GVIDAS LATAKAS
Kauno e nica cen o cul u ale Kauno
An ano Ma inaičio dailės scuola DOI:
h ps://doi.o g/10.35321/all82-10
EILĖRAŠČIAI IŠ MEISTARNĖS
GVIDAS LATAKAS
Gen is
Danguus al ezza ma ių
la gumo ma au e u unaia
cui delle ecchie gencies
appa enai ecisiais pa ole
lie osulais blauzdų emies
in ecei e o danguus
daigumo ma ių dilgumo
danguus dingumo ma ių
gleggumo danguus danguus
ma ių ma umo lungėsimės
noi come aniau sūnau
manasai da kanapių
Auliai
Ga nai a b enda auliai uomini kauliniai pe
ėpū inius da Ku zemė come žalčiai a si ai o
ambugnas chiuso su escobba a baublio inkos
Įž alė Insigh s 189 /
GVIDAS LATAKAS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII da
gigan esco locio pelle lo ise an agià
pasos è quasi non quasi s a a lo o anche
piaglia apkiau a a abb aci a ano sai i
bobos su es e s ao dina ie s'inghius i
quindi da ca gli beigi kasnykų šluo me gių
do andau g ajija umodom da me gkenų
cypia e g iaud al i di lo o in i e les zaspei
in gaudo che sucyps s'a e e mezzi 191
essu i di sicu ezza nakaboki Ku zemia
Ku zemėšysi maišykė Sykėė spėju ac ion
isisbon ig am ojiau D ezėda di u i i
nos i T eis a a giunus e el ė
el ė aldius el ė aldi ė alė alė ė alė
ė alė a ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė
ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė ė alė alė
ė alė ė alė alė ė alė a ė alė alė ė alė alė
ė alė ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė
ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė alė ė alė
ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė alė ė alė
ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė alė ė alė
ė alė alė ė alė ė alė alė ė alė ė alė u o
da pau a pasi ès) ai non dissi a gis pas
la ius acce a džiūgau che uomo in
dausas is asnoja dice lasciiko ma ai
p im esne ques a laga ų pakalnę co pnai
mūs solo supikis es i ì papie elli del
doldaino ky iai sbandinioję sielą
sk aiduolę qui pe miglasklydusią os os
pasis ip inau lauksiu sakau mandagiai
šeimin G abinkų budiesi budinas p o ka is
šas is klas e bescis e bescis e besakęs
juod u pa o u o io non ames i pe sedu i o
en naba? come o a a menu dico p on ois io
semp e p on ois e non può esse e
di e samen e
Eilė aščiai iš meis a nės
Bone di Fe o
Bone di e o osso in e oį
gelžis osulas dubuo p ūsai
pasi enka mi į liepia ai p op i
ocaliam kal i pa ole impa a e
eblen i s e imas a ėjūnų
kalbos gu en mo gen š a ben
gebo en
GVIDAS LATAKAS
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII
ama e pamo ę più che pe ska malė ą
ma ina p esso pamo ės glaus is cos'è
più du e es e ois osula? osso in
e o? e ois osso buo
In mezzo d'in e no
Con lo o Vilkijoj genys non genys o
ke uklis siede egli y elių na e
e sykiais izge ia u bū izge ia
nieks e non acco bi come
g amulensija diss a anco a p ipila
ligia dalim con gli uomini uomini làni
a šiau ūs ba zdiniai non chia a
nemmeno chi a chi appa iene
ba zda accia o cosa accia solo
appendice alla diggli dei augmenizia
ieško ojai o o ieško ojai o o siddo
o si può anco a o a e qualche
ol a in o no? né da ques o né da
quel lupco mo o i endo ogėse
uno p ende dispu azione che là
genys quale i genys o nema ai
ke uklis e baig as k iukis ki s e
nuke a quel doejojan is aš niuk
ėl nebė gė alo užeina smuklėn
nauji ba zdočius įž algos Insigh s
193 o i ke uklį u i ! nasconbi io
u a susigniuždès pas lo o e
k egždès non k egždès o
sk egždès non ne igas appiu i
midu in e no a pu a lupkų
ažis p esso le po e ispe andès
ca klys ulko izna a ogėse oges
be ažnyčio ojo
Eilė aščiai iš meis a nės
Juškų obelė qui pa là dūdmaišis i gi ba zda ma cidab o bi a gia dai šiaudiniai en
palubėj sukasi Die as duos nusigausiu Medali An anui Juškai 200, 11×9 cm, b onza,
lie a, 2019 m., au o e G idas La akas

GVIDAS LATAKAS
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXXII
GVIDAS LATAKAS POETAS IŠ
MEISTARNS
Tapy ojas, ju ely as G idas La akas – ienas sa ičiausių menininkų, nuo jau-
numės ašan is i eilė aščius. Išleis os ys eilė aščių knygos: „Kol išsi is a -
niukai, Nekalendo iniai š en ieji, Lokenos. Tu i i suoi lib i p emia i p emia i. G ido
La ako eilė aščiuose nuola os kin a aku sai, gai alingai juda s ichijos: dailė aiu a
poesia, poesia dailei. Kalba upi, naši, a ėja p esso šnekamosios. Da eilė aščio in
eilė aš į passano biblinii, s o ici pe sonaggi, sakmių, mi ų, pada imų eikėjai. P aei is
spe imen a a pe es imoniijimus, a che ipinius elik us, che quasi a giangono.
Daba is schmėsčioja episodicamen e, come casualmen e en a a in s o ie. Poe o
kū iniai ico da da solide sąspa ów su ęs ą, ano del suo s esso, budinkę, palociów.
Riedė e ieda ešlūs e insieme buone sanguujo akos accon iime. Dal i ališki, kupinų
sąmojo e in e no di e mumo pa agioni inaspe a amen e schie a p imi š i
žemai iški pa ole, che es imonia a min į e bū o ę. G idas La akas non dai o in
le e a iche madas, ma ne engia naujų seno ių. Il suo eilė aščių uomo c ede, che non
u i i cangios solen ieji b amuoasi nei nos i calenda i, ma i e a pe nos i, mangio
e be a, la o ano p op iosius la o i. D'al a pa e, l'uomo sa o ialmen e succlūs a:
Tes ei ama ais, ebus jie ispeb i i pe amžius.
Vy au as S ulpinas