108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722
Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-04
DĖL KAI KURIŲ LIETUVIŲ
VIETOVARDŽIŲ GÙDAS
RADIMOSI APLINKYBIŲ,
KILMĖS IR MOTYVACIJOS
On he Ci cums ances o Appea ance, O igin
and Mo i a ion o Ce ain Li huanian
Toponyms Gùdas
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iamos kelių lie u ių ie o a džių Gùdas labiausiai ikė inos kilmės e -
sijos. Jas iškelian k eipiamas dėmesys į isas oponimų už ašymo iš gy osios kalbos aplin-
kybes, oponiminių mik osis emų kon eks ą, už ašy ojų pa eik ą papildomą su ie ų a dais
i į a dijamais objek ais susijusią in o maciją, ku i palyginama su ealiais is o iniais i e no-
g a iniais duomenimis. Remian is pagal pasi ink ą me odologiją a lik a analize, eigiama,
kad d iejų Nemuno upėje ies Da sūniškiu i D a eliškių d a u esančių akmenų a dų a -
si adimas sie inas su is o iškai paliudy u sielių plukdymo iš Gudijos į Ka aliaučių i Rusnę
ak u. Pab ėžiama, kad šiuo e slu užsiiminėjo i gudų au ybės sielininkai. Todėl šiedu
akmenų a dai kildinami iš e nonimo gùdas ‘bal a usis (ka ais lenkas a usas); ki os a -
mės žmogusʼ i abejojama ki ų y ėjų paskelb a jų kilmės iš lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i
‘su gude galąs iʼ hipo eze.
Taip pa į odinėjama, kad e noniminės kilmės eikiausiai y a i Pumpėnų bei
Žemai kiemio apylinkių anden a džiai Gùdas, ku ie kai ku ių kalbininkų kildin i iš bal .
*guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ. Šis eiginys pi mu a eju g indžia-
mas kompak iškos mik osis emos ie o a džių su gud- a pusa io yšių, kilmės bei seman-
ikos analizės duomenimis, o an uoju a eju – os pačios gy en ie ės e i o ijoje esančių
po amonimų seman inės e noniminio pobūdžio pa alelės analize.
ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džių kilmė, ie o a džių mo y acija, ie o a džių už ašy-
mo kon eks as, seman inė analogija, sielių plukdymas Nemunu.
S aipsniai / A icles 109
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
ANNOTATION
The a icle discusses he mos likely e sions o he o igin o se e al Li huanian
oponyms Gùdas. The e sions a e p oposed aking in o accoun all he ci cums ances o
eco ding he oponyms om he spoken language, he con ex o oponymic mic osys ems,
he addi ional in o ma ion ela ing o place names and he objec s designa ed by hem
p o ided by he eco de s, which is compa ed o eal his o ical and e hnog aphic da a.
Based on he analysis ca ied ou unde he chosen me hodology, he a icle associa es he
appea ance o he names o wo s ones si ua ed in he Nemunas Ri e nea Da sūniškis and
D a eliškės Mano wi h he his o ically a es ed ac o imbe a ing om Gudija (Bela us)
o Ka aliaučius (Königsbe g) and Rusnė. I is ou lined ha he e we e also a smen who
we e gudai by descen . As a esul , he wo names o s ones a e aced o he e hnonym
gùdas ‘Bela usian (some imes Pole o Russian); a pe son speaking a di e en dialec ʼ. The
hypo hesis p oposed by o he esea che s conce ning hei o igin om Li h. gùdė ‘s ickle,
whe s one’, gud i ‘ o sha pen by a whe s one’ is ques ionable.
The a icle p o ides a gumen s o p o e ha he hyd onyms Gùdas om he en i ons
o Pumpėnai and Žemai kiemis, which some linguis s ace o Bal . *guda- ‘ben ’, ‘bending
down’ < Bal . gud- ‘ o bend’, a e mos likely o e hnonymic o igin. In he i s case, his
p oposi ion is suppo ed by he da a o he analysis o he in e ela ions, o igin and seman ics
o he compac mic osys em oponyms wi h gud-. In he second case, i is e idenced by
he seman ic analysis o he e hnonymic pa allel o he po amonyms si ua ed in he same
inhabi ed se lemen .
KEYWORDS: o igin o oponyms, mo i a ion o oponyms, con ex o oponym
eco ding, seman ic analogy, imbe a ing in he Nemunas Ri e .
Lie u ių oponimijoje ie o a džiai su šaknimi gud- suda o gana gausią i
eikšmingą g upę. Iš gy osios kalbos už ašy a apie 670 į ai iausius objek us
į a dijančių a dų, ku ie, be ki a ko, pasižymi i da ybos būdų bei ipų į ai-
o e (ž . LVŽ III 331–337). Apie galimą oponimų su šia šaknimi kilmę ašy a
gana daug. Apibend inan išski inos kelios kilmės hipo ezės: 1) eže ų a dai
kildinami iš p . gudde ‘k ūmas, k ūmai; miškas, k ūmynasʼ, manan , kad i lie .
lo os bei aunos e minijos (gùda-žolė, gùd-ka klis, gùd-ž i blis i pan.) šaknies
gud- kilmė y a okia pa i (Sa ukynas 1966: 193); 2) eigiama, kad daugelis oi-
konimų i kai ku ie ki i . su gud- y a kilę iš a d. Gùdas, o anden a džiai
i dauguma ki ų klasių ie o a džių kildinami iš lie . gùdas ‘bal a usis; ki os
a mės žmogusʼ, manan , kad e nonimo šaknies gud- eikšmė ie o a džiuose
galėjo ans o muo is į ‘p as as, ne ikęs, nenaudingas, be e isʼ (Vanagas 1981:
125–126); 3) upė a džiai Gùdas, Gùd-upis kildinami iš bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ,
‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ (Mažiulis 1988: 420–421; 1996: 308–309);
4) analizuojan oikonimus pažymima, kad jie gali bū i kilę iš a d. Gùdas a ba
LAIMUTIS BILKIS
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
e nonimo gùdas (Razmukai ė 1998: 48, 49, 52, 58, 65, 71; Mickienė 2001: 65;
Smoczyński 2007: 208); 5) akmenų a dai Gùdas siejami su lie . gùdė ‘pus yklė,
budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, o anden a džiai i žemė a džiai ka u su e noni-
mu gùdas kildinami iš bal . guda- ‘smulkus, mažas; p as as, menkas; p as as, ap-
sileidęs; ne ik as, p as as; pap as as, įp as inis; ik as; laukinis, nekul i uo as...ʼ,
gud- ‘g ynas, ik asʼ, nea me an galimybės, kad ienu ki u a eju kilmės pa-
ma as gali bū i a d. Gùdas (Ka aliūnas 2004: 165–183); 6) negy enamųjų ie-
ų a dai, a p jų i anden a džiai, laikomi e noniminiais a ba asmen a diniais
(Mickienė 2001: 34; Endzely ė 2005: 73, 84, 112, 114, 170; S ide skienė 2006:
52; 2010: 119; Ba ku ė 2008: 78; Kačinai ė 2009: 64, 85; Mo kūnas 2009: 989);
7) eigian , kad lie u ių . su gud- gali bū i ne ienodos kilmės, didesnė dalis
negy enamųjų ie ų a dų kildinama iš e nonimo gùdas ‘bal a usis (ka ais len-
kas a usas); ki os a mės žmogus (gudais adina žemaičiai aukš aičius, pane-
ėžiškiai kupiškėnus i . .)ʼ, p idu ian , kad jų šaknies gud- eikšmė daugeliu
a ejų iesiogiai sie ina su šiuo e nonimu (‘gudui p iklausan i, gudo gy enama
ie aʼ i pan.); aip pa manoma, kad dauguma oikonimų g eičiausiai kilo iš a d.
Gùdas, no s nea mes ina i jų kilmės iš e nonimo gùdas galimybė; be o, nea -
me ama i Pie ų Lie u os . kilimo iš p . gudde ‘k ūmynas, k ūmaiʼ ikimybė
(LVŽ III 334–335).
Vienais iš labiausiai kilmės (i da ybos) požiū iu p oblemiškų ie o a džių
galima laiky i oponimus Gùdas. Kaip ma y i iš pa eik os apž algos, Aleksand as
Vanagas okius upė a džius i akmenų a dus kildina iš e nonimo gùdas, Pas alio
k aš o upės a dą e noniminiu laiko i Rena a Endzely ė (2005: 73). Vy au as
Mažiulis mano, kad upės a das Gùdas kilęs iš bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besi-
lanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ, Simas Ka aliūnas akmenų a dus sieja su lie .
gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, o ki ų geog a inių objek ų (upių,
miško, pie os, ganyklos, k ūmų, g io io) kildina iš bal . guda- ‘smulkus, ma-
žas; p as as, menkas; p as as, apsileidęs; ne ik as, p as as; pap as as, įp as inis;
ik as; laukinis, nekul i uo as...ʼ, gud- ‘g ynas, ik asʼ. Vie o a dis ( iensėdžio
a das) Guds iksuo as i la ių oponimijoje. Jis kildinamas iš la . guds ‘bal a-
usis sielininkasʼ (Endzelīns 1956: 336–337).
Šio s aipsnio ikslas – su inkus kiek galima daugiau ling is inių i eks alin-
g is inių duomenų pa eik i labiausiai ikė inas kelių ie o a džių Gùdas kilmės
bei mo y acijos hipo ezes1. Siekian šio ikslo no ima apž elg i a dų už ašy-
mo iš gy osios kalbos aplinkybes, išanalizuo i į a dijamųjų objek ų (deno a ų)
1 S aipsnyje nekeliamas ikslas isapusiškai a k i iškai išanalizuo i isas jau žinomas šių ie o a -
džių kilmės e sijas. Teno ima nus a y i, kokia kilmės hipo ezė labiau ikė ina išanaliza us su ink-
us duomenis. Ki aip a ian , manoma, kad s a biau pa eik i ak ų i a gumen ų, leidžiančių iškel i
a pa i in i ieną hipo ezę, o ne paneig i ki us paskelb us kilmės aiškinimus.
S aipsniai / A icles 111
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
cha ak e is ikas, pa eik as ie o a džių už ašymo me u, jų geog a inę aplinką,
ap a i oponimų i apelia y ų sąsajų galimybes a ealiniu (papli imo) aspek u,
iškel i i pag įs i labiausiai ikė inus ie ų (objek ų) a dų Gùdas a si adimo
mo y us. Ty ime naudojami ne ik okie adiciniai nusis o ėję e imologijos
me odai, kaip lyginimas su ki ais lie u ių, bal ų onimais, lie u ių apelia y ais,
seman inės analogijos aikymas, be paisoma i is o inių socialinių i iamų ie-
o a džių aplinkos ypa umų, u imą medžiagą apie oponimus i jais į a dija-
mus objek us de inan su ealiu is o iniu kon eks u, ku is, many ina, y a objek-
y iausias ie o a džių kilmės nus a ymo k i e ijus.
Iš gy osios kalbos y a už iksuo a 13 ie o a džių Gùdas2. Didesnė jų g upė
už ašy a Pãs alio . Pùmpėnų apylinkėse: bala, k ūmai, pie a K kiliškio kai-
me, upė (upelis, upokšnis), ekan is pe K klinių mies elį, Dalckų, Račškių,
Gùs adalio kaimus, ganykla Račškių kaime, b as a Ramonỹnės kaime. Ki i okiu
a du pa adin i pa ieniai objek ai išsidės ę į ai iose Lie u os ie ose: 2 akme-
nys Nemunè, ienas iš jų p ie Da sniškio bažny kaimio K úonio alsčiuje, ki-
as – Kauno apsk i ies Aukš õsios Panemùnės alsčiaus D a ẽliškių d a o e-
i o ijoje, akmuo Lazdjų . No aglių apylinkių Seilinų kaime an Lydẽkinės
upelio k an o, duobė Vilka škio . Pãje onio apylinkių S ė i kaime, miškas
U enõs apsk i ies Vyžuon alsčiaus Mielekių kaime, ais as Va ėnõs alsčiaus
Puõdžių kaime, upelis (g io ys), ekan is pe Ukme gs apsk i ies Žema kiemio
alsčiaus Medin kaimą.
Daugiausia in o macijos apie ie o a džių adimosi aplinkybes, geog a inių
objek ų pobūdį i bu imo ie ą pa eik a už ašan Nemuno upėje esančių akme-
nų a dus3. 1935 m. suda y oje Aukš osios Panemunės alsčiaus D a eliškių
d a o žemės a dyno anke oje4 ašoma, kad akmuo Gùdas y a Nemune p ie
D a eliškių kaimo i d a o ibos5. Pas abų sky iuje paaiškin a: „Gudai sieli-
ninkai plaukdami šio akmens engda o. P aplaukdami pasiųsda o ieną an
akmens a sis o i, kad nu ody ų eikalingą sieliams k yp į. Jis ėkda o gudiškai.
2 Tiek okių a dų as a Vie o a džių, už ašy ų iš gy osios kalbos, ka o ekoje (VK).
3 Akmenų a dai y a speci inė ik inių žodžių g upė, ku ios p isky imas ie o a džiams gali kel i
šiokių okių abejonių. Ki a e us, akmenys y a gam os objek ai, užiman ys am ik ą ie ą elje o
pa i šiuje. Kai ku ių onomas ikos y ėjų jie ne gi p iski iami o onimams – šiuo a eju emiama-
si nuos a a, kad minė ai klasei p iklauso ne ik kalnų, be i isų o og a inių objek ų a dai (plg.
Agapkina, Be ezo ich, Su iko a 2020). S aipsnyje, u in omenyje ki okius, . y. ne e minologi-
jos ap a imui ski us, jo ikslus, akmenų a dai ap io iškai laikomi ie o a džiais.
4 D a o e i o ijos ie o a džius su ašė Šilnų p adžios mokyklos moky ojas Juozas Vi kauskas, ži-
nių eikėju nu ody as Šilnų gy en ojas Ju gis Dubosas.
5 Daba ši ie a y a Kauno ma iose.
LAIMUTIS BILKIS
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Dėl o i pa adinimas kilęs.“ Da sūniškio mies o anke oje6 duomenų apie akme-
nį i jo a dą mažiau: nu ody a, kad akmuo y a Nemune, 2 km žemiau nuo
mies elio, plaukdami upe už jo užkliū a sieliai.
Kaip ma y i iš ap ašų, ieno akmens a do a si adimas siejamas su gudų
ykdy u sielių plukdymu Nemuno upe, ki o – aip pa su sielių plukdymu.
Negalima a mes i, kad anke ose pa eik i paaiškinimai dėl a dų kilmės gali bū-
i liaudies e imologija, ačiau is o iniai i e nog a iniai duomenys e čia uo
abejo i. Daugelio is o ikų i e nog a ų y imuose pab ėžiama, kad Nemunas
nuo seno bu o ienas iš pag indinių Lie u os Didžiosios Kunigaikš ys ės p e-
kybos kelių, ku iuo į Ka aliaučių, Ku šių ma ias, Rusnę (iš jos į Klaipėdą), Tilžę,
be ki ų p ekių, bu o plukdomi sieliai. Medienos ąs ai kelia o i iš daba inės
Gudijos e i o ijos. Pa yzdžiui, publikacijoje, ski oje p ekybos o ganiza imo
iš Nemuno aukš upyje bu usių Sapiegų i Rad ilų uos ų XVIII a. sep in aja-
me i aš un ajame dešim me yje y imui, kons a uojama, kad iš Rad ilų aldų
1770 m. iš iso bu o plukdomi 1 192 ąs ai (Sakalauskas, Poška 2020: 74). Rąs ų
plukdymas yko d iem e apais – pi miausia nuo Naujojo S e žanio7 iki Kauno,
po o – nuo Kauno iki Rusnės a ba Ka aliaučiaus. A k eip inas dėmesys į ai,
kad a ka pai nuo Naujojo S e žanio iki Kauno bu o samdoma daugiau da bi-
ninkų nei plukdymui nuo Kauno iki Ka aliaučiaus. S aipsnio au o ių eigimu,
daugiau žmonių bu o samdoma dėl sudė ingesnių gam os sąlygų pi moje an-
dens kelio a ka poje – siau esnės upės agos, didesnio ingiuo umo ( en pa ).
Galima spė i, kad da iena p iežas is, dėl ku ios sieliams plukdy i iš Gudijos
e i o ijos iki Kauno eikėjo daugiau pajėgų, bu o Nemune dažnai pasi aikan ys
slenksčiai, ė os i akmenys. Tą pa i ina i minė oje publikacijoje pa eik as
is o inis ak as: Rumšiškėse bu o samdomas ai ininkas, ku is padėda o pe -
plukdy i sielius pe Nemune esančias kliū is, adinamas slenksčiais ( en pa , 72).
Šis e slas yko i ėliau: 1825 m. iš Lie u os i Gudijos (Bal a usijos) Nemunu
gaben a 2 500, o 1900 m. – 15 320 sielių (Pupienis 1989: 49).
Sieliai iš Gudijos pe Kauną į Ka aliaučių plukdy i iki Pi mojo pasaulinio
ka o. Apie jų plukdymą Nemunu i gudų sielininkų eiklą daug ašoma hid o-
logo S epono Kolupailos, ku is 1932 m. asa ą pa s plaukė al imi Nemunu
nuo Liubčios mies elio iki Ga dino, monog a ijoje Nemunas (Kolupaila 1950).
Jo eigimu, Nemuno uožas nuo Ga dino iki Kauno gausus ė ų, . y. ie ų, ku
upės aga akmenuo a, o s o ė sma kesnė, odėl nuo šios upės aukš upio pluk-
dy i sielius bu o labai neleng a, dažnas jų sudužda o. Dėl šios p iežas ies sieli-
ninkai, daugiausia gudai nuo aukš upio, ė as pa adino nelaimes p imenančiais
6 Vie o a džius su ašė Da sūniškio p adžios mokyklos moky ojas Pe as Puplešys, apklausęs mies-
elio gy en ojus Miką Macule ičių, Adol ą Žukauską i Joną Za is ana ičių.
7 Naujasis S e žanis – gy en ie ė Bal a usijoje.

S aipsniai / A icles 113
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
a dais ( en pa , 14). Mokslininko kelionės palydo as bu o gudas sielininkas
I anas T ubka, ano monog a ijos au o iaus, iki Pi mojo pasaulinio ka o ke-
liasdešim ka ų gabenęs sielius nuo Liubčios a S olpcų iki Ju ba ko (p. 45–
47). Monog a ijoje ap ašomos i ne oli Kauno esančios Nemuno ė os: minima
4 km žemiau Da sūniškio esan i bene pa ojingiausia upės ė a Guoga (p. 164),
pab ėžiama, kad uože nuo Aš ago iki D a eliškio gy en iečių y a gudų sie-
lininkų pa adin a Bičenė ų ė a, ku labai pa ojinga, nes iš dugno kyšo dideli
akmenys, į ku iuos a si enkę sieliai suy a (p. 167–168). Apibūdinama i žemiau
Gas ilionių kaimo esan i Bičių ė a, akmenuo os ie os Velnio Til as, Velnio
Pi is (p. 168), Ži gas ( ies Jakš onių kaimu), Bajo ė ( ies Žiegžd ių kaimu),
Kamendulė ( ies Pažaisliu) (p. 174).
Žinių apie ai, kad gudai Nemunu gabeno sielius, galima as i Lie u ių kal-
bos žodyne. Jo s aipsnyje gùdas pa eikiamas ilius acinis sakinys Guda an sielių
plaukia Nemunais į Rusnę P ūsuose, paim as iš An ano Juškos Lie u ių–lenkų žo-
dyno (LKŽe). Neabejo iną gudų yšį su sielininkys e odo i la ių apelia y ai
guds, gudinis, gudiņš ‘bal a usis sielininkasʼ (LVV I 415, 675).
Kaip ma y i, D a eliškių d a o žemės a dyno anke oje nu ody as akmens
a do a si adimo esminis mo y as (gudai plukdė sielius) neabejo inai ik as, is-
o iškai paliudy as. Tik a y a i ai, kad šios gy en ie ės apylinkėse Nemune
bū a ė ų bei didelių akmenų. Apie ai ašy a i lenkų a cheologo, e nog a o
Zygmun o Gloge io, ku is XIX a. II pusėje ne ka ą plaukė Nemunu nuo Ga dino
iki Kauno. Jis nu odo ne 7 didelius akmenis, esančius Nemune p ie D a eliškių
gy en ie ės, a p jų i akmenį Gùdas: Ka ilas (lenk. Kocioł), Malaka ičius (lenk.
Malachowicz), Malaka ičiai (lenk. Malachowicy), Velnio Til as (lenk. Dyabelski
mos ), S iklinė (lenk. Szklanka), Rusėnas, a ba Gudas (lenk. Rusak, czyli Gudas),
Ki da (lenk. Ki da) (Gloge 1903: 73).
Realios is o inės aplinkybės y a s a biausias, be ne ienin elis a gumen as,
leidžian is many i, kad Nemune esančių akmenų a dai Gùdas e imologiškai
g eičiausiai sie ini su e nonimu gùdas. Ši galimybė į ikima i s uk ū iniu bei se-
man iniu požiū iu. Kaip ma y i ien iš e e uo ų hid ologų, is o ikų, e nog a ų
eiginių, Nemuno akmenys i akmeningos ie os ( ė os) sielininkams p ida y-
da o daug bėdų, nelaimių, kelda o daug ūpesčių, odėl ų objek ų a dai daž-
nai es i neigiamos kon eks inės kono acijos, plg. Nemuno ė ų a dus Kiaulė,
Pa šiukai, A inas (akmeningos ė os su s aigiai k in ančia s o e), Telyčia, Ži klės,
Velnio Til as (Pupienis 1989: 55), Velnio Pi is (Kolupaila 1950: 168;), akmens
a dą Ka ilas (Gloge 1903: 73). Pejo a y inės eikšmės gali bū i i kai ku ie ki-
ų Lie u os upių akmenų pa adinimai, plg. Ne ies akmenų a dus Velniamindis,
Velnio Til as, Bulius, A inas (Vai ke ičius 2013: 47, 48, 51, 96–97), Ka s as
(Vai ke ičius 2014: 13), Š en osios upės akmens a dą G iškà (g eičiausiai iš
lie . g iška ‘ elnias’) (LVŽ III 306), Jū os upės – Judõšiaus s o yklà, a ba Vélnio
LAIMUTIS BILKIS
114 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ãgas (LVŽ IV 195). Taigi iš e nonimo kilusių akmenų a dų Gùdas mo y a-
cija gali bū i ‘p as as, blogas, ne ikęs akmuoʼ. Ki a e us, šių a dų a si adimo
mo y ai galbū y a memo ialiniai, pa em i ak ais, kad gudai p o šiuos akmenis
plukdė sielius, gudas užlipęs an akmens gudiškai šaukda o i pan. Tokios eikš-
mės ie o a džių lie u ių oponimijoje y a iksuo a, plg. Ùbago b as à (joje p i-
gė ęs elge a), Bi ù ės kálnas (Sa ukynas 1963: 239), Diedùko as as, Puõdžiaus
plýnė (S ide skienė 2017: 90). Žiū in s uk ū iniu da ybiniu aspek u iš e noni-
mo kilę akmenų a dai Gùdas bū ų be o malių da ybos p iemonių iš pama inių
žodžių ienaskai os a si adę da iniai. Toks da ybos būdas akmen a džiams la-
bai būdingas. Taip suda y i i daugelis jau seman iškai ap a ų Nemuno akmenų
a dų: A inas, Ka ilas, Kiaulė, Telyčia i k . Pab ėž ina i ai, kad nemãža lie u ių
akmenų a dų nė a labai seni, jų amžius ik ai nesiekia bal ų p okalbės a da
anks esnių laikų, plg. akmen a džius Čeba lis, Diẽ o Al õ ius, Diẽ o Blidas,
Diẽ o K slas, Dšių S aliùkai, Fab ikan ai (akmuo Nemune p ie Rumšiškių!),
Fé mos akmuõ, Geležnė Bóba (LVŽ II 35, 265, 266, 417, 508; III 130), ku ie (a
ku ių ienas iš dėmenų) kilę iš skolinių, aip pa asmen a dinės kilmės onimus
Daujõčio G yčẽlė, Fd ikų akmuõ, Gãgilo klis, G go akmuõ, G igõliaus akmuõ,
G igùčio akmuõ, I õškiaus ãkmenys, Jánkų Bánkas, Jõnas, Juõzapas (LVŽ II 156,
513; III 8, 289, 292, 293; IV 88, 114, 173, 248), iš ki ų ie o a džių kilusius
sudė inius a dus Ge nių akmuõ (iš ais o a do Ge nės), G kiškio ãkmenas,
G kiškio akmuõ (iš balos, kalno, lauko a do G kiškis) (LVŽ III 160, 296) i
pan. Taigi i akmenų a dų Gùdas gana ėly as adimasis nė a negalimas.
E noniminę a dų Gùdas kilmę ne iesiogiai liudija i da iena oponiminė
analogija. Ta puka io Liñkmenų alsčiaus Da žẽlių kaimo žemės a dyno anke-
oje už ašy as pie os a das Gudãakmenis. Šio žemė a džio eikšmė, ma y , y a
‘pie a, ku ioje y a (bu o) akmuo *Gudãakmenisʼ. Pas a ojo kamienas guda- e-
gali bū i kilęs iš gùdas i one iškai negalimas kildin i iš gùdė ‘pus yklė, budėʼ a
gud i ‘su gude galąs iʼ. Kad akmenų a dai eikiau kilo iš e nonimo gùdas, o
ne iš lie . gùdė a gud i, leidžia many i i a ealinis ie o a džių bei apelia y ų
analizės aspek as. Ma , onimai i apelia y ai papli ę ski ingų a mių plo uose:
akmen a džiai išsidės ę aka ų aukš aičių kauniškių, pie ų aukš aičių e i o ijo-
se, o bend iniai žodžiai – Žemaičiuose i Klaipėdos k aš e (ž . 1 pa .).
Teisybės dėlei eikia pab ėž i, kad akmenų a dų seman inis yšys su galan-
dimo eikšmės žodžiais y a galimas8. Tą pa i ina i iš gy osios kalbos už a-
šy as akmen a dis Gals u as9 ← lie . gals u as ‘galandamas p ie aisas, budė,
8 Plg. eiginį „apgludin as akmens a uolos gabaliukas, a ojamas galąs i, i y a pus yklė, budė“
(Ka aliūnas 2004: 172).
9 Va das 1986 m. už ašy as Plùngės . Žlibin ap. Ke ù akių kaime.
S aipsniai / A icles 115
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
pus yklė, pus asʼ (LVŽ III 47). Tačiau jau ap a i dalykai e čia abejo i, kad o-
kios eikšmės (i kilmės) gali bū i akmen a džiai Gùdas.
Žinoma, Pie ų aukš aičių plo o akmens a do Gùdas yšį su e nonimu gù-
das pag įs i kiek sunkiau, nes ūks a duomenų apie šio objek o bu imo ie ą,
paski į i ki as aplinkybes. Kaip minė a, už ašy ojo ė a nu ody a, kad akmuo
y a Lydekinės upelio pak an ėje. Šiuo a eju labiausiai eikė ų kliau is a ealiniu
aspek u – a dai i apelia y ai gùdė, gud i papli ę ski ingų a mių plo uose.
Aiškinan is upė a džių Gùdas galimą kilmę aip pa a ski ai ap a ina su
jų už ašymu iš gy osios kalbos susijusi in o macija. Kaip minė a, y a už ik-
suo i 2 po amonimai: Pumpėnų apylinkėse ekan i upė (upelis, upokšnis)10 i
10 Va das už ašy as 1935 m. Gus adalio kaimo žemės a dų anke oje i 1938 m. Dalickų kaimo anke-
oje, aip pa 1983 me ais Gus adalio kaime. Į a dijamas objek as apibūdinamas kaip 3–4 m pločio
upelis, ku is eka ik sma kiai palijus, udenį i pa asa į, o asa ą išdžiūs a.
1 PAV. Akmenų a dų Gùdas i lie . gùdė, gud i papli imas (suku a naudojan
„Google“ žemėlapius).
Gùdas gùdė gud i
LAIMUTIS BILKIS
116 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Žemai kiemio alsčiaus Medinų kaimo e i o ijoje esan is upelis, ku is 1935 m.
žemės a dų anke oje adinamas g io iu11.
A k eip inas dėmesys į ai, kad Pumpėnų apylinkių upė Gùdas eka pe
Gus adalio kaimą, jo e i o ijoje į eka į Py esą. O icialioji kaimo a do o ma
Gùs adalis g eičiausiai y a an inė, a si adusi iš pi minės Gùd-s adalis12, kilusios
iš e nonimo gùdas a ba a d. Gùdas13 i lie . s adalà, s adãlė ‘už ažiuojami namai
su pas oge a kliams pas a y i; pas ogė a kliams pas a y i už ažiuojamame kie-
11 Anke oje nu odoma, kad g io ys ( a as) y a 0,25 km ilgio, s ačių šlai ų, gilus.
12 1935 m. Gus adalio kaimo žemės a dų anke os, suda y os Rimknų p adžios mokyklos moky-
ojo An ano Soko, g a oje „Va das ie os žmonių iš a me“ už ašy as kaimo a das Gùds adalis, o
g a oje „Va das ašomąja kalba pa ašy as“ – Gùs adalis.
13 P d. Gùdas iksuo a i Pumpėnų alsčiuje – ž . LPDB.
2 PAV. Vie o a džiai su Gud- Pumpėnų apylinkėse (suku a naudojan „Google“ žemė-
lapius).
Gùs adalis (Gùds adalis), kaimas
Gùdas, upė
Gùdas, ganykla
Gùdas, b as a
Gùdas, bala, k ūmai, pie a