Sources d’auteur des noms de genres végétaux présentés dans le « Žolynas » de Povilas Matulionis
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.11
Research papers localized into French
Browse AI-localized academic documents available in French.
2222 documents
DL DARINI SU FAIGMENIU -EIVIS, -
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
Participes déterminés accompagnés de mots dépendants : norme codifiée et zones d’ombre
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
Le lituanien standard dans le contexte de la post-standardisation des langues européennes
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
À l’occasion du 70e anniversaire de la naissance de la lexicographe Zita Virginija Šimėnaitė (1950–2016)
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
Kazys Ulvydas, promoteur de la culture linguistique
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
Le mode d’expression métaphorique dans la langue administrative lituanienne
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
Traduction des abréviations dans les actes juridiques de l’Union européenne : la question du critère
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
Petit lexique latin-lituanien dans la grammaire de Sapūnas et Šulcas
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
PRIEŠAS LIETUVI LEGABON DE VOIX
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
La relation syntaxique entre le sujet et le prédicat : évolution de la conception
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
Principaux guides de référence du lituanien (caractéristiques du genre)
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
GEMIETIS LIETUVI LEGABOS VOXYNO PASAULVAISDYGE
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
Les noms « atitiktis » et « atitikimas » dans la langue administrative
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
Tendances des politiques linguistiques européennes au regard des technologies linguistiques
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
Visite guidée à pas de géant à travers le passé et le présent du néerlandais standard
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
Lexicalisation des verbes préfixés en lituanien
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
Étude expérimentale des voyelles labialisées du lituanien standard
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
Entre Charybde et Scylla : situation linguistique et politique linguistique dans l’Islande contemporaine
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
AR TERMIN SINONIMIYA YRA TRŪKUMAS?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
Un livre pour ceux qui enseignent le samogitien et ceux qui l’apprennent
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
Les noms propres de la langue officielle et leur orthographe
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
Fréquence d’emploi des formes verbales révélée par la création du système d’information de la grammaire lituanienne
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
UNE CLASSIFICATION LINGUISTIQUE-COGNITIVE DES INSTINCTS
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Les études régionales au service de la formation des futurs enseignants : le potentiel de la Courlande méridionale
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
Le flou de la définition de « langue simple » dans la zone de contact balto-slave, du point de vue du lituanien
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
Évolutions du lexique dans la langue administrative lituanienne
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
L’orthographe des noms astrologiques sur les sites Internet
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
Identification des collocations arbitraires en lituanien
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
La subordination dans les travaux de syntaxe lituanienne (première moitié du XXe siècle)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Attitudes et comportements linguistiques : quelle influence est la plus forte ? Étude de l’adoption internationale et liens avec l’émigration
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
Les adverbes de temps indéfinis « kažkada » et « kada nors » : rapport de sens et emploi
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
Oïkonymes traditionnels et non traditionnels de l’est de la Lituanie
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
La pandémie de COVID-19 et la guerre en Ukraine : emploi des euphémismes et des dysphémismes dans le discours public en letton, lituanien et russe
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
La subordination dans les travaux de syntaxe lituanienne de l’époque de l’occupation soviétique
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
Laminatas et les mots apparentés dans le Dictionnaire du lituanien standard
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
L’orthographe des noms astrologiques dans les publications imprimées
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
Le grapholecte dialectal d’auteur et ses possibilités de perception
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Usage des langues et attitudes linguistiques : le cas des écoles polonophones
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
Le lituanien, langue officielle : dispositions législatives de l’entre-deux-guerres
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
Il y a 370 ans paraissait la première grammaire imprimée de la langue lituanienne
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14
Les valeurs dans les visions du monde lituanienne et polonaise : ressemblances et différences entre deux cultures
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.12
À propos de phénomènes variables et nouveaux en lituanien, et d’autres sujets
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.11