scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Lithuanica aliter“: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Lithuanica aliter“: visuminės filologijos pritaikymas lituanistikoje

Author: Tomáš Hoskovec
Year: 2021
DOI: 10.35321/all85-06
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2122/2243
S aipsniai / A icles 117
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ahos ling is ų bū elis
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-1207-5582 Wissenscha lichen
Fo schungs ich ungen: allgemeji und e gleichamoji
sp acho y a, bal is ika, indoeu opeis ika, alles mi nė i lo lo
gija, s uk u alizmas, semiologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all85-06
LITHUANICA ALITER:
VISUMINS FILOLOGIJOS
PRITAIKYMAS LITUANISTIKOJE
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
ANOTATIUM
Be uhend au Iljas Lemeškins Buch Li huanica ali e (2019), e klä de Au o , was is
isumliche Philologie, en wickel ama des zei genössischen P ahos ling is ische Bü elio,
sowie zeig e, wie sie angewende bal is ikos Un e suchungen. Obwohl und abzie wi d XVI. j.
und XVII. j. e s e Häl e, ih e Anwendung wi d imme du chge üh sys ema isch alle
eu opäischen Kul u kon ex im Hinblick nich nu au bal iškųjų (gene ine sinnes)
Sp achen ex yns. ESMINIAI WORDŽIAI: isumische ilologie, unkcinis s uk u alizm,
e gleichamoji kalbo y a, bal ische Sp achen, li uanis ika, p ū enis ika.
ANNOTATION
Repo ing on, and e iewing ho oughly Ilja Lemeškins book Li huanica ali e (Lemeškin 2019),
e klä de Au o he p og amme o encompassing philology as i has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle, and ou lines how encompassing philology should app oach
na u ally, wi hin a Eu opean cul u al-his o ical amewo k, e en i es ic ed o he 16 h and
he i s hal o he 17 h cen u y he whole ma e ial basis o Bal ic linguis ics, which on i s u n
should ne e be es ic ed o he gene ically Bal ic languages only.
KEYWORDS: encompassing philology, unc ional s uc u alism, compa a i e
linguis ics, Bal ic languages, Li huanian, Old P ussian.
TOMÁŠ HOSKOVEC
118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
I.
Billēmai bhe e sinnimai (WEB […] BBE) is die Se ie, in de Iljos Lemeškino monog aphia
Li huanica ali e ausleis a und ma kie an endem Nume iu (Lemeškin Umbe o Dini)
2019), pa adinimas. 2015 me ais leidykloje Vaga iš eilės pi mas pasi odė eika-
las S udies in Old P ussian, ku į pa ašė Viljamas Rygelis Šmols ygas (Schmal s ieg
William Riegel), o leidimui ūpes ingai pa engė Pje as Umbe as Dinis (Pie o
(Schmals ieg 2015). Abu ei ka lai sind des gleichen G a inis s iliaus (äuße schließend
und de ales), sie zeichnen sich hochš a knihų publie ungs Kul u . Das, dass pi lio aus
masis bu o išleis as Vagoje, o an ąjį išleido Lie u ių kalbos ins i u as, e in-
ina kaip o ganizacinis a si ik i nu mas: s a biausia se ijos BBE publika imo
ien isumas.
Ką eiškia šis keis as pa adinimas? Tai y a di b inis kalbinis da inys, sudė-
au en iš kų p ūsų Wö e n lyčių. Jung ukas bhe p ūsų Sp ache paminkluen pa a o
meh als ke du is hunde Mal, und das übe asch nich : bedeu e ein ach i . Die
Wö e billēmai und e sinnimai, a i kščiai, sind hapax legomena: billēmai (III 13115)
inde sich nu Passage Visagalis gailes ingas die e und ä e, wi bezeihe di pagy imą
i dėką (Mažiulis 1981: 238); e sinnimai (III 651819) ie nin elį einmal pa a o e nega i e
Fo m ni e sinnimai pasaže p iešais die ą ha es allom on dė mė mis sel schuldas
duo is, auchogi omis, die wi soogi nepažįs ame (Mažiulis 1981: 148). E s es omo's
p a a mese e bindinys billēmai bhe e sinnimai is übe se z als bylojame und
bekann ame und e läu e so: bylojame übe selbs ąją kul u und bekann ename
wel liche kul u einlegü in un e sinėjand unse e kul u (BBE I Schmals ieg 2015: 3). Ziel,
is de inie deu lich: aus engu os kalbine es Te pes zu s eigen in b ei e e
kul uu ene Be eich. Es gib wede übe das, ob schon ein d i e omas o be ei e
wi d, noch da übe was da in gesp ochen we den wi d, a čiau mi F eude es s ell ,
dass beide I und II omai selbs on sich selbs un e hal sam einlei en mi noch das zwei
al sp außische Sp achen-Ak ionsmažodžių Ve bindungs e zeichnis: nume is I,
S udies in Old P ussian, mi paan ach e A c i ical e iew o he ele an li e a u e
in he ield om 1975 un il 2005, esp. aus ies api ben d d d d d . nu me is II,
Li huanica ali e (beine paan aš es), s ell , wie al ösige p ūsų Sp aaga Ma e ial
soll e sein ki so (lo yniisch ali e ), das is neujai und de amai, y inėjama alle Kul u
Eu opas un e sajų mas u. Dieses ki onikei s Teil is und de Fak , dass das Buch, die
sys ema isch i ia (senuosius) p ūsų kal bos pa min klus, genann asi nich P u henica,
wie ikė umėmės, abe Li huanica. Paauschkinimas, i kė ina, aus yškės dieses
A ikels Ende.
Wei e hin die al e P ūsų Sp ache we den wi ein ach p ūsų nennen: neegzis uoja
keine mi u inioji ode neu joji p ūsų Sp ache. Im e s en BBE ome e wende
inys Old P ussian – okiečių žodžio al p eußisch kalkė, o pa s okiečių žodis
A ikeln A icles 119 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
wi d angliškas daį es as in kalbo y ą, wanne okiečių kal bo je wa no wendig zu
un e scheiden on poli ischem s aa lichem p eußisch. An ojo BBE omo au o ius
li auischlich a oja są oką p ūsų kalba.
P ūsų sp ach anme kungen ex yns ė a menkas: Baselis und K e es kolo onen, dass unk ioniuo ų
Elbingo i G ūna o žodynai, du liu e oniškojo Ka ekizmo leidimai i Liu e io
Enchi idion. Tuo apsi iboja p ū siš ki eks ai, ku ie sąmoningai bu o suku i am,
p ūsų sp ich , apdami des kollek i inio bend a imo ak ens za ikdamas handsk i sch i en om XIII bis
suo omis p iemonėmis. A si ik iniais kalbos pa min klais laiky inos glosos, an-
XVI amžių, und beispiļi, pa ei kiami k ach o y a ü die büche übe p üsus, ausgegebenen XVIXVIII
amžiais. Wede pi mie ji, noch die zwei en di ek wa en ü sp achliche Kommunika ion bes imm . Die
e s en en s and als Büchos sa i ninko ode Ve b auche s pe sönliche Anme kungen1; die zwei en,
kaupiami keis enybių und senienų ko lek cio na imo sume imais, soll e pakel en k ach ą ab aschiuse
Sch i s elle s p es ij. Aße ai p ūsų Sp ache pa min klų Ka ego ie zuzuweisen Pe sonen- und
O snamen, inden a chi is ischen Quellen2. džiagą, besonde s alosios indoeu opäischen Sp achen, noch
äl e en als li auensisch sp ach, die selbs wu de gehal en an al en al en e alonu, pėdsakais. P ūsų
Nuo XIX amžiaus y a ęs adicinis ling is inis požiū is laikė isą ą me-
Sp achenbeispiele ep äsen ie o Kons uk ionen, die wa en pa ei kia mos wie indoeu opäischen
Sp achen ekons uk ion, und das meisp selbs p ūsų Sp achen an Monumen en inhal wa ganz
nepaisoma. Die E ah ung de le z en Jah zehn e, wie zeig Viljamo R. Šmols ygo BBE omas, on o
hunde Jah en e wende e P axis im Wesen lichen nich un e scheide , jedoch cha ak e is isch, o
d au ge und e eulunk das, dass p ūsų Sp achenmonumen e heu e quali ä s- und
zu e lässigkei spe spek i e bewe e we den iel o sich ige . Iljos Lemeškino BBE omas in
quali ybiisch höhe en Le el e kelia selbs genann e Denkmalen y i nė jimo me odą. Lemeškinas
behandel nu in encinius paminklus, . i. solche, die komu ni ka ciniais sume imais en s and nach eine
gewissen ausanks lichen sumanymą (in en io), und un e such sie alle: ž el gia in sie eu opischem
kon eks e, be ücksich igend in ih e unkcinę-komunikacinę paski į sowie ū kul i nį-is o inį žan ą. So
Wissenscha le o se ig na ü lich schon ühe such un P og amme en wickel diesen: Al es
Sp achenmoninklus wah zunehmen als Tex e, d. h. kul u ell-his o ische E eignisse, die bu o gescha en
in gewissem Um eld zu gewissem Zweck, wobei zu einem 1 Tai pasaky ena und übe ausgeblieus XV. a.
begal ungs He nsp ediges agmen (Mikalauskai ė 1938: 10210 Blažienė 2015: 1449). Das, dass solch ein
Au zeichnung wu de gemach , neabejo inai bezeig de Ö en lichkei po b auch , zu haben
haup sächlich einen ch is onišką ex zu sichis o ėjuse o m, jedoch das nich ände den Fak , dass
das Au zeichnung wu de gemach p i us eine Pe son wah scheinlich eines P ies e s ode Monziols au
ihm as me niš kai gehususu Daik o, de ü ein pe sönliches Geb auch bes imm wa . 2 P ūsų ik inių
daik a a džių ma e iagai neujai bei ali e aus y inė i besonde s nusipelnė G asilda Blažienė
(Blažienė 2000, 2005, 2010).
TOMÁŠ HOSKOVEC
120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV wi kliche anuome gülijusių isuo me ni nių
no men. Das, dass bal is ikoje esp. indoeu opeis ikoje es imme noch nuskamba
e oliucingai, by lo ja nu übe negy os p ak ikos sus aba ung. Wünschenswe
is , dass solch ein Ansa z zu Gewohnhei wi d3.
II.
P ädama on kolo onen. Diese Gen e bal is ikoje is neu: Bazelio kolo očiu nich s
nas as as ik 1974 m., o K e os – ne 1992 m. Pi masis I. Lemeškino nuopelnas
y a as, kad jis neabejodamas p i pa žįs a kolo oną sa a ankišku žan u, ne u in-
zu un mi glosom. Glosa das is Anme kung schon lange (seniau) ollende e Buch in,
au gezeichne des Pe son, de dieses Buch benu z sich. Kolo onas is kū y binis
ak , mi dem ollende wi d Buchescha en. Tu geme in Ansich is , dass o dem
Au kommen de P esse e we ben einen Buch bedeu e e eine gewissen Pe son zu
bes ellen nokopie en gewissen Tex . P es ižo mi me imais, de , na ü lich,
e wä m e Bes ellung, wa möglich einen ande en Menschen zu mie en um die on
ašą iliuminuo en; mi le weile wa das Codex e s ellen sowie sein Einbinden nich
so wich ig und eue kos ojogende da lykas.
Medu amžių hand aš liche Buch ha no male weise keinen Ti e ausbla , und Kodexen sie is eing iš a
auge mi e schiedenen ande en Büche n. Einem Buch nich gleichenden ome hil i den i ikuo i
incipi as [la . incipi čia p asideda], mi dem Buch begonnen wi d, und eksplici as [la . ex plici čia
baigiasi] ode kolo onas [g . κολοφών i šūnė, e igigung], mi dem Buch ü bai giama. Und genau
Buchesende und nu nu hie ! kann a schließen indi iduali pe ašinė ojo asme nybė: wissenscha
A bei nik, bis olls gewesen anonym, angib , wann e ige e seinen A bei , pa si a šo und üg
mo i uo u Si ua ions aus a mę, die mi nu ašomos Buches Inhal ini ha nich s ben d a. To negana:
wegen Kon as mi uni e saliąja la ynische Sp ache, du ch die wa das Buch gesch ieben, e o p i
de da i gendeine i gend einen weis ą, exo inen, lokalen Bewohne n un e s ändliche Sp ache. Genau so
en s anden p ū siš kieji kolo onen: aus P üssien s amm mi elal e liche in ellek ual en wickel e sie
nich geb inėje, 3 P isimin inis e oliucinis au o iaus bedėlis in dem Buch So ijaus sakmė und 1262
Jah es ch onog aphe (Lemeškin 2009). Ge ai žinomą e zähligung übe li auische pagonybę, den bal is i
schon lange he o geb ach aus eine baž ny ine sla ų kalba gesch iebenen k onikas, I. Lemeškinas
e s e pe skai e e des ganzen ch onog aphos kon eks e. Das nun lö mä, dass in ande en O en
desselben Geschä s e seine unk ionlichen und s uk u lichen Pa allelen en deck e, übe die
niemand zu o nich gedach ha e, und konn e in e p e ie en den Bal is en selbs in sich nich
in e essie e ch onog a en als nich pa de schlech en Bedeu ung S aa lichkei scha ende
Ges ung, als die kü zlich ausges o benen Kie o Ru schens die Kul u Li huaniens m einmal bewuss
übe agen wu de nie ne my ni je einmal Toskan, einmal in K e a (ku i damals bei mi wa und bei mi bei
De Didžiosios Kunigaikš ys ės Diens be.
A ikeln A icles 121 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
de C).
I. Lemeškinas ich e Au me ksamkei au das, dass die En deckung beide p ūsų
kolo onen nich zu ällig is , dass es na ü liche sis emiško mode naus
mi elal e liche la yniische kodeksen ka aloga imo Folge. Bücken wi pa si ušę
da ü , dass ih e wi d ge unden meh , und e söhnen wi uns mi dem Fak , dass
aikys bū en p ūsų, o ne lie u ių a la ių. K i iškai į e inęs iską, kas iki šiol
bu o publikuo a apie kolo onus, i išsamiai išanaliza ęs kolo onus nag inėjamų
aus allen bal ischen Sp achen mi u e ko lo onuose e scheank aš ischen šal i
iden i ika imą bei pag indimą ly gi na mąja bal ų-sla ų medžiaga, kas y a k ali i-
ni (Kolophono-Gen o) Kon ex einschließlich au osakos We ken kuo ina als noch
ein o iginalus au o iaus nuopelns, I. Lemeškinas zu solchen isumigen In e p e a ionen e eich .
• Baselius Kolophon, so genann nach dem O , in dem e ge unden wu de, wu de
gesch ieben in Siena nach au on 1369 m. Janua 5 in 6 d. [pe T ijų Ka alių igiliją].
Sein p ūsiškoji Teil is T ijų Ka alių kalėdinė dainelė, du ch die k epie sich in ein
Lokales Sienos, Toskanas, I aliens Pe sonį namens An onio Bo na chi. Pa ašė den Buch
und kolo on, mi dem sie is ollendama, anzūzischen Wissenscha le es Ni kolio
O e mo ( 13221382) ak a ü Ques iones me heo o um, nu ašė neį a dy as p üsas Lie
aus u os ku ni gaikš čio Bu au o-Hen iko, 13681369 m. lydėjusio impe a o ių Ka olį IV
jo ium o ke lio nė je pe I aliją, palydos. I. Lemeškinus de aillie ab a ia Bu au ą
und ihn lydėjusį p ūsų in ellek uų bū į: e weis und ande e kolo onen, in denen
p üsas in ellek uas is un e sch ieben seinen a du, do ne benu z da mas
gim osios p ūsų sp ach. Seine sei s, wä 's ge n hinzuzu ügen, daß das, dass Ba ze lio
ko lo one kopijuτής nepasi ašė o das is aki aizdus und neabejo inai bewußnisige
Gen o es syk lių pažei di mas pass mi dem, dass das kolo ono p ūsiškoje Teil, Kalėdų
dainoje, e k eiesi namens in gewissen Pe sonį, i alą An oniochi, de so s a
nu ašy ojo mi Bona ja mas (kai pe sieo ode besi zige ) gebunde es Buch.
• K e os Kolophon en s and 1440 m. 12. No embe d. in Chanijas S ad . Juo
beende ams i alų huma nis o Paulo Vene o ( 13681428/1429) ak a Logica pa a.
P ūsiškoje kolo ono eil kal ba ma übe majos, . y. Mai ežio, s a ymo und gal ijų
a ymo in e s ąją ühla io ganyklą apei gas. Pe ašinė ojas okie is Pe us
Wicke au selbs nemokėjo p ūsų Sp achen, dahe pe ašė p ūsų eks die mi
Fehle n. S ü zend sich au de ailliu Folklo o We ken sowie ih e Poe ikos Kenn nis, I.
Le meš ki nas üb igensamai ihn ekons uie e und in e p e ie e. Eu is inė K e as
Kolophon Bedeu ung is die, dass sie liu di ja übe P o og a o we ę: Wicke au
mein e, dass es no wendig is zu kopie en und ihm un e s ändames p ū siš was Teil,
wa s e O iginalalo Kolophone; übliche weise sk ip o ien nich kopijuoda en ih en
nu ašomų eikalen ko lo o nus, und ku da o ih en. Übe welchen p o og a en 1440 m.
in K e e solchen Fall is gesp ochen? Das ga Buch, die ha e, ode ielleich soga und selbs nu ašě p ūsas Pe us Tu nau, P ahos

TOMÁŠ HOSKOVEC
122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
uni e si e o auk lė i nis i čekų husi ų šalininkas. 1422 m. jis kelis mėnesius p a-
leido K e oje, nämlich Chanijoje, o g į žęs in husi ų P ahą sch ieb la eynišką
eliaciju o g eikų bažnyčią. Pe o Tu nau Schicksal und ke lio näs aus üh lich
besch eiben in inquizi ions e ah en. De P ozess o ihm wu de o ganisie 1425 m.
und kos e e ihm Leben. Blick man in un e such em Zei aum Eu opą, kann man
behaup en, dass Pe us Tu nau in Wah hei is de einzige in Dokumen en
be es ig e p üss, im sp echenden Zei aum pabu ojęs e nem K e o.
Baseli kolo on, wie und exzo išką K e es kolo ono Teil, en wickel e p üsai in e ai
lek ualai, nu a ši nėję mode niausius da gy ų amžininkų mokslinius eikalus:
ai bu o ne kanoniniai, o ei kiau maiš ingi eks ai. Jų kopijuo ojai di bo eks-
kliuzy iniam aiškiai p o iliuo ų in e esan ų a ui, o dėl pa ys u ėjo bū i i in ge-
e au mi neues en wissenscha lichen E ungenscha en. Taigi XIV a. an o
sios halses und XV a. begäch igen Eu opa leb e weiße, nämlich p üse, die nich nu
dass schėsi Eu o pos uni e si ä en, abe und gehö e e ansna ionalinei Eu opas
in ellek uä espublikai. We wa en sie so? Wo und aus welchen Einkommen sie
leb en? I. Lemeškinas s ell , dass anoniminis Baselius kolo ono au o ius wa
ausgebilde e p üsas aus Li huanias g oßjo kunigaikščio Kęs učio sūnaus Bu au o
palydos. Mi ihm leb e in P aho und ihn ly dė seine eisen po Eu opą. XIV amžiuje
la yne Sp ache aussimosslinusiu bal u egalėjo we den nu p ū sas. Pakankamai
s a kus e nisch bal iškasis mies iečių luomas wa nu P ūsijoje, die auch bu o
ane kann la yniškosios Eu opas Teil. Lo yniškajai Eu opai gehö e e und Li onija,
jedoch de mo g a iklich sie wa iel silpnesnė und e hniisch bal iško mies iečių
luomo, kann man sagen, as ha e. Li uanien, demog aphisch s ä ks e aus allen
Bal ischen Länden, la yniškajai Eu opai wa imme noch pagoniška, und das ände e
sich nu paße XIV a. Ende: symbolischem E eignisem halgend lie u ių kollegies
geg ünde ung P ahos uni e si e e 1397 Jah en.
Pe us Tu nau, K e os kolo ono p ūsų Teils Schöp e ode Ad essa 4, schon gehö eines ande en
Zei o a pio P ahai, in ellek ualaus Re o ma ions cha ak e P ahai, wiede gi eu opischen
Dimensionen. Tu nau mo kė si P ūsijas und Lužicas pa ikulia inėse pe Veneciju ückjo nach
mokyklose, s udija o iloso iją P ahoje i eisę Bolo ni jo je. Pabu ojęs K e oje,
P ahą, wo woll e s a en akademische ka je ą, abe ihm nepassike e. Ausp obie e K ä e
Silezionen und endlich e ige e Leh e jaudamas P alco Landes Špi o ka ed os mo ky kloje. Do
wu de e e such und 1425 m. wu de e b ann inkwizi ionen ü seine Re o macijos o i en a ciją
bei husi ischen idėjų ö en lich e kündigung. bui, die p o essionell pe ašinėjam in Büche n
Lo yniška eliacija apie g aikišką bažnyčią, jo pa ašy a P a ho je 1423 m., u i
4 Ku į iš šių aidmenų – kū ėjo a ga ėjo – Pe as Tu nau a liko o iginale, nusp ęs i neįmanoma.
S a bu ik ai, kad Tu nau be ku iuo a eju p iklausė ekskliuzy iniam P ūsijos in elek ualų klu-
wei e en sich spiismingem Nach ich em po ganz Eu opą.
A ikeln A icles 123 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
bū i ak uojama a siž elgian į pla ų husi ų in elek ualų susidomėjimą al e na-
y iomis k ikščioniškomis p ak ikomis.
In elek ualas bal as Pe as Tu nau is eine on le z lichen P ahos p ūsų: husi ische P aha bal iš
koje e d ėje schon deu lich o ien i osi in Lie u ą. E hnische p üsai gehö e XIV Jah hunde s an o
sios pusės P ahai, die damals ihnen gewäh ik en ausschü lichen Bedingungen. Hie ungie e eine neue
Uni e si ä , inku die 1348 m. Es wa la yniškosios Eu opos sos inė s ändinė Š en osios Romos im pe a
o ių Ka olio und Vaclo o ezidencija5. Lais ie en p ußischen jungene n P ahos Uni e si ä wa
a i miau sias, na ü lichlich zuge eil ins nach Wohnam jä O . I. Lemeškinas philosophiens und ech s
a kul e jene ma ikulen inde ielhei s uden ä, die spon anisch un e sch ieben p ūsais (ki e
Fakul e s me dicinos und heologiens Lis enai neišliko). Da übe hinaus, in P aha ab 1365. ezidau e
Lie u os ka a lius em yje Bu au asHen ikas, egie enden g oßigen Kunigaikščio Kęs učio sūnus, al
dan čio seines g oßen Kunigaikščio Algi do sūnėns, gegen welche e poli isch ebellie e. Emig an Bu
di das Ka aliaučiuje wa gek euz als ka olikas, und geschei e n un e nahmen den ka ischen
Ak ionen in Li uanien, pa bė go in P ahą bei Heiligos Roms impe a o ies6 dessen damalsige F au Elžbie a
aus Pama io ( u amai susiklosčius ėybėms) wa pussese ės duk ė, . y. a ima Bu au o gi mi nai.
Wi dend in P aho, Bu au as-Hen ikas mi impe a o ium wa unmi elba e bunden, ihn beglei e e
nich nu au Reise po I alieniją 13681369 m. Be keine Zwei el, ha e seinen in Eu opą o ien ie en po li
i nę p og amm. Bu au as-Hen ikas P ahoje un e hiel d a ą, und da seiend em inys e nich u ä
seine keine ka nischen Galios, des o meh ha e sich zu e lassen d a iškiais-diploma ais. Eu opinio
aus si la i ni mo e eich usių li auischen g e a wa , abe ausgebildusen p ūsų ne ūko, und besonde s
iel on ihnen bu a P aho je. Na ū alu, dass Bu au as ich e e sich genau an sie: diese kalbiß und kul
ū iš kai ihm wa en nächs en. I. Lemeškinas s ell Da en übe das, wie iel p ūsų aš un ajame de šim
me ie wa un e P ahos mies iečių und welche wich igen P lich en sie besuch en. Bene
ausd ucks olls es Beispiel als 1390 m. P ahos a ki yskad mi š a, kunigas Pe as, genann P ūsas, kam
sein auspazie en und gewäh en oji Bu au o gy e ni mo his o ia s imm mi XIV a. okiechs eilė aščio
e s e , 5 Nach Namens Ka olis Liuksembu gialius wa de e s e Tschechische Ka e is, ie e gi wa
e als S enen o sios Kaise des Roms; Vaclo as Liuksembu gie is wa de ie e König Tschechiens
und de e s e Kaise des Heiligen Römischen Reiches. džiuosius kunigaikščius mi dos niu poli ischem
kupas Jonas iš Jenš eino, po ka aliaus an oji galingiausia igū a šalyje, pasiju o,
Vo schlag. Leide , damals Ane kennung e leuke e e nich .
pa epimo sa k a men ą.
Filologinio, apimančio isą Eu opą, y imo ibose y ėjas a skleidė, kad ik-
6 Kaip y a žinoma, nedaug laiko ep aėjo nuo o į ykio, kada 1358 m. impe a o ius Ka olis išsiun-
ė sa o asmeninį pa siun inį, P ahos a ki yskupą, pas naujai įžengusius į sos ą aldančiuosius di-
TOMÁŠ HOSKOVEC
124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV mal ausge unden 1826 Jah en un e dem
Namen Li aue , le z en d echdalio li e ü lichen e zählungem. 1899 Jah en
ge manis ai dieses ei langs sch ieb čio au o enscha zugesch ieben
Schondochui (Schondoch), pa ašiusiam eilė aš į Königin on F ank eich. Das nu
pa i i na, dass li a is Bu au as Exilyje P ahoje wa Eu opa gu bekann e
und wich ige Pe son. Ieš ko da mas Bu au o-Hen iko und seine Umgebung
pündsakų, I. Lemeškinas mach bedeu ungs olles his o isches und a cheo lo ginį
išsiaiškino, kad y a žinoma, ku P ahoje bu o palaido as Bu au as, kad jis palai-
ge unden. Mokslininkas do as ame dämlichen kape, in dem ühe a gulė sein
B ude Su ila-Janas (übe den bis šiol wa nich bekann ), und dass dieses g ab
geblieben unbe üh . Niemand hinde nich a cheologisch zu e o schen diese
S elle. Es is ein bedeu endes E eignis Eu opasei , denn es is einziga ige und
äl es e be es ig e an h opologische und gene ische P lich sak, akai
jene he schenden Gediminaičių gimines, aus welche kamen li auens, lenkų, čekų und eng ų Jogailaičiai.
A i inas Au me ksamkei au noch eine Eu opäische his o ische sąsają.
Bu au o sūnus Vaidu is seinem jungen Va e s Au uh zei gewesen?s wa ge ade
nu gebo en?s Küdikis blieb mi de Mu e in Li uanien, wo wa au gi na mas und
au lėjamas G andes Kęs u ius ho a e. Wa ęs jungoliu e loh bei a e in P ahą.
Ke liau da mas e uh , dass sein Va e ge ade nu s a b on de plo, de damals
wa beėmęs P ahą, deshalb ęsė ke lio nę wei e nach Pa is. Ten bau e Uni e si ä ,
und on wo sein dückä Jogaila, Bu au o's Cousin, spä e gewo dene König Polens,
sich einlade e diesen in K oku ą üh en zu lokalen Uni e si ä . Lie u is Bu au as in
seine poli ische Diens ung nahm P üsisis in ellek uus, denn li auische in ellek uäu
zu diese Zei noch nich bu o; sein eigene Sohn Vaidu is wa de e s e e ninis
li awis Eu opas in ellek uas, s ojęs Polens ka aliaus poli inėn dienbon.
III.
In öllig and es Wel üh okiechs-p ūsų leksikog aphischen Gen esdenklai. Elbingo und G ūna o
žo dy nai bu o gesch ieben in P ūsijoje, jedoch ih e Geschich e und Schicksal wa en
un e schiedlich. Elbingos Wö e buch is ži no mas pa ga einzigem nuo ašą aus Codex
Neumannianus7. Le z e asis in Elbingo S ad biblio eä pa eko wie espbiamo lokalen Bü ge
Ab aomo G iub na o (17401823), knihų i an ik a inių daika s o o, pa li ki mas. Selbe XV. mi el a.
ų ko lek cininko, o s a biausia – ga sios i seną is o iją u inčios pi klių giminės
kodekses is eine Kopie ühe es o iginalalo. G ūna o Wo ynėlis is ü seine Reihe ausgegangen
aus P eußische Ch onik. His o ische E eignisse Simonas G ūna as ( 147015301537) besch ieb bis
15291530 m., wei e 7 Kodeksen benann Fe dinando Neumano, de ihn e s e besch ieb 1825 m.
Elbingos biblio ekoe, bis Lebens k onikininkas seine Kompilia ion pilde e und ak u ali za o. Au o ius
a du.
A ikeln A icles 125 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
wa zei lichen esmlichen pe mainens (K ežiuočių o dino sekulia izacijas, liu e o ny bės als
s aa liche Religions Ein üh ung in P ūsijoje) i enscha , deshalb G ūna o k onika wu de s a
biu P ū si ih e His o ien Quelle und wa nich einmal e ö en lich und e schiedeni iai
pe a koma. Dahe passie e so, dass le ksi kog a ischen K onikos Anhang esama ein paa
Va ian en on: okiečių-p ūsų, p ūsų- okiečių, p ūsų-lo y nų. Alle dings sowohl Elbingo, sowohl
G ūna o wodynai ė a nu nebegy i iel äl e e We ken nuo a šai.
Das, dass Elbings Codex Neumannianus bes eh aus d ei δικαιωμάτων sąwadų und,
le z lich, žo dyno, pe nelyg di ek ö de e zu glauben, dass das Buch
u sp ünglich im Teisme e wende wu de (Bez zen be ge 1874: 1225; T au mann
1910: XXIVXXV). Elbings in Wi klichkei wa o dino kom ū ijas wi d i nė, jedoch
Wodyno S uk u und Leksikos Quellen en sp echen nich solche Bes immung. I.
Lemeškinas pa ei kia ki okį, b ei niej und iel üb iganamesnij eiškinimą, basies ą
Hanzos allios schon on XIII a. gu pa liu dy a kalbine P axis.
Hanza wa en wickel es Handelsne zwe k No d und de Os seee, und das lėmė gausų
und sis e miškai ausge üh e zwischenkalbinü Kon ak . Vokiečių žemaičių kalba,
haup sächliche Hanzosunionos kal ba, XIIIXIV a. ebebuche nah sowohl nö dlichen
Sp achen (die nu nach und nach di e encija osi nach Dänens, Schwedens und
No wegens s aa lichen Da inen), sowohl nyde landischen Sp achen (jie , ki a handen,
wa en nich beein lussen S aa en o m imosi) und ielleich soga beiem englischen
Sp achen (egzis dein du s anda dingi, besie mi sepa a en König eichen England und
Scho land). Zum selben me u hanzieischem uch en zu kon on ie en und mi
nich iminiškomi Sp achen: p ancūzische (šiau ės, langue doïl) wes e ne, usische
( ėlgi nö d) i uene. F ank eichs sp ache, p es igische höhe e li e a ū os und
mona chies d a ų sp ache, zu diese zei schon ha e e wei e es sp ach le ns und
sp ach sklai dos sys em. Vokiečių žemaičių me klia e winich sche ge manische
sp achen mokėsi siųsdami ih en sūnus in amilien, mi denen in ande n Hanzos s äd en
wa en susisais ę handels e bindungen da ü , dass sie di ek mi si gy en ų mi
ais a ejais, kai okiečių didikai siųs da o sa o sūnus moky is į d a us, ku iuose
bu o kalbama p ancūziškai. Tačiau okia pa i p ak i ka bu o aikoma i usiškuo-
lokalen sp ache. Ähnlich wu den gehandel und kise Hanzo S äd en Nauga de und
Psko e. I. Lemeškinas ci uo ja damalsige ech liche No men, eglemen a use Sp ache
Schüle innen Send im zu Rusią (pa yčiais, schon on lis konn e nich äl e sein als
zwanzige Jah e), sowie handgesch iebene Rusišką Büches ge les, welche wu den
zusammengese z und e b ei e diesen Zwecken (das wa en nach Themen
geski ig en okiechisch usischen Sp achen Wö e , in denen pasi aikyda en und zu
skleidžia jų s uk ū inį apa umą i giminys ę su abiem P ūsijos žody nais.
Vokiečių o dino aldomoje P ūsijoje bal ų mies iečių gy eno daug, be o,
Gesp ächs). Au o behandel alle d ei übe lebenden Ru siš was sias knygeles und a jie wa en s a küs eko no miškai: sons könn en wi nich e klä en, wohe en s and os
TOMÁŠ HOSKOVEC
132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV in e p e a ion is nü zlich und dadu ch,
dass o enba mi elal e lichen kul ū inę äume, umman ende und la yniškąją,
und g eikiškąją Eu opą. In diesem Blickpunk nö dliche ölke
Han za emena Venecijos Republiku.
Bal ische D uck. In e s en bal iškých iskních au o , I. Lemeškinas, konsequen be ücksich igend in
ih en e s en aką F anciškų Sko iną, ziū i als in neues Eu opas Gen o d uusdin es Buch gos kū ėjus.
In diese Rolle behandeln sie seh e ns lich und e an wo lich mi allen besiechan igen pa sek mė mis.
Mano, dass diese Au o en damals wuss en alle neue os, o schlagens Gen es Sub ili ä en und ak i
iai sie angewäe en: un e ki a ko, ak os ichų, zahlen sowie d uudas Klšių symboliką. Alle dings diesem
a g il giu I. Lemeškino ak uo ė is und leich e s ens kon oy baila: Gen omöglichkei en is
b ehende i suo me nės kul u ellen Eigenscha , jedoch das, wie iel Gen omi el wi d genu z es
gewissem Geschä ele, p i klau so on konk e aus Küns le möglichkei en ode soga allein nu on
seinem Willen. 1545 m. P ūsiškojo ka e kiz mo symbolika, wie sie kohe en ie end s elle e I. Lemeškinas,
is möglich nu spezi inis eu o pie iš ko žan o s uk u lichen Beziehungen, jedoch da nich
behaup en (und I. Lemeškinas diesen Fall das und u nich ), dass sie hie in Wi klichkei is und
e p lich end. Tęs inis ak os ichų 1547 m. Lie u iškajame ka e kiz me wie und 1559 m. Fo moje
k ikš y o pe skai ymas is aus wesen lichen nuoseklus bei kon si s en iš kas, da anda G undlage im
eu opie iškame Gen e12, jedoch gleichzei ig muss be ücksich ig und e glichen we den mi alle
In o ma ion, die wi übe Au o en als his o ische Pe sönlichkei kennen. Ap a iamuoju Fall
e wei e ok wi e gleichung mi F anciškumi Sko ina, dessen Beispielem s ämm en si und selbs
au o . Medicinos dak a P. Sko ina ganz Leben wa aus eichend pa si u in is, apsi üpinęs: konn e
sich e lauben zu s udie en eine am Eu opäischen Uni e si ä Sko ina, bekann e sich mi Už al pių
( ölke ische , einschließlich olandische und schechische ) und s akalpių (i alienische ) menu, e wa b
eigenen D uckdinamungs-Les, seinen P ojek i zu e wi klichen samdėwe eie Küns le und
Ama einkus... 1547 m. Lie u iško au ismus, sein Bachelo M. Maž ydas, ohne ab, wa so u ma e ialis wie
P. Sko ina, jedoch ha e e keine ma e iellen, o iziellen Ausbildungs- und so zia-Ka holischen
Ve bindungen. Alle diese Fak o en na ze en sein We k. M. Maž ydas s ell e sich s ändig an die
P eußische Regie ung um Bi en zu geben ihm kuklų Einkommensquelle, um sich olls ändig de
eligiösen und schwiechiamaja Tä igkei lai widmen zu können, jedoch P eußische S aa gab ihm ūkį,
um e s ųsi selbs und e diene wei e zu p ähmenimui, und a si sag e seine p oblem13ą.
Paßenswe , wie iel M. Maž ydas, o z schwie ige as me ni nio Lebensums ände, e moch e zu
nuwecken. Anoniminis 12 I. Lemeškinas basie klassischem Ad iano Kapelio la yniischen ku zigen
Wo yn (Cappelli 1928), gescha Bügi nės i ališkosios p odukcijas g undeindu. 13 Lignig solche selbe
Kul u poli ik P eußisches S aa angewieß auch ande en seinen In ellek uellen. Wei e hin wi d noch
gezeig we den, dass Eu opas lu he oniškosios e o macijos labo a o ija sich zeichne e isch
nich amms u kul ū i niu bukumu.

S aipsniai / A icles 133
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
1545 m. P ūsiškojo ka ekismus au o ius, ko ge o, sa o schicksimu wa iel
na imesche M. Maž ydui als P. Sko inai. Das, was P. Sko ina konn e sich leis i
P ahoje ode Vilniuje, Ka aliaučiuje wa nich o s ellba .
VI.
Bal is ikai un e meidlich benö ig e eikal, de du ch isumliche ilologies p izmę
bewe igen ganze XVIXVII a. begžios bal iškų spaudinių ko pus. Übe legen wi uns, was
hie wa e wa e seinen in e p e a ionen. gleich zweie Va ian en. Diese Agenda
Lie u os Didžioji Kunigaikš ys ė. De a p adė i nuo milžiniškos als ybin-
gumą i inan čios lo yniškos knygų p odukcijos. Pi moji lie u iška knyga y a
Vilniaus kanauninko Ma yno Ra do mo Agenda, išspausdin a 1499 m. Gdanske
is li awiška deshalb, dass wu de e s ell in Li uanien Vilniaus yskupies
Bedü nissen, um su a alinę p akky i iką au Gebie Li uaniens. Folgiau geh
meh e e zehnzig la yniische Publiken, d uckdin en dau giau sia K oku oje, abe und
in Rome, die li auischen ka alikai humanis ai li auens deshalb, dass dien o hochš č
höchs en s aa lichen Ve e e n14 sch iebė e eidami und poli isch dimdami
Lie u ą zwischen au inėje plo mėje. Kann man sich o s ellen meh li a iškus
Ve ö en lichungen als diese? Pe nega ionem dies bes ä ig zwei bald nach dem
ande en in Ka aliaučiaus d uas u esse ausgegeben li auische p o es an ische
spau di niai, ad essie en pačiai Lie u ai: 1543 m. Ab aomas Kul ie is k eipiasi in
Lenkijos ka alienę (i Lie u os didžiąją kunigaikš ienę) la yniškąja Con essio idei; o
1547 m. anoniminis Ka e chis uns in die ganze Lie u os Didžiąją Kunigaikš ys ę. 1547 m.
Lie u iškojo ka ekismus anonymimiškumą lem Büche , die negailes ungs s eng
on höchs em bis nied igs em ih e Schich nio p a by la in s aa lichkei , S uk u
und Funk ion. Įžanginiai lo y niš ki d ieiliai mäch igaihai impe iei liebe: imk das und dem
üh enukis, sons zasklups sch eubingos pa sek mės. Wenn diese Zeilen wä e
bekann gese z konk e e Pe son, das p äg es K iegsbekann igung. Lo y niš ka
p a a mė mi gleichodai ech muku akiplėšiškumu wende sich in Li uanien
Geis lichen: Lage is baisi, und ih seid ü sie e an wo lich; wenn bis je z es
manęs, i daba už ne eiklą būsi e ik jūs pa ys kal i. Tik po o knyga lie u iškai
nich wuss en, je z wiss es aus p abyla zu li auischen Menschen und ma lo niai,
abe e oliucingai, ihnen sag : s aa kann nich sich um eue ausgeleben kümme n,
kümme euch dami pa ys; ich, buga, we de Ih e e s e Hil inkie sein. Ve gleichen wi
all das mi P. Sko ina. E auch k ei piasi in Diegiosios Kunigaikš ys ės Bewohne , abe Li huaniens S aa en und ki ches
s uk ū ų a ž ilgiu diploma iškai yli…
14 Jie pa ys bu o į ai ių au ybių: lie u iai, lenkai, ispanai, i alai, okiečiai…
TOMÁŠ HOSKOVEC
134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
a. zwe ajai Häl e XVI in de Lie u os Didžiojoje Kunigaikš ys ėje cha ak e isch
didikų globojamų cen ų eikla: B es as, Nes yžius, Os ohas. Visi šie cen ai
bu o neka alikiški: kal inis ų, a ijoniečių, s ačia ikių. Ten bu o išleis i s ambūs
kū iniai, a p ku ių i Biblijos e i mai usėnų a ba lenkų kalbomis. Rusėnų
i lenkų eliginės spaudos san ykio kai a leidžia ge ai ilius uo i, kaip kei ėsi
ö liche in Li uanien e wende en Sp achen unkciniu Sich . Nu 1575 m. und 1580 m.
Vilniuje e schein e s e s ändige P us uh en, beide ka alikiškos. Anks y esnėje
on ihnen, a di na moje jesui ų, nach dessen Zei wu de ausgelassen die e s e und
schon damals seh spä ya ka alikische eak ion in p o es an izmą: 1585 m.
Ca echismus ca holico um, gesch ieben la iisch und nu la iisch; 1595 m. Daukšos
Ka hechismas, gesch ieben li auisch und nu li auisch, de wu de zue s ja lie u iš
kai ausleis a buchga Lie u oje. Reich hinzu, dass 1575 m. Vilniuje wa eins eig a und
e s e s a hie i kių spaus u ė15, welche 1588 m. usėnų kalba wa ausleis as so
undamen inis li auische ei ka las als T ečiasis Lie u os S a u as, und 1598 m.
kal inis ų Lenkiškas und lie u iškas ka echizmas.
15671629 m. Li huaniens und Polens S aa lichkei gehö e e und Ryga, welche e s es
P us u ė wu de einge ich e m. 1588 P iklausomai on Regie ung und poli ischen
Ums änden, sie dien e ka aliken ode lu he onen. Was die bal ichschen Büche
be i , sie is signi ikan dadu ch, dass sie 1615 m. wiede o inai mi gausien
okiškais pa a eks ai ausgab eje e P o es an ichs la ių spaudinių Enchi idion,
Un deu sche Psalmen, E angelia und Epis eln, die e s mals ausgegeben wu den
15861587 m. Ka a liau čiu je. Ande e sei s, 1622 m. ka ališkojoje (ne kunigaikš ys ėje)
P üsijoje, wu de ausleis ano ni mi nis ie e sp ach Füh e Agenda Pa a la ių,
es ų, lenkų, okiečių Sp achen, Li o nijas ka aliken bes imm . Eine ande e d uus u ė
his o ische Li oniens Gebie wu de Ta u nu 1631 m.16. e ö ne . Aus üh liche
besch iebeninė i his o ischen Te a Ma iana zemiä hie können wi nich .
P üsijas kunigaikš ys ė ausschni liche dadu ch, dass ih e P oduk ion seh de ailli und
konsequen lich is o iš kai dokumen ie . Da übe hinaus, ab 1554 m. P ūsijoje galoje Buch
monopolis: wa nu eine spaus u ininkas, de d uckdino s aa lichkei . P eußische S aa en,
gewo denusios Eu opas Lu e io e o ms la bo a o ija, wah hei ens sagend, kul u ellem
Dosnumu beschuldigen da nich . de li auischen sp achgeschich e ie insi ė jė das y ūs lie u
ak as, kad nuos abūs lie u ių in elek ualų kul ū iniai sumanymai, ku iuos ak-
iai P ūsijas kunigaikš ys ėje e olg eich implemen ie e, ha e keine 16 bal ischen Lände n
naudos i po eikio, nes P ū si jos als ybė jais nesusidomėjo i nesky ė pinigų
15 P. Sko inos spaus u ė Vilniuje (1522–1525 m.) bu o ik epizodas i nesėkmingo e slo pa yzdys.
Sich weise, Li onija anaip ol wa nich a silikusi: e s es d uus u ė Suomijoje wu de ein ich e
noch spä e , Tu ku 1642 m.; beide sowohl Ta u, als auch Tu ku D ucks äd e wu den einge üh
des Schwedischen Königs, was ge ade einges auch ha in diesen S äd en Uni e si ä en, Ini ia i e.
A ikeln A icles 135 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
ih e Ve ö en lichungen17. Nu wegen s aa liche Gleichgül igkei nich bu o
(1590), pilnas 1900 puslapių Š en ojo Raš o e imas, ku io ank aš is bu o
ausleis a J. Be kūno Bibel übe a bei e und bes ä ig e ö en ybai speziale
ki žny inės komisions, wede o iginalili ko lek y inė li auischen Geis lichen pos ilė
Wol enbü elio pos ilė (užbaig a 15 m.),73 noch B e kūno au o i e ingos Ko ino
pos ilės e imas (Pos illa Co uinij in Euangelia Dominicalia, 15 e s a aus m.).89 Nie
ein dieses Veikalas ums i enem Zei aum nepasseė skai y ojų, und das is nich pa
das so ma schada, pada y a li auische albai. Re ospek i bewe e end, uns
wenigs ens gelungenė, dass sowohl B e kūno Bibel, als Wol enbü elio pos ilė
kas Ko ino pos i lės e imas dingo ( u ime ik 1589 m. spalio 14 d. laišką, ku-
übe leb e in Handsch i en, abe li a iš iame J. B e kūnas šo kuni gaikš čio peněz
ih ausgegeben). Schwie ku nusche en, wie iel noch li awiische eks ų zu diese
Zei wu de e s ell und p a as a, da P ūsijas s aa seine Apschwie aspe iode
gespe den Weg ih en leb a imui. P eußische D uckinien Ko pus zu wich ig
analysie en und unkciniu Sp aßen Sich weise. Es inde sich okiechs, polkų, p ūsų,
la ynų und li auens Sp achen; la eisch Sp ache hie nich 18. Eine is bekann , dass
P ū si ih kunigaikš is künde e li auens und polkische In ellek uals in sein Land,
ha ing a pu pose h ough hem skleis i lu e onizm zu Lie u ą und Lenkiją
ka alikiškas kaimynes, mi denen ihn o mal e band sie asalinische Beziehungen.
1547 m. Lie u iškasis ka ekizmas, wie e besch ieben wi d ühe , is pa yz dinė
solchen Expo mi el. Als kla wu de, dass lu he oniškoji e o macija in Li uanien
esan i ne sėk minga, kunigaikš is pasi elke e ih en li auischen in ellek uus ö lichen
p üsamen e angelisie en kai muo se. Schau man in die ki žny inen eguliaminus,
Ki cheno dnungen, die, wie es bekann is , wa en aukš čiausi s aa liche gese zungen
(ih e Quelle und pi m akas wa 1523 m. Liu e io Fo mula missæ e com mu nionis), sieh
man solche eglemen ischen bangų seke:
(1) 1525 m. nu okiechs sp ich ;
(2) 1544 m. okiečių, polkų und la eynų Sp achen; (3) 1558 m. okiečių, 1559 m. li auens19, und 1560 m.
polkų Sp achen; (4) 1568 m. okiečių und 1571 m. polkų Sp achen. 17 Ne zi Imanuelis Kan as (17241804),
bedeu ends e P ūsijas kunigaikš ys ės Schauspiele , ganz seinen K i i kas (17811790) soll e
ausgeben im Ausland Rygoje und Liepojoje; nu am ende seines lebens die le z en büche gas,
mo alischen und eligiösen ak a en e konn e e ö en lichen Ka aliaučiuje (17931798)
(Hosko ec 2002).
18 T is la iški spaudiniai wu den ausgegeben P ūsijoje 15861587 m. als echnische ausländische
Au ag: alles was ini iie e und inanzie e Ku šo kunigaikš is, de , um pass in ų A bei , in
Ka aliaučių auch a edak o ien und ko ek o ien schick ; die zwei e ausgabe de selben büche ging
schon in Rygo (1615 m.). 19 Das is de zwei e anoniminis Maž ydo kū inys Fo ma ch ikš ima.
TOMÁŠ HOSKOVEC
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV 136
Pi moji banga, skelbian i Teu onų o dino sekulia izaciją i Liu e io e o ma-
cijos p adžią, bu o g y nai okiška. Lo ynų kalba pasi odė ik su an ąja banga
d auge mi w Deu sche und polkischen Sp achen, abe mi ande en nich . Lie u ių kalba
e schien zusammen mi okiečių und polkų sp achen mi de d i en wanga, abe mi
ke i ąja schon nich . Mi le a ąja nu okiechs und polkischen Sp achen. Was heiß
das? Wi klich alleswe iges Lokalsp achen wa nu okiechs und lenkų, keine ande e.
Übe p ūsų sp ach P üsijas s aa nie poli isch nes a s e e. P ūsiisch sp echende
O scha en gy en o ih wa imme ein Objek de S aa s üh ung, und nich
Subjek ; ihnen ha e genak i elemen a aus ka ekiza imo. Li uäischen Sp ache wa
P ūsijos naujokė. Ne ikė ą la ynų kalbos (ji wa ausgabenimui ski ų spaudinių kalba)
Ve wendungimu mi an ąja P ūsijos eglamen ų banga (apie dieses žan o ekspo ą
nebu o nė kalbos) leich e zu e klä en dami , dass sie wa speziell was nu in P ū si ją
eingeladenen und a i usiem Li u ien, die wede okiechischen, noch polkischen
Sp achen können, gedach . Und das Ta sache, dass nach de d i en Regulie ungswelle
li auische Sp ache nich meh im Geb auch wa , zeig , dass in de Zwischenzei P ū si
jo je ih e Bedeu ung eduzie wu de bis poli isch nich bedeu ungs de Be ölke ung
sielo ada Bedü nissen a o ja mos Sp achen20. Im Wesen lichen kann behaup e
we den, dass li auische Sp ache P üsijoje unk ielsweise e se z e p ūsų Sp ache,
die damals nich meh be ekek ausgebilde en und poli isch pilna eisiä Ve b auche
(ku ių anks esnį egzis a i mą mo no g a i jo je Li huanica ali e so ykusiai a skleidė au o ius).
Das auch bezeuge unikali 1561 m. P ūsijoje ausleis o Liu e io Enchi idiono e imo pa a eks i
nė s uk u a. Das Buch beginn zweimal: au Sei e 17 ged uck aus üh liche Ti elnis la pas,
nach ihm (1924 Sei en) übs liche au o iaus p akalba, eh e bie ig dem kunigaikšči gewidme ; a
čiau nach de e s en Ti el i elsei e (1 Sei e), als on de Reihe e s e Teil des Buches, lesen wi
langą pa ies ku nigaikš čio p ologą (316 Sei en). Ein diese Fak ha keine Analogen in keinem
ande en P ū si ih D uck. Alle dings noch meh e wunde kunigaikščio p ologo pask a is.
Kunigaikš is (1415 sei en) g oßes Au u e seinen Geis lichen (i in Wah hei es wa en seine
Beam en, e an wo lich ü die S elle ad mi ni s a ci ją) zu suchen klingende p ūsų
be niuken, gabių wissenscha em, und übe zeugen ih e Vä e mo mo ky is zu e lauben, dass
eines Tages sie dahe Geis lichen we den wü den, die ih e Pa apiją p ūsų sp echen in
eu opäische Sp ache ohne ein ach D uck... To les uniküschen P izien sanda a bezeugija, jog
e ė jų. Kunigaikš is įsipa eigoja pa s ma e ialiai em i be niukus, kol jie moky-
sis, i mokė i jiems s ipendiją. Šiuo p ologu 1561 m. P ūsijos Enchi idionas y a
kunigaikščio Au u neslauk e, P ussiens S aa en scheide sich ü seine lokalen bal ischen
Seeleo adai. 20 Es gab nich was nupu k ü 1559 m. li auische Regulie ungs e laubnis, deshalb
einige jah hunde s e ausgulėjo Ka a liau čiaus kas yje s aa lichen diens büche n onde.
A ikeln A icles 137 /
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
VII.
Pabaigai de a a saky i į klausimą, iškel ą s aipsnio p adžioje: kodėl knyga,
in welche b ei em Eu opos Kon ex un e such wi d P eußisches kul u ellen und
his o ische Raum, au o iaus namensin a Li hu a ni ca ali e ? Dahe , dass
behandeln nu nu p ūsų Sp ache is läche lich menka, und behandeln li auische
kal bą apsi ibe end pachia Sp ache apsk i ai nich möglich. P ūsies his o ische
Raum in ielen Aspek en on wa i in wich ig bi li auensischen Sp ache aidai und
unk iona imui, und nu aus diese Pe spek i e kann man o den lich e s ehen,
wie sie en wickėsi und unkciona o in ih e Heima oje Didžiojoje
Kunigaikš ys ėje. His o ische li auische kal bos Bildungsis besonde n dami ,
dass e pa allelag ech s in zweien S aa lichkei s adi ionen s a and. Is o i nį
le ischen Sp ache o mie ungsi im Wesen lichen lėmė das, dass bis 1918 m.
le ischen S aa lichkei nie wa o. Eu opie iškąjį S aa lichkei als kul u ellen
und his o ischen Ganzen läss sich beg ei en und besch eiben nu alle Eu opas Kon ex . Visuminė ilologinė li uanis ika kann nich ande soki sein als api man i ganze Eu opą.
LITERATŪRA
BBE – Billēmai bhe e sinnimai I–II, ęs inė se ija, Vilnius: Vaga (nuo 2015 m.), Lie u ių
kalbos ins i u as (nuo 2019 m.).
Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2005: Bal ische O snamen in Os p eußen, S u ga : S eine .
Blažienė G asilda 2010: P ūsų a dyno y imo p oblemos. – Flo ilegium Li huanum:
in hono em eximii p o es so is a que academici Li huani domini Eugenii Jo aiša anni e sa-
ii sexagesimi causa di ca um, sud. G. Blažienė, S. G iga a ičiū ė, A. Ragauskas, Vilnius:
Vilniaus pedagoginis uni e si e as, 173–185.
Blažienė G asilda 2015: Kalbos lem is i likimas. NERIMAS 3: Išsaugo i Lie u os
als ybę, Vilnius: Lie u os mokslų akademija, 19–49.
Bezzenbe ge Adalbe 1874: Besp echung on Nesselmann 1873. – Gö ingische
geleh e Anzeigen 39, 1221–1250.
Cappelli Ad iano 1928: Lexicon abb e ia u a um = Wö e buch la einische und i a-
lienische Ab kü zun gen, Leipzig: Webe .
Hosko ec Tomáš 2002: „Přá elský přípisek“ Immanuela Kan a k li e skému slo -
níku. – Filoso ický ča so pis 50, 125–146.

TOMÁŠ HOSKOVEC
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXV
Hosko ec Tomáš 2010: Celos ní ilologie jako p og am (na příkladu bal is iky). –
Časopis p o mode ní i lo lo gii XCII (1–2), 10–17.
Hosko ec Tomáš 2012: Poe ika a ilologie. – Poe ický Cikháj B ně 2010, B no:
T ibun EU, 13–27.
Hosko ec Tomáš 2012a: La linguis ique ex uelle e le p og amme de philologie
engloban e. – Ve bum XXXII (2), 193–218.
Hosko ec Tomáš 2016: K zásadám no ých p ažských hesí. – Ces y ozumění, ed. by
M. Konečná, B no: Ins i u p o he me neu iku, 154–161.
Hosko ec Tomáš 2017: Thèses de P ague 2016. – Tex o! Tex es & Cul u es XXII,
N . 1, 1–17.
Hosko ec Tomáš 2018: … und wenn die Sp ache einmal gebüh end abgeg enz
wi d? – Tex o! Tex es e cul u es XXIII, N . 2, 1–11.
Hosko ec Tomáš 2018a: Jazyk, ideální slo níko é heslo. – Li ikon III, N . 2, 331–344.
Lemeškin Il’ja 2009: So ijaus sakmė i 1262 m. ch onog a as: pagal A chy inį, Va šu os,
Vilniaus i I. J. Za be lino nuo ašus, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as.
Lemeškin Il’ja 2019: Li huanica ali e , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as (Billēmai
bhe e sinnimai II).
Lemeškin Il’ja 2020. Портрет Франциска Скорины. К 550-летию со дня рождения
книгоиздателя (1470–2020) / P anciškaus Sko inos po e as. 550-ąsias gimimo me ines
minin (1470–2020) / Po ai de F ancisk Sko ina. Еn commémo an le 550e anni e sai-
e de sa naissance (1470–2020). T a aux du Ce cle linguis ique de P ague nou elle sé ie,
ol. 10, Vilnius–P ague: Ins i u na ional de langue li uanienne; Ce cle linguis ique de
P ague.
Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Min is.
Mikalauskai ė Elzbie a 1938: P ieš e o macinių laikų p ūsiško Tė e Mūsų nuo-
upa. – A chi um Philolo gi cum 7, 102–106.
Nesselmann Geo g Hein ich Fe dinand 1873: Thesau us Linguae P ussicae. De
p eussische Vocabel o a h, sowei de selbe bis je z e mi el wo den is , nebs Zugabe eine
Sammlung u kundlich be glaubig e Localnamen, gesich e und zusammenges ell , Be lin:
Ha wi z und G ossmann.
Sa a ewicz Jan 1939: Un ac os iche de Maž ydas. – P ace Filologiczne 18, 7–8.
Sa a ewicz Jan 1946: Dwa d obiazgi li ewskie. 1. Kilka uwag o we sy ikacji li ew-
skiej, 2. Nie znamy ak o s ich Maźwida. – In e A ma: zbió p ac o ia owanych P o .
S aipsniai / A icles 139
Li huanica ali e : isuminės ilologijos
p i aikymas li uanis ikoje
Kazimie zowi Ni schowi w siedem dzieś ą ocznicą u odzin (1 II. 1944) p zez p zyjaciół, ko-
legów i uczniów, K aków: S udium Slo wiań skiego Uniwe sy e Jagielloński, 59–65.
Schmals ieg William R. 2015: S udies in Old P ussian, Vilnius: Vaga.
T au mann Reinhold 1910: Die al p eußischen Sp achdenkmäle . Einlei ung, Tex e,
G amma ik, Wö e buch, Gö ingen: Vandenhoeck & Rup ech .
Li huanica ali e : Encompassing Philology as o
be applied o Bal ic S udies
SUMMARY
This con ibu ion pays a ibu e o he gen e o e iew as i was cul i a ed one hund ed
and e en mo e yea s ago: a schola e lec ed ho oughly and e y pe sonally on a (se o )
ques ion(s) ha had been ea ed by his ellow-schola in a ecen ly published book. Tha
was an excellen way o i id scien i ic com munica ion, and a e y in ensi e one (no ice
ha Bezzenbe ge ’s 1874 e iew o Nesselmann’s 1873 publica ion is o e 30 pages long).
Those old e iews p o e use ul up o now: he who wan s o unde s and Fe dinand de
Saussu e’s s uc u al phonology, bu has nei he enough ime no ene gy o ead h ough
Saussu e’s ex emely complica ed Mémoi e su le sys ème p imi i des oyelles dans les langues
indo-eu opéennes (1879), may s ill gain sup eme ad an age om eading Saussu e’s e iew o
Johannes Schmid ’s long ago duly o go en K i ik de Sonan en heo ie (1895), published in
1897 in Indo ge ma ni sche Fo schungen; he who wan s o lea n wha Saussu e’s non-s uc u alis
disciple An oine Meille , who only w o e books on pa icula languages, hough abou his
o ha gene al linguis ic issue, will s ill ge bes in o med by he nume ous de ailed e iews
Meille , a pa ia ch o F ench linguis ics, published in Bulle in de la Socié é de linguis ique
de Pa is. By his p esen con ibu ion, he au ho ende s homage o Pa el T os (1907–
1987), eminen Bal is among o he s, membe o he P ague Linguis ic Ci cle, and an
“encompassing philologis ” pa excellence, e en i a an la le e, who ne e w o e a book, bu
ex pended his amazing wisdom on hund eds o b ie no es, published all o hem as pe sonal
eac ions o a ious scien i ic ideas ha had been o mula ed h oughou he wo ld.
Re iewing Il’ja Lemeškin’s book Li huanica ali e (Lemeškin 2019), he au ho explains
he p o g amme o encompassing philology (Ganzhei sphilologie, philologie engloban e),
i.e. he con empo a y phase o unc ional s uc u alism, which has been elabo a ed in he
con empo a y P ague Linguis ic Ci cle. In essence, encompassing philology is a semiology
o bo h o al and w i en ex s. Any ex , aken as a whole, is conside ed one pa icula
cul u al-his o ical e en , which is subjec o social no ms. Any ex , aken as a whole, is
TOMÁŠ HOSKOVEC
140 Ac a Linguis ica Li uanica LXXXV is, i s alue can only be de e mined by di e en ia ing he sign
conside ed one global linguis ic sign (in Saussu ian sense), which subsequen ly may be
s uc u ed in o smalle (always Saussu ian) signs. Wha e e he size o a linguis ic sign
om o he signs wi hin a pa icula de ining se (De i ni ionsmenge, ensemble dé ini oi e). Fo a
ex , he essen ial de ining se is i s gen e: consequen ly, he ea lies aces o Bal ic languages
a e o be analyzed wi hin hei peculia gen e o colophon, when being con on ed wi h all e en
po en ially languages a e o be iewed wi hin he u e ly u ili a ian gen e o Hansea ic
ela ed colophons (w i en in La in, Ge man, F ench, Danish, e c.) ha a e a ailable o
he espec i e pe iods and en i onmen s; simila ly, he medie al ocabula ies o Bal ic
lexicog aphy; h ough he ele an gen e o pa a ex s in o he Eu opean p in s. Nachdem e all
and inal ly, he poli ically colou ed p e aces o he oldes Bal ic p in s a e o be pe cei ed
das e läu e ha , skizzie de Au o sowohl den in ne dynamismus und die inhä en en Heu is ik
de his o ischen co po a o Bal ic ex s die wo den sind p e se ed aus dem 16 h und de e s en
Häl e des 17 h cen u y: jene Monumen en soll en imme inne halb eines b ei en
kul u his o ischen ahmens angegangen we den de ande e ele an e eu opäische E eignisse
um aß ; Bal ic phil ology should ne e be es ic ed o he gene ically Bal ic languages only.
Eingelei e 2021 m. Juni 10 d.
TOMÁŠ HOSKOVEC
P ažský ling is ický k oužek Ce cle linguis ique de P ague
Španielo a 1326/35, CZ-16300 P aha, Čekija
hosko [email protected]