scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Abstract

    Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos aukštaitiškųjų patarmių transkripcijos tarptautine fonetine abėcėle (TFA) klausimai, tikslinami kai kurie ankstesnio, 2017 m. pateikto, TFA rinkinio lietuvių tarmių garsams rašmenys ir garsinių vienetų užrašymo būdai. Aptariami galimi TFA balsių ir priebalsių rašmenys, tinkami aukštaičių garsams užrašyti, diakritiniai ženklai, aukštaičių patarmių prozodinių vienetų (priegaidžių ir jų alotonų) transkripcijos TFA galimybės ir problemos. Apžvelgiama apibendrinta aukštaičių patarmių vokalizmo sistema (fonemos ir ryškesnieji jų variantai), analizuojami kai kurie sudėtingesni priebalsių transkripcijos TFA atvejai, pateikiama transkripcijos pavyzdžių su skirtingas priegaides turinčiais dvigarsiniais skiemenimis. Ateityje, atlikus išsamesnių tarminės fonologijos, instrumentinės fonetikos tyrimų ir apibendrinus daugiau teorinių darbų, lietuvių tarmių transkripcija TFA rašmenimis dar bus tikslintina.

Read accessible full text

Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų)

Author: Rima Bakšienė
Year: 2022
DOI: 10.35321/all86-07
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2163/2282
S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologija, geoling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07
DAR KARTĄ DĖL AUKŠTAIČIŲ
PATARMIŲ TRANSKRIPCIJOS
TARPTAUTINĖS FONETINĖS
ABĖCĖLĖS RAŠMENIMIS
(KELETAS TIKSLINTINŲ
ATVEJŲ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjami lie u ių kalbos aukš ai iškųjų pa a mių ansk ipcijos a p au i-
ne one ine abėcėle (TFA) klausimai, ikslinami kai ku ie anks esnio, 2017 m. pa eik o, TFA
inkinio lie u ių a mių ga sams ašmenys i ga sinių iene ų už ašymo būdai. Ap a iami
galimi TFA balsių i p iebalsių ašmenys, inkami aukš aičių ga sams už ašy i, diak i iniai
ženklai, aukš aičių pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių i jų alo onų) ansk ipcijos
TFA galimybės i p oblemos. Apž elgiama apibend in a aukš aičių pa a mių okalizmo sis-
ema ( onemos i yškesnieji jų a ian ai), analizuojami kai ku ie sudė ingesni p iebalsių
ansk ipcijos TFA a ejai, pa eikiama ansk ipcijos pa yzdžių su ski ingas p iegaides u-
inčiais d iga siniais skiemenimis. A ei yje, a likus išsamesnių a minės onologijos, ins u-
men inės one ikos y imų i apibend inus daugiau eo inių da bų, lie u ių a mių ans-
k ipcija TFA ašmenimis da bus ikslin ina.
ESMINIAI ŽODŽIAI: one ika, ansk ipcija, a p au inė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
The a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he
Li huanian language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises
ce ain symbols om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s
p esen ed in 2017 and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o
he IPA, which may possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical
ma ks, he oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch
accen s and hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em
o ocalism o Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s),
analyses ce ain mo e di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es
he examples o ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en
pi ch accen s. A e mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he
u u e and mo e heo e ical wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s
by he IPA symbols will be u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Ta mių ga sams už ašy i kele ą pas a ųjų me ų Lie u oje a mė y os specia-
lis ų jau naudojamasi ne ik kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, be i a p au-
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
lo da buose susijusi ne ik su nuola augančiu a p au iškumo po eikiu, be i
su naujojo a mė y os modelio aikymu lie u ių dialek ologijoje (plačiau ž .
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014; Mikulėnienė 2020 i k .). Diegian mul imoda-
lųjį požiū į į kalbos a ian iškumo egionines ap aiškas, ku ian i naudojan
mode nius a minių duomenų kaupimo bei analizės kompiu e inėmis echno-
logijomis į ankius (plačiau ž . Čepai ienė 2020; Bakšienė 2021; Mikulėnienė,
Čepai ienė 2021; Geoling is ikos po alas i k .), neiš engiamai didėja TFA ans-
k ipcijos bū inybė.
Lie u ių kalbos ins i u o dialek ologams 2017 m. paskelbus TFA ašmenų
inkinį, siūlomą lie u ių a mių ga sams ansk ibuo i (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017), juo naudojan is jau a lik a aukš aičių i žemaičių pa a mių y imų, iš jų
daugiausia dialek ome inių, pa em ų p og amos Gabmap ansk ipcijų kalbinių
ski umų skaičia imais (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021 i k .), aip pa ž algomoji isų pa a mių dialek ome inė ana-
lizė (ž . Mikulėnienė i k . 2019). Mokslo spaudoje pe šiuos me us aip pa bu-
o ap a os TFA inkinio galimybės už ašy i a ski ų lie u ių pa a mių ga sus (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), į ai ių pa a -
mių pa yzdžių TFA ansk ipcija pa eik a naujojoje a mių medžiagos inkimo
ins ukcijoje (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų
eksplikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Visi šie da bai
ėl iškėlė disku uo inų, p oblemiškų TFA ansk ipcijos dalykų, ku ie 2021 m.
bu o apibend in i Lie u ių kalbos ins i u o geoling is ų su eng ame semina ų
cikle1. Lie u ių a mių ga sų už ašymas TFA sis ema ak ualus daugeliui a mė-
y os specialis ų, odėl e a da ka ą g įž i p ie šios emos i išsamiau ap a i
bei pa ikslin i kai ku ių a minių ga sinių iene ų žymėseną. Da paminė ina i
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
Šio s aipsnio ikslas – ap a i pas a ųjų me ų y imų iš yškin us sudė in-
gesnius aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a ejus i pa eik i kele ą pa ikslinimų
2017 m. lie u ių a mėms siūly ame TFA ašmenų inkinyje. Smulkesnieji už-
da iniai: 1) apibend in i aukš aičių pa a mių okalizmo sis emą, ap a i p oble-
miškiausius TFA ansk ipcijos a ž ilgiu balsių iene us; 2) apž elg i aukš aičių
p iebalsių kai ku ių s a besnių ypa ybių žymėjimą TFA ašmenimis; 3) pa eik i
galimus aukš aičių p iegaidžių alo onų už ašymo TFA būdus bei ap a i su p ie-
gaide ypač susijusių d ibalsinių / d iga sinių skiemenų ansk ipcijos galimy-
bes. Ty imui naudo asi daugeliu anksčiau išleis ų dialek ologų da bų medžiaga:
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
nimis i į a dijamų TFA e minologija (ž . IPA 2022), sis ema pa eik a 1-oje
len elėje2.
1 Ciklą suda ė ys semina ai, ku iuose nuo oliniu būdu Geoling is ikos cen o y iausioji mokslo
da buo oja d . Rima Bakšienė daly iams p is a ė bend uosius ansk ipcijos p incipus, nag inėjo
sudė ingesnius aukš aičių i žemaičių a mių ansk ipcijos TFA ašmenimis a ejus.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema suda y a emian is šiais šal iniais: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 i ki ais apibend inamaisiais dialek ologų da bais. Len elėje
pa eik i ik onemų s a usą u in ys balsiniai iene ai, s a besnieji onemų a ian ai ap a iami a -
ski ai. Todėl, pa yzdžiui, į len elę neį auk as a i asis balsis [æ] (į ai aus ilgumo), ku į dauguma
onologinių ap ašų au o ių laiko ik onemos a ian u. Apsk i ai balsių [ɑ] : [ɛ] opozicija lie u ių
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-
kiniai
Užpaka-
liniai
P ieša-
kiniai
Užpaka-
liniai
P ieša-
kiniai
A imi
p ieša-
kiniams
A imi
užpaka-
liniams
Užpaka-
liniai
Užda ieji /iː/ /uː/ /iˑ/ /uˑ/
A imi
užda iesiems
/ɪ/ /ʊ/
A imi
užda iesiems
žemesnieji
(/ɪ/) (/ʊ/)
A imi
užda iesiems
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amieji /iɛ/ /uɔ/
Di ongoidai /ɛ/ /ɔ/
Vidu iniai
užda esnieji
/eː/ /oː/
Vidu iniai
užda esnieji
žemesnieji
/eː/ /eˑ/ (/e/) (/o/)
Vidu iniai
a i esnieji
/ɛː/ /ɔː/ /ɛˑ/ /ɔˑ/ /ɛ/ (/ɔ/)
A i ieji /ɑː/ /ɑˑ/ /ɑ/
Kaip žinoma, aukš aičių okalizmui būdinga ai, kad kiekybinių opozicijų
g upėje kon as uoja ne ik umposios i ilgosios, be i pusilgės onemos, eg-
zis uojančios pa a mėse, u inčiose adinamąją ijų onologinių ilgumų sis e-
mą – u eniškių, kupiškėnų, dalyje ilniškių i anykš ėnų (plačiau ž . Jasiūnai ė,
kalboje silpna, onemų kon as as galimas ik absoliučioje žodžio p adžioje. Daugeliui aukš aičių
šnek ų e ipo balsių onemos apsk i ai nebūdingos. Lenk iniuose skliaus uose už ašy os adinamo-
sios „d i eidės“ onemos, ku ių egzis a imas dažnai nulem as į ai ių onologinių i eks a onolo-
ginių eiksnių, pa yzdžiui, kalbėjimo empo, s iliaus, konk ečios šnek os lokalizacijos pa a mėje
i pan. (plačiau ž . Gi denis 2003: 82).
3 Len elėje pa eik a po ieną p iešakinį i užpakalinį „mu mamąjį“ balsį, jų žymėjimas konk ečiais
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
oliau.
S aipsniai / A icles 169
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). Fonemų kiekybės iksa imas TFA ašmenimis p oblemų nekelia,
am naudojami a i inkami TFA diak i ikai, ik da ka ą paminė ina, kad aukš-
u inių balsių pog upyje ilgieji i pusilgiai (su umpėję ilgieji a pailgėję um-
pieji) žymė ini TFA užda ųjų (angl. close), o umpieji – TFA a imų užda ie-
siems (angl. nea -close) balsių ašmenimis, p z.: [¹ˈʋʲiː ɑs] ~ ý as, [ʋʲiˑˈ ʲæˑlʲɪs] ~
y ẽlis, [ˈʋʲiˑsɑs] / [ˈʋʲɪsɑs] ~ sas; [¹ˈg uːdɑs] ~ g das, [g uˑˈdʲæˑlʲɪs] ~ g ūdẽlis,
[ˈbuˑʋɑˑ] / [ˈbʊʋoˑ] ~ bù o i . . A k eip inas dėmesys, kad ais a ejais, kai il-
gieji y, ū (pap as ai neki čiuo oje pozicijoje) isiškai su umpėja, jie is iek
ansk ibuo ini TFA užda ųjų balsių ašmenimis, nes kokybiškai dažniausiai
ski iasi nuo umpųjų balsių, plg.: [ʋʲiˈ ʲæˑlʲɪs], [g uˈdʲæˑlʲɪs]. Į apibend in ą aukš-
aičių onemų sis emą aip pa į auk ini i pusilgiai idu inio pakilimo balsiai,
būdingi anykš ėnų i kupiškėnų pa a mėms, p z.: [ˈmʲeˑdʲɪs] ~ mẽdis, [ˈsɔˑkɐ] ~
sãko. Žemu inių (a i ųjų) pusilgių balsių onologinis s a usas aukš aičių pa-
a mėse, ypač aka ų i pie ų aukš aičių šnek ose, dialek ologijos specialis ų iki
šiol disku uojamas (p oblemos apž algą ž . Ka delis 2018: 119–129, 132–136;
Bakšienė, Leskauskai ė 2021: 167), ačiau šie balsiai (ypač pailgėjęs a) aip pa
į auk ini į apibend in ą balsių aizdą, ypač dėl y ų aukš aičių šnek ų, p z.:
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
Iš kokybinių onemų požymių ansk ipcijos a ž ilgiu pi miausia minė inas
kai ku ių pa a mių balsiams būdingas pas ebimai didesnis a i umo laipsnis (že-
mesnis liežu io pakilimas). A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ans-
k ipcijoje žymė i kaip , ) labiausiai būdingi šiau inei aka ų aukš aičių kauniš-
kių daliai, o a i esnieji ė, o ( adiciškai žymė i kaip ẹ, ọ / ɔ) a ojami daugelio
y ų aukš aičių i kai ku iose pie ų bei aka ų aukš aičių šiauliškių šnek ose.
Visų pozicijų a i esnieji balsiai, išsky us mažesniu lūpinimu pasižymin į ɔ, TFA
sis emoje žymė ini pasi elkian po balsiu ašomą diak i iką (angl. lowe ed), p z.:
[ˈkʲɪ ɑ] / [ˈkʲe ɑ] ~ k ą, [ˈsʊkɑ] / [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oːlʲɪs] ~ b ólis, [1ˈ ʲeːʋɑs] ~
 as. Minė as a i asis mažiau sulūpin as o už ašomas uo pačiu ženklu, kaip i
kopenhaginėje ansk ipcijoje, p z., [1ˈb ɔːlʲɪs].
TFA ženklų inkinyje ikslin ina 2017 m. siūly a (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017: 121, 122) kin amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Aukš aičiams būdingos
d ejopą di ongiškumo laipsnį u inčios kin amosios balsinės onemos: aiškiai
di ongiški, s ip iai kin ančios a ikuliacijos ie, uo ( adiciškai adin i su ap i-
niais d ibalsiais), a ojami isose pa a mėse; i silpniau di ongizuo i, su blyš-
kiau a iamu pi muoju dėmeniu a iami ga sai (di ongoidai), daugiausia a o-
jami y ų aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. A siž elgian į ai,
kad daugelyje pa a mių bū en p adiniai šių ga sų segmen ai akus iškai panašūs
į ilguosius balsius y, ū, i ik pabaiga pasižymi a ikuliacijos ki imu i a ia y-
umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7),
aip pa i į p iim ą lie u ių bend inės kalbos ekomendaciją (ž . VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą i p iegaidę) kin amuosius ga sus ansk ibuo i ienodai, su TFA užda ųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[dʲiɛˈnɑ] ~ dienà, [¹ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [²ˈjuɔkɑs] ~ juõkas, [juɔˈkʊs] ~ juokùs i
. . Į ai ios kilmės silpniau di ongizuo i ie, uo žymė ini ais pačiais ašmenimis,
ik i š pi mojo dėmens4 ašomas diak i ikas, žymin is labai umpą balsį (angl.
ex a sho ), p z.: [kɔmˈpɔ ɐs] ~ kompò as, [kɔ ʲˈlʲɛ ɐs] ~ ko lè as, [ ʲɛˈʋʲelʲiˑs] ~
ė ẽlis, [ˈlɔpʲi] ~ lãpę.
Aukš aičių balsinių onemų sis emoje TFA žymėjimo a ž ilgiu ieni p oble-
miškiausių išlieka y ų aukš aičių pane ėžiškių edukuo i balsiai. Tiek pie ų, iek
šiau ės pane ėžiškių šnek ose u ima po ieną p iešakinės i užpakalinės eilės
umpąjį balsį, ik ski ingo kiekybinio i kokybinio yškumo: pie ų – mažiau
išblėsusius, šiau ės – labai s ip iai išblėsusius, adinamuosius „mu mamuosius“
(ž . 1 pa .).
1 PAV. Redukuo ų umpųjų balsių a i ikmenys pie ų i šiau ės pane ėžiškių šnek ose
Anks esniame 2017 m. TFA inkinyje lie u ių a mėms bu o siūly a šiau ės
pane ėžiškių „mu mamuosius“ balsius ansk ibuo i su papildomu diak i iku ,
žyminčiu klausa negi dimą ga so išleidimą (angl. no audible elease). Tačiau šis
siūlymas neabejo inai ikslin inas. Gilesnė TFA diak i ikų sis emos analizė pa-
odė, kad šis ženklas ski as sp ogs amųjų p iebalsių a ian ams, kai negi dima
aiškaus „sp ogimo“, . y. kalbos pada gai s aigiai nep asiskečia, nea si aukia
ienas nuo ki o, o iš ka o a iamas g e imas panašios a ikuliacijos p iebalsis
(ž . HIPA 1999: 17). Dažniausiai aip nu inka dū iniuose, p z.: [ˈpʲlʲɪgbɑjoˑ ʲɪs] ~
plkbajo is, [dɒʊg²ˈbɐlʲˑsʲɪs] ~ daugbasis i pan. (plg. Pake ys 2003: 87). Balsių
požymiams pe eik i šis ašmuo nė a ski as. Todėl ienin elė inkamiausia išei is
4 Pagal eikalą, esan silpniau gi dimai an ajai ie, uo daliai, pa yzdžiui, ansk ibuojan Bal a usijos
lie u ių šnek ų eks us, šis diak i ikas gali bū i ašomas i an an ojo dėmens.
S aipsniai / A icles 171
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
šiuo a eju – žymė i šiau ės pane ėžiškių edukuo us balsius jau minė u TFA
diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~
dúona, [ˈdoŋgʊs] ~ dangùs, [1ˈkoːsʲnʲɪsʲ] ~ ksnis, [2ˈ ʲɛːsʲɛ] ~ sia. A i inkami
silpniau edukuo i pie ų pane ėžiškių balsiai žymė ini uo pačiu TFA diak i i-
ku, eiškiančiu pažemin o pakilimo balsį, p z.: [1ˈduɔnʊ], [ˈdʊŋgʊs], [1ˈkɑːsʲnʲɪsʲ],
[2ˈ ʲɛːsʲɪ].
Iš balsių kokybinių a ian ų siūly ina ansk ibuojan TFA sis ema nuosekliai
žymė i užpakalinės eilės balsių o, ū, ų, u, aip pa uo pi mosios dalies pap ieša-
kėjimą po minkš ųjų p iebalsių. Fone ikos specialis ų eigiama, kad ai ienas
iš pas ebimiausių balsių a ian ų, ku io a ikuliacija nuo nepap iešakėjusio pa-
g indinio alo ono ski iasi ypač yškiai, jį siūloma žymė i i bend inės lie u ių
kalbos TFA ansk ipcijoje (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK
k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė i-
nas TFA diak i iku  (angl. ad anced), p z.: [¹ˈjoːkʲoˑ] ~ jókio, [¹ˈsʲuːsʲʊ] ~ sisiu,
[kʲɛ²ˈlʲuː] ~ keli i pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČIŲ PRIEBALSIŲ
ŽYMĖJIMO TFA ATVEJAI
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu sudė ingiausias y a pučiamųjų p iebalsių š, ž žymėjimas. 2017 m. TFA žen-
klų inkinyje bu o siūly a juos apibend in ai žymė i TFA ika y iniais pos al-
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
a i ikimo (ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 124). I bend inės lie u ių kalbos,
i ypač a mių kie ieji i minkš ieji p iebalsiai yškiai ski iasi sa o a ikulia-
cinėmis i akus inėmis sa ybėmis. Išsamiai iš y us bend inės lie u ių kalbos
p iebalsių š, ž požymius, kons a uojama, kad TFA pos al eoliniai [ʃ], [ʒ] y a
kažku a p lie u iškų kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių, be a imesni minkš-
iesiems, siūlomų TFA žymėjimų aip pa esama į ai ių (plačiau ž . Pake ys
2003: 71–76; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 164–168; Kazlauskienė 2018:
47–63; U bana ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė, G igo je s 2019: 21, 99–125
i k .). Aukš aičių pa a mėse esama ne ik klasikinės kie ųjų – minkš ųjų šios
g upės p iebalsių opozicijos, daugelyje p iebalsius kie inančių šnek ų depa-
la alizuo ų ga sų a ikuliacinės i akus inės ypa ybės da yškiau ski iasi nuo
pala alizuo ų š, ž (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 38–44).
Depala alizuo ų p iebalsių a osena būdingiausia pie ų i y ų aukš aičių šnek-
oms, odėl ansk ibuojan jų p iebalsyną TFA sis ema, kie iesiems i minkš-
iesiems š, ž galima ink is ski ingus jų a i ikmenis, iksliau pe eikiančius jų
sa ybes. Minkš ieji š, ž okiu a eju iksuo ini jau minė ais TFA pos al eoliniais
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
sis emiškumą5, p z.: [2ˈʃʲiɛnɑs] ~ šiẽnas, [kɐm1ʃʲiːʦ] ~ kamšý i, [ʒʲiɛˈmɑ] ~ žiemà,
[ˈʒʲɪbɑ] ~ žba; o depala alizuo i š, ž – TFA e o leksiniais [ʂ], [ʐ], p z.: [2ˈʂiɛnɑs],
[kɐm1ʂiːʦ], [ʐiɛˈmɑ], [ˈʐɪbɑ]. Kai ku ioms aukš aičių šnek oms, pa yzdžiui, pie-
ų aukš aičių, būdingi labai minkš i, a piniai p iebalsiai a p minkš ųjų s, z i
š, ž, žymė ini TFA al eoliniais pala aliniais p iebalsiais [ɕ], [ʑ], p z.: [ʋʲɪˈɕʲɪ] ~
is, [ɕʲlʲɪˈdʊs] ~ slidùs, [2ˈʑʲiːzʲæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈʑʲiːs] ~ Kazỹs6. T ansk ibuojan
pap as esnę p iebalsių sis emą u inčių pa a mių, pa yzdžiui, aka ų aukš aičių
kauniškių, ga sus, a ba enkan is supap as in ą, ne išsamųjį, ansk ipcijos a-
ian ą, galima isais a ejais š, ž žymėjimui ink is minė us apibend in us TFA
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
šuje sujungian lankeliu: c – [ s], č – [ ʃ], dz – [dz], dž – [dʒ] (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017: 124, 125). Tačiau bend inės kalbos ekomendacijoje labiau-
siai dėl p ak inių sume imų pasi ink a jas žymė i dig a ais [ʦ], [ʧ], [ʣ], [ʤ] (ž .
VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), odėl analogiškai ansk ibuo ini
i a mių ga sai. Jeigu ansk ibuojamame eks e pasi enkamas išsamusis aukš-
čiau ap a as p iebalsių š, ž žymėjimo būdas, pučiamieji komponen ai a i inka-
mai žymė ini i a ika ose, p z.: [1ˈsɑˑmʲʦʲɪs] / [1ˈsɑˑmʦɪs] ~ sám is, [ˈmʲɛˑʣʲɪs] /
[ˈmʲɛˑʣɪs] ~ mẽdis, [2ˈkʲɪmˑʃʲʧʲ] / [2ˈkʲɪmˑʂʦ] ~ kiš i, [ɪʒʲ1ˈʤʲuːʋɔˑ] / [ɪʐˈ1ʣuːʋɔˑ] ~
išdži o.
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo onų (ž . 2 len elę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 5–9; Bakšienė 2016:
50–55 i k .). P ozodinių iene ų, ypač p iegaidžių a minių požymių, iksa imas
5 Pala alizacijos diak i ikas ʲ labiausiai eikalingas a liekan dialek ome inius ma a imus, pa yz-
džiui, kompiu e ine p og ama Gabmap (ž . Ne bonne, Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011:
65–89; Leinonen, Çöl ekin, Ne bonne 2016: 71–83; Snoek 2014: 192–208 i k .) analizuojan
ansk ipcijų sekas i skaičiuojan kalbinius a s umus. Pagal lie u iškų minkš ųjų p iebalsių š, ž
a ikuliacinių / akus inių ypa ybių panašumą į TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), bū ų galima
diak i iko i ne ašy i, be šiuo a eju pi menybė eikiama sis emiškumo k i e ijui.
6 Tais pačiais ženklais galė ų bū i už ašomi i jau e ai pasi aikan ys „šlekia imo“ a ejai šiau inėse
šiauliškių šnek ose, i dėl sla ų kalbų į akos a iami ypač minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA ašmenimis neabejo inai išlieka p oblema iškiausia ansk ipcijos dalis. Šis
klausimas dialek ologų mokslo spaudoje jau g ilden as (ž . Bakšienė, Čepai ienė
2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 7–27 i k .), ačiau p ipažin ina, kad inkamiau-
sio ansk ipcijos a ian o, no in adek ačiai pe eik i aukš aičių p iegaidžių
alo onų į ai o ę, is da ieškoma.
2 LENTELĖ. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas Akcen inė
pozicija
Papli imas a mėse
VA PA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė
p iegaidė AK (+) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė
p iegaidė PK (+) – –
idu inė
p iegaidė PK, AK (+) (+) (+)
ki s inė
p iegaidė PK (+) – (+)
2017 m. siūlymai lie u ių a mių p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo-
inai ikslin ini. Tuome , kaip pag indiniai p iegaidžių ženklai, eik i TFA ono
k i imo (angl. alling one) / kilimo (angl. ising one) diak i ikai ˄ i ˅. Tačiau
apibend inus daugiau eo inių i ins umen inių da bų apie lie u ių p iegaides,
da ka ą pa i in a pag indinė y ėjų min is, kad šis eiškinys lie u ių kalboje
nė a ien oninio pobūdžio. Be o, p iegaidžių p ozodiniai požymiai labai p i-
klauso nuo skiemens cen o suda omųjų ga sų, nuo pa a mės sis emos, nuo ak-
cen inės pozicijos i daugelio ki ų eiksnių. S ip ią p iegaidžių opoziciją u in-
čiose aukš aičių pa a mėse, okiose kaip aka ų aukš aičių kauniškių, minė ieji
diak i ikai gal i bū ų inkami balsinių skiemenų p iegaidėms iksuo i8, ačiau
7 San umpų eikšmės: VA – aka ų aukš aičiai, PA – pie ų aukš aičiai, RA – y ų aukš aičiai; PK –
pag indinis ki is, AK – a i auk inis ki is; + – būdinga isam plo ui i isose pozicijose, (+) –
būdinga ne isam plo ui i / a ne isose pozicijose; - – nebūdinga.
8 Ta p au inės one ikų asociacijos s e ainėje (ž . IPA 2022) pa eik i kelių dik o ių ga siniai pa yz-
džiai su k in an į a ba kylian į oną u inčiais balsiais skamba isai panašiai kaip lie u ių p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism,
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
educed owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen
phonemes a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey
he owels om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong
quan i a i e and quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be
used o he ansc ip ion o hese owels.
The second pa analyses he ques ions o ansc ibing Aukš ai ian consonan s by he IPA
symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and a ica es. As hei a icula o y
and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA equi alen s mos o all, i is a emp ed
o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as possible.
The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in
he u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių ga sams siūlomi TFA ašmenys13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][ɒ] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][ɜ] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][ɘ] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][iˑ] 301 + 504 0069 + 02D1
13 Pa eng a emian is bend inės kalbos ansk ipcijos TFA ašmenimis ekomendacija (ž . VLKK
k-25). Pa eikiami ik nuo bend inės kalbos besiski ian ys p iebalsių ašmenys. Pas i uoju b ūkš-
niu a ski i galimi ansk ipcijos a ian ai, plačiau apie juos ž . s aipsnio 2-ą ski snį. Jei eikiamas
ašmuo y a su enkamas iš pag indinio simbolio i diak i iko, nu ody i jų abiejų kodai.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[i][ɪ] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[][ɪ] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ọ][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][uˑ] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][ʊ] 321 028A
[], [υ][ʊ] 321 + 430 028A + 031E
[][ʊ] 321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai i a ika os
[š][ʃ] / [ʂ] 134 / 136 0283 / 0282
[][ʃʲ] / [ɕ] 134 + 421 / 182 0283 + 02B2 / 0255
[ś][ɕ] 182 0255
[ž][ʒ] / [ʐ] 135 / 137 0292 / 0290
[][ʒʲ] / [ʑ] 135 + 421 / 183 0292 + 02B2 / 0291
[ź][ʑ] 183 0291
[c][ʦ] - 02A6
[][ʦʲ] - 02A6 + 02B2
[č][ʧ] / [ʦ] - 02A7 / 02A6 + 0322
[][ʧʲ] / [ʨ] - 02A7 + 02B2 / 02A8
[ć][ʨ] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[ǯ][ʤ] / [ʣ] - 02A4 / 02A3 + 0322
[][ʤʲ] / [ʥ] - 02A4 + 02B2 / 02A5
[][ʥ] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][ɣ] 141 0263
Ki i ženklai
· (ilgumas) ː 503 02D0
. (pusilgumas) ˑ 504 02D1
a / (a), i / (i)...
( edukcija)  505 0306
ъ, ь („mu mamieji“
balsiai)  505 0306
‘ / ’/ 
(minkš umas) ʲ 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
 (paska dėjimas)  403 032C
 (paduslėjimas)  402A 0325
˙ (pap iešakėjimas)  413 031F
ˈ (pag indinis
ki is, umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
ˈ 501 02C8
ˌ (šalu inis ki is) ˌ 502 02CC
 ( i ap adė
p iegaidė) ¹ - 00B9
 ( i agalė
p iegaidė, aip
pa jos alo onai –
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
² - 00B2
‿ (kli ikų šlijimas) ‿ 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
idinė pauzė) ǀ 507 007C
‖ (sin agmos
pabaigos pauzė) ‖ 508 2016
↗ (in onacijos
kilimas) ↗ 510 2197
↘ (in onacijos
k i imas) ↘ 511 2198
2 PRIEDAS
D ibalsių / d iga sių ansk ipcijos pa yzdžiai14
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide
au [¹ɑˑʊ] [²ɒʊˑ] [²ɑˑʊˑ] [²ɒʊ]
iau (au po
minkš ojo
p iebalsio)
[¹æˑʊ] / [¹ɛˑʊ] [²ɛʊˑ] [²æˑʊˑ] / [²ɛˑʊˑ] [²ɛʊ]
14 Len elėje pa eik i ik dažniausi galimi a ejai ansk ibuojan aukš aičių pa a mes, ilius uojan ys
bend uosius ansk ipcijos TFA ašmenimis p incipus. Sup an ama, kad gali bū i i į ai esnių d i-
balsių / d iga sių a ian ų, jie už ašy ini pagal konk e ų a imą.
S aipsniai / A icles 183
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
p iegaide
ai [¹ɑˑɪ] [²ɐɪˑ] [²ɑˑɪˑ] [²ɐɪ]
ei [¹æˑɪ] / [¹ɛˑɪ] [²ɛɪˑ] [²æˑɪˑ] / [²ɛˑɪˑ] [²ɛɪ]
ui [¹ʊɪ] / [¹ʊɪ] / [¹ʊˑɪ] /
[¹uˑɪ] / [¹uːɪ] [²ʊɪˑ] [²ʊˑɪˑ] / [²ʊˑɪˑ] [²ʊɪ]
ie [¹iɛ] [²iɛ] [²iɛ] [²iɛ]
uo [¹uɔ] [²uɔ] [²uɔ] [²uɔ]
al, a , an, am [¹ɑˑl], [¹ɑˑ ], [¹ɑˑn],
[¹ɑˑm] [²ɐlˑ], [²ɐ ˑ],
[²ɐnˑ], [²ɐmˑ] [²ɑˑlˑ], [²ɑˑ ˑ],
[²ɑˑnˑ], [²ɑˑmˑ] [²ɐl], [²ɐ ],
[²ɐn], [²ɐm]
el, e , en, em [¹æˑl], [¹æˑ ], [¹æˑm],
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[ɛlˑ²], [ɛ ˑ²], [ɛnˑ²],
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[²ɛl], [²ɛ ],
[²ɛn], [²ɛm]
il, i , in, im [¹ɪl], [¹ɪ ], [¹ɪn], [¹ɪm] /
[¹ɪl], [¹ɪ ], [¹ɪn], [¹ɪm] /
[¹ɪˑl], [¹ɪˑ ], [¹ɪˑn],
[¹ɪˑm] /[¹iˑl], [¹iˑ ],
[¹iˑn], [¹iˑm] /[¹iːl],
[¹iː ], [¹iːn], [¹iːm]
[²ɪlˑ], [²ɪ ˑ], [²ɪnˑ],
[²ɪmˑ] [²ɪˑlˑ], [²ɪˑ ˑ], [²ɪˑnˑ],
[²ɪˑmˑ] [²ɪl], [²ɪ ],
[²ɪn], [²ɪm]
ul, u , un, um [¹ʊl], [¹ʊ ], [¹ʊn],
[¹ʊm] / [¹ʊl], [¹ʊ ],
[¹ʊn], [¹ʊm] / [¹ʊˑl],
[¹ʊˑ ], [¹ʊˑn], [¹ʊˑm] /
[¹uˑl], [¹uˑ ], [¹uˑn],
[¹uˑm] /[¹uːl], [¹uː ],
[¹uːn], [¹uːm]
[²ʊlˑ], [²ʊ ˑ],
[²ʊnˑ], [²ʊmˑ] [²ʊˑlˑ], [²ʊˑ ˑ],
[²ʊˑnˑ], [²ʊˑmˑ] [²ɪl], [²ɪ ],
[²ɪn], [²ɪm]
Į eik a 2022 m. balandžio 29 d.
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]