BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
DL DARINI SU FAIGMENIU -EIVIS, -
ESMINIAI VOIRJES: açons de ai e; ca égo ie de dou es; ype de enco e p oduc ion;
baigmoi; annexe; synomyškumas.
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
En langage Li u iens es pe sonne dénominan des da ins, con enan panašius baigmenis -ei a e
-ei is, -ė. Les Ve bes de da ybos comme ces éc i en su p éesagas -ei a da ybos ypeà, e su
-ei is, -ė da inius seulemen uneu au eu zasimenée. Dans ce a icle, appliquan des mé hodes
d'analyse e de subs i u ion, on analyse les e bs du langage li uanien, le ocabulai e du langage
li uanien ac uel, le dic ionnai e du ocabulai e du langage li uanien, la ca e de supplémen s du
ocabulai e du langage li uanien, le duomenyne des nou eaux mo s du langage li uanien e le ex e du
langage li uanien ac uel. L'analyse de la li é a u e e des ma iè es empi iques a é élé que le e me
-ei is - es le ésul a d'un mélange, mais dans ce ains cas (sinch oniquemen ) -ei is - peu ê e
considé é comme un mélange. Ainsi des mo s de daiban dans les bou iques de a dažodines des
ca ac é is iques des dé en eu s, ac eu s e ac ionsmažodines des ca ac é is iques des daiban
dans les ca égo ies g e a esamo -ei a ype de daiban se ai oppo une indique e besi o muojan į
-ei is, -ė daiban ype.
ĮVADAS
dans le langage Li u iens son qua e p incipaux moyens de doig s de mo s: su iksacija, duodan i
p éesagų edinių, p e iksacija, duodan i p iešdėlių edinių, pa adigm(iz)acija, duodan i galūnių
edinių, e kompozicija, duodan i dū inių. Pa ois išsyk élichiasi deux modes de da ybos
géné alemen p e iksacija e su iksacija, kompozicija e su iksacija, aigi pa lez-on e de mix ų
da ybosinį būdą (U bu is 2009: 107, 333342; da . oi LKG 1965: 591; Ke 1999: 2223). Disy ine que que des
1
li uanien langage son des cas, quand su des conc e s da iniens doig s de la ab ica ion n'es pas
d'une opinion.
1
L'a icle con ien des é é ences à des mo s, déc i e dans la g amma icale des langues Li uaniennes (LKG 1965: 1971),
Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 20059), Vinco U bučio Pa odžių da ybos eo ijoje (2009), S asio Keinio
Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999). Pou de nou eaux ape çus su les açons de ai e oi Sme ona 2005.
Pou les p écieux ema ques e conseils je eme cie les c yp ies(-oses) c i iqueu s(-esses).
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Pa exemple, les chi es e djis de onze à dix-neu seuls emps dū iniais, ku ių an asis sandas
emiasi eiksmažodžiu liko (Keinys 1999: 84; plg. LKG 1965: 619620, 636), Aldona Paulauskienė (1993: 237) les
appelle son secondes su augaugoi dėmeniu -lika, quiis poin de ue de l'o igine liémas a ec
daik a a džiu liekas ai, ce qui es e, ne eikalinga. An ano Pake io Akcen ologies dans la seconde
pa ie (Pake ys 2002: 22) els chi es e dji son discu és à dū inių, mais éc i -on que
[D]aba inėje kalboje, le second dėmas es déjà di icilemen besou ien a ec le eiksmažodžiu lik i,
liko, donc on peu considé e que -lika acquie des onc ions su iksoido.
2
Dans les langues li au es des daik a o džiai son ai s de ous les modes de
e bages, pa iculiè emen beaucoup d'en e eux ai a y a (e da oma) a ec des
3
p éposages (Amb azas 1993, 2000; Keinys 1999: 36; DLKG 2005: 86).
Selon la da ybne signi ica ion des p éesages e galūnių ediniai adi ionnellemen se di isen en
4
ca égo ies de da ybos (da ybos klases) sou en men ion 13 daik a a džių da ybos ka ego ijų
(LKG dis ingue 12. Chaque ca égo ie de daiban appa ien un ce ain nomb e de ypes de daiban.
1965: 253–423; DLKG 2005: 87–145; U bu is 2009: 330), S asys Keinys (1999: 37–39) jų
D'une même ca égo ie de da ybos se ou en sou en di é en s ypes de da ybos de da inių,
5
qui ( o mellemen ) on une elle même p éesagą, mais di é en s galūnes. gana sou en du même
6
mo de base compose des di é en s ypes de daiban appa enan à daiban son des synonymes
de daiban ils on la même daiban signi ica ion, iden ique ou similai e la lexicine signi ica ion; els
commun ašakniai da iniai dic ionnai es n'a i en e expliquen un au e. Pa exemple, seulemen
7
galūnées di è e des ca égo ies de dé en eu s de ca ac é is iques a dažodines - jeėžis, -ė e
-ėžius, -ė ypesams (LKG 1965: 361) appa enan s doybiniais synonymis laiky ini ediniai, comme,
8
juodėžis, -ė (kas neg ažiai juodas, neg ažus; juočkis LKŽe) e juodėžius, -ė (ž . juodėžis LKŽe),
aussi bien -lys, -ė e -la ypų da , d . d .:oklys, -ė.
9
d okla LKŽe) e d okla (apyk ailis žmogus, žiopla LKŽe), ėklys, -ė (ž . ėksnys LKŽe) e
2
Su iksoidu es appelé [A]n asis dū inium sandas, ayan des p écessages aožų, su ou acquisijęs
bend esnę, a sijusies de le mo onda i signi ica ion (Keinys 1999: 114; enco e oi Gai enis, Keinys 1990: 197).
3
Sligh emen d'un au e que dans a amniques lango y os magasins la comp éhension des maniè es de aib a a des ou ni
A. Paulauskienė (1994: 6497). Elle a é é élue à la p emiè e place du classemen .
4
L'a iclenyje u ilisé le e me da ybinė eikšmė (apie da ybos eikšmė e da ybinė eikšmė plus oi .
Kniūkš a 1998).
5
S. Keinys (1999: 4647) des mêmes classes de da ybos da iniais du emps a dažodinės
ca ac é is iques des dé en eu s e des noms p o essionnels des pe sonnes.
6
Le ype de doig s des mo s peu ê e comp is d ejopai ou comme le langage exis an e abs akčią s uk ū inę schemą,
selon laquelle son cons i ués oujou s les mêmes (ou combien a ijuojančios) signi ica ions de doig s e o mes de
da iniai, ou comme le pa lėjime p ésen s les mêmes els doig s, leu o ali é (U bu is 2009: 290; plg. Keinys: 2427)
7
Puisqu'galūnées éalisées di e ses signi ica ions g amma icales, di é en s galūnių dik a a džiai on
sou en e di é en es signi ica ions g amma icales.
8
Reminen ez que des da ybiniai synonymes son apaisses ou p oches signi ica ions di é en s o man s de
da ybos ayan des commun ašakniai da iniai, e da ybiniai a ian es le même ondemen mo (pama inius žodžius)
ayan a ec le même o man de da ybos compose da iniai, qui di è en de quelque sous- i es de da ybos:
šaknies balsiu ou p iebalsiu, jungiamuoju balsiu, p iešdėlio a ian u e k . (pou plus oi Vaskelienė 2013).
9
Į ai ias p éesagas (-la, -ėla, -ša e k .) e galūnę -a u in ys da iniai son les di s communes géné ales (subs an i a
communia) daik a a džiai (à leu suje oi Gudzine ičiū ė 2008), e leu s synonymes a ec d'au es galūnėmis (-lys,
-ė, -ėlis, -ė, -šis, -ė, -šas, -a e k .) on une masculine e une é iškąją gimines.
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ėkla (qui con inuellemen pleu e, ėkia, ėksnys LKŽe), įslys, -ė (qui es įsęs, įsla LKŽe) e įsla
(iš įsėlis, ilgšis LKŽe), ėplys, -ė ( ėpla, žioplys LKŽe) e ėpla (menkos nuo okos, žiiblaškėlis,
žižžėlis, išsioplys LKŽe). Ac eu s e ac ionmajodines ca ac é is iques dé en eu s de la
ca égo ie du doublemen di è en galūnées d'une da iausių p ésages -ėlis, -ė e menko da umo
p ésages -ėla ypesų (ž . LKG 1965: 318319, 335) elle ou ès similai e signi ica ion u in ys, aigi
DS laiky ini da iniai nemokėlis, -ė (nemokša LKŽe) e nemokėla (ž . nemokša LKŽe); di é en es
son considé ées - is, -ė ys, -ė) e - a ypes, aigi DS eiles cons i uen da ybiniai a ian es
a ei is, -ė a ei ys, -ė (a ėjęs, a ykęs из ki u , a ėjūnas LKŽe) e a ei a (a ei is LKŽe), pe ei is,
-ė (pe ėjūnas LKŽe) e pe ei a (pe ėjūnas LKŽe) homme. DS laiky ini e aux di é en s ypes de
da i e appa enan s galūnées besisi ian s p éposages -š- (-šas, -ė; -šis, -ė; -ša) ediniai, comme.:
klaikšis, -ė („kas paklaikęs, k ailas žmogus, klaika“ LKŽe) i klaikšas, -ė („ž . klaikšis“ LKŽe),
paikšas, -ė (paikas žmogus, k aiša, klaikšas LKŽe), paikšis, -ė (ž paikšas LKŽe) e paikša.
(ž .
10
paikšas LKŽe).
dans la langue Li uanie son pe sonnes nominances da ins, con enan panachés baigmenis -ei a e
11
-ei is, -ė. P iesagos -ei a daik a a džiais (ne e ai menkinamai) appelés pe sonnes quelconque ac e
in e p è es ou pe sonnes, pasižymin ys quelque pa icula i é, exemple: gud ei a ugudolis LKŽe,
ka š ei a ka olis nak LKŽe, aik ei a kasša nak imis, nak iš u LKŽe, ašei a menk. p adis éc i ain,
g aphomans DŽ, ka ei a i on. ne ykėlis ka ys LKŽe, š en ei a menk. qui dedasi sain en uoliu,
eligieux ou mo alin le eidmainj LKŽe. Daik a o džiais a ec -ei is, -ė aussi aussi nommés
mâ iškosios ou mo e iškosios giminės pe sonnes, exemple.: da bei is, -ė a aille exécu eu ,
en ep eneu LKŽe, gi ei is cas es gi iai a sida ęs, qui aime gi ią, qui p žiū i gi ią LKŽe. Les
dic ionnai es de daibage éc i en su les p éesages -ei a da ybos ipą, e su -ei is, -ė da inius
seulemen uneu au eu zazminen. Ainsi, obje e de l'é ude choisi des obje s de la langue
li uanienne, u in ys baigmenį -ei is, -ė. Siekian s aipsnio ikslo išanalizuo i baigmenį -ei is, -ė
u inčius da inius se posen ces âches: ecueilli e ou ni des données su -ei a e -ei is, -ė de la
li é a u e scien i ique; de Li u iens langues le ocodyne (LKŽe), Daba inės lie u ių kalbos le
ocodyne (DŽ), Bend inės lie u ių kalbos le ocodyno an aš yno (BŽa), Skai meninės Lie u ių
10
Di i au que LKG (1965) n'es pas -šius da ybos ype, e LKŽe de els da inių esama, exemple., paikšius, -ė ž .
paikšis.
11
KTŽ non ou ni le e me baigmuo DŽ es in e p é é comme žodžio a skiemens galas; ce e me (g e a p admens)
u ilise A. Pake ys son Akcen ologijoje baigmeniu es considé ée o mellemen a ec l'ajouge coïnciden pa ie du
mo (neda inio) (ž . Pake ys 1994: 6). L'a iclenyje pa le seulemen à p opos des da ins a ec -ei is, -ė, consids oma,
quelle onc ion la onc ion daik a a džių da ybos p ocessus accompli ce baigmuo. A en ion es a i ée que ho s
des limi es de l'é ude laissés des obje s- e bes, baigmenį -ei is, -ė ga ę du ondemen des mo s (habi uellemen ils
son d'au es langues des exemples cons i ués) (p.jj.: puska ei is (: pusiau, ka ei is), d augi is (il es considé é
comme un mo composé, cons i ué d'un exemple de langues é angè es (ska džius 1996: 401), ainsi que des p é ixes
- is, -ė ys, -ė ys (-ei is, - p aei is, -ė i ė), don 110 passe de an le e be de ma iage (eis, k , k e l.) (c . KapiKGG 331;
2005: 1101).
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
des langues ocodyno supplémen s ka o ekos (LKŽPK) is ink i baigmenį -ei is, -ė con enan s
da inius, ma iè e papildy i Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND) e Daba inės lie u ių
eks yno (DLKT) données de la langue, ap a i da inių su -ei is, -ė da ybą e seman iką. L'é ude
appliquée mé hode d'analyse da ybine, u ilisan i de g e ina ion, seman ines analysees e
subs i u ion. DARINIAI SU PRIESAGOMIS -EIVA IR -EIVIS, - KALBOTYROS VEIKALUOSE À p opos de
subs an i a communia daik a a džius, con enan le p éposagą -ei a, éc i dans LKG (1965: 330, 353,
DLKG (2005: 110, 119120), abiezos dans les li es de Saul Amb azo Daik a a džių da ybos aida (1993: 153;
2000: 181), les p ies ediniai minimi de Ska džio An ano Pakano Akcen ologinio (1994: 77), S . Kei inės
Bendy (19999: 47) des pa icipan s de la langue li uanienne. Pou les edines, con enan le p éposag
ei a, les kalbinks a is ne di è en pas ils, dépendan du mo de base e de la signi ica ion de l'ac ion,
son considé és comme des e bes de deux ca égo ies de l'ac ion: des ac esmajodžių dédui s les
nommés des ac eu s e des dé en eu s de ca ac é is iques de l'ac ionmajodiej, e.g., mainei a (DL:
12
mainė) e puošei a (DL: puošė), e des a dažija dédui s les e bes son des a dažijaines d'o igine
-ei a DLKG éc i : [V]isi les p éges de la a dažija ce son des ma ques e des dé en eu s de
ca ac é is iques de la pe sonnali é géné alemen menkinamen es. Veikėjų e ac ionmažodines
ypa ybės u ė ojų pa adinimai, p z., d ū ei a (: d ū as) i g ažei a (: g ažus). Apie a dažodinės
ca ac é is iques dé en eu s des dénomina ions de da ybos ca égo ies ediniai, u in ys p iesagą
-ei a, es pada y i de eiksmažodžių (habi uellemen nep iešdėlinių), y pe sonis, a menkinamąją
signi ica ion e es des giminés géné ales, exemple.: mušei a, puošei a, ašei a, skolei a, e ei a.
De la pa ie ici šliejasi e da iniai ka ei a, adei a (DLKG 2005: 110). S. Amb azas (1993: 153) pa le
égalemen su deux ca égo ies de da ybos -ei a edinius: des noms des ac eu s (iši ei a, mainei a,
mušei a, nede ei a) e des noms des dé en eu s de ca ac é is iques (g ažei a, na sei a). Il no e
que [Š]ių edinių exempleu dans la commune inée le langage ai un au e nou elada , zg.: pik ei a
12
A. Pake io Akcen ologijoje (1994: 77) les p ésesages -ei a da iniai (dé es i de eiksmažodžių e de a dažodžių) son
abo dés ensemble cela comp end a, ca on pa le de ki čia imą, e non de da inių, o mellemen con enan une elle
même p éesagées, dis inc es. Il es appelé que la même ca égo ie d'œu e ediniai son appelés a dažodinės
ca ac é is iques d'ayan s nommemen s (LKG 1965: 340; U bu is 2009: 330) ou ca ac é is iques d'ayan s nommemen s
(Amb azas 2000). S. Keinys -ėla ype edins exemples de (gud ei a, sma kei a) ou ni seulemen en pa lan de
a dažodinės ca ac é is iques dé en eu s e p o essionnels noms de pe sonnes, e en discu an des nommés des
ac eu s e des ac ionsmažodinės ca ac é is iques p éposaga -ėla ne men ionne pas (Keinys 1999: 47).
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
pikčiu na, sé ie e cas dedasi sé ieux, š en ei a š en uolis, eidmainys (Amb azas 2000:
181).
En aison da inių, con enan baigmenį -ei is, -ė, d'une opinion n'es pas. P. Ska džiaus Li uiniens des mo s de da yboje
(1996: 436) daik a a dis kelei is, -ė p ésen éus dū inių sky iuje, ainsi que e A. Pake io Akcen ologijos pi mojoje
pa ie. D oi e, elle y éc i que dėmuo -ei is, -ė (su p idė ine p éesaga - is, -ė), peu -on di e, déjà es i ęs su iksoidu
(ž . Pake ys 1994: 288). Made iškosios giminės daik a a dis pla ei ė dans le même li e es considé é p ésagas -ei ė
ediniu (Pake ys 1994: 87, 288). S. Amb azas daik a a dį mokslei is (: mokslas) du emps ediniu (1993: 89). On pense que en
ê e il y a p ésage -ei is, -ė, mais el doybas ype, el p ésage dans le li e plus n'es pas men ionné du doybos a iksų
odyklėje indiqué seulemen p ésage -ei a (ž . Amb azas 1993: 278). A en ion es à po e que baigmenį -ei is, -ė
p éposaga p end S. Keinys (2005: 63) discu e an e miną o ei is posi i e: [N]o s dans les magasins de ab ica ion de
mo s des langues Li uaniennes ce p éposaga e nenu odoma, cependan synch oniquemen la dis ingue peu (2005:
63). Ki ues men ionnées dans des a aux pa lo y es g amma ikes, V. U bučio Ve žų da ybos eo ijoje (2009), S.
Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999) su da inius a ec -ei is, -ė ne ašoma. 2. LIETUVI KALBOS DARINIAI
SU BAIGMENIU -EIVIS, - LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT du o al ou a 41 baigmenį -ei is, -ė con enan da inys, don 34 donnés
LKŽe (7 mo s on le neologisme žymą). Di i au que bo anikos e mis pla ei ė (o chidinai es amille plan eas, blandis
(Pla an he a)) LKŽe indiqué comme ayan seulemen eme iškąją giminę, 7 mo s seulemen comme mâ iškosios
giminės daik a a džiai: dienei is (ka ininko) pasiun inys, gi ei is (neol.) es gi ikas gi iai a sida ęs, kas gi is a gi ią,
13
kas p ižiū ią, k ižei is ž . 1 k yžiuo is, hyb idai mečei is his o . kala ijuo is e miečei is kala ijuo is, andenei is
(neol.) jū ininkas e žmogei is (neol.) pap as as, nekilmingas žmogus. Les LKŽe son da inių, baigmenį -ei is, -ė ga usių
de ond des mo s onda i s kelei is, ka ei is, mokslei is ( oke, comme men ionnée, dans l'enquê e ne inclu e), comme.:
d augi is, -ė, k yžka ei is, -ė, puska ei is, -ė, sąka ei is, -ė, sanka ei is, -ė, bend akelei is, -ė, d augkelei is, -ė,
14
sankelei is, -ė, sankelei is, -kelei is, -kelei is, -kelei is, -kelei is, -kela, -kelei is, -kelei is e k . Disonnable, qu'en essence
il es possible pa le su ce aines de ces da inių d ejopo ondamen a ion possibili é. Pa exemple, le daik a a dis
bend akelei is (bend akelionis, bend akelis LKŽe) onc ionneusiai es dū inis (: communs communmen , kelei is), mais
pou ai ê e lié e a ec les mo s communmen , keliau i (+ -ei is, -ė), š en kelei is (š en ųjų jį lanky ojas, pilg ims,
da iniais gali bū i pa adinami i y iškosios, i mo e iškosios giminės asmenys: a bulei is, -ė,
13
moldininkas LKŽe) es e ec i emen dū inis sain , kelei is, mais séman iquemen il es possible de se sie i e a ec les
mo s lieux sain s, keliau i (+ -ei is); il ine a en ion que dans le second cas de pama aison, de iniai a nu ūks amą
o man ą, es le ésul a de composi ions-su iksa ions, où -ei is, -ė exécu en la p écessague onc ion.
14
LKŽe neologisms de ma quan con enan s daik a a džiais gi ei is, žmogei is en subs ance peu appele e emme;
e dyne à le mo gi ei is ne ou ik a aucun de a osens exemple, e žmogei is ilius uojamas ph aseais de Simono
Daukan o aš ų (Žemes i alsčius son millis om i bajo am a ida ė įsakęs ik ai žmogei ių nespaus i S. Dauk. LKŽe)
p obablemen ses ex es a é é u ilisée seulemen i iškosios giminės o ma.

JOLANTA VASKELIENĖ. Dėl da inių su baigmeniu -ei is, -ė | 6
doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
a galei is, -é, joba ei is, -é, d augei is, -é, jū ei is, -é, ka ei is, -é, kelei is, -é, lygei is, -é,
ma ei is, -é, miegei is, -é, mokslei is, -é, o ei is, -ND, pakelei is, -é, pašalei is, -é, pi éi is, -é, -é, -é,
-é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é,
-é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é,
-é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é,
-é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, -é, - es , - es , - es , es , es , es ,
es , es , es , es
15
Il au di e que ne son pas ous ces e nis dans la langue li uanienne ac uelle égalemen sou en
u ilisés DLKT a ou é beaucoup d'exemples a osenos a ec des daik a a dis mokslei is, -ė 963
16
(1939), kelei is, -ė 957), ka ei is, -ė (8), p ekei is, -ė 106 (1 725), jū ei is, -ė (1 625) , nomb e de exemples
a ec des daik a a dis (383), p oši is, o ei is (118), žygei is (5), k ižei is (5), ži is (123, 48), upei is (17),
ap ès une au e (3), su ii is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is,
ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is,
ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is,
ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai is, ai , ai is,
17
ai is, ai , ai is, ai , ai , ai is, ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai , ai ,
3.DARINI, TURINČI BAIGMENĮ -EIVIS, -, DARYBA IR SEMANTIKA Es le mo es da inys e quel
da inys, lemia da ybos opozicija. Considé an , a ec quel mo (ou a ec quels mo s) les
opposi ions de da ybos cons i uen baigmenį -ei is, -ė u in ys da iniai, oi que nemajos
pa ie des da inių leksinė signi ica ion indique assez aiškią sąsają su eiksmažodžiu ei i, . y.
18
da iniai séman iquemen e o mellemen liés à deux ondamen aux mo s, don le second se
base eiksmažodžiu ei i, e enco e a p éposagą - is, -ė. Ainsi, dans ce cas de ai pa le de miš ųjį
15
DLKT as a e ND donné du doninium s e imei is a osenos exemples de:...juk ne laisse ez pas
s e imei iui s e imakišeniau i Vos pošenėse...
16
Caluées ou es des daik a a džių mâ iškosios e mo e iškosios giminės ienaskai os e plusieu siskai os
linksnių o mes.
17
D oi e, ex yne ou ame exemplezdyje pa a o a pas ma e iškosios giminės (comme indiqué LKŽe, VLE), e
i iškosios giminės o me: Voici augo š elniai k epiančios zub ažolės, pelkiniai peli ėžniai, žalieji pla ei iai, pa aisai,
miškinės glažu ės DLKT.
18
Veiksmažodis ei i es plu ia eikšmis: LKŽe données 42 ac ionmažodis signi ica ions, DŽ 23, BŽ 27. Ainsi ediniai peu
s'appuye non seulemen su la signi ica ion p incipale (1) mou e de lieu à lieu à pied, pas en pas LKŽe, mais aussi pa
di e ses au es signi ica ions ixes du dic ionnai e, ex.: sma kiai mudė i no s ku ia sui es LKŽe, nesulaikomai
slink i, auk i, plūs i; condui e, nage (sous-communica ion) LKŽe, a likinė i (da bą, onc ions) LKŽe, yk i LKŽe,
eik i, di b i LKŽe e k .
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
composi ions-su iksa ions da ybos būdą e da inius a ec nu ūks amu o man . La plupa de
ces da inių p emie dėme se base quelqueu quelque daik a a džiu: miegei is, -ė luna ikas , . y.
19
qui a ma che pa miegus (: miegas, alle ), namei is, - ėp ekybininkas, po eu de p ekes po namus,
c'es -à-di e qui a a ec des ma chandises pa maisons (: namai, ei i), p ekei is, - ė keliaujan is
ma chandiau ojas, komi ojažie ius, . y. en ma che ma chan a ec des ma chandises (: keleje,
ei i), žygei is, - ėkas aime ma che ou pa icipe à des ma ches, u is , . y. qui a e s les ma ches (:
žygis, ei i), gi ei is ka ean a kas es un gi osia , qui aimai les ma ches, qui app ends, . y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y. y.
20
1. kelei is, oyageuninkas, 2. kelei ie, qui en oyagean užeina où paulsė i, pe noc o i, a sige i,
pa algy i, 3. žmogus, auquel pakeliui a ec une au e pe sonne, bend akelionis, i. y. qui užeina
oyagean ou auquel pakeliui a ec quelqu'un d'au e (: pakelė pakeliui, ei i), pašalei is , -ė 2. enu
21
d'ailleu s, non ie inis homme, c. i. qui es enu de pašalės (: pašalė, ei i), p ašalei is, -ė (ž .
p ašalai is 3, p ašalai is, -ė 3. p aei is), . i. à pa i de p ašalės, pašalės (: p ašalys, ei i),
neologisme no a ion u in ys da bei is, -ė da bo ykdy ojas, ango as, . y qui e le a ail (: ei i,
22
da bas). L'homme qui a a ec kala iju, es appelé da ybiniais a ian esis laiky inais da iniais
mečei is kala ijuo is (: mečius, ei i) e miečei is kala ijuo is (: miečius, ei i), e qui a a ec la c oix
k yžei is ž . 1 k yžiuo is (: c oisžius, alle ).
23
Quelques da inių p emie dėme se base p ie eiksmiu, būd a džiu ou skai a džiu. Pa exemple,
24
LKŽPK indiqué daik a a dis leng aei is sie inas a ec p ie eiksmiu acilemen e
eiksmažodžiu alle . Šiokies elles connexions a ec alle a des noms de pe sonnes nieku nei is,
-ė ž . nieku nei a (nieku nei a cas niku neina, ien nedi ba, inginys (: niku , nei i), Luna ikas
25
cas se ga luna isme, nak iša, miegei is DŽ.
19
20
LKŽe ac ionmazodis alle 2ème signi ica ion žinių ga imas, mokymasis illus ée sen ences a ec pa a o u
aps aba ėjusiu combininiu mo s ei i mokslus: Quand sūnūs isgougo dans me us, pè e éleigo les mokslų ei i. Sako, aikel,
que u es ès app is, ous les sciences icėjęs, ad essėsi ieis enco e en moi. Reminde a que S. Amb azas (1993: 89)
da inį mokslei is considè e ediniu.
21
Da inio p emie démème en subs ance peu epose e daik a a džiu, e p ie eiksmiu.
22
P ašalys ž . pa ag aphe 1, pa ag aphe 1. pie a lei k aš ą, pak aš ys LKŽe.
23
Da inių dėmenys se base commune à la langue nonik inais sla izmais mečius (ka das, kala ijas LKŽe) e
miečius („ka das, kala ijas“ LKŽe). Beje, iš okią pa eikšmę u inčių asmenų pa adinimų miečei is i mečei is ik
ce de nie LKŽe a his o izmo zymą.
24
Pa ois uni eikšmiquemen dé e mine une pa ie de la langue complexe, ca en subs ance da inys peu
ê e pama uo e būd a džiu, e p ie eiksmiu, donc LKG (1965: 468469) sykiu pa le- -on su des dé i ions
du būd a džio ou būd a dinio p ie eiksmio e eiksmažodžio.
25
LKŽPK зафиксирован сам слово (с ссылкой на Симона Дауканта пищу), mais signi ica ion n'u ody a
e nepouik a a osenos примежей.
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ošalei is, -ė ž . p ašalei is (: p ošal, ei i), a galei is, -ė (neol.) a silikėlis, iespaga ei is,
26
eakcionie ius, c. i. qui a si a en a iè e (: a iè e, ei i), a bulei is, -ė ž . a buleikis 2 (a buleikis 2.
p k. qui oujou s ésis e, oujou s opposémen ai , con egyna, iespaga is, c. i. qui ai a bulai,
comme a a bulas (: a bulas a bulai, ei i), iespaga ei is, -ė / qui ou ai à l'in e se, opposémen ;
plg. en oaga ainis, en oaga is 2, 2. a silikusių pažiū ų žmogus, eakcionie ius, i. i. qui a en oaga ias,
ai en oaga iai (: en oaga ias en oaga iai, ei i). Da ybinių a ian ų po ą cons i uen les mêmes
ondamen aux mo s pi mas e ei i u in ys jungiamuoju balsiu besiski ian ys da iniai pi maei is,
-ė ž . pi mei is 1 e pi mei is, -ė (1 p og esy ių pažiū ų žmogus), i. i. qui a si a a an ous.
A ec ac ionmaudji alle du p incipe, on peu lie des pe sonnes qui a aillen , agi dans
andenyje, nommés (p emie s dėmuo se base su des obje s nomman s des co ps d'eau): jū ei is,
-ė qui po me s nau ilja..., au emen di , qui a aille à la me , qui a en me (: jū a, ei i), ma ei is, -ė
27
jū ei is (: ma ios, ei i), upei is, -ė upies na al se iceu ojas ou a ailleu (: up, ei i), andenei is, -ė
(neol.) jū ininkas (: anden, ei i). Suis ac ionmaodžiu alle šiokies elles in e aces séman iques on
naujada ai s e imei is (a ei is du kosmoso (habi uellemen u ilisée kuopinė beaucoupiskai a
s e imei iai) ND) e sh iesiaei is, eikiausiai u ilisé au sens einan dans la lumiè e (Aš niekada
nebu au š iesiaei is; Moky ojas š iesiaei is DLKT). Ces da iniai se basen būd a džiu é imas e
daik a a džiu sh iesa.
28
29
Dalies da inių a ec baigmeniu -ei is, -ė sąsaja a ec ei i é blukusi, ne iesioginė, ne(be)jauchiama ou
elle n'exis e. Tokių da inių da ybos p ocese -ei is, -ė exécu e la p ésaague unc ion. Tou d'abo d
cela au di e à p opos du e me bo anique pla ei ė (o chidinių šeimos augalas, blandis
(Pla an he a) LKŽe, e as geguž aibinių šeimos pie ų augalas (Coeloglossum) DŽ). Comme
men ionnée (ž . Pake ys 1994: 78), ce daik a a džio baigmuo -ei ė considé é p éesaga. Da inio
pla ei ė ondamen al mo ju a būd a dis pla us, -i. Beaucoup di e ses ca ac é is iques ayan une
30
plan e nommé selon l'une de ses signes (apie da ybos mo y acijos pasi inkimą oi U bu is 2009:
6972). Pla ei ė conside in edinus de la ca égo ie des noms des dé en eu s des ca ac é is iques
de p endazodine, ca ce e ca égo ie de dai nis peu ma que non seulemen une pe sonne, mais e
une ie, une ê e ou une chose selon une quelconque ca ac é is ique (ž . LKG 1965: 340). Dubepoi considé é c'es la même da ybos
26
Veikiausiai da inys baséasi p ie eiksmiu, bien LKŽe di es e daik a a dis p ošalis, -ė pašalinis, é imas
žmogus.
27
Veikiausiai à cause de la langue uses in luence ( usiquemen sakoma išei i in o jū a) bu iuo ojai,
jū ei iai e k . a ojo ( a oja?) posakį alle dans jū a (ž . h ps://skippe l u.wo dp ess.com 053/06/eina-a -plaukia 2019-05-25).
28
ND signi ica ion e exemples donne , e as ų DLKT de inių signi ica ion expliquée ainsi, comme on
l'en end du con ex e.
29
Bien que le de nie cas n'emme e pas e pama aissemen būd a džiu š iesus, -i possibili é, on
pense que da inys š iesiaei is es da an age associé a ec daik a a džiu.
30
Ž . VLE (p ieiga In e ne : h p://www. le.l /S aipsnis/pla ei e-5342), plg. LRTB.
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ca égo ie appa enan nom de pe sonne o ei is, -ė (lakūnas, a ia o ius LKŽe): S. Keinio (2005: 63)
eigim, synch onisme poin de ue o ei is, -ė (: ai ) es p éposages -ei is, -ė edinys, A. Pake ys
(1994: 288) ou ni ce da inium à d'au es d'ac ions, don le second es lié à dėmažodžiu. Un même
onda i dik a a džiu se base aussi ces noms de pe sonnes: dienei is
31
(ka ininko) pasiun inys (: diena), d augei is, -ė d augas (?) (: d augas), aš ei is, -ė (neol.) aš inės
edėjas (: aš as), žmogei is (neol.) pap as as, nekilmingas žmogus (: žmogus). Jäu p océdés de
ab ica ion -ei is, -ê empli égalemen le ôle de p éésage. LKŽe indiqué daik a a dis p akelei is, -ė
(ž . pakelei is LKŽe) pou ai ê e lié a ec daik a a džiu kelei is ou a ec eiksmažodžiu p akeliau i.
32
Puisque les p adaik a a dis a an dėlio en langue li uanienne géné alemen ma quen un lieu (p.x.:
p adalgė, p adan ė, p alomė e e c., oi LKG 1965: 434; DLKG 149; plg. Paulauskienė 1983: 94; Pake ys
1994: 257), on pense que le daik a a dis signi ian la pe sonne es p akelei is lié à la ela ion de
a ail a ec le ai de passe eliau i (p ap aži, p aei i, p auk i LKŽe), alo s -ei is a un p é iakos
unkciju. Esama e plus eiksmažodinių -ei is, -ė da inių. Pa exemple, els son LKŽPK зафиксуть
даik a a džiai kūlei is e ažei is. Daik a a džio kūlei is signi ica ion pe me le g e ine a ec des
p éesagų -ėjas, -a e -ikas, -ė ediniais, suda y ais de eiksmažodžio kul i: kūlėjas, -a kas kulia LKŽe
kūlikas, -ė kas kulia, kūlėjas kūlei is kūlėjas LKŽPK
33
Quelqu'un
p iemenėje: ai g įž a iš kluono
kūlėjai LKŽe
o emen
A ê ez déjeune ou de
sui e kūlikai pa eis! LKŽe
epsi LKŽe...kulia kūlei iai kluoni...
LKŽPK
Bend aškniai da iniai kūlėjas, kūlikas e kūlei is conside ini da ybiniais synonymimis ils
cons i uen du même ac ionmaudi ondamen al a ec di é en s o ma ions de da ybos, a elle
même da ybinę signi ica ion, ès semblée lexicine signi ica ion e peu ê e si ués pa des places
de mo s conjugués suke ou sakiniuose (plg. con ex g įž a kūlėjai g įž a kūlikai kūlei iai, pa eis
kūlikai pa eis kūlikai kūlei iai, kulia kūlei iai kūlaikai kūlikai kūliai) dans le sens du e me de kūs o /
sans change essen iellemen . Daik a a džio ažei is signi ica ion des supplémen s au ka o eko
34
n'es pas indiquée, mais du a osens exemple
31
Bien de inį o ei is (4. enco e un peu possible sie i a ec eiksmažodžiu alle nesulaikomai slink i,
auk i, plūs i lėk i, k is i (bū iu): O lai ių ę kap ama as a! LKŽe), é idemmen , que ce lien blanks a.
32
Il es discu é da inium pakelei is synonyme.
33
Disons-en que ous da iniai se basen du u eu ca inis emps o me kūlė, aigi da inys kūlei is ce poin
de ue essemblešus à eiksmažodinius p éposagos -ei a edinius (ž . LKG 1965: 330).
34
Veillausiai c'es Pe onėlės O in ai ės naujada as ainsi es indiqué du jou nal Di a a icle Pe onėlė O in ai ė
apyb aižininkė: Mes els mo s comme daigynas, mandaguolis, ažei is, jauniklynas, même didžiajama le mo ine ne
neuž inkame. Ce, appa emmen , l'éc i aine elle même ces mo s, guidés dans l'esp i du langage, a c éé. ( . p. 6,
accès In e ne : h pwww.spauda.o g://di aŽ/a chi e/n1972/1972-01-19-DIRVA.pd )
JOLANTA VASKELIEN. À cause des da inių a ec baigmeniu
-ei is, -ė | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.02
BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Li huanian Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language, o discuss he
seman ics and de i a ion o de i a i es ending in -ei is, -ė. In o al 41 de i a i es wi h he ending
-ei is, -ė ha e been ound in he men ioned esou ces (34 o hem ha e been ixed in Dic iona y o
he Li huanian Language). A e he analysis o he o ma ion and seman ics o he de i a i es
ending in -ei is, -ė, he ollowing conclusions ha e been d awn:
1. One pa o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė a e based on wo unde lying wo ds, one o
which is a e b ei i wi h a su ix - is, -ė, he e o e, hey a e conside ed o be he esul o
composi ion-su ixa ion. Some o he de i a i es wi h he ending -ei is, -ė do no ha e he
cohe ence wi h a e b ei i and a e based on one unde lying wo d. Conside ing he o ali y o
de i a i es and neologisms wi h he ending -ei is, -ė p esen ed in he dic iona ies, i.e. dis ancing
om he indi idual de i a ional meanings o he de i a i es, and compa ing he de i a i es ending
in -ei is, -ė wi h cogna e synonymic de i a i es o he su ix -ei a as well as o he su ixes, i is
assumed ha in some cases -ei is, -ė has o be conside ed as a su ix. 2. La bigge pa o he
de i a i es ending in -ei is, -ė (92 pe cen ) son u ilisés as he de i a i es o he de i a ional
ca ego y o he possesso s o nominal pa icula i ies, some o hem (8 pe cen ) a e used as he
de i a i es o he de i a ional ca ego y o he ac o s and he possesso s o e bal
pa icula i ies. The e o e, in he w i ings on wo d de i a ion, in hese de i a ional ca ego ies,
alongside he p esen ed -ei a de i a ional ype i is pu pose ul o indica e he eme ging -ei is, -ė
de i a ional ype. 3. The e is an analogy in wo d o ma ion, and new de i a ions a e cons an ly
being c ea ed acco ding o exis ing pa e ns o de i a ion. Acco ding o Da abase o Li huanian
Neologisms and he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language ma e ial, in he Li huanian
language occu and likely will occu mo e neologisms wi h he ending -ei is, -ė, which supplemen he
ank o exis ing pe sonal names. KEYWORDS: de i a ional me hod; de i a ional ca ego y;
de i a ional ype; ending; su ix; synonymi y.
JOLANTA VASKELIENĖ
Šiaulių uni e si e as
P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai
[email p o ec ed]