Dėl kai kurių lietuvių vietovardžių „Gùdas“ radimosi aplinkybių, kilmės ir motyvacijos

108 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0000-0002-2902-4722 Le linee di ice ca scien i iche: oponimica, an oponimica. DOI: doi.o g/10.35321/all86-04 DL KAI KURI LIETUVI VIETOVARŽI GDAS RADIMOSI APLINKYBI, KILMĖS IR MOTYVACIJOS On he Ci cums ances o Appea ance, O igin and Mo i a ion o Ce ain Li huanian Toponyms Gùdas ANOTATIA S aipsnyje discusse ano di e si ie o a di li uani Gùdas più c edė ina e sione di o igine. Jas solle ando k epiamo a enzione in u e oponimi isc izione da i a lingua ci cos anze, oponiminių mik osis emų con ex ą, isc i o ei o ni a supplemen a e con nomi di luoghi e inse i i dagli ogge i ela i a l'in o mazione, che iene con on a a con ealiis s o ici e e nog a iie da i. Sulla base secondo scel a me odologia esegui a analisi, si a e ma che dei Nemuno iume p esso Da sūniškiu e D a eliškių d a u si ua i due nomi di pie e sie ina con s o icamen e paludi a sieli pluk educa ional di Ka al Gudijos įiaučių e Rusnę a o. Piacè iene so olinea a che ques o e slu impegnò e gudų au ybės sielininkai. Pe an o ques i nomi di pie e kildinami dal e nonimo gùdas ‘bal a usis ( al ol a polacco o usso); al e a mie uomoʼ e dubejojama al i ice ca o i dichia a a la lo o o igine da lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ hypo hese. Allo s esso modo dimos inėjama che di e noniminè o igine p obabilmen e sono e Pumpėnų e Žemai kiemio apylinkių anden a džiai Gùdas, che di alcuni kalbininkų kildin i da bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ. Ques a asse zione nel p imo caso si basa kompak iškos mik osis emas loco a džių con gud a pusa io elazioni, o igine nonché analisi seman ica da i, e nel secondo caso delle po amonimų seman iche e noniminio p esen i nel e i o io della s essa abi azione analisi pa allele. ESMINIAI VODŽIAI: loco a džių kilmė, loco a džių mo y acija, loco a džių už ašimo kon eks as, seman inė analogija, sielių plukdymas Nemunu. A icoli A icles 109 / Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių, kilmės i mo y acijos ANNOTATION The a icle discusses he mos likely e sions o he o igin o se e al Li huanian oponyms Gùdas. Le e sioni sono p opos e p endendo in conside azione u e le ci cos anze di eco ding he oponyms om he spoken language, he con ex o oponymic mic osys ems, he addi ional in o ma ion ela ing o place names and he objec s designa ed by hem p o ided by he eco de s, which is compa ed o eal his o ical and e hnog aphic da a. Based on he analysis ca ied ou unde he chosen me hodology, he a icle associa es he D a eliškės Mano wi h he appea ance o he names o wo s ones si ua ed in he Nemunas Ri e nea Da sūniškis and his o ically a es ed ac o imbe a ing om Gudija (Bela us) o Ka aliaučius (Königsbe g) and Rusnė. I is ou lined ha he e we e also a smen who we e gudai by descen . As a esul , he wo names o s ones a e aced o he e hnonym gùdas ‘Bela usian (some imes Pole o Russian); a pe son speaking a di e en dialec ʼ. The hypo hesis p oposed by o he esea che s conce ning hei o igin om Li h. gùdė ‘s ickle, whe s one, gud i ‘ o sha pen by a whe s one is ques ionable. The a icle p o ides a gumen s o p o e ha he hyd onyms Gùdas om he en i ons o Pumpėnai and Žemai kiemis, which some linguis s ace o Bal . *guda- ‘ben , ‘bending down < Bal . gud- ‘ o band, a e mos likely o e hnonymic o igin. In he i s case, his p oposi ion is suppo ed by he da a o he analysis o he in e ela ions, o igin and seman ics o he compac mic osys em oponyms wi h gud-. In he second case, i is e idenced by he seman ic analysis o he e hnonymic pa allel o he po amonyms si ua ed in he same inhabi ed se lemen . KEYWORDS: o igin o oponyms, mo i a ion o oponyms, con ex o oponym eco ding, seman ic analogy, imbe a ing in he Nemunas Ri e . Toponimijoje Li uani locali con šaknimi gudsuda o abbas anza gausią e signi ica i eą g upę. Dal linguaggio i osa isc i o ci ca 670 a io iosi ogge i į a dijančių a dų, che, a l'al o ko, si con addis ingue e daybos būdų bei ipų į ai o e (ž . LVŽ III 331337). Ci ca il possibile oponimi con ques a spina o igniu sc i o abbas anza mol o. Apibend inando dis in i e pa ecchie ipo esi di o igine: 1) eže ų nomi kildinami da p . gudde ‘k ūmas, k ūmai; boscos, k ūmynasʼ, i enendo che e lie . lo aos bei aunos e minijos (gùda-žolė, gùd-ka klis, gùd-ž i blis e e c.) šaknies gudkilmė è la s essa (Sa ukynas 1966: 193); 2) si a e ma che mol i oikonimų e alcuni al i . con gudy a o igę da a d. Gùdas, a anden a džiai e maggio pa e degli al i classi di loco a di kildinami da lie . gùdas ‘bal a usis; al e a mės žmogusʼ, i enendo che e nonimo šaknies gud eikšmė loco a džiuose po e a as o ma si in ‘p as as, ne ikęs, nenaudingas, be e isʼ (Vanagas 1981: 125126); 3) upė a džiai Gùdas, Gùd-upis kildinami da bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ (Mažiulis 1988: 420421; 1996: 308309); 4) analizzando oikonimus si segna che essi possono esse e o igę da a d. Gùdas o Lo scopo di ques o a icolo accogliendo quan o più possibile da i linguis ici e ex alinguis ici o ni e più p obabili ipo esi dell'o igine e mo i azione di di e si loco e si Gùdas1. Si ice cando ques o scopo ole e a isa e i nomi isc izione da i a lingua ci cos anze, isanalizza e agli nominijam degli ogge i (deno a ų) 1 S aipsnyje non si pone obie i o isapusi o c i icamen e LAIMUTIS BILKIS 110 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI e nonimo gùdas (Razmukai ė 1998: 48, 49, 52, 58, 65, 71; Mickienė 2001: 65; Smoczyński 2007: 208); 5) i nomi di pie e Gùdas si collegano con lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, e anden a džiai e žemė a džiai insieme con e nonimu gùdas kildinami da bal . guda- ‘smulkus, mažas; ca i o, menco; ca i o, a e leidesso; also, ca i o; semplice, abi uale; e o; sel aggio, incol i uo o...ʼ, gud- ‘p ynas, ik asʼ, non escludendo la possibili à che uno in un al o caso di o igine il ondamen o può esse e a d. Gùdas (Ka aliūnas 2004: 165183); 6) i nomi di non esidenziali, a cui e anden a dzki, sono conside a i e noniminiji o pe sonali a diniais 7) a e mando che lie u ių . su gudgali esse e he e odos (Mickienė 2001: 34; Endzely ė 2005: 73, 84, 112, 114, 170; S ide skienė 2006: 52; 2010: 119; Ba ku ė 2008: 78; Kačinai ė 2009: 64, 85; Mo kūnas 2009: 989); o igine, maggio e pa e dei nomi di non esidenziali kildinama da e nonimo gùdas ‘bal a usis (ka ais polkas o usas); al e a mės žmogus (gudai chiamano žemaičiai aukš aičius, pane ėžiškiai kupiškėnus e . .)ʼ, aggiudendo che le lo o adici gud eikšmė in mol i casi di e amen e si lega con ques o e nonim (‘gudui appa enen e, gudoamaʼ luogo, ecc.); è anche i enu o che la maggio pa e oikonimų più p obabilmen e o iginò da a d. Gùdas, anche se non esclude e la lo o o igine dal e nonimo gùdas possibili à; inol e, non sca a a e . della Li uania del sud kilimo da p . gudde ‘k ūmynas, ikimybė k ūmaiʼ (LVŽ III 334335). Uno a i più di o igine (i da ybos) pun o di is a p oblemiškų loco a džių si può conside a e oponimus Gùdas. Come si ede dalla p esen a a iconside azione, Aleksand as Vanagas ali upė a džius e pie enų nomi kildina da e nonimo gùdas, Pas alio k aš o upės a dą e noniminiu empo e Rena a Endzely ė (2005: 73). Vy au as Mažiulis i iene che il nome del iume Gùdas o iginasse da bal . *guda- ‘(su)linkęsʼ, ‘besilanks an isʼ < bal . gud- ‘link iʼ, Simas Ka aliūnas ocmenu nomi cone a con lie . gùdė ‘pus yklė, budėʼ, gud i ‘su gude galąs iʼ, e al i geog a i di ogge i (upi žų, miško, pie os, ganyklos, k ūmų, g io io) kildina iš bal . guda- ‘smulkus, ma- ca i o, menco; ca i o, a e leidesso; also, ca i o; semplice, abi uale; e o; sel aggio, non col i a o...ʼ, gud- ‘p inas, e oʼ. Vie o a dis ( iensėdžio a das) Guds issuo as e la ių oponimijoje. Egli kildizza o da la . guds ‘bal a usis sielininkasʼ (Endzelīns 1956: 336337). isanalizza e u e già conosciu e e sioni di o igine di ques i luoghio a di. Teno ima s abili e, quale o igine ipo esè più p obabile isanalizza osi accol i da i. In al e pa ole, si i iene che sia più impo an e o ni e a i di a i e a gomen i, pe me en i di escogi a e o con e ma e una ipo esi, piu os o che con uga e al i pubblica i spiegazionimi di o igine. A icoli A icles 111 / Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių, kilmės i mo y acijos ca a e is ica, p esen a a dei loco a di all'epoca isc izione, lo o geog a ica ambien e, discu i oponimen i e apelia i ì in e sajii possibili à a ealiniu (di ulimo) aspe u, escogi i e gius izi più ikė inus luoghi (objek ów) nomi Gùdas mo i i di nasci a. Nella ice ca engono u ilizza i non solo ali adizionali me odi di e imologia nusis o ėjęsi, come pa agonamen o con al i li uani, bal ų onimais, li uanici apelia i i, analogia seman ica applicazione, ma paisoma e s o ici socialini s udia i locali di ambien e, u inum ma e iale su oponimi e in essi inse i i ogge i de a dando con ealiu con es o s o ico, che, many ina, è obie i o c i e io di de e minazione dell'o igine dei locali. Dal linguaggio Ži osios sono egis a i 13 oponimi Gùdas2. Didesnė lo o g uppo isc i a Pãs alio . Pùmpėnų apylinkėse: bala, a bus i, pie a K kiliškio kaime, upė (upelis, upokšnis), che sco e a a e so K klinių mies elį, Dalckų, Račškių, Gùs adalio kaime, ganykla Račški Ramonų kaime, b as a Ramonỹnės kaime. Ki i così chiama o chiama i pauzie ogge i issidės è in a i luoghi della Li uania: 2 pie e Nemunè, uno di lo o p esso Da sniškio bažny kaimio K úonio alsčiuje, al o Kaunas apsk i ies Aukš õsios Panemùnės alsčiaus D a lišė dkių e i o io, acmuo Lazd i e s. No aglių applinkių Seilinų kaime an Lydkinės upelio an o, duob Vilka o iau Pėje ė applinkių S ė i kaime, U enõs apsk i ies Vyonėus Miele kaime, Va is as ausė ausčiaus. Puõdžių kaime, uscelli (g io ys) che sco e h ough Ukme gs apsk i e Žema kiemio alsčiaus Medin kaimą. La maggio pa e delle in o mazioni sulle ci cos anze dei loco a di adiosi, na u a degli ogge i geog a ici e posizione è da a pe isc i e e i nomi delle pie e si ua e nel iume Nemuno3. m. eda oje Aukš osios Panemunės alsčiaus D a eliškių d a o e a a dyno enque o4 sc i e che la pie a Gùdas è Nemune p esso il illaggio D a eliškių e il d a o con ine5. Pas abų sky iuje spieghan a: Gudai sielininkai nuocendo ques o sogno e i a a. P augando passiųsda ano uno su pie a a es a si, che indica e necessa ia alle anime di ezione. Lui iecca a gudiosamen e. 2 Tan o ali nomi di o a Vie o a džių, insc i y ų da i osios lingua, ka o ekoe (VK). 3 Akmenų a dai è speci inė ik inių žodžių g upė, la cui assegnazione localio a diam può solle a e šiokių okių dubbi. D'al a pa e, le pie e sono ogge i della na u a, che occupano un ce o pos o sulla supe icie elie o. Alcuni ice ca o i onomas icica essi pe sino a ibui i o onimimi in ques o caso si basa il p o edimen o, che menziona a classe appa iene non solo delle mon agne, ma e di u i i nomi degli ogge i o og a ini (plg. Agapkina, Be ezo ich, Su iko a 2020). S aipsnyje, u in omenyje al okius, . i. non e minologijos ap a imui des inus, suo ikslus, akmenų a di ap io iškai conside a i loco a džiais. 4 D a o e i o i e i o iali loco a džius su ašė Šilnų p adžios mokyklos insegnan e Juozas Vi kauskas, conoscenze o ni ėju indica o Šilnų esiden e Ju gis Dubosas. 5 O a ques o pos o è Kauno ma iose. LAIMUTIS BILKIS 112 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI Pe ques o e il nome de i ęs. Da sūniškio ci à ques ione6 da i sulla pie a e il suo nomeù meno: indica o che la pie a è Nemune, 2 km più in basso dal ci adello, nuo ando nel iume pe il suo zakliū a sieliai. Come is o da desc ì, uno nome di pie e compa sa si collega al gudų esegudy u sielių plukdimu Nemuno upe, al o anche con sielių plukdimu. Non si può i iu a e che i ques iona i o ni i spiegazioni sulla o igine dei nomi può esse e liaudies e imologyja, pe ò s o ici e e nog a inie da i e čia a ciò abejo i. Mol i s o ici e e nog a i s udiano so olinea o che Nemunas dall'anno e a uno dei p incipali Li uania Didžiosios Kunigaikš ys ės s ade di comme cio, cui in Ka aliaučių, Ku šių ma ias, Rusnę (da lei in Klaipėdą), Tilžę, a al i p odo i, e a plukdomi sieliai. Le ąs ai di legno iaggia ano e dall'a uale Gudija e i o io. Ad esempio, pubblicazione, des ina a all'o ganizzazione del comme cio da Nemuno al iupie exusi Sapiegų e Rad ilų uos ų XVIII a. se ima e o a a decadeia, si a e ma che da Rad ilų aldų 1770 m. in o ale e a plukdomi 1 192 ąs ai (Sakalauskas, Poška 2020: 74). Rąs plucdimen o si s olse in due asi p incipalmen e da Naujojo S e žanio7 ino Kaun, dopo di da Kaun ino Rusnės o Ka aliaučiaus. A o a a a enzione al a o che a ka pai da Naujojo S e žanio ino Kauno e a assdoma più la o a o iink che plukdymui da Kauno ino Ka aliaučiaus. Secondo l'a icolo au o iı, più pe sone eni ano assun e a causa di più complica e condizioni na u ali nel p imo a o di ia d'acqua siau esnės upės agos, maggio e ingiuo ezza ( enu o). Si può spe a e, che un'al a agione, pe la quale alle anime pluccia e da Gudija e i o io ino Kauno bisogna a più o ze, e a Nemune spesso appaican i slenksčiai, ė os e pie e. Tą con e ma e ci a o in menziona a pubblicazione un a o s o ico: Rumšiškėse e a assoda o ai ininkas, che aiu a a pe plukcia e le anime pe Nemune si ua e kliū is, chiama o slenksčiais ( i id, 72). Ques a a i i à a enne e successi amen e: 1825 m. da Li uania e Gudijos (Bal a usijos) Nemunu gaben a 2 500, e 1900 m. 15 320 sielių (Pupienis 1989: 49). Sieliai da Gudija pe Kauną in Ka aliaučių plukdy i ino al P imo mondiale gue a. Ci ca la lo o plukdymą Nemunu e gudų sielininkų a i i à mol o sc i e l'id ologo S epono Kolupailos, che 1932 m. esa ą s esso nuocè ba imi Nemunu dal ci adello Liubčios ino Ga dino, monog a ijoje Nemunas (Kolupaila 1950). Il suo eigimo, Nemuno uožas dal Ga dino ino Kauno gausus ė ų, . i. luoghi, do e iės aga pie menua a, a s o ė sma kesnė, quindi dal ques a iès al iupio plukdy i sielius e a mol o neleng a, equens lo o sudužda o. A causa di ques a agione sielininkai, p incipalmen e gudai dal al oupio, ė as chiamò disag emen sim commenančiais 6 Vie o a džius su ašė Da sūniškio iniziale scuola insegnan e Pe as Puplešys, in e is ęs ownship esiden i Miką Macule ičius, Adol ą Žukauską e Joną Za is ana ičių. 7 Naujasis S e žanis esidenza Bal a usija. A icoli A icles 113 / Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių, kilmės i mo y acijos nomi (i , 14). Il compagno di iaggio dello s udioso u gudas sielininkas I anas T ubka, ano au o e della monog a iaus, p ima del P imo gue a mondiale qualchedezin a ol e aspo a o le anime da Liubčios o S olpcų a Ju ba ko (p. 45 47). La monog a ia desc i e e icino a Kauno si ua e Nemuno ė os: menziona a 4 km più in basso Da sūniškio esan i bene pe icolingissima ė a del iume Guoga (p. 164), si so olinea che nel a o da Aš ago ino D a eliškio lininkų pa adin a Bičenė ų ė a, ku labai pa ojinga, nes iš dugno kyšo dideli insediamen i sono gudų sieakmenys, in cui a si enkę sieliai suy a (p. 167168). Apibūdinama e più in basso Gas ilionių illaggio si ua a Bičių ė a, pie menuo i luoghi Velnio Til as, Velnio Pi is (p. 168), Ži gas ( ies Jakš onių kaimu), Bajo ė ( ies Žiegžd ių kaimu), Kamendulė ( ies Pažaisliu) (p. 174). Zinių su ques o, che gudai Nemunu aspo eno anime, si può o a e dizzyne della lingua Li ua ia. Nel suo a icolo gùdas iene o ni o ilus acinis ase Guda su sielii nuo a Nemunais in Rusnę P ūsuose, p eso da An ano Juškos Lie u iųlenkų žodyno (LKŽe). Neabejo iną gudų connessione con sielininkis e indica e la ians appellia i i a guds, gudinis, gudiņš ‘bal a usis sielininkasʼ (LVV I 415, 675). Come ede e, D a eliškių d a o di e a a dyno ques iona io indica o del pie o nome di appa izione mo i io essenziale (gudai plukdė sielius) neabejo inai e o, s o icamen e paliudi o. Da a è e ques o che ques a abi azione appolinkesse Nemune u a ė ų e didelių pie enų. Ques o è sc i o e Sul polkų a cheologo, e nog a o Zygmun o Gloge io, che XIX a. II me à più ol e nuo ò Nemunu da Ga dino ino Kaun. Egli indica pe sino 7 g andi pie e, si ua e a Nemune p esso D a eliškių insediamen o, a lo o e akmenį Gùdas: Ka ilas (lenk. Kocioł), Malaka ičius (lenk. Malachowicz), Malaka ičiai (lenk. Malachowicy), Velnio Til as (lenk. Dyabelski b idge), S iklinė (lenk. Szklanka), Rusėnas, o Gudas (lenk. Rusak, Gudas), Ki da (lenk. Ki da) (Gloge 73: 1903). Reali ci cos anze s o iche sono il più impo an e, ma non l'unico a gomen o, che pe me a di i ene e che Nemune p esen i le pie e Gùdas e imologicamen e più p obabilmen e sie ini con e nonimu gùdas. Ques a possibili à è c edibile sia dal pun o di is a s u u ale che seman ico. Come is o da solo da e e ui a i id ologì, s o ici, e nog a ì eigini, Nemuno s ene e s amininga luoghi ( ė os) da o daug bėdų, nelaimių, kelda o daug ūpesčių, odėl ų objek ų a dai daž- nai es i neigiamos kon eks inės kono acijos, plg. Nemuno ė ų a dus Kiaulė, sielininkam p ida yPa šiukai, A inas (s oneigni ė os su s aigiai k in ančia s o e), Telyčia, Ži klės, Velnio Til as (Pupienis 1989: 55), Velnio Pi is (Kolupaila 1950: 168;), s ene nome Ka ilas (Gloge 1903: 73). Pejo a y inės signi icazioni può esse e e alcuni al i nomi di pie e dei iumi Li uani, plg. Ne ies acmenų a dus Velniamindis, Velnio Til as, Bulius, A inas (Vai ke ičius 2013: 47, 48, 51, 9697), Ka s as (Vai ke ičius 2014: 13), Š en osios upės akmens a dą G iškà (g ei da lie čiausiai. g iška ‘ elnias) (LVŽ III 306), Jū os upės Judõšiaus s o aglià, o Vélnio LAIMUTIS BILKIS Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI ãgas (LVŽ IV 114 195). Quindi da e nonimo de i usių pie e dei nomi Gùdas mo y acia può esse e ‘p as as, badas, nonikęs s muoʼ. D'al a pa e, ques i nomi di appa izione mo i ai o se sono memo iali, suppo a i dai a i, che gudai p o ques i pie i plukdė soelius, gudas zlipès su pie e gudiškai u ucda o e pan. Tali signi ica i loco a džių lie u ių oponimijoje è issa a, plg. bago b as à (joje p igė ęs elge a), Bi ù ės kálnas (Sa ukynas 1963: 239), Diedùko as as, Puõdýnžiaus plė (S ide skienė 2017: 90). Žiin ū s uc u iniu da ybiniu aspe u da e nonimo kilę akmenų a dai Gùdas sa ebbe be o malių da ybos mezzi da pama inių žodžių ienaskai os a si adę da iniai. Toks modo di a iby agli agmen a dji mol o ca a e is ico. Così e mol i o ma e già seman i icamen e ap a ų Nemuno akmenų a dų: A inas, Ka ilas, Kiaulė, Telyčia e k . Pab ėž ina e il a o che nemãža dei nomi di pie e li uani non sono mol o an ichi, le lo o e à ce amen e non a ingono a bal as p okalbis o anco a a empi più p eceden i, plg. akmenžius Čeba lis, Diẽ o Al õ ius, Diẽ o Kompleks, Diẽ o K slas, D S aliùkai, Fab ikan ai (akmuo Nemune p i Rumšių!), Fé mos akmuõ, Geležnė Bóba (LVŽ 35, 266, 417, 508, 1308, III) , Jūko II (I) sono pe sonali à della scuola, così come G ygo G õčlė, Fėkos, Daõkas, Gõgas, Gõgilo, Gõgilo, mu, mu, mumu, G õglio, Akmuglia, Akmu, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, Akmù, I, I, Kūki, Vänki, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jūko, Jū Quindi e acmenų a dų Gùdas abbas anza a dly as adimasis non impossim. E noniminę nomi dei Gùdas kilmę indi e amen e es imonija e anco a una oponiminė analogia. Ta puka io Liñkmenų alsčiaus Da žẽlių illaggio nel sondino della e a del nome isc i o nome del p a o Gudãakmenis. Ques o e eno, p esumibilmen e, signi ica ‘pie a, nella quale è (è s a o) pie o *Gudãakmenisʼ. Ques 'ul imo kamienas guda egali esse e de i a o da gùdas e one icamen e non può kildin i da gùdė ‘pus yklė, budėʼ o gud i ‘su gude galąs iʼ. Kadmenų akmen a di piu os o nacque dall e nonimo gùdas, e non dal lie . gùdė o gud i, pe me e di suppo e e a ealinis loco a džių bei apelia i ų akmen a džiai išsidės ė aka ų aukš aičių kauniškių, pie ų aukš aičių e i o ijose, e comuni pa ole pa aičiuose i Žemipėdos k aš e (ž . 1 Kla.). Pe la giu isp udenza occo e so olinea e che il legame seman ico dei nomi di pie e con le pa ole del signi ica o galandimo è possibile8. Tą con e ma e dal i osias lingua inciso s menwa dis Gals u as9 ← lie . gals u as analizės aspek as. Ma , onimai i apelia y ai papli ę ski ingų a mių plo uose: ‘galandamas p ie aisas, budė, 8 Plg. eiginį apgludi o pezza u a di pie a o ocola, u ilizza o galąs i, e è pus yklė, budė (Ka aliūnas 2004: 172). 9 Nome 1986 m. isc i o Plùngės . Žlibin ap. Ke ù akių kaime. A icoli A icles 115 / Dėl kai ku ių lie u ių ie o a džių Gùdas adimosi aplinkybių, kilmės i mo y acijos pus yklė, pus asʼ (LVŽ III 47). Tu a ia già discu i i sogge i e čia abejo i, che ali signi icazioni (i o igine) possono esse e akmenwa džiai Gùdas. Na u almen e, me idionale al š aičių plo o pie a nome Gùdas connessione con e nonimu gùdas onda e quan o più di icile, pe ché mancano da i sul luogo di soggio no di ques o ogge o, des inazione e al e ci cos anze. Come menziona o, a a dell'insc i o indica che la pie a è sulla i a del uscello Lydekinės. In ques o caso più sa ebbe kliau is a ealiniu aspek u su dai e apelia i ai gùdė, gud i papli è di di e en i a e mini plo oes. Aiškinan is upė a džių Gùdas puòimą kilmę anche sepa a amen e discussa con la lo o isc izione da i osios lingua ela i a in o mazione. Come menziona a, sono зафиксированы 2 po amonimai: Pumpėnų apylinkėse ekan i upė (upelis, upokšnis)10 e 10 Va das isc i o nel 1935 m. Gus adalio illaggio dei nomi della e a sonde o e 1938 m. Dalickų illaggio sonde o, anche negli anni 1983 Gus adalio illaggio. In oduci iamo l'ogge o desc i o come 34 m di ampio uscellio, che sco e solo sma kiai palijus, au unį e p ima e a, e asa ą idzjiūs a. 1 PAV. Akmenų a dų Gùdas i lie . gùdė, gud i di usione (suku a u ilizzando Google mappeus). Gùdas gùdė gud i LAIMUTIS BILKIS Ac a Linguis ica 116 Li huanica LXXXVI Lemai kiemio alsčiaus Medinų un uscello si ua o nel e i o io del illaggio, che nel 1935 in un sondaggio dei nomi della e a 116 è chiama o g io iu11. A en iamene al a o che Pumpėnų apylinkių upė Gùdas sco e a a e so Gus adalio illaggio, nel suo e i o io si innesca in Py esą. La o ma u iciale del nome del illaggio Gùs adalis p obabilmen e è an inė, appa sa da pi minės Gùd-s adalis12, kelusios da e nonimo gùdas o a d. Gùdas13 e lie . s adalà, s adãlė ‘už aziuojami case con s oge pe ca alli cos ui i; pas ogė ca liami cos ui i in ažiuojamome kie11 L'Annes o indica che g io ys ( a as) è 0,25 km lungio, s ačių šlai ų, p o us. 12 1935 m. Gus adalio illaggio dei nomi anke os, compila e Rimknų inizi della scuola insegnan e An ano Soko, g a o Va das žmonių ie os iš a me isc i o nome del illaggio Gùds adalis, e g a o Va das ašomąja kalba pa ašy as Gùs adalis. 13 P d. Gùdas issa a e Pumpėnų alsčiuje s . LPDB. 2 PAV. Vie o a džiai su Gud- Pumpėnų apylinkėse (suku a naudojan „Google“ žemė- lapius). Gùs adalis (Gùds adalis), illaggio Gùdas, iė Gùdas, ganykla Gùdas, b as a Gùdas, bala, a bus i, pio a