scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Lithuanica aliter“: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lithuanica aliter“: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje

Author: Tomáš Hoskovec
Year: 2021
DOI: 10.35321/all85-06
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2122/2243
S aipsniai / A icles 117
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ahos ling is ų bū elis
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-1207-5582 Di eções de pesquisas
Cien í icas: ge al e compa adoji kalbo y a, bal is ika,
indoeu opeis ika, odo mi nė i lo lo gija, s uk u alizmas,
semiologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-06
LITHUANICA ALITER:
VISUMINS FILOLOGIJOS
PRITAIKYMAS LITUANISTIKOJE
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
ANOTACIA
Re e indo-se Ilja Lemeškino li o Li huanica ali e (2019), o au o explica, o que é isuminė
ilologija, desen ol ida do con empo âneo P ahos ling is ų bū elio, bem mos a, como ela é
aplicada nos es udos bal is ikos. Embo a e ap io izada XVI a. e XVII a. p imei a me ade, sua
adap ação semp e execu a sis emicamen e em con ex o de oda a cul u a Eu opeia endo
em con a não só em bal iškųjų (gene ine sen ido) ex os de línguas. ESMINIAI VOODŽIAI:
isuminė ilologija, unkcinis s uk u alizmas, compa igamoji kalbo y a, bal ų kalbos,
li uanis ika, p ū enis ika.
ANNOTATION
Repo ando on, and e iewing ho oughly Ilja Lemeškins book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), o
au o explica he p og amme o encompassing philology as i has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle, and ou lines how encompassing philology should app oach
na u ally, wi hin a Eu opean cul u al-his o ical amewo k, e en i es ic ed o he 16 h and
he i s hal o he 17 h cen u y he whole ma e ial basis o Bal ic linguis ics, which in i s u n
should ne e be es ic ed o he gene ically Bal ic languages only.
KEYWORDS: encompassing philology, unc ional s uc u alism, compa a i e
linguis ics, Bal ic languages, Li huanian, Old P ussian.
TOMÁŠ HOSKOVEC
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
I.
Billēmai bhe e sinnimai (www BBE) é uma sé ie, na qual Iljos Lemeškino monog a ia
Li huanica ali e излеста и отмечена вторым номером (Lemeškin Umbe o Dini)
2019), pa adinimas. 2015 me ais leidykloje Vaga iš eilės pi mas pasi odė eika-
las S udies in Old P ussian, ku į pa ašė Viljamas Rygelis Šmols ygas (Schmal s ieg
William Riegel), o leidimui ūpes ingai pa engė Pje as Umbe as Dinis (Pie o
(Schmals ieg 2015). Abu ei ka lai são do mesmo g a inio es ilaus (ê incluindo e de ales),
eles se ca ac e izam al a cul u a de li os de publicação. Isso, que pi lio as de au en
masis bu o išleis as Vagoje, o an ąjį išleido Lie u ių kalbos ins i u as, e in-
ina kaip o ganizacinis a si ik i nu mas: s a biausia se ijos BBE publika imo
ien isumas.
Ką eiškia šis keis as pa adinimas? Tai y a di b inis kalbinis da inys, sudė-
iš kų p ūsų pala as de lyčių. Jung ukas bhe p ússia nas monumen as da língua
pa imen ado mais que ke u is cen enas de ezes, e isso não su p eende: signi ica
simplesmen e i . As pala as billēmai e e sinnimai, a i kščiai, são hapax legomena:
billēmai (III 13115) encon ando só passagem Visagalis gailes ingas die e e ė e, we
bylojame au pagy imą i dėką (Mažiulis 1981: 238); e sinnimai (III 651819) ie nin elį ez
pa a o a o ma nega i a ni e sinnimai pasaje p iešais die ą em isso em udo desde
dė mė mis sel culas doo is, ambémogi omis, que nós ambémogi nepažįs ame
(Mažiulis 1981: 148). No p a a mês do p imei o omo juninys billēmai bhe e sinnimai é
aduzido como bylojame e conhecįs ame e in e p e a-se assim: bylojame sob e sua
p óp ia cul u a e conhecįs ame a con ibuição da cul u a mundial es udinėjando
nossa cul u a (BBE I Schmals ieg 2015: 3). Assim, obje i o é de inido cla amen e: de
es eu os kalbinės e pės pega em ampia culū inę á ea. Não há conhecimen o nem
sob e isso, se já es á sendo p epa ado o e cei o olume, nem sob e o que nele se á
alado, a çiau com aleg ia obse ao ina, que ambos I e II omai o am po si mesmos
in igan emen e įsaimina mi nė aquela duas elhas p ūsų kalbos eiksmažodžių junginį:
nume is I, S udies in Old P ussian, su paan aš e A c i ical e iew o he ele an
li e a u e in he ield om 1975 un il 2005, esp. iš ies api ben d d ina, kas o p ūsų
sena kalbą pas os dešim mečius. nu me is II, Li huanica ali e (be paan aš ės),
ap esen a, como elhais p ūsų linguagem ma e ial de e ia se ki assim (lo yniškai
ali e ), isso é no iai e de amai, y inėjama odas cul u as Eu opa sąsajos mas u.
Pa e des e ki oniedade é e aquele a o de que o li o, que sis emicamen e i ia
(senuosius) p ūsų kal bos pa min klus, chamási não P u henica, como ikė umėmės, mas
Li huanica. Paaixkinimas, i kė ina, is yškės no inal des e a igo.
Fo neceu a elha p ússia linguagem chama emos simplesmen e p ūsų: neegis ia
nenhuma mediu inioji ou no o joji p ūsų língua. Na p imei a BBE omo usado
inys Old P ussian – okiečių žodžio al p eußisch kalkė, o pa s okiečių žodis
A igos A icles 119 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
angliškas daį es as em kalbo y ą, quandoe okiečių kal bo je oi necessá io
sepa a do polí ico es a al p eußisch. An ojo BBE omo au o ius lie u iškai
a oja są oką p ūsų kalba.
Texyns de monumen os da p ússia ė a mencos: Baselio e C e a kolo onas, que uncionuo ų p ússia
Elbingo i G ūna o žodynai, du liu e oniškojo Ka ekizmo leidimai i Liu e io
Enchi idion. Tuo apsi iboja p ū siš ki eks ai, ku ie sąmoningai bu o suku i am,
ala, apando cole i inio bend a imo ac os za ikdamas manusc i ašcios desde XIII a XVI amžių, e
suo omis p iemonėmis. A si ik iniais kalbos pa min klais laiky inos glosos, an-
exemplos, pa ei kiami k aš o y a des inados li os sob e p ússus, edi ados em XVIXVIII amžiais. Nem pi
mie ji, nem os segundos di e amen e não o am des inados à comunicação linguís ica. Os p imei os
su gi am como li os sa i ninko ou consumido pessoais ano ações1; os segundos, caupiami keis enybių
e senienų ko lek cio na imo sume imais, inha le an a k aš ą ap ašiusio esc i o p es iją. Ape i ai
p ússia língua pa min klų ca ego ia a ibuíbeis nomes de pessoas e luga es, encon ados em
a chi á ios on es2. džiagą, especialmen e elhos indoeu opães línguas, ainda mais an igas do que
Li u ians língua, que mesma oi conside ada ano ės e alonu, pėdsakais. Exemplá ios da língua p ússia
Nuo XIX amžiaus y a ęs adicinis ling is inis požiū is laikė isą ą me-
ep ezen a o cons uções, que o am pa ei kia mos como econs ução da língua indoeu opees, e isso
en epu o p óp io p ússia língua monunculos de con eúdo e a de oda nepaisoma. Úl imas décadas de
expe iência, como indica Viljamo R. Šmols ygo BBE omas, do desde há cen o anos usada p á ica
essencialmen e não di e e, po ém ca ac e ís ico, e d au ge e ag adonu é que os monumen os da língua
p ússia hoje do pon o de is a qualidade e con iabilidade são a aliados mui o cau elosos. Iljos Lemeškino
BBE omas em quali i amen e mais ele ado ní el pe kelia o mesmo mencionados monumen os y i nė
jimo mé odo. Lemeškinas a a apenas in encinius paminklus, i. e. ais, que komu ni ka ciniais sume imais
su gido de aco do com uma ce a isanks inį sumanymą (in en io), e es udia eles odos: ž el gia em eles
eu opiniame con ex o, conside ando em seus unkcinę-komunikacinę paski į bei kul ū i nį-is o inį
žan ą. Assim cien is a na u almen e con inua a um p og ama já an e io men e suculpido e desen ol eu
ę: monumen inklus da língua an iga pe cebe como ex os, i. e. acon ecimen os cul u al-his ó icos,
que bu o c iados em ce o ambien e em ce o p opósi o, man endo al 1 Is o pasaky ina e sob e
sob e i us XV a. agmen os de o ação do Senho (Mikalauskai ė 1938: 10210 Blažienė 2015: 1449). O a o de
que al g a ação oi ei a, neabejo inai es emunha a necessidade da sociedade po e o p incipal
ex o c is ão, mas isso não muda o a o de que a g a ação oi ei a po um indi íduo p i ado
p o a elmen e um pad e ou um monge sob e ele as me niš quando pe enceu a um i em des inado ao uso
pessoal. 2 P ūsų ik inių daik a a džių ma e iagai nujai bei ali e iš y inė i ypač nusipelnė G asilda
Blažienė
(Blažienė 2000, 2005, 2010).
TOMÁŠ HOSKOVEC
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e dadei os anuome álijusių isuo me ni
nių no mų. O que, que bal is ikoje esp. indoeu opeis ikoje isso ainda nuskamba
e oliucingai, by lo ja só sob e negy os p á ica sus aba amen o. É desejá el que
al abo dagem se o ne habi ual3.
II.
P endedama de kolo onos. Es e gêne o bal is ikoje é no o: Bazelio kolo očiu nada
nas as as ik 1974 m., o K e os – ne 1992 m. Pi masis I. Lemeškino nuopelnas
y a as, kad jis neabejodamas p i pa žįs a kolo oną sa a ankišku žan u, ne u in-
em a e com glosomi. Glosa isso no a já há mui o empo (seniau) concluída no
li o, g a ada do pessoa, que esse li o usa. Colo onas é kū y binis a o, pelo qual
conclui-se a composição do li o. Tu bina em men e isso, que an es do su gimen o
da imp ensa adqui i li o signi ica a a uma ce a pessoa encomenda copie a
ce a ex o. P es ižo com me imais, que, cla o, ap ecia a encomenda, e a
possí el aluga ou a pessoa pa a que aquela de esc eą iliuminuassem; en e an o
a elabo ação do código e sua in odução não oi ão impo an e e dispendiosojoso
da lykas.
Vidu amžių man aš ina li o ge almen e não em i ulação da olha, e códices ela é den ois a jun a
com á ias ou as li os. Uma ce a li o incomaly imo ome ajuda i den ici ica incipi as [la . incipi
čia p asideda], pelo qual o li o começa, e eksplici as [la . ex plici čia baigiasi] ou kolo onas [g . κολοφών
i šūnė, conclusão], pelo qual o li o zabai giama. E p ecisamen e no inal do li o e só só aqui! pode
a iscludi indi iduali pe ašinė ojo asme nybė: cien is a abalhado , a é a é en ão exis indo anônimo,
indica, quando acabė seu abalho, pa si a šo e ac escen a mo i ou uma si uação iz a mę, que com o
con eúdo do li o nu ašomas não em nada ben d a. To negana: po con as e com uni e saliąja la ynų
língua, pela qual oi o li o esc i o, ele mui as ezes p i de da alguma que seja queis ą, exo ína,
habi an es locais nãoen endama língua. Exa amen e assim su gi am p ū siš kieji colo onai: de P ússia
o iginęs in elec ual medie als os c iou não em iminėje, 3 P isimin inas e oliucinis au o iaus indělis no
li o So ijaus sakmė e 1262 anos c onóg a o (Lemeškin 2009). Ge ai conheinomą con a jimen o sob e os
li uãos pagonybę, que bal is ai já há mui o empo le an ou de uma baž ny ine sla ų kalba esc i i as
c onicas, I. Lemeškinas p imei o anskai ê de odo ch onog apho con ex o. Isso nu len amen e mė,
que em ou os locais do mesmo negócio ele descob iu seus uncioncá ios e es u u ais pa alelos,
sob e os quais ninguém an es não inha pensado, e podia in e p e a aos bal is as em si não in e essos
dos c onóg a o como não po baixa impo ância da c iação de es adidade, quando ecen emen e
ex inguidas Kije o Ru sia cul u a da Li uânia po m ez oi conscien emen e ansmi ida quando nem
my ni jeje, mas ealmen e mui o dis an e ez Toskan, uma ez em C e a (ku iącie e não ci supe isie).
Didžiosios Kunigaikš ys ės se iço.
A igos A icles 121 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
I. Lemeškinas chama a a enção pa a o a o de que a descobe a de ambos p ūsų
kolo onos não é aciden al, que isso é na u al sis emiško mode naus medie žių
la yniškų kodeksų ka alogação pasekmė. Būkemos pa si ušę pa a que deles seja
encon ado mais, e econciliemos-nos com o a o de que de odos os bal os
aikys bū en p ūsų, o ne lie u ių a la ių. K i iškai į e inęs iską, kas iki šiol
bu o publikuo a apie kolo onus, i išsamiai išanaliza ęs kolo onus nag inėjamų
línguas medu amžių ko lo onues apa ece ank aš inių šal i nių (gen e de
iden i ika imą bei pag indimą ly gi na mąja bal ų-sla ų medžiaga, kas y a k ali i-
colo ono) con ex o incluindo au osakos ob as como mais um o iginalus au o iaus
nuopelnas, I. Lemeškinas p ieina ais isum in e p e ações.
• O Coló ono de Baselio, assim chamado po causa do luga em que oi encon ado, oi
esc i o em Siena noi e de de 5 de janei o a 6 d. [pe T ijų Ka alių igiliją] em 1369. Sua
pa e p ūsiškoji é T ijų Ka alių kalėdinė dainelė, pela qual apelida-se em local […]
Sienos, Toscana, I ália […] pessoa um nome An onio Bo na chi. Pa ašė o li o e kolo onă,
pelo qual ela é concluída, ancūzų cien í ico Ni kolio O e mo ( 13221382) ak a ą
Ques iones me heo o um, nu ašė neį a dy as p ūsas Lie aus u os ku ni gaikš čio
Bu au o-Hen iko, 13681369 m. lydėjusio impe a o ių Ka olį IV jo ium o ke lio nė je
pe I aliją, palydos. I. Lemeškinas de alhadamen e ap a ia Bu au ą e ele lydėjusį
p ūsų in elek ualų bū į: ele indica e ou os kolo onus, nos quais p ūsas in elec ualas
é assinęs seu a du, lá ne naudo da mas gim osios p ūsų kalbos. Da sua ez, gos a ia
de ac escen a , que o a o de que Ba ze lio ko lo one copiju a ê nepasi ašė o isso é
aki aizdus e neabejo inai conscien igos gêne o isso syk lių pažei di mas co esponde
com o a o de que kolo ono p ūsiškoje na pa e, Kalėdų dainoje, ele k eia se nome a
uma ce a pessoa, i alą An oniochi, que assim no luga nu ašy ojo sa Bona ja mas
(kaip pe sie o au o ou o p op ie á io do li o) suij a.
• Coló ono de C e a apa eceu 1440 m. 12 de no emb o na cidade de Chania. Juo
inigiamas i alų huma nis o Paulo Vene o ( 13681428/1429) ak a as Logica pa a.
P ūsiškoje kolo ono pa e kal ba ma sob e majos, . y. maio ežio, s a imo e gal ijų
a imo em p imei a p imei a p ima e a ganyklą apei gas. Pe ašinė ojas okie is
Pe us Wicke au ele mesmo não sabia p ūsų linguagem, po an o pe ašė p ūsų eks
aquela com e os. Baseando-se de alho em ob as olclo o bem como sua poé ica
sabedo ia, I. Le meš ki nas ücon incamai o econs uiu e in e p e ou. Eu is inė
C e os colo ono signi icação é a de que ela liu di ja sob e alo do p o óg a o:
Wicke au manê, que é necessá io copia e lhe incomp eendama p ū siš algo pa e,
ex-du a o iginalalo colo one; habi ualmen e os sc ip o ias não copijuada am seus
nu ašomų eikalų ko lo o nus, e ku da o seus. Sob e qual p o og a á em 1440 C e a
nesse caso es á alando? Ta ga li o que inha, e al ez a é e mesmo mesmo nu ašė p ūsas Pe us Tu nau, P ahos

TOMÁŠ HOSKOVEC
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
uni e si e o auk lė i nis i čekų husi ų šalininkas. 1422 m. jis kelis mėnesius p a-
leido C e oje, nomeadamen e Chanijoje, o g į žęs em husi ų P ahą esc e eu
la ynišką eliação sob e g aikų ig eja. Tu nau des ino de Pe o e ke lio nês
de alhadamen e desc i o no caso inquizição. O p ocesso con a ele oi a umado em
1425. e cus ou-lhe ida. Olhando pa a o pe íodo de pesquisa Eu opą, pode-se alega
que Pe us Tu nau de e dade é o único nos documen os зафиксированный p ūsas,
no e e ido pe íodo pabu ojęs no dis an e C e o.
Baselio kolo oną, como e exzo išką pa e do colo ono de C e a, c iou p ūsai in e ai
lek ualai, nu a ši nėję mode niausius da gy ų amžininkų mokslinius eikalus:
ai bu o ne kanoniniai, o ei kiau maiš ingi eks ai. Jų kopijuo ojai di bo eks-
kliuzy iniam aiškiai p o iliuo ų in e esan ų a ui, o dėl pa ys u ėjo bū i i in ge-
amilia izada com mais ecen es conquis as da ciência. Assim, XIV a. an o sios
pusés e XV a. inícios Eu opa i ia b ancos, nomeadamen e p úsai, que não só que
moėsi Eu o pos uni e sidades, mas e pe ença ansnacionaline Eu opos
in elek ualų espublikai. Quem eles e am assim? Onde e de que ing essos eles i iam?
I. Lemeškinas es abelece que anoniminis Bazelio kolo ono au o ius oi educado
p ūsas de Li uânia g ande kunigaikščio Kęs učio sūnaus Bu au o palydos. Com ele
mo a a em P aho e o ly dė em suas iagens po Eu opą. Séniuje XIV la ynų kalba
išsimokslinusiu bal u egalėjo o na só p ū sas. Paca su icien emen e o es
e ninis bal iškasis mies iečių luomas oi só P ūsijoje, que ambém bu o
econhecida la inyniškosios Eu opos dalimi. Lo yniškajai Eu opai pe encia e
Li onija, po ém de mo g a iicamen e ela e a mui o silpnesnė e e niamen e bal iško
mies iečių luomo, pode-se dize , quase não inha. Li uânia, demog a icamen e mais
o e de odos os Países Bál icos, la yniškajai Eu opa ainda e a pagoniška, e isso
mudou só na mesma XIV a. inal: acon ecimen o simbólico conside ando lie u ių
kolegijos įkū imą P ahos uni e si e e 1397 anos.
Pe us Tu nau, C e os kolo ono p ūsų pa e c iado ou des ina a as4, já pe ence ou o empo
o a pio P ahai, in elec ualalaus Re o mações na u eza P ahai, ėlgi eu opinės dimensões. Tu nau
mo kė si P ússias e Lužica pa ikulia inėse ia Veneção įžo em P ahą, onde que ia começa a
mokyklose, s udija o iloso iją P ahoje i eisę Bolo ni jo je. Pabu ojęs K e oje,
academica ca ie ą, mas lhe não sucedeu. Tes ou o ças na Sileziação e inalmen e acabou
mes ejaudando P alco e as Špi o ka ed os mo ky kloje. Lá ele oi julgado e em 1425 oi queimado
inquisições po seu Re o mações o i en a ciją e husi ų idėjų iešą skelbimą. bui, que
p o issionalmen e pe ašinėjam em li os oi á onse žaismingas missinu ês po oda Eu opą.
Lo yniška eliacija apie g aikišką bažnyčią, jo pa ašy a P a ho je 1423 m., u i
4 Ku į iš šių aidmenų – kū ėjo a ga ėjo – Pe as Tu nau a liko o iginale, nusp ęs i neįmanoma.
S a bu ik ai, kad Tu nau be ku iuo a eju p iklausė ekskliuzy iniam P ūsijos in elek ualų klu-
A igos A icles 123 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
bū i ak uojama a siž elgian į pla ų husi ų in elek ualų susidomėjimą al e na-
y iomis k ikščioniškomis p ak ikomis.
In elek ualas bal as Pe as Tu nau é um dos úl imosjos P ahos p ūsų: husi inė P aha bal iš koje
e d ėje já cla amen e o ien osi em Li uânia. E ninhas p úsai pe encia XIV século an o sios pusês
P ahai, que en ão lhes concedeika am exclusi e das condições. Aqui uncionou uma no a uni e sidade,
a é onde essa 1348 m. Is o oi la yniškosios Eu opos sos inė pe manen einė Š en osios Romos im pe a
o ių Ka olio e Vaclo o ezidencija5. Lais iá ios p ūsų jo ens a uni e sidade de P ahos oi a i miau
sias, na u almen e a ibui inas segundo esidância luga . I. Lemeškinas iloso ia e di ei o a kul e
daquelas ma ikulas encon a mul idão de es udan es, que espon aneamen e assina am p ūsais (ki ų
akul e ų me dicinos i eologijos są ašai neišliko). Além disso, em P aga a pa i de 1365. esida a
Lie u os ka a lius em yje Bu au asHen ikas, edançinho do g andíssimo kunigaikščio Kęs učio
sūnus, al dan čio seu g andíssimo kunigaikščio Algi do sūnėns, con a os quais ele poli icamen e
ebelou. Emig an e Bu u esse em Ka aliaučiuje oi bap izado como ca ólico, e não conseguindo
ka iniams ações na Li uânia, pa bė go em P ahą pas Impe a o ių6 do Impé io San a Romos, cujo en ão
esposa Elžbie a de Pama io ( upamai susiklosčius ėybėms) e a pussese ės duk ė, . y. a ima
Bu au o gi mi nai. Es ando em P aga, Bu au as-Hen ikas com impe a o iumi e a di e amen e
elacionado, ele o acompanha a não só em iagem po I aliją 13681369 m. Be nenhuma dú ida, inha seu
p óp io em Eu opą o ien ada po li i nę p og ama. Bu au as-Hen ikas P ahoja man e eu d a ão, e uma
ez sendo em inys ele não u ê sua nenhuma ca inha pode os, o mais inha a se con ia
d a iškiais-diploma ais. Eu opinio de si la i ni mo alcanusių Li uãos g e a não hou e, mas educ inusių
p ūsų ne ūko, e pa icula men e mui os deles bū a P aho je. Na ū alo, que Bu au as apelou
p ecisamen e a eles: es es kalbiškai e kul ū iš kai lhe e am mais p óximos. I. Lemeškinas o nece
dados sob e isso, quan o mui o p ūsų a oš un ajame de shim me ie es a a en e P ahos mies iečių e
quais impo an es unções eles ocupa am. Bene islobingíssimo exemplo quando 1390 m. P ahos
a ki yskad mi š a, kunigas Pe as, chamado P ūsas, eio seu ispia e p opo ciona pa adji Bu au o
gy e ni mo his o ia coincide com XIV a. okiečių eilė aščio pi mą, 5 Sob o nome Ka olis Liuksembu gialius
oi o p imei o ca e es da Cécia, qua o gi ele oi como Š en o sios impe a o do Impé io Romano;
Vaclo as Liuksembu gie is oi o qua o ei da Cécia e o p imei o impe a o do Sac o Impé io Romano.
kupas Jonas iš Jenš eino, po ka aliaus an oji galingiausia igū a šalyje, pasiju o,
džiuosius kunigaikščius com dos niu p oposição polí ica. In elizmen e, en ão de ap o ação ele não
pa epimo sa k a men ą.
Filologinio, apimančio isą Eu opą, y imo ibose y ėjas a skleidė, kad ik-
ecubukê.
6 Kaip y a žinoma, nedaug laiko ep aėjo nuo o į ykio, kada 1358 m. impe a o ius Ka olis išsiun-
ė sa o asmeninį pa siun inį, P ahos a ki yskupą, pas naujai įžengusius į sos ą aldančiuosius di-
TOMÁŠ HOSKOVEC
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV ez edi ada em 1826 sob o nome Li aue ,
úl imo ečdalio li e ú iniu con ojimen o. anos 1899 ge manis as des e ei lė esc e
čio au o idade a ibuí am Šondochui (Schondoch), pa ašiusiam eilė aš į Königin
on F ank eich. Isso só pa i i na, que Li u is Bu au as exilyje P ahoje e a na
Eu opa bem conhecido e impo an e pessoa. Ieš ko da mas Bu au o-Hen iko e seu
ambien e pedassakų, I. Lemeškinas az signi ica i o o his ó ico e a cheo lo ginį
descobe a. Mokslininkas do as ame mesmo kape, no qual an e io men e a gulou
išsiaiškino, kad y a žinoma, ku P ahoje bu o palaido as Bu au as, kad jis palai-
seu i mão Su ila-Janas (sob do qual a é šiol não e a conhecida), e que es e kapa
pe maneceu in ac o. Ninguém impede a queologicamen e expo es e luga . Es e é
um acon ecimen o signi ica i o à escala Eu opeia, pois é único e mais an igo
o i icado an opológico e gene ico pionei o, supakai daquela egen ado a
Gediminaičių giminês, da qual su gi am lie u ių, lenkų, čekų e eng ų Jogailaičiai.
A inais a enção a mais uma Eu opa his ó ica sąsaja. Bu au o sūnus Vaidu is seu
jo em pai no momen o da e ol a ha endo sido acabado de nascido kūdikis icou
com a mãe na Li uânia, onde oi au gi na mas e c ielėjamas a elho Kęs učio d a e.
To nado jo em ele ugiu com o pai em P ahą. Ke liau da mas soube que seu pai
acaba a de mo e de malo, que na época es a a apėmęs P ahą, po an o ęsė ke
lio nę con inua pa a Pa is. Tinha acabado a uni e sidade, e de onde seu ío Jogaila,
cônjuge de Bu au o, mais a de o nado ei da Polônia, se con idou es e em
C oku ą di igi a uni e sidade local. Li u is Bu au as em seu se iço polí ica
oma a P úsisia in elec uus, pois in elec uas Li uãs naquela época ainda não bu o;
seu p óp io ilho Vaidu is oi o p imei o e ninis Li u is Eu opa in elec ualas,
s ojęs Polônia ka aliaus poli inėn a nybon.
III.
Pa a um mundo comple amen e di e en e le am okiečių-p ūsų leksikog a ico gêne o
monumen os. Elbingo e G ūna o žo dy nai bu o esc e e em P ūsija, po ém sua his ó ia e des ino
o am di e en es. O dicioná io de Elbingo é ži no mas pa al ez o único nuo ašą do Codex
Neumannianus7. O úl imo pa a a biblio eca da cidade de Elbingo pa eko como hon emos o cidadão
local Ab aomo G iub na o (17401823), li os e an i a inių daika s o o, pa li ki mas. O p óp io códice do
ų ko lek cininko, o s a biausia – ga sios i seną is o iją u inčios pi klių giminės
século XV é uma cópia o iginal an e io . G ūna o pala aynėlis em sua ez é o iginęs de P eußische
Ch onik. His ó icos acon ecimen os Simonas G ūna as ( 147015301537) desc e eu a é 15291530 m.,
pos e io men e 7 Codexo nomeado Fe dinando Neumano, que p imei o o desc e eu em 1825 m.
Elbingo biblio ekoe, a é o inal da ida c onikininkas sua compilação pildė i ak u ali za o. Au ó io e a
a du.
A igos A icles 125 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
en ão dos esmins pe mainos (K yžiuočių o dino sekulia izacijos, liu e o ny bės kaip als ybinės
eligijos į edimo P ūsijoje) liudininkas, po an o G ūna o k onika o nou s a biu P ū si sua on e
de his ó ia e oi mais ez publicada e į ai amen e pe a koma. Po an o acon eceu assim que le
ksi kog a inio K onikos anexo exa a algumas a ie as de: okiečių-p ūsų, p ūsų- okiečių, p ūsų-lo
y nų. No en an o an o Elbingo, quan o G ūna o oodynai ė a só nebegy i mui o mais an igas
ob as nuo a šai.
O a o de que Elbingo Codex Neumannianus é compos o de ês di ei os sąwadów
e, inalmen e, žo dyno, pe nelyg di e amen e p omo eu a pensa que o li o oi
o iginalmen e usado eisme (Bez zen be ge 1874: 1225; T au mann 1910: XXIVXXV).
Elbingas de a o e a o dino kom ú iais būs i nė, po ém es u u a do ocodyno e
ecu sos lexicicos não co espondem al des inação. I. Lemeškinas pa ei kia
ki okį, mais ampla e mui o ücon inamesnij aiškinimą, baseadoą Hanzos sąjungos
já desde XIII a. bem pa liu dy a kalbine p ak ika.
Hanza e a desen ol ido ede de comé cio No e e do Ma Bál icoe, e isso lėmė gausų e
sis e meškai execu ado in e cala binį kon ak ą. Vokiečių žemaičių kalba, pag indinė
Hanzos sąjungos kal ba, XIIIXIV a. ebebu a p óxima an o a línguas do no e (que só
pouco a pouco di e encia a osi de aco do da Dinama ca, Suécia e No uega), an o a
línguas nyde landų (quias, ki a e us, não es a am a in luencia es ados
o ma imosi) e al ez a é a ambas línguas inglesas (egzis wo hy s anda dingi,
susie i com as sepa adas einas da Ingla e a e Sho landia). No mesmo me u
hanziečiams inha que en en a e com negiminiškomi línguas: p ancūzų (šiau ės,
langue doïl) oca ues, usų ( ėlgi šiau ės) i uos. F ançais língua, p es ižinė
aukš osios li e a ū os e mona chijos d a ų kalba, naquele empo já inha
es endė o o linguagem de ap endizado e linguagem sklai dos sis ema. Vokiečių žemaičių
me kliai kininiškų ge manų kalbų mokėsi siųsdami seus sūnus em amílias, com as quais
em ou as cidades Hanzos o am susisais ę elações come ciais pa a que eles
di e amen e com si gy en ų com a língua local. Simila men e o am a adas e kise
ais a ejais, kai okiečių didikai siųs da o sa o sūnus moky is į d a us, ku iuose
bu o kalbama p ancūziškai. Tačiau okia pa i p ak i ka bu o aikoma i usiškuo-
nas cidades Hanzos Nauga de e Psko e. I. Lemeškinas ci u ja en ão ju ídicas no mas,
eglamen a osas da língua alunos en i imá pa a Rusią (pa yପରି, já de lis não podia se
mais elho do que in e e cinco anos), bem como manusc ip ines Rusišką knysias ge les,
quais o am compiladas e dis ibuídas es es p opósi os (is o o am de aco do
suski s y i emas okečių usų kalbų žodžiai, ku iuose pasi aikyda o e paspalbėjimų).
O au o discu e odos ês sob e i en es Ru siš o sias li oseles e a jie e am o es
skleidžia jų s uk ū inį apa umą i giminys ę su abiem P ūsijos žody nais.
Vokiečių o dino aldomoje P ūsijoje bal ų mies iečių gy eno daug, be o,
eko no miškai: de ou a o ma não pode íamos explica , de onde su giu os
TOMÁŠ HOSKOVEC
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV in e p e ação é ú il e pelo que e ela
meados kul ū inę espaço, ab anchando e la yniškąją, e g eikiškąją Eu opą.
Nes e pon o de is a do no e okiečių
Han za emena República da Veneção.
Bal ų spaudiniai. Pa a os p imei os bal iškųjų spaudinių au o ius, I. Lemeškinas, consis en emen e
conside ando em seu pi m aką F anciškų Sko iną, žiū i como em no o gêne o Eu opeu imp usdin as
li o gos kū ėjus. Nesse papel eles a am mui o se iamen e e esponsabilmen e com odas as
bes iejanças pa sek mė mis. Mano, que esses au o es en ão conheciam odas no ojo, a ançado
gêne o sub ilezas e a i iai elas aplicê: en e ou a ko, ak os ichų, núme os bem como p ada clichiais
simboliką. No en an o, nes e a il giu I. Lemeškino ak uo ė é e mais acilmen e discu i a:
possibilidades do gêne o é amado as i suo me nės cul u ís ica p op iedade, po ém isso, quan o de
ins umen os do gêne o é u ilizado em de e minado negócio, p i klau so da possibilidades de conc e o
au o ou mesmo só só da sua on ade. 1545 m. P ūsiškojo ka e kiz mo simbolika, como a kohe en iškai
išdės ė I. Lemeškinas, é possí el só especi icinio eu o pie iš ko gên o s uk u iniuose
elacionamen os, po ém não pode a i ma (e I. Lemeškinas nes e caso isso e não az) que ela aqui de
a o é e ob iga ó ia. Tęs inis ak os ichų 1547 m. Lie u iškajame ka e kiz me como e 1559 m. Fo moje
k ikš y o pe skai ymas é de essencia nuoseklus bei kon si s en iš kas, uma ez que anda
undamen o eu opie iškame žan e12, po ém jun amen e de e se conside ada e compa ada com oda
a in o mação, que conhecemos sob e au o es como pe sonalidade his ó ica. A p opósi oa iamuoju
caso expandó okemos compa ação com F anciškumi Sko ina, cujo exemploum ėmė si e mesmo au o .
Médicos d. P. Sko ina oda a ida oi su icien e pa si u in is, apsi úpinęs: podia pe mi i -se es uda
em á ias Uni e sidades Eu opeias, amilia izou-se com Už al pių ( ocinhos, incluindo holandês e checos)
e s akalpių (i aliões) menu, adqui iu p óp ios imp essos de les, seus p oje os de ealiza samdė libe ou
a is as e amado es... 1547 m. Lie u iço au ismo, seu bacha . M. Maž ydas, sem abejo, e a um ca olus
de ma e ial como P. Sko ina, po ém não inha ais ecu sos, educação o icial e elações de c is ãos.
Todos esses a o es a že am sua c iação. M. Maž ydas cons an emen e apela a à au o idade
P ússia com pedidos des inados lhe kuklų pajamų on e, pa a que pudesse o almen e de o a -se à
eligião e esc echiamaja eik lai, po ém a es ado P ússia deu-lhe ūkį, pa a e s ųsi ele mesmo e
ganhasse ainda p aga imen o, e a si disse esol e seu p oblemą13. Pon o de no a, quan o M.
Maž ydas, apesa das complexingas as me ni nio ci cuns âncias de ida, conseguiu nu eca . Anoniminis
12 I. Lemeškinas baseia-se clássico Ad iano Kapelio la yniškų umpinių žodynu (Cappelli 1928), c iu u
li os nės i ališkosios p odukcijos pag indu. 13 Liguamen e al mesma polí ica cul u al a P ússia
aplicou e a ou os seus in elec uais. Mais adian e ainda se á mos ado, que o Labo a ó io Eu opeu
lu e oniškosios e o macijos pasixemėjo isi os nãop as u kul ū i niu bukumu.

S aipsniai / A icles 133
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
1545 m. P ūsiškojo ca echismo au o ius, co ge o, sa o des ino oi mui o
p imesnis M. Maž ydui do que P. Sko inai. Isso, o que P. Sko ina podia pa a si leis
i em P aho ou Vilniuje, Ka aliaučiuje e a inac edi á el.
VI.
Bal is ikai ine i a elmen e necessá io eicalas, que a a és isumá ias ilologias
p ismę a alia iam oda XVIXVII a. iniciais bal iškos spaudinių ko pusą. Conside emos o
que aqui espe e espe a in e seu p e ação. de uma ez em duas a ian es. Es a
Lie u os Didžioji Kunigaikš ys ė. De a p adė i nuo milžiniškos als ybin-
gumą i inan čios lo yniškos knygų p odukcijos. Pi moji lie u iška knyga y a
Vilniaus kanauninko Ma yno Ra do mo Agenda, išspausdin a 1499 m. Gdanske
Agenda é lie u iška po que que oi c iada na Li uânia yskupijos necessidades,
isando su a a i ualinę p akky i iką no e i ó io da Li uânia. Falai ai á ias
dezenas la ynichas publicações, imp usdin as dau giau sia K oku oje, mas e em Romo,
que lie u ių ka alikai humanis ai lie u ių odėl, que a na o alš čiausiem
ep esen an es do es ado14 pa ašė gindami and poli iškai emdami Lie u ą a p au
inėje plo mėje. É possí el imagina mais publicações Li u iškus do que es es? Pe
nega ionem isso con i ma dois logo em seguida um após o ou o Ka aliaučiaus
imp us u ėje publicados lie u iški p o es an ų spau di niai, ad essuo i pačiai
Lie u ai: 1543 m. Ab aomas Kul ie is k eipiasi į Lenkijos ka alienę (i Lie u os didžiąją
kunigaikš ienę) la yniškąja Con essio idei; o 1547 m. anoniminis Ka e chis us em oda
a Li uânia Didžiąją Kunigaikš ys ę. 1547 m. Li u iškojo ca echismo anonimiškumą
lemb a li os, que negailes ingai es i a a pa i do mais al o a é o mais baixos seu
camoksnio p a by la in o als ybę, es u u a e unção. Įžanginiai lo y niš ki d ieiliai
pode osoai impé io le ia: imk is o e aquilo comandaukis, ou a ez zazklups siaubingos
pa sek mės. Se es as linhas i esse publicado uma conc e a pessoa, isso p êmiog os
de gue a anunciimu. Lo y niš ka p a a mė su ienodai iesmuku akiplėšiškumu
apela-se em sace do es li uanos: a si uação é baisi, e ocês es ão po ela
esponsá eis; se a é ago a isso não sabiam, ago a isso sabem de p abyla às pessoas
manęs, i daba už ne eiklą būsi e ik jūs pa ys kal i. Tik po o knyga lie u iškai
da Li uânia e ma lo niai, mas e oliucamen e, lhes diz: es ado não capaci a a cuida da
sua sação, cuidem-se dele pa ys; eu, li o, se ei sua p imei a ajudan einkê.
Compa emos udo isso com P. Sko ina. Ele ambém k ei piasi em Didžiosios
Kunigaikš ys ės habi an es, po ém Li uânia es ados e ig ejas
s uk ū ų a ž ilgiu diploma iškai yli…
14 Jie pa ys bu o į ai ių au ybių: lie u iai, lenkai, ispanai, i alai, okiečiai…
TOMÁŠ HOSKOVEC
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
a. segunda me ade da XVI Li uânia Biggiojoje Kunigaikš ys ėje ca ac e ís ica dos
didikų globojamų cen ų eikla: B es as, Nes yžius, Os ohas. Visi šie cen ai
bu o neka alikiški: kal inis ų, a ijoniečių, s ačia ikių. Ten bu o išleis i s ambūs
kū iniai, a p ku ių i Biblijos e i mai usėnų a ba lenkų kalbomis. Rusėnų
i lenkų eliginės spaudos san ykio kai a leidžia ge ai ilius uo i, kaip kei ėsi
locais na Li uânia usados do pon o de is a uncionalciniu. Só 1575 m. e 1580 m. Vilniu e
apa ece as p imei as pe manen es imp us ó ias, ambos ka alikiškos.
Anks y esnesse deles, a di na moje jesui ų, depois do qual empo oi edleida a
p imei a e já en ão mui o a dly a ka alikų eakcija į p o es an izmą: 1585 m.
Ca echismus ca holico um, esc i o la iškai e só la iškai; 1595 m. Daukšos
Ka hechismas, esc i o lie u iškai e só lie u iškai, que o nou-se p imei a lie u iš kai
isleis a li o na Li uânia. Requí io adiciona , que 1575 m. Vilniuje oi ins i uída e
p imei a s a aqui i kių spaus u ė15, na qual 1588 m. usėnų kalba oi expleis as al
undamen inis lie u ių ei ka las como T ečiasis Lie u os S a u as, e 1598 m.
kal inis ų Lenkiškas e lie u iškas ka echizmas.
15671629 m. Es ado da Li uânia e Polônia pe encia e Ryga, na qual p imei a imp us u ė
oi ins i uída 1588 m. P iklausomai da au o idade e poli inių ci cuns âncias, ela se iu
ca álicos ou lu he onams. Falando sob e os li os bal iškais, ela é signi ica i a pelo
a o de que em 1615 m. epe ei amen e com gausius okiškais pa a eks ai expôs
eje ą p o es an iškų la ių spaudinių Enchi idion, Un deu sche Psalmen, E angelia
und Epis eln, que o am pela p imei a ez edi ados 15861587 m. Ka a liau čiu je. Ou a
e us, 1622 m. ka ališkojoje (ne kunigaikš ys ėje) P ússia, oi expulso ano ni mi nis
qua o idiomas de guia Agenda Pa a la ių, es ų, lenkų, okiečių línguas des inado Li
o nijos ca ólicos. Ou a imp us u ė na e i ó io da Li onia his ó ica oi abe a Ta
u só 1631 m.16. Exa amen e desc einė i dos his ó icos Te a Ma iana zemių aqui não
podemos.
P ússia kunigaikš ys ė exclusi inha no que sua p odução mui o de alhe e consis en emen e is o
iš kai documen ada. Além disso, a pa i de 1554 m. P ússia alojo li os monopolis: ha ia só um
spaus u ininkas, que imp udino ao es ado. P ússias es ados, o nusiesas Eu opa Luu e io
e o mas la bo a o ija, e dadei amen e alando, culú iniu dosnumu não pode acusa . língua
Li uânica na his ó ia p o undamen e įsi ė žė as y ūs lie u iai P ūsijos kunigaikš ys ėje bem
ak as, kad nuos abūs lie u ių in elek ualų kul ū iniai sumanymai, ku iuos ak-
sucedido implemen ou, não inha nenhuma 16 do pon o de is a dos países bál icos, Li onija
naudos i po eikio, nes P ū si jos als ybė jais nesusidomėjo i nesky ė pinigų
15 P. Sko inos spaus u ė Vilniuje (1522–1525 m.) bu o ik epizodas i nesėkmingo e slo pa yzdys.
anaip ol não oi a silikusi: p imei a imp us u ė Suomijoje oi ins i uída ainda mais a de, Tu ku
1642 m.; ambas an o Ta u, quan o Tu ku imp essoei as o am ins i uídas do ei da Suécia, que
ecém ís egus em es as cidades uni e sidades, inicia i a.
A igos A icles 135 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
suas publicações17. Só po causa da indi e ença do es ado não bu o edlei a J.
(1590), pilnas 1900 puslapių Š en ojo Raš o e imas, ku io ank aš is bu o
Be kūno Biblia e iu e ap o ado publibai especial da comissão bažny inė, nem
o iginalili ko lek y inė lie u ių d asininkų pos ilė Wol enbü elio pos ilė (užbaig a 15
m.),73 nem B e kūno au o i e ingos Ko ino pos ilės e imas (Pos illa Co uinij in
Euangelia Dominicalia, 15 e s a.).89 m. Nem um es e eikal no e e ido pe íodo não
alcançou lei y ojos, e isso é não pa isso so ma zala, pada y a li a ians kalbai. Em
a aliação e ospec i a, nos pelo menos saudiu que an o a Bíblia B e kūno, quan o
Wol enbü elio pos ilė sob e i e am em manusc i os, po ém lie u iš iame J.
kas Ko ino pos i lės e imas dingo ( u ime ik 1589 m. spalio 14 d. laišką, ku-
B e kūnas pšo kuni gaikš čio dinhei o ela espalhados). Di cu p esco e , quan os mais
Li u iškų ex os de naquele empo oi c iado e p a as a, uma ez que P úsijos
es ado seu pe íodo Apsh ie as obs uiu caminho de seus i a imui. P ússia p ensaí
co pus é impo an e analisa e uncionalciniu linguas pon o de is a. Nele encon am
okiečių, polkų, p ūsų, la ynų e li a ians línguas; línguas la ias aqui não18. Exis e
conhecido que P ū si jos kunigaikš is cemiou li uãos e polkų in elec uals ao seu país,
endo p opósi oá a a és deles skleis i luu e onismą à Li uã e Lenkiją ka alikiškas
kaimynes, com as quais o o malmen e uneio elações asalinas. 1547 m. Lie u iškasis
ca echism, como ele desc i o an e io men e, é pa yz dinė al ins umen o expo a.
Quando descob iu-se que lu e oniškoji e o macija na Li uânia esan i ne sėk minga,
kunigaikš is pasi elkė sa us in elec ualus Li uães locais p ūsams e angeliza kai
muo se. Olhando pa a os bažny inos egulaminus, Ki cheno dnungen, que, como é
conhecido, o am aukš čiausi es ados įs a ymai (jos on e e pi m akas oi 1523 m.
Liu e io Fo mula missæ e com mu nionis), ê-se al seka de egulamen os bangų:
(1) 1525 m. só okiečių kalba;
(2) 1544 m. okiečių, polkų e la ynų línguas; (3) 1558 m. okiečių, 1559 m. lie u ių19, e 1560 m. polkų
línguas; (4) 1568 m. okiečių e 1571 m. polkų línguas. 17 Mesmo Imanuelis Kan as (17241804), mais
enomado pe sonagem da Kunigaikš s a P ūsia, odo o seu K i i kas (17811790) inha de publica
no es angei o Rygoje e Liepojoje; só no inal de sua ida os úl imos li os gas, mo ais e
eligiosos a ados ele pôde publica Ka aliaučiuje (17931798)
(Hosko ec 2002).
18 T is la iški spaudiniai o am publicados na P ússia 15861587 m. como um écnico es angei o
encomendo: udo o inicia o e apmokėjo Ku šo kunigaikš is, que, pa a paspe in ų abalho, em
Ka aliaučių ambém a manda edi o ių e ko ek o ių; a segunda edição desses mesmos li os saiu já
em Rygo (1615). 19 Es e segundo anoniminis Maž ydo kū inys Fo ma ch ikš ima.
TOMÁŠ HOSKOVEC
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 136
Pi moji banga, skelbian i Teu onų o dino sekulia izaciją i Liu e io e o ma-
cijos p adžią, bu o g y nai okiška. Lo ynų kalba pasi odė ik su an ąja banga
d uge com okiečių e polkų línguas, mas com ou as não. Li u ians língua apa eceu
jun o com okiečių e polkų línguas com a e cei a banga, mas com ke i ąja já não.
Com la e ąja só okiečių e polkų línguas. O que isso signi ica? Realmen e oda e es
línguas locais e a só okieços e lenkos, nenhuma ou a. Sob e a p ússia língua A
P ússia nunca poli icamen e não a s é. P ūsiškai kalban ys ie iniai gy en o ji
semp e oi um obje o de go e no do Es ado, e não um sujei o; pa a eles inha quea i
elemen a aus ka ekizamen o. Li uânia língua oi P ūsijos naujokė. Ne ikė ą la ynų
kalbos (ji bu o išgabenimui ski ų spaudinių kalba) a ojimą su an ąja P ūsijos
eglamen ų banga (apie šio žan o ekspo ą nebu o nė kalbos) é a mais ácil explici ada
pelo a o de que ela oi des inada p ecisamen e ką ik į P ū si ją pak ies iems bei
a ykusiems lie u os, incomen es nem okiečių, nem polkų kalbos. E o a o de que após a
e cei a onda de egulamen os a língua li uânica não es i esse mais em uso, indica que
en e an o P ū si jo je sua impo ância eduziu a poli icamen e i ele an es
populações sielo ada necessidades pa a a o ja mos idiomas20. Em essência pode-se
a i ma que a língua li uãs na P ússia uncionciamen e subs i uiu p ūsų língua, que
en ão não be eco educa usių e poli icamen e pilna eisių consumido es (ku ių anks esnį
egzis a i mą mo no g a i jo je Li huanica ali e aip ykusiai a skleidė au o ius).
Isso ambém es emunja unikali 1561 m. P ūsijoje edleis o Luu e io Enchi idiono e imo pa a
eks i nė es u u a. O li o começa duas ezes: na página 17 imp imiu-se ex enso í ulo la pas,
após ele (1924 páginas) habi uas inė au o iaus p akalba, espei osamen e dedicada ao
kunigaikšči; a čiau após a p imei a olha de í ulo (1 página), como da linha p imei a pa e do
li o, lemos longa mesmo ku nigaikš čio p ologą (316 páginas). Só es e a o não em análogos em
nenhum ou o P ū si sua imp essão. No en an o ainda mais su p eende o kunigaikščio p ologo
paski is. Kunigaikš is (1415 páginas) g andemen e exo a seus sace do es (de a o isso e am
seus o iciais, esponsá eis po ad mi ni s a ci ją) a p ocu a in eligen es p ūsų meninos, gabių
mokslams, e con ence seus pais a pe mi i mo ky is, que um dia eles se o nassem
sace do es, que adminis a iam seu pa apiją p ūsų eu opa usando a língua sem simplesmen e
p essão... To les unikūs P ijosijos sanda a liudija, jog kunigaikė apelido não leu, po an o, o
e ė jų. Kunigaikš is įsipa eigoja pa s ma e ialiai em i be niukus, kol jie moky-
sis, i mokė i jiems s ipendiją. Šiuo p ologu 1561 m. P ūsijos Enchi idionas y a
es ado da P ússia decide seus locais bal os sielo adai. 20 Não hou e quem nupuk ų 1559 m.
egulamen o Li uãos de pe missão, po isso alguns cên imos ele expgulhou Ka a liau čiaus
pilyje se iço do es ado onde.
A igos A icles 137 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
VII.
Pabaigai de a a saky i į klausimą, iškel ą s aipsnio p adžioje: kodėl knyga,
na mais ampla Eu eu opos con ex o é examinada a P ússia cul u al e his ó ica
espaça, au o iaus in i ulin a Li hu a ni ca ali e ? Po an o, que examina só só
p ūsų língua é eng açadamen e menca, e examina lie u ių kal bą apsi ibindo pačia
kalba apsk i ai impossí el. P úsia his ó ica espaça em mui os aspec os de oi i in
impo an e bi língua li uânica aidai e unciona imui, e só a pa i des a
pe spec i a pode adequadamen e en ende , como ela desen ol eu e unciona o em
seu na aljojo Didžiojoje Kunigaikš ys ėje. His ó ico kal bos o maçãois dos
li uãos especial é pelo a o de que ele pa alelamen e oco eu em duas adições de
es a ismo. Is o i nį la ių kalbos o ma imąsi em essência lėmė o que a é 1918 m.
la ių als ybingumo nunca nebu o. Eu opie iškąjį es a alidade como cul u al e
his ó ica o alidade pode se concebido e desc i o só de oda Eu opa con ex o.
Visuminė ilologinė li uanis ika não pode se di e en e do que api man i oda a Eu opa.
LITERATŪRA
BBE – Billēmai bhe e sinnimai I–II, ęs inė se ija, Vilnius: Vaga (nuo 2015 m.), Lie u ių
kalbos ins i u as (nuo 2019 m.).
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2010: P ūsų a dyno y imo p oblemos. – Flo ilegium Li huanum:
in hono em eximii p o es so is a que academici Li huani domini Eugenii Jo aiša anni e sa-
ii sexagesimi causa di ca um, sud. G. Blažienė, S. G iga a ičiū ė, A. Ragauskas, Vilnius:
Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 173–185.
Blažienė G asilda 2015: Kalbos lem is i likimas. NERIMAS 3: Išsaugo i Lie u os
als ybę, Vilnius: Lie u os mokslų akademija, 19–49.
Bezzenbe ge Adalbe 1874: Besp echung on Nesselmann 1873. – Gö ingische
geleh e Anzeigen 39, 1221–1250.
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und i a-
lienische Ab kü zun gen, Leipzig: Webe .
Hosko ec Tomáš 2002: „Přá elský přípisek“ Immanuela Kan a k li e skému slo -
níku. – Filoso ický ča so pis 50, 125–146.

TOMÁŠ HOSKOVEC
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Hosko ec Tomáš 2010: Celos ní ilologie jako p og am (na příkladu bal is iky). –
Časopis p o mode ní i lo lo gii XCII (1–2), 10–17.
Hosko ec Tomáš 2012: Poe ika a ilologie. – Poe ický Cikháj B ně 2010, B no:
T ibun EU, 13–27.
Hosko ec Tomáš 2012a: La linguis ique ex uelle e le p og amme de philologie
engloban e. – Ve bum XXXII (2), 193–218.
Hosko ec Tomáš 2016: K zásadám no ých p ažských hesí. – Ces y ozumění, ed. by
M. Konečná, B no: Ins i u p o he me neu iku, 154–161.
Hosko ec Tomáš 2017: Thèses de P ague 2016. – Tex o! Tex es & Cul u es XXII,
N . 1, 1–17.
Hosko ec Tomáš 2018: … und wenn die Sp ache einmal gebüh end abgeg enz
wi d? – Tex o! Tex es e cul u es XXIII, N . 2, 1–11.
Hosko ec Tomáš 2018a: Jazyk, ideální slo níko é heslo. – Li ikon III, N . 2, 331–344.
Lemeškin Il’ja 2009: So ijaus sakmė i 1262 m. ch onog a as: pagal A chy inį, Va šu os,
Vilniaus i I. J. Za be lino nuo ašus, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Lemeškin Il’ja 2019: Li huanica ali e , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as (Billēmai
bhe e sinnimai II).
Lemeškin Il’ja 2020. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения
книгоиздателя (1470–2020) / P anciškaus Sko inos po e as. 550-ąsias gimimo me ines
minin (1470–2020) / Po ai de F ancisk Sko ina. Еn commémo an le 550e anni e sai-
e de sa naissance (1470–2020). T a aux du Ce cle linguis ique de P ague nou elle sé ie,
ol. 10, Vilnius–P ague: Ins i u na ional de langue li uanienne; Ce cle linguis ique de
P ague.
Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Min is.
Mikalauskai ė Elzbie a 1938: P ieš e o macinių laikų p ūsiško Tė e Mūsų nuo-
upa. – A chi um Philolo gi cum 7, 102–106.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1873: Thesau us Linguae P ussicae. De
p eussische Vocabel o a h, sowei de selbe bis je z e mi el wo den is , nebs Zugabe eine
Sammlung u kundlich be glaubig e Localnamen, gesich e und zusammenges ell , Be lin:
Ha wi z und G ossmann.
Sa a ewicz Jan 1939: Un ac os iche de Maž ydas. – P ace Filologiczne 18, 7–8.
Sa a ewicz Jan 1946: Dwa d obiazgi li ewskie. 1. Kilka uwag o we sy ikacji li ew-
skiej, 2. Nie znamy ak o s ich Maźwida. – In e A ma: zbió p ac o ia owanych P o .
S aipsniai / A icles 139
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
Kazimie zowi Ni schowi w siedem dzieś ą ocznicą u odzin (1 II. 1944) p zez p zyjaciół, ko-
legów i uczniów, K aków: S udium Slo wiań skiego Uniwe sy e Jagielloński, 59–65.
Schmals ieg William R. 2015: S udies in Old P ussian, Vilnius: Vaga.
T au mann Reinhold 1910: Die al p eußischen Sp achdenkmäle . Einlei ung, Tex e,
G amma ik, Wö e buch, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
SUMMARY
This con ibu ion pays a ibu e o he gen e o e iew as i was cul i a ed one hund ed
and e en mo e yea s ago: a schola e lec ed ho oughly and e y pe sonally on a (se o )
ques ion(s) ha had been ea ed by his ellow-schola in a ecen ly published book. Tha
was an excellen way o i id scien i ic com munica ion, and a e y in ensi e one (no ice
ha Bezzenbe ge ’s 1874 e iew o Nesselmann’s 1873 publica ion is o e 30 pages long).
Those old e iews p o e use ul up o now: he who wan s o unde s and Fe dinand de
Saussu e’s s uc u al phonology, bu has nei he enough ime no ene gy o ead h ough
Saussu e’s ex emely complica ed Mémoi e su le sys ème p imi i des oyelles dans les langues
indo-eu opéennes (1879), may s ill gain sup eme ad an age om eading Saussu e’s e iew o
Johannes Schmid ’s long ago duly o go en K i ik de Sonan en heo ie (1895), published in
1897 in Indo ge ma ni sche Fo schungen; he who wan s o lea n wha Saussu e’s non-s uc u alis
disciple An oine Meille , who only w o e books on pa icula languages, hough abou his
o ha gene al linguis ic issue, will s ill ge bes in o med by he nume ous de ailed e iews
Meille , a pa ia ch o F ench linguis ics, published in Bulle in de la Socié é de linguis ique
de Pa is. By his p esen con ibu ion, he au ho ende s homage o Pa el T os (1907–
1987), eminen Bal is among o he s, membe o he P ague Linguis ic Ci cle, and an
“encompassing philologis ” pa excellence, e en i a an la le e, who ne e w o e a book, bu
ex pended his amazing wisdom on hund eds o b ie no es, published all o hem as pe sonal
eac ions o a ious scien i ic ideas ha had been o mula ed h oughou he wo ld.
Re iewing Il’ja Lemeškin’s book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), he au ho explains
he p o g amme o encompassing philology (Ganzhei sphilologie, philologie engloban e),
i.e. he con empo a y phase o unc ional s uc u alism, which has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle. In essence, encompassing philology is a semiology
o bo h o al and w i en ex s. Any ex , aken as a whole, is conside ed one pa icula
cul u al-his o ical e en , which is subjec o social no ms. Any ex , aken as a whole, is
TOMÁŠ HOSKOVEC
140 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXV is, i s alue can only be de e mined by di e en ia ing he sign
conside ed one global linguis ic sign (in Saussu ian sense), which subsequen ly may be
s uc u ed in o smalle (always Saussu ian) signs. Wha e e he size o a linguis ic sign
om o he signs wi hin a pa icula de ining se (De i ni ionsmenge, ensemble dé ini oi e). Fo a
ex , he essen ial de ining se is i s gen e: consequen ly, he ea lies aces o Bal ic languages
a e o be analyzed wi hin hei peculia gen e o colophon, when being con on ed wi h all e en
po en ially languages a e o be iewed wi hin he u e ly u ili a ian gen e o Hansea ic
ela ed colophons (w i en in La in, Ge man, F ench, Danish, e c.) ha a e a ailable o
he espec i e pe iods and en i onmen s; simila ly, he medie al ocabula ies o Bal ic
lexicog aphy; h ough he ele an gen e o pa a ex s in o he Eu opean p in s. Tendo explicado
and inal ly, he poli ically colou ed p e aces o he oldes Bal ic p in s a e o be pe cei ed
udo isso, o au o delineia an o o in ne dinamismo e a heu is ica ine en e dos co po a his ó icos
de ex os bál icos que êm sido p e se idos a pa i do 16 h e a p imei a me ade do 17 h cen u y:
aqueles monumen os de em semp e se abo dados den o de um amplo quad o cul u alhis ó ico
que ab ange ou os e en os eu opeus ele an es; Bal ic phil ology should ne e be es ic ed o
he gene ically Bal ic languages only.
Į eik a 2021 m. junho 10 d.
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ažský ling is ický k oužek Ce cle linguis ique de P ague
Španielo a 1326/35, CZ-16300 P aha, Čekija
hosko [email protected]