S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07
DAR KARTĄ DĖL AUKŠTAIČIŲ
PATARMIŲ TRANSKRIPCIJOS
TARPTAUTINĖS FONETINĖS
ABĖCĖLĖS RAŠMENIMIS
(KELETAS TIKSLINTINŲ
ATVEJŲ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami lie u ių kalbos aukš ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos a p au i-
ne one ine abėcėle (TFA) klausimai, ikslinami kai ku ie anks esnio, 2017 m. pa eik o, TFA
inkinio lie u ių a mių ga sams ašmenys i ga sinių iene ų už ašymo būdai. Ap a iami
galimi TFA balsių i p iebalsių ašmenys, inkami aukš aičių ga sams už ašy i, diak i iniai
ženklai, aukš aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių i jų alo onų) ansk ipcijos
TFA galimybės i p oblemos. Apž elgiama apibend in a aukš aičių pa a mių okalizmo sis-
ema ( onemos i yškesnieji jų a ian ai), analizuojami kai ku ie sudė ingesni p iebalsių
ansk ipcijos TFA a ejai, pa eikiama ansk ipcijos pa yzdžių su ski ingas p iegaides u-
inčiais d iga siniais skiemenimis. A ei yje, a likus išsamesnių a minės onologijos, ins u-
men inės one ikos y imų i apibend inus daugiau eo inių da bų, lie u ių a mių ans-
k ipcija TFA ašmenimis da bus ikslin ina.
ESMINIAI ŽODŽIAI: one ika, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
The a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he
Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises
ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s
p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o
he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical
ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch
accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em
o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s),
analyses ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es
he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en
pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he
u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s
by he IPA symbols will be u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta mių ga sams už ašy i kele ą pas a ųjų me ų Lie u oje a mė y os specia-
lis ų jau naudojamasi ne ik kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, be i a p au-
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
lo da buose susijusi ne ik su nuola augančiu a p au iškumo po eikiu, be i
su naujojo a mė y os modelio aikymu lie u ių dialek ologijoje (plačiau ž .
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014; Mikulėnienė 2020 i k .). Diegian mul imoda-
lųjį požiū į į kalbos a ian iškumo egionines ap aiškas, ku ian i naudojan
mode nius a minių duomenų kaupimo bei analizės kompiu e inėmis echno-
logijomis į ankius (plačiau ž . Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė,
Čepai ienė 2021; Geoling is ikos po alas i k .), neiš engiamai didėja TFA ans-
k ipcijos bū inybė.
Lie u ių kalbos ins i u o dialek ologams 2017 m. paskelbus TFA ašmenų
inkinį, siūlomą lie u ių a mių ga sams ansk ibuo i (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017), juo naudojan is jau a lik a aukš aičių i žemaičių pa a mių y imų, iš jų
daugiausia dialek ome inių, pa em ų p og amos Gabmap ansk ipcijų kalbinių
ski umų skaičia imais (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021 i k .), aip pa ž algomoji isų pa a mių dialek ome inė ana-
lizė (ž . Mikulėnienė i k . 2019). Mokslo spaudoje pe šiuos me us aip pa bu-
o ap a os TFA inkinio galimybės už ašy i a ski ų lie u ių pa a mių ga sus (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), į ai ių pa a -
mių pa yzdžių TFA ansk ipcija pa eik a naujojoje a mių medžiagos inkimo
ins ukcijoje (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų
eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Visi šie da bai
ėl iškėlė disku uo inų, p oblemiškų TFA ansk ipcijos dalykų, ku ie 2021 m.
bu o apibend in i Lie u ių kalbos ins i u o geoling is ų su eng ame semina ų
cikle1. Lie u ių a mių ga sų už ašymas TFA sis ema ak ualus daugeliui a mė-
y os specialis ų, odėl e a da ka ą g įž i p ie šios emos i išsamiau ap a i
bei pa ikslin i kai ku ių a minių ga sinių iene ų žymėseną. Da paminė ina i
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
Šio s aipsnio ikslas – ap a i pas a ųjų me ų y imų iš yškin us sudė in-
gesnius aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a ejus i pa eik i kele ą pa ikslinimų
2017 m. lie u ių a mėms siūly ame TFA ašmenų inkinyje. Smulkesnieji už-
da iniai: 1) apibend in i aukš aičių pa a mių okalizmo sis emą, ap a i p oble-
miškiausius TFA ansk ipcijos a ž ilgiu balsių iene us; 2) apž elg i aukš aičių
p iebalsių kai ku ių s a besnių ypa ybių žymėjimą TFA ašmenimis; 3) pa eik i
galimus aukš aičių p iegaidžių alo onų už ašymo TFA būdus bei ap a i su p ie-
gaide ypač susijusių d ibalsinių / d iga sinių skiemenų ansk ipcijos galimy-
bes. Ty imui naudo asi daugeliu anksčiau išleis ų dialek ologų da bų medžiaga:
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
nimis i į a dijamų TFA e minologija (ž . IPA 2022), sis ema pa eik a 1-oje
len elėje2.
1 Ciklą suda ė ys semina ai, ku iuose nuo oliniu būdu Geoling is ikos cen o y iausioji mokslo
da buo oja d . Rima Bakšienė daly iams p is a ė bend uosius ansk ipcijos p incipus, nag inėjo
sudė ingesnius aukš aičių i žemaičių a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejus.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema suda y a emian is šiais šal iniais: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 i ki ais apibend inamaisiais dialek ologų da bais. Len elėje
pa eik i ik onemų s a usą u in ys balsiniai iene ai, s a besnieji onemų a ian ai ap a iami a -
ski ai. Todėl, pa yzdžiui, į len elę neį auk as a i asis balsis [æ] (į ai aus ilgumo), ku į dauguma
onologinių ap ašų au o ių laiko ik onemos a ian u. Apsk i ai balsių [ɑ] : [ɛ] opozicija lie u ių
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-
kiniai
Užpaka-
liniai
P ieša-
kiniai
Užpaka-
liniai
P ieša-
kiniai
A imi
p ieša-
kiniams
A imi
užpaka-
liniams
Užpaka-
liniai
Užda ieji /iː/ /uː/ /iˑ/ /uˑ/
A imi
užda iesiems
/ɪ/ /ʊ/
A imi
užda iesiems
žemesnieji
(/ɪ/) (/ʊ/)
A imi
užda iesiems
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amieji /iɛ/ /uɔ/
Di ongoidai /ɛ/ /ɔ/
Vidu iniai
užda esnieji
/eː/ /oː/
Vidu iniai
užda esnieji
žemesnieji
/eː/ /eˑ/ (/e/) (/o/)
Vidu iniai
a i esnieji
/ɛː/ /ɔː/ /ɛˑ/ /ɔˑ/ /ɛ/ (/ɔ/)
A i ieji /ɑː/ /ɑˑ/ /ɑ/
Kaip žinoma, aukš aičių okalizmui būdinga ai, kad kiekybinių opozicijų
g upėje kon as uoja ne ik umposios i ilgosios, be i pusilgės onemos, eg-
zis uojančios pa a mėse, u inčiose adinamąją ijų onologinių ilgumų sis e-
mą – u eniškių, kupiškėnų, dalyje ilniškių i anykš ėnų (plačiau ž . Jasiūnai ė,
kalboje silpna, onemų kon as as galimas ik absoliučioje žodžio p adžioje. Daugeliui aukš aičių
šnek ų e ipo balsių onemos apsk i ai nebūdingos. Lenk iniuose skliaus uose už ašy os adinamo-
sios „d i eidės“ onemos, ku ių egzis a imas dažnai nulem as į ai ių onologinių i eks a onolo-
ginių eiksnių, pa yzdžiui, kalbėjimo empo, s iliaus, konk ečios šnek os lokalizacijos pa a mėje
i pan. (plačiau ž . Gi denis 2003: 82).
3 Len elėje pa eik a po ieną p iešakinį i užpakalinį „mu mamąjį“ balsį, jų žymėjimas konk ečiais
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
oliau.
S aipsniai / A icles 169
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). Fonemų kiekybės iksa imas TFA ašmenimis p oblemų nekelia,
am naudojami a i inkami TFA diak i ikai, ik da ka ą paminė ina, kad aukš-
u inių balsių pog upyje ilgieji i pusilgiai (su umpėję ilgieji a pailgėję um-
pieji) žymė ini TFA užda ųjų (angl. close), o umpieji – TFA a imų užda ie-
siems (angl. nea -close) balsių ašmenimis, p z.: [¹ˈʋʲiː ɑs] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲæˑlʲɪs] ~
y ẽlis, [ˈʋʲiˑsɑs] / [ˈʋʲɪsɑs] ~ sas; [¹ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˑˈdʲæˑlʲɪs] ~ g ūdẽlis,
[ˈbuˑʋɑˑ] / [ˈbʊʋoˑ] ~ bù o i . . A k eip inas dėmesys, kad ais a ejais, kai il-
gieji y, ū (pap as ai neki čiuo oje pozicijoje) isiškai su umpėja, jie is iek
ansk ibuo ini TFA užda ųjų balsių ašmenimis, nes kokybiškai dažniausiai
ski iasi nuo umpųjų balsių, plg.: [ʋʲiˈ ʲæˑlʲɪs], [g uˈdʲæˑlʲɪs]. Į apibend in ą aukš-
aičių onemų sis emą aip pa į auk ini i pusilgiai idu inio pakilimo balsiai,
būdingi anykš ėnų i kupiškėnų pa a mėms, p z.: [ˈmʲeˑdʲɪs] ~ mẽdis, [ˈsɔˑkɐ] ~
sãko. Žemu inių (a i ųjų) pusilgių balsių onologinis s a usas aukš aičių pa-
a mėse, ypač aka ų i pie ų aukš aičių šnek ose, dialek ologijos specialis ų iki
šiol disku uojamas (p oblemos apž algą ž . Ka delis 2018: 119–129, 132–136;
Bakšienė, Leskauskai ė 2021: 167), ačiau šie balsiai (ypač pailgėjęs a) aip pa
į auk ini į apibend in ą balsių aizdą, ypač dėl y ų aukš aičių šnek ų, p z.:
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
Iš kokybinių onemų požymių ansk ipcijos a ž ilgiu pi miausia minė inas
kai ku ių pa a mių balsiams būdingas pas ebimai didesnis a i umo laipsnis (že-
mesnis liežu io pakilimas). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ans-
k ipcijoje žymė i kaip , ) labiausiai būdingi šiau inei aka ų aukš aičių kauniš-
kių daliai, o a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i kaip ẹ, ọ / ɔ) a ojami daugelio
y ų aukš aičių i kai ku iose pie ų bei aka ų aukš aičių šiauliškių šnek ose.
Visų pozicijų a i esnieji balsiai, išsky us mažesniu lūpinimu pasižymin į ɔ, TFA
sis emoje žymė ini pasi elkian po balsiu ašomą diak i iką (angl. lowe ed), p z.:
[ˈkʲɪ ɑ] / [ˈkʲe ɑ] ~ k ą, [ˈsʊkɑ] / [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oːlʲɪs] ~ b ólis, [1ˈ ʲeːʋɑs] ~
 as. Minė as a i asis mažiau sulūpin as o už ašomas uo pačiu ženklu, kaip i
kopenhaginėje ansk ipcijoje, p z., [1ˈb ɔːlʲɪs].
TFA ženklų inkinyje ikslin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017: 121, 122) kin amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams būdingos
d ejopą di ongiškumo laipsnį u inčios kin amosios balsinės onemos: aiškiai
di ongiški, s ip iai kin ančios a ikuliacijos ie, uo ( adiciškai adin i su ap i-
niais d ibalsiais), a ojami isose pa a mėse; i silpniau di ongizuo i, su blyš-
kiau a iamu pi muoju dėmeniu a iami ga sai (di ongoidai), daugiausia a o-
jami y ų aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. A siž elgian į ai,
kad daugelyje pa a mių bū en p adiniai šių ga sų segmen ai akus iškai panašūs
į ilguosius balsius y, ū, i ik pabaiga pasižymi a ikuliacijos ki imu i a ia y-
umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7),
aip pa i į p iim ą lie u ių bend inės kalbos ekomendaciją (ž . VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą i p iegaidę) kin amuosius ga sus ansk ibuo i ienodai, su TFA užda ųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[dʲiɛˈnɑ] ~ dienà, [¹ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [²ˈjuɔkɑs] ~ juõkas, [juɔˈkʊs] ~ juokùs i
. . Į ai ios kilmės silpniau di ongizuo i ie, uo žymė ini ais pačiais ašmenimis,
ik i š pi mojo dėmens4 ašomas diak i ikas, žymin is labai umpą balsį (angl.
ex a sho ), p z.: [kɔmˈpɔ ɐs] ~ kompò as, [kɔ ʲˈlʲɛ ɐs] ~ ko lè as, [ ʲɛˈʋʲelʲiˑs] ~
ė ẽlis, [ˈlɔpʲi] ~ lãpę.
Aukš aičių balsinių onemų sis emoje TFA žymėjimo a ž ilgiu ieni p oble-
miškiausių išlieka y ų aukš aičių pane ėžiškių edukuo i balsiai. Tiek pie ų, iek
šiau ės pane ėžiškių šnek ose u ima po ieną p iešakinės i užpakalinės eilės
umpąjį balsį, ik ski ingo kiekybinio i kokybinio yškumo: pie ų – mažiau
išblėsusius, šiau ės – labai s ip iai išblėsusius, adinamuosius „mu mamuosius“
(ž . 1 pa .).
1 PAV. Redukuo ų umpųjų balsių a i ikmenys pie ų i šiau ės pane ėžiškių šnek ose
Anks esniame 2017 m. TFA inkinyje lie u ių a mėms bu o siūly a šiau ės
pane ėžiškių „mu mamuosius“ balsius ansk ibuo i su papildomu diak i iku ,
žyminčiu klausa negi dimą ga so išleidimą (angl. no audible elease). Tačiau šis
siūlymas neabejo inai ikslin inas. Gilesnė TFA diak i ikų sis emos analizė pa-
odė, kad šis ženklas ski as sp ogs amųjų p iebalsių a ian ams, kai negi dima
aiškaus „sp ogimo“, . y. kalbos pada gai s aigiai nep asiskečia, nea si aukia
ienas nuo ki o, o iš ka o a iamas g e imas panašios a ikuliacijos p iebalsis
(ž . HIPA 1999: 17). Dažniausiai aip nu inka dū iniuose, p z.: [ˈpʲlʲɪgbɑjoˑ ʲɪs] ~
plkbajo is, [dɒʊg²ˈbɐlʲˑsʲɪs] ~ daugbasis i pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Balsių
požymiams pe eik i šis ašmuo nė a ski as. Todėl ienin elė inkamiausia išei is
4 Pagal eikalą, esan silpniau gi dimai an ajai ie, uo daliai, pa yzdžiui, ansk ibuojan Bal a usijos
lie u ių šnek ų eks us, šis diak i ikas gali bū i ašomas i an an ojo dėmens.
S aipsniai / A icles 171
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
šiuo a eju – žymė i šiau ės pane ėžiškių edukuo us balsius jau minė u TFA
diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~
dúona, [ˈdoŋgʊs] ~ dangùs, [1ˈkoːsʲnʲɪsʲ] ~ ksnis, [2ˈ ʲɛːsʲɛ] ~ sia. A i inkami
silpniau edukuo i pie ų pane ėžiškių balsiai žymė ini uo pačiu TFA diak i i-
ku, eiškiančiu pažemin o pakilimo balsį, p z.: [1ˈduɔnʊ], [ˈdʊŋgʊs], [1ˈkɑːsʲnʲɪsʲ],
[2ˈ ʲɛːsʲɪ].
Iš balsių kokybinių a ian ų siūly ina ansk ibuojan TFA sis ema nuosekliai
žymė i užpakalinės eilės balsių o, ū, ų, u, aip pa uo pi mosios dalies pap ieša-
kėjimą po minkš ųjų p iebalsių. Fone ikos specialis ų eigiama, kad ai ienas
iš pas ebimiausių balsių a ian ų, ku io a ikuliacija nuo nepap iešakėjusio pa-
g indinio alo ono ski iasi ypač yškiai, jį siūloma žymė i i bend inės lie u ių
kalbos TFA ansk ipcijoje (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK
k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė i-
nas TFA diak i iku  (angl. ad anced), p z.: [¹ˈjoːkʲoˑ] ~ jókio, [¹ˈsʲuːsʲʊ] ~ sisiu,
[kʲɛ²ˈlʲuː] ~ keli i pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČIŲ PRIEBALSIŲ
ŽYMĖJIMO TFA ATVEJAI
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu sudė ingiausias y a pučiamųjų p iebalsių š, ž žymėjimas. 2017 m. TFA žen-
klų inkinyje bu o siūly a juos apibend in ai žymė i TFA ika y iniais pos al-
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
a i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 124). I bend inės lie u ių kalbos,
i ypač a mių kie ieji i minkš ieji p iebalsiai yškiai ski iasi sa o a ikulia-
cinėmis i akus inėmis sa ybėmis. Išsamiai iš y us bend inės lie u ių kalbos
p iebalsių š, ž požymius, kons a uojama, kad TFA pos al eoliniai [ʃ], [ʒ] y a
kažku a p lie u iškų kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių, be a imesni minkš-
iesiems, siūlomų TFA žymėjimų aip pa esama į ai ių (plačiau ž . Pake ys
2003: 71–76; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 164–168; Kazlauskienė 2018:
47–63; U bana ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s 2019: 21, 99–125
i k .). Aukš aičių pa a mėse esama ne ik klasikinės kie ųjų – minkš ųjų šios
g upės p iebalsių opozicijos, daugelyje p iebalsius kie inančių šnek ų depa-
la alizuo ų ga sų a ikuliacinės i akus inės ypa ybės da yškiau ski iasi nuo
pala alizuo ų š, ž (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 38–44).
Depala alizuo ų p iebalsių a osena būdingiausia pie ų i y ų aukš aičių šnek-
oms, odėl ansk ibuojan jų p iebalsyną TFA sis ema, kie iesiems i minkš-
iesiems š, ž galima ink is ski ingus jų a i ikmenis, iksliau pe eikiančius jų
sa ybes. Minkš ieji š, ž okiu a eju iksuo ini jau minė ais TFA pos al eoliniais
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
sis emiškumą5, p z.: [2ˈʃʲiɛnɑs] ~ šiẽnas, [kɐm1ʃʲiːʦ] ~ kamšý i, [ʒʲiɛˈmɑ] ~ žiemà,
[ˈʒʲɪbɑ] ~ žba; o depala alizuo i š, ž – TFA e o leksiniais [ʂ], [ʐ], p z.: [2ˈʂiɛnɑs],
[kɐm1ʂiːʦ], [ʐiɛˈmɑ], [ˈʐɪbɑ]. Kai ku ioms aukš aičių šnek oms, pa yzdžiui, pie-
ų aukš aičių, būdingi labai minkš i, a piniai p iebalsiai a p minkš ųjų s, z i
š, ž, žymė ini TFA al eoliniais pala aliniais p iebalsiais [ɕ], [ʑ], p z.: [ʋʲɪˈɕʲɪ] ~
is, [ɕʲlʲɪˈdʊs] ~ slidùs, [2ˈʑʲiːzʲæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈʑʲiːs] ~ Kazỹs6. T ansk ibuojan
pap as esnę p iebalsių sis emą u inčių pa a mių, pa yzdžiui, aka ų aukš aičių
kauniškių, ga sus, a ba enkan is supap as in ą, ne išsamųjį, ansk ipcijos a-
ian ą, galima isais a ejais š, ž žymėjimui ink is minė us apibend in us TFA
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
šuje sujungian lankeliu: c – [ s], č – [ ʃ], dz – [dz], dž – [dʒ] (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017: 124, 125). Tačiau bend inės kalbos ekomendacijoje labiau-
siai dėl p ak inių sume imų pasi ink a jas žymė i dig a ais [ʦ], [ʧ], [ʣ], [ʤ] (ž .
VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), odėl analogiškai ansk ibuo ini
i a mių ga sai. Jeigu ansk ibuojamame eks e pasi enkamas išsamusis aukš-
čiau ap a as p iebalsių š, ž žymėjimo būdas, pučiamieji komponen ai a i inka-
mai žymė ini i a ika ose, p z.: [1ˈsɑˑmʲʦʲɪs] / [1ˈsɑˑmʦɪs] ~ sám is, [ˈmʲɛˑʣʲɪs] /
[ˈmʲɛˑʣɪs] ~ mẽdis, [2ˈkʲɪmˑʃʲʧʲ] / [2ˈkʲɪmˑʂʦ] ~ kiš i, [ɪʒʲ1ˈʤʲuːʋɔˑ] / [ɪʐˈ1ʣuːʋɔˑ] ~
išdži o.
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo onų (ž . 2 len elę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 5–9; Bakšienė 2016:
50–55 i k .). P ozodinių iene ų, ypač p iegaidžių a minių požymių, iksa imas
5 Pala alizacijos diak i ikas ʲ labiausiai eikalingas a liekan dialek ome inius ma a imus, pa yz-
džiui, kompiu e ine p og ama Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011:
65–89; Leinonen, Çöl ekin, Ne bonne 2016: 71–83; Snoek 2014: 192–208 i k .) analizuojan
ansk ipcijų sekas i skaičiuojan kalbinius a s umus. Pagal lie u iškų minkš ųjų p iebalsių š, ž
a ikuliacinių / akus inių ypa ybių panašumą į TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), bū ų galima
diak i iko i ne ašy i, be šiuo a eju pi menybė eikiama sis emiškumo k i e ijui.
6 Tais pačiais ženklais galė ų bū i už ašomi i jau e ai pasi aikan ys „šlekia imo“ a ejai šiau inėse
šiauliškių šnek ose, i dėl sla ų kalbų į akos a iami ypač minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA ašmenimis neabejo inai išlieka p oblema iškiausia ansk ipcijos dalis. Šis
klausimas dialek ologų mokslo spaudoje jau g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 7–27 i k .), ačiau p ipažin ina, kad inkamiau-
sio ansk ipcijos a ian o, no in adek ačiai pe eik i aukš aičių p iegaidžių
alo onų į ai o ę, is da ieškoma.
2 LENTELĖ. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas Akcen inė
pozicija
Papli imas a mėse
VA PA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė
p iegaidė AK (+) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė
p iegaidė PK (+) – –
idu inė
p iegaidė PK, AK (+) (+) (+)
ki s inė
p iegaidė PK (+) – (+)
2017 m. siūlymai lie u ių a mių p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo-
inai ikslin ini. Tuome , kaip pag indiniai p iegaidžių ženklai, eik i TFA ono
k i imo (angl. alling one) / kilimo (angl. ising one) diak i ikai ˄ i ˅. Tačiau
apibend inus daugiau eo inių i ins umen inių da bų apie lie u ių p iegaides,
da ka ą pa i in a pag indinė y ėjų min is, kad šis eiškinys lie u ių kalboje
nė a ien oninio pobūdžio. Be o, p iegaidžių p ozodiniai požymiai labai p i-
klauso nuo skiemens cen o suda omųjų ga sų, nuo pa a mės sis emos, nuo ak-
cen inės pozicijos i daugelio ki ų eiksnių. S ip ią p iegaidžių opoziciją u in-
čiose aukš aičių pa a mėse, okiose kaip aka ų aukš aičių kauniškių, minė ieji
diak i ikai gal i bū ų inkami balsinių skiemenų p iegaidėms iksuo i8, ačiau
7 San umpų eikšmės: VA – aka ų aukš aičiai, PA – pie ų aukš aičiai, RA – y ų aukš aičiai; PK –
pag indinis ki is, AK – a i auk inis ki is; + – būdinga isam plo ui i isose pozicijose, (+) –
būdinga ne isam plo ui i / a ne isose pozicijose; - – nebūdinga.
8 Ta p au inės one ikų asociacijos s e ainėje (ž . IPA 2022) pa eik i kelių dik o ių ga siniai pa yz-
džiai su k in an į a ba kylian į oną u inčiais balsiais skamba isai panašiai kaip lie u ių p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism,
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
educed owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen
phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey
he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong
quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be
used o he ansc ip ion o hese owels.
The second pa analyses he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA
symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y
and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed
o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible.
The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in
he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių ga sams siūlomi TFA ašmenys13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][ɒ] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][ɜ] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][ɘ] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][iˑ] 301 + 504 0069 + 02D1
13 Pa eng a emian is bend inės kalbos ansk ipcijos TFA ašmenimis ekomendacija (ž . VLKK
k-25). Pa eikiami ik nuo bend inės kalbos besiski ian ys p iebalsių ašmenys. Pas i uoju b ūkš-
niu a ski i galimi ansk ipcijos a ian ai, plačiau apie juos ž . s aipsnio 2-ą ski snį. Jei eikiamas
ašmuo y a su enkamas iš pag indinio simbolio i diak i iko, nu ody i jų abiejų kodai.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[i][ɪ] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ọ][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][uˑ] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][ʊ] 321 028A
[], [υ][ʊ] 321 + 430 028A + 031E
[][ʊ] 321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai i a ika os
[š][ʃ] / [ʂ] 134 / 136 0283 / 0282
[][ʃʲ] / [ɕ] 134 + 421 / 182 0283 + 02B2 / 0255
[ś][ɕ] 182 0255
[ž][ʒ] / [ʐ] 135 / 137 0292 / 0290
[][ʒʲ] / [ʑ] 135 + 421 / 183 0292 + 02B2 / 0291
[ź][ʑ] 183 0291
[c][ʦ] - 02A6
[][ʦʲ] - 02A6 + 02B2
[č][ʧ] / [ʦ] - 02A7 / 02A6 + 0322
[][ʧʲ] / [ʨ] - 02A7 + 02B2 / 02A8
[ć][ʨ] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[ǯ][ʤ] / [ʣ] - 02A4 / 02A3 + 0322
[][ʤʲ] / [ʥ] - 02A4 + 02B2 / 02A5
[][ʥ] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][ɣ] 141 0263
Ki i ženklai
· (ilgumas) ː 503 02D0
. (pusilgumas) ˑ 504 02D1
a / (a), i / (i)...
( edukcija)  505 0306
ъ, ь („mu mamieji“
balsiai)  505 0306
‘ / ’/ 
(minkš umas) ʲ 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
 (paska dėjimas)  403 032C
 (paduslėjimas)  402A 0325
˙ (pap iešakėjimas)  413 031F
ˈ (pag indinis
ki is, umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
ˈ 501 02C8
ˌ (šalu inis ki is) ˌ 502 02CC
 ( i ap adė
p iegaidė) ¹ - 00B9
 ( i agalė
p iegaidė, aip
pa jos alo onai –
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
² - 00B2
‿ (kli ikų šlijimas) ‿ 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
idinė pauzė) ǀ 507 007C
‖ (sin agmos
pabaigos pauzė) ‖ 508 2016
↗ (in onacijos
kilimas) ↗ 510 2197
↘ (in onacijos
k i imas) ↘ 511 2198
2 PRIEDAS
D ibalsių / d iga sių ansk ipcijos pa yzdžiai14
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide
au [¹ɑˑʊ] [²ɒʊˑ] [²ɑˑʊˑ] [²ɒʊ]
iau (au po
minkš ojo
p iebalsio)
[¹æˑʊ] / [¹ɛˑʊ] [²ɛʊˑ] [²æˑʊˑ] / [²ɛˑʊˑ] [²ɛʊ]
14 Len elėje pa eik i ik dažniausi galimi a ejai ansk ibuojan aukš aičių pa a mes, ilius uojan ys
bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipus. Sup an ama, kad gali bū i i į ai esnių d i-
balsių / d iga sių a ian ų, jie už ašy ini pagal konk e ų a imą.
S aipsniai / A icles 183
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide
ai [¹ɑˑɪ] [²ɐɪˑ] [²ɑˑɪˑ] [²ɐɪ]
ei [¹æˑɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛɪˑ] [²æˑɪˑ] / [²ɛˑɪˑ] [²ɛɪ]
ui [¹ʊɪ] / [¹ʊɪ] / [¹ʊˑɪ] /
[¹uˑɪ] / [¹uːɪ] [²ʊɪˑ] [²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [²ʊɪ]
ie [¹iɛ] [²iɛ] [²iɛ] [²iɛ]
uo [¹uɔ] [²uɔ] [²uɔ] [²uɔ]
al, a , an, am [¹ɑˑl], [¹ɑˑ ], [¹ɑˑn],
[¹ɑˑm] [²ɐlˑ], [²ɐ ˑ],
[²ɐnˑ], [²ɐmˑ] [²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ],
[²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [²ɐl], [²ɐ ],
[²ɐn], [²ɐm]
el, e , en, em [¹æˑl], [¹æˑ ], [¹æˑm],
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[ɛlˑ²], [ɛ ˑ²], [ɛnˑ²],
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[²ɛl], [²ɛ ],
[²ɛn], [²ɛm]
il, i , in, im [¹ɪl], [¹ɪ ], [¹ɪn], [¹ɪm] /
[¹ɪl], [¹ɪ ], [¹ɪn], [¹ɪm] /
[¹ɪˑl], [¹ɪˑ ], [¹ɪˑn],
[¹ɪˑm] /[¹iˑl], [¹iˑ ],
[¹iˑn], [¹iˑm] /[¹iːl],
[¹iː ], [¹iːn], [¹iːm]
[²ɪlˑ], [²ɪ ˑ], [²ɪnˑ],
[²ɪmˑ] [²ɪˑlˑ], [²ɪˑ ˑ], [²ɪˑnˑ],
[²ɪˑmˑ] [²ɪl], [²ɪ ],
[²ɪn], [²ɪm]
ul, u , un, um [¹ʊl], [¹ʊ ], [¹ʊn],
[¹ʊm] / [¹ʊl], [¹ʊ ],
[¹ʊn], [¹ʊm] / [¹ʊˑl],
[¹ʊˑ ], [¹ʊˑn], [¹ʊˑm] /
[¹uˑl], [¹uˑ ], [¹uˑn],
[¹uˑm] /[¹uːl], [¹uː ],
[¹uːn], [¹uːm]
[²ʊlˑ], [²ʊ ˑ],
[²ʊnˑ], [²ʊmˑ] [²ʊˑlˑ], [²ʊˑ ˑ],
[²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [²ɪl], [²ɪ ],
[²ɪn], [²ɪm]
Į eik a 2022 m. balandžio 29 d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]