108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
LAIMUTIS BILKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: oponymika, an h oponimika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-04
DL KAI KURI LIETUVI
VIETOVARŽI GDAS
RADIMOSI APLINKYBI,
KILMĖS IR MOTYVACIJOS
On he Ci cums ances o Appea ance, O igin
and Mo i a ion o Ce ain Li huanian
Toponyms Gùdas
ANOTATIUM
S aipsnyje umgesp ochenen meh e e li auische O o e nzes Gùdas am meis en ikė ine
U sp ungs Ve sionen. Jas e heliend k eipie sich Au me ksamkei in alle oponimų Sch eibungs
aus lebendes Sp achen Umgebungen, oponymischen mik osis emü con ex , au sch eib e chen
angegebene zusä zliche mi O densnamen und eingewennba en Objek en e bundene
In o ma ionen, die e gleiche wi d mi ealen his o ischen und e hnog aphischen Da en.
Basie end nach ausgewähl e Me hodologie du chge üh eine Analyse, behaup e man, dass de
En s ehen zweie Nemuno läche bei Da sūniškiu und D a eliškių d a u liegende S einen de
Namen sie in mi his o isch paludi u Sielen pluk aus Ka al Gudijas iniaučių und Rusnę. P lėζεται,
dass diesem Ve slu beschä imine e und gudų au ybės sielininkai. Dahe schedu s emens Namen
kildigen aus e nonimo gùdas ‘bal a usis (some imes polkas ode usas); ande e a mės menschʼ und bezweijama ande e o sche e ö en lich e ih e u sp ung aus lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i
‘su gude galąs iʼ hypo hese.
So auch beweinėjama, dass e nonimines U sp ungs wah scheinlich sind und Pumpėnų und
Žemai kiemio apylinkių anden a džiai Gùdas, die einige kalbininkų kildin i aus bal . *guda-
‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ. Diese Behaup ung e s em Fall be uh
kompak iškos mik osis emas o o a džių mi gud a pusa io Ve häl nissen, U sp ung sowie
seman ikos Analysis Da en, und zwei em Fall de selben Wohnpla zes Gebie ließenden
po amonimų seman ischen e noniminio cha ak e pa alleles Analyse. ESMINIAI WORDŽIAI:
O o a dnissen Kilmė, O o a dnissen Mo i a ion, O o a dnissen Au sch eibungs Kon ex ,
seman ische Analogija, Sielių plukdymas Nemunu.
A ikeln A icles 109 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
ANNOTATION
The a icle discusses he mos likely e sions o he o igin o se e al Li huanian oponyms Gùdas.
Die Ve sionen we den o geschlagen aking in o accoun all he ci cums ances o eco ding he
oponyms om he spoken language, he con ex o oponymic mic osys ems, he addi ional
in o ma ion ela ing o place names and he objec s designa ed by hem p o ided by he
eco de s, which is compa ed o eal his o ical and e hnog aphic da a. Based on he analysis
ca ied ou unde he chosen me hodology, he a icle associa es he D a eliškės Mano wi h he
appea ance o he names o wo s ones si ua ed in he Nemunas Ri e nea Da sūniškis and
his o ically a es ed ac o imbe a ing om Gudija (Bela us) o Ka aliaučius (Königsbe g)
and Rusnė. I is ou lined ha he e we e also a smen who we e gudai by descen . As a esul ,
he wo names o s ones a e aced o he e hnonym gùdas ‘Bela usian (some imes Pole o
Russian); a pe son speaking a di e en dialec ʼ. The hypo hesis p oposed by o he esea che s
conce ning hei o igin om Li h. gùdė ‘s ickle, whe s one, gud i ‘ o sha pen by a whe s one is
ques ionable. The a icle p o ides a gumen s o p o e ha he hyd onyms Gùdas om he
en i ons o Pumpėnai and Žemai kiemis, which some linguis s ace o Bal . *guda- ‘ben , ‘bending
down < Bal . gud- ‘ o band, a e mos likely o e hnonymic o igin. In he i s case, his p oposi ion
is suppo ed by he da a o he analysis o he in e ela ions, o igin and seman ics o he
compac mic osys em oponyms wi h gud-. In he second case, i is e idenced by he seman ic
analysis o he e hnonymic pa allel o he po amonyms si ua ed in he same inhabi ed se lemen .
KEYWORDS: o igin o oponyms, mo i a ion o oponyms, con ex o oponym eco ding, seman ic
analogy, imbe a ing in he Nemunas Ri e . Lie u ių oponimijoje o o a džiai mi schaknimi
gudsuda o ziemlich gausią und signi ikan ą g upę. Aus lebös Sp ache gesch ieben übe 670
e schiedens e Objek e einnamijan ige Namen, die, un e ande em ko, sich zeichnen und
da ybosha s und yps e schiedeni o e (ž . LVŽ III 331337). Übe das mögliche Toponimų mi diesem
Scho nim U sp ung gesch ieben ziemlich iel. Apibend inend auszeichnen meh e e
U sp ungshypo hesen: 1) eže ų Namen kildijnen aus p . gudde ‘k ūmas, k ūmai; waldkas, k ūmynasʼ,
mein end, dass und lie . lo os bei aunos Te minionen (gùda-žolė, gùd-ka klis, gùd-ž i blis und e c.)
šaknies gudkilmė is dieselbe (Sa ukynas 1966: 193); 2) behaup e sich, dass iele oikonimų und einige
ande e . mi gudy a en ę aus a d. Gùdas, und Wasse a dzungen und die meis en ande e Klassí
O o a dzungen kildinami aus lie . gùdas ‘bal a usis; ande e a mės menschʼ, in de Ansich , dass
e nonims schöp nies gud eikšmė o so a djien konn e ans o muosi in ‘p as as, nich ikęs,
nenaudingas, be e isʼ (Vanagas 1981: 125126); 3) upėnamen Gùdas, Gùd-upis kildinami aus bal . *guda-
‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ (Mažiulis 1988: 420421; 1996: 308309); 4) analysie end
oikonimus ma kie sich, dass sie aus a d s ammen können. Gùdas ode Dieses A ikel Ziel gesammel so
iele linguis ischen und ex aling is ischen Da en wie möglich um die am wah scheinlichs en zu geben
Gùdas U sp ungs und Mo i a ionshypo hesen1. Sie end dieses Ziels will man umsehen gehen de
LAIMUTIS BILKIS
110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI e nonimo gùdas (Razmukai ė 1998: 48, 49, 52, 58,
65, 71; Mickienė 2001: 65; Smoczyński 2007: 208); 5) s emene Namen Gùdas e binden wi
mi lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, und anden a džiai und
g undė a džiai zusammen mi e nonimu gùdas kildinami aus bal . guda- ‘smulkus,
kleinas; schlech e , mechs; schla , apsleidęs; ge älsch e , schlech e ; ein ache ,
gewöhnliche ; wah ; wildinische , unkul i io e ...ʼ, gud- ‘g ynas, ech e ʼ, ohne die
Möglichkei auszuschließen, dass einem ande en U sp ungs all G undlage sein kann
a d. Gùdas (Ka aliūnas 2004: 165183); 6) die namen nich bewohne liche O e, da un e
und anden a dsche, gel en als e noniminigen ode pe söne nann en 7) behaup en,
(Mickienė 2001: 34; Endzely ė 2005: 73, 84, 112, 114, 170; S ide skienė 2006:
52; 2010: 119; Ba ku ė 2008: 78; Kačinai ė 2009: 64, 85; Mo kūnas 2009: 989);
dass li auische . mi gudgali sein ne ienodas U sp ungs, g öße e Teil
nich bewohne liche O snamen kildinama aus e nonimo gùdas ‘bal a usis (ka ez
polkas ode usas); ande e a mės mensch (gudai nenn zemaičiai aukš aičius,
pane ėžiškiai kupiškėnus und . .)ʼ, hinzuge üg , dass ih e Wu zelni gud eikšmė in
ielen Fällen di ek mi diesem e nonim e knüp (‘gudui gehö ende, gudoamʼ O
und so.); es wi d auch angenommen, dass die meis en oikonimų wah scheinlich aus a d
en s anden. Gùdas, obwohl nich ausschließ und ih e U sp ung aus e nonimo gùdas
Möglichkei ; auße dem nich e wo en und Südli auens . kilimo aus p . gudde ‘k ūmynas, πιθανότητα k ūmaiʼ
(LVŽ III 334335).
Einem aus am meis en U sp ungs (i da ybos) Sich punk p oblemiische
O o a dzungen kann man hal en oponimus Gùdas. Wie gesehen aus de
o ges ell en Übe sich , Aleksand as Vanagas solche upė a džius und s emenen
Namen kildina aus e nonimo gùdas, Pas alio k aš o ės pa adą e noniminiu laika und
Rena a Endzely ė (2005: 73). Vy au as Mažiulis glaub , dass Flussname Gùdas
en s anden aus bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ, Simas
Ka aliūnas Felsennamen e binde mi lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude
miško, pie os, ganyklos, k ūmų, g io io) kildina iš bal . guda- ‘smulkus, ma-
galąs iʼ, und ande e geog a ische Objek s (upi žų, schlech e , mechs; schla ,
apsleidęs; ge älsch e , schlech e ; ein ache , gewöhnliche ; wah ; wildinis,
unkul i io e ...ʼ, gud- ‘g ynas, ech e ʼ. Vie o a dis ( iensėdžio a das) Go es
iksuo und la ių oponimijoje. E kildig on la . guds ‘bal a usis sielininkasʼ (Endzelīns 1956: 336337).
Namens e sch eibung aus lebliche Sp ache Ums ände, ausanalysie en einwa dijam ige Objek en
(deno a ů) 1 S aipsnyje nich eleg wi d Ziel ollum änglich ode k i isch ausanalysie en alle schon
bekann en O swa džių U sp ungs e sionen. Teno im zu bes immen, welche He kun shypo hese
meh wah scheinlich ausanalysia o zusammenge üh en Da en. Mi ande en Wo en, gil es, dass
wich ige geben Fak en und A gumen en, e laubenden auszulegen ode zu bes ä igen eine Hypo hese,
als nich zu wide legen ande e e ö en lich e U sp ungse klä ungen.
A ikeln A icles 111 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
cha ak e is ik, angegebene O o e nzungen Einsch eibungszei , ih en
geog a ischen Umgebung, besp echen oponimų und
apelia i üchsejahmöglichkei en a ealiniu ( e b ei ung) aspek u, ausse zen und
beg ünden am meis en ikė inus O s (objek ů) Namen Gùdas
e scheinungsmo i en. In de S udie e wende nich nu solche adi ionellen
nusis o ėjęen E imologies Me hoden, wie Ve gleichung mi ande en li auischen,
bal ischen onimais, li auischen apelia i en, seman ische Analogies Anwendung, abe
paisoma und his o ischen socialischen un e such en O o a dzungen
Umwel besonde hei en, ha igs e Ma e ial übe Toponime und in ihnen
einzuwe enden Objek e de wa d mi ealiu his o ischem Kon ex , de , mani in,
is objek i de Bes immung de He kun . Aus lebosios Sp ache is 13
O swö ze Gùdas2 e zeichne . Didesnė ih e G uppe au gesch ieben Pãs alio .
Pùmpėnų apylinkėse: bala, Busche, pie a K kiliškio kaime, upė (upelis, upokšnis),
ließende du ch K klinių mies elį, Dalckų, Račškių, Gùs adalio kaime, ganykla Račški
Ramonų kaime, b as a Ramonỹnės kaime. Ki i diesem Namen benann en pauschlich
Objek e aussidäs e in e schiedenen li auischen O en: 2 S eine Nemunè, eine
on ihnen bei Da sniškio bažny kaimio K úonio alsčiuje, ande e Kaunas umsk igs
Aukš õsios Panemùnės alsčiaus D a lišė dkių Gebie , Akmuo Lazd . No aglių
apellinkių Seilinų kaime an Lydkinės upelio k an o, duob Vilka o . Pėje ėnio apellinkių Vyšė i kaime, U enõs alskas als Aukš ėnų Miele kaime, Va is as Rausėnė alsčia.
Puõdžių kaime, bäelis (g io ys), ließende du ch Ukme gs Umsk igs Žema kiemio
alsčiaus Medin kaimą.
Meis In o ma ionen übe O swa dzungen adimosi Ums ände, geog aphischen Objek en Cha ak e
und Ve bleib O wu de un e Au sch i de Namen S einen in Nemuno Fluss be indenden3. 1935 m.
sude oje Aukš osios Panemunės alsčiaus D a eliškių d a as Landes a dyno-An age4 sch eib , dass
de S ein Gùdas is Nemune bei D a eliškių Do und d a as G enze5. Pas abų sky iue e klä e : Gudai
sielininkai schwukmend dieses S eines eng en. Paukend pasiųsz en einen au einem S einen
au zus ehen, dass angegeben e o de liches Seelenem Rich ung. E ie gudien lich. 2 Sowohl solche
Namen ge unden Vie o a dzungen, insc ibed aus ži osios Sp ache, Ka ekoe (VK). 3 Akmene Namen
sind speci inė ik inių Wö e g uppe, de en Zuo dnung O o a dje n kann e wecken šiokių solchen
Zwei el. Ande e sei s, S eine sind Na u objek e, bese zen einen gewissen Pla z Relje oobe läche.
Einige onomas ikas Fo sche e sie soga zugesch ieben we den o onymen in diesem Fall be uh die
Bes immung, dass de genann en Klasse gehö en nich nu de Be ges, abe und alle o og a ischen
Objek en Namen (plg. Agapkina, Be ezo ich, Su iko a 2020). S aipsnyje, u in omenyje andokius, . y.
nich Te minologie s Diens imui o gesehus, seine ikslus, akmenų namenda ap io iškai gel en
o o a džiais. 4 D a o e i o iums o o a džius su ašė Šilnų begžios mokyklos Leh e Juozas
Vi kauskas, Wissen lie ėju angegebenen Šilnų Bewohne Ju gis Dubosas.
5 Je z diese O is Kauno ma iose.
LAIMUTIS BILKIS
112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
deswegen und de Name en ęs. Da sūniškio S ad enke e6 Da en übe S einen und seinen Namen
wenige : angegeben, dass S eine is Nemune, 2 km nied ige on S ad lein, schwimmend in eine hin e
ihm zakliū a sieliai. Wie gesehen aus besch iebenen, eines S eines Namens En s ehen e bandam mi
gudų du chdy u sielen plukdym Nemuno upe, eines auch mi sielen plukdym. Man kann nich ablehnen,
dass in An agen angegebene E klä ungien wegen Namens He kun können sein liaudies e imologija,
jedoch his o ische und e nog aphische Da en e čia dem bezejo e. Viele His o ike s und
e hnog a en Un e suchungen be on sich, dass Nemunas on seno wa eine on den wich igs en
Li huaniens Didžiosios Kunigaikš ys ės Handels S aßen, dem in Ka aliaučių, Ku šių ma ias, Rusnę ( on
ih in Klaipėdą), Tilžę, un e ande en Wa en, wa plukdomi sieliai. Medienas ąs ai eis en und aus
gegenwä ige Gudijas Te i o ium. Beispielsweise, zu eine Publika ion, zu einem
Handelso ganisie ungs aus Nemuno hochupie ehemaligen Sapiegų und Rad ilų uos äu XVIII. im sieb en
und ach en Jah zehn . Un e suchung, s ell es es , dass aus Rad ilų aldų 1770 m. insgesam wa
plukdomi 1 192 ąs ai (Sakalauskas, Poška 2020: 74). Rąs plukdym R e olg e in zwei S u en zunächs
on Naujojo S e žanio7 bis Kaun, nach de on Kaun bis Rusnės ode Ka aliaučiaus. Ach en ine
Au me ksamkei in das, dass a ka pai on Naujojo S e žanio bis Kauno wa angedoma meh
A bei e ike s als plukdymui on Kauno bis Ka aliaučiaus. A ikels Au o en behaup en, meh Menschen
wu den angeheue au g und schwie ige e Na u bedingungen im e s en Abschni de
Wasse s aße siau esnės lės agos, g öße e Vingiuo hei ( enpa ). Man kann spä zen, dass noch ein
G und, wegen welche Seelenem plukz en aus Gudijas Te i o ium bis Kauno bedu e meh K a ,
wa Nemune o pass ikan ys slenksčiai, ė os und S eine. Tą bes ä ig und in de o genann en
Publika ion angegebene his o ische Ta sache: Rumšiškėse wa ein gemodas ai ininkas, de hal hal
pe plukdy i seelen übe Nemune liegende kliū is, genann slenksčiais ( enib, 72). Dieses Geschä
e olg e und spä e : 1825 m. aus Li huanien und Gudijas (Bal a usijas) Nemunu gaben a 2 500, und 1900
m. 15 320 sielių (Pupienis 1989: 49). Sieliai aus Gudijas übe Kauną in Ka aliaučių plukz en bis E s es
wel k iegs. Übe ih plukdymą Nemunu und gudų sielininkų Ak i i ä en iel sch eib de Hyd olog
S epono Kolupailos, de 1932 m. Vasa ą selbs loch Nemunu om Liubčios S äd el bis Ga dino,
monog a ijoje Nemunas (Kolupaila 1950). Seine Aussage nach, Nemuno S ežas on Ga dino bis Kauno
gausus ė ų, . i. O en, wo lės aga s emenuo a, und s o ė sma kότερη, deshalb on diese lės
hochupio plukdy i sielius wa seh neleng a, häu ns ih e sudužda o. Wegen dieses G undes sielininkai,
haup sächlich gudai om hochupio, ė as nann e nelaimes emenančiais 6 Vie o a džius su ašė
Da sūniškio begie ungs schuleleh e Pe as Puplešys, be agęs S ad bewohne aus Miką
Macule ičius, Adol ą Žukauską und Joną Za is ana ičius.
7 Naujasis S e žanis Wohn ie ė Bal a usijoje.

A ikeln A icles 113 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
namen (iden , 14). Wissenscha le ne s Reisebeglei e wa gudas Seelininkas
I anas T ubka, ano Monog aphiau aus, bis zum E s en Wel k ieg einigezigmal
ge agenes Seelen on Liubčios ode S olpcų bis Ju ba ko (p. 45 47). In
Monog aphie besch iebenen und in de Nähe Kaunos liegenden Nemuno ė es:
e wähn 4 km nied ige Da sūniškio esan i bene ge äh ings e äh s ė a
Guoga (p. 164), un e s eich sich, dass im Abschni on Aš ago bis
lininkų pa adin a Bičenė ų ė a, ku labai pa ojinga, nes iš dugno kyšo dideli
D a eliškio Siedl ečių sind gudų sieakmenn, in welche a si enkę sieliai suy a (p.
167168). Apibūdinama und un e halb Gas ilionių Do es s ehende Bičių ė a,
s emenuo e O e Velnio Til as, Velnio Pi is (p. 168), Ži gas ( ies Jakš onių
kaimu), Bajo ė ( ies Žiegžd ių kaimu), Kamendulė ( ies Pažaisliu) (p. 174).
Zinių übe das, dass gudai Nemunu gaben Seelen, kann ge unden we den Lie u ių
kalbos o donyne. In seinem A ikel gùdas p äsen ie illus acinische Sa z Guda an
sieliin äh Nemunais in Rusnę P ūsuose, genommen aus An ano Juškos Lie u iųlenkų
ködyno (LKŽe). Neabejo iną gudų Ve bindung mi sielininkis e zeig und le ischen
Appellia i wai guds, gudinis, gudiņš ‘bal a usis sielininkasʼ (LVV I 415, 675). Wie
gesehen, D a eliškių d a o Landes a dyno anke e angegebenen s einens namens
e scheinungs wesen liche mo i (gudai plukdė sielius) neabejo inai wah , his o isch
paliudy as. Tik a is und das, dass diese Siedlungs umlieinkessen Nemune gewesen
ė ų sowie didelių s einene . Das gesch ieben is und Übe polkischen A chäologen,
E hnog a Zygmun o Gloge io, de XIX a. II hal. meh mals segel e Nemunu on Ga dino
bis Kaun. E weis soga 7 g oße S eine an, die sich in Nemune bei D a eliškių Siedlung
be inden, un e ihnen und akmenį Gùdas: Ka ilas (lenk. Kocioł), Malaka ičius (lenk.
Malachowicz), Malaka ičiai (lenk. Malachowicy), Velnio Til as (lenk. Dyabelski b idge),
S iklinė (lenk. Szklanka), Rusėnas, ode Gudas (lenk. Rusak, Gudas), Ki da (lenk. Ki da)
(Gloge 73: 1903).
Realios his o ischen Ums ände sind wich igs es, abe nich einziges A gumen ,
e laubendes zu glauben, dass Nemune liehenden S emenen Namdai Gùdas
e imologisch wah scheinlich sie ini mi e nonimu gùdas. Diese Möglichkei
übe zeug sowohl s uk u ell als auch seman isch gesehen. Wie gesehen allein aus
e e uie en hyd ologs, his o ike s, e nog a s eigungen, Nemuno s eine und
da o daug bėdų, nelaimių, kelda o daug ūpesčių, odėl ų objek ų a dai daž-
nai es i neigiamos kon eks inės kono acijos, plg. Nemuno ė ų a dus Kiaulė,
s einige O e ( ė as) sielininke n p ida yPa šiukai, A inas (s einige ė as mi
s aigiai k in ančia s o e), Telyčia, Ži klės, Velnio Til as (Pupienis 1989: 55), Velnio
Pi is (Kolupaila 1950: 168;), s eins namens Ka ilas (Gloge 1903: 73). Pejo a y inės
Bedeu ungen kann sein und einige ande e Lie u os upių akmenų benennungen, plg.
Ne ies s einen Namen Velniamindis, Velnio Til as, Bulius, A inas (Vai ke ičius 2013: 47,
48, 51, 9697), Ka s as (Vai ke ičius 2014: 13), Š en osios upės s eins namen G iškà
(g ei aus lie čiausiai. g iška ‘ elnias) (LVŽ III 306), Jū os upės Judõšiaus lage à, ode Vélnio
LAIMUTIS BILKIS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ãgas (LVŽ IV 114 195). Dahe aus e nonimo en usių s emene
namen Gùdas mo i acija kann sein ‘p as as, schlech es, nich ikęs s e nuʼ. Ande e sei s, diese
Namen En s ehung Mo i e ielleich sind memo ialinige, s ü ze Fak en, dass gudai p o diesen
S einen plukdė seelis, gudas zaulips au dem S einen gudiškai sch euk ende und pan. Tokios
Bedeu ungen O o a džių li auens oponimijoje is ixio a, plg. bago b as à (joje p igė ęs
elge a), Bi ù ės kálnas (Sa ukynas 1963: 239), Diedùko as as, Puõdýnžiaus plė (S ide skienė 2017:
90). Žiin ū s uk u iniu da ybiniu aspek u aus e nonimo kilę akmenų a dai Gùdas wä e be
o malių da ybos Mi el aus g undlichen Wö e n einaskai os en s ehene da iniai. Toks
He bs weise s emenwa djien seh cha ak e is isch. So und iele bilden schon seman isch
ab a üe Nemuno akmene Namen: A inas, Ka ilas, Kiaulė, Telyčia und k . Pab ėž ina und das, dass
nemãža de li auischen s einen namen nich seh al sind, ih e algie siche lich nich s eichen
bal ische p okalbis ode noch ühe en zei en, plg. akmenžius Čeba lis, Diẽ o Al õ ius, Diẽ odas,
Diẽ o K slas, D S aliùkai, Fab ikan ai (akmuo Nemune bei Rumšiškių!), Fé mos akmuõ, Geležnė Bóba
(LVZ II 35, 266, 417, 508, 1304), IV (Ja ) aus den Schulnamen, auch G yžkas, G yžkas, F as, Daupis, Gõgilo,
Gõgilo, muõmu, mumumumumu, G iglia, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu, Akmu,
Akmu, I a ki, I, Vänki, Bänki, Bänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki,
Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki,
Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki,
Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki,
Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vänki, Vän
Dahe und s emene namen de Gùdas genug spä ly as adimasis is nich nich . E noniminę
namens Gùdas kilmę indi ek lich bezeug ija und noch eine oponiminė analogie. Ta puka io
Liñkmenų alsčiaus Da žẽlių Do Land namensyn-Ankee e eingesch iebene Wei s Name
Gudãakmenis. Dieses G undäuße zeugnis bedeu e , o enba , is ‘pie a, welche is (wa ) ein
S ein *Gudãakmenisʼ. Le z e os kamienas guda egali sein en s anden aus gùdas und phone isch
kann nich kildin i aus gùdė ‘pus yklė, budėʼ ode gud i ‘su gude galąs iʼ. Kadmenen s amm en
ehe aus e nonimo gùdas, und nich aus lie . gùdė ode gud i, läss annehmen und a ealinis
o o a džių sowie apelia i üche s amenwa zungen aussidäs e aka ų aukš aičių kauniškių,
südų aukš aičių e i o ien, und allgemeinie wo e pa aičiuose und Žemipėdos k aš e (ž . 1 Kla.).
Rech lichkei s willen muss be on we den, dass seman ische Ve bindung s einenha en Namen mi
analizės aspek as. Ma , onimai i apelia y ai papli ę ski ingų a mių plo uose:
Wö e n de Galandimo Bedeu ung is möglich8. Tą bes ä ig und aus lebosios Sp ache
eingesch iebenes Gemenwa dis Gals u as9 ← lie . gals u as ‘galandamas ge ie aisas, budė, 8 Plg.
eiginį apgludig ein S eins ode Folas S ück, e wende galąs i, und is pus yklė, budė
(Ka aliūnas 2004: 172).
9 Name 1986 m. e sch ieben Plùngės . Žlibin ap. Ke ù akių kaime.
A ikeln A icles 115 /
Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių,
kilmės i mo y acijos
pus yklė, pus asʼ (LVŽ III 47). Alle dings schon besp ochen Dinge e čia bezejo e, dass solche
Bedeu ungen (i U sp ungs) können sein Akmenwa zii Gùdas. Na ü lich, süd hochsch aičių lo os
s eines o names Gùdas e bindung mi e nonim gùdas beg ünden e was schwie ige , denn ehlen
Da en übe dieses Objek s wohnungso , zweck und ande e ums ände. Wie e wähn , sch eib des
Au sch eibe s ė a angegeben, dass de S ein au dem U e des Lydekinės Bachels is . In diesem
Fall soll e am meis en kliau is a ealiniu aspek u namdai und apelia i ai gùdė, gud i papli e
e schiedene a mių lö enen. Aiškinan is upė a džių Gùdas kannimą kilmę auch ge enn
besp ich mi ih en Au sch i em aus lebosios Sp ache ela ed In o ma ionen. Wie e wähn , sind
zu be es igen 2 po amonimai: Pumpėnų apylinkėse ekan i upė (upelis, upokšnis)10 und 10 Va das
e sch ieben 1935 m. Gus adalio do Landes namens de Um age und 1938 m. Dalickų do Um age,
auch im Jah e 1983 Gus adalio do e. Eingewennig es Objek besch eib sich als 34 m b ečio löselis,
de ließ nu sma kiai palijs, he zen und ühling, und asa ą ausdjiūs a. 1 PAV. Akmenen namens
Gùdas und lie . gùdė, gud i Ve b ei ung (suku a indem
Google ka ä pius).
Gùdas gùdė gud i
LAIMUTIS BILKIS
Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXXVI Žemai kiemio alsčiaus Medinų Do im
Te i o ium be indliche Bachel, de im 1935 h. Landnamen-Um age als g io iu
genann wi d11.
Ach e ine Au me ksamkei in die Ta sache, dass Pumpėnų apylinkių lė Gùdas ließ übe Gus adalio
kaimą, seines Te i o iums ein ließ in Py esą. O izialioji Do namens o m Gùs adalis
wah scheinlich is an ische, en s andene on pi minės Gùd-s adalis12, kilusios on e nonimo gùdas
ode a d. Gùdas13 und lie . s adalà, s adãlė ‘už ažiuojami Hause mi S oge ü P e de zu bauen;
pas ogė p e liem gebau zu we den za ažiuojamame kie11 In Anke o wi d angegeben, dass g io ys
( a as) is 0,25 km langio, s ačių šlai ų, ie us. 12 1935 m. Gus adalis Do Landesnamen anke os,
zusammengese z e Rimknų anhal sschulens Leh e An on Soko, G a en Namas de Menschen lokalen
Aussp ache eingesch ieben Do name Gùds adalis, und G a en Va das ašomąja kalba pa ašy as
Gùs adalis. 13 P d. Gùdas ixio a und Pumpėnų alsčiuje z . LPDB.
2 PAV. Vie o a džiai su Gud- Pumpėnų apylinkėse (suku a naudojan „Google“ žemė-
lapius).
Gùs adalis (Gùds adalis), Do
Gùdas, i e ė
Gùdas, ganykla
Gùdas, b as a
Gùdas, bala, Busche, Wiese