GVIDAS LATAKAS
Kauno e hnische Kul u zen um Kauno
An ano Ma inaičio dailės schule DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/all82-10
EILĖRAŠČIAI IŠ MEISTARNĖS
GVIDAS LATAKAS
Gen is
Dimmushöhen ma ien
b ei en ma au und du eine
de welche on al igen
gench en gehö enai
senisiais wo en wie
knoulais blauzdų emies
s a is eise s dimmus
daigumo ma ių dilgumo
dimmus dingumo ma ių
glickumo dimmus dimmumo
ma ių ma umo langėsimės
wi wie aliau sūnau
manasai aus kanapių
Auliai
Ga nai a b enda auliai män ai kauliniai pe
ėpū inius aus Ku zemė wie žalčiai a si ai o
ugnas gespann au ausgebob es baublio
inkos Įž alė Insigh s 189 /
GVIDAS LATAKAS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII aus
ißigem lokio hau ihn ise an agien
pasos ě kaum nich as eis sich auch
selbe kapilagen apkiau e
umgesichu awen sag en bobos au
kop e n smaiglich schaus i deshalb aus
ka klen beigi kasnykü schluo me gien
do andau g ajijauden dūdom aus
me gkenen cypia und g iaud ande e on
ihnen za eja Insels zaspei in gaudo dass
sucyps uebe die halbe 190 ex es
bekam en nakaboki Ku zem Ku zemischi
maišyki Syk Sykes Sykes spä ac ion
isisbon ig am ojiau D ez all unse e
T eis ajaunus und Vel is alles aus bangees
pas i ess) ai nich gesag a gis bei
la ius angenommen a džiūgau dass
mensch in dausas aushasnoja sag lieiko
ma ai o emse diese aša s pakalnü
kö pe nai mūs nu halikis kleide zupie elie
süddingins ky iai swolnioję sielą
l aiduolę hie übe miglas ü schlydusią
os pasis ip enau lauksiu sagu mandagiai
haimin g ab sich buduinas p o ka is
klas isch klas und besiedes und besakęs
ju nu du paßs du und ich o si s du nich
e simes ies du ode ein wie je z
a menu sage ich be ei es ich imme
be ei es und kann nich ande s sein
Eilė aščiai iš meis a nės
Eisene Bone
I ezes knochel knochel in eisenį
gelžis knochels dubuo p ūsai
pasi enka mi į liepia ih en
okalien kal i wo žius moky is
eblen i s e imas a ėjūnų
kalbos gu en mo gen š a ben
gebo en
GVIDAS LATAKAS
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
lieben zu pamo e meh als ü
ska malė ą mu e n bei pamo ės
glaus is was ha e es eisenis
knochuls? Knohl in eisenį? eisenis
Knohl Buuo
Mi en im Win e
bei ihnen ilkijoj genys nich genys
o ke uklis si z e y elių na e
e sykiais ausge ia u bū
ausge ia nieks und nich beme bi
wie g amulensija e schwinde
wiede p ipila geliga delim mi
männe n männe n dai a šiau üs
ba zdiniai unkla u soga was wem
gehö ba zda gesich zu ode
was gesich nu anheide an die
dyglien augmenie goldso ieško ojai
goldso ieško ojai win e u ode
kann man noch inden wann nu um
sidab as? wede aus diesem noch
dem wolkas o is in ognissen
eine ma s ei en dass da genys
was di genys ode nema ai
ke uklis und baig as k iukis
ki s e nuke a das doejojan is
ich niuk wiede nebė gė alo
užeina smuklėn neue ba zdočius
insz algos Insigh s 193 o und
ke uklį u i ! nuspebi ich ganz
gesigniuždess bei ihnen und
k egždes nich k egždes o
sk egždes nich schneegas
ansidu i mi u winemos pu a
zwischen wolken wagis an die ü e
Eilė aščiai iš meis a nės
ausgeschandess p e lis wolko
ausna a ogėse oges be
ažnychio ojo
Juškų obelė hie gleich do dūdmaišis i gi ba zda abe cidab o wal a sodai
šiaudiniai en palubėj sukasi Die as duos nusigausiu Medalis An anui Juškai 200, 11×9
cm, b onza, lie a, 2019 m., au o G idas La akas
GVIDAS LATAKAS
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXXII
GVIDAS LATAKAS POETAS IŠ
MEISTARNS
Tapy ojas, ju ely as G idas La akas – ienas sa ičiausių menininkų, nuo jau-
numės ašan is i eilė aščius. Išleis os ys eilė aščių knygos: „Kol išsi is a -
niukai, Nekalendo iniai š en ieji, Lokenos. Alle seine Büche e liehen mi P emien.
G ido La ako eilė aščiuose nuola os kin a aku sai, gai alingai juda s ichijos: dailė
hil poezijai, poezija dailei. Kalba upi, naši, a ėja bei schnekamosios. Aus eilė aščio
in eilė aš į keliauja biblinische, his o ische pe sonažai, sakmių, mi ų, pada imų
wi kėjai. P aei is e leb wi d du ch liudijimus, a che ipinius Relik us, die quasi
a gyben. Daba is schmäčioja episodisch, als zu ällig ge a en zu Is o ien. Poe o
kö iniai e inne aus es ų sąspa ų su ęs ą, ano seines eigenen, budinką, palocių.
Riedė e ieda ešlūs und zusammen gu e k aujo akos e zählungen. Aus i aliischen,
kupinens sąmojo und inne lichem humo um Ve gleichungen une wa e ausny a
p imi š i žemai iški wo e, die bezeija a min į und bū o ę. G idas La akas nich idai o
in li e a u enes Madas, abe nich engia naujų seno ių. Sein eilė aščių Mensch glaub ,
dass nich alle dämischen Feie eji p akuojasi in unse en Kalenda en, und leb a pe
uns, isso und ieß, a bei e ih en eigenen A bei en. Ande e sei s, ein Mensch
gew ich s suklüs : T eu ich ama ais, eub sie espezin i pe amžius.
Vy au as S ulpinas
