Browse AI-localized academic documents available in English.
1992 documents
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…
DOI: 10.35321/all87-14
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…
DOI: 10.35321/all87-13
Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…
DOI: 10.35321/all87-12
Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…
DOI: 10.35321/all87-11
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…
DOI: 10.35321/all87-10
Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos…
DOI: 10.35321/all87-09
Vieni svarbiausių lietuvių miestiečių istorinės antroponimijos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos, įvairūs inventoriai, registrai, bažnytinių metrikų knygos. Tarp jų išsiskiria 1604 m., 1622 m., 1624 m., 1666 m. Kėdainių inventoriai ir 1628–1663 m. Kėdainių…
DOI: 10.35321/all87-07
Straipsnyje analizuojamos finansinės paramos protestantų misijoms formos XIX a. 1-oje pusėje Prūsijos Lietuvoje. Čia tiriamas misijų šalininko Bachmano dvaro prie Klaipėdos inspektoriaus, Moravijos Bažnyčios sekėjo (hernhuterio) Wilhelmo Andrėjaus Rheniaus vaidmuo renkant paramą…
DOI: 10.35321/all87-05
Straipsniu tęsiamas Kiprijono Lukausko (1757–1815) Pamokslų (žr. Karaciejus, par., 1996) sanklodos daugiasluoksniškumo ir atitikties šaltiniams, iš kurių buvo versta, tyrimas (apie pagrindinės 312 puslapių Lukausko rankraščio dalies Pamoksłas Isz Prisakimu Diewa atitiktį Karolio…
DOI: 10.35321/all87-04
Straipsnyje analizuojamos konstrukcijos tai yra / to jest Sirvydo pamokslų tekste. Šiuolaikiniuose sintaksinės semantikos tyrimuose šie vienetai apibūdinami kaip išvadiniai dėmenys ir priskiriami ekvivalentiškumą žyminčiai grupei, o jų semantinė reprezentacija pateikiama kaip…
DOI: 10.35321/all87-03
Straipsnyje lyginamos su lietuvių kalbos pasaulėvaizdžiu siejamos draugiškumo ir priešiškumo kategorijos. Remiantis prieveiksmių draugiškai ir priešiškai junginių su įvairios semantikos veiksmažodžiais analize, siekiama atskleisti, kokioms situacijoms suvokti lietuvių kalbos…
DOI: 10.35321/all88-10
Šio straipsnio objektas – būdvardis prieraišus ir jo daiktavardinis vedinys (prieraišumas). Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių predikatų junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kad sakinyje netiesioginio prieraišus…
DOI: 10.35321/all88-09
Straipsnyje nagrinėjama pietų aukštaičių būdingoji fonetinė ypatybė – priebalsių kietinimas. Tyrimo tikslas – aptarti pietų aukštaičių priebalsių kietinimo polinkius Marcinkonių apylinkėse stebimuoju laiku. Nagrinėjant trijų amžiaus kartų priebalsių kietinimo situaciją…
DOI: 10.35321/all88-07
Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų taikymas lietuvių tarmių transkripcijai dialektologų diskutuojamas jau nuo 2017 metų, o 2021 metais patvirtintas ir TFA rinkinys, skirtas lietuvių bendrinei kalbai. Tačiau iki šiol išsamiau nagrinėtos aukštaičių patarmių…
DOI: 10.35321/all88-06
Straipsnyje pristatomas dabartinių baltų kalbų virpamųjų sonantų – lie. [r], [rj] ir la. [r] – formančių tyrimas, kuriuo siekiama palyginti prevokalinėje (<R>VR), intervokalinėje (V<R>V) ir postvokalinėje (RV<R>) pozicijose ištartų sonantų F1, F2, F3 ir F4 formantes, ištirti jų…
DOI: 10.35321/all88-05
Remiantis 97 vienetų toponomastine įvairove pasižymėjusiu Utenos apskrities Anykščių valsčiaus Šeimyniškėlių kaimo Žemės vardų anketos (1935) tikrinės leksikos rinkiniu, atlikta ir straipsnyje pristatoma kompleksinė šios gyvenvietės plote iš gyvosios kalbos užrašytų onimų…
DOI: 10.35321/all88-04
Straipsnyje daugiausia struktūriniu atžvilgiu nagrinėjami determinatyviniai XIX a. pab. – XX a. pr. medicinos ir sveikatos tematikos publikacijų terminai dūriniai, kurie (arba tik jų reikšmės) nefiksuoti LKŽe, – aptariamas vienas tų dūrinių darybos tipas – dūriniai su…
DOI: 10.35321/all88-03
Die Frauennennung und -identifizierung in den historischen Quellen insbesondere in den mittelalterlichen Kanzleidokumenten des Deutschen Ordens und der fruhen Neuzeit macht ein Phanomen aus, das aus dem in Standpunkt vieler wissenschaftlicher Disziplinen forschungsbedurftig ist…
DOI: 10.35321/all88-01
DOI: 10.35321/all89-15
DOI: 10.35321/all89-13
Straipsnyje apžvelgiama dabartinės ir bendrinės lietuvių kalbos žodynų raida nuo XIX a. pab. iki XXI a. pirmųjų dešimtmečių, remiantis svarbiausiais to laikotarpio žodynais ir konkrečiais tų žodynų pavyzdžiais. Vienas išskirtiniausių XIX a. leksikografinių darbų – žymaus…
DOI: 10.35321/all89-12
Straipsnyje nagrinėjamas Kaũno mãrių užlieto ploto ir pamario tarminės zonos horizontalusis ir vertikalusis kontinuumas. Tiriamoji medžiaga rinkta Rušiškėse (LKA536) ir Šlienãvoje (Márgininkų (LKA553) punktas). Kalbinti iš Kaũno mãrių dugno kilę pateikėjai, gretinta dviejų…
DOI: 10.35321/all89-10
Remiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti…
DOI: 10.35321/all89-09
Straipsnyje pristatomas žodžių spekuliacija, spekuliantas ir spekuliuoti reikšmių tyrimas, kurio tikslas – remiantis bendraisiais (aiškinamaisiais) ir specialiaisiais žodynais bei dabartinės lietuvių rašto kalbos vartosena nustatyti tiriamų žodžių reikšmių pokyčius. Taigi…
DOI: 10.35321/all89-08
Straipsnyje pirmą kartą nagrinėjamas lietuviškų sinoniminių terminų tarpusavio nuotolis, kuris atsispindi jų struktūroje. Tyrimo objektas – dvižodžiai sinoniminiai terminai, užfiksuoti dviejuose terminų žodynuose. Sinonimai gretinami pagal šaknis (formalusis kriterijus) ir…
DOI: 10.35321/all89-07
Žodžių (taigi, ir asmenvardžių, pavardžių) daryba yra kalbos sistemos dalis. Todėl lietuviškos moterų pavardės turi atitikti tos sistemos numatytus dėsningumus. Dėl svarbių sociokultūrinių priežasčių (ne vien estetinių motyvų) norint tą sistemą reformuoti, būtina įvertinti…
DOI: 10.35321/all89-06
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalboje besiformuojantis netradicinis žodžių darymo būdas su nemorfeminiais elementais – atskalomis. Jį skatina lietuvių kalboje pastaruoju metu gausėjantys kontaminaciniai skoliniai (paprastai iš anglų kalbos) ir šio tipo verstiniai bei…
DOI: 10.35321/all89-05
Šio straipsnio objektas – veiksmažodis atvirauti ir jo vedinys – daiktavardis atviravimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti šių žodžių junglumą valentingumo aspektu. Tyrimas parodė, kokią įtaką atvirauti (-avimas)…
DOI: 10.35321/all89-04
The investigation contains the results of a comparative-historical analysis of Iranian, Slavonic, Baltic and Germanic lexical and syntactic units with reflexes of Indo-European root *k ̑leu ̯- ‘hear’, ‘listen’. The formation of compound-words and (hypothetically) formulaic…
DOI: 10.35321/all89-03
Überlegungen zur Abfassung eines Mittelhochdeutschen Verbwörterbuchs, eines wichtigen Teils der historischen deutschen Grammatik, sind etwa seit dem Jahr 2000 im internationalen Rahmen mehrfach angestellt worden. Alle Ansätze führten bislang zu keinem Ergebnis. Mit dem…
DOI: 10.35321/all89-01
Straipsnyje dar kartą grįžtama prie Mikalojaus Daukšos mirties datos. Neseniai pasiūlyta nauja Daukšos mirties data – 1615 m. vasario mėnuo – pasirodė esanti klaidinga. Straipsnyje pristatomi lemiami argumentai, kad Daukša tikrai mirė 1613 m. vasario antrojoje pusėje.
DOI: 10.35321/all90-13
Straipsnyje, remiantis Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstyno duomenimis, apžvelgiama, koks sovietinės Lietuvos vaizdinys susidėlioja 1945 m. „Tiesos“, 1956–1957 m. „Komjaunimo tiesos“ ir 1962 m. „Tiesos“ laikraščiuose, kiek tame vaizdinyje yra tiesos, o kiek…
DOI: 10.35321/all90-09
Straipsnyje pristatomi baltiškų vardų, duotų Jungtinėje Karalystėje emigrantų iš Lietuvos vaikams 1991–2020 m., davimo ir sudarymo polinkiai. Nustatyta, kad emigravę tėvai vaikams dažnai duoda gamtinius, pagonių deivių ir dievų, garsių ir legendinių praeities asmenybių vardus…
DOI: 10.35321/all90-08
Tyrimo tikslas – patikrinti Aleksandro Vanago ir kitų kalbininkų vykdytų Lietuvos vandenvardžių tyrimų metu nustatytą jų finougrišką kilmę lyginant vandenų vardus su panašiai skambančiais dabartiniais finougriškais apeliatyvais ir tikriniais žodžiais. Manoma, kad toks lyginimas…
DOI: 10.35321/all90-06
Straipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose…
DOI: 10.35321/all90-05
Viename Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos pamoksle (1824) esanti bibliografinė pastaba apie iš Karolio Fabiani knygos Missya apostolska CZĘŚĆ II (1783) pasitelktą mokymą atidengė ne tik Kiprijono Lukausko rankraščio (1797) pirmoje dalyje (312 p.) surašytų 30-ies pamokslų kilmės…
DOI: 10.35321/all90-04
In diesem Beitrag geht es um die Etymologie des Ortsnamens Leipzig. Lange hat man angenommen, dass das slavische Wort lipa ‘Linde’ die Grundlage sei. Eine genauere Beachtung der historischen Schreibungen wie Libzi u.a., vor allem bei Thietmar von Merseburg, der das Slavische…
DOI: 10.35321/all90-03
