S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
Phonologie, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07
DAR KART DL AUKŠTAIČI
AUDMI TRANSKRIPTIOZEN
TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS REŠMENIS
(KELETAS TIKSLINTIN
ATVEJ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTATIUM
A ikeln un e such man de li auischen Sp ache hochš ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos
a p au ine one ine abėcėle (TFA) F agen, spezi izie manche ühesnio, 2017 m. pa eik o,
TFA-Sa zes li auensche a mių Ge ände n Sch eibungen und Lau lichen Eine üme
au sch eibungsweise. Abgesp ochen we den mögliche TFA Balsien und p iebalsien Sch i ungen,
geeigne ami hochsch ai ige Lau en au zusch eiben, diak i ische Zeichen, hochsch ai ige
pa a mien p ozodischen Eine üme (p iegaidžių und de en alo onů) ansk ip ions TFA
Möglichkei en und P oblemen. Übe blick wi d beschend in a hochš aičių pa a mių okalismo
sys em ( onemes und yškesnieji ih e a ian en), analysie we den einige komplizie e e
p iebalsių ansk ipcijos TFA älle, p äsen ie wi d ansk ip ionsbeispielen mi
un e schiedlichen p iegaides en hal enčiais d iga siniais skiemenimis. Zukun e , du chge üh
nach um assnissen a mines phonologien, ins umen ellen phe iken Fo schungen und beschend inus meh heo e ischen we ken, li auische a mių ansk ip ion TFA sch i menimis noch wi d zielin ina.
ESMINIAI WORDŽIAI: Phone ika, ansk ip ion, in e na ionale one ische abėcėlė (TFA), li auische
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
De a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he
Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain
symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s
p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he
IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks,
he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and
hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o
Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyses ce ain mo e
di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e
mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical
wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be
u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta mių Ge äuschen au zusch eiben einige le z e e Jah e in Li uanien a mė y os
Spezialis ens schon e wende wi d nich nu kopenhagische
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
ansk ip ionssys em, abe und in e p aul A bei en e bunden nich nu mi
s ändig wachsendem In e p au ich igkei Bedü u, abe und mi neuem a mė y os
Modells Anwendung li auischen dialek ologijā (pla e siehe Aliūkai ė, Mikulė 2014;
Mikulėnienė und k . 2020.). Diegian mul imodalųjį Blick au die Sp ache a ian iškumo
egionale ap e μός, en wickelnd und e wendend mode nnius e mischen Da en
akkumula ions sowie analyses compu e ischen echnologijom In ankius (plačiau
siehe Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos
po alas 2021 und k ėja neiš engiamai did TFA ansk ipcijos.
Li uäischen sp achins i u s dialek ologen im 2017 e ö en lichus TFA
Sch i men-Sa z, o geschlagenem li auischen a mien Ge äumen ansk ibue en
(ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017), dami benu zend schon du chge üh wu de
aukš aičių und žemaičių pa a mių y imų, on ihnen haup sächlich
dialek ome ischen, basie en T ansk ip ionsp og amm Gabungen sp achlichen
Be echnungen (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020; Vyniau ai ė 2021
und k .), die auch ü alle auch a mische dialek ome in analysis bes imm is (ž .
Mikulė 2019). In de Wisklo-P esse wäh end diese Jah e wu den auch besp ochen TFA-Sa zmöglichkei en au zusch eiben einzelne li auische Ra a mien Ge äus (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), e schiedene ba a mių
pa yzdžių TFA ansk ipcija gegebene in eine neuen a mynma e ial sammelungs
ins uk ion (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno aionens a minių eks ų
eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Alle diese A bei en
wiede e hoben disku uo inų, p oblemischen TFA ansk ipcijos Themen, die 2021 m.
wa en beschend ig i in einem Semina eikle1 des Ins i u s li auische Sp ache
geoling is ų su eng ame. Lie u ių a mių s immen au sch i ung TFA sys em
ak ualus ielen a mė y os Spezialis en, deshalb we noch einmal zu ückzu diesem
Thema und aus üh liche zu besp echen sowie zu p ü en einige a mliche
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
lau liche Eine e me kėsen. Noch e wähnie a und Dieses A ikel Ziel zu
besp echen le z e Jah e Fo schung aus yškin us komplexingesnie
hochsch ai ige pa a mie ansk ip ions älle und zu geben einige Be ich igungen
2017 m. li auischen a mnissen o geschly ame TFA sch i men-Sammlung.
Smulkesnieji-Au gaben: 1) zusammenzu assen hochš aičių pa a mių
okalismsys eme hinsich lich, zu besp echen p obleisk igs e TFA ansk ipcijos
balsių iene us; 2) übe blicken die Kennzeichnung on einigen wich ige en
Eigenscha en hochsch ai ige P iebalsien TFA Sch i ungen; 3) zu geben mögliche
hochsch ai ige p iegaidží alo onů Au zeichnungs TFA A en sowie zu besp echen
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
mi p iegaide besonde s e bundenen zweibalsigen doppa sinių skiemenů
ansk ip ions Möglichkei en. Un e suchung nu z sich an ielen zu o ausgegebenen Dialek hologen-We ken: nimis und eingewähligenden TFA Te minologija (ž . IPA 2022), Sys em gegeben in 1-J Tabelle2.
1 Ciklą bilde e d ei Semina e, in denen en e n e Weise Geoling is ikas Zen ums senio
wissenscha liche Mi a bei e in D . Rima Bakšienė Teilnehme n p äsen ie e allgemeosius
ansk ip ions P inzipien, behandel e komplexingesnius Hochš aičių und un e aičių a mių ansk ip ionen TFA sch i menimis Fälle.
2 Aukš ai iškoji okalismo sis ema suda y a basie end au diesen Quellen: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 und ande en apibend inamaisiais dialek ologų a bei enis. Ten elėje
angegeben nu Phonems s a us das ha igen balsiniai Eine ai, wich igesnieji Phonems Va ian en
besp ochen we den sepa a . Deshalb, zum Beispiel, in len elę neį auk as o b asis s imms [æ]
(į ai aus längums), den die meis en phonologischen besch iebene au o ie hal en nu phemes a ian u. Apsk i ai balsien [ɑ]: [ɛ] Opposi ion li auische
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-U-
Linien
žpaka-P -
chinesis-
ieša-Užp-
che Linien
aka-P ie-
chinesis-
ša-Užpak-
che Linien
A imi
o aužp-
ms
A imi
akakinia-
liniams
akiniai
Užda iejiiː/uː/i/u / / /
A imiɪ// ü
Schda ie n / /
die
((A imiɪ/) ((/)
ms
niede sniehi
zasda iesie-
A imi
schließesiems
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amiejiɛi/uɔ / /
Di ongoidaiɛ/ɔ/ /
Mi u iniaie-
geschlosesnieji / /
ː/oː/
Mi elu inhaie-
geschlossens -
ie e un e esniehe / /
ː/e/e (/)/o (/)
Midu iniaiɛː/ɔː/-
o i esnieji// / /
ɛɔ/ ((ˈɛɔ/)
O i iejiɑː/ɑ/ɑ/ /
Wie bekann , hochsch ai ige Vokalismus cha ak e is isch is das, dass quan i a i ene
Opposi ionen G uppe nich nu umposios und langosios, sonde n und halblänges Phonemes
kon as ie , exis ojančios pa a mėse, beinhal end die so genann e d ei phonologischen
Längumų-Sys em u eniškių, kupiškėnų, eil ilniškių und anykš ėnų (siehe pl. Jasiūnai ė, sp achbei
silpna, Phonemä Kon as möglich is nu absoliuße Wo beginn. Vielen hochš aičių šnek ų e ype
balsių phomen im Allgemeinen nich ubūdingos. Lenk lichen skliaus en eingesch iebenen so genann e
d i eidės phomen, de en Exis enz o nullie e schiedene phonologische und
eks a onologische Fak o en, beispielsweise, Gesp ächs Tempo, S iliaus, konk e es Schnek os
Lokaliza ions pa a mėje und e c. (plačiau siehe Gi denis 2003: 82).
3 Len elėje angegeben nach einem Vo akinį und Zaukalinį mu mamąjį S imį, ih e Kennzeichnung
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
konk ä zen wei e .
A ikeln A icles 169 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). die Fes se zung de Quan em en TFA-Sch eibnis P obleme nich e u sach ,
da ü we den en sp echende TFA-Diac i iki e wende , nu noch einmal e wähn wi d, dass
hochu ischen Balsien pog uppie lange und halblängige (su umpėję längs e ode pailgėję
kü zlich) bezeichne ini TFA geschlossenen (engl. close), und ku ze TFA-Tschließenden
Schließe n (engl. nea -close) Fon s gesch iebenen, z. s.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~
y ẽlis, [sɑˈjis] [sɑˈjɪs] ɪsʋs] [1ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~
bù o und . . A ach' , dass in solchen Fällen, wenn die langen y, ū (no male weise
neki čiuo oje posi ionie) olls ändig abschü z , sie doch imme noch ansk ibuo ini TFA
geschle ųjų balsiä sch i senimis, da quali ybiisch meis un e scheiden on ku zųjų balsiä,
plg.: [ʋjiˈ jæljs], [g uɪˈdjæljɪs]. Eingeschend in ą hochsch ai ige Phonemsys eme auch
eingeschlossenini und halblang mi le en Pakelungs S immen, cha ak e is isch anykš ėnų
und kupiškėnų pa a mėms, beispielsweise.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~ sãko. De phonologische
s a us de nied igu ischen (o i igen) halsilgien-balsien in höhs ei schen pa a mnissen,
besonde s wes liche und südliche höhs ei sche schnek es, on dialek ologiespezialis en
bis je z disku ie (siehe P oblemos apž algou: Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė,
Leskauskai ė: 167 2021), jedoch diese S immen (besonde s pailgėjęs a) auch eingeschuk ini in
beschend in e Balsienbild, besonde s wegen ös liche hochs ei sche schnek , : Aus
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
quali a i ischen Phonem-Zeichnissen T ansk ip ion hinsich lich o allem zu e wähnen is
einige Ada mi-S immen cha ak e is ein beme kenswe e höhe e G ad an O enhei
(nöh e Zunge e s ieg de Zunge). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipciji
žymė i als , ) sind am meis en cha ak e is isch nö dliche aka ų aukš aičių kauniškių deliai, o
a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i als ẹ, ọɔ ) e wende we den iele eas e ne aukš aičių
und einige südliche aukš aičių šiauliškių šnek os. All Posi ionen o ensecks e S immen,
auße kleine n lūpinimu pasižymin į ɑɔ, TFA Sys emoje žymė ini pasi elkian po s imsiu
gesch iebenomą diak i iką (engl. lowe ed), beispielsweise: [ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk]
[ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪsɑ] ~ b ólis, [1ˈ jeʋs] ~ as. / Menė as o i as wenige sulūpin o
sch eib sich mi demselben Zeichen, wie und kopenhagische ansk ip ion, beispielsweise,
[1ˈb ɔːljɪs]. TFA Zeichen-Sammlung zielin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121,
122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Hochsh aißen cha ak e is ische d ejopą
di ongiškum G ad mi hau enden Kal amosioschen Phonemen: deu lich di ongiški, s a k
win ančios a ikuliacijos ie, uo ( adiciell zu nennen su ap iniais zweibalsigen), e wende in
allen pa a mėse; und silpniau di ongizuo i, mi blyškiau a iamu pi muojem dėmeniu a iami
lasai (di ongoidai), haup sächlich e wende we den eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių,
anykš ėnų šnek ose. In Anbe ach de Ta sache, dass in ielen be a mien genau an ängliche
Segmen e diese Ge äusche akus isch ähnlich sind an ilguosius balsius y, ū, und nu pabaiga
siche kenn A ikulia ions ande simu und a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis
2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7), auch auch und in angenommenen li auischen gemeins inä Sp ache
ekomenda ion (ž . VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą und p iegaidę) wandelamu ige Ge äuse ansk ibie en gleiche maßen, mi TFA
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
geschda ɑτων [djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs
und . . In ie iose U sp ungs schwpniau di ongizuo i ie, uo ma kiė ini de selben
Sch i menimis, nu übe e s e so dėmens4 gesch iebenoms diak i ikas, ma kiin is seh
ku zą balsį (engl. ex a sho ), e wa.: [kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko l.l, [ jɛˈjɛle
lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pɛl.
Aukš aičių balsinių onemų sis eme in TFA ma kie ung hinsich lich ieni
p oblemiškiausių e bleib eas e n aukš aičių pane ėžiškių edukuo i S immen.
Sowohl südlichen als auch nö dlichen pane ėžiškių schnek en ha es nach einem
o akines und hin e kalinesau s ku zes s imį, nu un e schiedliche
quan i a i e und quali a i e schä igkei en: südlichen wenige ausbläsusius, nö dlichen seh s a k ausbläsusius, sogenannosius mu mamuosius
(Siehe Fig. 1).
1 PAV. Redukuie en ku zien Balsien Übe eins immungen südliche und nö dliche pane ėžiškių
šnek ose Anks esniem 2017 m. TFA Sammlung li auischen a memy wu de o geschlagen nö dliche
pane ėžiškių mu mamuosius balsius ansk ibue en mi zusä zlichem diak i iku , ma kiinčiu klausa
negi dimą lau Ausgabe (angl. no audible elease). Alle dings diese Vo schlag unbes ei in inai
zielin innig. Gilesnė TFA diak i ischen Sys ems Analyse zeig e, dass dieses Zeichen bes imm is
exploss amτων p iebalsien Va ian en, wenn nich hö a aiškaus sp ogimo, d. h. Sp achen pada gai
s aigiai nep asiskečia, nea si aukia einande on einem ande en, und so o angebe ims ähnliche
A ikula ion p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Am häu igs en so geschieh dū nissen, beispielsweise:
[ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~ ielbasis und pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Balsių Zeichen
zu übe agen dieses Sch i maß is nich bes imm . Dahe einzig gelegams e Aus ah 4 Nach Sache,
bei schwpniau gi dimai and ajai ie, uo eila, beispielsweise, ansk ibie end Bal a usijas li auens
schnek ü eks es, diese diak i ikus kann sein gesch ieben und au dem zwei ojadenes.
A ikeln A icles 171 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
in diesem Fall ma kie nö dlichen pane ėžiškių edukuo us balsius schon gemė u TFA
diak i iku, eiškiančiu elmi umpą balsį (angl. ex a sho ), beispielsweise.: [1ˈduɔnɑ] ~
dúona, [ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Adi nami schwäpne e
eduzie en südliche pane ėžiškių s immei me kė ini demselben TFA diak i iku,
eiškiančiu e nied ig en au s iegss imm, e wa: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1ˈkɑːsjnjɪsj],
[2ˈ jːsjɪ].
Aus Balsien quali a i ene Va ian en sugge ie in ansk ibue end TFA Sys em
konsequen em Me ke en zaukaline e Reihen Balsien o, ū, ų, u, auch uo e s e ische Teil
pap iešake ung po minks ųjų p iebalsien. Phone ika-Spezialis en behaup en, dass es
eines on beme kenswe es en Balsien-Va ian en is , dessen A ikula ion om
nepap iešakėjusio Haup g undallophone un e scheide besonde s k ä ig, ihn wi d
o geschlagen ma kie und gene ines li auensche Sp achen TFA ansk ip ion
(Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks
balsien pap iešake ung ma kiė inas TFA diak i iku (angl. ad anced), beispielsweise:
[1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli und pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PRIEFACI
ZYMJIM TFA ATVEJAI
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu komplexigs e is pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. TFA-Zeichen-Sammlung wu de
o geschlagen sie beschend in ai ma kie TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė,
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
Čepai ienė 2017: 124). Und bend ines li auische Sp achen, und besonde s a mių kee ieji und
minkš ieji p iebalsiai un e scheiden k ä ig ih en a ikuliacinėmis und akus ischen
eigenscha en. Aus üh lich ausge äum gemeins ines li auische Sp ache p iebalsien š, z.
zeichen, s ell sich es , dass TFA pos al eoliniai [], [] sind i gendwo zwischen li auischische
kie imesche und wecks äch ige p iebalsien, abe a ni minkš i, angeblomene
TFA-Bezeichnungen auch e schiedena is (plačiau. Pake ys 2003: 76; Amze ičius, Leskauskai ė
2014: 164; 2014: 47; Kazlausė U bana63; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s: 2019:
21,99125[…] und k .). Aukš aičių pa a mėse gib es nich nu klassikines kee ųjų minkš ųjų diese
G uppe p iebalsie Opposi ion, in ielen p iebalsius kee inančių šnek ų depala alizuo en
Ge äuschen un e scheiden a ikulia ional und akus ische Eigenscha en noch p äch ige on
pala alizuo en sh, z. (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuie en
p iebalsien a osena cha ak e is isch igs e südlichen und eas e ne hochsch ai ige
schnek em, deshalb ansk ibie end ih e p iebalsyną TFA sys em, s ee iesiems und
wechš iesiems sch, kann man wählen un e schiedliche de en Übe einsmen, genaue gesag ih e
Eigenscha en. Minkš ieji š, ž in diesem Fall iksuo ini schon geseh en TFA pos al eoliniais
sis emiškumą5, beispielsweise.: [2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ win e à, [ˈjɪbɑ]
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
~ žba; o depala alizie en š, ž TFA e o leksiniais [], [], beispielsweise: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ],
[ˈɪb]. Manchen höhs ach igen Schnek em, zum Beispiel südlichen höhs ach igen,
cha ak e is isch seh minkš i, zwischende P ibalsia zwischen minks ischen s, z und š, ž,
ma kiė ini TFA al eolinischen pala alinischen P ibalsia [], [], z. B.: [jɪˈjɪ] ~ is, [jljɪˈds] ~ slidùs,
[2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. Bei T ansk ibie en ein ache e Vo balsien-Sys em
e ügende Pa a mien, zum Beispiel, wes liche hochsch ai ige kauniškie , Lau e, ode
wählend sup eminin ą, nich de ailųjį, T ansk ip ions a ian e, möglich in allen Fällen š, žungi
me kėjimui zu wählen gesp ochenus apibend in us TFA schuje sujjan lang: c [ s], č [ ], [dz], [dd]
(ž Dzeliušienė, Čepai ienė Bak, 2017: 124, 125). Alle dings gene ines Sp achen Emp ehlung am
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
meis en wegen p ak ischen sume igkei en ausgewähl sie ma kie dig a ais [], [], [], [] (z . VLKK
k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), dahe analogiisch ansk ibuo ini und a mių Ge äsai. Wenn
ansk ibie em Tex ause wähl wi d de aillusis aukščiau ab a as p iebalsių š, z.
bezeichnungsweise, pučiamieji Komponen en en sp echend ma kiė ini und a ika os,
beispielsweise: [1ˈsɑmjjɪs] [1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] aus [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~
kiš i, [ˈjjuɪɪːː] [ˈdːːːːːːːːː]
~dɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈ]
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo onen (z . 2 abelę; b ečiau z . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 und k .). P ozodischen
Eine s, besonde s o gaidischen a mlichen Zeichens, Fixie ung 5 Pala aliza ions diak i ikas j am
meis en e o de lich bei de Du ch üh ung dialek ome ischen Messungen, beispielsweise compu ine
P og amm Gabmap (z . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin,
Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno: 192208 und k .) beim Analysie en on T ansk ip ionen und beim Be echnen.
Nach li auischen minks lichen p iebalsien sh, ž a ikuliacinių akus ischen Eigenscha en ähnlichkei zu
TFA ga sen akus iką (ž . IPA 2022), wä e es möglich diak i iko und ne aß i, abe in diesem Fall
o zugscha gewäh wi d sis emiškumo k i e ium. 6 Diesen selben Zeichen könn en we den
au gesch ieben und schon sel en au e enden šlekia imo Fälle nö dlichen šiauliškių šnek os, und
wegen sla ische Sp achen Ein luss sollen we den besonde s minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA Sch i menimis neabejo inai bleib p oblema išk igs e T ansk ip ions Teil.
Diese F age dialek ologische Wissenscha in de P esse schon g ilden as (ž .
Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 und k .), jedoch ane kenne e,
dass angams es T ansk ip ions a ian en, um adek ačiai aukik iš aičių
p iegaidžių alo onų di e si ä zu übe zeugen, imme noch gesuch wi d.
2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas
a mėse posi ion
Akcen inė Papli imas
PA VA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė p iegaidė (+
AK) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė p iegaidė PK (+)
idu inė p iegaidė PK, AK (+)
(+) (+) ki s inė p iegaidė PK)
(+)
2017 m. Vo schlymai li auische a mių p iegaidėms ma kie TFA sys em neabejo inai zielin ini. Du,
wie Haup zeichen ü Angaidungen, TFA Ticke allenem (engl. alling one) Teppich (engl. ising one)
diak i ikai und . Alle dings beschend inend meh heo e ischen und ins umen lichen We ken übe
li auische p iegaides, noch einmal bes ä ig haup sächlich y ėjų min is, dass diese Phänškinys
li auische sp ache nich nu oninische A . Beides, p iegaidžių p ozodiniai Zeichen hängen seh on
skiemens cen o suda omých klanen, on pa a mės sys em, on akzen ischen posi ion und iele
ande e bewegnisse. S ip ią p iegaidžių Opposi ion mi de Hochs ei spa a mėse, solchen als aka ų
aukš aičių kauniškių, genė en diak i ikai mag und wä en passenden balsinių skiemenų p iegaidėms
ixuo i8, jedoch 7 San umpų bedeu ungen: VA aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA y ų
aukš aičiai; PK Haup ki is, AK abge uk ine ki is; + ypisch ü die ganze Fläche und alle
Posi ionen, (+) ypisch nich ü die ganze Fläche und ode nich in allen Posi ionen, / - nebūdinga. 8
In e na ionale Phoniken-Assozia ions Websi e (ž . IPA 2022) angegebenen meh e en Dik o ien lau liche
Beispiele mi k in an į ode kylian į onąčiais en hal enen S immen kling ganz ähnlich wie li auischen
p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes
a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels
om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and
quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he
ansc ip ion o hese owels. The second pa analyses he ques ions o ansc ibing
Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and
a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA
equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as
possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he
u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių Lau en we den TFA-Sch i en angebo en13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1
13 E s ell a basie au gemeins ines Sp achen ansk ip ionen TFA sch i menimis Emp ehlung (ž .
VLKK k-25). Angebo en we den nu om Bend ines Sp ache sich un e scheidenden p iebalsiä
Sch i en. Pas i uju b ūkšniu auszu eilen mögliche ansk ip ions a ian en, b ei e e übe sie sie.
A ikels 2-ü. Abschni . Wenn das benö ig e Sch i zeichen is zusammengebau aus Haup zeichen und diak i ikum, geben ih e beide Codes.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[iɪ][] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ö][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][] 321 028A
[], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][]
321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai und a ika os
[sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182
0283 + 02B2 0255 / /
[ś][] 182 0255
[ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183
0292 + 02B2 0291 / /
[ź][] 183 0291
[c][] - 02A6
[][j] - 02A6 + 02B2
[č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] []
- 02A7 + 02B2 02A8 / /
[ć][] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] -
02A4 + 02B2 02A5 / /
[][] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][] 141 0263
Wei e e Zeichen
· (Länge) ː 503 02D0
. (Längeum) 504 02D1 a
(a), i (i)...
(Redukcija) 505 0306
ъ, ь (mu mamieji
balsiai) 505 0306
‘ / ’/ 
(minkš um) j 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
(paska digung) 403 032C
(paduslėjimas) 402A 0325
(pap ̇ iešakėjimas) 413 031F
(pag indinis 501
umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
02C8 ki is,
(halbinische ki is) 502 02CC
( i ap adė
p iegaidė) 1 - 00B9
( i agalė 2 - 00B2
alo onai ęs inė,
idu inė, ki s inė
p iegaidės
p iegaidė, auch ih e
(kli iken schlijimas) 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
inne liche Pauzė) 507 007C
(sin agmasende Pauzė)
508 2016
(in onacijos
kilimas) 510 2197
(in onacijos
k i imas) 511 2198
2 PRIEDAS
D ibalsien doppa sie ansk ip ions
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
beispielwe14 p iegaide au [1ɑ] [2] [2ɑ] [1] iau (au po
[1æ] [2ɛɛɛ] [2æ] [2ɛ] [2 ] milkha en p iebalsio /]
14 Tabelėje en hal en nu häu igs e mögliche Fälle ansk ibie end hochš aičių pa a mes, illus ie end die
allgemeinen ansk ipcijos TFA sch i menimis P inzipien. Ve s ändlich, dass kann sein und
e schiedi esnių d ibalsie doppa sie Va ian en, sie zeichne in nach konk e e Be imą.
A ikel A icle 183 beigaide ai [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ]
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪ] [2
[1ɪ] [2ɪ] / /
[1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛil] [2u] [2u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[²ɛn], [²ɛm]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [
[1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm]
[1il], [1i ], [1in], [1im]
[1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm]
ul, u , un, um, [1l], [1 ],
[1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m],
[2ɪn], [2ɪn], [2ɪn], [2ɪn],
[1n], [1m] [1l], [1 ], [1n],
[1m] /
[1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl],
[1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a
2022 m. Ap il 29 d.
[2l], [2l], [2 ], [2n], [2n],
[2ɪn], [2ɪn], [2ɪn] /]
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]