S aipsniai / A icles 165
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6716-0776
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
onologia, geoling is ica.
DOI: doi.o g/10.35321/all86-07
DAR KART DL AUKŠTAIČ
AMADI TRANSCRIPTIÓS
TARPTAUTINS FONETINS
ABCLS RÁSMENIMIS
(KELETAS TIKSLINTIN
ATVEJ)
Once Mo e on he T ansc ip ion o
Aukš ai ian Subdialec s by he Symbols o
he In e na ional Phone ic Alphabe (Se e al
Cla i ied Cases)
ANOTACIA
O a igo a a nos assun os da ansc ipção in e nacionaline one ine abėcėle (TFA) da língua
li uânica, especi icados alguns an e io es, 2017 m. o nec o, TFA compilação dos sons dos
a minos li uãos esc i os e das unidades sono as de g a ação. Ap esen iam-se possí eis TFA
balsias e p iebalsias esc i as, adequamas al os aiços sons g a a , diak i iniai sinais, al oš aičių
pa a mių p ozodinių iene ų (p iegaidžių e seus alo onų) ansk ipcijos TFA possibilidades e
p oblemos. Re isão-se desc end ida al oš aičių pa a mių ocalismo sis ema ( onemos e
yškesnieji suas a ian es), analisa am-se alguns mais complexos p iebalsių ansk ipcijos TFA
casos, ap esen a-se ansk ipcijos exemplos com di e en es p iegaides con endočiais
d iga siniais skiemenimis. No u u o, e ec uado mais de alhes da onologia a minesa,
ins umen al da oné ica e esum inos mais abalhos eó icos, os ansk ipção de a mių
li uãos TFA esc i os ainda se á p ecisin ina.
ESMINIAI VOZŽIAI: oné ica, ansk ipção, in e nacionalinė one inė abėcėlė (TFA), lie u ių
a mės, aukš aičiai.
RIMA BAKŠIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
ANNOTATION
O a icle add esses he ques ions o ansc ibing he Aukš ai ian subdialec s o he Li huanian
language by he symbols o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA), e ises ce ain symbols
om he ea lie se o he IPA symbols o he sounds o Li huanian dialec s p esen ed in 2017
and ways o ansc ibing. I discusses he owel and consonan symbols o he IPA, which may
possibly be used o ansc ibing he sounds in Aukš ai ian, diac i ical ma ks, he
oppo uni ies and p oblems o he IPA in ansc ibing he p osodic uni s (pi ch accen s and
hei allo ones) o Aukš ai ian subdialec s. I e iews he gene alized sys em o ocalism o
Aukš ai ian subdialec s (phonemes and hei mo e p ominen a ian s), analyzes ce ain mo e
di icul cases o consonan ansc ip ion by he IPA symbols, gi es he examples o
ansc ibing he syllables, which con ain diph hongs and bea di e en pi ch accen s. A e
mo e indep h s udies on dialec al phonology a e conduc ed in he u u e and mo e heo e ical
wo ks a e gene alized, he ansc ip ion o Li huanian dialec s by he IPA symbols will be
u he e ised.
KEYWORDS: phone ics, ansc ip ion, In e na ional Phone ic Alphabe (IPA),
Li huanian dialec s, Aukš ai ian.
ĮVADAS
Os sons de a mí io g a a alguns dos úl imos anos na Li uânia a mė y os
especialis as já usado não só kopenhaginės ansk ipcijos sis ema, mas e em
inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. TFA ansk ipcijos sklaida moks-
abalhos de a p aulo elacionado não só com cons an emen e c escendo
in e p au iškumo necessidadeu, mas e com no o modelo de a mė y os aplicação
Li uânia dialek ologijoje (pl. e Aliūkai ė, Mikulė 2014; Mikulėnienė e k . 2020).
Diegian mul imodalųjį požiū iu in o language a ian iškumo egional ap aška,
c iando e usando mode nnius ins umen os de acumulação e análise de dados
in e mininos com ecnologias compu ado izadas (plačiau iz. Čepai ienė 2020;
Bakšienė 2021; Mikulėnienė, Čepai ienė bū ė; Geoling is ikos po alas i 2021), k ėja
neiš engiamai did TFA ansk ipcijos.
Diale ologos do Ins i u o da Lí ima Li uânia em 2017 publica am TFA um conjun o de
esc i os, p opos o à ansc ibução de sons de línguas li uanas (ž . Bakšienė,
Čepai ienė 2017), usando ele já ealizada de pesquisas de pa a mios de aukš aičių e
žemaičių, deles p incipalmen e dialek ome icos, baseados no p og ama Gabmap
ansk ipcijų linguís icos (ž . Čepai ienė 2018; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2020;
Vyniau ai ė 2021 e k .), ambém islomoja pa a odas as línguas. Na imp ensa de
ciências du an e es es anos ambém o am discu idas possibilidades do conjun o
TFA de g a a sepa ados li uanos ada mios sons (ž .
S aipsniai / A icles 167
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Bakšienė 2017; 2018; 2018a; 2019; Bakšienė, Čepai ienė 2017a), de á ios ada mios
exemplos de TFA ansk ipcija o necida numa no a ins ução de ecolha de
ma e ial a mių (ž . VTG 2021), nemažas pluoš as Kauno ajono a minių eks ų
eksploikuojama ku iamame Ta myne (ž . Geoling is ikos po alas). Todos esses
abalhos no amen e le an a am discu uo inas, p oblemá icos TFA ansk ipção
emas, que em 2021. o am esumidos Li u ians idioma ins i u o geoling is as
su eng ame ciclo de seminá ios1. TFA sis ema ak ualus pa a mui os especialis as de
a mė y os, po an o ale mais uma ez ol a a es e ema e mais de alhadamen e
discu i e e isa alguns a mãos de unidades sono as. Ainda menciona-a e O
ai, kad pe šį laiko a pį a si ado i o icialus TFA ženklų inkinys, ski as ben-
d inei lie u ių kalbai (ž . VLKK k-25; Kazlauskienė, Bakšienė 2021), odėl už-
ašan a mių ga sus a siž elg ina i į jame siūlomas ekomendacijas.
obje i o des e a igo discu i os úl imos anos de pesquisas exp essiskinhu
complexinges casos de ansc ipção de al os aiços ada mios e ap esen a algumas
e isões 2017 m. aos a mãos li auos p oposly ame TFA esc i os em conjun o.
Smulkesnieji a e as: 1) esumi a al aš aičių pa a mių ocalism sis ema em e mos,
discu i p oblemiškiausius TFA ansk ipcijos balsių iene us; 2) esumi a
ma cação de algumas das ca ac e ís icas mais impo an es das al as aiças
p iebalsias em esc i u as TFA; 3) o nece possí eis al os aiços p iegaidžių alo onų
insc i o TFA modos e discu i com p iegaide pa icula men e elacionados
possibilidades de ansk ipção de skiemenas bilibalsas / d iga sinių. In es imen o
pa a mių i šnek ų ap ašais, kopenhagine ansk ipcija už ašy ais eks ais. Di b a
mokslinės li e a ū os analizės i ap ašomuoju-lyginamuoju me odais.
1. AUKŠTAITIŠKOJI VOKALIZMO SISTEMA IR
JOS ŽYMĖJIMAS TFA
Apibend in a aukš aičių pa a mių balsinių onemų, už ašy ų TFA ašme-
u iliza-se a ma e ial de mui os abalhos de dialek ologos an e io men e lançados:
nimis e in oduziam TFA e minologija (ž . IPA 2022), sis ema ap esen ado no 1o abela2.
1 Ciklą cons i uiu ês seminá ios, nos quais de modo emo o a che e cien í ica do cen o
Geoling is ikas d . Rima Bakšienė ap esen ou aos pa icipan es os p incípios comuns de
ansk ipção, analisou complexosesnius casos de ansc ição TFA de al oš aičių e žemaičių a mių.
2 Aukš ai iškoji okalizmo sis ema cons i uída com base nessas on es: A kočai y ė, Rinkauskienė
2003; LKTCh 2004; Ka delis 2018 e ou os apibend inamaisiais dialek ologų abalhosis. Ten elinha
lis ados apenas onemų s a usą e in ys balsiniai unidades, impo an essei a ian es onemų
abo dados sepa adamen e. Po an o, po exemplo, à len elê não incluído a oz abe a [æ] (į ai aus
comp imen o), que a maio ia dos au o es dos desc i os onologicos conside a só a ian u onemos. Apsk i ai balsių [ɑ]: [ɛ] oposição lie u ių
RIMA BAKŠIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
1 LENTELĖ. Aukš aičių pa a mių balsinės onemos
Ilgieji Pusilgiai T umpieji
P ieša-U-
linhas
žpaka-P -
chinesa
ieša-Užp-
linhas
aka-P ie-
chinesa
ša-Užpak-
A imi
an esau-
iams
A imi
žpakakin-
liniams
akiniai
Užda iejiiː/uː/i/u / / /
A imiɪ//
pa a os p óximos / /
echa iam
((A imiɪ/) ((/)
ms
submissniji
zamda iesie-
Pe imi
echá ios
labai umpi /
„mu mamieji“3
(/ɪ/) (/ʊ/)
Kin amiejiɛi/uɔ / /
Di ongoidaiɛ/ɔ/ /
Medu iniaie-
echa esnieji / /
ː/oː/
Mediu inhaseː-
echesnei as
mais baixinhas / /
/e/e (/)/o (/)
Mediaiɛː/ɔː/ɛɔ/
ab i esnieji/ / / /
((ˈɛɔ/)
A i iejiɑː/ɑ/ɑ/ /
Como conhecido, ao ocalismo al oš aičių ca ac e ís ico é o que nas oposições quan i a i as
con as uza não só umposios e longosas, mas e semilgês onemas, exis uojanças pa a mėse,
con endo as chamadas ês sis ema de comp imen os onologicos u eniškių, kupiškėnų, na pa e
ilniškių e anykš ėnų (plačiau see. Jasiūnai ė, alboje silpna, onemų con as a é possí el só
absoliucien e no começo da pala a. Mui osui al oš aičių šnek ų e ipo balsių onemas em ge al
nãoūdingas. Nas escliaus os compe i i os g a adas as chamadas d i eidės onemas, cuja exis ência
é mui as ezes nulminada de á ias onológicas e ex a onologicas ações, po exemplo, alamen o
empo, s iliaus, conc e as šnek os localiza ions pa a mėje e e c. (plačiau see Gi denis 2003: 82).
3 Len elinha ap esen ada po um an esakinį e zaqualinį mu mamąjį ozį, sua ma cação conc e iais
TFA balsių ašmenimis šiuo a eju y a sąlyginis. Apie šių balsių ansk ipciją TFA ž . s aipsnyje
abaixo.
A igos A icles 169 /
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Gi denis 1996). A ixação da quan idade de onem TFA não causa p oblemas, pa a isso são
usados os co esponden es diak i ikas TFA, só mais uma ez menciona-se que os al ou inos
pog upos de balsios longinhos e semilongos (su umpėję longie o pailgėję k ó ie) ma cė ini
TFA echados (angl. close), e os cu os TFA p óximos pa a os zamda ios (angl. nea -close) em
balsios, ex.: [1ˈɪjiɪ ý ɑs] ~ as, [jiˈ ɑjæljs] ~ y ẽlis, [sɑːs] [sɑːs] [sɑˈjɪs] ɑːs] [1ˈg uːdɑs]
~ g das, [g uˈdjæljɪs] ~ g ūdẽlis, [ˈbuɑʋ] [ˈbʋo] ~ bù o e . . A i a-se a a enção que nesses
casos, quando os longos y, ū (no malmen e neki čiuo oje poziciji) comple amen e encu ėja,
eles ainda assim ansk ibuo ini TFA ce a ųjų balsių ašmenimis, po que qualybiškai
ge almen e di e em dos cu ųjų balsių, plg.: [ʋjiˈ jæljs], [g uˈjæljɪs]. Ao desc end in o
sis ema de onemícias al is aiças ambém incluídaini e semi-longas de médio pico de ozes,
ca ac e ís icas anykš ėnų e kupiškėnų pa a mėms, например.: [ˈmjedjɪs] ~dis, [sˈ mẽk] ~
sãko. s a us onológico dos baixos (abe os) semilgios balsiões em pa a mésias al š aičių,
especialmen e nos šnek os oc a ios e do sul, dos especialis as em dialec ologia a é ago a
discu ido ( e p oblememos apž algą, e Ka delis 2018: 119129, 132136, Bakšienė, Leskauskai ė:
167 2021), po ém esses ozes (especialmen e pailgėjęs a) ambém incluuk ini na desc end in a
imagem de balsios, especialmen e po causa dos eas e n aukš aičių šnek ų, : Do quali a i os
phonemų açados ansc ipção em e mos p imei o menė ino alguns dos ozes dos
[ˈmɑˑnɑˑ] ~ màno, [gʲeˈ ʲæˑsʲnʲɪs] ~ ge èsnis i k .
conselhei os ca ac e ís ico no a elmen e maio g au de abe u a (lowe subida da língua).
A i esnieji i, u ( adicinėje kopenhaginėje ansk ipcijoje žymė i como , ) mais
ca ac e ís icos da no eina aka ų aukš aičių kauniškių daliai, o a i esnieji ė, o ( adiciškai
žymė i kaip ẹ, ọɔ ) u ilizados em mui os eas e n aukš aičių i pie ų i kai ku iose aukš aičių
šiauliškių šnek ose. Todas as posições ab esnei ias ozes, exce o meno lūpinima pasižymin į
ɑɔ, TFA sis emaje žymė ini pasi elkian po osiu esc i omą diak i iką (angl. lowe ed), np.:
[ˈkjɪ ɑː] [ˈkje ɑ] ~ k ą, [ˈsk] [ˈsokɑ] ~ sùka, [1ˈb oljːɪs] ~ b ólis, [1ˈ jeɑːs] ~ as. /
Mencionado ab ilhas menos sulūpin o e insc e e-se com o mesmo sinal, como e kopenhaginėje
ansk ipção, например., [1ˈb ɔːljɪs]. TFA na coleção de sinais especi icin ina 2017 m. siūly a
(ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 121, 122) in amųjų balsių ie, uo ansk ipcija. Al š aičiams
ca ac e ís icas d ejopą com g au de di ongiškumo con endo i aamosios ocalines
onemas: cla amen e di ongiški, o emen e in anças a iculações ie, uo ( adiciamen e
chamadas su ap iniais d ibalsiais), usados em odas as pa a mėse; e silpniau di ongizuo i,
com blyškiau supe uom p immuoju dėmeniu a iami sosai (di ongoidai), p incipalmen e
consumidos eas e n aukš aičių ilniškių, u eniškių, anykš ėnų šnek ose. Tendo em con a o
a o de que em mui as ada mias p ecisamen e os p imá ios segmen os desses sons
acús icamen e semelhan es a ilguosius balsius y, ū, e só pabaiga se ca ac e iza a iculação
di e en emu e a ia i umu (plačiau ž . Bace ičiū ė 2002; Gi denis 2009: 239; Ja osla ienė 2010: 7),
ambém e em acei a a ecomendação da língua bend inė li uânica (ž . VLKK k-25;

RIMA BAKŠIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 4), siūloma isais a ejais (nea siž elgian į ki čia-
imą e p iegaidę) os sons i aamuosius ansc ibi uni o memen e, com TFA ce da ɑųjų
balsių ašmenimis pi mojoje dalyje, p z.: [¹ˈpʲiɛnɑs] ~ penas, [²ˈdʲiɛnɑˑ] ~ diẽną,
[djiɛˈnɑ] ~ dienà, [1ˈpuɔdɑs] ~ púodas, [2ˈjuɔkɔs] ~ juõkas, [juɔˈks] ~ juokùs e . . Em ai ios
de o igem apniau di ongizuo i ie, uo ma cė ini ais mesmos esc i menimis, só acima do
p imei o dėmens4 esc e es diak i ikas, ma cin is mui o cu ą balsį (angl. ex a sho ), ej.:
[kɔmɔpɔ s] ~ kompò as, [kɔ jɛlj s] ~ ko lɛ, [ jɛˈjɛe lãljis] ~ ė lis, [ˈlɔpji] ~pę.
Aukš aičių balsinių onemų sis emoje TFA žymėjimo a ž ilgiu ieni
p oblemiškiausių pe manece y ų aukš aičių pane ėžiškių eduku i oziai. Tan o
do sul, quan o do no e pane ėžiškių šnek os em po uma dian eakinês e
zada kalinės ilei as cu o o ozį, só de di e en e quan i a i o e quali a i o
b škumo: do sul menos esblêsusius, do no e mui o o emen e esblêsusius, chamadososius mu mamuosius
(Veja Fig. 1).
1 PAV. Reducidos co espondências de balsiões cu os nos šnek os do sul e do no e pane ėžiškių
Anks esniame 2017 m. Na compilação TFA dos a mês li uanos oi p opos a se ansc ibuí os balsius
mu mamuosius do no e pane ėžiškių com adicional diak i iku , ma cinčiu klausa negi dimą saída de
som (angl. no audible elease). Con udo, es a o e a nãodebo inai di ein inha. Gilesnė TFA análise do
sis ema diak i ikos mos ou que es e sinal des ina-se às a ian es de exploss amųjų p iebalsių,
quando não se ou e aiškaus sp ogimo, i. e. idiomas pada gai aigiai nep asiskečia, nea si aukia um do
ou o, e de imedia o p esumido g e imas semelhan e a iculação p iebalsis (ž . HIPA 1999: 17). Mais
equen emen e assim acon ece dū iniuose, ex.: [ˈpjljɪgbɑjo jɪs] ~ plkbajo is, [dg2ˈbljsjɪs] ~
plu albasis e e c. (plg. Pake ys 2003: 87). Valsiões ca ac e es ansmi idos es e esc i ó io não é
des inado. Po an o, única ap op iamíssima saída 4 De aco do com a ques ão, sendo mais ap imia
gi da a segundaia ie, uo po ia, po exemplo, ansc ibindo Bal a usijos lie u ių šnek ų ex os, es e
diak i icas pode se esc i o e sob e o segundo dėmen.
A igos A icles / 171
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
nes e caso ma ca pa a o no e pane ėžiškių edukuo us balsius já menė u TFA
diak i iku, eiškiančiu labai umpą balsį (angl. ex a sho ), p z.: [1ˈduɔnɑ] ~ dúona,
[ˈdoŋgs] ~ dangùs, [1ˈkoːsjnjɪsj] ~ ksnis, [2 jˈɛːsjɛ] ~ sia. Co espondem mais
apemen e eduzi sulos pane ėžiškių oias ma cė ini no mesmo TFA diak i iku,
eiškiančiu humilhado ascensio ozį, p z.: [1ˈduɔn], [ˈdŋgs], [1kɑːsjnjɪsj], [2ˈ jːsjɪ].
De balsias quali a i as a ian es suge i a ansc ibindo TFA sis ema consis en emen e
ma cados zaxalininhas ilei as balsias o, ū, ų, u, ambém uo p imei a pa e
pap iešakamen o po minkš ųjų p iebalsių. Especialis as em oné ica a i mam que é uma
das mais no á eis a ian es de balsios, cuja a iculação do nepap iešakėjusio alo ono
p incipal di e e pa icula men e b ilhan emen e, ele é p opos o ma ca ė i e comum das
línguas li uanas TFA ansk ipção (Pake ys 2003: 36; Kazlauskienė 2018: 35; VLKK k-25;
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 6). Toks balsių pap iešakėjimas žymė inas TFA diak i iku
(angl. ad anced), p z.: [1ˈjoːkjo] ~ jókio, [1ˈsjuːsj] ~ sisiu, [kjɛ2ˈljuː] ~ keli e pan.
2. KAI KURIE AUKŠTAIČI PREVALASS
IMAMJIMO TFA ATVEJAS
Iš isų aukš aičių pa a mėms būdingų p iebalsių, TFA ansk ipcijos a ž il-
giu mais complexo é pučiamųjų p iebalsių š, žėjimas žym. 2017 m. No conjun o de sinais TFA oi
p opos o os desc end in ai ma ca em TFA ika y iniais pos ala i ikimo (ž . Bakšienė,
eoliniais p iebalsiais [ʃ], [ʒ], no s jau ada disku uo a dėl šių ženklų ne isiško
Čepai ienė 2017: 124). E bend inês das línguas li uãs, e especialmen e a mių kie ieji e minkš ieji
p iebalsiai di e em b ilhan emen e seus a iculiacinėmis e acus ológicas peculia idades.
Es i ados em de alhe os comuns das línguas li uanas p iebalsios š, já sinais, cons a a-se que TFA
pos al eoliniai [], [] são algumu imes en e Li u iškų kie ųjų e minkš ųjų p iebalsių, mas a ni
minkš i, suge idos TFA de ma cações ambém exis e á ios (plačiau. Pake ys 2003: 71 76[…];
Amze ičius, Leskauskai ė 2014: […] 16416 47[…] U bana; Ind ičienė, Ind ičāne, Ja osla ienė,
G igo je s: 2019: 21 99[…], e c.). Aukš aičių pa a mėse exis e não só classikinės kie ųjų minkš ųjų
essa oposição de p iebalsios do g upo, em mui os p iebalsius kie inančių šnek ų depala alizuados
sons a iculiacional e acús icas peculia idades ainda mais b ilhan emen e di e em de
pala alizuados š, ž (ž . apž algą Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 3844). Depala alizuados
p iebalsios a osena ca ac e inishia sulas e eas e n al š aičių šnek om, po an o
ansc ibindo seus p iebalsyną TFA sis ema, pe e iesiems e minkš iesiems š, é possí el escolhe
di e en es seus co espondmenis, mais p ecisamen e queikianços suas p op iedades. Minkš ieji
š, ž nesse caso iksuo ini já mencionė os TFA pos al eoliniais sis emiškumą5, например.:
[2ˈjiɛnɑs] ~ šiẽnas, [km1jiː] ~ kamšý i, [jiɛˈmɑ] ~ ziemà, [ˈjɪbɑ] ~ žba; o depala aliza em š, ž TFA
e o leksiniais [], [], po exemplo: [2ˈiɛnɑs], [km1iː], [iɛˈmɑɑ], [ˈɪb]. Algumas dessas alç aiças
RIMA BAKŠIENĖ
172 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
[ʃ], [ʒ] su minkš umo diak i iku išlaikan isų minkš ųjų p iebalsių žymėjimo
snec as, po exemplo, sul das alç aiças, ca ac e ís icas mui o minkš i, in e miná eis p ibalsia
en e minkš ųjų s, z e š, ž, ma cė ini TFA al eoliniais pala aliniais p i alsia [], [], ex.: [jɪˈjɪ] ~ is,
[jljɪˈds] ~ slidùs, [2ˈjiːzjæ] ~ zỹzia, [kɑ2ˈjiːs] ~ Kazỹs6. T ansc i endo mais simples sis ema de
p ebalsias de pa a mias, po exemplo, aka ų aukš aičių kauniškių, sons, ou escolhendo
sup esimin ą, não de alųjį, a ian e de ansc ição, é possí el em odos os casos š, žungi
žymėjimui escolhe mencionados apibend in us TFA šuje sujun an lank: c [ s], č [ ], [dz], [dd] (ž
Dzeliušienė, Čepai ienė Bak 2017: 124, 125). No en an o, a ecomendação da língua gene ina mais po
causa dos p á icos sume imen os escolheu elas ma ca em dig a ais [], [], [], [] (ž . VLKK k-25;
Kazlauskienė, Bakšienė 2021: 5), po an o analogicamen e ansk ibuo ini e a mių sons. Se
ašmenis [ʃ], [ʒ] (minkš uosius papildomai žymin su pala alizacijos diak i iku ʲ).
Šiek iek ikslin ina i 2017 m. eik a a ika ų ansk ipcija TFA ašmeni-
mis. Bu o siūly a a ika as ansk ibuo i d iem a ski ais ašmenimis, i -
ansc ibindo-se no ex o se op em po um de alus mais al o apu as p iebalsias š, ž manei a de
ma cação, pučiamieji componen es espec i amen e ma cė ini e a ika os, ex.: [1ˈsɑmjjɪs]
[1ˈsɑms] ~ sám is, [ˈmjjɪs] de [ˈmjɛɪs] ~dis, [2ˈkjɪmjj] [2ˈkjɪm] ~ kiš i, [ɪjjukːːːːːːːː] [ˈ1uː]
~dɪɪˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ]]]
3. AUKŠTAIČIŲ PROZODINĖ SISTEMA IR
DVIGARSINIŲ SKIEMENŲ ŽYMĖJIMAS
TFA
Aukš aičių p ozodinė sis ema kiek pap as esnė negu žemaičių, ačiau dalyje
šnek ų aip pa esama į ai aus laipsnio ki čio a i aukimo bei sa i ų p iegaidžių
alo onos (ž . 2 abelę; plačiau ž . Kazlauskas 2000 [1968]: 59; Bakšienė 2016: 5055 e k .). P ozodinių iene ų,
especialmen e p iegaidžių a minių požymių, ixação 5 Pala alizacijos diak i ikas j mais necessá io ao
ealiza medições dialek ome icas, po exemplo, p og ama compu ado ine Gabmap (ž . Ne bonne,
Colen, Gooskens, Kleiweg, Leinonen 2011: 6589; Leinonen, Ne öl ekin, Ne bonne 2016: 7183; Çek Sno 2014:
192208 e k .) ep esen ando ansc ipções e calculando sequências. De aco do lie u iškų minkš ųjų
p iebalsių š, ž a ikuliacinių akus inių ypa ybių simili ude į TFA ga sų akus iką (ž . IPA 2022), se ia
possí el diak i iko e ne ašy i, mas nes e caso p e e emybė é o necida ao c i é io sis emiškumo. 6
Aos mesmos sinais pode iam se insc i os e já a amen e se oco em os casos šlekia imo nos esnek os
nó icos šiauliškių, e po causa de línguas sla as in luenciam supami especialmen e minkš i š, ž.
S aipsniai / A icles 173
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
TFA esc i menimis neabejo inai pe manece p oblema iškiausia pa e da
ansk ipção. Es a ques ão na imp ensa da ciência dialec ológica já g ilden as
(ž . Bakšienė, Čepai ienė 2017: 126, 127; Bakšienė 2019: 727 e k .), po ém econhece-se
que o adequamíssimo a ian e de ansc ipção, pa a adequa a di e sidade de
alo onos de ansmissões, ainda se p ocu a.
2 LENTEL. Aukš ai iškieji p iegaidžių alo onai7
Tonema Alo onas
a mėse posição
Akcen inė Papli imas
PA VA RA
Akū as i ap adė
p iegaidė PK, AK + + +
idu inė p iegaidė (+
AK) (+) (+)
Ci kum leksas aukš ai iška
i agalė
p iegaidė PK + + +
ęs inė p iegaidė PK (+)
idu inė p iegaidė PK, AK (+)
(+) (+) ki s inė p iegaidė PK)
(+)
2017 m. p opos as pa a Li huanian a mių p iegaidėms žymė i TFA sis ema neabejo inai ikslin ini. Tu,
como os p incipais sinais de p iegaidões, o nece TFA do om queda (angl. alling one) do ape e
(angl. ising one) diak i ikai e . No en an o esume-nos mais eó icos e ins umen ais abalhos
sob e li oneses p iegaides, mais uma ez con i mada p incipal in es igado es men is, que es e
enškinys língua Li uânia não é apenas oninio do ipo. Além disso, p iegaidžių p ozodiniai sinais mui o
dependem do skiemens cen o suda omųjų sons, de pa a mės sis ema, de accen inės posição e de
mui os ou os eiksnių. S ip ią p iegaidžių oposição con endo em alš aičių pa a mėse, ais como
aka ų aukš aičių kauniškių, menėdos diak i ikai al ez e se iam ap op iados balsinių skiemenų
p iegaidėms ixsuo i8, ačiau 7 San umpų eikšmės VA: aka ų aukš aičiai, PA pie ų aukš aičiai, RA
y ų aukš aičiai; PK p incipal ki is, AK a u ó io ki is; + ca ac e ís ica de oda a á ea e em odas
as posições, (+) ca ac e ís ica não de oda a á ea e ou em odas as posições; / - nãoūdinga. 8 Na página
web da Associação In e nacional de Foné icos (ž . IPA 2022) o necidos á ios dic o ios soná ios
exemplos com k in an į ou kylian į onąčiais con endo ozes soaba bas an e semelhan e como
lie u ių p iegaidės.
RIMA BAKŠIENĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
The i s pa o he a icle p esen s he gene alized Aukš ai ian sys em o ocalism, educed
discusses he ansc ip ion o phonemes and hei a ian s by he IPA symbols. I highligh s
hose Aukš ai ian owel elemen s, which a e mos oublesome in e ms o ansc ibing. The
owels o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys ha ing he s a us o independen phonemes
a e conside ed such elemen s. I is especially p oblema ic o app op ia ely con ey he owels
om he subdialec o No he n Pane ėžys which ha e unde gone a s ong quan i a i e and
quali a i e educ ion. The a icle discusses he possible IPA symbols o be used o he
ansc ip ion o hese owels. The second pa analyzes he ques ions o ansc ibing
Aukš ai ian consonan s by he IPA symbols. Mos a en ion is paid o he consonan s š, ž and
a ica es. As hei a icula o y and acous ic p ope ies do no co espond o he IPA
equi alen s mos o all, i is a emp ed o ind as accu a e a ian o hei ansc ip ion as
possible. The hi d pa is dedica ed o discuss he ansc ip ion o Aukš ai ian pi ch accen s
and hei allo ones by he IPA symbols. I also e iews he ansc ip ion o he syllables
con aining diph hongs and gi es some ansc ibed examples. Due o he inconsis encies in he
u e ance o pi ch accen s, he syllables o his g oup ha e an especially high numbe o
posi ional a ian s.
1 PRIEDAS
Aukš aičių pa a mių sons são o e ecidos on es TFA13
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
Balsiai
[a][ɑ] 305 0251
[å][] 313 0252
[α][ɐ] 324 0250
[e][ɛ] 303 025B
[æ] [æ] 325 00E6
[ɛ][] 326 025C
[ə][ə] 322 0259
[] [e] 302 0065
[ẹ][e] 302 + 430 0065 + 031E
[][ɘ] 397 0258
[][] 397 + 430 0258 + 031E
[i·] [iː] 301 + 503 0069 + 02D0
[i.][i] 301 + 504 0069 + 02D1
13 P epa ada com base gene inês da língua ansk ipção TFA esc i osimis ecomendação (ž . VLKK
k-25). Fo necem-se apenas do bend inês língua se dis inguindo p iebalsias esc i as. Pas i a ei
b ūkšniu sepa a possí eis a ian es de ansk ipção, mais amplamen e sob e eles consul. a igo 2-ą
capí ulo. Se o eque ido g a emo é ajun á el do símbolo p incipal e diak i ico, indica seus dois códigos.

S aipsniai / A icles 181
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
[iɪ][] 319 026A
[], [ι][ɪ] 319 + 430 026A + 031E
[ı][ɪ] 319 + 414 026A + 0320
[ы][ɨ] 317 0268
[ɪ][] 319 + 432 026A + 032F
[o] [o] 307 006F
[ó][o] 307 + 430 006F + 031E
[ɔ][ɔ] 306 0254
[u·][uː] 308 + 503 0075 + 02D0
[u.][u] 308 + 504 0075 + 02D1
[u][] 321 028A
[], [υ][] 321 + 430 028A + 031E [][]
321 + 432 028A + 032F
P iebalsiai e a ika os
[sh][] [] 134 136 0283 0282 [][j] [] 134 + 421 182
0283 + 02B2 0255 / /
[ś][] 182 0255
[ž] [] 135 02 137 0292][90 [j] [] 135 + 421 183
0292 + 02B2 0291 / /
[ź][] 183 0291
[c][] - 02A6
[][j] - 02A6 + 02B2
[č][] [] - 02A7 02A6 + 0322 [][j] []
- 02A7 + 02B2 02A8 / /
[ć][] - 02A8
[ʒ][ʣ] - 02A3
[][ʣʲ] - 02A3 + 02B2
[][] [] - 02A4 02A3 + 0322 [][j] [] -
02A4 + 02B2 02A5 / /
[][] - 02A5
[ ][ʋ] 150 028B
[w][β] 127 03B2
[ŋ][ŋ] 119 014B
[x] [x] 140 0078
[h][] 141 0263
Ou as ma cas
· (lungi ude) ː 503 02D0
. (pusilgumas) 504 02D1 a
(a), i (i)... /
( edukcija) 505 0306
ъ, ь (mu mamieji
balsiai) 505 0306
‘ / ’/ 
(minkš umas) j 421 02B2
RIMA BAKŠIENĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXVI
Kopenhaginė
ansk ipcija TFA TFA nume is Unikodas
(paska dėjimas) 403 032C
(paduslização) 402A 0325
(pap ̇ iešakėjimas) 413 031F
ˈ (pag indinis ˈ
umpasis
ki čiuo as
skiemuo)
501 02C8 ki is,
(salu inis ki is) 502 02CC
( i ap adė
p iegaidė) 1 - 00B9
( i agalė 2 - 00B2
como seus alo onai
ęs inė, idu inė,
ki s inė p iegaidės
p iegaidė, bem
(kli ikų šlijimas) 509 203F
- (skiemens iba
a p d iejų balsių)
.506 002E
ǀ (sin agmos
in e na pauzė) 507 007C
(sin agma inal pauzė) 508
2016
(in onação
apimas) 510 2197
(in onação queda)
511 2198
2 PRIEDAS
[Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias]
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias]
[Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias]
[Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias] [Dualsias]
14 Tabelelinha o nece apenas os mais equen es possí eis casos ansc ibindo al a aiços conselhos,
ilus ojan es comuns ansk ipção TFA esc i menimis p incípios. En ende-se que pode se e á ias
a ian es de doisibalsios de doisa sios, eles записятни по конкретному совету.
A igos A icles 183 p iegaide ai [1ɑɪ] [2ɪ]ɑɪ]
Da ka ą dėl aukš aičių pa a mių ansk ipcijos a p au inės
one inės abėcėlės ašmenimis (kele as ikslin inų a ejų)
D ibalsis /
d iga sis (bk
ašmenimis)
i ap adis i agalis ki čiuo as ęs ine
p iegaide
ki čiuo as
idu ine /
ki s ine
[2ɪ] ei [1æɪ]ɛ [1ɪ] [2ɛɪ] [2æɪ] [2ɛɪ] [1 uiɪ] [1ɪɪ]
[2 [1ɪ] [2ɪ] / /
[1uɪ] [uɪ]ɪɪ] [2uɪl] [2uɛl] [2uɛl] [2u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] ] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[¹æˑn] /[¹ɛˑl], [¹ɛˑ ],
[¹ɛˑm], [¹ɛˑn]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[ɛmˑ²] [²æˑlˑ], [²æˑ ˑ],
[²æˑnˑ], [²æˑmˑ] /
[²ɛˑlˑ], [²ɛˑ ˑ],
[²ɛˑnˑ], [²ɛˑmˑ]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u]
[²ɛn], [²ɛm]
[u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [u] [
[1ɪl], [1ɪ ], [1ɪn], [1ɪm]
[1[1il], [1i ], [1in], [1im]
[1[1iːl], [1iː ],iːn], [1iːm]
ul, u , un, um, [1l], [1 ],
[1n], [2ln], [2 ], [2n], [2m],
[2ɪn], [2ɪn], [2ɪn] / /
[1n], [1m] [1l], [1 ], [1n],
[1m] /
[1ul], [1u ], [1un], [1um][1uːl],
[1uː ], [1uːn], [1uːm] Į eik a
2022 m. 29 de ab il.
[2l], [2l], [2 ], [2n], [2ɪn],
RIMA BAKŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uânia
[email protected]