ai. Gali, be negali
bū i ien eminizmas, ien an i eminizmas a ien (an i)maskulinizmas. Seniai
žinoma: ai, no s i labai neleng ai, apsijungia iesiog į humanizmą. Tad im ai
12 Sie a, os o as, andenilis, deguonis, azo as, anglis.
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 339
paskaldžius (kai eikia, o i kai ne eikia), ge iau ėl sulipdy i. Tam i duo os d i
alan on pusės:
Į ieną ima jung is dangaus i žemės g ožis,
Sim onijoj p apuola i šus i apačia.
Juk ik a išpažin inė poezija, kaip i ik a išpažin is – ne pažin is a p isipa-
žin s, o į ikėjimas. Ne pama ymas, o p a egėjimas. Jei apsuk as dangus – žemė,
ai iš i kščiai iš i kščias juk ėl y a į i kščias13, nes ai ik pa i šiai.
3. SULIETYS IR SULIESTYS
Wande e s in ha happy alley,
Th ough wo luminous windows, saw
Spi i s mo ing musically
To a lu e’s well- unèd law.
Edga Allan Poe, „The haun ed palace“
Jei muzika – o ganizuo i ga sai, o li e a ū a – o ganizuo os p asmės, ai juk
aki aizdu: poezija y a ųjų sanki a.
Deja, nežinau, kas y a poezija. Čia jau kiek ienas ibas sa o asmeniniu api-
b ėžimu nusis a o. I , lauk ina, didesnio spindulio, nei sa e apsib ėžia. Tai ne
kalambū as: dažniau nei ikiesi ie a ai su ampa, kai su ap i ne u ė ų. Tai liudija
užuojau os, senųjų pa i čių, bend osios a min ies, nuolankumo, ikėjimo dės-
niai. O jei pap asčiau – meilės isoms gy ybės ap aiškoms dėsnis. Tos gy ybės,
ku i no s ienoje sa o ajek o ijos e d ėlaikiu ie oje, ben ka ą pe menkiau-
sią žiogo šuolį pasislinko link Kū ėjo. Tik kas y a as Kū ėjas?
Š ai manasis Jo apib ėžimas. Poezijos apib ėžimas14. Tikiu: didesnio spindu-
lio nei kū yboje sa e apsib ėžiu.
Judė i be pas angų galima ik g a i uojan , . y. žemyn. K is i p adedama ik
užgimus. Be būna dienų (ne abs akčių, o pažymė ų kalendo iuose), į ku ias
pa enki kaip į ypa ingą ezonansą, lyg ano gy enimo šešėlį (Fiodo o Dos oje -
skio idio as L. N. Myškinas pasakojo, jog būna dienų, kai iskas ūks an į ka ų
in ensy iau nei įp as ai). Be jei y a šešėlis, kažkas jį me a. Tad i isos pas an-
gos pagau i okią dieną – ai ko a su g a i acija.
13 Nepelny ai p imi š as da Daukan o naudo as žodis.
14 Palyginimui (Geda 1998: 67): „Jeigu čia į e p um okį e miną, kaip die oieška, ai aš ja kliedėda-
au. Be man ūpėda o su as i Die ą poezijoje“.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
346 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
III. ŠERNAS (bal ų išp anašau ė)
Sū imas nyks a. Taip ma ios
pe muša mūšą
jū ių.
Ga as aip pe muša k ušą,
ąžuolas – žal a į a ų,
išauga – dū į.
Blykčioja gen ys... ik še nas
šaknį ne nak į
knisa.
Žaibui nespėjus suplak i,
k aš ą nuo Ku šo lig Va mės
pe ausia isą.
Š in ančius gin a o laiškus
go ų ad guo uose
anda.
Tems ančios Bal ijos puo os –
kaukolėm kaukia, kai aiško
Go lando k an ą.
Susemia upė į saują
s  is su i usias,
al is.
„Teka, kas eka į mi į“ –
a našas išp anašauja
gied as pilnai is.
Komen a ai
Publijaus Ko nelijaus Taci o da bų ęsėjas, g aikų kilmės omėnų is o i-
kas Amianas Ma celinas (mi ė apie 395 m.) kukliau ap ašo go ų g u ingų ka-
aliaus Ge mana iko (go iškas a das *aí mana eiks, mi ė apie 376 m.) aldas,
nei Jo danas (VI a.). Pas a asis, no s mokslininkas – ik mėgėjas, o i pa s bu-
o go as ( ad ne e ai šališkas), sa o au os bei hunų is o iją pa eikia emdamasis
au en iškais, jau neišlikusiais Kasiodo o (mi ė 585 m.) i P iskaus Paniečio
( ašy a apie 449 m.) eikalais; pas a asis bu o Ry ų Romos impe a o iaus Te-
odosijaus II-ojo diploma as p ie hunų sos o. Pa s Taci as mini go us eikale
Ge mania (98 m.), ku , žinia, pi mą ka ą paminė i i aisčiai. Jo danas os ago-
ų impe a o ių Teodo iką Didįjį (*þiuda eiks, Tau a ikis; mi ė 526 m.) kildina
nuo Ge mana iko. G u ingai i e ingai (III a. i IV a.) ėliau bend u su a i-
mu apa inami su os ago ais i isigo ais (V a. i VI a.). Go landas, Gdanskas

P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 347
(Go hiscandza, Vyslos žemupys, Ais ma ės) liudija go ų p o ė ynę. Vaka ų Ro-
mos impe ijos žlugimas i ge mano iš ski ių gen ies Odoak o aldymo p adžia
(476 m.) bei pas a ojo nužudymas, į ykdy as Teodo iko (493 m.) – pe daug
galingos d amos ne i ka ališkiems egėjimams ies Ski y e. K edlinbu go
me aščiai ( ašy i nuo 1008 m. iki 1030 m.) pasakoja Š en osios Romos impe-
a o ių liudol ingų dinas ijos is o iją, ap ašo Dy ichą (Teodo iką) Go ą, A ilą
Huną (mi ė 453 m.), o aip pa š . B unono K e u iečio Lie u os pasieny-
je į ykdy ą (1009 m.) sėkmingą jo ingių aldo o Ne ime o k ikš ą bei pa ies
B unono žū į. Kas ai, jei ne go ų, hunų i aisčių ik a, is o inė susie s? Tea s-
o auja ad šias au as egėjimuose ilkas, lyg Vul ila (mi ė 383 m.); sakalas –
klajoklių palydo as; še nas. So ijaus mi as daug ką a e ia apie še no eikšmę
mums. G u ingai – e imologiškai „ž y ažmogiai“ (p o o-ge manų *g eu ą, angl.
g i , lie . g uodas), o e ingai – „medžiažmogiai“ (p o o-ge manų * ewą, an-
gl. ee, lie . de a). Is o ikų su inkama, jog okios bu ę pi minės šių giminingų
au ų gy enimo aplinkos: pajū io ž i gždas a ž y ingos s epės g u ingams bei
miškų slap ynės e ingams. Tad gu uolių upėjimas – blogas ženklas go ams!
Kaip kad hunams – mėnesio pilnėjimas. Nes š ai ką pasakoja P iskus Panie-
is: „kaip i bu o įp as a, pe medaus mėnulį, po es u ių, A ila isą mėnesį
gė ė su medumi maišy ą s ip ų gė imą, kol užduso“. Š in an ys gin a o laiškai
go ams po hunų impe ijos žlugimo – ai, aišku, as gin a as, už ku į Kasiodo as
Teodo iko a du ašė laišką aisčiams i dėkojo ( ienas pi mųjų aisčių paminėji-
mų šal iniuose po Taci o).
Be oman ikų aizduo ė da daugiau gijų iš šių didžiojo au ų k aus ymosi
laikų į Lie u os audeklą audžia. Š ai, ano D. Poškos (Laiškas Joachimui Lele e-
liui i Ksa e ui Bogušui, 1818 m.),
Tyk ay Sakau Odoak s, Kieys u s y Olgie da
Sweciopey nekalbieje, nebę Ku Iszgi da,
Teypogi Mendogs, Wi olds, Iogiełs Władysława,
wysados Lie uwiszku Lieżuwiu biława.
T. Na bu o „Lie u ių au os is o ijos“ 2-ojo omo (1837) sky iuje „Hunų
įsi e žimas į Eu opą, olesni lie u ių gen ies au ų likimai Ry uose i Pie uo-
se“ isi paminė ieji iešpačiai ap ašy i. Da daugiau, apie Ge mana iko gen į –
„G u ingai pas a ė i o ę, ligi šiol žinomą G u ingos, . y. K e ingos, a du“
(1995 me ų leidimas, p. 294). P o K e ingą eką Akmena (ž y inga upė!), ėliau
adinama Dane (i in a chajiškas hid onimas, sie inas su IDE p okalbe; pa yz-
džiui, ose inų don – upė). Beigi ėl Na bu as: (apie Nemuno del ą): „kai ėje į
aka us ingiuoja išsišakojimas Ski wi h, Ski y ė, ai eiškia ski ių užeiga“. Ski-
is, kaip i Odoak as. I lyg kas lega o pedalą nuspausdė. Vėl jungiasi pasauliai!
GIEDRIUS ALKAUSKAS
348 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
LITERATŪRA
Česnule ičiū ė Vi a 2005: Muzika Al onso Nykos-Nyliūno „Dieno aščio agmen-
uose“ i „P a adimo sim onijoje“: in e medialus dialogas. – Lie u os muzikologija 6,
45–60.
Česnule ičiū ė Vi a 2011: Sona os o mos analogijos Vy au o Bložės i Judi os
Vaičiūnai ės eilė aščiuose. – Lie u os muzikologija 12, 47–60.
Gaidama ičiū ė Rū a 2014: F om Geda o Donelai is: in he Mids o Mode nism
o he O igins. – Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius
and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga,
Lie u os muzikos i ea o akademija, 110–117.
Geda Sigi as 1998: Man g ažiausias klebonas – a nėnas, Vilnius: Vy u ys.
Gus ai ė Jū a ė 2000: Poemiškumo enomenas Aleksand o Sk iabino kū yboje.
– Lie u os muzikologija 1, 70–80.
Gus ai ė Jū a ė 2003: Aleksand o Sk iabino poe inė kū yba. Nuo sona os iki sone o
(I). – Lie u os muzikologija 4, 67–86.
IPO 1987 – Audi o y demons a ions, Ins i u e o Pe cep ion Resea ch (IPO) Eindho-
en, Suppo ed by Aous ical Socie y o Ame ica (ASA), CD su bukle u.
Januly ė Jus ė 2004: Muzikinių i žodinių eks ų koegzis encijos aspek ai XX a. II
pusės lie u ių muzikoje: nuo dicho omijos iki amalgamos. – Lie u os muzikologija 5,
84–109.
Klymenko I yna 2015: 5+5+7 eilėda os es u inės dainos kaip anks y osios sla-
iškosios i bal iškosios adicijos a ealo žymenys. – Lie u os muzikologija 16, 157–165.
Landsbe gy ė Jū a ė 2010: A og ąža į pagonybę i ki i Sigi o Gedos, B oniaus Ku-
a ičiaus kū ybinės lais ės p o e žiai. – Ry ai-Vaka ai. Kompa a y is inės s udijos 10, Si-
gi as Geda: pasaulinės kul ū os lie u inimas, suda y . i m. ed. A. And ijauskas, Vilnius:
Lie u os kul ū os y imų ins i u as.
MCT 2014 – Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius
and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, edi ed and compiled by R. Po ilio-
nienė, J. Ka inai ė, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o
akademija.
Mikeš Vi ezla 2014: B onius Ku a ičius – Sigi as Geda Phenomenon. – Music ha
Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o
P asmė legi uo a ga su: poezija kaip muzika
Įž algos / Insigh s 349
C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea-
o akademija, 18–129.
Nakienė Aus ė 2014: Music by B onius Ku a ičius and Mo als by K is ijonas Do-
nelai is. – Music ha Changed Time: The Li huanian compose B onius Ku a ičius and he
Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie u os kompozi o ių sąjunga, Lie u-
os muzikos i ea o akademija, 130–142.
Nali aikai ė Paulina 2017: T ans eks ualumo unkcijos Onu ės Na bu ai ės ope o-
je „Ko ne as“ (2012). – Lie u os muzikologija 18, 70–88.
Paliauka Ju gis, Mažulis Ry is 2011: In e iu su Ryčiu Mažuliu: kompozi o ius
y a kažkas a p poe o i inžinie iaus, neiš engiamai kažku pe idu į. – Lie u os muzi-
kologija 12, 197–200.
Po ilionienė Rima 2011: Muzikinio i e balinio menų są eikos enomenas: k ip-
og a inės muzikos kompona imo p ak ikos aspek ai. – Lie u os muzikologija 12, 34–46.
Rupeikai ė Kamilė 2007: Muzikos ins umen ų iden i ika imo ypa umai lie u iš-
kuose Š en ojo Raš o e imuose. – Lie u os muzikologija 8, 88–104.
Sabaliauskas Algi das 1994: Iš ku jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę, Vilnius: Lie-
u ių kalbos ins i u as.
Schönbe g A nold 1997: Theo y o Ha mony, based on he hi d edi ion, Be keley:
Uni e si y o Cali o nia P ess.
S ony ė Ži ilė 2014: Re hinking Li huania’s His o ical and Musical Pas : Two di-
e en Pe spec i es in Poe y and Music. – Music ha Changed Time: The Li huanian
compose B onius Ku a ičius and he Bal ic Ou bu s o C ea i i y a e 1970, Vilnius: Lie-
u os kompozi o ių sąjunga, Lie u os muzikos i ea o akademija, 100–109.
Ša kai ė-Vilums Lijana 2013: Lie u ių o mulinės dainos i o mulinės pasakos:
a likimo aspek as. – Lie u os muzikologija 14, 187–206.
Šumila Ed a das 2015: Filoso iniai naujosios muzikos samp a os aspek ai Thomo
Manno omane „Dak a as Faus as“ i Theodo o W. Ado no „Naujosios muzikos ilo-
so ijoje“. – Lie u os muzikologija 16, 102–122.
T ilupai ienė Jū a ė 2000: Iš M. Maž ydo knygų: giesmė, jos ie a li u gijoje i
mokykloje. – Lie u os muzikologija 1, 49–54.
Tolkien John R. R. 1999: The Silma illion, London: Ha pe Collins Publishe s.
Umb asienė Vida 2002: B oniaus Ku a ičiaus „Mažasis spek aklis“ (pagal S. Ge-
dos poeziją): akus inio i g a inio eks o in e p e acija. – Lie u os muzikologija 3, 6–16.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
350 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIII
Villon F ançois 1999: Rink inė poezija, G. D učku ė (pažodinis e imas, paaiškini-
mai), S. Geda ( e imas), Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjunga.
Į eik a 2020 m. lapk ičio 26 d.
GIEDRIUS ALKAUSKAS
Vilniaus uni e si e as, In o ma ikos ins i u as
Nauga duko g. 24, LT-03225 Vilnius, Lie u a
gied ius.alkauska[email p o ec ed]u.l