„Lithuanica aliter“: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje
Full text
S aipsniai / A icles 117
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ahos ling is ų bū elis
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-1207-5582 Di eções de pesquisas
Cien í icas: ge al e compa adoji kalbo y a, bal is ika,
indoeu opeis ika, odo mi nė i lo lo gija, s uk u alizmas,
semiologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-06
LITHUANICA ALITER:
VISUMINS FILOLOGIJOS
PRITAIKYMAS LITUANISTIKOJE
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
ANOTACIA
Re e indo-se Ilja Lemeškino li o Li huanica ali e (2019), o au o explica, o que é isuminė
ilologija, desen ol ida do con empo âneo P ahos ling is ų bū elio, bem mos a, como ela é
aplicada nos es udos bal is ikos. Embo a e ap io izada XVI a. e XVII a. p imei a me ade, sua
adap ação semp e execu a sis emicamen e em con ex o de oda a cul u a Eu opeia endo
em con a não só em bal iškųjų (gene ine sen ido) ex os de línguas. ESMINIAI VOODŽIAI:
isuminė ilologija, unkcinis s uk u alizmas, compa igamoji kalbo y a, bal ų kalbos,
li uanis ika, p ū enis ika.
ANNOTATION
Repo ando on, and e iewing ho oughly Ilja Lemeškins book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), o
au o explica he p og amme o encompassing philology as i has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle, and ou lines how encompassing philology should app oach
na u ally, wi hin a Eu opean cul u al-his o ical amewo k, e en i es ic ed o he 16 h and
he i s hal o he 17 h cen u y he whole ma e ial basis o Bal ic linguis ics, which in i s u n
should ne e be es ic ed o he gene ically Bal ic languages only.
KEYWORDS: encompassing philology, unc ional s uc u alism, compa a i e
linguis ics, Bal ic languages, Li huanian, Old P ussian.
TOMÁŠ HOSKOVEC
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
I.
Billēmai bhe e sinnimai (www BBE) é uma sé ie, na qual Iljos Lemeškino monog a ia
Li huanica ali e излеста и отмечена вторым номером (Lemeškin Umbe o Dini)
2019), pa adinimas. 2015 me ais leidykloje Vaga iš eilės pi mas pasi odė eika-
las S udies in Old P ussian, ku į pa ašė Viljamas Rygelis Šmols ygas (Schmal s ieg
William Riegel), o leidimui ūpes ingai pa engė Pje as Umbe as Dinis (Pie o
(Schmals ieg 2015). Abu ei ka lai são do mesmo g a inio es ilaus (ê incluindo e de ales),
eles se ca ac e izam al a cul u a de li os de publicação. Isso, que pi lio as de au en
masis bu o išleis as Vagoje, o an ąjį išleido Lie u ių kalbos ins i u as, e in-
ina kaip o ganizacinis a si ik i nu mas: s a biausia se ijos BBE publika imo
ien isumas.
Ką eiškia šis keis as pa adinimas? Tai y a di b inis kalbinis da inys, sudė-
iš kų p ūsų pala as de lyčių. Jung ukas bhe p ússia nas monumen as da língua
pa imen ado mais que ke u is cen enas de ezes, e isso não su p eende: signi ica
simplesmen e i . As pala as billēmai e e sinnimai, a i kščiai, são hapax legomena:
billēmai (III 13115) encon ando só passagem Visagalis gailes ingas die e e ė e, we
bylojame au pagy imą i dėką (Mažiulis 1981: 238); e sinnimai (III 651819) ie nin elį ez
pa a o a o ma nega i a ni e sinnimai pasaje p iešais die ą em isso em udo desde
dė mė mis sel culas doo is, ambémogi omis, que nós ambémogi nepažįs ame
(Mažiulis 1981: 148). No p a a mês do p imei o omo juninys billēmai bhe e sinnimai é
aduzido como bylojame e conhecįs ame e in e p e a-se assim: bylojame sob e sua
p óp ia cul u a e conhecįs ame a con ibuição da cul u a mundial es udinėjando
nossa cul u a (BBE I Schmals ieg 2015: 3). Assim, obje i o é de inido cla amen e: de
es eu os kalbinės e pės pega em ampia culū inę á ea. Não há conhecimen o nem
sob e isso, se já es á sendo p epa ado o e cei o olume, nem sob e o que nele se á
alado, a çiau com aleg ia obse ao ina, que ambos I e II omai o am po si mesmos
in igan emen e įsaimina mi nė aquela duas elhas p ūsų kalbos eiksmažodžių junginį:
nume is I, S udies in Old P ussian, su paan aš e A c i ical e iew o he ele an
li e a u e in he ield om 1975 un il 2005, esp. iš ies api ben d d ina, kas o p ūsų
sena kalbą pas os dešim mečius. nu me is II, Li huanica ali e (be paan aš ės),
ap esen a, como elhais p ūsų linguagem ma e ial de e ia se ki assim (lo yniškai
ali e ), isso é no iai e de amai, y inėjama odas cul u as Eu opa sąsajos mas u.
Pa e des e ki oniedade é e aquele a o de que o li o, que sis emicamen e i ia
(senuosius) p ūsų kal bos pa min klus, chamási não P u henica, como ikė umėmės, mas
Li huanica. Paaixkinimas, i kė ina, is yškės no inal des e a igo.
Fo neceu a elha p ússia linguagem chama emos simplesmen e p ūsų: neegis ia
nenhuma mediu inioji ou no o joji p ūsų língua. Na p imei a BBE omo usado
inys Old P ussian – okiečių žodžio al p eußisch kalkė, o pa s okiečių žodis
A igos A icles 119 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
angliškas daį es as em kalbo y ą, quandoe okiečių kal bo je oi necessá io
sepa a do polí ico es a al p eußisch. An ojo BBE omo au o ius lie u iškai
a oja są oką p ūsų kalba.
Texyns de monumen os da p ússia ė a mencos: Baselio e C e a kolo onas, que uncionuo ų p ússia
Elbingo i G ūna o žodynai, du liu e oniškojo Ka ekizmo leidimai i Liu e io
Enchi idion. Tuo apsi iboja p ū siš ki eks ai, ku ie sąmoningai bu o suku i am,
ala, apando cole i inio bend a imo ac os za ikdamas manusc i ašcios desde XIII a XVI amžių, e
suo omis p iemonėmis. A si ik iniais kalbos pa min klais laiky inos glosos, an-
exemplos, pa ei kiami k aš o y a des inados li os sob e p ússus, edi ados em XVIXVIII amžiais. Nem pi
mie ji, nem os segundos di e amen e não o am des inados à comunicação linguís ica. Os p imei os
su gi am como li os sa i ninko ou consumido pessoais ano ações1; os segundos, caupiami keis enybių
e senienų ko lek cio na imo sume imais, inha le an a k aš ą ap ašiusio esc i o p es iją. Ape i ai
p ússia língua pa min klų ca ego ia a ibuíbeis nomes de pessoas e luga es, encon ados em
a chi á ios on es2. džiagą, especialmen e elhos indoeu opães línguas, ainda mais an igas do que
Li u ians língua, que mesma oi conside ada ano ės e alonu, pėdsakais. Exemplá ios da língua p ússia
Nuo XIX amžiaus y a ęs adicinis ling is inis požiū is laikė isą ą me-
ep ezen a o cons uções, que o am pa ei kia mos como econs ução da língua indoeu opees, e isso
en epu o p óp io p ússia língua monunculos de con eúdo e a de oda nepaisoma. Úl imas décadas de
expe iência, como indica Viljamo R. Šmols ygo BBE omas, do desde há cen o anos usada p á ica
essencialmen e não di e e, po ém ca ac e ís ico, e d au ge e ag adonu é que os monumen os da língua
p ússia hoje do pon o de is a qualidade e con iabilidade são a aliados mui o cau elosos. Iljos Lemeškino
BBE omas em quali i amen e mais ele ado ní el pe kelia o mesmo mencionados monumen os y i nė
jimo mé odo. Lemeškinas a a apenas in encinius paminklus, i. e. ais, que komu ni ka ciniais sume imais
su gido de aco do com uma ce a isanks inį sumanymą (in en io), e es udia eles odos: ž el gia em eles
eu opiniame con ex o, conside ando em seus unkcinę-komunikacinę paski į bei kul ū i nį-is o inį
žan ą. Assim cien is a na u almen e con inua a um p og ama já an e io men e suculpido e desen ol eu
ę: monumen inklus da língua an iga pe cebe como ex os, i. e. acon ecimen os cul u al-his ó icos,
que bu o c iados em ce o ambien e em ce o p opósi o, man endo al 1 Is o pasaky ina e sob e
sob e i us XV a. agmen os de o ação do Senho (Mikalauskai ė 1938: 10210 Blažienė 2015: 1449). O a o de
que al g a ação oi ei a, neabejo inai es emunha a necessidade da sociedade po e o p incipal
ex o c is ão, mas isso não muda o a o de que a g a ação oi ei a po um indi íduo p i ado
p o a elmen e um pad e ou um monge sob e ele as me niš quando pe enceu a um i em des inado ao uso
pessoal. 2 P ūsų ik inių daik a a džių ma e iagai nujai bei ali e iš y inė i ypač nusipelnė G asilda
Blažienė
(Blažienė 2000, 2005, 2010).
TOMÁŠ HOSKOVEC
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV e dadei os anuome álijusių isuo me ni
nių no mų. O que, que bal is ikoje esp. indoeu opeis ikoje isso ainda nuskamba
e oliucingai, by lo ja só sob e negy os p á ica sus aba amen o. É desejá el que
al abo dagem se o ne habi ual3.
II.
P endedama de kolo onos. Es e gêne o bal is ikoje é no o: Bazelio kolo očiu nada
nas as as ik 1974 m., o K e os – ne 1992 m. Pi masis I. Lemeškino nuopelnas
y a as, kad jis neabejodamas p i pa žįs a kolo oną sa a ankišku žan u, ne u in-
em a e com glosomi. Glosa isso no a já há mui o empo (seniau) concluída no
li o, g a ada do pessoa, que esse li o usa. Colo onas é kū y binis a o, pelo qual
conclui-se a composição do li o. Tu bina em men e isso, que an es do su gimen o
da imp ensa adqui i li o signi ica a a uma ce a pessoa encomenda copie a
ce a ex o. P es ižo com me imais, que, cla o, ap ecia a encomenda, e a
possí el aluga ou a pessoa pa a que aquela de esc eą iliuminuassem; en e an o
a elabo ação do código e sua in odução não oi ão impo an e e dispendiosojoso
da lykas.
Vidu amžių man aš ina li o ge almen e não em i ulação da olha, e códices ela é den ois a jun a
com á ias ou as li os. Uma ce a li o incomaly imo ome ajuda i den ici ica incipi as [la . incipi
čia p asideda], pelo qual o li o começa, e eksplici as [la . ex plici čia baigiasi] ou kolo onas [g . κολοφών
i šūnė, conclusão], pelo qual o li o zabai giama. E p ecisamen e no inal do li o e só só aqui! pode
a iscludi indi iduali pe ašinė ojo asme nybė: cien is a abalhado , a é a é en ão exis indo anônimo,
indica, quando acabė seu abalho, pa si a šo e ac escen a mo i ou uma si uação iz a mę, que com o
con eúdo do li o nu ašomas não em nada ben d a. To negana: po con as e com uni e saliąja la ynų
língua, pela qual oi o li o esc i o, ele mui as ezes p i de da alguma que seja queis ą, exo ína,
habi an es locais nãoen endama língua. Exa amen e assim su gi am p ū siš kieji colo onai: de P ússia
o iginęs in elec ual medie als os c iou não em iminėje, 3 P isimin inas e oliucinis au o iaus indělis no
li o So ijaus sakmė e 1262 anos c onóg a o (Lemeškin 2009). Ge ai conheinomą con a jimen o sob e os
li uãos pagonybę, que bal is ai já há mui o empo le an ou de uma baž ny ine sla ų kalba esc i i as
c onicas, I. Lemeškinas p imei o anskai ê de odo ch onog apho con ex o. Isso nu len amen e mė,
que em ou os locais do mesmo negócio ele descob iu seus uncioncá ios e es u u ais pa alelos,
sob e os quais ninguém an es não inha pensado, e podia in e p e a aos bal is as em si não in e essos
dos c onóg a o como não po baixa impo ância da c iação de es adidade, quando ecen emen e
ex inguidas Kije o Ru sia cul u a da Li uânia po m ez oi conscien emen e ansmi ida quando nem
my ni jeje, mas ealmen e mui o dis an e ez Toskan, uma ez em C e a (ku iącie e não ci supe isie).
Didžiosios Kunigaikš ys ės se iço.
A igos A icles 121 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
I. Lemeškinas chama a a enção pa a o a o de que a descobe a de ambos p ūsų
kolo onos não é aciden al, que isso é na u al sis emiško mode naus medie žių
la yniškų kodeksų ka alogação pasekmė. Būkemos pa si ušę pa a que deles seja
encon ado mais, e econciliemos-nos com o a o de que de odos os bal os
aikys bū en p ūsų, o ne lie u ių a la ių. K i iškai į e inęs iską, kas iki šiol
bu o publikuo a apie kolo onus, i išsamiai išanaliza ęs kolo onus nag inėjamų
línguas medu amžių ko lo onues apa ece ank aš inių šal i nių (gen e de
iden i ika imą bei pag indimą ly gi na mąja bal ų-sla ų medžiaga, kas y a k ali i-
colo ono) con ex o incluindo au osakos ob as como mais um o iginalus au o iaus
nuopelnas, I. Lemeškinas p ieina ais isum in e p e ações.
• O Coló ono de Baselio, assim chamado po causa do luga em que oi encon ado, oi
esc i o em Siena noi e de de 5 de janei o a 6 d. [pe T ijų Ka alių igiliją] em 1369. Sua
pa e p ūsiškoji é T ijų Ka alių kalėdinė dainelė, pela qual apelida-se em local […]
Sienos, Toscana, I ália […] pessoa um nome An onio Bo na chi. Pa ašė o li o e kolo onă,
pelo qual ela é concluída, ancūzų cien í ico Ni kolio O e mo ( 13221382) ak a ą
Ques iones me heo o um, nu ašė neį a dy as p ūsas Lie aus u os ku ni gaikš čio
Bu au o-Hen iko, 13681369 m. lydėjusio impe a o ių Ka olį IV jo ium o ke lio nė je
pe I aliją, palydos. I. Lemeškinas de alhadamen e ap a ia Bu au ą e ele lydėjusį
p ūsų in elek ualų bū į: ele indica e ou os kolo onus, nos quais p ūsas in elec ualas
é assinęs seu a du, lá ne naudo da mas gim osios p ūsų kalbos. Da sua ez, gos a ia
de ac escen a , que o a o de que Ba ze lio ko lo one copiju a ê nepasi ašė o isso é
aki aizdus e neabejo inai conscien igos gêne o isso syk lių pažei di mas co esponde
com o a o de que kolo ono p ūsiškoje na pa e, Kalėdų dainoje, ele k eia se nome a
uma ce a pessoa, i alą An oniochi, que assim no luga nu ašy ojo sa Bona ja mas
(kaip pe sie o au o ou o p op ie á io do li o) suij a.
• Coló ono de C e a apa eceu 1440 m. 12 de no emb o na cidade de Chania. Juo
inigiamas i alų huma nis o Paulo Vene o ( 13681428/1429) ak a as Logica pa a.
P ūsiškoje kolo ono pa e kal ba ma sob e majos, . y. maio ežio, s a imo e gal ijų
a imo em p imei a p imei a p ima e a ganyklą apei gas. Pe ašinė ojas okie is
Pe us Wicke au ele mesmo não sabia p ūsų linguagem, po an o pe ašė p ūsų eks
aquela com e os. Baseando-se de alho em ob as olclo o bem como sua poé ica
sabedo ia, I. Le meš ki nas ücon incamai o econs uiu e in e p e ou. Eu is inė
C e os colo ono signi icação é a de que ela liu di ja sob e alo do p o óg a o:
Wicke au manê, que é necessá io copia e lhe incomp eendama p ū siš algo pa e,
ex-du a o iginalalo colo one; habi ualmen e os sc ip o ias não copijuada am seus
nu ašomų eikalų ko lo o nus, e ku da o seus. Sob e qual p o og a á em 1440 C e a
nesse caso es á alando? Ta ga li o que inha, e al ez a é e mesmo mesmo nu ašė p ūsas Pe us Tu nau, P ahos
TOMÁŠ HOSKOVEC
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
uni e si e o auk lė i nis i čekų husi ų šalininkas. 1422 m. jis kelis mėnesius p a-
leido C e oje, nomeadamen e Chanijoje, o g į žęs em husi ų P ahą esc e eu
la ynišką eliação sob e g aikų ig eja. Tu nau des ino de Pe o e ke lio nês
de alhadamen e desc i o no caso inquizição. O p ocesso con a ele oi a umado em
1425. e cus ou-lhe ida. Olhando pa a o pe íodo de pesquisa Eu opą, pode-se alega
que Pe us Tu nau de e dade é o único nos documen os зафиксированный p ūsas,
no e e ido pe íodo pabu ojęs no dis an e C e o.
Baselio kolo oną, como e exzo išką pa e do colo ono de C e a, c iou p ūsai in e ai
lek ualai, nu a ši nėję mode niausius da gy ų amžininkų mokslinius eikalus:
ai bu o ne kanoniniai, o ei kiau maiš ingi eks ai. Jų kopijuo ojai di bo eks-
kliuzy iniam aiškiai p o iliuo ų in e esan ų a ui, o dėl pa ys u ėjo bū i i in ge-
amilia izada com mais ecen es conquis as da ciência. Assim, XIV a. an o sios
pusés e XV a. inícios Eu opa i ia b ancos, nomeadamen e p úsai, que não só que
moėsi Eu o pos uni e sidades, mas e pe ença ansnacionaline Eu opos
in elek ualų espublikai. Quem eles e am assim? Onde e de que ing essos eles i iam?
I. Lemeškinas es abelece que anoniminis Bazelio kolo ono au o ius oi educado
p ūsas de Li uânia g ande kunigaikščio Kęs učio sūnaus Bu au o palydos. Com ele
mo a a em P aho e o ly dė em suas iagens po Eu opą. Séniuje XIV la ynų kalba
išsimokslinusiu bal u egalėjo o na só p ū sas. Paca su icien emen e o es
e ninis bal iškasis mies iečių luomas oi só P ūsijoje, que ambém bu o
econhecida la inyniškosios Eu opos dalimi. Lo yniškajai Eu opai pe encia e
Li onija, po ém de mo g a iicamen e ela e a mui o silpnesnė e e niamen e bal iško
mies iečių luomo, pode-se dize , quase não inha. Li uânia, demog a icamen e mais
o e de odos os Países Bál icos, la yniškajai Eu opa ainda e a pagoniška, e isso
mudou só na mesma XIV a. inal: acon ecimen o simbólico conside ando lie u ių
kolegijos įkū imą P ahos uni e si e e 1397 anos.
Pe us Tu nau, C e os kolo ono p ūsų pa e c iado ou des ina a as4, já pe ence ou o empo
o a pio P ahai, in elec ualalaus Re o mações na u eza P ahai, ėlgi eu opinės dimensões. Tu nau
mo kė si P ússias e Lužica pa ikulia inėse ia Veneção įžo em P ahą, onde que ia começa a
mokyklose, s udija o iloso iją P ahoje i eisę Bolo ni jo je. Pabu ojęs K e oje,
academica ca ie ą, mas lhe não sucedeu. Tes ou o ças na Sileziação e inalmen e acabou
mes ejaudando P alco e as Špi o ka ed os mo ky kloje. Lá ele oi julgado e em 1425 oi queimado
inquisições po seu Re o mações o i en a ciją e husi ų idėjų iešą skelbimą. bui, que
p o issionalmen e pe ašinėjam em li os oi á onse žaismingas missinu ês po oda Eu opą.
Lo yniška eliacija apie g aikišką bažnyčią, jo pa ašy a P a ho je 1423 m., u i
4 Ku į iš šių aidmenų – kū ėjo a ga ėjo – Pe as Tu nau a liko o iginale, nusp ęs i neįmanoma.
S a bu ik ai, kad Tu nau be ku iuo a eju p iklausė ekskliuzy iniam P ūsijos in elek ualų klu-
A igos A icles 123 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
bū i ak uojama a siž elgian į pla ų husi ų in elek ualų susidomėjimą al e na-
y iomis k ikščioniškomis p ak ikomis.
In elek ualas bal as Pe as Tu nau é um dos úl imosjos P ahos p ūsų: husi inė P aha bal iš koje
e d ėje já cla amen e o ien osi em Li uânia. E ninhas p úsai pe encia XIV século an o sios pusês
P ahai, que en ão lhes concedeika am exclusi e das condições. Aqui uncionou uma no a uni e sidade,
a é onde essa 1348 m. Is o oi la yniškosios Eu opos sos inė pe manen einė Š en osios Romos im pe a
o ių Ka olio e Vaclo o ezidencija5. Lais iá ios p ūsų jo ens a uni e sidade de P ahos oi a i miau
sias, na u almen e a ibui inas segundo esidância luga . I. Lemeškinas iloso ia e di ei o a kul e
daquelas ma ikulas encon a mul idão de es udan es, que espon aneamen e assina am p ūsais (ki ų
akul e ų me dicinos i eologijos są ašai neišliko). Além disso, em P aga a pa i de 1365. esida a
Lie u os ka a lius em yje Bu au asHen ikas, edançinho do g andíssimo kunigaikščio Kęs učio
sūnus, al dan čio seu g andíssimo kunigaikščio Algi do sūnėns, con a os quais ele poli icamen e
ebelou. Emig an e Bu u esse em Ka aliaučiuje oi bap izado como ca ólico, e não conseguindo
ka iniams ações na Li uânia, pa bė go em P ahą pas Impe a o ių6 do Impé io San a Romos, cujo en ão
esposa Elžbie a de Pama io ( upamai susiklosčius ėybėms) e a pussese ės duk ė, . y. a ima
Bu au o gi mi nai. Es ando em P aga, Bu au as-Hen ikas com impe a o iumi e a di e amen e
elacionado, ele o acompanha a não só em iagem po I aliją 13681369 m. Be nenhuma dú ida, inha seu
p óp io em Eu opą o ien ada po li i nę p og ama. Bu au as-Hen ikas P ahoja man e eu d a ão, e uma
ez sendo em inys ele não u ê sua nenhuma ca inha pode os, o mais inha a se con ia
d a iškiais-diploma ais. Eu opinio de si la i ni mo alcanusių Li uãos g e a não hou e, mas educ inusių
p ūsų ne ūko, e pa icula men e mui os deles bū a P aho je. Na ū alo, que Bu au as apelou
p ecisamen e a eles: es es kalbiškai e kul ū iš kai lhe e am mais p óximos. I. Lemeškinas o nece
dados sob e isso, quan o mui o p ūsų a oš un ajame de shim me ie es a a en e P ahos mies iečių e
quais impo an es unções eles ocupa am. Bene islobingíssimo exemplo quando 1390 m. P ahos
a ki yskad mi š a, kunigas Pe as, chamado P ūsas, eio seu ispia e p opo ciona pa adji Bu au o
gy e ni mo his o ia coincide com XIV a. okiečių eilė aščio pi mą, 5 Sob o nome Ka olis Liuksembu gialius
oi o p imei o ca e es da Cécia, qua o gi ele oi como Š en o sios impe a o do Impé io Romano;
Vaclo as Liuksembu gie is oi o qua o ei da Cécia e o p imei o impe a o do Sac o Impé io Romano.
kupas Jonas iš Jenš eino, po ka aliaus an oji galingiausia igū a šalyje, pasiju o,
džiuosius kunigaikščius com dos niu p oposição polí ica. In elizmen e, en ão de ap o ação ele não
pa epimo sa k a men ą.
Filologinio, apimančio isą Eu opą, y imo ibose y ėjas a skleidė, kad ik-
ecubukê.
6 Kaip y a žinoma, nedaug laiko ep aėjo nuo o į ykio, kada 1358 m. impe a o ius Ka olis išsiun-
ė sa o asmeninį pa siun inį, P ahos a ki yskupą, pas naujai įžengusius į sos ą aldančiuosius di-
TOMÁŠ HOSKOVEC
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV ez edi ada em 1826 sob o nome Li aue ,
úl imo ečdalio li e ú iniu con ojimen o. anos 1899 ge manis as des e ei lė esc e
čio au o idade a ibuí am Šondochui (Schondoch), pa ašiusiam eilė aš į Königin
on F ank eich. Isso só pa i i na, que Li u is Bu au as exilyje P ahoje e a na
Eu opa bem conhecido e impo an e pessoa. Ieš ko da mas Bu au o-Hen iko e seu
ambien e pedassakų, I. Lemeškinas az signi ica i o o his ó ico e a cheo lo ginį
descobe a. Mokslininkas do as ame mesmo kape, no qual an e io men e a gulou
išsiaiškino, kad y a žinoma, ku P ahoje bu o palaido as Bu au as, kad jis palai-
seu i mão Su ila-Janas (sob do qual a é šiol não e a conhecida), e que es e kapa
pe maneceu in ac o. Ninguém impede a queologicamen e expo es e luga . Es e é
um acon ecimen o signi ica i o à escala Eu opeia, pois é único e mais an igo
o i icado an opológico e gene ico pionei o, supakai daquela egen ado a
Gediminaičių giminês, da qual su gi am lie u ių, lenkų, čekų e eng ų Jogailaičiai.
A inais a enção a mais uma Eu opa his ó ica sąsaja. Bu au o sūnus Vaidu is seu
jo em pai no momen o da e ol a ha endo sido acabado de nascido kūdikis icou
com a mãe na Li uânia, onde oi au gi na mas e c ielėjamas a elho Kęs učio d a e.
To nado jo em ele ugiu com o pai em P ahą. Ke liau da mas soube que seu pai
acaba a de mo e de malo, que na época es a a apėmęs P ahą, po an o ęsė ke
lio nę con inua pa a Pa is. Tinha acabado a uni e sidade, e de onde seu ío Jogaila,
cônjuge de Bu au o, mais a de o nado ei da Polônia, se con idou es e em
C oku ą di igi a uni e sidade local. Li u is Bu au as em seu se iço polí ica
oma a P úsisia in elec uus, pois in elec uas Li uãs naquela época ainda não bu o;
seu p óp io ilho Vaidu is oi o p imei o e ninis Li u is Eu opa in elec ualas,
s ojęs Polônia ka aliaus poli inėn a nybon.
III.
Pa a um mundo comple amen e di e en e le am okiečių-p ūsų leksikog a ico gêne o
monumen os. Elbingo e G ūna o žo dy nai bu o esc e e em P ūsija, po ém sua his ó ia e des ino
o am di e en es. O dicioná io de Elbingo é ži no mas pa al ez o único nuo ašą do Codex
Neumannianus7. O úl imo pa a a biblio eca da cidade de Elbingo pa eko como hon emos o cidadão
local Ab aomo G iub na o (17401823), li os e an i a inių daika s o o, pa li ki mas. O p óp io códice do
ų ko lek cininko, o s a biausia – ga sios i seną is o iją u inčios pi klių giminės
século XV é uma cópia o iginal an e io . G ūna o pala aynėlis em sua ez é o iginęs de P eußische
Ch onik. His ó icos acon ecimen os Simonas G ūna as ( 147015301537) desc e eu a é 15291530 m.,
pos e io men e 7 Codexo nomeado Fe dinando Neumano, que p imei o o desc e eu em 1825 m.
Elbingo biblio ekoe, a é o inal da ida c onikininkas sua compilação pildė i ak u ali za o. Au ó io e a
a du.
A igos A icles 125 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
en ão dos esmins pe mainos (K yžiuočių o dino sekulia izacijos, liu e o ny bės kaip als ybinės
eligijos į edimo P ūsijoje) liudininkas, po an o G ūna o k onika o nou s a biu P ū si sua on e
de his ó ia e oi mais ez publicada e į ai amen e pe a koma. Po an o acon eceu assim que le
ksi kog a inio K onikos anexo exa a algumas a ie as de: okiečių-p ūsų, p ūsų- okiečių, p ūsų-lo
y nų. No en an o an o Elbingo, quan o G ūna o oodynai ė a só nebegy i mui o mais an igas
ob as nuo a šai.
O a o de que Elbingo Codex Neumannianus é compos o de ês di ei os sąwadów
e, inalmen e, žo dyno, pe nelyg di e amen e p omo eu a pensa que o li o oi
o iginalmen e usado eisme (Bez zen be ge 1874: 1225; T au mann 1910: XXIVXXV).
Elbingas de a o e a o dino kom ú iais būs i nė, po ém es u u a do ocodyno e
ecu sos lexicicos não co espondem al des inação. I. Lemeškinas pa ei kia
ki okį, mais ampla e mui o ücon inamesnij aiškinimą, baseadoą Hanzos sąjungos
já desde XIII a. bem pa liu dy a kalbine p ak ika.
Hanza e a desen ol ido ede de comé cio No e e do Ma Bál icoe, e isso lėmė gausų e
sis e meškai execu ado in e cala binį kon ak ą. Vokiečių žemaičių kalba, pag indinė
Hanzos sąjungos kal ba, XIIIXIV a. ebebu a p óxima an o a línguas do no e (que só
pouco a pouco di e encia a osi de aco do da Dinama ca, Suécia e No uega), an o a
línguas nyde landų (quias, ki a e us, não es a am a in luencia es ados
o ma imosi) e al ez a é a ambas línguas inglesas (egzis wo hy s anda dingi,
susie i com as sepa adas einas da Ingla e a e Sho landia). No mesmo me u
hanziečiams inha que en en a e com negiminiškomi línguas: p ancūzų (šiau ės,
langue doïl) oca ues, usų ( ėlgi šiau ės) i uos. F ançais língua, p es ižinė
aukš osios li e a ū os e mona chijos d a ų kalba, naquele empo já inha
es endė o o linguagem de ap endizado e linguagem sklai dos sis ema. Vokiečių žemaičių
me kliai kininiškų ge manų kalbų mokėsi siųsdami seus sūnus em amílias, com as quais
em ou as cidades Hanzos o am susisais ę elações come ciais pa a que eles
di e amen e com si gy en ų com a língua local. Simila men e o am a adas e kise
ais a ejais, kai okiečių didikai siųs da o sa o sūnus moky is į d a us, ku iuose
bu o kalbama p ancūziškai. Tačiau okia pa i p ak i ka bu o aikoma i usiškuo-
nas cidades Hanzos Nauga de e Psko e. I. Lemeškinas ci u ja en ão ju ídicas no mas,
eglamen a osas da língua alunos en i imá pa a Rusią (pa yପରି, já de lis não podia se
mais elho do que in e e cinco anos), bem como manusc ip ines Rusišką knysias ge les,
quais o am compiladas e dis ibuídas es es p opósi os (is o o am de aco do
suski s y i emas okečių usų kalbų žodžiai, ku iuose pasi aikyda o e paspalbėjimų).
O au o discu e odos ês sob e i en es Ru siš o sias li oseles e a jie e am o es
skleidžia jų s uk ū inį apa umą i giminys ę su abiem P ūsijos žody nais.
Vokiečių o dino aldomoje P ūsijoje bal ų mies iečių gy eno daug, be o,
eko no miškai: de ou a o ma não pode íamos explica , de onde su giu os
TOMÁŠ HOSKOVEC
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV in e p e ação é ú il e pelo que e ela
meados kul ū inę espaço, ab anchando e la yniškąją, e g eikiškąją Eu opą.
Nes e pon o de is a do no e okiečių
Han za emena República da Veneção.
Bal ų spaudiniai. Pa a os p imei os bal iškųjų spaudinių au o ius, I. Lemeškinas, consis en emen e
conside ando em seu pi m aką F anciškų Sko iną, žiū i como em no o gêne o Eu opeu imp usdin as
li o gos kū ėjus. Nesse papel eles a am mui o se iamen e e esponsabilmen e com odas as
bes iejanças pa sek mė mis. Mano, que esses au o es en ão conheciam odas no ojo, a ançado
gêne o sub ilezas e a i iai elas aplicê: en e ou a ko, ak os ichų, núme os bem como p ada clichiais
simboliką. No en an o, nes e a il giu I. Lemeškino ak uo ė é e mais acilmen e discu i a:
possibilidades do gêne o é amado as i suo me nės cul u ís ica p op iedade, po ém isso, quan o de
ins umen os do gêne o é u ilizado em de e minado negócio, p i klau so da possibilidades de conc e o
au o ou mesmo só só da sua on ade. 1545 m. P ūsiškojo ka e kiz mo simbolika, como a kohe en iškai
išdės ė I. Lemeškinas, é possí el só especi icinio eu o pie iš ko gên o s uk u iniuose
elacionamen os, po ém não pode a i ma (e I. Lemeškinas nes e caso isso e não az) que ela aqui de
a o é e ob iga ó ia. Tęs inis ak os ichų 1547 m. Lie u iškajame ka e kiz me como e 1559 m. Fo moje
k ikš y o pe skai ymas é de essencia nuoseklus bei kon si s en iš kas, uma ez que anda
undamen o eu opie iškame žan e12, po ém jun amen e de e se conside ada e compa ada com oda
a in o mação, que conhecemos sob e au o es como pe sonalidade his ó ica. A p opósi oa iamuoju
caso expandó okemos compa ação com F anciškumi Sko ina, cujo exemploum ėmė si e mesmo au o .
Médicos d. P. Sko ina oda a ida oi su icien e pa si u in is, apsi úpinęs: podia pe mi i -se es uda
em á ias Uni e sidades Eu opeias, amilia izou-se com Už al pių ( ocinhos, incluindo holandês e checos)
e s akalpių (i aliões) menu, adqui iu p óp ios imp essos de les, seus p oje os de ealiza samdė libe ou
a is as e amado es... 1547 m. Lie u iço au ismo, seu bacha . M. Maž ydas, sem abejo, e a um ca olus
de ma e ial como P. Sko ina, po ém não inha ais ecu sos, educação o icial e elações de c is ãos.
Todos esses a o es a že am sua c iação. M. Maž ydas cons an emen e apela a à au o idade
P ússia com pedidos des inados lhe kuklų pajamų on e, pa a que pudesse o almen e de o a -se à
eligião e esc echiamaja eik lai, po ém a es ado P ússia deu-lhe ūkį, pa a e s ųsi ele mesmo e
ganhasse ainda p aga imen o, e a si disse esol e seu p oblemą13. Pon o de no a, quan o M.
Maž ydas, apesa das complexingas as me ni nio ci cuns âncias de ida, conseguiu nu eca . Anoniminis
12 I. Lemeškinas baseia-se clássico Ad iano Kapelio la yniškų umpinių žodynu (Cappelli 1928), c iu u
li os nės i ališkosios p odukcijos pag indu. 13 Liguamen e al mesma polí ica cul u al a P ússia
aplicou e a ou os seus in elec uais. Mais adian e ainda se á mos ado, que o Labo a ó io Eu opeu
lu e oniškosios e o macijos pasixemėjo isi os nãop as u kul ū i niu bukumu.
S aipsniai / A icles 133
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
1545 m. P ūsiškojo ca echismo au o ius, co ge o, sa o des ino oi mui o
p imesnis M. Maž ydui do que P. Sko inai. Isso, o que P. Sko ina podia pa a si leis
i em P aho ou Vilniuje, Ka aliaučiuje e a inac edi á el.
VI.
Bal is ikai ine i a elmen e necessá io eicalas, que a a és isumá ias ilologias
p ismę a alia iam oda XVIXVII a. iniciais bal iškos spaudinių ko pusą. Conside emos o
que aqui espe e espe a in e seu p e ação. de uma ez em duas a ian es. Es a
Lie u os Didžioji Kunigaikš ys ė. De a p adė i nuo milžiniškos als ybin-
gumą i inan čios lo yniškos knygų p odukcijos. Pi moji lie u iška knyga y a
Vilniaus kanauninko Ma yno Ra do mo Agenda, išspausdin a 1499 m. Gdanske
Agenda é lie u iška po que que oi c iada na Li uânia yskupijos necessidades,
isando su a a i ualinę p akky i iką no e i ó io da Li uânia. Falai ai á ias
dezenas la ynichas publicações, imp usdin as dau giau sia K oku oje, mas e em Romo,
que lie u ių ka alikai humanis ai lie u ių odėl, que a na o alš čiausiem
ep esen an es do es ado14 pa ašė gindami and poli iškai emdami Lie u ą a p au
inėje plo mėje. É possí el imagina mais publicações Li u iškus do que es es? Pe
nega ionem isso con i ma dois logo em seguida um após o ou o Ka aliaučiaus
imp us u ėje publicados lie u iški p o es an ų spau di niai, ad essuo i pačiai
Lie u ai: 1543 m. Ab aomas Kul ie is k eipiasi į Lenkijos ka alienę (i Lie u os didžiąją
kunigaikš ienę) la yniškąja Con essio idei; o 1547 m. anoniminis Ka e chis us em oda
a Li uânia Didžiąją Kunigaikš ys ę. 1547 m. Li u iškojo ca echismo anonimiškumą
lemb a li os, que negailes ingai es i a a pa i do mais al o a é o mais baixos seu
camoksnio p a by la in o als ybę, es u u a e unção. Įžanginiai lo y niš ki d ieiliai
pode osoai impé io le ia: imk is o e aquilo comandaukis, ou a ez zazklups siaubingos
pa sek mės. Se es as linhas i esse publicado uma conc e a pessoa, isso p êmiog os
de gue a anunciimu. Lo y niš ka p a a mė su ienodai iesmuku akiplėšiškumu
apela-se em sace do es li uanos: a si uação é baisi, e ocês es ão po ela
esponsá eis; se a é ago a isso não sabiam, ago a isso sabem de p abyla às pessoas
manęs, i daba už ne eiklą būsi e ik jūs pa ys kal i. Tik po o knyga lie u iškai
da Li uânia e ma lo niai, mas e oliucamen e, lhes diz: es ado não capaci a a cuida da
sua sação, cuidem-se dele pa ys; eu, li o, se ei sua p imei a ajudan einkê.
Compa emos udo isso com P. Sko ina. Ele ambém k ei piasi em Didžiosios
Kunigaikš ys ės habi an es, po ém Li uânia es ados e ig ejas
s uk ū ų a ž ilgiu diploma iškai yli…
14 Jie pa ys bu o į ai ių au ybių: lie u iai, lenkai, ispanai, i alai, okiečiai…
TOMÁŠ HOSKOVEC
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
a. segunda me ade da XVI Li uânia Biggiojoje Kunigaikš ys ėje ca ac e ís ica dos
didikų globojamų cen ų eikla: B es as, Nes yžius, Os ohas. Visi šie cen ai
bu o neka alikiški: kal inis ų, a ijoniečių, s ačia ikių. Ten bu o išleis i s ambūs
kū iniai, a p ku ių i Biblijos e i mai usėnų a ba lenkų kalbomis. Rusėnų
i lenkų eliginės spaudos san ykio kai a leidžia ge ai ilius uo i, kaip kei ėsi
locais na Li uânia usados do pon o de is a uncionalciniu. Só 1575 m. e 1580 m. Vilniu e
apa ece as p imei as pe manen es imp us ó ias, ambos ka alikiškos.
Anks y esnesse deles, a di na moje jesui ų, depois do qual empo oi edleida a
p imei a e já en ão mui o a dly a ka alikų eakcija į p o es an izmą: 1585 m.
Ca echismus ca holico um, esc i o la iškai e só la iškai; 1595 m. Daukšos
Ka hechismas, esc i o lie u iškai e só lie u iškai, que o nou-se p imei a lie u iš kai
isleis a li o na Li uânia. Requí io adiciona , que 1575 m. Vilniuje oi ins i uída e
p imei a s a aqui i kių spaus u ė15, na qual 1588 m. usėnų kalba oi expleis as al
undamen inis lie u ių ei ka las como T ečiasis Lie u os S a u as, e 1598 m.
kal inis ų Lenkiškas e lie u iškas ka echizmas.
15671629 m. Es ado da Li uânia e Polônia pe encia e Ryga, na qual p imei a imp us u ė
oi ins i uída 1588 m. P iklausomai da au o idade e poli inių ci cuns âncias, ela se iu
ca álicos ou lu he onams. Falando sob e os li os bal iškais, ela é signi ica i a pelo
a o de que em 1615 m. epe ei amen e com gausius okiškais pa a eks ai expôs
eje ą p o es an iškų la ių spaudinių Enchi idion, Un deu sche Psalmen, E angelia
und Epis eln, que o am pela p imei a ez edi ados 15861587 m. Ka a liau čiu je. Ou a
e us, 1622 m. ka ališkojoje (ne kunigaikš ys ėje) P ússia, oi expulso ano ni mi nis
qua o idiomas de guia Agenda Pa a la ių, es ų, lenkų, okiečių línguas des inado Li
o nijos ca ólicos. Ou a imp us u ė na e i ó io da Li onia his ó ica oi abe a Ta
u só 1631 m.16. Exa amen e desc einė i dos his ó icos Te a Ma iana zemių aqui não
podemos.
P ússia kunigaikš ys ė exclusi inha no que sua p odução mui o de alhe e consis en emen e is o
iš kai documen ada. Além disso, a pa i de 1554 m. P ússia alojo li os monopolis: ha ia só um
spaus u ininkas, que imp udino ao es ado. P ússias es ados, o nusiesas Eu opa Luu e io
e o mas la bo a o ija, e dadei amen e alando, culú iniu dosnumu não pode acusa . língua
Li uânica na his ó ia p o undamen e įsi ė žė as y ūs lie u iai P ūsijos kunigaikš ys ėje bem
ak as, kad nuos abūs lie u ių in elek ualų kul ū iniai sumanymai, ku iuos ak-
sucedido implemen ou, não inha nenhuma 16 do pon o de is a dos países bál icos, Li onija
naudos i po eikio, nes P ū si jos als ybė jais nesusidomėjo i nesky ė pinigų
15 P. Sko inos spaus u ė Vilniuje (1522–1525 m.) bu o ik epizodas i nesėkmingo e slo pa yzdys.
anaip ol não oi a silikusi: p imei a imp us u ė Suomijoje oi ins i uída ainda mais a de, Tu ku
1642 m.; ambas an o Ta u, quan o Tu ku imp essoei as o am ins i uídas do ei da Suécia, que
ecém ís egus em es as cidades uni e sidades, inicia i a.
A igos A icles 135 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
suas publicações17. Só po causa da indi e ença do es ado não bu o edlei a J.
(1590), pilnas 1900 puslapių Š en ojo Raš o e imas, ku io ank aš is bu o
Be kūno Biblia e iu e ap o ado publibai especial da comissão bažny inė, nem
o iginalili ko lek y inė lie u ių d asininkų pos ilė Wol enbü elio pos ilė (užbaig a 15
m.),73 nem B e kūno au o i e ingos Ko ino pos ilės e imas (Pos illa Co uinij in
Euangelia Dominicalia, 15 e s a.).89 m. Nem um es e eikal no e e ido pe íodo não
alcançou lei y ojos, e isso é não pa isso so ma zala, pada y a li a ians kalbai. Em
a aliação e ospec i a, nos pelo menos saudiu que an o a Bíblia B e kūno, quan o
Wol enbü elio pos ilė sob e i e am em manusc i os, po ém lie u iš iame J.
kas Ko ino pos i lės e imas dingo ( u ime ik 1589 m. spalio 14 d. laišką, ku-
B e kūnas pšo kuni gaikš čio dinhei o ela espalhados). Di cu p esco e , quan os mais
Li u iškų ex os de naquele empo oi c iado e p a as a, uma ez que P úsijos
es ado seu pe íodo Apsh ie as obs uiu caminho de seus i a imui. P ússia p ensaí
co pus é impo an e analisa e uncionalciniu linguas pon o de is a. Nele encon am
okiečių, polkų, p ūsų, la ynų e li a ians línguas; línguas la ias aqui não18. Exis e
conhecido que P ū si jos kunigaikš is cemiou li uãos e polkų in elec uals ao seu país,
endo p opósi oá a a és deles skleis i luu e onismą à Li uã e Lenkiją ka alikiškas
kaimynes, com as quais o o malmen e uneio elações asalinas. 1547 m. Lie u iškasis
ca echism, como ele desc i o an e io men e, é pa yz dinė al ins umen o expo a.
Quando descob iu-se que lu e oniškoji e o macija na Li uânia esan i ne sėk minga,
kunigaikš is pasi elkė sa us in elec ualus Li uães locais p ūsams e angeliza kai
muo se. Olhando pa a os bažny inos egulaminus, Ki cheno dnungen, que, como é
conhecido, o am aukš čiausi es ados įs a ymai (jos on e e pi m akas oi 1523 m.
Liu e io Fo mula missæ e com mu nionis), ê-se al seka de egulamen os bangų:
(1) 1525 m. só okiečių kalba;
(2) 1544 m. okiečių, polkų e la ynų línguas; (3) 1558 m. okiečių, 1559 m. lie u ių19, e 1560 m. polkų
línguas; (4) 1568 m. okiečių e 1571 m. polkų línguas. 17 Mesmo Imanuelis Kan as (17241804), mais
enomado pe sonagem da Kunigaikš s a P ūsia, odo o seu K i i kas (17811790) inha de publica
no es angei o Rygoje e Liepojoje; só no inal de sua ida os úl imos li os gas, mo ais e
eligiosos a ados ele pôde publica Ka aliaučiuje (17931798)
(Hosko ec 2002).
18 T is la iški spaudiniai o am publicados na P ússia 15861587 m. como um écnico es angei o
encomendo: udo o inicia o e apmokėjo Ku šo kunigaikš is, que, pa a paspe in ų abalho, em
Ka aliaučių ambém a manda edi o ių e ko ek o ių; a segunda edição desses mesmos li os saiu já
em Rygo (1615). 19 Es e segundo anoniminis Maž ydo kū inys Fo ma ch ikš ima.
TOMÁŠ HOSKOVEC
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 136
Pi moji banga, skelbian i Teu onų o dino sekulia izaciją i Liu e io e o ma-
cijos p adžią, bu o g y nai okiška. Lo ynų kalba pasi odė ik su an ąja banga
d uge com okiečių e polkų línguas, mas com ou as não. Li u ians língua apa eceu
jun o com okiečių e polkų línguas com a e cei a banga, mas com ke i ąja já não.
Com la e ąja só okiečių e polkų línguas. O que isso signi ica? Realmen e oda e es
línguas locais e a só okieços e lenkos, nenhuma ou a. Sob e a p ússia língua A
P ússia nunca poli icamen e não a s é. P ūsiškai kalban ys ie iniai gy en o ji
semp e oi um obje o de go e no do Es ado, e não um sujei o; pa a eles inha quea i
elemen a aus ka ekizamen o. Li uânia língua oi P ūsijos naujokė. Ne ikė ą la ynų
kalbos (ji bu o išgabenimui ski ų spaudinių kalba) a ojimą su an ąja P ūsijos
eglamen ų banga (apie šio žan o ekspo ą nebu o nė kalbos) é a mais ácil explici ada
pelo a o de que ela oi des inada p ecisamen e ką ik į P ū si ją pak ies iems bei
a ykusiems lie u os, incomen es nem okiečių, nem polkų kalbos. E o a o de que após a
e cei a onda de egulamen os a língua li uânica não es i esse mais em uso, indica que
en e an o P ū si jo je sua impo ância eduziu a poli icamen e i ele an es
populações sielo ada necessidades pa a a o ja mos idiomas20. Em essência pode-se
a i ma que a língua li uãs na P ússia uncionciamen e subs i uiu p ūsų língua, que
en ão não be eco educa usių e poli icamen e pilna eisių consumido es (ku ių anks esnį
egzis a i mą mo no g a i jo je Li huanica ali e aip ykusiai a skleidė au o ius).
Isso ambém es emunja unikali 1561 m. P ūsijoje edleis o Luu e io Enchi idiono e imo pa a
eks i nė es u u a. O li o começa duas ezes: na página 17 imp imiu-se ex enso í ulo la pas,
após ele (1924 páginas) habi uas inė au o iaus p akalba, espei osamen e dedicada ao
kunigaikšči; a čiau após a p imei a olha de í ulo (1 página), como da linha p imei a pa e do
li o, lemos longa mesmo ku nigaikš čio p ologą (316 páginas). Só es e a o não em análogos em
nenhum ou o P ū si sua imp essão. No en an o ainda mais su p eende o kunigaikščio p ologo
paski is. Kunigaikš is (1415 páginas) g andemen e exo a seus sace do es (de a o isso e am
seus o iciais, esponsá eis po ad mi ni s a ci ją) a p ocu a in eligen es p ūsų meninos, gabių
mokslams, e con ence seus pais a pe mi i mo ky is, que um dia eles se o nassem
sace do es, que adminis a iam seu pa apiją p ūsų eu opa usando a língua sem simplesmen e
p essão... To les unikūs P ijosijos sanda a liudija, jog kunigaikė apelido não leu, po an o, o
e ė jų. Kunigaikš is įsipa eigoja pa s ma e ialiai em i be niukus, kol jie moky-
sis, i mokė i jiems s ipendiją. Šiuo p ologu 1561 m. P ūsijos Enchi idionas y a
es ado da P ússia decide seus locais bal os sielo adai. 20 Não hou e quem nupuk ų 1559 m.
egulamen o Li uãos de pe missão, po isso alguns cên imos ele expgulhou Ka a liau čiaus
pilyje se iço do es ado onde.
A igos A icles 137 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
VII.
Pabaigai de a a saky i į klausimą, iškel ą s aipsnio p adžioje: kodėl knyga,
na mais ampla Eu eu opos con ex o é examinada a P ússia cul u al e his ó ica
espaça, au o iaus in i ulin a Li hu a ni ca ali e ? Po an o, que examina só só
p ūsų língua é eng açadamen e menca, e examina lie u ių kal bą apsi ibindo pačia
kalba apsk i ai impossí el. P úsia his ó ica espaça em mui os aspec os de oi i in
impo an e bi língua li uânica aidai e unciona imui, e só a pa i des a
pe spec i a pode adequadamen e en ende , como ela desen ol eu e unciona o em
seu na aljojo Didžiojoje Kunigaikš ys ėje. His ó ico kal bos o maçãois dos
li uãos especial é pelo a o de que ele pa alelamen e oco eu em duas adições de
es a ismo. Is o i nį la ių kalbos o ma imąsi em essência lėmė o que a é 1918 m.
la ių als ybingumo nunca nebu o. Eu opie iškąjį es a alidade como cul u al e
his ó ica o alidade pode se concebido e desc i o só de oda Eu opa con ex o.
Visuminė ilologinė li uanis ika não pode se di e en e do que api man i oda a Eu opa.
LITERATŪRA
BBE – Billēmai bhe e sinnimai I–II, ęs inė se ija, Vilnius: Vaga (nuo 2015 m.), Lie u ių
kalbos ins i u as (nuo 2019 m.).
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2010: P ūsų a dyno y imo p oblemos. – Flo ilegium Li huanum:
in hono em eximii p o es so is a que academici Li huani domini Eugenii Jo aiša anni e sa-
ii sexagesimi causa di ca um, sud. G. Blažienė, S. G iga a ičiū ė, A. Ragauskas, Vilnius:
Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 173–185.
Blažienė G asilda 2015: Kalbos lem is i likimas. NERIMAS 3: Išsaugo i Lie u os
als ybę, Vilnius: Lie u os mokslų akademija, 19–49.
Bezzenbe ge Adalbe 1874: Besp echung on Nesselmann 1873. – Gö ingische
geleh e Anzeigen 39, 1221–1250.
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und i a-
lienische Ab kü zun gen, Leipzig: Webe .
Hosko ec Tomáš 2002: „Přá elský přípisek“ Immanuela Kan a k li e skému slo -
níku. – Filoso ický ča so pis 50, 125–146.
TOMÁŠ HOSKOVEC
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Hosko ec Tomáš 2010: Celos ní ilologie jako p og am (na příkladu bal is iky). –
Časopis p o mode ní i lo lo gii XCII (1–2), 10–17.
Hosko ec Tomáš 2012: Poe ika a ilologie. – Poe ický Cikháj B ně 2010, B no:
T ibun EU, 13–27.
Hosko ec Tomáš 2012a: La linguis ique ex uelle e le p og amme de philologie
engloban e. – Ve bum XXXII (2), 193–218.
Hosko ec Tomáš 2016: K zásadám no ých p ažských hesí. – Ces y ozumění, ed. by
M. Konečná, B no: Ins i u p o he me neu iku, 154–161.
Hosko ec Tomáš 2017: Thèses de P ague 2016. – Tex o! Tex es & Cul u es XXII,
N . 1, 1–17.
Hosko ec Tomáš 2018: … und wenn die Sp ache einmal gebüh end abgeg enz
wi d? – Tex o! Tex es e cul u es XXIII, N . 2, 1–11.
Hosko ec Tomáš 2018a: Jazyk, ideální slo níko é heslo. – Li ikon III, N . 2, 331–344.
Lemeškin Il’ja 2009: So ijaus sakmė i 1262 m. ch onog a as: pagal A chy inį, Va šu os,
Vilniaus i I. J. Za be lino nuo ašus, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Lemeškin Il’ja 2019: Li huanica ali e , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as (Billēmai
bhe e sinnimai II).
Lemeškin Il’ja 2020. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения
книгоиздателя (1470–2020) / P anciškaus Sko inos po e as. 550-ąsias gimimo me ines
minin (1470–2020) / Po ai de F ancisk Sko ina. Еn commémo an le 550e anni e sai-
e de sa naissance (1470–2020). T a aux du Ce cle linguis ique de P ague nou elle sé ie,
ol. 10, Vilnius–P ague: Ins i u na ional de langue li uanienne; Ce cle linguis ique de
P ague.
Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Min is.
Mikalauskai ė Elzbie a 1938: P ieš e o macinių laikų p ūsiško Tė e Mūsų nuo-
upa. – A chi um Philolo gi cum 7, 102–106.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1873: Thesau us Linguae P ussicae. De
p eussische Vocabel o a h, sowei de selbe bis je z e mi el wo den is , nebs Zugabe eine
Sammlung u kundlich be glaubig e Localnamen, gesich e und zusammenges ell , Be lin:
Ha wi z und G ossmann.
Sa a ewicz Jan 1939: Un ac os iche de Maž ydas. – P ace Filologiczne 18, 7–8.
Sa a ewicz Jan 1946: Dwa d obiazgi li ewskie. 1. Kilka uwag o we sy ikacji li ew-
skiej, 2. Nie znamy ak o s ich Maźwida. – In e A ma: zbió p ac o ia owanych P o .
S aipsniai / A icles 139
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
Kazimie zowi Ni schowi w siedem dzieś ą ocznicą u odzin (1 II. 1944) p zez p zyjaciół, ko-
legów i uczniów, K aków: S udium Slo wiań skiego Uniwe sy e Jagielloński, 59–65.
Schmals ieg William R. 2015: S udies in Old P ussian, Vilnius: Vaga.
T au mann Reinhold 1910: Die al p eußischen Sp achdenkmäle . Einlei ung, Tex e,
G amma ik, Wö e buch, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
SUMMARY
This con ibu ion pays a ibu e o he gen e o e iew as i was cul i a ed one hund ed
and e en mo e yea s ago: a schola e lec ed ho oughly and e y pe sonally on a (se o )
ques ion(s) ha had been ea ed by his ellow-schola in a ecen ly published book. Tha
was an excellen way o i id scien i ic com munica ion, and a e y in ensi e one (no ice
ha Bezzenbe ge ’s 1874 e iew o Nesselmann’s 1873 publica ion is o e 30 pages long).
Those old e iews p o e use ul up o now: he who wan s o unde s and Fe dinand de
Saussu e’s s uc u al phonology, bu has nei he enough ime no ene gy o ead h ough
Saussu e’s ex emely complica ed Mémoi e su le sys ème p imi i des oyelles dans les langues
indo-eu opéennes (1879), may s ill gain sup eme ad an age om eading Saussu e’s e iew o
Johannes Schmid ’s long ago duly o go en K i ik de Sonan en heo ie (1895), published in
1897 in Indo ge ma ni sche Fo schungen; he who wan s o lea n wha Saussu e’s non-s uc u alis
disciple An oine Meille , who only w o e books on pa icula languages, hough abou his
o ha gene al linguis ic issue, will s ill ge bes in o med by he nume ous de ailed e iews
Meille , a pa ia ch o F ench linguis ics, published in Bulle in de la Socié é de linguis ique
de Pa is. By his p esen con ibu ion, he au ho ende s homage o Pa el T os (1907–
1987), eminen Bal is among o he s, membe o he P ague Linguis ic Ci cle, and an
“encompassing philologis ” pa excellence, e en i a an la le e, who ne e w o e a book, bu
ex pended his amazing wisdom on hund eds o b ie no es, published all o hem as pe sonal
eac ions o a ious scien i ic ideas ha had been o mula ed h oughou he wo ld.
Re iewing Il’ja Lemeškin’s book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), he au ho explains
he p o g amme o encompassing philology (Ganzhei sphilologie, philologie engloban e),
i.e. he con empo a y phase o unc ional s uc u alism, which has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle. In essence, encompassing philology is a semiology
o bo h o al and w i en ex s. Any ex , aken as a whole, is conside ed one pa icula
cul u al-his o ical e en , which is subjec o social no ms. Any ex , aken as a whole, is
TOMÁŠ HOSKOVEC
140 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXV is, i s alue can only be de e mined by di e en ia ing he sign
conside ed one global linguis ic sign (in Saussu ian sense), which subsequen ly may be
s uc u ed in o smalle (always Saussu ian) signs. Wha e e he size o a linguis ic sign
om o he signs wi hin a pa icula de ining se (De i ni ionsmenge, ensemble dé ini oi e). Fo a
ex , he essen ial de ining se is i s gen e: consequen ly, he ea lies aces o Bal ic languages
a e o be analyzed wi hin hei peculia gen e o colophon, when being con on ed wi h all e en
po en ially languages a e o be iewed wi hin he u e ly u ili a ian gen e o Hansea ic
ela ed colophons (w i en in La in, Ge man, F ench, Danish, e c.) ha a e a ailable o
he espec i e pe iods and en i onmen s; simila ly, he medie al ocabula ies o Bal ic
lexicog aphy; h ough he ele an gen e o pa a ex s in o he Eu opean p in s. Tendo explicado
and inal ly, he poli ically colou ed p e aces o he oldes Bal ic p in s a e o be pe cei ed
udo isso, o au o delineia an o o in ne dinamismo e a heu is ica ine en e dos co po a his ó icos
de ex os bál icos que êm sido p e se idos a pa i do 16 h e a p imei a me ade do 17 h cen u y:
aqueles monumen os de em semp e se abo dados den o de um amplo quad o cul u alhis ó ico
que ab ange ou os e en os eu opeus ele an es; Bal ic phil ology should ne e be es ic ed o
he gene ically Bal ic languages only.
Į eik a 2021 m. junho 10 d.
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ažský ling is ický k oužek Ce cle linguis ique de P ague
Španielo a 1326/35, CZ-16300 P aha, Čekija
hosko [email protected]