Ultima intervista di Algirdas Vaclovas Patackas (1943-09-28–2015-04-03)
DOI: 10.35321/all84-13
Research papers localized into Italian
Browse AI-localized academic documents available in Italian.
2221 documents
MOTIVAZIONE E SEMANTICA DELLE OPPOSIZIONI TOPONIMICHE ODIERNE DELLA CONTEA DI VILNIUS: IL CONCETTO DELLA POSIZIONE DELL’OGGETTO NELLO SPAZIO
The article presents both synchronic and diachronic analysis of the motivation and semantics of the present-day Vilnius County lexical toponym oppositions based on the concept of position in space, esp. their relationship with other objects. The relative position of objects in…
DOI: 10.35321/all84-12
Evoluzione dei nomi presi in prestito con la desinenza “-ij-” nell’onomastica lituana (aspetto etimologico)
Straipsnyje tiriamas skolintų vardų su baigmeniu -ij- inventorius jų kilmės aspektu. Tarp tirtų vardų dominuoja lotyniški ir graikiški asmenvardžiai, labiausiai veikę vardyno kaitą. Kitos kilmės skolinti vardai su baigmeniu -ij- nors ir buvo įvairūs, bet didelės vardyno dalies…
DOI: 10.35321/all84-11
EDUARD BEREND E GLI INIZI DELL’ONOMASTICA LETTERARIA TEDESCA
Im Jahr 1942 publizierte der Herausgeber von Jean Pauls Werken, Eduard Berend, aus dem Schweizer Exil einen Aufsatz über Jean Pauls Namengebung, der als Gründungstext der modernen wissenschaftlichen Literarischen Onomastik gelten darf. Er zeigt darin nicht nur auf, wie Jean Paul…
DOI: 10.35321/all84-10
OSSERVAZIONI SU ALCUNI IDRONIMI LITUANI CHE INIZIANO CON AN E SUI LORO COGNATI EXTRABALTICI
Die litauischen Gewässernamen des Typs Anatà, Anýkštė etc. werden traditionell auf eine Wurzel idg. „*en/*on“ zurückgeführt (in moderner Notation uridg. *h1en(H)-), der oft eine Bedeutung ‘fließen, Fluss’ zugeschrieben wird. Diese Wurzel bucht nicht einmal Pokornys…
DOI: 10.35321/all84-09
SULL’ACCENTO RITMICO SECONDARIO NELLA LINGUA LITUANA STANDARD
Šiame straipsnyje pristatomi pradiniai tyrimo, kuriuo aiškinamasi, ar bendrinėje lietuvių kalboje egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, rezultatai ir įžvalgos. Remiamasi metrinės fonologijos teorija, pagal kurią šalutiniai ritminiai kirčiai prozodiniame žodyje yra nutolę kas…
DOI: 10.35321/all84-08
CAMBIAMENTO DELLA CARATTERISTICA DIFFERENZIALE DEGLI AUKŠTAITIANI ORIENTALI DI PANEVĖŽYS: L’ASPETTO GEO-SPAZIALE
Straipsnyje pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijos pagrindu veikiančiais geoerdvinės analizės metodais nagrinėjama viena rytų aukštaičių panevėžiškių fonetinė skiriamoji ypatybė – kirčiuotų ir nekirčiuotų kamieno mišriųjų dvigarsių an, am atliepimas atitinkamai [o̞n], [o̞m]…
DOI: 10.35321/all84-07
Il russo nella visione del mondo del “Dizionario della lingua lituana”
Straipsnyje analizuojama, koks RUSO koncepto fragmentas išryškėja iš „Lietuvių kalbos žodyno“ iliustracinių sakinių, kuriuose minima tautybė rusas. Iliustracijos koncepto formavimuisi yra ypač svarbios, nes būtent jose yra užfiksuotas visos Lietuvos tarmių atstovų požiūris į šią…
DOI: 10.35321/all84-06
TERMINI E NON TERMINI NEI MEDIA POPOLARI
Straipsnyje aptariama terminų vartosena populiariojoje internetinėje žiniasklaidoje. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, kokia reikšme – specialiąja (terminine) ar determinologizuota – internetinėje žiniasklaidoje vartojami kalbos vienetai, medicinoje funkcionuojantys kaip terminai…
DOI: 10.35321/all84-05
TERMINI MEDICI NEL TESTO LETTERARIO
Straipsnyje aptariami medicinos terminai pasirinktame grožiniame tekste (Noah Gordono romanas Gydytojas. Avicenos mokinys, 2020) ir jų požymiai bei paskirtis. Medicinos terminai vartojami gausiai, dažniausiai nupasakojant įvairias su gydymu susijusias situacijas. Gvildenamos dvi…
DOI: 10.35321/all84-04
I DEVERBATIVI DEL CATECHISMO DI M. PETKEVIČIUS (1598)
Straipsnyje nagrinėjami 1598 m. išleisto M. Petkevičiaus katekizmo (toliau – PK) priesaginiai veiksmažodžiai deverbatyvai. Šiame šaltinyje yra paliudyta beveik visų deverbatyvų darybos kategorijų – priežasties, kartotinės, rezultatinės būsenos ir akimirkos reikšmių – vedinių…
DOI: 10.35321/all84-03
Baltico “*jūrā-/-(i)i̯ā-” ‘mare’ e “*jaurā-̆ /-(i)i̯ā-̆” ‘terreno umido, palude, acqua profonda’
This article analyses the Common Baltic term *jūr- ‘sea’ with its vr̥ddhi-formation *jaur- ‘wet soil, bog, deep water’, their toponymic traces in the macro-Baltic area, probable borrowings identifiable in Fenno-Permic *jürɜ ‘deep place in water’ and Fenno-Volgaic *järwä ‘lake’…
DOI: 10.35321/all84-02
PUNGENTE! SULLA STORIA DEI VERBI ÄTZEN, ATZEN, ÄSEN
In der deutschen Jugend- und Umgangssprache wird ätzend abqualifizierend für etwas, das langweilig, widerwärtig und unangenehm ist, verwendet. Ätzen ist aber, etymologisch betrachtet, das Kausativ zu essen, der Beitrag versucht der Entwicklung nachzugehen, die von dem in den…
DOI: 10.35321/all84-01
LA SEMANTICA DEI FRAME COME MODELLO ESPLICATIVO PER LA FORMAZIONE DEI NOMI COMMERCIALI
DOI: 10.35321/all85-13
CONSIDERAZIONI SULL’ORIGINE DI ALCUNI NOMI DI FIUMI E LAGHI LITUANI
DOI: 10.35321/all85-11
SULL’ORIGINE DEI TOPONIMI LITUANI CON LE RADICI JUJ-/JŪJ-
DOI: 10.35321/all85-10
Siens ‘fieno’ nei toponimi lettoni
DOI: 10.35321/all85-09
SUL POTENZIALE DERIVATIVO DEI NOMI PERSONALI CRISTIANI NELLA SCRITTURA D’AFFARI MEDIEVALE
DOI: 10.35321/all85-08
Baltismi toponimici nei pressi dei laghi dell’alto Volga
DOI: 10.35321/all85-07
LITHUANICA ALITER: Applicazione della filologia onnicomprensiva agli studi lituanistici
DOI: 10.35321/all85-06
IL CAPITOLO SULL’ACCENTAZIONE NELLA GRAMMATICA LITUANA DEL 1737
DOI: 10.35321/all85-03
L’origine dell’antico prussiano “dūrai”
DOI: 10.35321/all85-01
ISCRIZIONI LATINE SULLE OPERE D’ARTE FIGURATIVA DEL GENERE ALLEGORIA
The article presents the analysis of the Latin inscriptions on paintings, frescoes and engravings of the allegory genre. The sources of borrowing, functional and semantic load, as well as graphic and linguistic features of Latin inscriptions have been studied. For accompanying…
DOI: 10.35321/all86-11
Matematica, lingua, poesia: interazioni e attrazioni
Straipsnyje tyrinėjamos dviejų iš pažinimo sričių (matematikos, kalbos, poezijos) sankirtoje esančios struktūros, kurios implikuoja netrivialias išvadas trečiajai jų. Pavyzdžiui, nagrinėjama, kaip kūrybiškai interpretuoti lietuvišką tekstą, parašytą laikantis griežtų matematinių…
DOI: 10.35321/all86-10
VANTAGGI DEI PRESTITI INTERNAZIONALI PER GLI STUDENTI LITUIANI DI MADRELINGUA INGLESE
This study explores the benefits of international loanwords in Lithuanian for the learning of its vocabulary by English speakers. This study focuses on the international vocabulary that originate from Latin or Greek, much of which, however, was borrowed through Russian, English…
DOI: 10.35321/all86-09
L’UGUAGLIANZA LINGUISTICA EUROPEA NELL’ERA DIGITALE: IL CASO DELLA LITUANIA
The article addresses the current status of Lithuanian language technologies and presents the situation of European language equality in the digital environment. It investigates quantitative and qualitative indicators revealing language equality in the context of the European…
DOI: 10.35321/all86-08
ANCORA SULLA TRASCRIZIONE DEI SOTTODIALETTI DELL’AUKŠTAITIJA CON I SIMBOLI DELL’ALFABETO FONETICO INTERNAZIONALE (ALCUNI CASI DA PRECISARE)
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA…
DOI: 10.35321/all86-07
Nomi personali femminili lituani come nomi culturali derivati da nomi comuni, dal punto di vista dei parlanti il lituano come lingua ereditaria
There are Lithuanian female personal names derived from common nouns, as, for example the name Audra which cames from audra (storm). This kind of names corresponds to conventional female personal names, and some of them are exclusive to Lithuanian culture. Moreover, precise…
DOI: 10.35321/all86-06
NOMINA GEOGRAPHICA EUROPAEA. RACCOLTA BIBLIOGRAFICA DI TOPONIMI, NOMI DI TERRENI E IDRONIMI EUROPEI
In dem Beitrag geht es um eine seit einigen Monaten im Internet frei zugänglichen Datei von mit ca. 450.000 geographischen Namen. Sie ist mit dem Titel Nomina Geographica Europaea. Bibliographische Sammlung zu europäischen Orts-, Flur- und Gewässernamen unter der folgenden…
DOI: 10.35321/all86-05
Sulle circostanze della comparsa, l’origine e la motivazione di alcuni toponimi lituani “Gùdas”
Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir…
DOI: 10.35321/all86-04
LA FORMAZIONE UCRAINA NEL PATRIMONIO SCIENTIFICO DI MIKOŁAJ KRUSZEWSKI
The article for the first time examines the Ukrainian works in the scientific heritage of Mikołaj Kruszewski, who was born in a Polish-German family, spent his childhood and adolescence in Ukraine, received primary education and was influenced by the Ukrainian ethnos, which did…
DOI: 10.35321/all86-03
SULLA BASE TESTUALE DELL’ ENCHIRIDIONS PRUSSIANO ANTICO PRESSO VATER (1821), OVVERO SULL’ESEMPLARE „VH“ * SCOMPARSO
Wichtige mit Vaters Ausgabe des „Enchiridions“ (1821) verbundene Aspekte sind bis heute nur unzureichend erhellt worden. Dies gilt insbesondere für das Verhältnis zwischen dem von Vater veröffentlichten Text und einer bisher unbekannten, in dem Band Ms. boruss. fol. 462…
DOI: 10.35321/all86-01
NOMI DI LUOGO TRA RENO ED ELBA – ONOMASTICA NELLO SPAZIO EUROPEO. UN PROGETTO DI RICERCA DELL’ACCADEMIA DELLE SCIENZE DI GOTTINGA
The place names of the German federal states of Lower Saxony and Westphalia (part of the state of North Rhine-Westphalia) that were attested before 1600, including the names of deserted towns and villages, are critically examined on the basis of their historical evidence and…
DOI: 10.35321/all87-16
QUANDO MORÌ DAVVERO MIKALOJUS DAUKŠA?
Straipsnyje kvestionuojama Mikalojaus Daukšos mirties data. Iki šiol manyta, kad Daukša mirė 1613 m. vasario mėnesį. Straipsnyje pristatomi du dokumentai, įrodantys, kad 1613 m. spalio 15 d. – 1614 m. spalio 18 d. Daukša dar buvo gyvas. Pagrindžiama nauja Daukšos mirties data –…
DOI: 10.35321/all87-15
Assimilazione regressiva delle vocali: cambiamento del tratto nomenclaturale dal punto di vista degli abitanti di Plungė
Straipsnyje nagrinėjama pagrindinio skiriamojo šiaurės žemaičių telšiškių ir kretingiškių patarmių požymio – regresyvinės balsių asimiliacijos – nomenklatūrinė kaita. Siekiama nustatyti, kiek Plùngės gyventojai suvokia regresyvinę balsių asimiliaciją kaip skiriamąją šiaurės…
DOI: 10.35321/all87-14
Cambiamenti nella dialettalità della parte settentrionale dei raseiniškiai della Samogizia meridionale (seconda metà del XX secolo – secondo decennio del XXI secolo)
Straipsnyje nagrinėjamas pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies XX a. 2-osios pusės ir XXI a. 2-ojo dešimtmečio tarmiškumas. Tarmiškumo pokyčiai atskleidžiami analizuojant dviejų laikotarpių medžiagos (XX a. 2-osios pusės rankraštinių tekstų fragmentų ir XXI a. 2-ojo…
DOI: 10.35321/all87-13
COSTRUZIONE CON ATŽVILGIU SOTTO L’ASPETTO DELLA VALENZA
Šio straipsnio objektas – polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, išsiaiškinti kalbamosios konstrukcijos santykį su valentingumu. Tyrimas parodė, kad sakinyje polinksniškojo atžvilgiu konstrukcija vartojama…
DOI: 10.35321/all87-12
NUOVE DENOMINAZIONI BASATE SULLA DIFFERENZA DI GENERE
Straipsnyje darybiškai nagrinėjami lytį žymintys naujadarai, pateikti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne. Glaustai apžvelgiamas feministinis lingvistinis aktyvizmas (anglų k. feminist linguistic activism) ir kalbos reforma (anglų k. feminist language reform, gender-based…
DOI: 10.35321/all87-11
L’OMONIMIA DEI FORMATIVI DERIVAZIONALI E LA SUA MARCATURA NEL MANUALE DI FORMAZIONE DELLE PAROLE
Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kalbos žodžių darybos priemonių homonimija, kurios aktualumas išryškėjo kuriant Žodžių darybos vedlį, skaitmeninį lietuvių kalbos daiktavardžių darybos žinyną. Tyrimo tikslas – pagrįsti homoniminių darybos formantų žymėjimo reikalą žodžių…
DOI: 10.35321/all87-10
TIPI PRODUTTIVI DI NEOLOGISMI DERIVATI DI SOSTANTIVI E AGGETTIVI
Straipsnyje analizuojami produktyviesiems darybos tipams priklausantys su priesagomis padaryti daiktavardžių ir būdvardžių naujadarai, surinkti iš lietuvių autorių tekstų. (Naujadaru laikomas atraminiuose šaltiniuose – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos…
DOI: 10.35321/all87-09