S aipsniai / A icles 117
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ahos ling is ų bū elis
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-1207-5582 Di ezioni di ice che
scien i iche: comune e pa agonamoji kalbo y a, bal is ika,
indoeu opeis ika, u o mi nė i lo lo gija, s uk u alizmas,
semiologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-06
LITHUANICA ALITER:
VISUMINS FILOLOGIJOS
PRITAIKYMAS LITUANISTIKOJE
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
ANOTATIA
Sulla base di Ilja Lemeškino lib o Li huanica ali e (2019), l'au o e spiega, cosa è isuminė
ilologija, s iluppa a con empo aneo P ahos ling is ų bū elio, nonché mos a, come essa
applica a s udi bal is ikos. Anche se e ap io izza a XVI a. e XVII a. p ima me à, la sua
applicazione semp e esegui a sis ema icamen e di u a la cul u a eu opea nel con es o
conside ando non solo in bal iškųjų (gene ine senso) es i di lingue. ESMINIAI VODŽIAI: isuminė
ilologija, unkcinis s uk u alizmas, pa agonamoji kalbo y a, bal ų kalbos, li uanis ika,
p ū enis ika.
ANNOTATION
Repo ing on, and e iewing ho oughly Ilja Lemeškins book Li huanica ali e (Lemeškin 2019),
l'au o e spiega he p og amme o encompassing philology as i has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle, and ou lines how encompassing philology should app oach
na u ally, wi hin a Eu opean cul u al-his o ical amewo k, e en i es ic ed o he 16 h and
he i s hal o he 17 h cen u y he whole ma e ial basis o Bal ic linguis ics, which on i s u n
should ne e be es ic ed o he gene ically Bal ic languages only.
KEYWORDS: encompassing philology, unc ional s uc u alism, compa a i e
linguis ics, Bal ic languages, Li huanian, Old P ussian.
TOMÁŠ HOSKOVEC
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
I.
Billēmai bhe e sinnimai (www BBE) è una se ie, nella quale Ilja Lemeškina monog a ia
Li huanica ali e isleis a e ma ca a secondo nume o (Lemeškin Umbe o Dini)
2019), pa adinimas. 2015 me ais leidykloje Vaga iš eilės pi mas pasi odė eika-
las S udies in Old P ussian, ku į pa ašė Viljamas Rygelis Šmols ygas (Schmal s ieg
William Riegel), o leidimui ūpes ingai pa engė Pje as Umbe as Dinis (Pie o
(Schmals ieg 2015). Abu ei ka lai sono dello s esso g a inio s ilius (įskai an e de ales),
lo o si con addis inguono aukš a knygų leidybos kul ū a. Ques o, che pi lio as da
masis bu o išleis as Vagoje, o an ąjį išleido Lie u ių kalbos ins i u as, e in-
ina kaip o ganizacinis a si ik i nu mas: s a biausia se ijos BBE publika imo
ien isumas.
Ką eiškia šis keis as pa adinimas? Tai y a di b inis kalbinis da inys, sudė-
au en iš kų p ūsų pa ole di lyčių. Jung ukas bhe p ūsų nelle mons uose del linguaggio
pa imen a o più che ke u is cen ous ol e, e ques o nien e so p ende: signi ica
semplicemen e i . Le pa ole billēmai e e sinnimai, a o no, sono hapax legomena:
billēmai (III 13115) o andosi solo passaggio Visagalis gailes ingas die e e ė e, we
bylojame au pagy imą i dėką (Mažiulis 1981: 238); e sinnimai (III 651819) ie nin elį ol a
pa a o a nega i a o ma ni e sinnimai pasaže p iešais die ą ha ques o u omi da dė
mė mis sel colas dou i, aipogi omis, che noi aipogi nepaziįs ame (Mažiulis 1981: 148).
Del p imo omo p a a mée il compoinys billēmai bhe e sinnimai è ado o come
bylojame e amiliįs ame e in e p e a o così: bylojame su la p op ia cul u a e
amiliįs ame il con ibu o della cul u a mondiale s udiinėjando la nos a cul u a (BBE I
Schmals ieg 2015: 3). dunque obie i o, è de ini o chia amen e: da uno s e o albinės
e pės scende e in ampia cul u ali à a ea. Non esis e conoscenza né di ciò, se già si
s a p epa ando il e zo olume, né di cosa in esso sa à pa la o, a čiau con gioia no a
che en ambi I e II omai s essi di sé hanno in igan emen e in ui a mi ni quella di due
ecchie lingue p ussiane un'azione di combodimen i: nume is I, S udies in Old P ussian,
su paan aš e A c i ical e iew o he ele an li e a u e in he ield om 1975 un il
2005, iz ies api ben d d d d . nu me is II, Li huanica ali e (be paan aš ės), o nisce,
come ecchia p ūsų lingua ma e iale do ebbe esse e ki così (lo inicamen e ali e ),
cioè è nujai e de amai, y inėjama u e cul u a eu opea su unsaji mas u. Ques o
ki oniali à pa e è e quel a o, che il lib o, che sis emicamen e i ia (senuosius) p ūsų
kal bos pa min klus, chiamasi non P u henica, come ikė umėmės, ma Li huanica.
Paaesckinimas, i kė ina, esc yškės šio s aipsnio pabaigoje.
Tolle ò l'anissima p ūsų lingua la chiame emo semplicemen e p ūsų: neegis e ia
nessuna medu inioji o nuo o joji p ūsų lingua. Nel p imo BBE omo iene usa o
inys Old P ussian – okiečių žodžio al p eußisch kalkė, o pa s okiečių žodis
A icoli A icles 119 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
angliškas daį es as in kalbo y ą, quandoe okiečių kal bo je e a necessa io
sepa a e dal poli ico s a ino p eußisch. An ojo BBE omo au o ius lie u iškai
a oja są oką p ūsų kalba.
Tes yno dei monumen i della p ūsų ė a mencas: Baselio e C e a kolo onai, che unzionuo ų p ūsų lingua,
Elbingo i G ūna o žodynai, du liu e oniškojo Ka ekizmo leidimai i Liu e io
Enchi idion. Tuo apsi iboja p ū siš ki eks ai, ku ie sąmoningai bu o suku i am,
apdami colle i inio bend a imo a i za ikdamos manosc i ci nei da XIII a XVI seczii, e esempi, pa ei
suo omis p iemonėmis. A si ik iniais kalbos pa min klais laiky inos glosos, an-
kiami k aš o y i nei lib i des ina i sui p ūsus, edi a i nei XVIXVIII seczii. Né pi mie ji, né i secondi
di e amen e non e ano des ina i alla comunicazione linguis ica. I p imi appa e come lib i sa i ninko o
consuma o e pe sonali no e1; i secondi, kaupiami keis enybių e senienų ko lek cio na imo sume imais,
do e a pakel i k aš ą ap assiuso sc i o o p es igą. A sepa a a p ússica lingua pa min klų ca ego ia
a ibuibili nomi di pe sone e luoghi, o a i a chi is ici on i2. džiagą, pa icola men e anosios
indoeu opiečių lingue, anco a più an ichie che lie u ių lingù, che s essa è s a a enu a ano ės e alonu,
pėdsakais. Esempi della p ūsų lingua ep ezen a o cos uzioni, che e ano pa ei kia mos come
Nuo XIX amžiaus y a ęs adicinis ling is inis požiū is laikė isą ą me-
icos uzione della indoeu opa iche, e quel in an o s esso p ūsų lingua monumklin con enu o e a u
nepaisoma. Las ųjų decenni, come indica Viljamo R. Šmols ygo BBE omas, dalla p a ica usa a p ima di
cen 'anni in sos anza non di e isce, pe ò ca a e is ica, o d au ge e piaciu o il a o che monumen i
della p ūsų lingua oggi dal pun o di is a quali à e a idabili à engono alu a i mol o p uden i. Iljos
Lemeškino BBE omas in quybiamen e più al o li ello pe kelia s esso menzioni monumen ali y i nė jimo
me odo. Lemeškinas a a solo in encinius moninklus, i. e. ali, che komu ni ka ciniais sume imais
appa so secondo una ce a isanks inio sumanymą (in en io), e s udiana lo o u i: ž el gia in lo o
eu opiniame con es o, conside ando in lo o unkcinę-komunikacinę paski į bei kul ū i nį-is o inį žan ą.
Così s udioso na u almen e p osegue già p eceden emen e suol o p og amma de ele o ę: moninklus
di lingua an ica pe cepi e come es i, i. e. cul u ali-s o ici a enimen i, che bu o c ea i in de e mina o
ambien e pe de e mina o scopo, enendo pe 1 Tai pasaky ina e su sop a issus XV a. inizi del Signo e
agmen os (Mikalauskai ė 1938: 10210 Blažienė 2015: 1449). Il a o che ale egis azione sia s a a a a,
neabejo inai es imonia pubblica po necessi à a e e p incipale es o c is iano, ma ques o non cambia il
a o che la egis azione sia s a a a a p i a a di un indi iduo p obabilmen e un p e e o un monaco su
jam as me niš kai appa enusio daic o, des ina o a un uso pe sonale. 2 P ūsų ik inių daik a a džių
ma e ialiagai nujai bei ali e изтърinė i pa icola men e nusipelnė G asilda Blažienė
(Blažienė 2000, 2005, 2010).
TOMÁŠ HOSKOVEC
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV dei e i anuome alojusių isuo me ni nių
no mų. Il che che bal is ikoje esp. indoeu opeis ikoje ques o anco a nuskamba
e oliucingai, by lo ja solo su negi os p a ica sus aba amen o. È auspicabile che
ale app occio di en i abi uale3.
II.
Iniziaama da kolo onų. Ques o gene e bal is ikoje è nuo o: Bazelio kolo očiu nulla ha
nas as as ik 1974 m., o K e os – ne 1992 m. Pi masis I. Lemeškino nuopelnas
y a as, kad jis neabejodamas p i pa žįs a kolo oną sa a ankišku žan u, ne u in-
a che a e con glosomi. Glosa ques o appun o già da empo (seniau) comple a a
lib o, egis a a del pe sona, che ques o lib o usa si. Colo onas è kū y binis a o,
con cui comple a o la c eazione di un lib o. Tu ebbe in menzione ques o, che p ima
dell'appa izione della s ampa acquis a e un lib o signi ica a a una de e mina a
pe sona o dina e copie a e un ce o es o. P es ižo con me imais, che,
o iamen e, ap eggia a l'o dine, e a possibile noleggia e al a pe sona pe a
quella da sc i à iliuminui i; nel a empo la edazione del codice e il suo
innes amen o non e a così impo an e e cos osamen e agos oggian e da lykas.
Vidu amžių manusc ip ina lib o di soli o non ha i ola i à di oglio, e codici essa iene inse is a ange
con a ie al e lib i. Un ce o lib o inconsalyciu o ome aiu a i den i ica e incipi as [la . incipi čia
p asideda], con cui il lib o inizia, e eksplici as [la . ex plici čia baigiasi] o kolo onas [g . κολοφών i šūnė,
comple igima], con cui il lib o zabai giama. E p ecisamen e alla ine del lib o e solo solo qui! può ap i si
indi iduali pe ašinė ojo asme nybė: scienzi impiega o e, ino allo a s a o anonimo, indica, quando
e minò il suo la o o, pa si a šo e aggiunge mo i a o si uazione iz a mę, che con il con enu o del lib o
nu ašome non ha nulla ben d a. To negana: a causa con as o con uni e saliąja la ynų lingua, dalla quale
è s a o lib o sc i o, egli spesso p i de da qualche cosa cheis ą, eso inea, abi an i locali non
comp ensibile lingua. Esa amen e così nacque o p ū siš kieji kolo onai: da P ūsia o igęs in elle uale
medie egli li c eò non na inėje, 3 P isimin inas e oliucinis au o iaus indėlis in lib o So ijaus sakmė e
1262 anni c onog a o (Lemeškin 2009). Ge ai žinomą acconjimą su Li uani pagonybę, che bal is i già da
empo solle ò da una baž ny ine sla ų kalba sc i a c onica, I. Lemeškinas p imo pe skai ė u o
ch onog a o con es o. Ques o nu pò mé, che in al e sedi dello s esso negozio ne scop ì i uncionali e
s u u ali pa alleli, di cui nessuno p eceden emen e non a esse pensa o, e po e a in e p e a e ai
bal is i di sé non in e esundų ch onog a ą come non pe la ca i a impo anza s a ali à c eazione
ges o, quando ecen emen e scompa se la cul u a Kije o Rusia Li uania pe m ol a u
consciousamen e asmessa né quando ne my ni je je je
Didžiosios Kunigaikš ys ės se izio.
A icoli A icles 121 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
I. Lemeškinas ichiama l'a enzione al a o, che abbiei p ūsų kolo onì
i o amen o non casuale, che ques o na u ale sis emiško mode naus medie žių
la yniških kodeksų ka alogazione pasekmė. Būkimo pa si uošę pe che di lo o sa à
o a o più, e si acciamo pace con il a o, che di u i bal ì linguì medu amžių ko
aikys bū en p ūsų, o ne lie u ių a la ių. K i iškai į e inęs iską, kas iki šiol
bu o publikuo a apie kolo onus, i išsamiai išanaliza ęs kolo onus nag inėjamų
lo onuose appa ank aš inių šal i nių (gen o di kolo ono) con es o incluso
iden i ika imą bei pag indimą ly gi na mąja bal ų-sla ų medžiaga, kas y a k ali i-
au osakos ope e come un al o o iginalus au o iaus nuopelnas, I. Lemeškinas
p ieina ali isum in e p e azioni.
• Il Colo ono di Baselio, così chiama o pe il luogo in cui è s a o o a o, è s a o
sc i o a Siena no e da 5 gennaio a 6 d. [pe T ijų Ka alių igiliją] del 1369. La sua
pa e p ūsiškoji è T ijų Ka alių kalėdinė dainelė, dalla quale k ediasi in localizza o
Sienos, Toscana, I alia pe sona nome An onio Bo na chi. Pa ašė il lib o e kolo oną, con
cui essa è comple a a, ancūzų mokslininko Ni kolio O e mo ( 13221382) ak a ą
Ques iones me heo o um, nu ašė neį a dy as p ūsas Lie iš u os ku ni gaikš čio
Bu au o-Hen iko, 13681369 m. lydėjusio impe a o ių Ka olį IV jo ium o nė ke lio je
pe I aliją, palydos. I. Lemeškinas de aglia amen e ap a ia Bu au ą e lo lydėjusį
p ūsų in elek ualų bū į: egli indica e al i kolo onus, nei quali p ūsas in elek ualas è
i męs p op io a du, en ne naudo da mas gim osios p ūsų kalbos. Da pa e sua,
o ei aggiunge e, che il a o che Ba ze lio ko lo one copijuo ojas nepasi ašė o
ques o è aki aizdus e neabejo inai coscien igno gene e a syk lių pažei di mas
co isponda con il a o che kolo ono p ūsiškoje nella pa e, Kalėdų dainoje, lui
k epiasi nome in de e mina a pe sona, i alą An oniochi, che così luogo nu ašy ojo sa
Bona ja mas (ka pe sieo o sioggos p op ie a io) su un lib o su inu o.
• Il collo ono di C e a appa e 1440 m. 12 no emb e d. Chanijos ci à. Juo inigiamas
i alų huma nis o Paulo Vene o ( 13681428/1429) a a o Logica pa a. P ūsiškoje
kolo ono nella pa e kal ba ma su majos, . y. maggio medgio, s a imo e gal ijų
a ymo in p ima p ima della p ima e a ganyklą apei gas. Pe ašinė ojas okie is
Pe us Wicke au s esso non paga a p ūsų lingua, quindi pe ašė p ūsų eks quella
con e o i. Sulla base di de agliu ope e olklo o nonché lo o conoscenza poe ica, I.
Le meš ki nas incon incamai lo icos uì e in e p e ò. Eu is inė C e a colo ono
signi icazione è quella che lei liu di ja su alo e del p o og a o: Wicke au manė che è
necessa io copia e e lui non comp endu a p ū siš cosa pa e, exusci a o iginalo
colophone; no malmen ei sc ip o ii non copijuoda ano i p op i nu ašomų eikalų ko lo
o nus, e ku da o sa us. Di che p o og a à nel 1440 a C e a in ale caso si s a
pa lando? Ques o ga lib o che a e a, o o se anche e s esso nu ašė p ūsas Pe us Tu nau, P ahos

TOMÁŠ HOSKOVEC
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
uni e si e o auk lė i nis i čekų husi ų šalininkas. 1422 m. jis kelis mėnesius p a-
leido C e oje, p ecisamen e Chanijoje, o g į žęs į husi ų P ahą pa ašė la ynišką
eliazione su g eikų bažnyčią. Tu nau des ino di Pe o e ke lio nēs de aglia o
desc i o nel caso in izizione. Il p ocesso con o di lui u o ganizza o 1425 m. e cos ò
gli i a. Gua dando a s udia o pe iodo Eu opą, si può a e ma e che Pe us Tu nau
in e i à è l'unico nei documen i зафиксированный p ūsas, in i e imen o al pe iodo
pabu ojęs nel lon ano C e o.
Baselio kolo oną, come e exzo išką pa e del kolo ono di C e a, ha c ea o p ūsai
lek ualai, nu a ši nėję mode niausius da gy ų amžininkų mokslinius eikalus:
ai bu o ne kanoniniai, o ei kiau maiš ingi eks ai. Jų kopijuo ojai di bo eks-
kliuzy iniam aiškiai p o iliuo ų in e esan ų a ui, o dėl pa ys u ėjo bū i i in ge-
in e ai amilia i a con gli ul imi isul a i scien i ici. Quindi XIV a. an o sios pa i e
XV a. inizi dell'Eu opa i e ano bianchi, p ecisamen e p ūsi, che non solo che
s udia ono Eu o pos uni e si à, ma e appa enè ansnazionale Eu opos
in elek ualų espublikai. Chi e ano quelli? Do e e da quali income' essi i e ano? I.
Lemeškinas s abilisce che anoniminis Baselio kolo ono au o ius e a uscila inés
p ūsas da Li uania il g anjo kunigaikščio Kęs učio sūnaus Bu au o palydos. Con lui
i e a a P ago e lo ly dė nei suoi iaggi po Eu opą. Nel XIV secolo la ynų lingua
issimokslinusiu bal u egalėjo di en a e solo p ū sas. Poca ol e o i e ninis
bal iškasis mies iečių luomas e a solo P ūsijoje, che anche bu o iconosciu a
la yniškosios Eu opa pa e. Lo yniškajai Eu opai appa ene a e Li onija, pe ò de
mo g a icamen e lei e a mol o silpnesnė e e niamen e bal iško mies iečių luomo, si
può di e, quasi non a e a. Li uania, demog a icamen e più o e di u i i Bal iche
e e, la yniškajai Eu opa e a anco a pagoniška, e ques o cambiò solo nella s essa
XIV a. ine: un e en o simbolico conside ando lie u ių kolegijos įkū imą P ahos
uni e si e e 1397 anni.
Pe us Tu nau, C e os kolo ono p ūsų pa e c ea o e o des ina a as4, già appa iene al o empo
o a pio P ahai, in elle ualaus Re o macijos pobūdžio P ahai, ėlgi eu opinės dimensijos. Tu nau
mo kė si P ūsije e Lužica pa ikulia inėse pe Venezia ìžo in P ahą, do e ole a inizia e la ca ie a
mokyklose, s udija o iloso iją P ahoje i eisę Bolo ni jo je. Pabu ojęs K e oje,
accademica, ma gli non iuscì. P o ò le o ze in Silezija e in ine e minò insegnjaudando P alco
e e Špi o ka ed os mo ky kloje. Lì è s a o giudica o e 1425 m. è s a o b ucia o in isiziazioni pe il
suo Re o mazioni o i en a ciją bei husi ų idėjų iešą skelbimą. bui, che p o essionalmen e
pe ašinėjamosi lib i ini esi giocismingie messinu ee po u a Eu opą.
Lo yniška eliacija apie g aikišką bažnyčią, jo pa ašy a P a ho je 1423 m., u i
4 Ku į iš šių aidmenų – kū ėjo a ga ėjo – Pe as Tu nau a liko o iginale, nusp ęs i neįmanoma.
S a bu ik ai, kad Tu nau be ku iuo a eju p iklausė ekskliuzy iniam P ūsijos in elek ualų klu-
A icoli A icles 123 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
bū i ak uojama a siž elgian į pla ų husi ų in elek ualų susidomėjimą al e na-
y iomis k ikščioniškomis p ak ikomis.
In elek ualas bal as Pe as Tu nau è uno degli ul imiij P ahos p ūsų: husi inė P aha bal iš koje
e d ėje già chia amen e o ien osi in Li uania. E ninie p ūsa appa ene a XIV secolo an o sios pusės
P ahai, che allo a lo o concedeikda o esclusi inių condizioni. Qui unzionò una nuo a uni e si à, whe e
ha 1348 m. Ques o u la yniškosios Eu opos sos inė pe manen einė Š en osios Romos im pe a o ių
Ka olio e Vaclo o ezidencija5. Lais ie ei p ūsų gio aniam l'uni e si à di P ahos e a a i miau sias,
na u almen e assegna inas secondo abi amen oi luogo. I. Lemeškinas iloso ie e di i o a kul e quei
ma ikulhe o a mol i udine di s uden i, che spon aneamen e i ma ono p ūsais (al ų akul e ų me
dicinos i eologijos lis eai neišliko). Inol e, a P aga dal 1365. esida a Lie u os ka a lius em yje
Bu au asHen ikas, eggen e g ande duigaikščio Kęs učio sūnus, al dan čio suo g an duigaikščio
Algi do sūnėnas, con o i quali egli poli icamen e ibello. Emig an Bu u quel Ka aliaučiuje è s a o
ba ezza o come ca alikas, a non iusci ai ka iniams azioni in Li uania, pa bė go in P ahą pas
S oliosios Romos impe a o ių6, il cui allo a moglie Elžbie a da Pama io ( u amai susiklosčius ėybėms)
e a pussese ės duk ė, . y. a ima Bu au o gi mi nai. Sebbene a P aga, Bu au as-Hen ikas con
impe a o iumi e a di e amen e collega o, lo accompagna a non solo iaggio in I alia 13681369 m. Be
nessuna dubbio, a e a il suo in Eu opa o ien a a po li i nę p og amma. Bu au as-Hen ikas P ahoe
man enne d a ą, e poiché essendo em inys egli non u ė la sua alcuna ca inea po enza, an o più
do e a posiziona si do a iškiais-diploma ais. Eu opinio da si la i ni mo aggiun i Li uanii g e a non, ma
s ela inusių p ūsų ne ūko, a pa icola men e mol i di lo o bu a P aho je. Na ū alo, che Bu au a si
i olse p ecisamen e a lo o: ques i kalbiškai e kul ū iš kai gli e ano più icini. I. Lemeškinas o nisce
da i su ques o, quan o mol i p ūsų a š un ajame de šim me ie e a a P ahos mies iečių e quali
impo an i unzioni essi occupa ono. Bene iclobingissimo esempio quando 1390 m. P ahos a ki yskad
mi š a, kunigas Pe as, chiama o P ūsas, a i ò il suo isp ezzo e o ni e pa adji Bu au o gy e ni mo
his o ia coincide con XIV a. okiečių eilė aščio pi mą, 5 Secondo nomeus Ka olis Liuksembu gialius e a il
p imo ca e is cecchia, qua o gi e a come Š en o sios impe a o e del Romos impe io; Vaclo as
Liuksembu gie is u il qua o e cecia e il p imo impe a o us dell'Impe o Sac o Romano. džiuosius
kunigaikščius su dos niu poli iniu sugge imen o. Pu oppo, allo a dell'app o azione egli non iceukè.
kupas Jonas iš Jenš eino, po ka aliaus an oji galingiausia igū a šalyje, pasiju o,
pa epimo sa k a men ą.
Filologinio, apimančio isą Eu opą, y imo ibose y ėjas a skleidė, kad ik-
6 Kaip y a žinoma, nedaug laiko ep aėjo nuo o į ykio, kada 1358 m. impe a o ius Ka olis išsiun-
ė sa o asmeninį pa siun inį, P ahos a ki yskupą, pas naujai įžengusius į sos ą aldančiuosius di-
TOMÁŠ HOSKOVEC
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV ol a edi e nel 1826 so o il nome Li aue ,
ul imo ečdalio na a i inio le e a io. negli 1899 ge manis i ques o ei len e
sc i e čio au o i à a ibuì Shondochui (Schondoch), pa ašiusiam eilė aš į
Königin on F ank eich. Ques o solo pa i i na, che Li u is Bu au as esilyje
P ahoje e a in Eu opa ben no o e impo an e pe sona. Ieš ko da mas
Bu au o-Hen iko e il suo ambien e pa essakų, I. Lemeškinas a signi ica i o
s o ico e a cheo lo ginį scope imen o. Mokslininkas do as amma s esso kape, nel
išsiaiškino, kad y a žinoma, ku P ahoje bu o palaido as Bu au as, kad jis palai-
quale p eceden emen e a gulò suo a ello Su ila-Janas (ol e cui ino a šiol non
e a no a), e che ques o g a e imase in a o. Nessuno non impedisce
a cheologicamen e esamina e ques o luogo. Si a a di un signi ica i o e en o a
li ello eu opeo, pe ché è unico e più an ico e macapo an opologico e gene ico
a e ma osi, suppai quella eggen e Gediminaičių giminè, da cui nacque o lie u ių,
polkų, čekų e eng ų Jogailaičiai.
A en ina a enzione a un'al a eu opea s o ica sąsają. Bu au o sūnus Vaidu is
del suo gio ane pad e al momen o dell'insu ezione s a o appena na o kūdikis
imase con la mad e in Li uania, do e e a au gi na mas e alle ėjamas nonelio
Kęs učio d a e. Di enu o gio ane egli uggì da pad e a P ahą. Ke liau da mas scop ì
che suo pad e appena mo ì da malo, che a quel empo e a apėmęs P ahą, quindi ęsė
ke lio nę ul e io men e a Pa igi. Tenì ini o uni e si à, e da do e suo zio Jogaila,
cugino Bu au o, in segui o di enu o e di Polonia, si in i ò ques o in C oku ą
di ige e la uni e si à locale. Li u is Bu au as nel suo se izio poli ico p ende a
P ūsia in elle uis, pe ché Li u ians in elle uų a quel empo anco a non bu o; il
suo s esso sogno Vaidu is u il p imo e ninis Li u is Eu opei in elle ual, s ojęs
Polonia ka aliaus poli inėn a nybon.
III.
In comple amen e un al o mondo conducono okiečių-p ūsų lessicog a ico gene e monumen i.
Elbingo e G ūna o žo dy nai bu o sc i i P ūsijoje, pe ò la lo o s o ia e des ino e ano di e si. Il
diziona io di Elbingo è ži no mas pa pa o se l'unico nuo ašą da Codex Neumannianus7. Ques 'ul imo
nella biblio eca della ci à di Elbingo pa eko come ge biamo il ci adino locale Ab aomo G iub na o
(17401823), lib i e an ic a ini daika s o o, pa li ki mas. Lo s esso codice del XV a. medio è copia
ų ko lek cininko, o s a biausia – ga sios i seną is o iją u inčios pi klių giminės
dell'an ico o iginal. G ūna o ocynėlis a sua ol a è de i a o da P eußische Ch onik. S o ici
a enimen i Simonas G ūna as ( 147015301537) accon ò ino a 15291530 m., ul e io men e 7 Codex
chiama o Fe dinando Neumano, che p imo lo accon ò 1825 m. Elbingo biblio ekoe, ino alla ine i a
k onikininkas la sua compilazione pildè i ak u ali za o. Au o ius e a allo a dei esmini pe mainì
a du.
A icoli A icles 125 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
(K yžiuočių o dino sekulia izacijos, liu e o ny bės kaip als ybinės eligijos į edimo P ūsijoje)
liudininkas, quindi G ūna o k onika di enne s a biu P ū si sua on e di s o ia e u più ol e
pubblicua a bei į ai iai pe a koma. Pe an o a enne così che le ksi kog a inio C onikos p iede
esis a qualchee a a ian di: okiečių-p ūsų, p ūsų- okiečių, p ūsų-lo y nų. Tu a ia sia Elbingo,
sia G ūna o dicodynai ė a solo nebegy i mol i più ecchie ope e nuo a šai.
Il a o che Elbingo Codex Neumannianus sia cos i ui o da e di i i sąwadów e,
in ine, žo dyno, pe nelyg di e amen e ha inco aggia o a i ene e che il lib o sia
s a o inizialmen e u ilizza o eisme (Bez zen be ge 1874: 1225; T au mann 1910:
XXIVXXV). Elbingo di a o e a o dino kom ū ijas būs i nė, u a ia la s u u a
del dizodyno e le iso se del lessico non co isponde ale des inazione. I.
Lemeškinas pa ei kia ki okį, più ampio e mol o con ininamesnij aiškinimą, basas ą
Hanzos sąjungos già da XIII a. bene pa liu dy a kalbine p a ica.
Hanza e a e olu o una e e comme ciale No d e dei Ma Bal icie, e ques o lėmė gausų e
sis e miškai esegui a in e cakalbinį kon ak ą. Vokiečių žemaičių kalba, pag indinė
Hanzos sąjungos kal ba, XIIIXIV a. ebebuo o icina sia ai linguaggi se en ionali (chi i
solo g adužu di e enzia osi secondo dania, s edesia e no egia s a ali de ini), sia
nyde landų lingue (chiji, ki a e , non e ano in luen i s a i o ma imosi) e o se
anche a due inglesi lingue (egzis uo du ski ingi, lega i con i sepa a i egni d'Inghil e a
e Scho landia). Allo s esso me u hanziečiams do e ano incon a e e con negiminiškomi
lingue: p ancūzų (šiau ės, langue doïl) ad o es , usų ( ėlgi šiau ės) ad es . ancese
lingua, p es igine ele ose li e a ū os e mona chije d a ų lingua, a quel empo già
a e a es endu a lingua di app endimen o e lingua sklai dos sis ema. Vokiečių žemaičių
me klia pa en iniškų ge manų kalbų mokėsi siųsdami i p op i sūnus in amiglie, con le
quali in al e ci à Hanzo e ano susisais ę appo i comme ciali pe che lo o
di e amen e con si gy en ų con la lingua locale. Analogamen e u ono a i e kise
nelle ci à Hanzo Nauga de e Psko e. I. Lemeškinas ci uo ja allo ai e no me legali,
ais a ejais, kai okiečių didikai siųs da o sa o sūnus moky is į d a us, ku iuose
bu o kalbama p ancūziškai. Tačiau okia pa i p ak i ka bu o aikoma i usiškuo-
eglamen a usi la lingua s uden i in i imà a Rusią (pa yପରି, già da lis non po e a
esse e anziani di en ocinque anni), così come manusc ip ine Rusišką knysias ge les,
che e ano s a e compila e e dis ibui e a ques i scopi (ques i e ano secondo
ema iche suski s y i diccionai di lingue okiečių us, nei quali pasi aikyda o e
pascolbazioni). L'au o e discu e u i e sop a issu i Ru siš cosa sias lib ieles e
a jie e ano o iūs eko no miškai: al imen i non po emmo spiega e, da do e è so a
skleidžia jų s uk ū inį apa umą i giminys ę su abiem P ūsijos žody nais.
Vokiečių o dino aldomoje P ūsijoje bal ų mies iečių gy eno daug, be o,
os
TOMÁŠ HOSKOVEC
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV in e p e azione è u ile e nel a o che
e ela medie zii kul ū inę spazio, comp imancia a e la yniškąją, e g eikiškąją
Eu opą. Da ques o pun o di is a se en ionali okie
Han za icena Venecijos Republiką.
Bal ų spaudiniai. Nei p imi bal iškųjų spaudinių au o ius, I. Lemeškinas, coe en emen e conside ando in
lo o pi m aką F anciškų Sko iną, žiū i come in nuo o gene e eu opeo imp usdin e lib o gos kū ėjus. In
ques o uolo li a a a ano mol o se iamen e e esponsabilmen e con u e besciegan i pa sek
mė mis. Mano, che ques i au o i allo a conosce ano u e nuo ojo, a anza o gene e sub ili à e a i
iai jas applicė: a al a ko, ak os ichų, nume i nonché p ada clichii simboliką. Tu a ia a ques o s il
giu I. Lemeškino ac uo è è e aggius iamen e discui abile: le possibili à del gene e è ampie i suo me
nės cul u ali à p op ie à, u a ia ques o, quan o di s umen i del gene e iene u ilizza o in
de e mina a a i i à, p i clau so dalle possibili à di conc e e aus au o e o anche solo solo da sua
olon à. 1545 m. P ūsiškojo ka e kiz mo simbolika, come ją kohe en iškai išdės ė I. Lemeškinas, è
possibile solo speci inio eu o pie iš ko žan o s uk u iniuose appo i, pe ò non si possa a e ma e
(e I. Lemeškinas in ques o caso lo e non a) che lei qui in eal à è e obbliga o ia. Tęs inis ak os ichų 1547
m. Lie u iškajame ka e kiz me come e 1559 m. Fo moje k ikš y o pe skai imas è in sos anza nuoseklus
bei kon si s en iš kas, poiché anda ondamen o eu opie iškame gene e12, pe ò insieme de e esse e
conside a a e pa agona a con u a l'in o mazione, che conosciamo sull'au o e come pe sonali à
s o ica. A a iamuoju caso es e okchi pa agione con F anciškumi Sko ina, il cui esempla e ėmė si e
lo s esso au o e. Il do o e di Medicina P. Sko ina u a la i a è s a o su icien e pa si u in is,
apsi upina o: po e a pe me e si di s udia e in pa ecchie Uni e si à eu opee, amilia izzò con Už al
pių ( iecchi, inclusi olandesi e cecchi) e s akalpių (i aliani) menu, acquis ò p op ie libe azioni di s ampa,
pe ealizza e i p op i p oge i... 1547 m. Lie u iško au ismo, il suo bachelo M. Maž ydas, senza ab,
e a un ale uolus ma e ialis come P. Sko ina, u a ia non a e a ali iso se, un'educazione u iciale e
un appo o di ca olizia. Tu i ques i a o i a zè la sua c eazione. M. Maž ydas cos an emen e si
i olge a alle au o i à P ussia con le ichies e assegna e gli kuklų eddi o on e, pe po e
comple amen e addossa si alla eligione e sc ieciamaia a i i à lai, pe ò la P ussia S a o diede gli ūkį,
che e s ųsi da solo e guadagnasse ul e io men e p anzo, e a si disse isol e e il suo p oblemą13. Fa
no a e, quan o M. Maž ydas, nonos an e complessingų as me ni nio ci cos anze della i a, iuscì a
nuo a si. Anoniminis 12 I. Lemeškinas si basa classico Ad iano Kapelio la yniškų umpinių žodynu
(Cappelli 1928), c eu u lib i nės i ališkosios p odukcijos pag indu. 13 Ligoia ale s essa poli ica
cul u ale P ūsija nazione applicò e agli al i suoi in elle uali. Successi amen e anco a sa à
mos a o, che la Eu opa lu e oniškosios e o macijos labo a o ija si con assegnò is i udo
nonp ema s u kul ū i niu bukumu.

S aipsniai / A icles 133
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
1545 m. P ūsiškojo ca echizmo au o ius, ko ge o, sa o des imu u mol o
p imesnis M. Maž ydui che P. Sko inai. Ciò, cosa P. Sko ina po e a a sé leis i a
P aho o Vilniuje, Ka aliaučiuje e a inconcepibile.
VI.
Bal is ikai ine i abilmen e necessa io eicalas, che a a e so isumnej ilologije
p izmę alu a eebbe o u a XVIXVII a. inizio bal iškų spaudinių ko pusą.
Conside iamo, chi qui aspe e e aspi a p op io in e p e azioni. di ol a in due
Lie u os Didžioji Kunigaikš ys ė. De a p adė i nuo milžiniškos als ybin-
gumą i inan čios lo yniškos knygų p odukcijos. Pi moji lie u iška knyga y a
Vilniaus kanauninko Ma yno Ra do mo Agenda, išspausdin a 1499 m. Gdanske
a ian i. Ques a Agenda è Li u iška pe ché che è s a a c ea a in Li uania Vilniaus
yskupijos eikmėms, ce cando su a a e i ualinę p akky i iką e i o io
Li uano. Tolle ò a pa ecchie decine di la yniche pubblicazioni, imp usdin e dau giau
sia K oku oje, ma e a Roma, cui lie u ių ka alikai humanis ai lie u ių odėl, che
a na o alš čiausiem Li huanian s a e ep esen a i es14 pa ašė gindami e
poli icamen e supdami Lie u ą a p au inėje plo mėje. È possibile immagina e più
Li u iškus pubblicazioni di ques i? Pe nega ionem ques o con e ma due non appena
uno dopo l'al o pubblica i Ka aliaučiaus p us u ėje lie u iški p o es an ų spau di
niai, indi izza i pačiai Lie u ai: 1543 m. Ab aomas Kul ie is k eipiasi in Lenkijos
ka alienę (i Lie u os didžiąją kunigaikš ienę) la yniškąja Con essio idei; o 1547 m.
anoniminis Ka e chis us in u a la Li uania Didžiąją Kunigaikš ys ę. 1547 m.
Li u iškojo ca echismo anonimiškumą dime lib i, che negailes ingai ig o dal più al o
ino al più boniosio suo s a onio p a by la į als ybę, s u u a e unzione. Įžanginiai
lo y niš ki d ieiliai po en ajai impe ijai le dicono: imk ques o e quello guidaukis,
al imen i zaklups siaubingos pa sek mės. Se ques e ighe sa ebbe pubblica o da
conc e us pe sona, ques o p i ig ų gue a annunciimui. Lo y niš ka p a a mė con
uniodai di i imuku akiplėšiškumu i olgiasi in Li uania sace do e: la si uazione è
baisi, e oi sie e pe ella esponsabili; se ino a adesso non lo sape a e, o a lo sape e
manęs, i daba už ne eiklą būsi e ik jūs pa ys kal i. Tik po o knyga lie u iškai
da p abyla alle pe sone Li uane e ma lo niai, ma e oliucamen e, lo o dice: S a o non
capaci a di p o ede e alla os a sal ezima, p o ede e con lui pa ys; io, lib o, sa ò
la os a p ima aiu an einkè. Con on iamo u o ques o con P. Sko ina. Egli è anche
k ei piasi in Didžiosios Kunigaikš ys ės esiden i, pe ò Li uania di s a i e chiese
s uk ū ų a ž ilgiu diploma iškai yli…
14 Jie pa ys bu o į ai ių au ybių: lie u iai, lenkai, ispanai, i alai, okiečiai…
TOMÁŠ HOSKOVEC
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
a. alla seconda me à della XVI Li uania Didžiojoje Kunigaikš ys ėje ca a e is ica
didikų globojamų cen ų eikla: B es as, Nes yžius, Os ohas. Visi šie cen ai
bu o neka alikiški: kal inis ų, a ijoniečių, s ačia ikių. Ten bu o išleis i s ambūs
kū iniai, a p ku ių i Biblijos e i mai usėnų a ba lenkų kalbomis. Rusėnų
i lenkų eliginės spaudos san ykio kai a leidžia ge ai ilius uo i, kaip kei ėsi
dei locali in Li uania u ilizza i linguaggio unc ionciniu pun o di is a. Solo 1575 m. e
1580 m. Vilniuje appa e la p ima pe manen e delle ipog a ie, en ambi ka alikiškos.
Anks y esnėje di lo o, a di na moje jesui ų, dopo il quale empo u ilascia a la
p ima e già allo a mol o a dly a ka alikų eakcija į p o es an izmą: 1585 m.
Ca echismus ca holico um, sc i o la iamen e e solo la iamen e; 1595 m. Daukšos
Ka hechismas, sc i o lie u iškai e solo lie u iškai, che di enne p imaja lie u iš kai
isleis a lib o in Li uania. Reikia aggiunge e, che 1575 m. Vilniuje u is i ui a e p imaia
s a qui i kių spaus u ė15, nella quale 1588 m. usėnų kalba u esleis as oks
undamen inis lie u ių ei ka las come T ečiasis Lie u os S a u as, a 1598 m.
kal inis ų Lenkiškas i lie u iškas ka echizmas.
15671629 m. Li uania e Polonia appa ene a e Ryga, nella quale p imoi spaus u ė u
is i u a 1588 m. P iklausomai dalla au o i à e poli inių ci cos anze, lei se i a
ca alikam oppu e lu he onam. Pa lando di lib i bal iche, essa è signi ica i a nel
a o che m. nel 1615 ipe u amen e con gaussi pa a eks ai okiškai isc isse eje ą
p o es an iškų la ių spaudinių Enchi idion, Un deu sche Psalmen, E angelia und
Epis eln, che u ono pe la p ima ol a isc i i 15861587 m. Ka a liau čiu je. Al a
e us, 1622 m. ka ališkojoje (ne kunigaikš ys ėje) P ūsijoje, è s a o isleiss ano ni
mi nis qua o dei linguì manuale Agenda Pa a la ių, es ų, lenkų, okiečių linguimi,
des ina o Li o nijos ka alikams. Un'al a imp us u e s o ica nel e i o io della
Li onia u ape a Ta u solo 1631 m.16. Esple amen e desc inė i s o ici Te a
Ma iana zemių qui non possiamo.
P ussia kunigaikš ys ė esclusi ina nel a o che la sua p oduzione mol o de agliamen e e
consis en emen e is o iš kai documen a a. Inol e, da 1554 m. P ūsijoje alojo lib o monopolio:
e a solo uno spaus u ininkas, che imp udino allo s a o. P ūsie S a i, di o si Eu opa Luu e io
e o mų la bo a o ija, e i à pa ando, cul u ale dosnumu non si può accusa e. nella s o ia delle
lingue li e is e p o ondamen e įsi ė žė as y ūs lie u iai P ūsijos kunigaikš ys ėje
ak as, kad nuos abūs lie u ių in elek ualų kul ū iniai sumanymai, ku iuos ak-
iusci amen e ealizza o, non a e a alcuna 16 paesi bal ici pun o di is a, Li onija anaip ol non non
naudos i po eikio, nes P ū si jos als ybė jais nesusidomėjo i nesky ė pinigų
15 P. Sko inos spaus u ė Vilniuje (1522–1525 m.) bu o ik epizodas i nesėkmingo e slo pa yzdys.
a silikusi: la p ima s ampaus u ė Suomijoje è s a a is i ui a anco a più a di, Tu ku 1642 m.;
en ambe sia Ta u, sia Tu ku ipog a ie sono s a e is i ui e del e di S ezia, che ne ha appena
is i ui o in ques e ci à uni e si à, inizia i a.
A icoli A icles 135 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
le lo o pubblicazioni17. Solo a causa dell'indipendenza dello s a o non bu o isleis a J.
(1590), pilnas 1900 puslapių Š en ojo Raš o e imas, ku io ank aš is bu o
Be kūno Biblia i isi a a e app o a a edibai speciale gažny inė komisija, né o iginalili
ko lek y inė lie u ių d asininkų pos ilė Wol enbü elio pos ilė (užbaig a 15 m.),73 né
B e kūno au o i e ingos Ko ino pos ilės e imas (Pos illa Co uinij in Euangelia
Dominicalia, 15 e s a m.).89 Né un ques o eicalas in disco so pe iodo non aggiungè
cali y ojų, e ques o è non pa ques o so ma zaga, pa i a a lie u ių kalbai. In
e ospe i a alu ando, ci è almeno o una o che sia B e kūno Biblia, sia
Wol enbü elio pos ilė sia sop a issu o nei manosc i i, pe ò li a iš iame J.
kas Ko ino pos i lės e imas dingo ( u ime ik 1589 m. spalio 14 d. laišką, ku-
B e kūnas p šo kuni gaikš čio dena o le spu a o). Di cu nascon e e, quan o anco a
Li u iškų eks ų a quel empo è s a a c ea a e p a as a, poiché P ūsijos als ybė
con il suo Pe iodo Apš ie os chius o s ada lo o i a imui. P usia s ampaini co pus è
impo an e analizza e e unciniu linguì pun o di is a. In esso si o ano okiečių,
polkų, p ūsų, la ynų e lie u ių lingue; linguaggio le one qui non18. È no o che P ū si jos
kunigaikš is c in i a e Li uanei e polkų in elle uali e so il suo paese, a endo scopoà
a a e so lo o skleis i luu e onizmą į Lie u ą i Lenkiją ka alikiškas kaimynes, con
cui lo o malmen e legò elazioni asalinie. 1547 m. Lie u iškasis ca echism, come egli
desc i o an e io men e, è pa yz dinė s umen o di ale espo a. Quando isul ò
che lu e oniškoji e o macija in Li uania esan i ne sėk minga, kunigaikš is pasi elkė
sa us lie u ių in elek uus localnim p ūsam e angelizza e kai muo se. Gua dando a
chižny ini egulaminus, Ki cheno dnungen, che, come è no o, e ano aukš čiausi S a o
leggi (dei lo o on e e pi m akas e a 1523 m. Liu e io Fo mula missæ e com mu nionis),
si ede ques a seca dei egolamen i:
(1) 1525 m. solo okiečių kalba;
(2) 1544 m. okiečių, polkų e la ynų lingue; (3) 1558 m. okiečių, 1559 m. lie u ių19, o 1560 m. polkų lingue;
(4) 1568 m. okiečių e 1571 m. polkų lingue. 17 Neppi Imanuelis Kan as (17241804), žymiausias P ūsijos
kunigaikš ys ės pe sonaggio, u o il suo K i i kas (17811790) do e a spinge e all'es e o Rygoje e
Liepojoje; solo alla ine della i a i suoi ul imi lib i gas, mo ali e eligiosi a a i egli po e a
pubblica e Ka aliaučiuje (17931798)
(Hosko ec 2002).
18 T is la iški spaudiniai sono s a i pubblica i P ūsijoje 15861587 m. come ecnico s anie o o dine:
u o ciò inicia o e inanziò Ku šo kunigaikš is, che, pe passipin i la o o, in Ka aliaučių anche a
manda edi o i di pad e e co e o i; la seconda edizione degli s essi lib i uscì già a Rygo (1615). 19
Ques o secondo anoniminis Maž ydo kū inys Fo ma ch ikš ima.
TOMÁŠ HOSKOVEC
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 136
Pi moji banga, skelbian i Teu onų o dino sekulia izaciją i Liu e io e o ma-
cijos p adžią, bu o g y nai okiška. Lo ynų kalba pasi odė ik su an ąja banga
d auge con okiečių e polkų lingue, ma con al e non. Li u ians lingua appa e insieme
con okiečių e polkų lingue con e zia banga, ma con ke i ąja già non. Con ques a ąja
solo okiečių e polkų lingue. Cosa signi ica ques o? Da e o oda e è le lingue locali e a
solo okiečių e polkų, nessuna al a. Ci ca p ūsų lingua P ūsijos als ybė mai
poli icamen e nes a s ė. P ūsiškai kalan ys ie iniai gy en o ji è semp e s a o un
ogge o di go e no dello s a o, e non un sogge o; lo o do e a bas a i elemen i a aus
ka ekiza imo. La lingua Lie u ių e a P ūsijos naujokė. Ne ikė ą la ynų kalbos (ji bu o
išgabenimui ski ų spaudinių kalba) a ojimą su an ąja P ūsijos eglamen ų banga
(apie šio žan o ekspo ą nebu o nė kalbos) acili spiegazione nel a o che essa e a
des ina a p ecisamen e ką ik į P ū si ją pak es iem i a ykusiem lie u i,
incompe en i né okiečių, né polkų kalbos. E il a o che dopo la e za onda a
egolamen i la lingua Li uania non osse più usa a, indica che in an o P ū si jo je sua
impo anza si è ido a a poli icamen e i ile an i popolazioni sielo ada esigenze a o
ja mos delle lingue20. In sos anza si può a e ma e che la lingua li uanea P ūsijoje
uncialmen e sos i uì p ūsų lingua, che allo a non be e a is u inusių e poli icamen e
pilna eisių consuma o i (ku ių anks esnį egzis a i mą mo no g a i jo je Li huanica
ali e aip ykusiai a skleidė au o ius).
Ques o anche es imonia unikali 1561 m. P ūsijoje esleis o Liu e io Enchi idiono e imo pa a
eks i nė s u u a. Il lib o inizia due ol e: a pagina 17 è s ampa o un app o ondi o i olo la
pas, dopo di lui (1924 pagine) con enas inė au o iaus p akalba, ispe osamen e dedica a
kunigaikšči; a čiau dopo il p imo i olo di oglio (1 pagina), come da ila la p ima pa e del lib o,
leggiamo lungą pa ies ku nigaikš čio p ologą (316 pagine). Solo ques o a o non ha analoghi in
nessuna al a P ū si sua s ampazione. Tu a ia anco a più so p ende il kunigaikščio p ologo
paski is. Kunigaikš is (1415 pagine) mol o eso a i suoi sace do ici (di a o si a a a dei
suoi u iciali, esponsabili pe la locali à ad mi ni s a ci ją) a ce ca e in elligen i p ūsų agazzi,
gabių mokslams, e con ince ne i geni o i a lascia e mo ky is, che uno gio no essi di en assi
quindi sace do ici, che amminis asse o la lo o pa apiją a usa e la p ūsų lingua eu opea senza
semplice p essione... To les unikūsija P ijų sanda a liudija, jog kunigaikė non iscuokė in i o, lo
e ė jų. Kunigaikš is įsipa eigoja pa s ma e ialiai em i be niukus, kol jie moky-
sis, i mokė i jiems s ipendiją. Šiuo p ologu 1561 m. P ūsijos Enchi idionas y a
s a o p ussiano decide a di usa e la lingua li uana. 20 Non c'e a chi nupupk ų 1559 m.
egolamen o Li uaniano di pe messo, quindi qualche secoliè è espluggio Ka a liau čiaus cas yje
ondo dei se izi dello s a o.
A icoli A icles 137 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
VII.
Pabaigai de a a saky i į klausimą, iškel ą s aipsnio p adžioje: kodėl knyga,
nella più ampia Eu eu opos con es o iene esamina a la P ūsia cul u ali à e s o ica
spazi, au o iaus chiama a Li hu a ni ca ali e ? Pe an o, che esamina e solo solo
p ūsų lingua è giocan emen e menca, a esamina e lie u ians kal bą apsi ibi ando
pachia lingua appos o impossibile. P ūsija is o inė e d ė in mol i aspe i di e a i in
impo an bi s iluppai e unkciona imui della lingua li a ians, e solo da ques a
p ospe i a si può adegua amen e capi e, come essa s ilupposi e unciona o nella
sua na ojoje Didžiojoje Kunigaikš ys ėje. S o ico kal bos o mazionenis Li uani
è pa icola e nel a o che egli pa allelep ečiai a enu o in due adizioni di
s a ali à. Is o i nį la ių kalbos o ma imąsi in sos anza lėmė il a o che ino al
1918 m. la ių als ybingumo mai nebu o. Eu opie iškąjį s a u um come cul u ali à
e s o ica o ali à può esse e pe cepi o e desc i o solo di u a Eu opa
con es o. Visuminė ilologinė li uanis ika non può esse e di e sa ispe o api man i u a Eu opą.
LITERATŪRA
BBE – Billēmai bhe e sinnimai I–II, ęs inė se ija, Vilnius: Vaga (nuo 2015 m.), Lie u ių
kalbos ins i u as (nuo 2019 m.).
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2010: P ūsų a dyno y imo p oblemos. – Flo ilegium Li huanum:
in hono em eximii p o es so is a que academici Li huani domini Eugenii Jo aiša anni e sa-
ii sexagesimi causa di ca um, sud. G. Blažienė, S. G iga a ičiū ė, A. Ragauskas, Vilnius:
Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 173–185.
Blažienė G asilda 2015: Kalbos lem is i likimas. NERIMAS 3: Išsaugo i Lie u os
als ybę, Vilnius: Lie u os mokslų akademija, 19–49.
Bezzenbe ge Adalbe 1874: Besp echung on Nesselmann 1873. – Gö ingische
geleh e Anzeigen 39, 1221–1250.
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und i a-
lienische Ab kü zun gen, Leipzig: Webe .
Hosko ec Tomáš 2002: „Přá elský přípisek“ Immanuela Kan a k li e skému slo -
níku. – Filoso ický ča so pis 50, 125–146.

TOMÁŠ HOSKOVEC
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Hosko ec Tomáš 2010: Celos ní ilologie jako p og am (na příkladu bal is iky). –
Časopis p o mode ní i lo lo gii XCII (1–2), 10–17.
Hosko ec Tomáš 2012: Poe ika a ilologie. – Poe ický Cikháj B ně 2010, B no:
T ibun EU, 13–27.
Hosko ec Tomáš 2012a: La linguis ique ex uelle e le p og amme de philologie
engloban e. – Ve bum XXXII (2), 193–218.
Hosko ec Tomáš 2016: K zásadám no ých p ažských hesí. – Ces y ozumění, ed. by
M. Konečná, B no: Ins i u p o he me neu iku, 154–161.
Hosko ec Tomáš 2017: Thèses de P ague 2016. – Tex o! Tex es & Cul u es XXII,
N . 1, 1–17.
Hosko ec Tomáš 2018: … und wenn die Sp ache einmal gebüh end abgeg enz
wi d? – Tex o! Tex es e cul u es XXIII, N . 2, 1–11.
Hosko ec Tomáš 2018a: Jazyk, ideální slo níko é heslo. – Li ikon III, N . 2, 331–344.
Lemeškin Il’ja 2009: So ijaus sakmė i 1262 m. ch onog a as: pagal A chy inį, Va šu os,
Vilniaus i I. J. Za be lino nuo ašus, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Lemeškin Il’ja 2019: Li huanica ali e , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as (Billēmai
bhe e sinnimai II).
Lemeškin Il’ja 2020. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения
книгоиздателя (1470–2020) / P anciškaus Sko inos po e as. 550-ąsias gimimo me ines
minin (1470–2020) / Po ai de F ancisk Sko ina. Еn commémo an le 550e anni e sai-
e de sa naissance (1470–2020). T a aux du Ce cle linguis ique de P ague nou elle sé ie,
ol. 10, Vilnius–P ague: Ins i u na ional de langue li uanienne; Ce cle linguis ique de
P ague.
Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Min is.
Mikalauskai ė Elzbie a 1938: P ieš e o macinių laikų p ūsiško Tė e Mūsų nuo-
upa. – A chi um Philolo gi cum 7, 102–106.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1873: Thesau us Linguae P ussicae. De
p eussische Vocabel o a h, sowei de selbe bis je z e mi el wo den is , nebs Zugabe eine
Sammlung u kundlich be glaubig e Localnamen, gesich e und zusammenges ell , Be lin:
Ha wi z und G ossmann.
Sa a ewicz Jan 1939: Un ac os iche de Maž ydas. – P ace Filologiczne 18, 7–8.
Sa a ewicz Jan 1946: Dwa d obiazgi li ewskie. 1. Kilka uwag o we sy ikacji li ew-
skiej, 2. Nie znamy ak o s ich Maźwida. – In e A ma: zbió p ac o ia owanych P o .
S aipsniai / A icles 139
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
Kazimie zowi Ni schowi w siedem dzieś ą ocznicą u odzin (1 II. 1944) p zez p zyjaciół, ko-
legów i uczniów, K aków: S udium Slo wiań skiego Uniwe sy e Jagielloński, 59–65.
Schmals ieg William R. 2015: S udies in Old P ussian, Vilnius: Vaga.
T au mann Reinhold 1910: Die al p eußischen Sp achdenkmäle . Einlei ung, Tex e,
G amma ik, Wö e buch, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
SUMMARY
This con ibu ion pays a ibu e o he gen e o e iew as i was cul i a ed one hund ed
and e en mo e yea s ago: a schola e lec ed ho oughly and e y pe sonally on a (se o )
ques ion(s) ha had been ea ed by his ellow-schola in a ecen ly published book. Tha
was an excellen way o i id scien i ic com munica ion, and a e y in ensi e one (no ice
ha Bezzenbe ge ’s 1874 e iew o Nesselmann’s 1873 publica ion is o e 30 pages long).
Those old e iews p o e use ul up o now: he who wan s o unde s and Fe dinand de
Saussu e’s s uc u al phonology, bu has nei he enough ime no ene gy o ead h ough
Saussu e’s ex emely complica ed Mémoi e su le sys ème p imi i des oyelles dans les langues
indo-eu opéennes (1879), may s ill gain sup eme ad an age om eading Saussu e’s e iew o
Johannes Schmid ’s long ago duly o go en K i ik de Sonan en heo ie (1895), published in
1897 in Indo ge ma ni sche Fo schungen; he who wan s o lea n wha Saussu e’s non-s uc u alis
disciple An oine Meille , who only w o e books on pa icula languages, hough abou his
o ha gene al linguis ic issue, will s ill ge bes in o med by he nume ous de ailed e iews
Meille , a pa ia ch o F ench linguis ics, published in Bulle in de la Socié é de linguis ique
de Pa is. By his p esen con ibu ion, he au ho ende s homage o Pa el T os (1907–
1987), eminen Bal is among o he s, membe o he P ague Linguis ic Ci cle, and an
“encompassing philologis ” pa excellence, e en i a an la le e, who ne e w o e a book, bu
ex pended his amazing wisdom on hund eds o b ie no es, published all o hem as pe sonal
eac ions o a ious scien i ic ideas ha had been o mula ed h oughou he wo ld.
Re iewing Il’ja Lemeškin’s book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), he au ho explains
he p o g amme o encompassing philology (Ganzhei sphilologie, philologie engloban e),
i.e. he con empo a y phase o unc ional s uc u alism, which has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle. In essence, encompassing philology is a semiology
o bo h o al and w i en ex s. Any ex , aken as a whole, is conside ed one pa icula
cul u al-his o ical e en , which is subjec o social no ms. Any ex , aken as a whole, is
TOMÁŠ HOSKOVEC
140 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXV is, i s alue can only be de e mined by di e en ia ing he sign
conside ed one global linguis ic sign (in Saussu ian sense), which subsequen ly may be
s uc u ed in o smalle (always Saussu ian) signs. Wha e e he size o a linguis ic sign
om o he signs wi hin a pa icula de ining se (De i ni ionsmenge, ensemble dé ini oi e). Fo a
ex , he essen ial de ining se is i s gen e: consequen ly, he ea lies aces o Bal ic languages
a e o be analyzed wi hin hei peculia gen e o colophon, when being con on ed wi h all e en
po en ially languages a e o be iewed wi hin he u e ly u ili a ian gen e o Hansea ic
ela ed colophons (w i en in La in, Ge man, F ench, Danish, e c.) ha a e a ailable o
he espec i e pe iods and en i onmen s; simila ly, he medie al ocabula ies o Bal ic
lexicog aphy; h ough he ele an gen e o pa a ex s in o he Eu opean p in s. A endo spiega o
and inal ly, he poli ically colou ed p e aces o he oldes Bal ic p in s a e o be pe cei ed
u o ciò, l'au o e delinea sia l'in ne dynamism che l'inhe en heu is ics dei his o ical co po a o
Bal ic ex s che sono s a i p e se ed om he 16 h and he i s hal o he 17 h cen u y: quei
monumen i do ebbe o semp e esse e a on a i all'in e no di un ampio quad o cul u alis o ico
che abb accia al i ile an i e en i eu opei; Bal ic phil ology should ne e be es ic ed o he
gene ically Bal ic languages only.
Į eik a 2021 m. giugno 10 d.
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ažský ling is ický k oužek Ce cle linguis ique de P ague
Španielo a 1326/35, CZ-16300 P aha, Čekija
hosko [email protected]