BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Dai a Š eikauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ VARTOJAMUMAS, IŠRYŠKĖJĘS KURIANT
LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS INFORMACIN SISTEM ESMINIAI NOUVJEAI: g ammai e,
mo phologie, pa adigmas, mo s des o mes kai ybinées, séman ique.
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme.
Kai omas pa ies du langage on pa adigme. Ku ian Li uanien langue g amma ikos in o macinę sis emą
(LIGIS) a é é ema qué que ne pas ou es les pa adigmes épe o iées kai ybines o mes peu en u ilise .
L'a icle ai e des cas, où de ce ains mo s ce aines o mes kai ybinės ne peu en ê e u ilisées.
P ésen en ois els o mes de ypes ainsi g oupe de mo s, auxquels es ca ac é is ique kai yba a ec
des excep ions. Indicés les aisons, pou quoi appa aî ne a ojamų o mų.
ABSTRACT Il es à no e que
E e y in lec ional pa o speech has i s pa adigms. While c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion
Sys em (LIGIS), we no iced ha no e e y in lec ional o m possible in heo y can be used p ac ically.
Some cases in e b pa adigms o Li huanian language a e discussed in he a icle, namely, when ce ain
pa o in lec ional o ms may no be used. We p esen h ee cases o unusable o ms and p o ide
easoning behind wo d g oups, co e ing such in lec ion wi h excep ion, o each case.
ĮVADAS
Iki XXI a. p adžios isi klausimai, susiję su g ama ika, bu o analizuojami iš žmogaus
kaip kalbos a o ojo pozicijų, . y. ap ašomi ik ie aspek ai, ku ie ak ualūs žmogui, i ne
ne z'es pas men ionné su des suje s qui son aux humains à leu p op e comp éhension.
De niè emen , commençan les phénomènes de langue in o ma ise , éme ge des p oblèmes,
don les o dinai es u ilisa eu s de la langue géné alemen même ne ema quen . Cependan
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
a ec elles encoun e en des spécialis es de linguis ique in o ma ique, e ec uan des âches
de ai emen du langage in o ma ique. Il au di e aussi ce que, en ai an le langage pa
in o macijos nepakanka, nes en pa eikiami ik bend iausieji lie u ių kalbos dėsningumai.
Panašių eiginių galima as i i ki ų mokslininkų da buose, p z.: „Tačiau žmonėms ski i
o dina eu , des dic ionnai es imp imés e des g ammai es con enus compliquen l'adap a ion
dans la c éa ion de p og ammes de ai emen du langage (Rimku ė, Ko ale skai ė 2008: 3). Kad
kompiu e iu, pas ebė a i eks yno ano a imo me u Vy au o Didžiojo uni e si e o
les dic ionnai es ou nissen des in o ma ions son insu isan es pou ai e la langue au
Cen e de Kompuu e ische lingu is ikos. Mo ologiquemen anno an Daba inės lie u ių kalbos
eks yną ( oliau DLKT) à cô é des au es données (giminė, nomb e, humo nis, emps, pe sonne,
deg é e k .) es indiquée e la o me ini iale du mo (lema). Les mo syns dažniausiai p ésen en
seulemen les mo s ondamen aux (Rimku ė 2006: 38), i. e. ne p ésen en pas ous les ediniai, pa
conséquen nemaja pa ie des mo s de langue li oue es e dans eux inco po ée e , p épa us
seulemen des mo syns u ilisan des logiciels, de nomb eux mo s exyno es en non econnus.
Dans les g amma iques déc i an les ca égo ies mo phologines, son ou nis quelques ce aine
ca égo ie mo phologique con enan des mo s exemples, e ous les mo s de langue Li uiniens, auxquels ce e ca égo ie mo phologique ca ac é is ique, ne ne a dijami. Pa exemple, Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau
DLKG) dé inissan daik a a džių giminę pa yzdžių es p ésen ée ap ès qua e mâ iškosios
e eme iškosios giminės mo s (DLKG 2006: 62). Tous des au es g amma icales ne
men ionne aien des mo s de la langue Li uanienne giminé gim akalbiams dé e mine n'es
pas di icile. L'o dina eu is lui seul ien ne peu s'imag o i ou décide , lui doi ê e ès
p écisémen indique ou es chaque mo des données g amma icales, aigi e giminė.
In o ma isan la langue Li uanien a é é ema qué un phénomène mo phologique, don déc i i
dans les publica ions ne éussi pas ou e . C'es dans les pa adigmes men ionnés kai ybinių
o mes e possibili é les u ilise incompa ibili é. Ce p oblème éme geai seulemen lo s du
ai emen in o ma ique du langage e aupa a an kalbininkų n'a pas é é ema quée. Te minu
pa adigme mo phologie signi ie am ce ain mo s de ype kai ybos galūnių sys ème ou l'ensemble
des o mes galūninių du mo dis inc , es considé é d'un ype kai ybos co espondan (Gai enis,
Keinys 1990: 143). Pa exemple, ac ionsmažodžių des o mes de emps p ésen son cons i uées
de le emps p ésen kamien e des pe sonnes galūnių. Le emps p ésen des e be oodges son
pe sonnalisés selon ois pa adigmes, qui co esponden ois pe sonnuo es (DLKG 2006: 337), e
un daik a o džių linksniuo ę (i)a cons i uen ois pa adigmes, qui di è en une des au es de ce aines o mes linksnių (LKE 1999: 462).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
sys ème d'in o ma ion g amma icos de la langue Lie u ių | 3
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Ainsi, les pa ies de la langue kai omas on son pa adigmes. Dans ce a icle, on ai e seulemen
p obleminiai eiksmažodžių pa adigmų a ejai.
L'objec i de ce a icle de discu e des éminškėjusius cas de mo s indi iduels de ce aines
o mes de non e u, qui on é é ema qués en dé eloppan Li uanien langue g amma icos
in o macinę sis emą (LIGIS). Dans le bu d'objec i a an ou é isés les publica ions les plus
impo an es, dans lesquelles g ildenen les ques ions de consomma ion des o mes
g amma icales e la héo ie de la mo phologie na u elle, pa laquelle on essaie g įs i olé ieu
é ude, pa la sui e p ésen é es LIGIS u u imo idėja, e ec ue des a aux, éme us
p oblèmes, e puis examinami héo iquemen possibles o mes ne a ojimo cas. Paaiškėjo, que
de ce ains mo s ne ou es les o mes héo iquemen pa adigmes p ésen ées son possibles.
On é é u ilisée la mé hodologie de sélec ion, . i. é ude sélec ionne ceux p obleminiai cas, qui éclai škėjo in o ma isan la langue.
1.PUBLIKACIJOSE APRASHYTI VOORŽI FORM USAJIMI QLAUSIMAI Dans ce chapi e se a discu é
dans les g amma icals de la langue li uanienne ainsi que dans les manuels de cul u e de la langue
l'in o ma ion ou nie en ques ions de possibili é des o mes e é oquées quelques a icles,
dans lesquels di é en s aspec s son examinés des o mels de mo s. Malheu eusemen , n'a
éussi ou e publica ions, dans lesquelles se aien déc i s des é udes de consomma ion des
o mes p ésen ées dans pa adigmes, e ec uées isan éclai e i, si ou es les o mes héo iquemen exis an es peu en ê e consommées la pa ole.
1.1. Dans les g ammai es discu é des o mes non consommables
Tan una omée (DLKG 2006) que i omée (LKG II 1971) dans les g ammai ies de la langue li uanienne
en discu en des cas de ce ains ac esmažodžio o mų ne a ojimo. Comme indica eu ici peu
ê e considé é e séman ique signeis ce son les di s impe sonnels ac ionsmajodžiai. Les
impe sonnels ac esmajodžiai nusako du ac eu s olon é nep iklausančius na u es phénomènes ou
au es s ichinius p ocessusus e a seulemen du oisième pe sonne o mes. Le pa adigme des
ac esmajodžių sanspe sonnies cons i ue des di ec es, supposées e indi ec es nuosakų
oisième pe sonne o mes, bend a is, di isi ie, de ce ains ac esmajodžių e non-e icia i s
pa icipan s be a dė giminė (DLKG 2006: 315-316). De même s'éc i e dans la g ammai e académique:
Insasmeniai eiksmažodžiai <...> nekai omi ni pe sonnimis, ni skaičiais e sa o me coïncide a ec
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pe sonninių eiksmažodžių ečiuoju asmeniu (LKG II 1971: 213). Cependan la plupa des lis és
mo s, qui son p ésen és comme beasmenies eiksmažodžių exemples, sakinyje n'y a ac ion.
beasmeniškumas y a labai sąlygiškas, . y. beasmeniai jie būna ik am ik ame kon eks e, kai
Ce ains g amma icale men ionnen des impe sonnels ac ionmajodžiai peu en ê e u ilisés a ec
un ac eu au ologique: pluus lyja, sninga sniegas e . . De plus, e des pa oles de la chanson des
sakoma: A diena dienos, a nak elė ems. Tada i eiginiai, kad šių eiksmažodžių
o mes liepiamosios nuosakos ne peu en imos, n'es pas complè emen p écisus, plg., Lyk, lie u i,
lyk. Même e dans ces cas, où ac ionmajo odis ne peu a oi ac ion, pa exemple, a oi , aussi
u ilisées ce aines des o mes de déclicaison liepiamoses, pa exemple, uniscai os deuxième
pe sonne. Il s'applique dans di e s p oposages, pa exemple, DLKT: Reikėk shi aip a si ik i. Des
en egis emen s In e ne : Dingo. Tou a dispa u. E ais besoin u moi. Plus a d là appa aî e.
Des exemples similai es peu en ê e ou és e gožinėje li é a u e, pa exemple: Reikėk u me Polionijos sese iai sykį išsižio i su ce e okie uką (Apu is
1977: 32).
Plus loin en é oquan les sanspe sonies des ac ionsmajodžių a oseną
pasaky a: Cependan é i as (pleins) pa adigmas a pas ous les sanspe sonies
eiksmajodžiai. pa exemple des ac ionsmajodžių pabaiso, pagailo, paga do
géné alemen es u ilisé seulemen le u u is ka inis, ečiau équennis emps,
e les au es o mes a s oja cons uc ions a ec co espondan e signi ica ion
ca ac é a džių be a de gimine (baisu, ga du) ou p ie eiksmiu gaila e
eiksmajodžiu da y is, например., (da osi) baisu, pabaiso, pabaisda o, pasida ys
baisu; (da osi) paila, pagailo, pagailda o (pasida yda o gaila), pasida ys paila (DLKG 2006: 316).
Bien sû , possible cons uc ion e da ėsi pasida é paila. Veiksmajodis pagailo e kons ukcija da ėsi
pasida ė gaila son synonymiquemen u ilisées o mes, ayan une ès similai e ou même la même
signi ica ion. Si le pa adigme manque, i. i. ne se pas dans le langage, des o mes d'un ce ain mo
peu en emplace d'au es mo s conjugés, il en ésul e, ces o mes manquan es on un sens
( eikšmę). Dans ce a icle s'e o ce de déc i e des cas, quand ce ains mo s des o mes
dis inc es son impossimos, . i. les mo s, pa a o i a o me, n'on sens. DLKG pa lan de
pa icipan s be a dę giminę ai e p incipalemen son usage (DLKG 2006: 324, 365, 377) ou son
u ilisa ion en o man des o mes composées du e be (DLKG 2006: 302). In o ma ion p ésen ée
ega dan de la posi ion du ac ionmajo : Obje o linksnio ne aldan ys eiksmajodžiai a complexes
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
o mes nonexécamouses seulemen a ec be a dės giminės pa icipan s (DLKG 2006: 320), exemple.,
es on é é p omenée / p omenée.
1.2. Mo ologinių požymių nuspėjamumas
Examine ons quelques a icles, dans lesquels analyse- -on, combien il es possible p édi e
ce ains mo phologues signes des mo s de la langue li uanienne selon déjà la possession
ypa ybes. Tos ypa ybės gali bū i labai ski ingos p igim ies, kaip an ai seman inės,
d'in o ma ions su ces mo s mo phologiques e pan. Pa ois même p ononcen des
a i ma ions opposées, pa exemple, que la séman ique a ou n'a in luence à ce ains phénomènes.
Kaip mo ologinės ypa ybės pa yzdį galima paminė i kai ybos klases, pagal ku ias
es décidée su edinių sanda os signes. Vilniaus uni e si e e e ec uée au cou s d'une é ude a
é é éclai ciniami, qu'un lien a des ac ionmažodžių p ésesagos a ec daik a a džių kai ybos
classes. Išnag inė i ous dans le élec onique Daba inės lie u ių kalbos žodyno a ian e (DŽ6e)
ou e p éesagų ė- i, y- i, o- i, uo- i daik a a diniai ediniai (Pake ys 2011: 273). Daik a a džių
cai yba classes des inées u ilisé le signe adi ionnel mul iskai os naudininko galūnės oix,
exemple.: (i)a pou les hommes, les è es; (i)o chaakoms, galioms e . . S a is iquemen
analysa us des mo s sélec ionnés, é abli que du daik a a džio pada y as eiksmažodis a
p éesagą, qui es nuspėjama a ec assez didele ikimybe e dépend de ce daik a a džio kai ybos
klasės. Pa exemple, (i)a classees daik a a džio eiksmažodinis edinys au a p eesagą (i)uo- i
a ec ikimybe 70,95%, (i)o classees daik a a džio eiksmažodinis edinys au a p eesagą (i)o- i a ec
ikimybe 71,53%. Aux conclusions, la p oposi ion es ou nie que plus clai e in luence de
l'in o ma ion séman ique des i es p eesages ne éussi pas à oi (Pake ys 2011: 286). Dans un
au e a icle déc i une é ude e ec uée, kaip les leksemų mo phologiques ca ac é is iques à
une ce aine mesu e peu se dédui e de leu séman ique (A kadje 2008: 2). On é é examinés
p imai es ac ionsmažodžiai de la langue Li uaniennes, don la acine se e mine p iebalsiu. Tous ils
son g oupés en kai ybos mak oklases, desquels s ambiauses son ns eiksmažodžiai, . y.
in a pą e p iesagą -s esmes emps kamiene u in ys mo s, e j eiksmažodžiai, don l'espoi e
l'a eni du ka in son dans les kamienues du emps pala alisa ion. L'analyse e ec uée mon a
que la plupa n/s eiksmažodžių (237 su 248) son in anzi i emen e in o mellemen ils
peu en ê e déc i s comme seman inius passi es, i.e. eiksmažodžius, signi ian s si ua ions,
non dépendan es de la olon é du suje (p.ex., pa ce que le suje es un obje mo ). Pi minies j eiksmažodžiai

DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
le plus sou en (247 de 306) ma que une conscien e ac ion d'un agen i an au pa ien ,
subi iančiam (neg įž amą) l'al é a ion de l'é a (A kadje 2008: 10). Des données a é ées son ou nies
1 ig.
1 PAV. Veiksmažodžių séman ique e mo ologických klasių san ykis (p épa ée selon
A kadje 2008: 14).
Ap énien a icle p ésen e la conclusion, que j eiksmažodžiam e
ns eiksmažodžiam/ ca ac é ingos yškios seman inės dominan ės.
Les ques ions no males su les o mes e bales 1.3.
Nemažai publica ions, dans lesquelles discu é le mo s o mes de consomma ion, annonciée
des ques ions de no mminim de la langue Li uiniens. L'É a de la langue Li uanienne p ésen e
une commission de Lis e des au es de Langue p oposen des égulie s cas de
1
consomma ion de ce aines o mes, cependan cela conce ne seulemen a ec pa iennes
o mes de mo s. Pa exemple, indique- -on que ne a o inas mâ iškosios giminės
daik a a džių o mes aux emmes selon p o essions, onc ions e e c. déc i e: a chi ec e
(= a chi ek ė) Žilienė; ne a o inas kelin inių skai a džių e į a džio kelin as y iškosios
giminės kilmininko o me mėnesio dienai nusaky i: Kelin o (= Kelin a) aujou d?, A os ogausiu
nuo liepos penkiolik o (= penkiolik os) e k . Cependan de elles o mes ne doi en
a o i ik am ik ame kon eks e, ki ais a ejais (a chi ek as Žilinskas, ik iš kelin o ka o
pa yko nus a y i) jos y a isiškai inkamos.
Les lignes di ec ices de la cul u e Li uaniennes dans les collèges discu en des cas, quand le
même mo papli ée deux ou plus galūnių a ian s. De elles galūnées son appelées
g e u ines: Galūnių o mes son sou en g e u ines, . i. deux semblables (unes
aisyklingos, o ki os į bend inę kalbą a eina iš a mių, šnekamosios kalbos),
1
h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/ o mu- a ojimo papli usį e
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
i no s abi leis inos, kalba, siekdama pas o umo, enkasi ieną, labiau
à eisin ą a ian e (G iške ičienė e k . 2003: 144). Exclamés ous les possibles, c'es -à-di e
us ojamus, a ian es conseillée p end e un, no minį: les no males son considé ées les
„Į ai ūs a ian ai, o no minis dažniausiai ienas“ (G iške ičienė i k . 2003: 144). Pa yzdžiui,
sui an es daik a a džio linksnių galūnių a ian es: sesuo a ec sese imi (mais pas a ec
sese ia), obelis à obels (mais pas à obelies), shuo be šuns (mais pas be šunies, be šunio);
adjec i du su nom galūnės: smailus, e non smailas kampas, smaili, e non smaila ada a; du
p énom nomminin: lui p op e, mais pas pačio (G iške ičienė e k . 2003: 144). Cependan ous les
cas men ionnés dans ce manuêly son possibles, e les mo s a ec n'impo e quel galūnių
a ian son comp éhensibles.
Kū ybinių indus ijų specialybei des inée dans une guideèle de cul u e de langue son abo dés
chaque di e nie ne a o ini cas (Vlada skienė 2013: 75-82). Pa exemple, a dininkas
ne a o inas neapp éz am quan i e de choses ou pa de la chose di eš i: Kai opiniés ès
di é , kyla ginčai (=ginčų); Les iola ions des ègles p o oquen des acciden s malheu eux
(=nelaimingų a si ikimų). Kilmininkas non des ininis u ilise , quand abs ac us suje neskaidom:
O ganisa ions į aizdis a lemiamas in luence (=lemiamo in luence) oms en ep ises, qui che che
ilgesnès économies succès. Įnagininkas es considé é comme imp op e d ejybinių linksnių aiškai:
Spo aide l'homme à de eni en bonne san é e ž aliu (=s eikam e ž aliam). Ne eik iną ie ininką
pa ois p oposé de change même el combinain de mo s, dans lequel nebelieka co ecomo mo :
In liacijos i sezoniškumo į akoje (=Dėl in lacijos i sezoniškumo) išk eipiami me iniai indicikliai.
Naudininkas ne a o inas obje d'ac ion au eikš i a ec les mo s co espond i, non
co espond i: T anspo e ins umen s ma kė, ipas e s o is co esponden indiquésems
(=nu ody us) p ašyme. Aussi les documen s de so es dénomina ions au u ilise non pas
bene iciininką a ec bend a imi, e galininką a ec bend a imi: au o isa ion pou des a aux de
cons uc ion (=a lik i e ec ue des a aux de cons uc ion). Cependan à cô é de ces
ema ques son p ésen és e égulie s cas de pau ojemen du béné iciai e: Gau es données
son insu isan es à la décision adop e . Ainsi, on peu a i me que e dans ce manuèle
indiquées comme impossibles ou inéluc ables o mes de mo s elles de iennen que dans un
a ojimas daik a a džio linksnių pozicijoje. Va dininko: Be neįmanomas (=neįmanoma)
ce ain con ex e. Dans d'au es cas, elles son considé ées en iè emen éguliè es.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 8
Monog aphie dans la cul u e de la langue Lie u ių discu é le pa icipan de be a dės giminės o mų нам потребовательнее (= eikalingiau) que le pain; galininko: Li e a ū os kū yboje pa icipeja i doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
kalbinė in uicija: écou e s i negi dimą (= negi dima), di e nepasaky ą (=nepasaky a). Kilmininką
p opose de change synaksine cons uc ion a ec pa icipan io be a dės giminės o me:
Depuis pasaky o (= o, ce qui pasaky a) il es clai que bend a imo y inys en subs ance
coïncidai a ec le con enu de enseignemen e d'éduca ion; Eilė aščio g ažumas sou en
a si e ia connuomo, gi dė o i ne ikė o (= o, ce qui connue, gi dė a e ne ikė a) sanki oje.
de même maniè e es p oposée change e įnagininką, pa exemple, Cependan no e a ail
con en in is a ein u (=ce qui a a ein ) es impossible, e ie ininką, pa exemple, Ne ikė as
beaux a ga sis sename, za i š ame (= ame, ce qui sena, za i š a) a si le essusci e à la ie
(Paulauskienė 2001: 139-145). Co u men ionnien e impossimi des o mes de ai e des cas: de
beasmenies ac ionsmažodžių impossible de ai e linksniuojančių eikiamosios ūšies daly ių,
de eux son ai es seulemen nelinksniuojamosios o mes, allan an es a iniu (Paulauskienė 2001: 221), exemple., pasnigę.
Vécdan la P og amma ion de no malisa ion e de di usion de l'u ilisa ion de la Langues d'É a , on é é
2
é udiés les pa icula i és des o mes g amma icales de la langue li uanienne. Beaucoup d'a en ion à la
ca égo ie nomb eus, ca consac ée se pose des p oblèmes due aux nomb e abs ak eu s d'obik a a džių.
On peu di e que skaičiaus o mes de usage e no mmina ion ac uus seulemen pou des obje s a a dji
(Paulauskienė 2001: 146). Les g ammai es de la langue Li uanie indique que les abs ac ieji daik a a džiai
egali a oi des o mes unaskai os e skaičiais nekai omi (LKG I 1965: 175; DLKG 2006: 62). Les conseils de
langue déc i en des cas excep ionnels où les obje s abs ai s se conc é isen e leu pliskai ą peu ê e
u ilisé, e.g., L'homme peu ê e cou e de di e ses des eimies (KP G1 2002: 20); cela es ca ac é is ique e
des nommés de ac ions, e.g., Susidū ė deux complè emen di é en s mąs ymai (Bučienė 2017: 50).
Cependan , des publica ions, dans lesquelles se ai analysé les ac ionsmajodžių uniscai os ou plu iscai os
consomma ion, pa iculiè emen impossimi cassa, n'a éussi ou e . Taisykliges des cas de consomma ion
de ce aines o mes son p oposés Kalbos pa a imuose, p esque dans chaque numé o de la e ue Bend inė
kalba son examinées les ques ions de ègles de o mes. Le plus p oche, ce qui a pu ê e ou é, au hème
examiné de ce a icle ces la no e de Jono Jablonski dans le Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėly, publié
Tačiau jie i gi neapima isos pa adigmos a ojamumo.
en 1925: Apie daly ius
h p://www. lkk.l /p og amos/pa aiskos- als ybines-kalbos- a ojimo-minimo-i -sklaidos-p og ama isu
„būsimas, siųsimas, esimas“ <…> čia ne enka kalbė i: jie e as ė a kalbos dalykas, jie ne
2
e non de ous les eiksmaž 1925odžių pada omi (Jablonskis: 61). Cependan ici discu é le cas, où n'y a de ous
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
pa icipan de o mes a ec une ce aine ac ionmajo a i e châ eaux.
1.4. Applica ion de la mo phologie na u aliosios
Na ū alioses mo phologie poin de ue bal es langues commençées examine seulemen au débu
de ce siècle. Dans la p emiè e décennie e ec ués sys èmes de p dažodis langue le oue des
eche ches (Rosinas 2005), plus a d ce e mé hode appliquée aux ac ionsmažodži langues li ou es
(Pakalniškienė, Ša ky ė 2012). L'une des ques ions de la mo phologie na u elle é udiées ce qui es
no mal dans un sys ème de langue pa iculiè e (D essle 2019). Un phénomène mo phologique es
3
considé é comme na u el, s'il es épandu dans la langue e lui changean n'a ec e (Maye hale
1981: 2). Ne son pas ous les phénomènes mo phologiques uni o mémen épé és, pa exemple,
p éesages se passen plus équemmen que a an dėlių. Une langue peu du ou n'a oi p édėlių
(p.ex., u kų), mais si elle a même une espèce a iksų cela son des p ésages (C occo Galeas 2001: 8).
En e ec uan des eche ches ul é ieu es dans ce e di ec ion, a é é ob enue la conclusion que
des p éposages e p édélices son plus épandus que in a pai (Wu zel 2001: 27) Suple i isme es
4
égalemen a e, aïi e n'ena ū alus mo s dans da yboje (D essle 1985: 97). dans la langue Li uanie
suple i ines o mes de son ès peu nomb eux: suis é ais; je moi e k .
5
En e ec uan des eche ches des emps du ac emajoudique des langues li uaniennes a
é é accédé à la conclusion que [N]a ū aliosios mo phologie du poin de ue des langues
li uaniennes shakninių eiksmajodžių u ai la o me du emps laiky inas ondamen aines,
e es emps o mosiš es inėmis (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Comme a gumen es
p ésen é le ai que [I]n a pinių e -s a kamieno eiksmažodžių les o mes de emps espoi
s uc u ellemen son plus complexes que le u eu emps kamienus, e donc du poin de ue synch oninien considé és dé i ées (Pakalniškienė, Ša ky ė
2012: 155).
Du poin de ue de la mo phologie na u aliose kai ybos ègles son les opé a ions
mo phologiques, pa lesquelles dans le mo son o mellemen codées les ca égo ies mo phologiques (Maye hale 1981: 8).
3
<...> wha is no mal in he po en ial sys em o a speci ic language (D essle 2019).
4
„<...> is dann ex e ne Flexion na ü liche als in e ne Flexion, und P ä- und Su ixe sind na ü liche als
In ixe (Wu zel 2001: 27).
5 <...> supple ion is mos
unna u al (D essle 1985: 97).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
3.2. Bâ eu Absence de emps ca onien
Un au e cas, quand il y a impossibles mo s de o mes de, a égalemen à oi a ec la séman ique.
Tu in ys a an délį ebe eiksmažodžiai signi ie pou sus inį eiksmą (A kadie 2010: 21) donc
8
į ykio eikslo eiksmažodžių a ec ce a an dėliu ne peu ê e. En déc i an la g ammai ique de la
langue li uanienne indique- -on que eiksmažodžio eiksmo p iešp iešų o me es ne egulia i e
eikslo peu ê e opposées di é en es o mes de emps le emps p ésen a eigos emps de
signi ica ion, e l'ê e e le u u is į ykio <...>, plg. : A hina soi a nykus (Nė is) e A ėjo i
lauk oji l'heu e de l'éclipse du soleil (Vienuolis) (Judžen is 2012: 157-158). Su la base de ce qui es
a i mé dans la ci a ion, le mo a is es considé é é énemen du e be eiksmažodžiu, mais
ebea eis déjà indique le e be ęs inumą e es a ibué eigos eikslui (Il sa ai que e ap ès
ce é énemen sūnaus laiškai ebea eis comme e aupa a an .). Dans la cul u e des Li uanies
es égalemen discu é eiksmažodžių eikslas: <...> eigos eikslo eiksmažodžiai son sans
a an dėlių, o į ykio eikslo eiksmažodžiai a ec p iešdėliais. Si le p écep e indique seulemen
l'ac ion, yks ančio dans la di ec ion co espondan e, esul a ą, ce e ybiniu lišiu liés mo s son
si p oches comme si se aien de la même o me de mo : a) ai e ai e; éc i e-éc i e;
décompose -s'scompose ; blan i-ishbal i, pabal i, nubal i; sk-nuskęs i, paskęs i; nyk i-sunyk i; b)
alle du... so i ; alle dans... en e ; alle de... alle ; cou i pa ...- ebondi ; bê e p o... p bê e
e . . (Paulauskienė 2001: 211) Pa la sui e il es indiqué que ac i i és peu dé e mine e le
emps ac ionmajoudique: <...> le emps p ésen de la langue li ou ienne pe me u ilise e
p épélines de ce aines o mes d'ac ionsmajoudges eigos signi ica ion: slink ies
ac ionmajoodžiai a i e, déploie, a i ežiuoja, iš ažiuoja, pa ažiuoja épond à la ques ion
eigoslo quoi il main enan ? <...> Mais su i de emplace le emps p ésen se ai oju, e
ac ionmajodis indique laigg é ésul a a inïe ac ion: es enu, a lauké, a i aja o, es
pa iža o, pa ažia o. (Paulauskienė 2001: 213) 8 <...> he combina ion o eand be- <...> his
sequence can only be in e p e ed as a con inua i e o m
<...> (A kadie 2010: 21).

DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 17
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Bū ų enco e possible complildie , que non seulemen espoi , mais e u celui du équen du emps
o mes son eigos eikslo, ca seiku jan s ac e es pou susiamas: a eida o, a laukda o,
a ažiuoda o, iz ažiuoda o, pa ažiuoda o. Cependan n'es déc i e des ema ques que ce ains
p édélices peu en un é énemen ac e de ges mažodžius emplace eigos ac e de ges mažodžiais.
P idėjus aux men ionnés ac ionsmajodžių da e ebe-, u ojo ka inio o mes du emps de ien
impossimes. Į ykio e be eiksmažodžių kai ybinės o mes a ec ce p édélius son i eales,
exemple., oisième pe sonne o me * ebeiš ažia o. LIGIS de els eiksmazodžių u ai ca inium
o mes de emps ne ou nisen . Ainsi, ema qué une cou be géné ale, que la di ec ion mon an
slink ie ac ionmajodžiai (e ce ains e pas slink ie) a ec p édélices a -, nu enco e e ebe-, ne peu
a oi du u u ca in des o mes de emps, comme-, eni , nu ažiu i, a bėg i, nubėg i, a sk is i,
nusk is i, nudažy i e k . Les mo s ebea ažiuoja, ebea ažiuoda o, ebea ažiuos des
pa lemen s li uanais peu en imi, cependan * ebea ažia o, * ebenudažė déjà es sans sensmi.
Sakinys Quand je e ou au, il es enco e ebedažė len yną es comp éhensible e bon, ca dažė es
eigos eikslo eiksmažodis. Le e bus de l'é énemen se ai nudažė, e * ebenudažė déjà sonne
neįp as ai, il au impliquensus é léchi , quoi cela pou ai signi ie e kažin ou quelque quel signi ica ion de ce mo ieni ų dans la ê e. Tebei é énemen ac ion les uns les au es éliminen .
3.3. Seul be a dė neikiamosios ūšies pa icipan s giminė
Nemažos de la pa ie neekiamosios ūšies daly ių u ilisée seulemen be a dė giminė. déc i e au
Ne eikiamosios ūšies daly ių, pada y ų iš in anzi y inių eiksmažodžių, galima ik be a dės
giminės o ma. Bene pi mi pas ebėjimai apie a ojamą daly ių ik be a dę giminę bu o
débu de ce siècle, jus e o mulée é ai quelque peu di é emmen , be a dę giminę appelan
nelinksniuojamąja o me du pa icipan : Iš negalininkinių eiksmažodžių da oma seulemen
nede inamoji e nelinksniuojamoji o ma (Paulauskienė 2001: 222). bėgy a 14 310, e
Tai ma y i i iš s a is inių LIGIS duomenų. Veikiamosios ūšies daly ių su šaknimi
nonikiamosios ūšies pa icipan s seulemen 1 772. Toujou s la même opinion émisskian s de
p opos peu en ê e ou és e héo iques a aux: <...> eikiamosios ūšies daly ių
daugiau negu ne eikiamosios“ (Paulauskienė 2001: 221). Taigi labai didelė dalis
pada oma ne eikiamosios ūšies daly ių, i. e. ceux, qui ai e de in anzi y inių eiksmažodžių,
n'a pas mo e iškosios e y iškosios giminės o mų bei linksnių. P z., bègamas uožas,
a ka pa, nubėg i kilome ai gali bū i a ojama, aip pa kaip i aikų jau bu o išsibėgio a kas
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
langue Li uanien g amma ikos in o macinę sis emą |
18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
p abėg a ku , mais le mo *išsibėgio as es déjà impossible. Du o al LIGIS base de données
comp end 236 nonekiamosios ūšies pa icipan s lemas. De ceux 120 egali a oi seulemen
be a dées gimines o mes. On peu ou e e plus d'exemples a ec d'au es
ac ionsmažodžiais, pou an qui pas enco e incluses dans LIGIS, quand possible seulemen
be a dė nonikiamųjų pa icipan s giminė. Pa exemple, de ac ionmajodžių aug i, blizgė i,
nesisup i peu ê e ai aug a, blizgė a, nesisup a, cependan *aug as, *aug am, *blizgė as, *blizgė ame, *nesisup as, *nesisup o es déjà ne se comp ennen .
IŠVADOS
Commençan à applique o dina eu s e des langages au ai emen , su les langages, leu
g amma ique, cla i ié de nou eaux ac s, auxquels aupa a an n'a pas é é a i é a en ion, ca
à l'homme en an que consomma eu de langues ces ques ions neak uelles.
Compu é isan la g amma ique de la langue li uanienne ema qué que ce ains mo s de la
langue li uanienne ne peu en acqué i de ou es héo iques pa adigmes o mes de e ainsi
se passe à cause de la signi ica ion leksique nede gence a ec g ama ine signi ica ion ou à
cause de leu loginien con e a i ude. G upinį eiksmą eiškian ys mo s des uneaskai a es
impossible. Au ykio ac ionlo eiksmajodžių ediniai a ec a an dėliu ebenegali a oi u ojo
ka inio emps o mų. La plupa neekiamosios so šies pa icipan s, pada y ų de in anzi y inių eiksmažodžių, peu a oi seulemen be a dės giminės o mą.
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=ad anced (žiū ė a 2021-05-25).
LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e:
h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2021-05-25).
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as), y . ed.
G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l
(žiū ė a 2021-05-25).
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 19
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
Apu is Juozas 1977: Sug įžimas aka ėjančiais laukais: No elės, Vilnius: Vaga.
A kadie Pe e 2010: No es on he Li huanian es ic i e. – Bal ic Linguis ics 1, 9-49.
A kadje as Pio as 2008: Lie u ių kalbos pi minių eiksmažodžių klasių seman ika
ipologinių duomenų kon eks e. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 1-27.
Bučienė Laimu ė 2017: Daik a a džių skaičiaus ka ego ijos aiška: no mos i a osenos
sanki a. – Kalba i kon eks ai: mokslo da bai 7 (2), 44-61.
C occo Galeas G azia 2001: Wha is Na u al Mo phology? The S a e o he A . - Linguis ics
A hens 13, 7-33.
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. 5-as pa ais. leid., Vilnius:
Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006.
DŽ6e –Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys. 6-as leid. (elek oninis), Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 2006.
D essle Wol gang U. 2019: Na u al Mo phology. - Ox o d Resea ch Encyclopedias –
Linguis ics. P ieiga pe in e ne ą:
h ps://ox o d e.com/ iew/10.1093/ac e o e/9780199384655.001.0001/ac e o e-
9780199384655-e-576 (žiū ė a 2021-05-25).
D essle Wol gang. U. 1985: Supple ion in Wo d- o ma ion. His o ical Seman ics, His o ical
Wo d- o ma ion, ed. J. Fisiak, 97-112.
Gai enis Kazimie as; Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
G iške ičienė Joli a; Lapku ienė Cecilija; Na alinskienė G ažina; Šmulkš y ė Rima 2003:
Lie u ių kalbos kul ū os ado ėlis kolegijoms, Vilnius: Homo libe .
Jablonskis Jonas 1925: Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė.
Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o
leidykla.
KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, eks o
au . R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 20
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius:
Min is.
LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Maye hale Willy 1981: Mo phologische Na ü lichkei . / Linguis ische Fo schungen 28,
Wiesbaden: A henaion.
Paikens Pe e is; Ri uma Lau a; P e kalnina Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h
Limi ed Resou ces: La ian exaample. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o
Compu a ional Linguis ics (NODALIDA 2013). Linköping Elec onic Con e ence
P oceedings 85, 267-277. P ieiga pe in e ne ą:
h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/260907832_Mo phological_analysis_wi h_li
mi ed_ esou ces_La ian_example (žiū ė a 2021-05-25).
Pakalniškienė Dalia; Ša ky ė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos aš ų in a piniai i s a
kamieno eiksmažodžiai na ū aliosios mo ologijos požiū iu. – Res Humani a iae XI, 151-
172.
Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i jų
pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. – Bal is ica, 46, 271-288.
Paulauskienė Aldona 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija.
Rimku ė E ika 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama inių o mų a osena mo ologiškai
ano uo ame eks yne. – Li uanis ika 66 (2), 34-55.
Rimku ė E ika; Ko ale skai ė Jolan a 2008. Tai, kas inka žmogui, ne inka mašininiam
e imui: žodynų p oblema. - Gim oji kalba 2, 3-14.
Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i
diach onija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Š eikauskienė Dai a 2010: Lie u ių kalbos ien isinių sakinių au oma inė sin aksinė analizė:
dak a o dise acija.
Š eikauskienė Dai a 2016: Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema: I. Mo ologija. -
Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-
kalba/a icle/ iew/183 (žiū ė a 2021-05-25).
Vlada skienė Rasuolė 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis, Vilnius:
Technika.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 21
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
Wu zel Wol gang U. 2001: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei : Ein Bei ag zu
mo phologischen Theo iebildung. S udia G amma ica 21, Be lin: Akademie-Ve lag GmbH.
Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. - Da bai i dienos 24, 245–
273.
Reçu 2019 10 22
P iim a 2021 09 06

DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian
Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 22
doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02
BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204
USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE
LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM (USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM) es un sys ème de g ammai e basé su les mo s e les exp essions éc i es dans les langues ma e nelles e ma e nelles. Il es égalemen u ilisé dans les langues ma e nelles.
Summa y
Up un il now, he usage o g amma ical o ms mos ly has been discussed in s anda diza ion o
diach onic aspec s. Sea ching o a icles abou pa adigm co e age o i s comple eness yielded
no esul s. We encoun e ed he same c i ical ques ion while c ea ing he Li huanian G amma
In o ma ion Sys em, while p epa ing he ma e ial o he ab OTHER FORMS o be exac . I u ns
ou ha pa adigms o some wo ds a e incomple e, which is de e mined no by mo phological
ea u es o Li huanian language, bu by wo d seman ics, making speci ic pa adigm o ms
impossible, non-exis an , by esul ing in wo ds no unde s ood by a na i e speake . We p esen
h ee ypes o such occu ences: 1. Ve bs ha ing no singula o m: such e bs mean g oup
ac ion. 2. Ve bs he pas simple ense o ms o which a e illogical. Such p oblem occu s when
indica o o aspec o e bs is ime (i.e. p esen ense o ms a e impe ec i e, and pas simple
ense o ms a e pe ec i e), and hey ha e a ached he p e ix ebe-, which no es con inui y. 3.
Mos o passi e pa iciples ha a e de i ed om in ansi i e e bs can only ha e neu e
gende o ms. KEYWORDS: g amma , mo phology, pa adigms, in lec ional o ms o wo ds,
seman ics.
DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]