scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl kai kurių lietuvių vietovardžių „Gùdas“ radimosi aplinkybių, kilmės ir motyvacijos

Abstract

    Straipsnyje aptariamos kelių lietuvių vietovardžių Gùdas labiausiai tikėtinos kilmės versijos. Jas iškeliant kreipiamas dėmesys į visas toponimų užrašymo iš gyvosios kalbos aplinkybes, toponiminių mikrosistemų kontekstą, užrašytojų pateiktą papildomą su vietų vardais ir įvardijamais objektais susijusią informaciją, kuri palyginama su realiais istoriniais ir etnografiniais duomenimis. Remiantis pagal pasirinktą metodologiją atlikta analize, teigiama, kad dviejų Nemuno upėje ties Darsūniškiu ir Dvareliškių dvaru esančių akmenų vardų atsiradimas sietinas su istoriškai paliudytu sielių plukdymo iš Gudijos į Karaliaučių ir Rusnę faktu. Pabrėžiama, kad šiuo verslu užsiiminėjo ir gudų tautybės sielininkai. Todėl šiedu akmenų vardai kildinami iš etnonimo gùdas ‘baltarusis (kartais lenkas ar rusas); kitos tarmės žmogusʼ ir abejojama kitų tyrėjų paskelbta jų kilmės iš liet. gùdė ‘pustyklė, budėʼ, gudti ‘su gude galąstiʼ hipoteze.    Taip pat įrodinėjama, kad etnoniminės kilmės veikiausiai yra ir Pumpėnų bei Žemaitkiemio apylinkių vandenvardžiai Gùdas, kurie kai kurių kalbininkų kildinti iš balt. *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilankstantisʼ < balt. gud- ‘linktiʼ. Šis teiginys pirmu atveju grindžiamas kompaktiškos mikrosistemos vietovardžių su gud- tarpusavio ryšių, kilmės bei semantikos analizės duomenimis, o antruoju atveju – tos pačios gyvenvietės teritorijoje esančių potamonimų semantinės etnoniminio pobūdžio paralelės analize.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl kai kurių lietuvių vietovardžių „Gùdas“ radimosi aplinkybių, kilmės ir motyvacijos

Author: Laimutis Bilkis
Year: 2022
DOI: 10.35321/all86-04
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2160/2279
108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Le linee di ice ca
scien i iche: oponimica, an oponimica.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-04
DL KAI KURI LIETUVI
VIETOVARŽI GDAS
RADIMOSI APLINKYBI,
KILMĖS IR MOTYVACIJOS
On he Ci cums ances o Appea ance, O igin
and Mo i a ion o Ce ain Li huanian
Toponyms Gùdas
ANOTATIA
S aipsnyje discusse ano di e si ie o a di li uani Gùdas più c edė ina e sione di o igine. Jas
solle ando k epiamo a enzione in u e oponimi isc izione da i a lingua ci cos anze,
oponiminių mik osis emų con ex ą, isc i o ei o ni a supplemen a e con nomi di luoghi e inse i i
dagli ogge i ela i a l'in o mazione, che iene con on a a con ealiis s o ici e e nog a iie da i.
Sulla base secondo scel a me odologia esegui a analisi, si a e ma che dei Nemuno iume p esso
Da sūniškiu e D a eliškių d a u si ua i due nomi di pie e sie ina con s o icamen e paludi a sieli
pluk educa ional di Ka al Gudijos įiaučių e Rusnę a o. Piacè iene so olinea a che ques o e slu
impegnò e gudų au ybės sielininkai. Pe an o ques i nomi di pie e kildinami dal e nonimo gùdas
‘bal a usis ( al ol a polacco o usso); al e a mie uomoʼ e dubejojama al i ice ca o i
dichia a a la lo o o igine da lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i
‘su gude galąs iʼ hypo hese.
Allo s esso modo dimos inėjama che di e noniminè o igine p obabilmen e sono e Pumpėnų e
Žemai kiemio apylinkių anden a džiai Gùdas, che di alcuni kalbininkų kildin i da bal . *guda-
‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ. Ques a asse zione nel p imo caso si basa
kompak iškos mik osis emas loco a džių con gud a pusa io elazioni, o igine nonché analisi
seman ica da i, e nel secondo caso delle po amonimų seman iche e noniminio p esen i nel
e i o io della s essa abi azione analisi pa allele. ESMINIAI VODŽIAI: loco a džių kilmė,
loco a džių mo y acija, loco a džių už ašimo kon eks as, seman inė analogija, sielių
plukdymas Nemunu.
A icoli A icles 109 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
ANNOTATION
The a icle discusses he mos likely e sions o he o igin o se e al Li huanian oponyms Gùdas.
Le e sioni sono p opos e p endendo in conside azione u e le ci cos anze di eco ding he
oponyms om he spoken language, he con ex o oponymic mic osys ems, he addi ional
in o ma ion ela ing o place names and he objec s designa ed by hem p o ided by he
eco de s, which is compa ed o eal his o ical and e hnog aphic da a. Based on he analysis
ca ied ou unde he chosen me hodology, he a icle associa es he D a eliškės Mano wi h he
appea ance o he names o wo s ones si ua ed in he Nemunas Ri e nea Da sūniškis and
his o ically a es ed ac o imbe a ing om Gudija (Bela us) o Ka aliaučius (Königsbe g)
and Rusnė. I is ou lined ha he e we e also a smen who we e gudai by descen . As a esul ,
he wo names o s ones a e aced o he e hnonym gùdas ‘Bela usian (some imes Pole o
Russian); a pe son speaking a di e en dialec ʼ. The hypo hesis p oposed by o he esea che s
conce ning hei o igin om Li h. gùdė ‘s ickle, whe s one, gud i ‘ o sha pen by a whe s one is
ques ionable. The a icle p o ides a gumen s o p o e ha he hyd onyms Gùdas om he
en i ons o Pumpėnai and Žemai kiemis, which some linguis s ace o Bal . *guda- ‘ben , ‘bending
down < Bal . gud- ‘ o band, a e mos likely o e hnonymic o igin. In he i s case, his p oposi ion
is suppo ed by he da a o he analysis o he in e ela ions, o igin and seman ics o he
compac mic osys em oponyms wi h gud-. In he second case, i is e idenced by he seman ic
analysis o he e hnonymic pa allel o he po amonyms si ua ed in he same inhabi ed se lemen .
KEYWORDS: o igin o oponyms, mo i a ion o oponyms, con ex o oponym eco ding, seman ic
analogy, imbe a ing in he Nemunas Ri e . Toponimijoje Li uani locali con šaknimi gudsuda o
abbas anza gausią e signi ica i eą g upę. Dal linguaggio i osa isc i o ci ca 670 a io iosi ogge i
į a dijančių a dų, che, a l'al o ko, si con addis ingue e daybos būdų bei ipų į ai o e (ž . LVŽ III
331337). Ci ca il possibile oponimi con ques a spina o igniu sc i o abbas anza mol o. Apibend inando
dis in i e pa ecchie ipo esi di o igine: 1) eže ų nomi kildinami da p . gudde ‘k ūmas, k ūmai; boscos,
k ūmynasʼ, i enendo che e lie . lo aos bei aunos e minijos (gùda-žolė, gùd-ka klis, gùd-ž i blis e
e c.) šaknies gudkilmė è la s essa (Sa ukynas 1966: 193); 2) si a e ma che mol i oikonimų e alcuni al i .
con gudy a o igę da a d. Gùdas, a anden a džiai e maggio pa e degli al i classi di loco a di kildinami
da lie . gùdas ‘bal a usis; al e a mės žmogusʼ, i enendo che e nonimo šaknies gud eikšmė
loco a džiuose po e a as o ma si in ‘p as as, ne ikęs, nenaudingas, be e isʼ (Vanagas 1981:
125126); 3) upė a džiai Gùdas, Gùd-upis kildinami da bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud-
‘link iʼ (Mažiulis 1988: 420421; 1996: 308309); 4) analizzando oikonimus si segna che essi possono esse e
o igę da a d. Gùdas o Lo scopo di ques o a icolo accogliendo quan o più possibile da i linguis ici e
ex alinguis ici o ni e più p obabili ipo esi dell'o igine e mo i azione di di e si loco e si Gùdas1. Si
ice cando ques o scopo ole e a isa e i nomi isc izione da i a lingua ci cos anze, isanalizza e agli
nominijam degli ogge i (deno a ų) 1 S aipsnyje non si pone obie i o isapusi o c i icamen e
LAIMUTIS BILKIS
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI e nonimo gùdas (Razmukai ė 1998: 48, 49, 52, 58,
65, 71; Mickienė 2001: 65; Smoczyński 2007: 208); 5) i nomi di pie e Gùdas si collegano con
lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, e anden a džiai e žemė a džiai
insieme con e nonimu gùdas kildinami da bal . guda- ‘smulkus, mažas; ca i o, menco;
ca i o, a e leidesso; also, ca i o; semplice, abi uale; e o; sel aggio,
incol i uo o...ʼ, gud- ‘p ynas, ik asʼ, non escludendo la possibili à che uno in un al o
caso di o igine il ondamen o può esse e a d. Gùdas (Ka aliūnas 2004: 165183); 6) i nomi
di non esidenziali, a cui e anden a dzki, sono conside a i e noniminiji o
pe sonali a diniais 7) a e mando che lie u ių . su gudgali esse e he e odos
(Mickienė 2001: 34; Endzely ė 2005: 73, 84, 112, 114, 170; S ide skienė 2006:
52; 2010: 119; Ba ku ė 2008: 78; Kačinai ė 2009: 64, 85; Mo kūnas 2009: 989);
o igine, maggio e pa e dei nomi di non esidenziali kildinama da e nonimo gùdas
‘bal a usis (ka ais polkas o usas); al e a mės žmogus (gudai chiamano žemaičiai
aukš aičius, pane ėžiškiai kupiškėnus e . .)ʼ, aggiudendo che le lo o adici
gud eikšmė in mol i casi di e amen e si lega con ques o e nonim (‘gudui
appa enen e, gudoamaʼ luogo, ecc.); è anche i enu o che la maggio pa e oikonimų
più p obabilmen e o iginò da a d. Gùdas, anche se non esclude e la lo o o igine dal
e nonimo gùdas possibili à; inol e, non sca a a e . della Li uania del sud kilimo da
p . gudde ‘k ūmynas, ikimybė k ūmaiʼ
(LVŽ III 334335).
Uno a i più di o igine (i da ybos) pun o di is a p oblemiškų loco a džių si può
conside a e oponimus Gùdas. Come si ede dalla p esen a a iconside azione,
Aleksand as Vanagas ali upė a džius e pie enų nomi kildina da e nonimo gùdas,
Pas alio k aš o upės a dą e noniminiu empo e Rena a Endzely ė (2005: 73). Vy au as
Mažiulis i iene che il nome del iume Gùdas o iginasse da bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ,
‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ, Simas Ka aliūnas ocmenu nomi cone a con
lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, e al i geog a i di ogge i (upi žų,
miško, pie os, ganyklos, k ūmų, g io io) kildina iš bal . guda- ‘smulkus, ma-
ca i o, menco; ca i o, a e leidesso; also, ca i o; semplice, abi uale; e o;
sel aggio, non col i a o...ʼ, gud- ‘p inas, e oʼ. Vie o a dis ( iensėdžio a das) Guds
issuo as e la ių oponimijoje. Egli kildizza o da la . guds ‘bal a usis sielininkasʼ
(Endzelīns 1956: 336337).
isanalizza e u e già conosciu e e sioni di o igine di ques i luoghio a di. Teno ima s abili e, quale
o igine ipo esè più p obabile isanalizza osi accol i da i. In al e pa ole, si i iene che sia più impo an e
o ni e a i di a i e a gomen i, pe me en i di escogi a e o con e ma e una ipo esi, piu os o che
con uga e al i pubblica i spiegazionimi di o igine.
A icoli A icles 111 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
ca a e is ica, p esen a a dei loco a di all'epoca isc izione, lo o geog a ica
ambien e, discu i oponimen i e apelia i ì in e sajii possibili à a ealiniu
(di ulimo) aspe u, escogi i e gius izi più ikė inus luoghi (objek ów) nomi Gùdas
mo i i di nasci a. Nella ice ca engono u ilizza i non solo ali adizionali me odi di
e imologia nusis o ėjęsi, come pa agonamen o con al i li uani, bal ų onimais,
li uanici apelia i i, analogia seman ica applicazione, ma paisoma e s o ici socialini
s udia i locali di ambien e, u inum ma e iale su oponimi e in essi inse i i ogge i
de a dando con ealiu con es o s o ico, che, many ina, è obie i o c i e io di
de e minazione dell'o igine dei locali. Dal linguaggio Ži osios sono egis a i 13
oponimi Gùdas2. Didesnė lo o g uppo isc i a Pãs alio . Pùmpėnų apylinkėse: bala,
a bus i, pie a K kiliškio kaime, upė (upelis, upokšnis), che sco e a a e so
K klinių mies elį, Dalckų, Račškių, Gùs adalio kaime, ganykla Račški Ramonų kaime,
b as a Ramonỹnės kaime. Ki i così chiama o chiama i pauzie ogge i issidės è in
a i luoghi della Li uania: 2 pie e Nemunè, uno di lo o p esso Da sniškio
bažny kaimio K úonio alsčiuje, al o Kaunas apsk i ies Aukš õsios Panemùnės
alsčiaus D a lišė dkių e i o io, acmuo Lazd i e s. No aglių applinkių Seilinų
kaime an Lydkinės upelio an o, duob Vilka o iau Pėje ė applinkių S ė i kaime,
U enõs apsk i ies Vyonėus Miele kaime, Va is as ausė ausčiaus.
Puõdžių kaime, uscelli (g io ys) che sco e h ough Ukme gs apsk i e
Žema kiemio alsčiaus Medin kaimą.
La maggio pa e delle in o mazioni sulle ci cos anze dei loco a di adiosi, na u a degli ogge i
geog a ici e posizione è da a pe isc i e e i nomi delle pie e si ua e nel iume Nemuno3. m. eda oje
Aukš osios Panemunės alsčiaus D a eliškių d a o e a a dyno enque o4 sc i e che la pie a Gùdas è
Nemune p esso il illaggio D a eliškių e il d a o con ine5. Pas abų sky iuje spieghan a: Gudai sielininkai
nuocendo ques o sogno e i a a. P augando passiųsda ano uno su pie a a es a si, che indica e
necessa ia alle anime di ezione. Lui iecca a gudiosamen e. 2 Tan o ali nomi di o a Vie o a džių,
insc i y ų da i osios lingua, ka o ekoe (VK). 3 Akmenų a dai è speci inė ik inių žodžių g upė, la cui
assegnazione localio a diam può solle a e šiokių okių dubbi. D'al a pa e, le pie e sono ogge i della
na u a, che occupano un ce o pos o sulla supe icie elie o. Alcuni ice ca o i onomas icica essi
pe sino a ibui i o onimimi in ques o caso si basa il p o edimen o, che menziona a classe appa iene
non solo delle mon agne, ma e di u i i nomi degli ogge i o og a ini (plg. Agapkina, Be ezo ich, Su iko a
2020). S aipsnyje, u in omenyje al okius, . i. non e minologijos ap a imui des inus, suo ikslus,
akmenų a di ap io iškai conside a i loco a džiais. 4 D a o e i o i e i o iali loco a džius su ašė
Šilnų p adžios mokyklos insegnan e Juozas Vi kauskas, conoscenze o ni ėju indica o Šilnų esiden e
Ju gis Dubosas.
5 O a ques o pos o è Kauno ma iose.
LAIMUTIS BILKIS
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Pe ques o e il nome de i ęs. Da sūniškio ci à ques ione6 da i sulla pie a e il suo nomeù meno:
indica o che la pie a è Nemune, 2 km più in basso dal ci adello, nuo ando nel iume pe il suo zakliū a
sieliai. Come is o da desc ì, uno nome di pie e compa sa si collega al gudų esegudy u sielių plukdimu
Nemuno upe, al o anche con sielių plukdimu. Non si può i iu a e che i ques iona i o ni i spiegazioni
sulla o igine dei nomi può esse e liaudies e imologyja, pe ò s o ici e e nog a inie da i e čia a ciò
abejo i. Mol i s o ici e e nog a i s udiano so olinea o che Nemunas dall'anno e a uno dei p incipali
Li uania Didžiosios Kunigaikš ys ės s ade di comme cio, cui in Ka aliaučių, Ku šių ma ias, Rusnę (da lei
in Klaipėdą), Tilžę, a al i p odo i, e a plukdomi sieliai. Le ąs ai di legno iaggia ano e dall'a uale
Gudija e i o io. Ad esempio, pubblicazione, des ina a all'o ganizzazione del comme cio da Nemuno
al iupie exusi Sapiegų e Rad ilų uos ų XVIII a. se ima e o a a decadeia, si a e ma che da Rad ilų aldų
1770 m. in o ale e a plukdomi 1 192 ąs ai (Sakalauskas, Poška 2020: 74). Rąs plucdimen o si s olse in due
asi p incipalmen e da Naujojo S e žanio7 ino Kaun, dopo di da Kaun ino Rusnės o Ka aliaučiaus.
A o a a a enzione al a o che a ka pai da Naujojo S e žanio ino Kauno e a assdoma più
la o a o iink che plukdymui da Kauno ino Ka aliaučiaus. Secondo l'a icolo au o iı, più pe sone
eni ano assun e a causa di più complica e condizioni na u ali nel p imo a o di ia d'acqua
siau esnės upės agos, maggio e ingiuo ezza ( enu o). Si può spe a e, che un'al a agione, pe la
quale alle anime pluccia e da Gudija e i o io ino Kauno bisogna a più o ze, e a Nemune spesso
appaican i slenksčiai, ė os e pie e. Tą con e ma e ci a o in menziona a pubblicazione un a o
s o ico: Rumšiškėse e a assoda o ai ininkas, che aiu a a pe plukcia e le anime pe Nemune si ua e
kliū is, chiama o slenksčiais ( i id, 72). Ques a a i i à a enne e successi amen e: 1825 m. da Li uania
e Gudijos (Bal a usijos) Nemunu gaben a 2 500, e 1900 m. 15 320 sielių (Pupienis 1989: 49). Sieliai da Gudija
pe Kauną in Ka aliaučių plukdy i ino al P imo mondiale gue a. Ci ca la lo o plukdymą Nemunu e gudų
sielininkų a i i à mol o sc i e l'id ologo S epono Kolupailos, che 1932 m. esa ą s esso nuocè ba imi
Nemunu dal ci adello Liubčios ino Ga dino, monog a ijoje Nemunas (Kolupaila 1950). Il suo eigimo,
Nemuno uožas dal Ga dino ino Kauno gausus ė ų, . i. luoghi, do e iės aga pie menua a, a s o ė
sma kesnė, quindi dal ques a iès al iupio plukdy i sielius e a mol o neleng a, equens lo o sudužda o.
A causa di ques a agione sielininkai, p incipalmen e gudai dal al oupio, ė as chiamò disag emen sim
commenančiais 6 Vie o a džius su ašė Da sūniškio iniziale scuola insegnan e Pe as Puplešys,
in e is ęs ownship esiden i Miką Macule ičius, Adol ą Žukauską e Joną Za is ana ičių.
7 Naujasis S e žanis esidenza Bal a usija.

A icoli A icles 113 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
nomi (i , 14). Il compagno di iaggio dello s udioso u gudas sielininkas I anas
T ubka, ano au o e della monog a iaus, p ima del P imo gue a mondiale
qualchedezin a ol e aspo a o le anime da Liubčios o S olpcų a Ju ba ko (p.
45 47). La monog a ia desc i e e icino a Kauno si ua e Nemuno ė os:
menziona a 4 km più in basso Da sūniškio esan i bene pe icolingissima ė a del
iume Guoga (p. 164), si so olinea che nel a o da Aš ago ino D a eliškio
lininkų pa adin a Bičenė ų ė a, ku labai pa ojinga, nes iš dugno kyšo dideli
insediamen i sono gudų sieakmenys, in cui a si enkę sieliai suy a (p. 167168).
Apibūdinama e più in basso Gas ilionių illaggio si ua a Bičių ė a, pie menuo i
luoghi Velnio Til as, Velnio Pi is (p. 168), Ži gas ( ies Jakš onių kaimu), Bajo ė
( ies Žiegžd ių kaimu), Kamendulė ( ies Pažaisliu) (p. 174).
Zinių su ques o, che gudai Nemunu aspo eno anime, si può o a e dizzyne della
lingua Li ua ia. Nel suo a icolo gùdas iene o ni o ilus acinis ase Guda su sielii
nuo a Nemunais in Rusnę P ūsuose, p eso da An ano Juškos Lie u iųlenkų žodyno
(LKŽe). Neabejo iną gudų connessione con sielininkis e indica e la ians appellia i i a
guds, gudinis, gudiņš ‘bal a usis sielininkasʼ (LVV I 415, 675). Come ede e, D a eliškių
d a o di e a a dyno ques iona io indica o del pie o nome di appa izione mo i io
essenziale (gudai plukdė sielius) neabejo inai e o, s o icamen e paliudi o. Da a è e
ques o che ques a abi azione appolinkesse Nemune u a ė ų e didelių pie enų.
Ques o è sc i o e Sul polkų a cheologo, e nog a o Zygmun o Gloge io, che XIX a. II
me à più ol e nuo ò Nemunu da Ga dino ino Kaun. Egli indica pe sino 7 g andi pie e,
si ua e a Nemune p esso D a eliškių insediamen o, a lo o e akmenį Gùdas: Ka ilas
(lenk. Kocioł), Malaka ičius (lenk. Malachowicz), Malaka ičiai (lenk. Malachowicy),
Velnio Til as (lenk. Dyabelski b idge), S iklinė (lenk. Szklanka), Rusėnas, o Gudas (lenk.
Rusak, Gudas), Ki da (lenk. Ki da) (Gloge 73: 1903).
Reali ci cos anze s o iche sono il più impo an e, ma non l'unico a gomen o, che
pe me a di i ene e che Nemune p esen i le pie e Gùdas e imologicamen e più
p obabilmen e sie ini con e nonimu gùdas. Ques a possibili à è c edibile sia dal
pun o di is a s u u ale che seman ico. Come is o da solo da e e ui a i
id ologì, s o ici, e nog a ì eigini, Nemuno s ene e s amininga luoghi ( ė os)
da o daug bėdų, nelaimių, kelda o daug ūpesčių, odėl ų objek ų a dai daž-
nai es i neigiamos kon eks inės kono acijos, plg. Nemuno ė ų a dus Kiaulė,
sielininkam p ida yPa šiukai, A inas (s oneigni ė os su s aigiai k in ančia s o e),
Telyčia, Ži klės, Velnio Til as (Pupienis 1989: 55), Velnio Pi is (Kolupaila 1950: 168;),
s ene nome Ka ilas (Gloge 1903: 73). Pejo a y inės signi icazioni può esse e e alcuni
al i nomi di pie e dei iumi Li uani, plg. Ne ies acmenų a dus Velniamindis, Velnio
Til as, Bulius, A inas (Vai ke ičius 2013: 47, 48, 51, 9697), Ka s as (Vai ke ičius 2014: 13),
Š en osios upės akmens a dą G iškà (g ei da lie čiausiai. g iška ‘ elnias) (LVŽ III
306), Jū os upės Judõšiaus s o aglià, o Vélnio
LAIMUTIS BILKIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ãgas (LVŽ IV 114 195). Quindi da e nonimo de i usių pie e dei
nomi Gùdas mo y acia può esse e ‘p as as, badas, nonikęs s muoʼ. D'al a pa e, ques i nomi di
appa izione mo i ai o se sono memo iali, suppo a i dai a i, che gudai p o ques i pie i plukdė
soelius, gudas zlipès su pie e gudiškai u ucda o e pan. Tali signi ica i loco a džių lie u ių
oponimijoje è issa a, plg. bago b as à (joje p igė ęs elge a), Bi ù ės kálnas (Sa ukynas 1963:
239), Diedùko as as, Puõdýnžiaus plė (S ide skienė 2017: 90). Žiin ū s uc u iniu da ybiniu aspe u
da e nonimo kilę akmenų a dai Gùdas sa ebbe be o malių da ybos mezzi da pama inių žodžių
ienaskai os a si adę da iniai. Toks modo di a iby agli agmen a dji mol o ca a e is ico. Così e
mol i o ma e già seman i icamen e ap a ų Nemuno akmenų a dų: A inas, Ka ilas, Kiaulė, Telyčia
e k . Pab ėž ina e il a o che nemãža dei nomi di pie e li uani non sono mol o an ichi, le lo o e à
ce amen e non a ingono a bal as p okalbis o anco a a empi più p eceden i, plg. akmenžius
Čeba lis, Diẽ o Al õ ius, Diẽ o Kompleks, Diẽ o K slas, D S aliùkai, Fab ikan ai (akmuo Nemune p i
Rumšių!), Fé mos akmuõ, Geležnė Bóba (LVŽ 35, 266, 417, 508, 1308, III) , Jūko II (I) sono pe sonali à della
scuola, così come G ygo G õčlė, Fėkos, Daõkas, Gõgas, Gõgilo, Gõgilo, mu, mu, mumu, G õglio,
Akmuglia, Akmu, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, I, I, Kūki, Vänki, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko,
Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko,
Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko,
Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko,
Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jū Quindi e acmenų a dų
Gùdas abbas anza a dly as adimasis non impossim. E noniminę nomi dei Gùdas kilmę
indi e amen e es imonija e anco a una oponiminė analogia. Ta puka io Liñkmenų alsčiaus
Da žẽlių illaggio nel sondino della e a del nome isc i o nome del p a o Gudãakmenis. Ques o
e eno, p esumibilmen e, signi ica ‘pie a, nella quale è (è s a o) pie o *Gudãakmenisʼ.
Ques 'ul imo kamienas guda egali esse e de i a o da gùdas e one icamen e non può kildin i da
gùdė ‘pus yklė, budėʼ o gud i ‘su gude galąs iʼ. Kadmenų akmen a di piu os o nacque dall
e nonimo gùdas, e non dal lie . gùdė o gud i, pe me e di suppo e e a ealinis loco a džių bei
apelia i ų akmen a džiai išsidės ė aka ų aukš aičių kauniškių, pie ų aukš aičių e i o ijose, e
comuni pa ole pa aičiuose i Žemipėdos k aš e (ž . 1 Kla.). Pe la giu isp udenza occo e
so olinea e che il legame seman ico dei nomi di pie e con le pa ole del signi ica o galandimo è
possibile8. Tą con e ma e dal i osias lingua inciso s menwa dis Gals u as9 ← lie . gals u as
analizės aspek as. Ma , onimai i apelia y ai papli ę ski ingų a mių plo uose:
‘galandamas p ie aisas, budė, 8 Plg. eiginį apgludi o pezza u a di pie a o ocola, u ilizza o
galąs i, e è pus yklė, budė
(Ka aliūnas 2004: 172).
9 Nome 1986 m. isc i o Plùngės . Žlibin ap. Ke ù akių kaime.
A icoli A icles 115 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
pus yklė, pus asʼ (LVŽ III 47). Tu a ia già discu i i sogge i e čia abejo i, che ali signi icazioni (i
o igine) possono esse e akmenwa džiai Gùdas. Na u almen e, me idionale al š aičių plo o pie a
nome Gùdas connessione con e nonimu gùdas onda e quan o più di icile, pe ché mancano da i sul
luogo di soggio no di ques o ogge o, des inazione e al e ci cos anze. Come menziona o, a a
dell'insc i o indica che la pie a è sulla i a del uscello Lydekinės. In ques o caso più sa ebbe
kliau is a ealiniu aspek u su dai e apelia i ai gùdė, gud i papli è di di e en i a e mini plo oes.
Aiškinan is upė a džių Gùdas puòimą kilmę anche sepa a amen e discussa con la lo o isc izione da
i osios lingua ela i a in o mazione. Come menziona a, sono зафиксированы 2 po amonimai:
Pumpėnų apylinkėse ekan i upė (upelis, upokšnis)10 e 10 Va das isc i o nel 1935 m. Gus adalio
illaggio dei nomi della e a sonde o e 1938 m. Dalickų illaggio sonde o, anche negli anni 1983
Gus adalio illaggio. In oduci iamo l'ogge o desc i o come 34 m di ampio uscellio, che sco e solo
sma kiai palijus, au unį e p ima e a, e asa ą idzjiūs a. 1 PAV. Akmenų a dų Gùdas i lie . gùdė,
gud i di usione (suku a u ilizzando
Google mappeus).
Gùdas gùdė gud i
LAIMUTIS BILKIS
Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXXVI Lemai kiemio alsčiaus Medinų un
uscello si ua o nel e i o io del illaggio, che nel 1935 in un sondaggio dei nomi
della e a 116 è chiama o g io iu11.
A en iamene al a o che Pumpėnų apylinkių upė Gùdas sco e a a e so Gus adalio illaggio, nel
suo e i o io si innesca in Py esą. La o ma u iciale del nome del illaggio Gùs adalis p obabilmen e
è an inė, appa sa da pi minės Gùd-s adalis12, kelusios da e nonimo gùdas o a d. Gùdas13 e lie .
s adalà, s adãlė ‘už aziuojami case con s oge pe ca alli cos ui i; pas ogė ca liami cos ui i
in ažiuojamome kie11 L'Annes o indica che g io ys ( a as) è 0,25 km lungio, s ačių šlai ų, p o us. 12
1935 m. Gus adalio illaggio dei nomi anke os, compila e Rimknų inizi della scuola insegnan e An ano
Soko, g a o Va das žmonių ie os iš a me isc i o nome del illaggio Gùds adalis, e g a o Va das
ašomąja kalba pa ašy as Gùs adalis. 13 P d. Gùdas issa a e Pumpėnų alsčiuje s . LPDB.
2 PAV. Vie o a džiai su Gud- Pumpėnų apylinkėse (suku a naudojan „Google“ žemė-
lapius).
Gùs adalis (Gùds adalis), illaggio
Gùdas, iė
Gùdas, ganykla
Gùdas, b as a
Gùdas, bala, a bus i, pio a