S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologia, geoling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07
DAR KART DL AUKŠTAIČI
AMALI TRANSCRIPCIONAI
TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS RAŠMENIUS
(KELETAS TIKSLINTIN
ATVEJ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTATIA
L'a icolo esaminano in Li uania ques ioni di ansk ipzione in e nazionale one ine abėcėle
(TFA) di al ai iškųjų pa a mių, speci ica i alcuni p eceden i, 2017 m. p esen a o, TFA se o di
sc i i pe i suonni dei a mini li uani e modali à di isc izione delle uni à sono i. Diplomi i di
possibili TFA balsių e p iebalsių sc i i, ada i agli al iš aičių suoni isc i e e, diak i iniai ženklai,
al oš aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių and hei alo onų) ansk ipcijos TFA
possibili à e p oblemi. Vi enzia a desc end i a al iš aičių pa a mių ocalismo sis ema ( onemi e
yškesnieji lo o a ian i), analizza i alcuni più complica i p iebalsių ansk ipcijos TFA casi,
p esen a a ansk ipcijos esempi con di e si p iegaides con enčiais d iga siniais skiemenimis.
In u u o, compiu os anze di onologia a minese, one ica ins umen ale e sommend inus più
la o i eo ici, ask ipzione dei a mini li uani TFA sc i menimis anco a sa à p ecisin ina.
ESMINIAI VOZŽIAI: one ica, ansk ipcija, in e nazionale one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
L'a icolo add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he
Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain
symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s
p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he
IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks,
he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and
hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o
Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyzes ce ain mo e
di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e
mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical
wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be
u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta mė y os specialis i in Li uania già iene u ilizza o non solo kopenhaginės
ansk ipcijos sis ema, ma e ap aulo la o i lega i non solo con cos an emen e
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
c escen e in e p au iškumo bisognou, ma e con nuo o nuo o modello di a mė y os
applicazione lie u ių dialek ologijoje (p . Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė 2020).
Diegian mul imodalųjį app occio a linguaggio a ian iškumo egionali ap aškas,
c eando e u ilizzando mode nnius asminių duomenų kaupimo bei analizės
kompiu e inėmis echnologijomis į ankius (plačiau ž . Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021;
Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i ėja 2021), k didinai TFA
ansk ipcijos bū inybė.
Gli diale ologi dell'is i u o della lingua Li uania m. 2017 pubblicosi TFA sc i men se ,
p oposom ai suoni dei a mini li uani ansc ibui i (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017),
con esso u ilizzan e già s a a a a delle ice che delle aukš aičių e žemaičių
pa a mių, di lo o p incipalmen e dialek ome iche, basa e sul p og amma Gabmap
ansk ipcijų linguis ici (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021; k . Nella s ampa accademica du an e ques i anni è s a o anche
discussa la possibili à del se TFA di anno a e singoli Li huanian ada mių suoni (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), di a i ada mi di esempi TFA
ansk ipcija o ni a nella nuo a ins uczione di accol a ma e iale a mių (ž . VTG
2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų eksplikuojama ku iamame
Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Tu i ques i la o i hanno nuo amen e
solle a o discu uo in, p oblemici TFA ansk ip ion emi, che nel 2021. sono s a i
desc endi i Li u ians lingua ins i u o geoling is ų o ganizza ame cicle di semina i1.
TFA sis ema a uus pe mol i specialis i a mė y os, quindi ale anco a una ol a
o na e a ques a ema e più de aglia o discu e e e i ede e alcuni a m dei sue di
uni à sono e ma cėsenă. Anco a menziona e Lo scopo di Ques o a icolo discu e e gli
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
ul imi anni di ice che eluciski una complicingesnius ada i di ansc ipzione e
o ni e alcuni aggio namen i 2017 m. ai a manei li aui p opos iame TFA sc i men di
collezione. Smulkesniei compi i: 1) gene alizza e al iš aičių pa a mių ocalismo
sis ema igua do, discu e e p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2)
s iscia e l'indicazione di alcune ca a e is iche più impo an i degli al iš aičių
p iebalsių TFA sc i i; 3) o ni e possibili al iš aičių p iegaidžių alo onų isc izione
TFA modi e discu e e con p iegaide pa icola men e lega e possibili à di
asc ipzione bilibalsinių d iga sinių skiemenų. Lo s udio si se e a mol i
p eceden emen e pubblica i la o i di diale ologi: nimis e a inci i TFA e minologija
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
(ž . IPA 2022), sis ema ipo a o 1-oje abella2.
1 Ciklą cos i uì e semina i, nei quali in modo emo o la capo scienzia a del cen o Geoling is ikos d .
Rima Bakšienė ai pa ecipan i p esen ò comuni p incipi di ansk ipzione, esaminò complessingesnius
ansc ip ionis di a mini aukš aičių e žemaičių TFA.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema o mi a a sulla base di ques e on i: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e al i desc i end inamaisiais dialek ologų la o iis. Ten elėje ipo a e
solo onemì s a usò u in ys balsiniai une ai, impo an iesie a ian i onemì discussiamo
sepa a amen e. Pe an o, pe esempio, in len elę non incluso il oce ape o [æ] (į ai aus lungomo), che
maggio anza degli au o i di desc izioni onologiche conside a solo a ian u onemos. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] opposizione lie u ių
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-U-
linee
žpaka-P -
chinese
ieša-Užp-
linee
aka-P ie-
chinese
ša-Užpak-
linee
A imi
con oa-
niams
A imi
užpakaki-
liniams
akiniai
Užda iejiiː/uː/i/u / / /
A imiɪ//
al i / /
chiada i agli
((A imiɪ/) ((/)
mino iji
zada iesiems
Vic imi
chiude eesiems
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amiejiɛi/uɔ / /
Di ongoidaiɛ/ɔ/ /
Medu iniaie-
chiusesnieji / /
ː/oː/
Mediu iniaieː/e-
chiusesnieji
bassennieji / /
/e (/)/o (/)
Mediaiɛː/ɔː/ɛɔ/
ap i esnieji/ / / /
((ɛɔ/)
A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ /
Come no o, all'al o aici ocalismo è ca a e is ico ciò che quan i a i e opposizioni in g uppo
con as ano non solo umposios e lunghie, ma e semilghe oneme, esis i uojances pa a mėse,
con en iche la cosidde a e za onologiche lungumų sis ema u eniškių, kupiškėnų, nella pa e
ilniškių e anykš ėnų (plačiau ž . Jasiūnai ė, al linguaggio silpna, onemì con as o è possibile solo
assoliuissima all'inizio della pa ola. Mol iui alš aičių šnek ų e ipo balsių onemes in gene ale
nonubingos. Le scliaus i compe i i e isc i e cosidde e d i eidės oneme, il cui esis enza spesso
de e mina a di a i a o i onologici e ex a onologici, ad esempio, pa la o empo, s iliaus,
conc e issima šnek os localizazioni pa a mėje e e c. (plačiau ede e Gi denis 2003: 82).
3 Len elėje da a pe uno p e akinì e zacialini mu mamąjį oį, la lo o ma cazione conc e ici
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
successi amen e.
A icoli A icles 169 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). La issazione quan i a i a dei onem TFA non pone p oblemi, pe ciò engono
u ilizza i i co isponden i diak i iki TFA, solo anco a una ol a menziona a che al iu ini
pog uppi di balsi in lunghie e semilunghie (su umpėję lunghie o pailgėję co ejie) segnalė ini
TFA chiude ei (angl. close), e co ejini TFA icda iù (angl. nea -close) in balsi di sc i u a, eg.:
[1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~ y ẽlis, [jas] [jas] [jɑˈjɪs] ʋs] [1ˈg uːdɑs] ~ g das,
[g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A enzione 'è che in quei casi, quando le
lunghe y, ū (no malmen e neki čiuo oje poziciji) comple amen e si acco cia, essi comunque
ansk ibuo ini TFA chiude ųjų balsių sc i enimi, pe ché quali ibiamen e spesso
di e iscono dai co oųjų balsių, plg.: [ʋjiˈ jæljsɪ], [g uˈdjæljɪs]. Nella desc end in a
al aš aičių onemų sis emą anche include eini e semilungamen e medio ele a o oci,
ca a e is iche anykš ėnų e kupiškėnų pa a mėms, ecc.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. Lo
s a us onologico dei basu ini (appi a i) semilgi di balsi ad esempio in al š aičių pa a mėse,
specialmen e occiden ali e me idionali al š aičių šnek ose, di diale ologia specialis i ino
adesso discusso ( edi Ka delis 2018: 119129, 132136; Bakšienė, Leskauskai ė: 167 2021), u a ia
ques i oci (in pa icola e pailgėjęs a) sono anche incluk ini in desc i end in a balsi dei
schnek ų, specialmen e a causa iei al š aičių šnek ų, : Dal quali a i o dei onemì segni di
ansc ipzione igua do sop a u o menziona a di alcuni consigli dei oci è ca a e izza o
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
no e olmen e maggio e g ado di ape u a (lesse alzamen o della lingua). A i esnieji i, u
( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i come , ) più ca a e is ici la no dina
aka ų aukš aičių kauniškių dalia, a a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i kaip ẹ, ọɔ ) u ilizza i in
mol i eas e n aukš aičių i pie i e in alcune šnek os šiauliškių aka ų bei aukš aičių. Tu e le
posizioni ape sene i oci, ecce o mino ino lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA sis emoje žymė ini
pasi elkian po osiu sc i omą diak i iką (angl. lowe ed), eg.: [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk]
[ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. / Mene a o ap ipin o è meno sulūpin o
e isc i o nello s esso segno, come e kopenhaginėje ansk ipzione, ecc., [1ˈb ɔːljɪs]. TFA nel
se di segnali ikslin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių
ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams ca a e is iche d ejopą di ongiškumo g ado a en e
a iamosios ocalne oneme: chia amen e di ongiški, o emen e cin ančios a ikuliacijos
ie, uo ( adiciamen e chiama i su ap iniais d iballiiais), u ilizza i in u e pa a mėse; e silpniau
di ongizuo i, con blyškiau a iamu p immuoju dėmeniu a iami susi (di ongoidai),
p incipalmen e consuma i eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose.
Tenendo con o del a o che in mol e pa a mi, p ecisamen e i p ima i segmen i di ques i suoni
acus icamen e simili sono a ilguosius balsius y, ū, e solo pabaiga si con addis inge
a icolazione di imu e a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239;
Ja osla ienė 2010: 7), anche e in acce a a accomandazione della lingua bend inė li auia (ž .
VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą e p iegaidę) i suoni a iamuosius ansc i e e uni o memen e, con TFA chida ɑųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . In a ia i
di o igine debbniau di ongizuo i ie, uo ma cė ini s essi s essi sc i menimis, solo sop a il
p imo dėmens4 sc i omas diak i ikas, ma cin is mol o umpą balsį (angl. ex a sho ), eg.:
[kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko lɛ, [ jɛˈjɛlɛje lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę.
Aukš aičių balsinių onemų sis emo in TFA igua do segnalamen o dei ieni
p oblemiškiausių imane y ų aukš aičių pane ėžiškių idukuo i oci. Sia del sud,
sia del no d pane ėžiškių šnek os ha pe uno an e iakinės e zacialinės ile b e e il
oceį, solo di di e sa quan i a i a e quali a i a chiškumo: del sud meno
esblēsusius, se en ionali mol o o emen e esblēsusius, cosidde i mu mamuosius
(c . Fig. 1).
1 PAV. Reduci i co ispondi dei balsi b e i negli snek os del sud e del no d pane ėžiškių Anks esniame
2017 m. TFA accol a ai a memi li uani è s a a sugge i a n no d pane ėžiškių mu mamuosius balsius
ansc ibui i con supplemen a e diak i iku , ma ke inčiu klausa negi dimą audio esecuzione (angl. no
audible elease). Tu a ia ques a o e a non incombe inai è mi in ina. Gilesnė TFA analisi dei diak i ikų
sis ema ha mos a o che ques o segno è des ina o alle a ian degli espls amųjų p iebalsi, quando non
si sen e aiškaus sp ogimo, i. e. i pada gai delle lingue s aigiai nep asiskečia, nea si aukia uno dall'al o,
e subi o si p esume gie imas simile a icolazione p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Più spesso così accade
dū iniuose, ecc.: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ mol ibasis e pan. (plg. Pake ys 2003: 87).
Ai segni dei Balsi non asme i ques o sc i o. Pe an o unica adeguamissima usci a 4 Secondo
ma e ia, p esen e debbiau gi dimai second ajai ie, uo po zia, ad esempio, ansc i endo Bal a usijos
lie u ių šnek ų es i, ques o diak i ico può esse e sc i o e su del secondo dėmen.
A icoli A icles / 171
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
in ques o caso ma ca i no d pane ėžiškių edukuo us balsius già menė u TFA diak i iku,
eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona, [ˈdoŋgs] ~
dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Adi ami debbono idu si più debbono le
oci pane ėžiškių žymė ini nello s esso TFA diak i iku, eiškiančiu abbassa o il isalimen o
oce, ecc.: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1ˈkɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ].
Dal balsi di quali a i i a ian i sugge i ina ansc i endo TFA sis ema
consis en emen e segnala i zaccalinhe ile balsi di o, ū, ų, u, anche uo la p ima pa e
pap iešakėjimą po minkš ųjų p iebalsių. Gli specialis i one ici a e mano che si a a
di uno dei no e oli a ian i di balsi, la cui a icolazione dall'alo ono p incipale
nonp iešakėjusio di e isce pa icola men e b uscamen e, lo iene p opos o ma ca o e
comunina delle lingue li uane TFA ansk ipzione (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35;
VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė inas TFA
diak i iku (angl. ad anced), p z.: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e
pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIMALIZI
DELLA MEGLJIM TFA ATVEJAI
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu complessoigissimo è pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. TFA nel se di segni è s a a
p opos a li desc end in ai ma ca i TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
2017: 124). E bend inè delle lingue li uanee, e specialmen e a mian ie ieji e minkš ieji p iebalsia
di e iscono i acemen e delle lo o a icoluliacinee e acus iche peculia i à. Es i a i in de aglio
comunie i dei linguaggi li uani p iebalsių š, cioè segni, si cons a a che TFA pos al eoliniai [], [] sono
kažku imes Lie u os kie ųjų e minkš ųjų p iebalsių, ma a ni minkš i, sugge omų TFA
segnalazioni anche esis a di e sa (plačiau. Pake ys 2003: 71 76[…]; Amze ičius, Leskauskai ė 2014: […]
16416 47 U banė[…]63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 2019: 21 99[…][…] e 2018.
Aukš aičių pa a mėse i è non solo classicanės kie ųjų minkš ųjų ques a g uppo p iebalsių
opozicijos, in mol i p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuo ų suoni a icolazione e acus iche
peculia i à anco a più b uscamen e di e iscono da pala alizuo i š, ž (ž . apž algą
Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizua e p iebalsiì a osena ca a e is igis ica
dei sud e e o ien ale al iš aičių šnek om, quindi ansc i endo le lo o p iebalsyną TFA sis ema,
sole i e mollš iesiems š, è possibile sceglie e di e si lo o co ispondmenis, più p ecisamen e che
app esen ano le lo o p op ie à. Minkš ieji š, ž in ale caso iksuo ini già menė o i TFA
pos al eoliniais sis emiškumą5, ecc.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ ziemà,
[ˈjɪbɑ] ~ žba; o depala alizza e š, ž TFA e o leksiniais [], [], eg.: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb].
Alcune al ezze schnek oniche, pe esempio, delle alza e me idionali, ca a e izzano mol o
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
minkš i, in e minabili p ibalsie a minkš ųjų s, z e š, ž, segnalė ini TFA al eolinie pala ali [], [], ecc.:
[jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. T asc i endo più semplice
sis ema di p ebalsi di pa a mi, pe esempio, occiden ali alz aici kauniškių, oci, o scegliendo
supplimin a, non de agliųjį, a ian e di ansc ipzione, è possibile in u i i casi š, žungi
žymėjimui sceglie e menziona i apibend in us TFA šuje sujunk an lank: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž
Dzeliušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). Tu a ia comun inè lingua accomandazione più pe le
p a iche sume imen i scel a jas žymė i dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė
2021: 5), quindi analogiamen e ansk ibuo ini e a mių susai. Se asc i iamo nel es o si op ingua
de agliusis alščiau ap a as p iebalsių š, ž žymėjimo būdas, pučiamieji komponen i
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
espec i amen e žymė ini e a ika ose, eg.: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] izɔɔ /
[ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] ˈkɪkɪm] ~ kiš i, [ɪjjukɪ] [ˈdːːːːːːːːː]
~dɪːːːːːːːɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ]]]
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo onų (ž . 2 abelę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodinių iene ų,
specialmen e p iegaidžių a minių požymių, issazione 5 Pala alizacijos diak i ikas j più necessa io
eseguendo misu azioni dialek ome iche, ad esempio, p og amma compu e ine Gabmap (ž . Ne bonne,
Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno 2014:
192208 e k .) app esen ando asc izioni e calcolando sequenzi. Secondo lie u iškų minkš ųjų p iebalsių
š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili udine in TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), sa ebbe possibile
diak i iko e ne ašy i, ma in ques o caso p ima ie à iene o ni a al c i e io sis emici à. 6 Quegli s essi
segni po ebbe o esse e isc i i e già a amen e appaiono i šlekia imo casi nida inėse šiauliškių
šnek ose, e a causa delle lingue sla ų in luenza a iami pa icola men e minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA sc i menimi neabejo inai imane p oblema iškissima pa e della
ansk ipzione. Ques a ques ione nella s ampa della scienza dei diale ologi già
g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), pe ò
iconosce a che il più app op ia o a ian e di ansc ipzione, pe adegu ačiai
aukik iš aičių p iegaidžių alo onų į ai o ę, anco a si ce ca.
2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas
a mėse posizione
Akcen inė Papli imas
PA VA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė p iegaidė (+
AK) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė p iegaidė PK (+)
idu inė p iegaidė PK, AK (+)
(+) (+) ki s inė p iegaidė PK)
(+)
2017 m. p opos e pe le a mac Li uaniane aigaidì ma ca i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu,
come i p incipali segnali p iegaidžių, o ni e TFA ono cadimen o (angl. alling one) appe o (angl.
ising one) diak i ikai e . Tu a ia sommend inosi più eo ici e ins umen ali la o i su Li uanei
p iegaides, anco a una ol a con e ma a p incipale in es iga o i men is, che ques o enomškinys in
lingue Li uanee non è solo oninio ca a e e. Inol e, p iegaidžių p ozodiniai segnieni mol o dipendono
da skiemens cen o suda omųjų su di, da pa a mės sis ema, da accen inei posizioni e di mol i al i
a o i. S ip ią p iegaidžių opposizione con enen i in alš aičių pa a mėse, ali come aka ų
aukš aičių kauniškių, menė i diac i ikai o se e sa ebbe o adegua i balsinių skiemenų p iegaidėms
isso i8, pe ò 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų aukš aičiai;
PK p incipale ki is, AK a aumen a io ki is; + ca a e is ica a u a la supe icie e a u e le
posizioni, (+) ca a e is ica non a u a la supe icie e o non a u e le posizioni; / - nonūdinga. 8 Sul
si o della In e nazionale one ica associazione (ž . IPA 2022) ipo a i alcuni dic o i dei sonioni esempi
con k in an į o kylian į onąčiais con enen i oci suona u a simile come lie u ių p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes
a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels
om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and
quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he
ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing
Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and
a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA
equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as
possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he
u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių suoni sono o e i TFA sc i i13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1
13 P epa a a sulla base comun inès lingua ansk ipzioni TFA sc i menimis accomandazione (ž .
VLKK k-25). Se i i solo dal bend inesa lingua besiccian i p iebalsių sc i i. Pas i ò b ūkšniu sepa a e
possibili ansk ipzioni a ian i, più ampiamen e su lo o c . a icolo 2-ą sezione. Se il ichies o
sc i men o è adunabile dal simbolo p incipale e diak i ico, indica e lo o en ambi i codici.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[iɪ][] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ò][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][] 321 028A
[], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][]
321 + 432 028A + 032F
P iebalsia e a ika os
[sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182
0283 + 02B2 0255 / /
[ś][] 182 0255
[ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183
0292 + 02B2 0291 / /
[ź][] 183 0291
[c][] - 02A6
[][j] - 02A6 + 02B2
[č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] []
- 02A7 + 02B2 02A8 / /
[ć][] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] -
02A4 + 02B2 02A5 / /
[][] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][] 141 0263
Al i segni
· (lunghezza) ː 503 02D0
. (pusilguma) 504 02D1 a
(a), i (i)... /
( edukcija) 505 0306
ъ, ь (mu mamieji
balsiai) 505 0306
‘ / ’/ 
(minkš umo) j 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
(paska dėjimas) 403 032C
(paduslėjimas) 402A 0325
(pap ̇ iešakėjimas) 413 031F
ˈ (pag indinis ˈ
umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
501 02C8 ki is,
(la e al ki is) 502 02CC
( i ap adė
p iegaidė) 1 - 00B9
( i agalė 2 - 00B2
suoi alo onai
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
p iegaidė, anche i
(kli ikų šlijimas) 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
in e na pauzė) 507 007C
(sin agma inale pauzė)
508 2016
(in onazione
appimas) 510 2197
(in onazione
p ecipimas) 511 2198
2 PRIEDAS
D ibalsių d iga sių ansk ipcijos pa yzdžiai14
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po [1æ] [2ɛɛɛ] [2æ]
[2ɛ] [2ɛ] mellkš ojo p iebalsio /]
14 Ta elėje ipo a i solo i più equen i possibili casi asc i endo al iš aičių pa a mes, illus ojan ys
bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipi. Comp ensibile, che può esse e e a iei esnių d ibalsių
d iga sių a ian ų, essi zaesc i i ini secondo conc e ų a imą /.
A icoli A icles 183 p iegaide ai [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ]
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪɪ]
[2 [1ɪ] [2ɪ] / / /
[1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [2u] [2u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[²ɛn], [²ɛm]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm]
[1il], [1i ], [1in], [1im]
[1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm]
ul, u , un, um, [1l], [1 ],
[u] [u
[1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m],
[2ɪn], [2ɪn], [2ɪn], [2ɪn] /
[1n], [1m] [1l], [1 ], [1n],
[1m] /
[1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl],
[1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a
2022 m. ap ile 29 d.
[2l], [2l], [2 ], [2n], [2n],
/
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
[email protected]